LIETUVIU
KALBOS
SPECIALIOJI
LEKSIKA
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXII
(1983)
M.
LENKEVICIOTE-NORKAITIENE
NOMINA
REGIONALIA
LIETUVIY
KALBOS
TARMESE
Vie o a diniais
gy en ojy
pa adinimais
(nomina
egionalia)
adiname
Zmones
pagal
jy
kilimo
a ba
gy enamaja
ie q.
No in
nus a y i
ySkesnius
miné y
pa adi-
nimy
da ybos
i
a osenos
polinkius
lie u iy
kalbos
a mése,
bu o
su ink a
medZia-
ga
i$
akademinio
,,Lie u iy
kalbos
Zodyno“
( oliau
—
LKZ),
aip
pa
jo
i
.,Lie-
u iy
kalbos
a laso“
( oliau
—
LKA)
ka o eky
bei
V.
Vi kausko
wsiau és
y u
dinininky
snek y
Zodyno“?.
I§
iso
su ink a
pe
iks an j
pa yzdziu,
is
ku iy
ais-
kéja,
kad
Lie u os
a mése
gy en ojams
pagal
kilmés
a
gy enamaja
ie a
a-
din i
a ojami
du
bidai:
nusakomasis
i
da ybinis.
Nusakomieji
pa adinimai
Nusakomieji
pa adinimai
es i
ne
ienaZodiiai,
be
junginiai.
Jie
bina
d ieju
isiy:
a)
keliy
daik a a dziy,
ku iy
ienas
y a
ie o a dzio
kilmininkas
(no in
ik-
sliai
nusaky i
asmens
gimimo
a
gy enamaja
ie q).
P z.:
AS
pa i
esu
S ékSnos
gimimo
LKZ
Ill
308
@ )*.
Ji
Nemunaicio
pa api-
jos
gimimo
Aly.
Pa a de
p i inka,
be
mudu
né
gen umo
ne
gen ys
—
aS
Ma in-
kus Zel iy,
o
jis
Ma inkus
Lazdininky
LKZ
II
239
(D ).
Mane
Zmony’s
laiko
pa
Kalnény
(kaimas)
U bu j
LKK
IX
163
(J b)®.
I
ku
u
émeis,
—
Aly-
aus
Zmogus!?
Vin.
Vysnios
okios
ge os
—
Ku sény
bobos
nagy
nagais.
is-
g obs é
LKZ
VIII
500
(K s).
b)
junginiai
su
p ielinksniais.
P z.:
A
i
olo
esi
kilimo?
—Kilimo
ak
i
S ékSnos
LKZ
V
778
(J.
Jabl).
Jis
paina
i
Kyba y
LKZ
II
1093
(Vik ).
Ji
i
Z i gidény
paeina,
o
gy ena
Va énoj
P .
Mano
mo yna
bu o
ejusi
i
Palangos
LKZ
Il
1074
(Ping).
Jis
i¥eido
i
Raky
N&.
Man
sapnuojas
(a odo),
kad
os
me gai és
i
Aliza os
Sim.
Mu od,
u
i
Silalés
esi
LKZ
VIII
430
(G d).
Rasémés
Kukliais
(pa a dé)
i
Kaziuliy
(kaimas)
LKZ
XI
216
(Dy).
K i i piai
jas
i
Tin aly
sodos!
LKZ
VI
641
(D ).
I§
Kauno
Zmogus
Rs.
Jis
i
Agu kiskés
VER.
Zmogus
i
Ridiskiy
T ak.
Jie
y a
i
anapus
Gi dziy
LKK
IX
155
(I b).
1
Vi kauskas
V.
Siau és
y y
dOnininky
Snek y
Zodynas.
—
V.,
1976.
2
Su umpinimai
kaip
,,Lie u iy
kalbos
Zodyne™.
2
Sakiniai
su
okia
san umpa
im i
i§
s aipsnio:
G ina eckiené
E.
Pie inés
Siau és
aka y
aukS aidiy
a més
p ielinksniy
eikSmés
i
a ojimas.
—
Kn.:
Lie u iy
kalbo y os
klausi-
mai.
V.,
1967,
.
9,
p.
151-170.
137
Nuo
Sin au y
jo
kilimas
LKZ
V
778
(Pl ).
Ji
paeina
nuo
PaSakiy
LKZ
II
1093
(Pc).
Anas
nuo
U enos
(iS
U enos
apylinkiy)
LKZ
VII
902
(K k).
Tas
Zmogus
esas
nuo
Pas alio
LKZ
VIII
902
(Dj).
Zmogus
nok
Die eniskiy
Slén.
Toj
mo e a
e
ku
nok
Va énos
P .
Palei
kalbos
ik
spéju,
kad
nuo
Daugé-
li¥kio
LKZ
1X
247
( né).
Pagudiska
u éjom
moky oja
—
a
nu
Siauliy,
a
nu
Tau agés
LKZ
1X
100
(S s).
Ji
y a
nuo
anapus
Siauliy
LKK
IX
157
(J b).
Jie
y a
nuo
Siapus
Simkaiéiy
LKK
IX
157
(J b).
Sakiniuose
su
p ielinksniu
i
(a ba
su
samplaikiniu
i¥
anapus)
asmens
gimimo
(gy enamoji)
ie a
pasakoma
iksliai.
Sie
sakiniai
y a
sinonimiSki
pi mojo
(a)
pog-
upio
sakiniams.
Zymin
apy ik e
gy enamaja
ie a,
-y.
ne
konk e ia
gy en ie e,
o
pla esng
apy-
linke,
e iamasi
kons ukcijomis
su
p ielinksniu
nuo
(a ba
analogiSkomis
kons-
ukcijomis
su
samplaikiniais
p ielinksniais
n o
anapus,
nuo
Siapus).
Snekamojoje
kalboje
asmens
gy enamoji
ie a
isoje
Lie u oje
pap as ai
nu-
odoma
nusakomuoju
biidu.
Tai
ody u,
kad
Sis
biidas
y a
senas.
Senuosiuose
do-
kumen uose,
me iky
ak uose
i gi
bu o
aip
aSoma,
paZymin
egis uojamojo
as-
mens
gimimo
a
gy enamaja
ie a,
p z.:
Mikolajiinas
i
No bu y
kaimo
(1742
m.),
Ja ai is
i
Puodziiiny
kaimo
(1702
m.)
i
pan.* Be
o,
esama
ie o a dziy,
i$
ku iy
da ybiniu
biidu
(dazniausiai,
kaip
oliau
ma ysime,
dél
one iniy
p iezasciy)
sunku
pasida y i
gy en ojy
pa adinimy,
aigi
uo
a eju
aip
pa
gelbs i
nusakomasis
bi-
das.
Kai
ku iose
Lie u os
ie ose
jis
y a
ne gi
ienin elis.
Pa yzdZiui,
Kédainiy
aj.
K akiy,
Pane ézio
aj.
Upy és
apylinkése,
apie
KaiSiado is,
T akus,
Vilniaus
k aS-
e
enykS iy
sakoma,
kad
Zmogus
esas
i¥
Pane ézio,
nu
K ekena os,
i
Kal iy,
i
Rii-
diskiy,
i
Nemendinés.
Ki u
miné ieji
junginiai
a ojami
pag eéiui
su
da ybiniu
bi-
du
pasida y ais
ienaZodziais
p iesaginiais
a
galiniy
ediniais,
p z.:
MieziSkiuos
(Pane ézZio
aj.)
pasako
i
pane ézie is,
i
Zmogus
i
Pane ézio;
Va énos
aj.
Val-
kininku,
Ma cinkoniy
apylinkése
sakoma
i
i(nuo)
Ma cinkoniy,
i
(nuo)
Va-
énos,
i
ma cinkoniskis,
a éniskis,
a énis.
PanaSiai
elgiamasi
Sakiy,
Kapsuko,
Vilka iskio,
Aly aus,
Vilniaus,
Saléininky,
Molé u
ajonuose.
Da ybiniai
pa adinimai
Da ybiniu
bidu
da omi
ienaZodZiai_
pa adinimai:
a)
daik a a diniai
a
bid a diniai
p iesagy
ediniai,
p z.:
salan igkis,
-é,
pu-
nénas,
pak uojie is,
-é,
eliuony is,
-é,
Zaga ininkas,
-é,
e ecinis,
-é
i
k .;
b)
daik a a diniai
galiinés
-is
ediniai,
p z.:
a iogalis,
-é,
Sedu is,
-é,
Si in-
is,
-é.
P iesaginiu
pa adinimy
—
dauguma,
galiinés
-is
ediniy
pasi aiko
e o-
kai.
Siam
eikalui
u ima
daug
j ai iy
p iesagy,
p z.:
-iskis,
-é;
-ie is,
-é;
-énas;
-inis,
-é;
-(in)inkas
(-ykas),
-é;
-y is,
-é;
-(i)ukas,
-é;
-(i)u is,
-é;
-(i)okas,
-é;
-onas,
-é
i
k .
Ne
isos
jos
a ojamos
ienodai
plaéiai
i
daZnai
(papli imas
i
a ojimas
aiSkiau
ma y i
i§
Zemélapio*).
Pagal
da ybinj
po encialumg
jas
i
ap a sime.
4
Zinke i ius
Z.
Lie u iy
an oponimika.
—
V.,
1977,
p.
35.
*
Skai iai
zemélapyje
dialek ologinius
punk us
Zymi
aip,
kaip
,,Lie u iy
kalbos
a lase“.
138
Visoje
Lie u oje
(gal
ik
iSsky us
Siau és
pane éZiskius
i
su
jais
besi ibojan i
Siauligkiy
plo a)
a ojama
sena
p iesaga
-i kis,
-¢,
ku i
Zemai¢iams
y a
eik
ienin-
elé
Sios
iiSies
ZodZiy
da ybos
p iemoné.
P z.:
K e ingiSkiai
a us
di b
dideliai
ilgais
ungais
LKZ
VI 555
(Sin ).
Ans
y ,
odos,
i
mosédigkiy
LKZ
VIII
354
(Sin ).
Adomas
y
sediskis,
i
Ki kliy
Sin .
Ku séniskiai
s o iau
kalba,
papiléniskiai
ploniau
LKZ
VI
972
(Pp).
AS
jau
esu
g yna
lauku iké
—
cia
gimusi,
uzaugusi
i
isq
amiy
p aleidusi
LKZ
VII
189
(Lky).
Rie a iskiai
Sneka
ulba
kaip
e e inai
LKZ
XI
582
(Lk ).
Blinda
bu o
luo-
kig kis,
Luoké
ano
é yné
LKZ
VII
691
(Uzy).
Ans
y
i
cia
pa ,
mazeikiskis
LKZ
VII
967
(Mik).
A¥
esu
i
amdiy
palangiskis
LKZ
1V
157
(Ping).
Tas
pi ma-
sis
anos
y as
bu o
palangiskis
LKZ
1X
238
(Ms).
Dygimo
bu o
pla eliskis
LKZ
Il
525
(S s).
Plungigkiai
i
kei
(kei ia)
jau
(ki aip
kalba)
LKZ
X
350
(K n).
Ga gidiskiai
ki eip
laukus
di b
LKZ
II
570
(K n).
Mas,
audéniskiai,
panasiai
su
elSi kiais
Snekam
LKZ
XI
249
(Rdn).
G uzd¥iy
—
laukiniediai,
SakyniSkiai
—
miskinaidiai
LKZ
VII
181
(kn).
Tas
anos
y as
bu o
salan is-
kis
G g.
Po
usnigkius
ieskojo
ungu iy
LKZ
XI
1020
(Rsn).
P iekuli¥kiai
g aziai
kalba
LKZ
X
651
(Plik).
Palangi kiai
uzsiki o,
kad
nepasiduos
Tikke-
i iui
LKZ
V
866
(D ).
Kelmixkés
nemoka
aciuo és
LKZ
117
(LI).
Silu iskiai,
p iekuligkiai
is
pak eip
Zodj
LKZ
VI
501
(Sg).
Mes
su
p iekuligkiais
nesu-
sisiekiam
(nesueiname,
nesusi inkame)
Pgg.
Tq
daine
eip
pa
pla eligkiai,
plun-
gixkiai,
alsédiSkiai
liuob
bi i is{e]
dainiuos
laukiis{e]
i
alkos{e]
Pi .
Ki iejie
pla eliskiai
i
apie
Sa eikius
kodalius
liuob
adin i
aug inéms
LKZ
X
80
(Pl ).
Te[n]
pas
jum
cibuliy
k aS as:
Sak
ynigkiai
jau
no
seno és
cibulninkai
LKZ
II
20
(Zg).
Anais
me ais
e z ilkiskiy
dainas,
Zodzius
su aSinéjo
LKZ
I
1152
(E 2).
Ve-
liu
oniskiai
lai iuoja
(kalba
Zemai iuodami)
LKZ
VII
75
(lg).
Da zelj
papa is-
kiaida é
LKZ1X
350
(Pp ).
Panemuni
Skiai
jau
ugius
ke a
LKZIX
333
(PnmA).
Ramygaliskés
igéjo
{i
ma ias
ki u }
LKZ
XI
124
(Rm).
Ki deikiskiai
Zadéjo
ki a
sekmadienj
ke mosiun
su
muzika
a aziuo
LKZ
V
833
(I gn).
Labano igkiai
ai
i
g yby
i
uogy
p agy ena
LKZ
VII
3
(T gn).
Taip
g ei
neisleisma,
apkeps-
ma
duona,
i
basi
salakiské
Slk.
An aza igkis
dus iske
paémé
LKZ
I
158
(Ds).
Duse iskiui
ik
paSok ,
pamiego ,
0
kamajiskiui
panciai
y
LKZ
II
918
(Dkk).
A kliy
lenk ynés{e]
g aziai
azia o
obelixkiai
LKZ
VIII
987
(Ob).
Jis
i
P ieny
kiles,
p ieniskis
LKZ
X
664
(P n).
P i azia o
pilni
P ienai
bi S oniskiy
LKZ
1
846
(P n).
"‘Daugelis
pe
lojiSkiy
ik
i§
g yby
gy eno
LKZ
IX
839
(Aly).
1¥
Si y
eZe-
y
dubi iskiai
p isigaudo
daug
Zu y
LKZ
II
781
(Dbé).
Daugiskiy
Zemé
kalnuo-
a
LKZ
II
322
(Aly).
MieZioniskis,
-é,
skai onixkis,
-€,
sk ai ioniskis,
-é
LKK
IX
193
(D )®.
Daina iskis,
-é,
k élixkis,
-é,
ku pesiskis,
-é,
na bu oniskis,
-é,
na cioni§-
kis,
-,
nauga diskis,
-é,
pagi iskis,
-é,
ilnigkis,
-é,
zasediskis,
-é,
zie eligkis,
-@
LKK
XI
(Z )*.
"©
Pa yzdziai
i§
s aipsnio:
Lipskiené
J.,
Vidugi is
A.
Die eniskiy
a mé.
—
Kn.:
Lie u iy
kalbo y os
klausimai,
.
9,
p.
193.
*
Pa yzdiiai
i¥
s aipsnio:
Vidugi is
A.
Zie elos
a més
daik a a dis.
—
Kn.:
Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
V.,
1969,
.
11,
p.
157.
139
Pane éZziskiy
(ypaé
Siau iniy)
i
dalies
SiauliSkiu
asmens
gy enamoji
ie a
mégs-
ama
nusaky i
(Zmogus
nuo
Smilgiy,
i
Upy és
i
pan.),
be
e ka diais
pasida oma
i
ediniy
su
p iesaga
-ie is,
-é.
P z.:
Siandie
Silely
labai
daug
pane
ézieciy
uogauja
LKZ
IX
334
(K s).
Pane é-
ZieCiai,
ai
jie,
ma ,
ki oniSkai
Sneka,
kaip
mes
LKZ
IX
334
(M28).
Apske ilys
a-
e
kai ieciai
(Kai iy
sodziaus
be nai),
i
pa eini
su
bu bulu
Sml.
Baisogalie is
i
ki us
nezi i
LKZ
1
69
(Bsg).
Rad iligkieéiai
a azia o
Sin.
Pazymé ina,
kad
%i
p iesaga
iek
Siose,
iek
ki ose
Lie u os
ie ose
né a
ienin-
elé:
sinonimiSkai
a ojami
i
ki i
ediniai
a
junginiai.
Plg.:
Jo
boba
bi zie é
LKZ
I
850
(Ds),
a iau
y a
i
bi zikis
(Skp),
bi zénas
(Vb).
Da
kelios
leli inieéiy
me gos
—
i
isi
s eciai
LKZ
VII
319
(Dbk),
be
pasako
i
Leliiny
Zmonés
(U ).
,
Lyduokie é
as
LKZ
VII 410
(Kkl)
—
i
i§
(nuo)
Lyduokiy
(Ldk).
Mano
senelis
pandélie is
LKZ
1X
33
(K p)
—
i
i
Pandélio
(Rk).
Paémé
pa iq
i
panemunieciy
LKZ
IX
333
(Kp)
—
i
i
Panemunio
(Rk).
Tiesa,
ka ais
a p
p iesagy
-iskis,
-é
i
-ie is,
-é
ediniy
esama
eikSmés
ski -
umo.
Pa yzdZiui,
Zemai¢iai
apie
Silu e,
Tau age
Klaipédos
mies o
gy en ojus
a-
dina
klaipédigkiais,
0
iso
Klaipédos
k aS o
gy en ojus
—
klaipédiediais.
Kai iy
apylinkése
(Siauliy
aj.)
kokio
no s
kaimo
gy en ojui
pa adin i
a ojama
p iesa-
ga
-iskis,
-é,
ku i
p a e ia
i
ada,
kai
kalbama
apie
laikina
a ykélj.
Apylinkés
gy en ojus
GionykS iai
adina
p iesagos
-ie is,
-é
yediniais.
Taip
y a
i
Saléininky
ajone.
Daug
ku
su
p iesaga
-ie is,
-¢
links ama
da y is
ediniy
didesniy
mies y
gy en ojams
pa adin i
( ilnie is,
kaunie is,
pane édie is,
Siaulie is).
Su alkiediai,
a odami
i
ki okias
p iesagas,
Zinomesniu
ie y
gy en ojus
adina
p iesagos
-ie is,
-é
ediniais,
p z.:
kaunie is,
Sakie is
(Alk,
Kdl),
0
p iesaga
-iSkis,
-é
jiems
eikalin-
ga
uo
a eju,
kai
kalba
apie
maZesniy
gy en ie iu
Zmones
a ba
kai
no i
pasaky i
ie a,
i
ku
pa yko
laikinai
en
bu es,
be
ne
en
gy enas
asmuo,
p Z.:
Sakis-
kiai
pa azia o
( ie,
ku ie
bu o
Sakiuose)
Nm.
Ku Sénuose,
nusakydami
pa yké-
lio
bii a
ie a,
aip
pa
a oja
p iesaga
-iSkis,
-é,
p z.:
A
jau
mieg
ygiskiai?
LKZ
XI
594
(K ).
Si
p iesaga
¢ia
inka
i
ada,
kai
kalba
apie
laikinai
i’ ykusj
Zmogu:
Rygikkiai
da
nepa azia o
LKZ
XI
594
(K %).
Va énos
aj.,
kai
kal-
bama
apie
ne
ie inius,
o
ki u
gy enan ius
a ba
su ik us
ne
jy
gy enamojoje
ie-
oje
Zmones,
ai
a ojama
p iesaga
-iskis,
-é
(KauniSkiai
a azia o.
Genionyse
sus ikau
alkini§kj).
Ki ais
ka ais
e iamasi
nusakomaisiais
pa adinimais,
0
p iesaga
-ie is,
-é
e a
i
a ojama
eik
jaunesniosios
ka os.
Kaip
ma ome,
p iesaga
-ie is,
-é
a mése
é a
an iné.
Jos
ediniais
i8
p adziy,
egis,
bu o
im a
adin i
kaimyniniai,
g e imy
apylinkiy
gy en ojai,
Zmonés
i§
di-
desniy
gy en ie iy.
Snekamojoje
kalboje
i
daba
-ie is,
-é
ediniy
daugiausia
a -
miy
pa ibiuos.
Li e a ii inéje
kalboje
ediniai,
Zymin ys
asmenis
pagal
jy
gy ena-
mujy
a
gy en y
ie y
a dus,
imami
da y i
be eik
ik
su
p iesaga
-ie is,
-é’.
Siems
7
Plg.
Lie u iy
kalbos
g ama ika.
—
V.,
1965,
.
1,
p.
411
( oliau
—
LKG).
140
ediniams
pa yks a
isigalé i
u bi
i
dél
o,
kad
dél
one iniy
p ieZas iy
su
p iesa-
ga
-iSkis,
-é
ne
isada
galima
pasida y i
gy en oju
pa adinimy.
Ne gi
Zemaiciai,
be-
si e iq
be eik
ik
-iskis,
-é
ediniais,
u i
ySkiecius
(:
T ySkiai).
Beje,
jy
pasakoma
i
T ySkiy
Zmogus
(Rdn).
Tau agés
aj.
Kunigiskiy
apylinkés
gy en ojai
adinami
kunigiskie iais
(T g).
KupiSkio,
AnykS iy
k aS o,
Rokikio
apylinkiy
gy en ojai
i
ju
a imiausieji
kaimynai
nomina
egionalia
daZnai
da osi
su
p iesaga
-énas,
p z.:
Kad
jis
an
yks-
énas,
pa inau
i
kalbos
LKZ
1
141
(An).
Duokiikény
Zemés
ge os
LKZ
II
867
(Dbk).
Kupi kénai
kupigskénais
palieka
LKZ
VI
927
(Kp).
Bi Zénai
juokias
i
kup eligkény:
dia
ko a,
cia
kumala,
cia
duonos
plu ala
LKZ
V1
930
(Kp ).
Vabalnykénai
sa a inai
kalba
B i.
Rokiskénai
neskipiis
LKZ
XI
816
(Ob).
Sios
p iesagos
ediniai
miné ose
ie ose
ka ais
Zymi
ne
ku ios
no s
konk e-
&ios
gy en ie és,
o
u
apylinkiy
gy en oja,
a més
a s o a,
P 2.:
salamies énas,
kupiskénas,
abalninkénas,
kup eliskénas
(Sim),
juodupénas,
okiskénas,
anyks é-
nas
(On).
No édami
pasaky i,
kad
gy en ojas
y a
iS
pa ies
mies elio,
enykS iai
zmo-
nés
sako:
salamies ie is,
aliza ie is,
an aSa ie is,
papilie is,
okixkie is,
juodupie is
(Sm)
a ba
obelixkis,
kamajiskis
(Rk),
éedasiskis
(On),
bi ziskis
(Skp).
Palyginkime:
Tilzés
i
Ragainés
apylinkiy
gy en ojai
adin a
ilZénais
(S u)
i
againénais
(Ra-
gainénai
i
u
sa o
a me
LKZ
XI
14
(Pgg),
0
u
mies y
gy en ojai
—
ilziskiais
i
againixkiais
(Shu).
P iesagos
-énas
ediniu,
kaip
ma ome
iS
Zemélapio,
pasi aiko
i
ki ose
Lie u os
ie ose.
Si in iskiu
plo e
—
kiauklénai,
Sasuolénai
88,
Ciobiskénai
Cb;
u eniskiuose
—
upalénai
Sdk,
kuk iskénai
(Tas
Zmogus
gal
kuk iskénas?
LKZ
V1
809
(U );
Ignali-
nos
k ax e
—
daugéliskénai
(Jau
né a
nieku
okiy
giesmininky
kaip
daugéligkénai
LKZ
II
313
(Del ),
e ecénai
(T e ecénai
adu iskiecius
adina
ske sagudziais
(Ad);
aka u
Zemai iu
plo e
—
plikénai
G g,
g abupénai
G dm;
Klaipédos
k a8 e
VieS-
ilés
gy en ojai
—
ieSul énai
J b
(y a
i
ies iliSkiai);
pie y
aukS ai iuose
—
Zaslénai
Pp ,
ie iskénai
V s
(y a
i
Zasliskiai
Zsl,
ie iskiai
T ak),
a nyéénai
(Si-
a
Zemé
a nyéény
LKZ
XI
244
(D sk).
Pa yzd3iy
su
p iesagos
-énas
mo e iska
o ma
nepasi aiké
nei
gi dé i,
nei
as-
i
ick
.,Lie u iy
kalbos
Zodyno“
spausdin uose
omuose,
iek
jo
i
LKA
ka o e-
koje,
no s
gy ojoje
kalboje
gal
ku
no s
ji
i
a ojama.
Tad
a
negali
mo e iSkosios
giminés
o mos
nebu imas
ody i,
kad
p adZioje
ediniais
su
p iesaga
-énas
bu o
adinami
isi
o
k aS o
gy en ojai
daugiskai ine
o ma
(apie
ai
da
kalbésime
i
oliau)?
Tai
pa i in y
i
d iguby
p iesagy
a ojimas,
p z.:
Kuk iskénigskiams
na a u:
u i
gele3inkeli,
ku
no i,
gali
nu aziuo
LKZ
VI 809
(T gn).
Papilénis-
kiai
dideliai
mégs
dainas
LKZ
1X
362
(Pp).
Skapixkéniskai
kalba
Skp.
Ki aip
a ian ,
p iesaga
-én-
ia
odo,
kad
kalbama
apie
o
k aS o
Zmogy,
0
-igk-
pa ikslina,
nu odo
konk e iq
ie o e.
Kaip
ma ome
i8
pa eik y
pa yzdziy,
p iesagu
-iskis,
-é,
-ie is,
-é
i
-énas
edi-
niy
a ojimas
ose
pa iose
ie o ése
paaiskinamas
ski inga
jy
seman ine
unkci-
ja.
Tiesa,
kai
ku
seman inis
ski umas
né a
ySkus
a ba
jo
isai
né a.
Pa yzdZiui,
T e e iaus
Snek oje,
pasak
J.
O embskio,
a
pa ia
unkcija
kaip
p iesaga
-iskis,
-é
u i
aip
pa
p iesaga
-inis,
-é.
P iesaga
-ixkis,
-é
pakei iama
-inis,
-€
ais
a e-
141

jais,
kai
ie o a dis
pa s
u i
p iesaga
-iSkis,
-é.
Idomu
ai,
kad
kai
ku iy
ie o a -
diy
p iesaga
-iskis,
-é
i8lieka
i
ediniuose,
o
i$
ki u
ie o a dziy
ediniy
su
-inis,
-é
neda oma,
p z.:
Ka aliskiai
—
ka aligkiniai,
be
La akiské
—
la akiniai®.
P iesagos
-inis,
-é
a ojimo
s i is
né a
okia
pla i
kaip,
pa yzdziui,
-iskis,
-é.
Jos
ediniy
dazniausiai
da omasi
ilniSkiy
i
kauniSkiu
a més
plo uose
i
labai
e-
ai
ki u .
Sie
ediniai
Zymi
en
gy enan j
a ba
iS
(nuo)
en
kilusj,
a ykusj
(pa y-
kusj)
Zmogy.
Pazymé ina,
kad
asmen a dziy
aidos
is o ija
odo,
jog
-inis,
-é
p ie-
sagos
kai
ku ie
asmen a dZiai
aip
pa
Zyméjo
asmens
kilmés
ie a
(p z.,
Sude i-
nis
—
i8
Sude és)
a ba
p iklausyma
(p z.,
Geldinis
—
Geldai,
Geldos
Seimai,
Gel-
dos
siinus)®.
P iesagos
-inis,
-é
ediniai
dazniau
a ojami
biid a diSkai,
o
ne
daik a a dis-
kai.
P z.:
Bo
(bu o)
a éjes
i
alksnéninis
moky ojas
LKZI
104
(Gs).
DakS iniai
be -
niukai
a leidzia
i
lakS q
(laiska)
LKZ
11
811
(Dgl8).
Maciau
ienq
dik
S ine
i
ie-
nq
salakine
me gai e
LKZ
II
811
(Sik).
Salakinis
Zydas
Dgls.
Klaipédinis
dak a as
LKZ
V
948
(Pln).
Tau aginis
kunigas
T g.
Sis
sla ikinis
dak a as
ma
saké
Sly.
Pil iSkiniai
dak a ai
neapsima
gydy ,
siundia
j
Vilka iski
LKZ
1X
1029
(Pl ).
Mano
siinus,
Zino ,
kauninis
KzR.
Vei e inis
dak a as
Kps.
Sasna-
inis
kunigas
KzR.
Vilka iSkinis
klebonas
bu o
Lk8.
Pupiskinis
Zinke icius
Slén.
Sama inés
bobos
Z .
Mes
bu om
s édasiniai
Zmonés,
ilija
S édasy,
p ieS
Pi maji
ka q
a sisky ém
Adm.
Ryginé
Pe oniené
(i8
Rygos
pa azia usi)
LKZ
XI
594
(Kp).
Mes
dikS inés
LKZ
II
811
(Dks ).
Mus
uzpuolé
sasna iniai
Ss.
E z é-
inis
bu o
OG
176.
Pe
jq
bu o
pasilinis
OG
176.
Ropidiné
(Ropidy
kaimo
gy-
en oja)
K s.
Cia
i
a éniSkiai,
i
ma cinkoniSkiai
bu o,
i
eisiSkinius
maciau
Dg.
Bid a diskai
pa a ojami
i
ki y
p iesagy
ediniai.
P z.:
Ki am
mies e
pama es
dus iskj
Zmogu,
uoj
pazinsi,
kad
ai
dus igkis
LKZ
IL
924
(Ds).
Naumies iSkis
[dak a as]
aziuo
i
S ékSnq
LKZ
VIII
592 (Vn).
Va-
Zinéja
y ai
pabe ziSkiai
LKZ
1X
15
(Pb).
Visos
audéniskés
bobos
pazis amos
LKZ
XI
249
(K 8).
Da
ienas
alan igkis
Zmogus
bu o
su
okiuo
pa
eikalu
LKZ
I
91
(Dbk).
Pab adixkés
mo e es
ge ai
moka
da y
(dazy i)
InsSM.
Va éniské
Te u é
nei
skambina,
nei
a aSo
P .
Bu o
a azia es
pane ézie is
gydy ojas
LKZ
1X
334
(K s).
Siesikie é
dak a é
gydé
Ssk.
Adu iskénai
Zmonés
LKZ
I
22
(Ad).
Esama
kele o
e esnés
da ybos
ediniy.
Su
p iesaga
-(in)inkas
(-nykas),
-é
ju
kiek
dazniau
pasi aiko
Zemai iuose,
ki u
—
e ai,
p z.:
a biiéninkai
Zg;
ege-
ininkas,
Zaga ininkas,
ki ylininkas
Vg ;
palukninkas
Skd;
ka klininkas
K g;
ni-
dininkai,
pe alkininkai,
p eilininkai
Nd;
en ininkai
P k;
alkininkai
G dm;
ygi-
ninké
Kik;
ska dininkai
J b;
molé nykai
Dog;
Mums,
againinkams,
ji
do ano-
*
O ebski
J.
Wschodnioli ewskie
na zecze
we eckie.
G ama yka.
—
K akow,
1934,
.
1,
p.
170-172
( oliau
—
OG).
*
Zinke i ius
Z.
Min.
eik.,
p.
241.
142
jo
g aziq
ilps yne
LKZ
XII
4
(Rd2).
Tie
gaspado iai,
ka ie
gy ena
p ie
Silelio,
Saukias
Silelnykais
B z.
IS
pie aka iu
La ijos
(Ku So)
a sik aus e
Ku siy
Ne-
ijos
Z ejai
enykS iy
adinami
ku Sininkais,
kopininkais
(Do ).
A.
Jonai y é,
y i-
néjusi
la iy
kalbos
po eikj
pala és
aka y
auké aiéiy
Snek y
g ama inei
sanda ai,
pazymi,
kad
.,dél
la iu
kalbos
po eikio
Siy
Snek y?
p iesaga
-(i)ninks
~
-inin-
kas
ka ais
jgauna
lie u iy
kalbos
p iesagy
-iskis,
-ie is
eikgme,
p z.:
dilobelninks
,Duobelés
gy en ojas“
(més
bi o'm
nu aP'& e:
pas
uos
di obelninkus
Zg),
élini ks
.Eléjos
gy en ojas“
(cé
gi- @na
la ei
élininkai
Kyb),
a bi éninks
,Ta bi iy
k.
gy en ojas“
(ana
is
po:
a du
Sauk
ie
a bi -Eninkai
Dilb),
e-
gé ni ks
.,Vege és
apylinkés
gy en ojas“
( egé ninkai
dd
déugau
la ’
' ioj
i
XE
mum
Skn);
i gininks
..Rygos
gy en ojas“
(lé-uk’am,
gal’,
si ko m,
mi su
i-gininkai
5i°
ménesi
pd az'uos
an
dplankw
Skn).
Pig.
la .
dobelnieks
‘,,duobe-
liskis“,
idzinieks
, ygiSkis“,
liepdjnieks
aliepojiskis“.
Ma
la .
p iesaga
-(i)nieks
Siu
Snek y
a s o ams
y a
sa os
p iesagos
-(i)ninks
a i ikmuo,
plg.
skolinius:
dd- -
Zininks,
la .
dd znieks;
maSinikws
,,mo o is as“,
la .
masinieks
i
k .“?
Seman iniu
a z ilgin
kalbamosios
p iesagos
ediniai
ne iena eikSmiai.
Pa yz-
dziui,
Ku génuose
ygininkais
adinami
ie,
ku ie
nuola os
azinéja
ij
Ryga
(LKZ
XI
594).
Ki u
aip
adina
i
Ryga
i$ azia usius
ie inius
Zmones,
p z.:
Ale
ka
mi-
sy
ygininkai
5
ka q
ilgai
nepa aziuoja
LKZ
XI
594
(Skn).
Su
p iesaga
-y is
pasi aiké
os
keli
ediniai,
p z.:
eliuony is
J b,
za asy is
(Nu azia o
milicija
za asycia
Z ),
Siquly is
Rdn,
Lk,
Akm,
T k.
Upynoj
Siauly-
is
eigkia
i
apsk i ai
aukS ai iy
a me
kalban j
Zmogu.
Apie
Silu e
suda oma
ediniy
su
p iesaga
-ujis,
p z.:
lankininkujis
(:
Lanki-
ninkai),
lazynujis
(:
Lazdiinénai),
ska dupénujis
(:
Ska dupiai)
S u,
paplynujis
(:
Pa-
plyniai)
Nn.
Esama
kele o
i in
e os
da ybos
ediniy.
Su
p iesaga
-(
i)ukas,
-€
kazlinuké
(:
Kazly
Rida)
Kps,
pasodéliukai
(:
Pasodélé)
K kn;
su
p iesagz.
-(i)
u is
:
kauniu-
is
(:
Kaunas)
U .
Vediniy
su
ki omis
( aip
pa
i
sla iskomis)
p iesagomis
e sykiais
pasi aiko
ie o ése,
ku
miS esné
gy en ojy
au iné
sudé is.
P z.:
-onas,
-é,
-(i)onis,
-é:
ygionis,
-é
B z,
Ps,
G z:
Pe
ka e
i
Rygos
bu o
p adéje
ei i
ygionés
LKZ
XI
594
(Lnky);
bi Zionis,
-é:
Galgi
Zmogus
sup asi,
kq
bi Zio-
nys
(bi zénai)
éekcioja
LKZ
II
62
(T gn);
ilnionis,
-é
Mi ;
salakonas,
-é:
Abu
ik i
salakonai,
ik
An anas
is aia es
bu o
Sik.
Salakonas
i
a damas
Soka,
be
jam
i
pil as
g oja
Ds.
Salakonai
ski ingai
kalba
Aly.
Salakonés
i
Soka,
i
audéia
Ds;
na dionis,
-é
Z .
Pas a aji
pa yzdj
A.
Vidugi is
lygina
su
panasios
eik’més
i
da ybos
senu
skoliniu
miescionis
i
pazymi,
kad
Zie elos
apylinkése
Na iy
kaimo
gy en ojui
pa adin i
dazniau
a ojamas
edinys
na dioniskis
negu
na éionis™.
1
Tai
Jonigkio
aj.
Skais gi io
i
Zaga és
apylinkiy,
Siauliy
aj.
G uzdziy,
Sakynos
i
Siupyliu
apylinkiy
i
Akmenés
aj.
K uopiy
apylinkiy
Snek os.
4
Jonai y é
A.
La iy
kalbos
po eikis pala és
aka y
aukS ai¢iy
Snek y
g ama inei
san-
da ai.
—
Kn.:
Lie u iy
kalbo y os
klausimai,
.
9,
p.
174-175.
12
Z .
Vidugi is
A.
Min.
s .,
p.
157.
143
-(i)okas,
-é.
,,Sios
p iesagos
asmeny
pa adinimai,
pada y i
i$
y
asmeny
gy-
enamyju
ie y
ik iniy
a dy
i
kai
ku
u in ys
Salu inj
menkinimo
eikSmés
a s-
pal j
(alia
kilmés
—
p iklausymo
eikgmés),
a ojami
be eik
ien
ik ai
pie iné-
se
auk& aigiy
Snek ose
(Aly us,
KaiSiado ys,
Kapsukas,
Veisiejai),
pyz.:
kaisiado-
idkas,
-é,
kaunidkas,
-é,
lazdij6kas,
-é,
palomenidkas,
-é,
p ienidkas,
-é,
sei ijokas,
-é,
eisiejékas,
-é“™.
Re ka iais
pasi aiko
i
su
ki okiom
(ypaé
sla iskom)
p iesagom
suda y y
e-
diniy,
p z.:
agu ekas,
aupekas
T 8k,
ilenskas
Z ,
S enéenskas
Ck,
ignalinskas
Ign,
adu inskas
Ad,
smélinskis
Z ,
pa inguckas
1gn,
d uskineckas
L2d,
bu iman-
cas
Slén
i
k .
Galiinés
-is
ediniu
y a
nedaug.
Ju
dazniau
pasi aiko
Pak uojo,
Rad ili8-
kio,
Pane ézio,
Ukme gés
ajonu
Snek ose.
P z.:
Linku a
:
linku is,
-é
Sdb.
Mes,
Zeimiediai
(Zeimelio
gy en ojai)
eip
snekam,
linku iai
ki eip,
pas i inieciai
él
ki eip
LKZ
Vil
551
(Zml).
Linku eés
labai
g azius
milus
ausda o
LKZ
VII
551
(Lnk ).
Mes
i
jaujq
d iaunam,
0
linku iai
Se-
ia
LKZ
II
1016
(Rz).
Pu alo as
:
pugalo is,
-é.
Lie u iskos
dainos,
uz aSy os
apyga doje
pusalociy
i
Veliuonos
LKZ
XI
105
(JD
i ulinis
lapas).
Sedu a
:
Sedu is,
-6
Rz,
Klo ,
Sdb,
P&,
Sml,
Rm.
Jis
jau
Sedu is
Rd.
Sedu-
iai
po
penkis
séda o
cen ne ius
Sd.
Jis
¥edu is,
0
aX
baisogalé
Bsg.
Baisogala
:
baisogalis,
-é.
Si as
Zmogus
baisogalis
LKZ
1
569
(Bsg).
Baiso-
galiai
nuo
Sedu iy
sa o
kalba
labai
ski ias
LKZ
1
569
(Sd).
Ramygala
:
amygalis,
-é.
Susigiminia ai
su
amygaliais
LKZ
XI
124
(En).
Ragu a
:
agu is,
-é.
18
ku gi
biisi?
—
Ragu é
LKZ
XI
43
(Ukm).
Del u a
:
del u is,
-6
LKZ
Il
398.
Si in os
:
Si in is,
-é.
AX
pabégau
nuo
Si inéiy
dak a y
S .
Su eina
aka us-
kos{e]
Si indiai,
olimy
bu o
S .
Va éna
:
a énis,
-é
Dg.
)
Da ybiniy
p iemoniy
a ojimo
plo ai,
kaip
ma ome
iS
Zemélapio,
be eik
su-
ampa
su
a miy
uZimamais
plo ais.
P oduk y esnés
p iesagos
kai aliojasi
su
a -
migkesnémis,
suda ydamos
duble ines
sinonimines
o mas
(ypa
a miy
pa ibiais).
Taigi
da ybos
p iemoniy
papli ima
salygoja
gy en ojy
kalbiné
( a miné)
ieno e.
Seman i8kai
bi y
galima
isski i
ne
ien
g upe
ediniy,
Zyminciy
asmenis
pa-
gal
kilme
a
p iklausyma,
be
i
g upe
ediniy,
ku ie
Zymi
didesnj
bi j
Zmoniy,
ienijamy
bend os
eiklos,
daly aujan iy
ku iame
no s
enginyje,
p z.:
Ka
iems
kal a iskiams
(Kal a ijos
a laidy
daly iams)
p adé y
ly i
LKZ
V
165
(Als).
Su
p iesagomis
pada y y
pa adinimy
a mése
daugiausia,
ypa¢
su
p iesaga
-iskis,
-é.
Deja,
li e a ii inéje
kalboje
ja
baigia
iSs um i
is
labiau
da yba
monopolizuo-
jan i
p iesaga
-ie is,
-é.
Bene
s a biausios
p ieZas ys,
nus é usios
p iesagos
-ie is,
-é
jsigaléjima,
y a
g ama inés:
1)
su
p iesaga
-ie is,
-é
suda y i
nomina
egionalia
pap as ai
a ojami
ik
daik-
a a diSkai;
su
p iesaga
-iskis,
-é
suda y i
pa adinimai
pa a ojami
ne
ik
daik a a -
1
LKG,
.
I,
p.
413.
144
di’kai,
be
i
bid a diskai,
p z.:
Daugelis
pe lojiskiy
ik
i
g yby
gy eno
LKZ
1X
839
(Al )
i
Pe loji kis
bajo as
LKZ
IX
839
(K.
Big);
VilniSkiai
jau
is azinéj
P
i
Vilni ké
publika
DZ
940;
2)
su
ja
da omasi
i
y i’kosios,
i
mo e iskosios
giminés
pa adinimy
(p z.,
su
p iesaga
-énas,
ku iq
pla¢iai
a oja
y u
aukS ai iai,
pap as ai
esuda omi
ien
y iskosios
giminés
pa adinimai);
3)
p iesagos
-ie is,
-¢
ediniai
s ilis iskai
neu aliis
( o
negalima
pasaky i,
p z.,
apie
edinius
su
p iesaga
-okas:
Lazdijokai
da
a siau
Sneka
LKZ
VII
213
(Rdm).
Ta
ak a,
kad
a mése
da
gy ai
a ojama
i
p iesaga
-iskis,
-é
galbi
galé u-
me
aiSkin i:
1)
sena
okios
a osenos
adicija
(ypaé
Zemai iuose,
dziikuose
i
iS
dalies
aukS ai¢iuose);
2)
p iesagos
-igkis,
-6
bid a dziy
daik a a déjimu™.
Pazymé ina,
kad,
nepaisan
o, su
kokia
p iesaga
pa adinimai
suda y i,
jy
daz-
niausiai
a ojama
daugiskai os
o ma,
p z.:
Tu gun
su azia o
isi
a ili kiai
LKZ
1
526
(A i).
Siandiej
labai
daug
debeikieéiy
Anyksiuose
bu o
LKZ
Il
348
(Dbk).
Jau
né a
nieku
okiy
giesmininky
kaip
daugéliskénai
LKZ
I
313
(Dgl8).
Papiléniskiai
dideliai
mégs
dainas
LKZ
1X
362
(Pp).
Taip
y a
i
ki ose
kalbose.
Specialieji
usy
Zodynai
daugiskai os
o ma
pa ei-
kia
kaip
pag indine
i
pi mine!®.
A odo,
kad
Gia
isai
pag is as
bii y
aiskinimas,
jog
daugiskai a
esan i
,pa ogi
uo,
kad
i8 eiSkia
g upés
idéja,
nenu odydama
ja
suda an iy
asmeny
ly ies“ *.
Dél
o
pa adinimai
jgauna
didesnio
seman inio
abs -
ak umo.
Daugiskai os
ie ininkas
y a
ne gi
sup ie eiksméjes,
iga es
bend esne
leksine
eikSme
i
sakinyje
jau
a lieka
ie os
aplinkybés
unkcija.
P z.:
Visu
sku du és
(skuduéiai)
pas
mus
bi zieéiuos
RAN.
Daba
jis
gy ena
pan-
délieéiuos
(Pandélio
apylinkése)
LKZIX
331
(Kp).
Pandélieéiuos
ai
nesako
Si-
eip
LKZ
IX
331
(Pnd).
A
is
me us
esu
palangixkiuos
(Palangos
apylinkése)
gy enes
LKZ
IX
238
(Ms).
Papilénigkiase
(Papilés
apylinkése)
gy eno
i
igmoko
saky i
douna,
peins
LKZ
1X
362
(K 8).
Esu
gy enes
ie a i kiase
du
me u
LKZ
XI
582
(Jd ).
Dalia
jo
bu o
salakiSkiuos
Imb.
Ki okesné
kalba
salakigkiuos
Vj.
S édasixkiuos
jau
p adeda
ugius
pjau
Dbk.
Sinus
s édasiniuos
bu o
ag o-
nomu
Adm.
Sky ium
eiké y
pasaky i
da
ai,
kad
da ybiniu
bidu
galima
pasida y i
pa a-
dinimy
ne
i
isy
ie o a dziy,
kai
kada
e inka
nusakomasis
biidas.
Tai
p iklauso
nuo
ie o a dZio
one inés
i
mo ologinés
s uk i os.
Vie oje
is ady
pa eiksime
kelias
ak us
kons a uojancias
pas abas:
1)
Jeigu
ie o a dis
pa s
u i
p iesaga
-iskis,
ku i
dedama
p ie
kamieno,
besi-
baigian io
p iebalsiu
k
(p z.,
G inkiskis,
Duokiskis,
Ka sakixkis,
Rokigkis),
ai
no-
mina
egionalia
okiu
a eju
niekada
neda omi
su
p iesaga
-iskis,
ma y ,
siekian
i’ eng i
one inio
pasika ojimo
(i8ei y
g inkiskiskis
i
pan.).
M4
Dél
p iesagos
-iskis,
-é
bUd a dziy
polinkio
daik a a dé i
plg.
Lie u iy
kalbos
g ama ika,
. 1,
p.
574.
18
Cnopapb
Ha3panni
xuTenel
PCCP.
—
M.,
1964;
C osaps
Hassannil
xATeTeH
CccP.
—
M.,
1975.
18
Cnosapb
Ha3zBannii
xuTenel
CCCP.
—
M.,,
1975,
c. 8.
145