LIETUVIU
KALBOS
SPECIALIO]N]
LEKSIKA
LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXII
(1983)
ST.
KEINYS
LIETUVISKY
SUDURTINIU
TERMINU
DARYBA
Daba inéje
lie u iy
kalboje
di yba
y a
ienas
i§
pag indiniy
daik a a dziy
da ybos
bidy.
V.
U bu io
duomenimis,
sudu iniy
daik a a dziu
a ojama
be eik
iek
pa ,
kiek
i
su
galiinémis
pada y y
daik a a dziu.
Pas a yjy
esa
gal
upu ij
daugiau,
negu
sudu iniu
daik a a d7iy?.
Sudu iniais
daik a a dZiais
pla iai
emiamasi
i
lie u iy
e minologijoje.
Tei-
sés,
geologijos
i
izinés
geog a ijos,
izikos,
spo o,
melio acijos,
chemijos,
eks i-
lés,
li e a ii os,
bo anikos,
ekonomikos
bei
skai ia imo
echnikos
e miny
Zodynuo-
se,
ku iy
da iniai
¢ia
sinch oni’kai
nag inéjami,
ienaZodZiais
e minais
pa eik y
sudu iniy
daik a a dziu
y a
893%.
Tuose
pa
Sal iniuose
pa eik i
galiniy
da ybos
daik a a dziai
suda o
0,89
Sio
skai iaus.
Vadinasi,
miné y
Sal iniy
duomenimis,
sudu iniy
e miny
daik a a dziy
y a
daugiau,
negu
a i inkamy
galiniy
da ybos
daik a a dZiy.
Pagal
a ojamy
da iniy
skai iu
di yba
Gia
uZima
an a
ie a
—
daugiau
a ojama
ik
p iesagy
ediniy
(jy
uose
pa
Sal iniuose
y a
be eik penkis
su
puse
ka o
daugiau).
Tai,
be
ki a
ko,
odo,
kad
sudu iniy
e miny
da ybos
nag-
inéjimas
i
eo iniu,
i
p ak iniu
a Z ilgiu
y a
ak ualus
lie u iy
kalbo y os
uZda i-
nys.
Ak ualus
jis
aip
pa
dél
o,
kad
didZiausioji
daba inés
li e a i inés
kalbos
naujada y
dalis
y a
e minai.
Vadinasi,
e miny
da ybos
nag inéjimas
leidZia
su-
sek i
naujausius
Zodziy
da ybos
polinkius,
aki aizdziai
jsi ikin i,
kaip,
kokiomis
p iemonémis
kalba
pa enkina
gy enimo
i
isuomenés
aidos
keliama
po eikj
plés-
i
i
obulin i
Zodyna.
Kuo
paaiSkinamas
palygin i
didelis
di ybos
ak y umas
e minologijoje?
Visy
pi ma,
ma y ,
cia
lemia
idiniai
pa ios
e minologijos
po eikiai,
.y.
bii inumas
i a dy i
sudé ines
sa okas.
Tam
eikalui,
iesa,
da%niausiai
da omi
adinamieji
sudé iniai
e minai
—
i ai iis
elemen a iis
e minologiniai
Zodziy
junginiai.
Ta-
Giau
ienaZodis
e minas
daugeliu
a z ilgiy
y a
pa ogesnis
uz
sudé inj
e mina.
Del
o
a
ne e ai
i
g iebiamasi
sudu iniy
e miny
da ybos.
Tai
eisingai
da
p ieS
An aji
pasaulinj
ka a
bu o
pas ebéjes
usy
kalbininkas
G.
Vinoku as,
a-
Sydamas,
kad
sudu iniai
Zodziai
eikalingi
ne
ik
naujy
ZodzZiy
po eikiui
pa-
enkin i,
be
i
dél
o,
kad
labai
daZnai
iS ies
p i eikia
ienu
Zod%iu
i€ eik& i
d i
idéjas.
Te minologijai
sin aksiSkai
ienana is
pa adinimas,
kai
nepakenkiama
*
U bu is
V.
Daba inés
lie u iy
kalbos
sudu iniy
daik a a dziy
da yba.
—
Kn.:
Daba iné
lie u iy
kalba.
V.,
1961,
p.
65.
*
Lie u iy
kalbos
g ama ika.
—
V.,
1965,
. 1;
p.
252.
*
Cia
u imi
gal oje
ski ingi da iniai,
o
ne
e minai.
Tas
pa s
da inys
daZnokai
y a
a ojamas.
kaip
ski ingy
s i iy
e minas
i
dél
o
pa eik as
ne
iename
e miny
Zodyne.
70
eikSmés
ikslumui,
isuome
y a
pa ogesnis
uz
d ina j
pa adinima*.
Pi muma
ienaZodziams
e minams
eikia
dauguma
kalbininky
i
ki y
s i¢iy
specialis-
y,
a’an iy
e minologijos
klausimais.
Cia
pap as ai
ado aujamasi
kalbos
eko-
nomijos
p incipu.
Taéiau
lemia
ne
ien
jis.
Sudu inis
e minas
daZnai
eikia
naujy
eikSmés
galimybiy,
ku iy
ne u i
a
ne
negali
iS eikS i
a i inkamy
jo
pama iniy
Zo-
dZiy
junginys,
nes,
kaip
y a
pazyméjusi
E.
Vasile skaja,
sudu inis
Zodis
y a
auk-
S esné
abs akcijos
pakopa
palygin i
su
ZodZiy
junginiu®.
Di ybos
didesnis
ak y umas
e minologijos
pasis emyje,
negu
apsk i ai
da-
ba inéje
li e a i inéje
kalboje,
biidingas
ne
ien
lie u iy
kalbai.
Tos
pa ios
E.
Va-
sile skajos
liudijimu,
sudu iniy
Zodziy
pli imo
XX
a.
usy
kalboje
pag indiné
ie-
a
y a
e minologija®.
Kaip
pazyméjo
lenky
kalbininkas
M.
Blicha skis,
usy
i
len-
ky
kalbose
di yba
pas ebimai
suak y éjo
po
An ojo
pasaulinio
ka o,
i
isy
pi -
ma
ai
siejama
su
labai
spa ia
mokslo,
echnikos
i
kul ii os
aida
bei
su
uo
susi-
jusiu
e minologijos
plé ojimu’.
I in
ySkus
palinkimas
a o i
sudu inius
ZodZius
bidingas
okie iy
e minologijai®.
Tu in
gal oje
ne ienoda
a ski y
kalby
aidmenj
moksle
i
echnikoje,
aip
pa
iSsiplé usius
j ai iy
s i iy
specialis y
ySius,
nesunku
sup as i,
kad
am
ik a
di ybos
ak y inamajq
i aka
gali
u é i
i
ki os
kalbos.
Di yba
e minologijai
pa ogi
y a
da
uo,
kad
padeda
suda y i
palygin i
umpus,
padedan ius
i8 eng i
paZyminiy
susi elkimo
iSinius
pa adinimus,
p z.:
pinigai
—
a os ogpinigiai
EZ,
bu pinigiai
EZ,
TZ,
dienpinigiai
EZ,
TZ,
duonpinigiai
EZ,
ach a-
pinigiai
EZ,
TZ,
kelpinigiai
EZ,
TZ,
kiSenpinigiai
EZ,
komandi uo pinigiai
EZ, TZ,
komispinigiai
EZ,
TZ,
mais pinigiai
EZ,
nuompinigiai
EZ,
TZ,
ankpinigiai
EZ,
TZ,
a apinigiai
EZ,
TZ
i
pan.
Di iniai
da%niausiai
bina
e miniSkesni
uzZ
a i inkamy
ZodZiy
junginius.
Toks
Zodziy
junginys
ne e ai
gali
bi i
su okiamas
i
ne
a ojamas
kaip
pap asciausias
e mino
eikimés
paai’kinimas
a ba
suda y i
paaiSkinimo
pama a,
p z.:
/apa an-
dis
,, andas,
ku is
lieka
nuk i us
lapui“
BZ,
Saknias iebis
,,poZeminis,
pap as ai
gul-
séiai
augan is
s iebas,
leidZian is
p idé ines
Saknis“
BZ,
ainiklapis
,, ainikélio
a s-
ki as
lapelis“
BZ,
aisko is
,, aisiaus
dalis,
ku ia
jis
suauges
su
aisine
Saku e;
ai-
siaus
ko elis“
BZ,
g io iakasé
,,ma%ina,
ski a
mechanizuo am
g io iy
kasimui“
Mz,
pi mazolé
,,pi mojo
pjo imo
Zolé*
MZ,
puspylimis
,,pusiau
pylimas“
MZ,
idu upis
,, idu iné
upés
dalis“
MZ
i
k .
Galima
su ik i
su
P.
Ska dZiumi,
kad
di-
iniai
sa o
pobidZiu
daugiausia
inka
ikslesniam,
kondensuo esniam
i
u i-
ningesniam,
p asmingesniam
ei8kimo
bidui.
Dél
o
sudé iniai
ZodZiai®
labai
daz-
nai
u i
daug
gausesnj,
u ingesnj
i
uo
pa
me u
specialesnj
u inj,
negu
a ski os,
4
Bunoxyp
I.
O.
O
Hexo opsix
aBieHHax
cioBooOpa30BaHHA
B
PYCCKOM
TexHH¥ecKOH
Tep-
MuHoJo uu.
—
B
xx.:
COopuuk
c a e
no
a3bikoBezenu o.
M.,
1939,
.
5,
c.
46.
§
Bacunescxaa
E.
A.
Cnosocnoxenue
B
pyccKoM
s3bike.
—
M.,
1962,
c.
40.
®
Ten
pa ,
p.
124.
7
Blicha ski
M.
Z ozenia
imienne
w
jezyku
osyjskim
i
polskim.
S udium
kon on a yw-
ne.
—
Wa szawa—
W oclaw,
1977,
p.
108.
8
Jlesxosckas
K.
A.
UAmennoe
cnosoo6pa30BaHie
B
COBpeMeHHOM
HeMenKO
oOmlecTBeH-
HO-OMMTHYeCKOH
TepMHHONOTHH
H
IpHMBIka omlei
K
Hei
mexcaKe.
—
M.,
1960,
c.
35.
*
Sudé iniais
Zodziais
P.
Ska dzius
adino
ai,
kas
daba inéje
lie u iy
kalbo y oje
adinama
sudu iniais
Zodziais,
a ba
di iniais.
7
da
ieno e
neape cep uo os
Zodziy
g upiy
dalys“*°,
Tuo
aip
pa
gali
bi i
aiSki-
namas
didesnis
di iniy
populia umas
mokslo
i
echnikos
e minologijoje.
Visi
nag inéjamieji
sudu iniai
e minai
emiasi
d iem
lie u iy
kalboje
a o-
jamais
pama iniais
ZodZiais.
Ski umo
a p
e minologijos
naujada y
i
su e mi-
nin y
pap as osios
kalbos
ZodZiy
ia
neda oma.
Da ybos
a z ilgiu
isi
jie
laikomi
sudu iniais
ZodZiais
(di iniais),
nes
abeji
padeda
susida y i
a i inkamiems
e mi-
ny
da ybos
ipy
polinkiams.
Be
o,
daugeliu
a ejy
a ski y
e miny
p isky imas
ka am
y
d ieju
Klody
bi y
labai
salygi’kas.
Ta¢iau
Siame
da be
nenag inéjama
da yba
y
a p au iniy
e minu,
ku ie
y a
aiSkis
lie u iu
e minologijos
skoliniai,
p z.:
ace ilace onas
ChZ,
aminaliza inas
ChZ,
cen os e a
GZ,
chlo benzolas
ChZ,
elek odinamika
FZ,
STZ,
elek omagne as
FZ,
STZ,
gal anoplas ika
FZ,
STZ»
k is aloop ika
GZ
(FZ:
k is aly
op ika),
leksikos a is ika
STZ,
magmogenezé
GZ,
en genok is alog a ija
STZ,
salicilamidas
ChZ
i
k .
Tokie
e minai,
iesa,
gali
bi-
i
da ybiskai
skaidomi
i ,
adinasi,
sinch oninéje
lie u iy
kalbos
ZodzZiu
da yboje
isai
ju
igno uo i
negalima.
Ta iau,
biidami
suda y i
ki ose
kalbose,
jie
suda o
a -
ski a
leksikos
kloda
i
ZodZiy
da ybos
pasis emj.
Dél
o
pa ogiau
okiy
e minu
da-
yba
ap a i
a ski ai.
Lie u isky
sudu iniy
e miny
da ybai
y a
bidingi
isi
pag indiniai
daba i-
nés
lie u iy
kalbos
di iniy
da ybos
ipai.
Nag inéjamu
pa yzdziy
pasiski s ymas
e miny
Zodynuose
pa ody as
1
len eléje™.
DidzZiausioji
sudu iniy
e miny
dalis
(46,5%
nag inéjamy
pa yzdziu)
p iklau-
so
da iausiam
daba inés
lie u iy
kalbos
sudu iniy
daik a a dZiu
bi iui
su
abiem
daik a a diniais
sandais.
Labai
ak y iis
e minologijoje
aip
pa
da iniai
i§
bid a -
dZio
bei
daik a a dZio
(17
%
nag inéjamy
pa yzdZiy)
i
daik a a dZio
bei
eiks-
mazodZio
(16,3
%).
Siems
ims
da iausiems
sudu iniu
e miny
bi iams
p iklauso
be eik
ke u i
penk adaliai
nag inéjamy
pa yzdziu.
Daugiausia
y a
okiy
sudu iniy
e miny,
ku iy
an asis
sandas
emiasi
daik-
a a dziu.
Tokiy
pa yzdziy
nag inéjamuose
Zodynuose
y a
bemaz
ke u i
penk ada-
liai,
Be eik
isy
likusiy
nag inéjamy
di iniy
an asis
sandas
y a
eiksmaZodinis.
Beje,
pi muoju
sandu
aip
pa
daZniausiai
imamas
daik a a dis
(ne oli
d iejy
e¢-
daliy
nag inéjamy
pa yzdZiy).
Kiek
daZni
ku ios
kalbos
dalies
zodziai
y a
nag iné-
jamy
sudu iniy
e miny
da yboje,
ma y i
2
len eléje.
Len eléje
aiSkiai
ma y i,
kad
sudu iniy
e miny
daik a a dziy
da yboje
s a -
biausias
aidmuo
enka
daik a a dZiui.
Gana
s a iai
Gia
eiSkiasi aip
pa
eiksma-
Zodis
(juo
daZniausiai
emiasi
an asis
di iniy
sandas)
i
bid a dis
(daZniausiai
eina
pi muoju
di iniy
sandu).
Skai a dZiai,
j a dziai,
p ie eiksmiai
i
p ielinksniai
sudu iniy
e miny
sandais
(pap as ai
pi maisiais)
eina
eciau.
10
Ska dZius
P.
Lie u iy
kalbos
Zodziy
da yba.
—
V.,
1943,
p.
396.
“|
Di iniy
ski s ymas
pagal
sandus
len eléje
Zymimas
simboli8kai
—
aidémis
su umpin ai
eiSkiami
di inio
sandai
pagal
jy
pama iniy
ZodZiy
p iklausyma
ku iai
kalbos
daliai:
D
—
daik a a dis,
B
—
biid a dis,
V
—
eiksmazodis,
S
—
skai a dis,
P
—
p ie eiksmis,
Pl
—
p ielinksnis,
|
—
i a dis.
Zenklu
+
Zymimas
di ybos
ak as.
Salia
aip
uz a¥y o
di iniy
ski snio
skliaus eliuose
pa eikiamas
bidingas
pa yzdys.
Di iniy
da ybos
ski sniai
len eléje
iSdés y i
pagal
nag inéjamy
ski ingy
da iniy
gausuma.
42
1
len elé
Sudu iniy
e miny
da ybos
ipai
Di iniy e minu
Zodynuose
skai¢ius
1
|
|
IS
iso
Di iniy
sandai
pes
ae
A
ski ingy
e e
me
da iniy
&
N
N
Els|S
ale]
sis|
2]
Blais
D+D
( aisko is)
il
14a|
32]
29
14)
9
12|
48|
15|
56|
18
416
1
|
B+D
(gy sidab is)
3
26|
14|
‘6!
2)
37
6|
33|
4|
13|
17
152
oes
Pea
e
D+V
(kalbo y a)
1|
23|
10!
12|
8)
4|
55|
11]
18}
12
146
|
S+D
(penkme is)
SPS
Sins
a e
Oh.
Tes es
dele?
57
i a e
V+D
(ki a ie é)
2425)
1
3|
|
9}
-|
5|-|
2
:
24
|
1 | | {
Py+D
(daug askis)
=i
1
1|
2)
=|
i
2| 7)
2
4
21
| |
|
I
| |
PI+D
( i ’ alandziai)
a
4)
2
6|
—|-5)-}
8}
=) -]
1
20
;
e
a a
|
1+V
(sa i a na)
=
edie
ei
=]
2)
—|]
2
ee
a
19
|
|
B+V
(bend a aldis)
1
=
2|
2
1|
Bh
els
=
eg
10
|
|
S+V
(d ipakai is)
Len
i ies
a
ba:
ep
h s
heale .
9
|
I+D
(keliapa eigis)
—}epop
a
apa}—|
ea}
als
8
Fal
al
Py+V
(daugiskai a)
So
a e
ay
e
e
ie
a
5
| |
P y+B
( udma gé)
—|
2
o e
|
AEA
i]
-
3
V+V
(g ezma is)
pees
ale
See
chem
eeb
ee
1
D+B
(kailiapalaikiai)
|-—
ae
See
|.
ae
1
Py+Py
(lygiag e és)
=
|=
--
—}—-}-j}-}-}
1
-
1
18
iso
ski ingy
di iniy
|
| | | |
893
2
len elé
Kalbos
daliy
da%numas
sudu iniy
e miny
da yboje
Di iniy
skaigius
Kalbos
dalis
I
sandas
II
sandas
Daik a a dis
4
“
VeiksmazZodis
2
ia
Bid a dis
hee,
.
Skai a dis
o
a
P ie eiksmis
a0
‘
Ja dis
a
ss
P ielinksnis
»
iG
Bend ais
b uozais
apZ elgus
nag inéjamu
sudu iniy
e miny
kiekybinj
pasis-
ki s yma,
galima
many i,
kad
e minologijoje
pama iniais
Zodziais
daik a a dziai
imami
upu j
daZniau,
negu
apsk i ai
daba inés
lie u iy
kalbos
sudu iniy
daik a-
a dziu
da yboje.
V.
U bu is,
pla iai
isnag inéjes
daba inés
kalbos
sudu iniy
daik a a dziy
da yba,
emdamasis
isy
pi ma
pa yzdZiais
ig
,,Daba inés
lie u iy
kalbos
zodyno“
(V.,
1954),
nus a é,
kad
di iniai,
,,.ku iy
an uoju
sandu
y a
paim-
as
daik a a dis,
suda o
be eik
is
ke i adalius
isy
daba inés
lie u iy
kalbos
ben
kiek
Zinomesniy
sudu iniy
daik a a dZiy“
(i$
iso
miné ame
Zodyne
ju
duoda-
ma
daugiau
kaip du
iks an iai
du
Sim ai)**.
Tokiy
sudu iniy
e miny
Cia
nag iné-
jamuose
Sal iniuose
sudé a
d ideSim adaliu
daugiau.
Ta iau
ai
né a
esminis
ski -
umas. Reikia
pasaky i,
kad
labai
sma kiai
nesiski ia
i
ki i
kiekybiniai
sudu iniy
e miny
da ybos
duomenys.
Tad
Siuo
a Z ilgiu
e miny
da yba
gana
neblogai
is-
laiko
bend asias
daba inés
lie u iy
kalbos
sudu iniy
Zodziy
da ybos
p opo cijas,
Idomu
pazymé i,
kad
lie u iSky
sudu iniy
e miny
da yba
Siais
bend iausiais
sa o
b uoZais,
ma y ,
ge okai
ski iasi
nuo
a i inkamy
la isky
e miny
da ybos.
V.
Skujinios
duomenimis,
la iy
echnikos
moksly
e minijoje
ienaZodZiai
sudu i-
niai
e minai
suda o
38
%
isy
da iniy",
Tai
Zymiai
daugiau
negu
lie u iy
kalboje
—
da bo
Sal inius
suda an iuose
ienuolikoje
lie u i8ky
e miny
Zodyny
ienaZodziais
e minais
daik a a dZiais
pa eik y
da iniy
a pe
(jy
y a
ne oli
sep yniy
iks an iy)
"-#
U bu is
V.
Daba inés
lie u iu
kalbos
sudu iniy
daik a a dziy
da yba,
p.
68,
66.
Z .
aip
pa :
Lie u iy
kalbos
g ama ika,
.
1,
p.
437.
*
Cxyuua
B.
O6pasosanue
TepMHHOB
TeXHMMeECKHX
HayK
B
MaTBIINICKOM
A3bIKe:
As opep.
Kany.
Quc.—
Pu a,
1969,
c.
14,
74

di iniai
suda o
13
%.
Be
o,
an asis
miné os
au o és
nag iné y
la isky
e miny
sandas
emiasi
ien
daik a a dziais™.
I§
Sio
sug e inimo
da y i
kokias
no s
dides-
nes
iS adas
a
apibend inimus
apie
d iejy
a imiausiy
giminai¢iy
kalby
e miny
da ybos
ski umus,
Zinoma,
bi y
pe
daug
d asu.
Daug
kas
gali
bi i
ne
kalby
i-
diniy
ski umy,
be
y iné ojy
ski ingo
poZii io
j
a i inkamus
ak us
i
ne ienodo
jy
e inimo
pada inys.
Ta iau
am
ik y
i
galbi
nemaZy
ski ybiy,
ma y ,
is
dél o
esama.
Bii y
naudinga
sug e in i
Siu
d iejy
kalby
daba ine
e miny
da yba.
Lie u isky
sudu iniy
e miny,
kaip
i
apsk i ai
lie u iy
kalbos
di iniy,
se-
man inis
i
g ama inis
cen as
daZniausiai
y a
an asis
sandas.
Pi masis
sandas
pap as ai
apib ézia,
paZymi
ai,
kas
pasakoma
an ojo
sando
pama iniu
Zodziu
(Sis
san ykis
labai
pa eina
i
nuo
o,
ku ios
kalbos
dalies
zodziu
emiasi
pi masis
sandas).
Sudu iniu
e minu
(i
apsk i ai
ZodZiy),
ku iy
as
san ykis
bi y
ki oks,
y a
palygin i
isai
nedaug.
Tad
di iniai
daZniausiai
i
ski s omi
isy
pi ma
pagal
ai,
ku iai
kalbos
daliai
p iklauso
an ojo
sando
pama inis
Zodis.
Taip
i&ski iami
du
s am-
bis
bii iai
—
daik a a diniai
i
eiksmaZodiniai
sudu iniai
daik a a dZiai
(ki u
kalbos
daliy
Zod7iais
an asis
sandas
emiasi
labai
e ai).
Sie
du
bi iai
nemaZai
kuo
ski iasi
ick
da ybos
o mos,
iek
i
eik$més
a Z ilgiu.
Kiek ieno
aip
igski o
bi io
iduje
di inius
ip as a
ski s y i
pagal
ai,
ku iai
kalbos
daliai
p iklauso
pi mojo
sando
pama inis
Zodis.
Toks
ski s ymas
padeda
leng iau
i
glaus iau
i8 ySkin i
kai
ku ias
a i inkamy
da iniy
o mos
ypa ybes,
apz elg i,
kick
nuo
o,
ku iy
kalbos
daliy
ZodZiais
emiasi
sandai,
pa eina
di iniu
eikSmé.
Si aip
iski s y i
da iniai
oliau
nag inéjami
eikSmés
i
o mos
a Z ilgiu.
Tokios
ski s ymo
i
nag inéjimo
a kos
i§
esmés
laikomasi
i
Siame
da be.
Ta iau
Siuo
a eju
nuken ia
nag inéjimas
pagal
da iniy
da ybing
eikSme.
Pa yzdziui,
eiksmaZodinj
an aji
sanda
u in¢iy
di iniy
j ankiy
pa adinimo
eik8mé
nep ik-
lauso
nuo
o,
ku ios
kalbos
dalies
Zodziu
emiasi
pi masis
sandas
(plg.
bangoma-
is
FZ,
STZ,
du psemé
MZ,
kelma o é
MZ,
iedmusa
SZ,
sa i a is
MZ,
ga sia-
kalbis
FZ,
STZ
i
k .).
Tas
pa s
pasaky ina
i
apie
ki u
eikSmiu
di inius.
Tad
eik-
smazodinj
an ajj
sanda
u in¢ius
sudu inius
daik a a dzius,
odosi,
pa ogiau
bu-
u
nag iné i
ne
suski s ius
pagal
pi maji
sanda,
o
pagal
da iniu
eikSme.
Ta iau
Siame
da be
o
a sisaky a,
siekian
ienodos
klasi ikacijos.
Daik a a diniai
sudu iniai
e minai
Kaip
jau
miné a,
sudu iniy
e minu,
ku iy
an asis
sandas
emiasi
daik a a -
diziu,
y a
daugiausia
(78,2
%
isu
nag inéjamy
pa yzd7iu).
Pi masis
okiy
sudu i-
niy
daik a a dziy
sandas
aip
pa
daZniausiai
y a
daik a a dinis
(59,6
%
isu
daik-
a a dinj
an aji
sanda
u inéiy
pa yzdziy).
Gana
da%nai
Sios
i8ies
da iniy
pi -
masis
sandas
emiasi
bid a dZiu
(21,7%
pa yzdziy),
e iau
—
skai a dziu
(8,2%
pa yzdziy)
i
palygin i
e ai
—
eiksmazodZiu
(3,4%
pa yzdziy),
p ie eiksmiu
(3%
pa yzdziy),
p ielinksniu
(2,9%
pa yzdziy)
bei
i a dZiu
(1,2%
pa yzdziy).
Be-
je,
Sie
kiekybiniai
duomenys,
galima
saky i,
g aZiai
su inka
su
V.
U bu io
pa eik-
44
Ten
pa .
5
ais
duomenimis
apie
daba inés
lie u iy
kalbos
sudu inius
daik a a dzZius!®.
Va-
dinasi,
cia
esama
i o
lie u iSky
sudu iniy
daik a a dZiy
da ybos
polinkio.
Ido-
mu,
kad
i
la iy
echnikos
moksly
e minijoje
daugiausia
y a
abu
daik a a dinius
sandus
u inciy
sudu iniy
e miny
(62,5%),
an i
pagal
da iniy
skai iy
(17,4%)
y a
a i inkami
di iniai
su
pi muoju
bid a diniu
sandu.
Ta iau
ku
kas
daznesni
Gia
sudu iniai
e minai
su
pi muoju
eiksmaZodiniu
sandu
(15,1%)
i
e esni
—
su
skai a diniu,
i a diniu
bei
p ie eiksminiu
pi muoju
sandu?®.
Bend asis
sudu iniy
e miny
su
daik aya diniu
an uoju
sandu
eikSmés
po-
bidis
pap as ai
pa eina
nuo
o,
kokia
eikSme
u i
an ojo
sando
pama inis
daik a-
a dis.
Tai
jis
daZniausiai
lemia,
a
sudu inis
daik a a dis
u i
konk e ia
eikSme
(Zymi
daik a,
gy i),
a
y a
abs ak¢ios
eikSmés
zodis.
Dél
o
oks
ski s ymas
j
da-
ybos
bi ius,
koks
pap as ai
aikomas
p iesagy
i
galiiniy
ediniams,
sudu iniy
daik a a dziy
da ybos
y inéjimuose
nep ak ikuojamas.
DidzZiausioji
da iniy
da-
lis
y a
iSiniai
pa adinimai
y
dalyky,
ku ie
zymimi
an ojo
sando
pama iniais
daik a a dziais.
Ta¢iau
nemaZai
y a
i
ki okius
dalykus
zymin iy
sudu iniy
e mi-
nu.
Di iniai
su
daik a a diniais
sandais
Sudu iniai
e minai
su
abiem
daik a a diniais
sandais
dazniausiai
y a
da omi
iS
lie u isky
daik a a dZiy
(p ie
jy
¢ia
p iski iami
i
seni,
jauge
ij
kalbos
Zodyna
skoliniai).
Ta¢iau
nesunkiai
suda omi
i
okie
hib idai,
ku iy
ienas
ku is
sandas
emiasi
a p au iniu
ZodZiu,
pap as ai
a ojamu
a i inkamos
s i ies
e minu.
Ta p
nag inéjamy
pa yzdziy
okiy
da iniy
y a
15,6%,
ys
penk adaliai
jy
u i
a p au i-
niu
daik a a dziu
pa em a
an aji
sanda,
o
likusieji
—
pi majj.
P z.:
an e idko-
is
,game o o as,
an
ku io
susi o muoja
an e idziai
—
an he idiopho um,
-us-
aHTepuyuenocen*
BZ,
be on amzdis
,, amzdis,
ku io
sienelés
pada y os
i§
be o-
no
—
Ge onuaa
py6a“
MZ,
ci in aisis
.,sul ingas
aisius
su
s o a
spal o a
Zie-
e,
ku ioje
gausu
e e inio
aliejaus
liauky
—
hespe idium,
ecnepumui ,
nomepane “
BZ,
os o i milciai
,,mal i
os o i ai
—
@ochopu Haas
myxa“
ChZ,
konidijako is
whi o
Sakelé,
ku ios
i Siinéje
susida o
konidijos
—
conidiopho um,
-us,
KoHH-
Muexocen
BZ,
pulpo amzdis
,, amzdis
pulpai
nu es i
—
nynsnosog*
MZ,
sko -
pion éZiai
,,Me os oma a,
pakocxopmuonsi“
GZ,
s a a ie é
,mec o
c ap a“
SZ,
buoziaspo és
,,buoziag ybiu
aisiakinio
specialiy;
hi y
(buoZeliy)
i Siinéje
susida iusios
spo os
—
basidiospo ae,
6asuxuocnop
BZ,
gelzbak e és
,,siiilinés
bak e ijos,
daugiausia
i$
Lep o ix
gen ies,
gy enan ios
geleZies
bika bona yu
u ingame
andenyje
(p ie
Sal iniy).
<...>
—
Chlamydobac e iaceae,
xeme30-
6ax epuu“
BZ,
ja mylé
»MopcKkas
Mua“
EZ,
SZ,
kiauSiaspo é
,,oogaminiu
au-
galy
iSiy
spo a
a ba
zigo a,
po
ap aisinimo
susida iusi
i§
kiauSialas és
—
oos-
po a,
oocnopa“
BZ,
mixka und é
,, a piné
s i is,
ku
miSkai
pe eina
ji
und as
—
meco yuupa“
MZ,
molbe onis
,molio,
smélio
i
Z y o
bei
skaldos
mechaninis
**
U bu is
V.
Daba inés
lie u iy
kalbos
sudu iniy
daik a a dziy
da yba,
p.
68;
Lie u iy
kalbos
g ama ika,
.
1,
p.
437.
G e inimai
su
daba inés
lie u iy
kalbos
duomenimis
Siame
da be
pap as ai
emiasi
Siais
V.
U bu io
y inéjimais.
*
Cxyuua
B.
OGpa3onanue
TepMHHOB
TeXHM¥eCKHX
HayK
B
MaTBILICKOM
a3bIKe,
c.
14—16.
76
miSinys
—
mmHoGe on“
MZ,
pusan aciciai
,, okios
akmens
anglys
—
nomyaH-
pauu si
ChZ,
pus inalis
.nonybwnan“
SZ,
puspe iodis
, onynepuon
ChZ,
FZ,
STZ,
pus onis
,.nony ou“
FZ
i
k .
Taigi
galima
saky i,
kad
a p au iniai
e -
minai
gana
pladiai
jeina
j
Sios
iiies
lie u i8ky
sudu iniy
e miny
da yba.
Tai,
be
abejo,
y a
palygin i
gausaus
a p au iniy
e miny
a ojimo
i ai iose
lie u-
iy
e minologijos
s i yse
pada inys.
Ta¢iau
ien
i8
a p au iniy
e miny
nauj
sudu iniai
daik a a dZiai
sa a ankiSkai,
ma y ,
e ai
e a
da omi,
o
nag inéjamuo-
se
Sal iniuose
okiy
pa yzdziy
kaip
i
neap ik a.
BZ
idé as
sudu inis
e -
minas
amonbak e és
,,bak e ijos,
naudojan ios
mais ui
amonio
d uskas
—
am-
MoHOax epuu“,
be
abejo,
gali
bi i
cia
minimas,
a iau,
ki a
e us,
ai
gali
bi i
i
ki os
kalbos
e mino
lie u inimo
pada as.
Ki i
panasios
sanda os
a p au iniai
e minai
pap as ai
y a
neabejo ini
skoliniai.
Be eik
ys
ke i adaliai
Sios
igies
sudu iniy
e miny
Zymi
j ai ius
konk e-
Gius
ik o és
dalykus
—
daik us
(daZniausiai)
a
gy as
bi ybes
(be eik
sep in ada-
lis
konk e ius
dalykus
Zyminéiy
pa yzdziy).
Kiek
daugiau
negu
SeS adalis
da iniy
u i
abs ak ia
eik’me.
Likusieji
sudu iniai
e minai
y a
j ai iu,
daZniausiai
gam iniy
ie y
pa adinimai.
Dalis
sudu iniy
e minu,
u in iy
abu
daik a a dinius
sandus,
pa adina
su-
dé inius
dalykus,
ku iy
suda omieji
dalykai,
Zymimi
sandy
pama iniais
daik a a -
diiais,
y a
lygia eikSmiai,
ienodai
sa a ankiSkos
di iniu
pa adinamo
dalyko
da-
lys,
p z.:
anglia andeniai
..g upé
o ganiniy
junginiy,
ku iy
cheminé
sudé is
daugiau-
sia
a i inka
o mule
C,(H.O)m“
BZ,
..C
junginiai
su
H
i
O
—
y nesogpi
ChZ,
anglia andeniliai
.,C
junginiai
su
H
—
y nesogopozpi~
ChZ,
GZ,
chlo kalkés
»Ca(OCl),
i
CaCl,
miinys
—
xuopHas
w3BecTb
ChZ,
du pédumblis
,su
dumb-
lu
sumai8y os
du pés
—
wmc s i
Toph“
MZ,
GZ,
g un adi é
,,bend a
sa oka
g un ui
i
di oZemiui
pazymé i
—
nowso pyaT“
MZ,
..:pyHTo ousa*
GZ,
mii-
kas epé
,, iziné-geog a iné
zona
Siau és
pus u ulio
idu inéje
juos oje,
cha ak e-
inga
uo,
kad
akosky ose
pie inés
s epés
kai aliojasi
su
miskais
—
mecoc enb“
MZ,
GZ,
miska und é
., a piné
s i is,
ku
miSkai
pe eina
j
und as
—
jlecoTyHapa~
MZ,
moliasmélis
,molio
i
smélio
miSinys
—
mmnonecox
MZ,
sko pion éziai
»Me os oma a,
pakockopmHonsi
GZ,
imogbezdzionés
,,An h opoidea,
4es0BeKo-
o6pa3unie“
GZ,
zZ é iad ieZiai
,,The apsida,
ssepe oqo6nbie“
GZ
i
galbi
akie-
Ze iai
,30nmu“
GZ.
Sin aksiskai
okiy
di iniy
sandy
a pusa io
san ykia imas
y a
sujungiamasis.
Dél
o
i
pa ys
sudu iniai
daik a a dziai
adinami
sujung iniais,
a ba
kopulia y iniais.
Ta iau
Sios
ii$ies
sudu iniy
e miny
y a labai
nedaug
(ne-
oli
3%
isu
abu
daik a a dinius
sandus
u in iy
pa yzdziy).
Nedaug
kopulia y i-
niy
di iniy
i
apsk i ai
daba inéje
lie u iy
kalboje,
negausiis
jie
i
usy
bei
lenky
kalbose?’.
Dauguma
sudu iniy
e miny
u i
ne
sujung us,
o
a si
p ijung us
sandus,
ki aip
sakan ,
jie
(sandai)
né a
isai
sa a ankiski,
ki s
ki am
nep iklausomi.
Pap-
as ai
ienas
(daznu
daZniausiai
pi masis)
y
sudu iniy
daik a a dziy
sandas
api-
b ézia,
pa ikslina,
adinasi,
apsp endZia,
susiau ina
ki o
sando
eiksme.
Tai
adi-
1?”
Blicha ski
M.
Ziozenia
imienne
w
jezyku
osyjskim
i
polskim,
p.
47.
7F
namieji
apsp es iniai,
a ba
de e minaciniai
(de e mina y iniai)
sudu iniai
e minai,
Dauguma
de e minaciniy
sudu iniy
e minu
u i
iesiogine
eikSme,
.y.
da-
iniy
eikSmé
iesiog
susida o
i§
sandy
san ykia imo
i
ju
pama iniy
daik a a dziy
eikmés.
Cia
u imas
gal oje,
Zinoma,
y
e miny
a ojimas,
ki aip
sakan ,
ai,
kad
i§
da ybos
kylan i
eikSmé
i§
esmés
nesiski ia
nuo
leksinés
a i inkamy
da iniy
eik&més.
Apib éZiamasis
(de e minuojamasis)
okiu
sudu iniy
e minu
sandas
suda-
To
a si
seman inj
iso
da inio
cen a,
isy
pi ma
nuo
jo
(sando)
pa eina,
kokios
ies
dalykas
j a dijamas.
Apib éZian ysis
sandas,
Zymédamas
kokj
no s
j a dijimui
s a by
apib éZiamojo
dalyko
b uoZa,
nulemia,
kad
da inys
Zymi
siau esne,
pap as-
ai
apib éZiamojo
sando
pama inio
ZodZio
Zyminiui
subo dinuo a
dalyka.
Taigi
ia
esama
ipisku
endocen iniu
di iniy.
Tokie
sudu iniai
e minai
Ppap as ai
y a
i-
Siniai
pa adinimai.
O
kadangi
e minologijoje
iSiniy
sa oku
labai
gausu,
nesun-
ku
su ok i,
kad
Sio
ipo
sudu iniy
e miny
da yba
y a
pa i
ak y ioji.
Ne e ai
aip
susida o
palygin i
nemaZi
a
pa i
a aminj
sanda
u ingiy
iSiniu
e miny
bu iai.
P z.:
liga:
akmenligé
,,k iauSiu
aisiy
Z i gidy pa idalo
sukie éjimas,
k iaugéms
ne-
gaunan
pakankamai
andens
—
li hiasis,
mu ua3“
BZ,
di onligé
,,ja u
a py
i
la-
py
i siniy
nubalimas
dél
a io
s okos
di ozemyje
—
Gone3Hb
o6pa6o Ku“
BZ,
d yZligé
,,lapy
liga,
pasi eiSkian i
pailgomis
d yZiais
is isusiomis
apmi usiy
audiniy
démémis
—
momoca oc s“
BZ,
gelzligé
,,i ai ios
o mos
i udimai
bul iy
gumbo
i-
duje,
a si andan ys
dél
neno maliy
di oZemio
salygu“
BZ,
g ybligé
»g ybu
sukeliama
zmoniy
a
gy uliy
liga
—
muxos“
BZ,
Ju ligé
,,.mopcxaa
Gonesub“
SZ,
kami ligé
,,i ai-
aus
dydzio
sukami éje
lizdai
obuolio
minkS ime
<...>“
BZ,
lielialigé
»obuoliy
séklalizdZio
audonasis
peléjimas,
sukeliamas
Fusa ium
gen ies
g yby
—
cepanesuu-
Haa
ub“
BZ,
mil ligé
,,dazniausiai
peleniniy
(E ysiphaceae)
Seimos
g ybu
suke-
liama
liga,
ku ios
uZpul i
lapai
a odo
lyg
mil uo i
—
mysnuc as
poca*
BZ,
pelenligé
,,kul i iniy
i
laukiniy
augaly
liga,
pasi eiSkian i
i Su inéje
lapy
pu-
séje
pas ebimomis
gels omis
j ai aus
dydzio
i
o mos
démémis,
ku ios
apa inéje
lapy
puséje
y a
nuklo os
bal a,
pilka
a
pilkS ai
iole ine
labai
umpa
eja.
Pelen-
lige
pasi aiko
i
an
ki y
o ganyu
<...>.
—
noxHaa
MYy4HUCTaa
poca,
MHI(b)
ABO,
nepoxocnopo3*
BZ,
piisléligé
(k iauSiy
lapy)
,,k iauSiu
liga,
sukeliama
g ybo
Taph ina
bulla a
Be k.
e
B .,
pasi eiSkian i
lapu
lakS o
pisli8ku
i$gaubimu
j
i gu-
ing
a ba
apa ine
puse
—
s3qy ue
sucTbes
pyuim,
Binyk uHbi
BZ,
idligé
»augaly
liga,
sukeliama
j ai iy
p ie
idg ybiy
Seimos
p iklausan iy
pa azi iniy
g ybu
—
pxaBynHa,
pxasumHHad
Gone3HD“
BZ,
sidab aligé
,sly u,
obely,
ka -
ais
i
ki y
augaly
lapy
pabalimas,
ku io
p iezas imi
daznai
bina
g ybas
S e eum
pu pu eum
Pe s.
—
mueuns i
Oneck“
BZ,
s iklaligé
» iziologinio
pobiidzio
liga,
pasi eiSkian i
skaid iomis
lyg
s iklas
démémis
pa eik o
augalo
audiniuose
—
c ex-
JopumHoc s<
BZ,
suodzialigé
,, asa os
an oje
puséje
an
augaly,
ypaé
medzZiy
lapy,
susida andios
j
suodZius
pana ios
apnaSos
—
j ai iu
sap o i iniu
g yby
(Fu-
mago,
To ula
i
k .
genéiy)
hi ai
i
uk i ikacijos
o ganai
—
yepu»,
caxuc s i
Hané *
BZ,
Sasligé
»augaly
liga,
pasi eiSkian i
SaSy
pa idalo
iSaugomis
gumby
a -
ba
aisiy
pa i Siuje
—
napma“
BZ,
S a ligé
(kaula aisiniy)
,,liga,
sukeliama
g ybu
78
Sudu iniai
e minai,
kaip
i
apsk i ai
daba inés
kalbos
sudu iniai
daik a a -
.diiai,
daZniausiai
da omi
i§
da ybiskai
neskaidoma
kamieng
u in iy
daik a a dziy,
p z.:
algalapis
EZ,
bu lai is
SZ,
delnakojai
GZ,
dulkiadaigis
BZ,
duonpinigiai
EZ,
ach apinigiai
EZ, TZ,
glei é akiai
BZ,
gumba aisiai
BZ,
ju mylé
EZ,
SZ,
ja li-
gé
SZ,
kelialapis
EZ,
TZ,
kelpinigiai
EZ, TZ,
laiko a pis
EZ,
SZ,
GZ,
lai a akis
SZ,
lapa aisis
BZ,
laukmedis
BZ,
lipaplaukiai
BZ,
med ilné
ATZ,
BZ,
EZ,
miegmai-
Sis
SZ,
odap adis
BZ,
o akelis
SZ,
pien akiai
BZ,
pie y ys
GZ,
pie azolé
MZ,
p eky-
suolis
BZ,
puscelé
ChZ,
pusduobé
GZ,
puseilis
LZ,
puskilpé
SZ,
adg ybiai
BZ,
sa-
ko akis
BZ,
skujauogé
BZ,
sliek a is
STZ,
spo alapis
BZ,
Sunkelis
SZ,
é a a dis
TZ,
upéba is
SZ,
ais aZolés
BZ,
éjaduobé
GZ,
Zied i é
SZ
i
k .
Ta iau
daugiau
negu
ke i adalis
nag inéjamy
da iniy
u i
pap as ai
iena
sanda,
ku is
y a
aiSkiai
da ybiSkai
skaidomas
(maZdaug
ienodai
dazZnai
i
pi masis,
i
an asis).
Tik
da iniai
su
abiem
da ybiSkai
skaidomais
sandais
y a
labai
e i,
p z.:
az a aS is
EZ,
TZ,
Ziedynpumpu is
BZ.
Tokie
pama iniai
sandy
daik a a -
diiai,
kaip
juos a,
kablys,
as as, aS as,
az a,
eiksmas,
no s
i
bidami
p iesagi-
niai,
isai
nea odo
da ybos
iSim ys,
i
negalima
bii y
pasaky i,
kad
y a
kokia
e-
enybé.
Ta iau
daug
e esni
y a
sandai,
ku ie
emiasi
sudu iniais
bei
p ieSdélius
a
pailginan ias
Zodj
skiemeny
a Z ilgiu
p iesagas
u ingiais
daik a a dZiais
(de-
Sim adalis
abu
daik a a dinius
sandus
u in¢iu
pa yzdZiy).
Daugiausia
ai
p iesa-
giniai
sandai,
p z.:
augim ie é
BZ,
GZ,
di onligé
BZ,
dilgyngy iai
GZ,
komandi-
uo pinigiai
EZ,
TZ,
ledynme is
GZ,
MZ,
adim ie é
BZ,
GZ,
aisyn andis
BZ,
Zie-
dynko is
BZ,
Ziedynlapis
BZ,
Ziedynsos is
BZ;
anglia andeniliai
ChZ,
GZ,
s ogiin-
pumpu is
BZ,
Ziedpumpu is
BZ,
pusdeginis
ChZ,
MZ,
pusdykumé
GZ,
MZ,
pusdul-
kiné
BZ,
pusgaminis
EZ,
puspylimis
MZ,
pussuk ukis
SZ
(jojimo
igii a).
Re i
Gia
i
aiskiai
skaidoma
kamiena
u in ys
a p au iniai
ZodZiai,
p z
:
os o i milciai
ChZ,
pus ab ika is
EZ,
pusp ole a ia is
EZ.
Palygin i
e ai
sandy
pama iniai
daik a a dZiai
u i
p ieSdélius,
i
jy
daZnesni
sudu iniai
e minai
su
pi muoju
okiu
sandu,
p z.:
io iak iaukliai
GZ,
papéd-
lapis
BZ,
paziedlapiai
BZ,
p ielap andis
BZ,
uzpakaliask uosciai
GZ,
uzpakalia-
¥iauniai
GZ.
Pasi aiko
ienas
ki as
da inys,
u in is
sanda,
suda y a
su
a p au iniu
e miny
elemen u,
p z.:
kilo a alandé
EZ,
zoospo angijako is
BZ.
An asis
p ie8-
délé as
sandas
y a
isai
iSim inis
dalykas
—
pa yzdziy
a pe
ik
puspasagis
SZ
i
pus-
ud anké
MZ
(beje,
galiinés
ediniai
pasaga,
uzZ anka
p ieSdélj
u i
i
pama iniy
eiksmazodziy).
Taip
pa
be
galo
e i
y a
e minai,
u in ys
sudu inio
daik a a dzio
sanda
(sienlaik as is
LZ).
Galima
da y i
i8 ada,
kad
e miny
da yba
dazniau
neiSsilaiko
adicinés
su-
du iniy
daik a a dZiy
da ybos
ibose.
P i eikus
cia
ne engiami
i
okie
sandai,
ku ie
apsk i ai
daba inés
kalbos
di iniy
da ybai
nebiidingi.
Tiesa,
ka ais
okie
da ybos
a % ilgiu
sudé ingesni
sandai
j
sudu inj
e mina
pa enka
supap as in i.
Ypa
links ama
numes i
pama iniy
daik a a dZiy
mazybines
p iesagas,
p z.:
buoz-
ko is
,,ko elis,
an
ku io
y a
buoZelé
(bazidé)“
BZ,
kaula aisis
,,sul ingas
a
pusiau
sausas
aisius
(sly a,
migdolas),
ku io
idinis
sluoksnis
(endoka pas)
u i
kie o
me-
chaninio
audinio
(kauliuko)
konsis encija*
BZ,
kiausialgs é,,
mo e iskoji
ly iné
las-
‘ elé
gemalinio
maiSelio
sudé yje“
BZ,
kiausiaspo é
,,cogaminiy
augaly
iSiy
spo a
85

a ba
zigo a,
po
ap aisinimo
susida iusi
i8
kiauSialas és“
BZ,
lipaplaukiai
,,lipus
gaminan ys
plaukeliai,
pap as ai
dengian ys
pumpu us“
BZ,
o apiisiés
,,1.
o o
p i-
pildy os
pislelés
dumbliy
audiniuose,
ki aip
da
adinamos
ae ocis omis;
2.
Zieda-
dulkiy
iSo inio
ap alkalélio
pisli8kos
i8augos,
paleng inan ios
Ziedadulkiy
s o j
i
igalinan ios
jas
oli
nusk is i*
BZ,
spa na aisis
,,lukS a aisis
a
ieSu élis,
ku io
apy-
aisis
y a
p asiplé es
j
odos
a
plénelés
pobiidzio
plok& ia
p ieda
—
spa nelj
(guobu,
uosio,
sk oblo,
be Zo)“
BZ,
Sakniaplaukiai
,8aknies
epide mio
las eliy
a augos,
a naujan ios
siu biamajam
pa i siui
padidin i*
BZ,
au élapis
,,paski as
au elés
lapelis“*
BZ,
ainiklapis
,, ainikélio
a ski as
lapelis“
BZ,
aisko is
,, aisiaus
dalis,
ku ia
jis
suauges
su
aisine
Saku e;
aisiaus
ko elis“
BZ,
a paz yniai
,,Z yneliai
a pu iy
pama e“
BZ,
Ziedaz yniai
,,du
Z yneliai
a piniy
augaly
Zieduose,
apsau-
gan ys
esmines
Ziedo
dalis
(kuokelius
i
pies ele),
o
paskui
—
jaung
g iida“
BZ,
Ziedlapis
,,1.
nedi e encijuo o
apyziedZio
lapelis;
2.
ainiklapis
(liaudies
kalboje)*
BZ.
Pa ys
e miny
eiksmés
apibidinimai
daZnai
jau
odo,
kad
sando
pama as
u é-
y
bi i
p iesaginis.
Be
o,
miné i
sudu iniai
e minai
y a
suda y i
i$
bo anikos
e mi-
nu
buozelés,
kauliukas
,,kaula aisio
kie oji
dalis
ka u
su
sékla“,
/apelis
,,1.
sudé-
inio
lapo
a ski a
dalelé;
2.
smulkus
lapas“,
/gs elé,
ko elis,
plaukeliai
»Plonos
iSaugos
an zZeminiy
augalo
daliu
pa i siuje“,
pislelé,
spa nelis,
au elé,
ainikeélis,
2Z ynelis,
e minologijoje
a ojamo
kiausinélio.
Vadinasi,
da ybos
me u
pama inio
zodzio
kamienas
y a
supap as in as,
mo emiskai
pa umpin as.
Tu in
gal oje,
kad
i§
e miny
y a
ne e ai
suda omi
i
e minologijos
di iniai,
galima
many i,
kad
i
kai
ku ie
sudu iniai
e minai
imami
sandais
y a
supap as inami,
pa yzdziui,
sai a ie é
,,zenkliukas
séklos
luobeléje,
ku
sékla
bu o
p iaugusi
p ie
séklasai io“
BZ,
skildialapis
,,daigo
pi masis
lapas,
iSauges
iS
séklaskil és
i
paZalia es
<...>“
BZ.
Ma y ,
Sie
e minai
y a
sudu i
i8
Zodziu
séklasai is
i
ie a
bei
séklaskil é
i
lapas.
Tokiy
pa yzdzZiu
galima
su as i
i
dangiau.
Jie
odo,
kad
i
e minologijoje
s engiamasi
pe
daug
negausin i
da ybos
iSim iy.
Tai,
Zinoma,
isoke iopai
palaiky-
ina
i
ska in ina.
Da an is
naujus
e minus,
isuome
ge iausia
ieSko i
biidy,
kaip
suda y i
pa ogius
i
a i inkan ius
bend uosius
daba inés
lie u in
kalbos
Zodziu
da ybos
désnius
bei
polinkius
da inius.
Sudu iniu
e miny
sandai
a pusa yje
jungiami
su
jungiamaisiais
balsiais
i
be
jy.
Kaip
sujung i
nag inéjamy
sudu iniy
e miny
sandai,
pa ody a
3
len e-
léje.
Bemaz
pusé
nag inéjamy
sudu iniy
e miny
i8
iso
ne u i
jungiamyju
balsiy.
Pama iniai
pi mojo
sando
daik a a dZiai
Gia
gali
u é i
be
ku ia
galiine.
Jungiamo-
jo
balsio
sudu iniai
ZodZiai
i in
daZnai
ne u i,
kai
pi mojo
sando
pama inis
daik a-
a dis
u i
galiine
-é,
a iau
pe
is
ke i adalius
okiy
pa yzdziy
suda o
da i-
niai
su
pi muoju
sandu
pus-.
Jungiamasis
balsis
Salia
pus-
a ojamas
be
galo
e ai.
Mazdaug
ijy
penk adaliy
da iniy
jungiamieji
balsiai
su ampa
su
is o iniais
kamiengalio
balsiais.
P z.:
_-a-
(i8
daba iniy
-as
galiine
u in iy
daik a a dZiy):
da badienis
EZ,
TZ,
diegamaks é
BZ,
g ybaxakné
BZ,
kalnagib is
GZ,
MZ,
lai a akis
SZ,
muilana é
ChZ,
o agaub is
GZ,
skliau akal é
GZ,
Salmap adis
BZ,
ai agalys
SZ
i
k .
Beje,
kai
pi masis
sandas
emiasi
a-kamieniu
(-as
galiine
u inéiu)
daik a a dziu,
maz-
86
3
len elé
Sudu iniy
e miny
sandy
jungimas
Da iniy
skai ius
pagal
pi mojo
sando
pama iniy
Z
daik a a dZiy
galines
ses
IS
iso
balsis
._.
|
-is
“is
|i
-is
|
da iniy
-as
|
-ias
io)
-ys
|
(-ies)
|
-us
|
-ius
|
-uo
|
-a
|
-ia
|
-é
|
(-ies)
a
gi
mo .
g.
|
|
70|
1
ui
An
Pick
Bila;
GH
OUR
ily
25
|
75|
3
199
|
}
| { i |
-a-
72
|
1
|
2
*
|
5]
121
~ia-
Ga e
is)
bas
3
|
1
13
|
11
50
-o-
6
12
| |
18
{
|
~<
|
|
14
14
a
1
|
1
|
1
|
4
7
| |
| |
-y-
| |
|
4]
4
Beek
ci
waa
-u-
|
2
|
|
2
| |
|
| |
| |
-io-
e
ee
a |
1
pee
| |
|
| |
|
149;
2]
24
|
6|
3
Z[o9
7
|
78]
1a
18
416
daug
ienodai
daZnai
sudu inis
e minas
bina
a ba
be
jungiamojo
balsio,
a ba
su
jungiamuoju
balsiu
-a-.
Ki okie
jungiamieji
balsiai
e ai
epasi aiko
(nepilni
5%
nag inéjamy
pa yzd¥iu),
p z.:
luis ikalniai
GZ,
sakopislé
BZ,
éjo agés
GZ
i
k .
-ia-
(i8
galiines
-ias,
-is,
-ys
u in¢iy
pi mosios
linksniuo és
daik a a dziy.
Cia,
ma y ,
ski ini
i
galiinés
-ius
daik a a dziai):
kailia ilné
ATZ,
kelialapis
EZ,
TZ,
k umplia a is
FZ,
MZ,
STZ,
SZ,
moliaduobé
MZ,
spygliamaks é
BZ,
SalciaplySiai
GZ,
aisiakinis
BZ.
Si
jungiamaji
balsj
u i
be eik
du e daliai
nag inéjamu
pa-
yzdziy,
ku iy
pi masis
sandas
emiasi
ia-kamieniais
daik a a dZiais.
Dauguma
likusiy
okiy
di iniy
y a
be
jungiamojo
balsio,
-o-.
Sj
jungiamaji
balsj
daZniausiai
u i
da iniai,
ku iy
pi masis
sandas
emia-
si
o-kamieniais
daik a a dZiais
(jy
ienaskai os
a dininko
galiiné
y a
-a);
p z.:
bango agés
GZ,
di oZemis
GZ,
MZ,
gam o aizdis
GZ,
kainozenklis
EZ,
ielokais-
is
STZ.
Ta iau
is
dél o
ai
y a
palygin i
e as
jungiamasis
balsis
(da
Siek
iek
-
da iniy
su
a-kamieniu
pi muoju
sandu,
p z.:
da bo a ké
TZ,
k aS o aizdis
GZ,
87
MZ
i
k .).
Ne gi
o-kamieniu
daik a a dZiy
sandai
daZniausiai
du iami
su
jungia-
muoju
balsiu
-a-
(didesné
pusé
nag inéjamy
pa yzdziy)
a ba
be
jungiamojo
balsio
( e dalis
okiu
di iniy),
p z.:
gal akojai
GZ,
gyslake é
BZ,
juos akilpés
SZ,
kal-
yagiib is
GZ,
MZ,
SZ,
koja ilné
ATZ,
mésakiau is
BZ,
plunksnakablis
SZ,
sékla-
gib is
BZ, séklap adis
BZ,
spo adaigis
BZ,
az apinigiai
EZ, TZ,
ci in aisis
BZ,
dienpinigiai
EZ,
TZ,
nuompinigiai
EZ,
TZ.
Gana
j ai uoja
i
ki y
kamieny
pi muosius
sandus
u in iy
sudu iniy
e miny
jungiamieji
balsiai,
no s
am
ik a
da iniy
dalis
isais
a ejais
u i
jungiamuosius
balsius,
su ampan ius
su ais
is o inio
kamieno
galo
balsiais.
O
ais
a ejais,
kai
jungiamasis
balsis
y a
ski ingas,
dazZniausiai
pas ebimas
linkimas
j
daZniausius.
jungiamuosius
balsius
-a-
a ba
-ia-.
Siuo
a z ilgiu
e miny
da yba
labiau
nesiski-
ia
nuo
bend yjy
daba inés
lie u iy
kalbos
sudu iniy
daik a a dziy
su
abiem
daik a a diniais
sandais
polinkiy.
Todél
i
da an is
naujus
e minus
j
ai
a si-
Z elg ina
(zinoma,
neuZmi S an
i
ki y
a ski oms
da iniy
g upéms
biidingy
polin-
kiy)®.
Galima
many i,
kad,
apsk i ai
iman ,
jungiamasis
balsis
y a
akul a y us,
nebi inas
lie u isko
sudu inio
Zodzio,
adinasi,
i
e mino
(no s
pas a ieji
pap as ai
eikiami
be
a ian y)
dalykas.
Ne
ienu
a eju
jy
bu imas
eikalingas
am,
kad
da-
inj
bi y
pa ogiau
a i
—
i8skaidomos
pe
didelés
a
nepa ogios
a i
p iebalsiy
samplaikos,
plg.
anglia iigs é
(i
nesamq
angi iigs é)
a
kal agiib is
(i
galima
kal gib is),
eiksmaZodis
(i
sunky
a i
nesama
eiksmZodis)
a
padedama
iSlaiky i
nepaki usj
sanda,
plg.
aiSciadandiai
(be
jungiamojo
balsio
ais danciai
a ian
labai
pakis y
i
ne
oks
aiSkus
bii y
pa s
Zodis
—
aiSdan is).
Ma y ,
i
dél
o
pasi aiko,
kad
ne
a
pa i
pi majj
sandq
u in is
di inys
gali
bi i
suda y as
i
su
jungiamuoju
balsiu,
i
be
jo,
pyz.:
buoziaspo és
BZ,
i
buozko is
BZ,
kelialapis
EZ,
TZ
(i8 engiama
lie u iy
kalbai
nebiidingo
p iebalsiy
sud igubinimo)
i
kelpihigiai
EZ,
TZ,
s ieba-
gumbis
BZ
i
s ieblapis
BZ,
aisiasos is
BZ
i
aisk amis
BZ.
Zinoma,
labai
daug
y a
a eju,
ku
Sio
ipo
a ija imas
kokiomis
no s
one inémis
p ieZas imis
ne-
paaiskinamas.
Y a
kiek
i
okiy
e miny,
ku
jungiamojo
balsio
lyg
i
eiké u,
be
jo
né a,
p z.:
pussi upis
ChZ
( iesa,
daugiausia
ai
y a
da iniai
su
pi muoju
sandu
pus-).
Taéiau
y a
aip
pa
a ejy,
kai
sandy
jungimo
biidas
padeda
i&ski i
Zo-
dZius
i ,
adinasi,
pasida o
eikSmingas
di inio
komponen as,
pyz.:
dieno as is
,anesHuK
LZ
i
dien as is
,.exenuesnas
ase a“
LZ,
o apiislés
,,1.
o o
p ipildy os
puslelés
dumbliy
audiniuose,
ki aip
da
adinamos
ae ocis omis;
2.
Ziedadulkiy
iXo-
inio
ap alkalélio
piisliskos
iSaugos,
paleng inandios
Ziedadulkiy
s o i
i
igalinan-
18
Beje,
e ka diais
i
kalbininky
aisymai
kalbamu
a z ilgiu
bina
nepakankamai
objek y is.
Pa yzdziui,
be
eikalo
isuomenei
sukama
gal a,
kad
a ian as
da bo ie é
ge esnis
uz
da -
ba ie e.
Tai,
kad
daba inéje
a osenoje,
isy
pi ma
pe iodikoje,
labiau
links ama
j
da -
ba ie e
(beje,
ekomenduojamg
i
ienin elio
u imo
,,Teisiniy
e miny
Zodyno“),
no s
ai
i
ne
isai
su inka
su
,,Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyno“
siiilymais,
ne u é y
bi i
sme kia-
ma.
Pa i
a osena
Siuo
a eju
enkasi
p iim inesnj
a ian a.
Né
ienas
iS
y
a ian u
nega-
li
bi i
laikomas
kalbos
klaida,
a¢iau
pi mybé
i
da ybos
a z ilgiu,
be
abejo,
p iklauso
da -
ba ie ei,
nes
Sio
a ian o
jungiamasis
balsis
ge iau
a i inka
bend ajj
okiy
Zodziy
da ybos
polinkj.
Kol
kas,
odos,
nejun amas
kalbos
klaidy
s ygius,
kad
eiké y
isuomenés
démesi-
k eip i
j
okius
mazmoidius.
88
Gios
jas
oli
nusk is i*
BZ
i
o pislé
,no3nyume
wap“
SZ
(a iamodelizmas).
Tokie
a ejai,
iesa,
e i,
be
ai
ne ukdo
jiems
ody i,
koks
s a bus
aidmuo
di inyje
ka ais
gali
ek i
jungiamajam
balsiui.
Pasi aiko
a eju,
kai
sudu iniu
e miny
pi masis
sandas
i
jo
jungimas
p ie
an-
ojo
sando
bi inai
aisy inas.
Visy
pi ma
ai
pasaky ina
apie
bo anikos
e mina
zoospo angijako is
BZ.
,,Bo anikos
e miny
Zodyne“
pa eik as
i
pi mojo
sando
pa-
ma inis
Zodis
—
e minas
zoospo angé,
y a
aip
pa
e minai
spo angé
i
spo an-
géko is.
Tad
isai
pag is ai
eiké y
iké is
di inio
zoospo angéko is.
Sio
e mino
da y ojy
pe
aklai
Zi é a
j
lo yni’kojo
(zoospo angiopho um,
-us)
a
usi8ko
(300-
cilopan uenocenl)
e mino
sandy
jungimo
bida
i ,
ma y ,
kopijuo a,
uzZmi sus,
kas
anks iau
pa iy
bu o
eik a.
Sudu iniai
e minai
su
abiem
daik a a diniais
sandais
u i
iS
esmés
su ieno-
din as
galiines,
ku ios
bidingos
apsk i ai
isiems
Sios
uSies
daba inés
lie u iu
kalbos
dii iniams.
Da inio
galiiné
labai
pa eina
nuo
o,
ku ios
giminés
daik a a -
dis
y a
an ojo
sando
pama inis
Zodis
(iSim ys
—
nemaZa
dalis
gy anu
pa adinimu).
Déi
o
naudinga
i
ka o
pas ebé i,
kad
nag inéjamy
e miny
an asis
sandas
daug
da%niau
emiasi
y iSkosios
giminés
daik a a dziais
(ne oli
d iejy
eédaliy
pa yz-
dZiy).
Dauguma
okiy
di iniy
(be
kokiy
3—4%)
u i
galiine
-is
( n.
K.
-io).
Tad
upu j
daugiau
negu
eédalis
e miny
u i
an ajj
sanda,
pa em a
mo e iskosios
gi-
minés
daik a a dziu.
Pe
is
ke i adalius
okiu
da iniy
u i
galiine
-é.
Be eik
isi
like
da iniai
u i
galiine
-is.
Tad
Gia
eikia
kalbe i
ne
apie
da ybos
polinkj,
o
apie
da ybos
désninguma,
ku io
pama u
gali
bi i
suda y os
i
am
ik os
aisyklés.
Nag inéjamy
sudu iniy
e miny
galiinés
san ykia imas
su
an ojo
sando
pama i-
niy
daik a a dZiu
galiine
ge ai
ma y i
4
len eléje.
:
Galiine
-is
u i
70%
isu
sudu iniy
e miny
su
abiem
daik a a diniais
sandais.
Tai
isu
pi ma
be eik
isi
di iniai,
ku iy
an asis
sandas
emiasi
-as
galiine
a di-
ninke
u in iais
daik a a dZiais,
i
i
esmés
isi
ki y
galiniy
y iSkosios
giminés
an ojo
sando
pama inj
daik a a dj
u in ys
da iniai.
Re i
y a
da iniai
su
galiine
-ys,
p z.:
pel akys
ATZ,
pie y ys
GZ,
as galys
MZ,
ai agalys
SZ.
Galiine
-é
daZniausiai
u i
ie
sudu iniai
e minai,
ku iy
an asis
sandas
emia-
si
mo e iSkosios
giminés
daik a a dziais,
a iau
penk adalis
da iniu
y a
y isko-
sios
giminés
i
u i
galing
-is,
p z.:
da badienis
EZ,
TZ,
puseilis
LZ,
pusg upis
STZ,
pusiasalis
GZ,
puspédis
LZ,
puspasagis
SZ,
idu upis
MZ.
Be
o,
Sia
miné ini
da i-
niai,
ku iy
an asis
sandas
emiasi
daik a a dziu
Zemé
(di ozemis
GZ,
MZ,
d us-
koZemis
GZ
i
k .)
i
kai
ku ie
gy inijos
pa adinimai
(delnakojai
GZ,
kija-
gal is
SZ
i
k .).
Kai
an asis
sandas
emiasi
y iskosios
giminés
daik a a d7iu,
da iniai
labai
e ai
ebina
mo e i’kosios
giminés,
p z.:
k emzliakaulés
(Zu ys)
GZ,
ieXapelekés
(u ys)
GZ
i
i suslenks é
MZ.
An ojo
sando
pama inio
ZodZio
kamienas
ka ais
supap as inamas,
p z.:
amonbak e és
BZ,
gelibak e és
BZ,
sie abak e és
BZ
(plg.
bak e ija).
Ta iau
EZ
89
4
len elé
Sudu iniy
e miny
galiiniy
i
an ojo
sando
pama iniy
daik a a dziy
galimiy
san ykis
Da iniy
skai ius
pagal
an ojo
sando
pama iniu
daik a a dziy
galiines
ae
wees
giminés
|
mo e i’kosios
giminés|
coe
]
5 m
-is
E
| '<is
-as
|
-ias
|
Gi
Ge
o)
“8
|
Ges)
-ius
“ 0
sa
SI
Cie)
|
i
~is
195
|
4
|
Sau
be;
|
il
|
6
T
bi
10
1
291
]
|
~ys
1
a6
|
|
|
6
| |
S a .
ae
:
-é
|
2)
|
1
| |
69
|
Aap
sa h
=e
112
|
|
-a
| i |
6
|
6
inssienl
aah
|
hay
| |
|
416
|
| |
|
eikiamas
e minas
puskolonijé!.
Beje,
Sio
e mino
an ojo
sando
pama inio
Zodzio
kamienas
nesupap as in as
ik iausiai
no in
i8 eng i
homonimijos
su
di iniu
puskoloné,
ku io
an asis
sandas
y a
i§
ZodZio
kolona.
Labai
nedaug
y a
sudu iniy
e miny,
u in iy
nejp as as
galiines.
Tai
kele as
da iniy
su
galiine
-a,
p z.:
ampe alanda
FZ,
kilo a alanda
FZ
(be
Kilo a alan-
dé
EZ),
a alanda
FZ,
ampe ija
FZ,
kalnakasyba
GZ,
mais p ekyba
EZ
i
galine
-as
u in is
e minas
puskoksa imas
ChZ.
Visi
Sie
i
Zodynus
sudé i
e minai
u i
bi-
i
aisomi.
Va o ina
ik
ampe alandé,
kilo a alandé,
a alandé,
ampe ijé®.
Te -
minas
kalnakasyba,
jei
laikomas
di iniu,
Zinoma,
né a
ip as as
i
aisyklingas
(pas-
a uoju
me u
jo
ie oje
pa ys
geologai
siiilo
a o i
e mina
kasyba™).
Ta iau
g ei-
iausiai
ai
y a
e os
da ybos
p iesagos
-yba
edinys.
Daba inéje
a osenoje
aip
pa
jsigaléjes
y a
i
Zodis
mais p ekyba,
ku is
da ybos
a z ilgiu
y a
ydingas
i
ben
jau
ne u é y
bi i
imamas
pa yzdZiu
naujy
Zodziy
a
e miny
da ybai.
Te minas
puskoksa imas
,,koksa imas
neaukS oje
empe a ii oje“
ChZ,
zinoma,
y a
mo e-
minis
e inys
(plg.
usy
nonyxoxcosanue).
Siam
eikalui
e minas
da y inas
ki-
aip.
Gal
Gia
ik y
apkoksa imas?
#*
Va ian as
puskolonijé
i
laiky inas
no miniu,
o
ne
DZ
i
LKZ
X
jdé as
Zodis
puskolonija,
Galinés
pasikei imas
sudu iniame
Zodyje
y a
désningas
dalykas,
o
puskolonija
p iklauso
p ie labai
e y
iSiméiy.
»
Beje,
naujajame
,,Fizikos
e miny
Zodyne“
(V.,
1979)
aip
i
eikiama
a o i,
be
ka%kodél
pasiliko
nepa aisy as
e minas
ampe ija.
%
Z .
Vodzinskas
E.
Geology
kalba
specialis y
i
kalbininky
akimis.
-
Masy
kalba,
1980,
N .
5,
p.
4.
90

Palygin i
nemaZai
sudu iniy
e miny
su
abiem
daik a a diniais
sandais
y a
pa eik i
daugiskai a
(ne oli
ke i adalio
pa yzdZiy).
Dauguma
ju
—
ai
daugis-
kai iniai
e minai.
P z.:
anglia andeniai
BZ,
ChZ,
buoziaspo és
BZ,
chlo kalkés
ChZ,
dienpinigiai
EZ,
TZ,
duobagy iai
GZ,
du pmildiai
MZ,
gumba aisiai
BY,
ka -
dauodegiai
GZ,
kixenpinigiai
EZ,
komispinigiai
EZ,
TZ,
kiiléspo és
BZ,
kiiliag y-
biai
BZ,
le a akiai
BZ,
mil¥inpuodziai
GZ,
nuompinigiai
EZ,
TZ,
paukSciadube-
niai
GZ,
pusbe gamo és
BZ,
ankaspa niai
GZ,
ankpinigiai
EZ, TZ,
séklab iaunés
BZ,
snapagal iai
GZ,
Sakniadygliai
BZ,
Saknia aisiai
BZ,
a liagy iai
GZ,
asa-
igliai
BZ,
Zemé eiksliai
MZ,
Z é iadandiai
GZ,
Z ynalapiai
BZ.
Daugiausia
ai
augaly
bei
gy iny
sis ema ikos
e minai,
Siek
iek
i ai iy
cheminiy
medZiagy
pa adinimy.
Di iniai
su
bid a diniu
i
daik a a diniu
sandais
Sudu iniy
e minu,
u in iy
pi maji
bid a dinj,
o
an aji
daik a a dinj
san-
da,
y a
2,7
ka o
maziau
negu
da iniy
su
abiem
daik a a diniais
sandais.
Ta iau
ai
y a
an as
pagal
da iniy
skai iy
bi ys,
jungias
apie
Se3 adalj
(17%)
isu
lie u iSky
sudu iniy
e miny
daik a a dZiy
i
kiek
daugiau
negu
penk adalj
(be eik
22%):
di iniy
su
an uoju
daik a a diniu
sandu.
Palygin i
e i
ia
hib idai,
ku iu
ienas
ka as
sandas
emiasi
a p au iniu
ZodZiu.
Tiesa
sakan ,
su
pi muoju
okiu
sandu
u imoje
medZiagoje
pa yzdziy
neap ik a
i§
iso.
An ajj
sanda,
ku is
emiasi
a p-
au iniu
daik a a dziu,
u i
maZdaug
penkiolik a
Sios
ii¥ies
di iniy
dalis
(6,6%),
p z.:
bend aau o is
,coas op“
LZ,
TZ,
bend ak edi o is
,coxpenu op*
EZ,
TZ,
didkolonijé
,,bal os
a
gels os
spal os
kolonija,
ku ia
suda o
mielés,
ys ydamosi
an
s andZios
e pés
<...>
—
u an cxas
xononua“
BZ,
leng aa le is
,,né Ko-
a ne
SZ,
pladiasi oniai
,,.Eu ysiphona a,
nmpoxocudonssie*
GZ,
siau asi oniai
,.S enosiphona a,
yskocuonusie*
GZ
i
k .
Daugiau
kaip
pusé
e miny
su
bid a diniu
i
daik a a diniu
sandais
y a
i ai-
iy
daik y
pa adinimai,
maZdaug
eédalis
da iniy
pa adina
asmenis
a ba
i ai iy
gy iny
sis ema ikos
iene us.
Abs ak ios
eik’més
Sios
iiSies
sudu iniai
e mi-
nai
y a
e i
(maZiau
negu
deSim adalis
pa yzdziy).
Te miny
biid a dinis
sandas
Zymi
daik a a diniu
sandu
eiSkiamo
dalyko
ypa-
ybe,
odo
a
sa ybe,
ku ia
da iniu
pa adinamasis
dalykas
iSsiski ia
i8
ki y
an ojo
sando
pama iniu
daik a a dziu
Zymimy
dalyky.
Vadinasi,
y
sudu iniy
e miny.
pi masis
sandas
de e minuoja
an ajj.
Dauguma
negy us
dalykus
Zymin¢iy
sudu iniy
e miny
y a
iSiniai
pa adi-
nimai
g e a
daik a a d7iu,
ku iais
emiasi
an asis
sandas.
P z.:
a)
Zemés
iiSys:
bal Zemis
,,di oZemis
su
balk& u
smélio
podi iu“
MZ,
gel onZemis
,:xex o3ém“*
GZ,
juodzemis
,,juodi,
de lingi
di oZemiai,
dazniausiai
uZ inkami
kon inen ali-
nése
s epinése
s i yse*
MZ,
GZ,
pilkzemis
,,cepo3ém“
MZ,
GZ,
audonzemis
,, aus-
os
spal os
di oZemiai,
su inkami
sub opinése
i
opinése
s i yse*
MZ,
ChZ,
GZ,
udéemis
,,pie y
kalny
(Ka pa y,
Kaukazo)
lapuo iy
mi8ky
di ozemis“
MZ,
GZ,
smulkZemis
,zemé,
ku ios
daleliy
ske smuo
mazesnis
negu
0,2
mm“
MZ,
GZ,.
sii oZemis
,,di oZemis,
ku io
abso buojamasis
kompleksas
y a
p iso in as
na io,
OF
0
lais osios
d uskos
y a
jplau os
j
gilesnius
sluoksnius“
MZ,
GZ,
Sal azemis
,,d ég-
na Sal iniuo a
Zemé“
MZ;
b)
cheminiy
medziagu
pa adinimai:
b angakmenis
,,pa-
puogalams
a ojamas
mine alas“
ChZ,
gy asakiai
,,spygliuo iy
medZiu
specialio-
se
liaukose
gaminamas
i
jy
a pulas iuose
(sako akiuose)
su elkiamas
poskys is
gels os
spal os
eksk e as,
suda y as
i8
35—38%
lakiy
medZiagy
( e pen ino)
i
62—
65%
de iniy
igs iy.
<...>“
BZ,
gy sidab is
,,elemen as*
ChZ,
GZ,
audon a-
is
,, echniSkasis
a is“
ChZ,
skais a is
,,Cu
i
Zn
lydinys“*
ChZ,
Zal a is
,,Cu
i
Sn
lydinys,
b onza*
ChZ;
c)
ki y
j ai iu
daik y
i
dalyky
pa adinimai:
auks a-
k osné
,Spiziui
(ke ui)
gau i
k osnis“
ChZ,
GZ,
bal miskis
,.1ac seunp i
nec“
SZ,
b angyme is
.,nopo osu3Ha“
EZ,
didbu é
,, po “
SZ,
gel ilné
,,ydinga
biidingos
gel onos
spal os
ilna,
p a adusi
Zymiq
dalj
s ip umo
i
S elnumo
deél
ilgalaikio
Slapalo
po eikio
s o in
a ims
Slapiuose
a uose,
dél
dezin ekuojan iu
p e-
pa a y
po eikio
a ba
dél
d égnos
ilnos
sandélia imo“
ATZ,
gy aiaké
,,Sakelés
pa idalo
auginys,
panaudojamas
ege a y iniam
dauginimui,
jsmeigian
i
zeme
a ba
skiepijan *
BZ,
ilgaigliai
,i8 ise
ilgyn
me igliai,
ku iais
ilgéja
daugiame-
éiy
augaly
pag indinis
s iebas
a ba
jo
Soninés
Sakos“
BZ,
kiau aslénis
,,cKBo3-
naa
nommua“*
GZ,
laibag ybiai
,,mik oo ganizmy
g upé,
uZiman i
a pine
ie a
a p
bak e ijy
i
Zemesniyjy
g yby.
Ju
micelis
y a
plony
si ileliy
pa idalo.
Tie
sii-
leliai
spinduliskai
Sakojasi
i
Soninése
Sakelése
duoda
spo as“
BZ,
mels adumbliai
..Cyanophyceae,
cune-3enéupie
Bonopocmu“
GZ,
pik Zolé
,,menkaye is
augalas,
augan is
kul i iniy
augaly
pasélyje
i
uo
jiems
kenkian is*
BZ,
,,nenaudinga,
ken-
kian i
kul i iniams
augalams
Zolé“
MZ,
plokSciakal is
,mnockoe
nono o“
GZ,
sausledziai
.cyumax“
GZ,
saus éjis
,,sauso
i
ka ’ o
o o
s o é,
s aigiai
pakei-
Gian i
ie os
klima ines
salygas,
p ie
ku iy
augalai
nespéja
p isi aiky i
i
ma-
siskai
zi a“
MZ,
GZ,
skais gijés
,, am
ik u
apo u
audinyje
pasika oja
ki o-
kios
kaip
bend as
onas
spal os
a ba
s uk i os
me meny
siiilai,
suda an ieji
iSilginiu
uoZeliy
e ek a*
ATZ,
ske s agé
,ske siné
aga
agojan
a
a ian “
MZ,
s a ams is
,s a iai
pas a y as
ams is“
MZ,
GZ,
umpaiigliai
,,medziy
g-
liai
labai
umpais
a pubambliais
i
nedideliu
skai¢ium
k i on
susi elkusiy
lapy;
umpaigliai
kasme
pailgéja
ik
kele q
milime y
i
daZniausiai
nesiSakoja“
BZ,
Zali o é
,wZ a a,
suda y a
i§
nuola
Zaliuojan iy
augaly*
BZ.
Ne e ai
susida o
a
pa j
daik a a dinj
sandq
u in iy
iSiniy
sudu iniy
e mi-
nu
g upés.
Bid a diniai
sandai,
Zymédami
j ai ias
de e minuojamyjy
dalyky
ypa-
ybes,
padeda
iS eikS i
am
ik as
Klasi ikacijoje
eikalingas
p ieSp ieSas
a
Siaip
igski i
am
ik as
iSis
pagal
bidinga
i8 i sini
a
idinj
poZymj.
P z.:
galas:
aukS agalis
,,nepxosse“
GZ,
d i galys
(meske iko io)
,,xomenb“
SZ,
smaigalys
,nepumua*
STZ,
,,1mKx“
SZ;
kalnas:
auks ikalniai
,,8 1coxo oppe*
GZ,
plokséiakalnis
,kalnas
plokS ia
i gine*
MZ
(ploki ikalnis
,, .p.“
GZ,
SZ),
idu inkalniai
,cpenae op e“
GZ,
Zemakalniai
,nusxo op e“
GZ;
liga:
démé ligé
,,pa azi iniy
g yby
a ba
bak e ijy
sukeliama
liga,
pasi eiSkian-
i
lapy
a ba
ki y
o gany
démé umu“
BZ,
gel ligé
,, eiSkinys,
kad
i usy
j akoje
a
dél
ki y
p ieZas iu
no mali
lapo
spal a
pasikei ia
j
gel ona,
gels ai
Zalia,
Zals ai
gels a
i
pan.“
BZ,
juodligé
(An h ax)
,,pa ojinga
uzZk e iamoji
gy uliy
liga,
galin-
92
i
pe
nedezin ekuo a
se gan ios
a ies
ilna
uzk és i
Zmogy
—
cuOupckas
93Ba~
ATZ,
.,ja u
liga,
ku ios
sukéléjas
y a
g ybas
Cladospo ium
he ba um
Lk.
(auks-
liy
s adijoje
—
Mycosphae ella
Tulasnei
(Jancz.)
Lindau)
—
4épnaa
mecenb
(xne6-
wpIx
31aKoB)“
BZ,
ka ligé
,,ka aus
skonio
sukami éje
lizdai
obuolio
minkS ime,
a si andan ys
an
baigian iy
nok i
bei
nuskin y
yaisiy
dél
nepalankaus
andens
eZimo
di ozemyje“
BZ;
me as:
b angyme is
,,jopo oBu3Ha~
EZ,
Slapyme is
.,.mMoKpoTa:
HO*KJMBOC
ppema*
MZ;
pelké:
aukS apelké
,daugiausia
akosky ose
susida iusi,
daZnai
iSgaub o
pa-
i iaus
pelké,
ku ios
d égmés
Sal inis
—
a mos e iniai
k i uliai;
aukS apelkése
au-
ga
mine alinés
mi ybos
ne eikalinga
augalija
(oligo o iné
augalija
—
odél
daZnai
aukS apelké
adinama
oligo o ine
pelke),
y auja
bal osios
samanos,
pelkinés
pu-
Sys,
uogienojai
(spanguolés)
i
k .“
MZ,
GZ,
Zemapelké
,,pelké,
ku ios
d égmes
Sal inis,
be
a mos e iniy
k i uliy,
y a
da
pa i siniai
i
g un iniai
andenys;
zema-
pelkiy
augalija
y a
eikalinga
mine alinés
mi ybos
(eu o iné
a.),
odél
Zemapelke
da%nai
adinama
eu o ine
pelke;
Zemapelkéje
auga
Zaliosios
samanos,
asi ikliai,
nend és:
i
medZiy:
alksniai,
ka klai
i
k .“
MZ,
GZ;
upé:
klampupis
,pexxa“
GZ,
sausupé
..isdzi s an i
upe~
MZ;
aga:
1.
,,upés
andens
ekéjimo
ie a“:
akla agé
,. aga
be
andens
nu ekéji-
mo“
MZ,
saus agé
,,cyxonom*
GZ,
sen agé
.,upei
p asig auzus
nauja
aga,
likusi
senoji
upés
aga
(sausa
a ba
su
s o in iu
andeniu)*
MZ,
GZ;
2.
.,a imo
g io-
elis“:
ske s agé
,,ske siné
aga
agojan
a
a ian “
MZ,
us agé
.a ian .
lys-
yémis,
i
abi
puses
iS e s a
aga;
pa3bémHaa
6oposna*
MZ.
Visi
Sie
sudu iniai
e minai
pagal
leksinés
i
da ybinés
eikSmés
san yki
gali
bi i
adinami
iesioginés
eikSmés
da iniais,
nes
jie
pap as ai
i
a ojami
maZdaug
okia
eik¥me,
ku i
susida o
i¥
sandy
eikSmiy
i
ju
san ykia imo.
Da iniu,
ku ie
eina
negy y
dalyky
pa adinimais
i
ku iy
leksine
eikSmé
dau-
giau
ski iasi
nuo
da ybinés,
y a
isai
nedaug.
Tai
pap as ai
me oniminiai
(bahuy i-
hi
ipo)
da iniai.
Tokiy
sudu iniy
e miny
an uoju
sandu
pasakoma
ku i
no s
(pap as ai
Klasi ikacijos
a z ilgiu
esminé)
e minu
pa adinamo
dalyko
a ba
su
juo
susijusi
dalis
(biid a dinis
sandas
zymi
os
dalies
ski iamaja
ypa ybe).
P z.:
ilga-
éiu kélis
,,p ie aisas,
ku is
oli
me a
andenj*
MZ,
juodSakné
., unkeliy
daiguy
liga,
pasi eiskian i
Saknies
pajuoda imu
i
suplonéjimu,
nuo
ko
daigai
dazniausiai
zi-
a.
<...>“
BY,
s aciakampis
,mpamoy omunx*
STZ.
Da niausiai
me oniminiai
y a
i ai ius
gy unus
i a dijan ys
sudu iniai
e mi-
nai
su
pi muoju
bid a diniu
sandu.
Tokiy
da iniy
daik a a diniu
sandu
pap as ai
pasakoma
ku i
no s
sudu iniu
e minu
Zymimo
gy iino
a
gy unu
klasés
a s o u
kino
dalis,
bid a diniu
sandu
—
ski iamuoju
b uozu
j a dijan
paim a
os
dalies
ypa ybé.
Dauguma
okiy
da iniy
y a
am
ik y
sis ema ikos
iene y
pa adinimai.
P z.:
dan ys:
nepilnadanciai
,,Eden a a,
He iommo3yobie*
GZ,
s o adanciai
.,Pachy-
odon a,
Tonc o3y6nie“
GZ;
gal a:
pilnagal iai
Holocephali,
wembHo ososs e~
GZ;
kulnas:
ilgakulniai
,,Va sioidea,
nom oma si“
GZ;
kiinas:
mink akiiniai
,,Mo-
Husca,
Monmocxu
GZ;
oda:
dygiaodziai
..Echinode ma a,
u moxoxue*
GZ;
a-
gai:
dyka agiai,
uScia agiai
,,Bo idea,
nomopo ue“
GZ;
aumenys:
lygia aumeniai
93
»paBHomyckysbHbIe*
GZ,
nelygia aumeniai
»HepaBHoMyckybHBIe*
GZ;
si onas:
placiasi oniai
,,Eu ysiphona a,
umpoxocuounsie*
GZ,
Siau asi oniai
,,S enosip-
hona a,
ysxocmponusie*
GZ;
spa nai:
naujaspa niai
,,Neop e a,
HopoxpsimE e“
GZ,
senaspa niai
,,Palaeop e a,
apesnexp mbie*
GZ;
Sa ai:
j ai iasa iai
»He e os-
aci,
pasHomu TKosbie*
GZ;
Ziaunos:
plokiciaziauniai
|,,Lamellib anchia a,
Pele-
cypoda,
nmac anya oxabepHsie*
GZ,
p ieSakiniaziauniai,
i Su iniaziauniai
,,P o-
sab anchia a,
sepxHexaGepuu e*
GZ
i
k .
ReikSmés
a Z ilgiu
okie
pa y a
i
kai
ku ie
augaly
sis ema ikos
iene y
pa-
adinimai,
p z.:
/ais a ainikiai
,,augalai,
ku iy
ainiklapiai
ligi
pa
pama o
y a
pa-
laidi,
a p
sa es
nesuauge“
BZ,
plikag iidziai
ja u,
pap as ai
u in iy
g idus
su
lukS ais
(a iZos,
mieZiai),
kai
ku ios
eislés,
ne u ingios
lukS y*
BZ,
plikasékliai
»augaly
g upé,
u in i
séklap adZius,
lais ai
gulingius
an
mak ospo o ily
i
pas-
a uju
neapsup us“
BZ,
GZ.
Ka ais
daik a a dinis
sis ema ikos
e miny
sandas
zymi
ne
gy iino
a
augalo
kino
dali,
be
ki a
kokj
bidinga
pozymi,
p z.:
aiskialyéiai
,,augalai,
u in ys
Zedus
i
aiSkiai
iS eik’ a
ly inio
dauginimosi
o ma“
BZ,
gy aglei é
»bak e ijy
S upé,
apsup a
glei iy
sluoksniu
i
suda an i
s ambias,
ne e ai
plika
akimi
ma omas
kolonijas“
BZ,
slap alyéiai
»Ziedy
ne u in ys
augalai,
ku iy
ly inio
dauginimosi
biidai
y a
sunkiai
jZii imi
i
dél
o
ilga
laika
bu o
nezZinomi“
BZ.
Lie u iskieji
sis ema ikos
pa adinimai
gana
daznai
y a
suda omi
pagal
a p-
au inés
lo yniSkosios
nomenkla i os
pa yzdj.
Tokie
e minai
bina
e iniai.
Palygin i
nemaZai
nag inéjamy
sudu iniy
e miny
y a
asmeny
pa adinimai.
Vieny
jy
i
daik a a dinis
sandas
emiasi
asmenj
i a dijanciu
daik a a dziu,
o
pi -
masis
sandas
odo
kokia
no s
o
asmens
ypa ybe.
Dauguma
pa yzdZiy
u i
pi maji
sanda
bend -
(Zymimi
ka
bend a
u j
asmenys).
P z.:
bend aa sako is
»COOTBETYHK*
TZ,
bend aau o is
,,coas op“
LZ,
TZ,
bend aiesko is
couc en
TZ,
bend akal-
dininkis
,,copunosuux*
TZ,
bend ak edi o is
,,coxpenu op“
EZ,
TZ,
bend alai-
duo ojis
,conopyw ens“
TZ,
bend anuomininkis
»COHAHHMAaTelIb,
CoapeHzaTop“
TZ,
bend apilie is
,co paxnanwa“
TZ,
bend a edak o is
»cope ax op“
LZ,
ben-
d asa ininkis
,cosnageney
EZ,
,,coco6c sexuuk,
copnanenen
TZ,
bend asko-
lininkis
,conomunx™
TZ,
didmeis is
,, poccmei c ep“
SZ,
leng aa le is
,,néxxo-
a e “
SZ,
sunkiaa le is
,, axénoa ne “
SZ.
Ki y
di iniu,
ku ie
eina
asmeny
pa adinimais,
an ojo
sando
pama iniai
daik-
a a dziai
Zymi
kokj
asmeniui
biidinga
objek a,
ku is
imamas
i a dijimo
pama u.
Tokie
da iniai,
Zinoma,
a ojami
pe kel ine
eikSme,
ju
da ybiné
i
leksiné
eiks-
me
nesu ampa.
P z.:
bend ada bis
,,co pymuux“
LZ, TZ,
bend askolis
»COJOJDKHHK*
EZ,
i ai iada bis
»pa3Hopa6oumi *
EZ.
Kai
ku ie
Sios
iies
da iniai
g ei¢iau-
siai
laiky ini
daik a a diskai
a ojamais
bid a diiais,
pyz.:
lygia eisis
,,papno-
npasubii
TZ,
mazame is
,Manone umi :
TZ,
maza u is
,.manoamymumi ;
masoo-
Secneennuii*
EZ,
nepilname is
»HecoBepmenHoseTHni *
TZ,
pilname is
»COBep-
menHone aai
TZ,
pilna eisis
,.nonmonpapaui *
TZ.
Sug e inus
Sias
d i
asmeny
pa adinimy
g upes,
galima
pasaky i,
kad
lie u isky
sudu iniy
daik a a dziy
da ybos
polinkius
labiau
a i inka
an oji
g upé.
1920
m.
paskelb ame
s aipsnyje
,,Dél
,,Gam os
p adziamokslio“
pasi odymo
(Kalbos
da-
94
kiamosios
iiSies
bi ojo
laiko
daly iais.
Sie
da iniai
eikSmés
i
da ybos
o mos
a z ilgiu
nesiski ia
nuo
bid a dinj
pi maji
sanda
u inéiy
e miny.
Ki y
Sios
ia-
Sies
da iniy
pi masis
sandas
o mos
a z ilgiu
susijes
su
a i inkamy
eiksmaZodziy
asmenuojamosiomis
o momis,
no s
eikSmés
a zZ ilgiu
dalis
jy
(ne oli
eédalio)
a imiau
san ykiauja
su
ne eikiamosios
iiSies
esamojo
laiko
daly iais,
p z.:
gy en-
ie é
,,cejleHwe;
HaceséHHoe
Mec o;
nocénox“
EZ
(y a
i
sinonimas
gy enamoji
ie a),
TZ,
g ez ie é
,,3a60%;
saoi
cxeaxunsi
GZ,
lyd as is
,,couponomu enb-
HOe
MMCbMO;
HakaqHad®
EZ,
,,composoxu embuoe
(npenpoBogzMTebHOe)
HACcEMO“
TZ,
siu b amzdis
,, amzdis,
ku iuo
siu blys
paima
andenj
is
andens
elkinio“
MZ.
:
Da iniy
pi muoju
sandu
pasakoma
am
ik a
su
pama iniu
eiksmazZodziu
( iksliau
jo
Zymimu
eiksmu)
susijusi
(i8
o
eiksmo
kylan i)
ypa ybé,
bidinga
da-
lykui
a
gy iui,
ku is
adinamas
an ojo
sando
pama iniu
daik a a dZiu.
Daugu-
ma
okiy
sudu iniy
e miny
y a
negy y
dalyky
pa adinimai.
Jy
daik a a dinis
sandas
Zymi
os
pa ios
iiies
dalyka,
kaip
i
da inys,
ik
da inio
eik’mé
y a
siau-
esné,
apib éZ a
eiksmaZodinio
sando.
Vadinasi,
di iniai
y a
de e minaciniai,
ju
pi masis
sandas
de e minuoja
an aji,
daik a a dinj.
P z.:
ciulp amzdis
,, amz-
dis,
einan is
nuo
hid o u binos
j
apa inj
andens
bje a*
MZ,
degligé
,,augaly
liga,
sukelian i
audiniy
pa uda ima,
panaSy
i
nudegima,
o
ka ais
i
iS isy
igliy
dZii i-
ma“
BZ,
delspinigiai
,neua“
EZ, TZ,
d ibsmélis
,,g un as
(daZniausiai
smulkus
smélis),
ku is,
p iso in as
andens,
igyja
kai
ku ias
skys io
sa ybes*
MZ,
GZ,
g ez-
miléiai
,,Gyposaa
myxa“
GZ,
ki s a ilné
,,kailiy
i8di bimo
ab ikuose
ki imo
ma-
Sinomis
nuo
a ies
kailio
nuim a
ilna“
ATZ,
ki a ie é
,,3a60% *
(kasiniuose)
GZ,
lydme alis
,,lygiy
daliy
ala o
i
S ino
lydinys,
a ojamas
li a imui“
ChZ,
ma lan-
kis
.,j
180
laipsniy
padaly as
pus a is
kampams
ma uo i*
MZ,
SZ,
pilkapis
,,xyp-
an“
SZ,
siu bias aklés
,.c anox-xayanka*
GZ,
siu b amzdis
,, amzdis,
ku iuo
siu -
blys
paima
andenj
i
andens
elkinio“
MZ,
skel a aisiai
,,sausi
aisiai,
kile
i8
d ilizdés
a
daugializdés
mezginés,
ku ie
sub ende
suskyla
i8ilgai
j
iek
daliy,
kiek
lizdy
u éjo
jy
mezginé
(ské iniu,
lipaziedZiy,
dedeS iniy
Seimose)*
BZ,
skus a il-
né ,,kailiy
iSdi bimo
ab ikuose
sku imo
maSinomis
nuo
a ies
kailio
nuim a
ilna,
ku ios
plauSeliai
ne
umpesni
kaip
35
mm“
ATZ,
upa aisiai
,,pailgi
daugiasék-
liai
sausieji
aisiai,
ku ie
sub ende
su ikinéja
ske sai
j
paski us
ienaséklius
na e-
lius.
Jie
p iski iami
p ie
skel a aisiy.
Ap inkami
a p
k yZmaZiedZiy
(p z.,
s é és,
idiko)
i
ank& iniy
augaly
(p z.,
se adelés)“
BZ.
Palygin i
negausu
(penk adalis)
pe kel inés
eikSmés
sudu iniy
e miny
su
- eiksmaZodiniu
i
daik a a diniu
sandais.
Jie
aip
pa y a
de e minaciniai
me oni-
miniai
(bahu ihi
ipo)
di iniai.
An asis
(daik a a dinis)
sandas
Zymi
e minu
i a dijamo
dalyko
am
ik a
dali,
o
eiksmaZodinis
sandas
—
su
eiksmu
susijusia
ypa ybe.
Li e a ii inéje
kalboje
i
a mése
Sios
iiSies
di iniy
y a
gausu,
a¢iau
dau-
guma
jy
eina
menkinamaisiais
asmeny
pa adinimais.
Te minologijoje
Sios
eikSmés
ZodZiai
pap as ai
ne a ojami.
Tuo
i
paaiSkinamas
okiy
da iniy
negausumas.
Tu-
imi
pa yzd7iai
isi
y a
augaly
a ba
gy iny
sis ema ikos
e minai,
p z.:
gaub asék-
Jiai
,,aukS iausiai
iSsi ys iusiy
augaly
ipas,
ku j
a p
ki y
poZymiy
cha ak e izuo-
ja
bu imas
Ziede
okios
pies elés,
ku iq
suda o suauge
sa o
k aS ais
mak ospo o-
101

ilai,
apgaubian ys
séklap adiius.
Si
pies elé
éliau
igauga
j
aisiy
su
séklomis
i-
duje
—
Angiospe mae,
noxpp ocemenunie*
BZ,
GZ,
jung a ainikiai
.,augalai,
ku iy
ainiklapiai
dalinai
a ba
iS isai
y a
suauge
j
amzdelj
—
Sympe alae,
cnai -
Honenec Hnie*
BZ,
liekanagiai
,,Pe issodac yla,
HenapHoxonn anie“
GZ,
p as-
kés adanciai
,,Schizodon a,
pacmenséanosy6nie“
GZ,
sé anagiai
,,A iodac y-
la,
napHoxonsiTHpie*
GZ.
VeiksmaZodZiai,
ku iais
emiasi
pi masis
da iniy sandas,
pap as ai
y a
pi mi-
niai.
ISim ys
e os,
p z.:
gy en ie é
EZ,
TZ,
(:gy en i),
lyd as is
EZ,
TZ
(:lydé i,
Iydi,
-éjo),
upa aisiai
BZ
(: upé i,
upa,
-éjo).
Te miny
da yboje
pap as ai
emiamasi
nep ieSdéliniais
eiksmaZodZiais
( a p
nag inéjamy
pa yzdziu
ixim is.
ik
p askés adanciai
GZ).
An ojo
sando
pama iniai
daik a a dziai
aip
pa
pap as ai
u i
da ybiSkai
neskaidy
kamiena
(i8im is
[yd as is
EZ,
TZ).
Da iniai,
ku iy
pi masis
sandas
emiasi
ne eikiamosios
iiSies
bii ojo
laiko
da-
ly iu,
daZniau
bina
su
jungiamuoju
balsiu
-a-,
no s
y a
i
da iniy
be
&io
balsio.
Ki okia
o ma
besi emian ys
eiksmaZodiniai
sandai
dazniausiai
du iami
be
jun-
giamujy
balsiy
(iim ys:
ki a ie é
GZ,
liekanagiai
GZ,
siu bias aklés
GZ,
upa ai-
siai
BZ).
Kaip
i
ki i
daik a a dinj
an ajj
sanda
u in ys
di iniai,
sudu iniai
e minai
pap as ai
u i
galiines
-is
( y iskosios
giminés,
n.
K.
-io)
i
-é
(mo e iSkosios
gi-
minés).
Da inio
giminé
pa eina
nuo
an ojo
sando
pama inio
daik a a dzio
giminés
(pap as ai
da iniai
y a
os
pa ios
giminés,
kaip
sando
pama inis.
daik a a dis,
isim ys
—
ik
augaly
bei
gy iny
sis ema ikos
pa adinimai,
ku ie,
kaip
i
ki ais
a ejais,
dazniausiai
bina
y iskosios
giminés
i
daugiskai iniai).
Di iniai
su
p ie eiksminiu
i
daik a a diniu
sandais
Sudu iniy
e miny
su
p ie eiksminiu
i
daik a a diniu
sandu
y a
ne
ka
maZiau,
hegu
ap a osios
i8ies
da iniy
su
eiksmaZodiniu
i
daik a a diniu
sandu.
Sep in-
adalis
Sios
iiSies
dii iniy
y a
okie
hib idai,
ku iy
daik a a dinis
sandas
e-
miasi
a p au iniu
e minu,
p z.:
daugiapolis
,,mmo onomocHuK“
STZ,
pusiau-
mik ome odas
,,kai
analizuojama
10—20
mg
mediZiagos“
ChZ,
pusiausumé
»Hosy-
cymma“
STZ.
T eédalis
da iniy
su
pi muoju
p ie eiksminiu
i
an uoju
daik a a diniu
sandu
zymi
os
pa ios
iiSies
dalyka,
kaip
i
pama inis
an ojo
sando
daik a a dis.
P ie-
eiksminis
sandas
apib éZia,
de e minuoja
daik a a dinj,
p z.:
aplink as is
,,uwap-
xynsp“
EZ,
TZ,
daugiako é
,,.muo o6opse“
SZ,
paskuigalis
(denio)
, o
SZ
(bu ia imas).
"
Likusiy
di iniy
leksiné
eik’mé
pagal
san ykj
su
ix
sandy
eikSmés
kylan ia
da ybine
eikSme
y a
pe kel iné.
Jie isi
aip
pa
y a
de e minaciniai,
o
dauguma
ju
—
me oniminiai.
Daik a a dinis
sandas
da%niausiai
Zymi
e minu
i a dijamo.
dalyko
am
ik a
dali,
o
p ie eiksminis
ja
apib ézia,
p z.:
a)
daik y,
geome iniy
igi y
pa adinimai:
daugiab iaunis
(akmuo)
,,mHo o panuux“
GZ,
daugiakampis
»MHo oy ombuuK®
STZ,
daugiana is
,.muo owien“
STZ,
g e asienis
,napanmenenu-
102
sen
STZ,
Sali agé
,,Zemés
juos a
isilgai
upés
k an o,
eze uo a
p aéjimui,
s a ybinéms
medzZiagoms
i
ki iems
eikalams“
MZ,
GZ;
b)
sis ema ikos
e -
minai:
daugiakapliai
,,Polyp o odon ia,
muo ope3uopsie“
GZ,
daugiakojai
,,My-
iapoda,
MHo onoxku“
GZ,
daugialgsdiai
,Me azoa,
MHo oxne ounie*
GZ.
Pi masis
Sios
iSies
da iniy
sandas
emiasi
senybiniais
p ie eiksmiais
aplink,
daug,
g e a,
paskui,
pusiau,
Salia.
Dauguma
%iy
p ie eiksmiy
su
an uoju
sandu
du iami
be
jungiamyjy
balsiy.
Taéiau
isi
e minai,
ku iy
pi masis
sandas
y a
iS
p ie eiksmio
daug,
u i
jungiamajj
balsj
-ia.
18
p ie eiksmio
Salia
kiles
sandas
y a
Sali-,
An asis
sandas
daZniausiai
emiasi
neskaidy
kamieng
u in iais
daik a a dZiais.
Deminu y ines
p iesagas
u in ys
e minai
j
di inius,
kaip
i
ki ais
a ejais,
pa en-
ka
be
u
p iesagu,
p z.:
daugialasciai
GZ
(:las elé),
daugiaziuzis
BZ
(:Ziuzeliai).
Taéiau
kele as
da iniy
u i
an aji
sanda
su
iSlaiky ais
pama inio
daik a a dzio
da ybos
a iksais,
p z.:
pusiaukampiné
STZ,
pusiauk as iné
STZ.
Te minai
daugias-
aklininkas
EZ
i
pusiaumik ome odas
ChZ
y a
e iniai,
plg.
usy
muozocmanounuk
noaymuxpomemod,
Jie,
Zinoma,
aisy ini.
Pi majam
bii ina
ben
jau
pakeis i
gal -
ne,
.y.
a o i
daugias aklininkis,
-é.
Ma
i
Sios
iies
sudu iniai
daik a a dziai
pap as ai
u i
ik
d ejopas
galiines
(-is,
n.
K.
-io
y i8kosios
i
-é
mo e iSkosios
giminés).
O
pusiaumik ome odas,
ma y ,
aSy inas
d iem
ZodzZiais.
Ma ema ikai
galé y
pagal o i
i
dél
pusiaukampinés
bei
pusiauk as inés.
Tiesioginés
eikSmés
da iniai
pap as ai
bina
os
pa ios
giminés,
kaip
i
an o-
jo
sando
pama inis
daik a a dis.
Pe kel inés
eik’més
e minai
daZniau
(ma y ,
dél
analogijos
su
ki ais
os
iSies
e minais,
u inéiais
ki okius
sandus,
bei
dél
j a -
dijamu
dalyky)
y a
y iSkosios
giminés.
Di iniai
su
p ielinksniniu
i
daik a a diniu
sandais
Sudu iniy
e minu,
ku iu
pi masis
sandas
y a
p ielinksninis,
o
an asis
daik-
a a dinis,
y a
be eik
iek
pa ,
kaip
i
e miny
su
p ie eiksminiu
i
daik a a diniu
sandu.
Kas
ke i o
Sios
iiSies
da inio
an asis
sandas
emiasi
a p au iniu
e minu,
p z.:
a pd enis
,, a pas
a p
d iejy
d enaZo
linijy“
MZ,
a psezonis
,.mMexce30Hbe“
BZ,
a pubunis
,,plo as
a p
g e imy
buny*
MZ,
i s ol a%is
,,p iediné
j ampa“
ChZ.
Pi masis
Sios
ii8ies
da iniu
sandas
pap as ai
emiasi
ik
da
ne i usiais
p ie3-
déliais
naujybiniais
p ielinksniais
a p
i
i ’.
Ta iau
pagal
da ybinés
eikSmés
pobiidi
okie
da iniai
is
dél o
y a
labai
a imi
p ieSdéliy
ediniams.
Sandq
a p-
u in ys
di iniai
Zymi
ai,
kas
y a
a p
dalykyu
(ne
ieno),
ku ie
pasakomi
an ojo
sando
pama iniu
daik a a dZiu.
DaiZniausiai
ai
j ai iy
ie u,
e okai
laiko
a pyu
a
daik y
pa adinimai.
P z.:
a pgyslé
,,npoxunka“
GZ,
a p-
ledynme is
,,laiko
a pas
a p
d iejy
ledynme iy“
MZ,
GZ,
a plys is
,,g io elis,
aga
a p
lys iy“*
MZ,
a pskiau is
,, a pas
a p
lapo
skiau iy“
BZ,
a pskil is
,, a -
pas
a p
suskaldy o
lapo
skiléiy™
BZ,
a psluoksnis
,,medZiaga' a p
d iejy
sluoksniy“
‘ChZ,
EZ,
GZ,
,,ski ingos
medziagos
sluoksnelis
a p
d iejy
sluoksniy“
MZ,
a -
_sp idis
,moc
GZ,
a pubamblis
,,s iebo
dalis
a p
d iejy
g e imy
bambliy“
BZ,
a -
103
pueilis
, a pas
a p
pasodin y
a
pasé y
augaly
eiliy“
MZ,
a pulgsciai
,, a pai
a p
las eliy,
susida e,
p asisky us
las eliy
sieneléms
a ba
i8 i pus
daliai
las eliy“
BZ,
a pupis
,,.Mexiypewbe*
GZ,
,, ie a
a p
py
MZ,
a pu agis
,,su e s a
be-
a ian
Zemé
a p
agy“
MZ.
Kaip
ma y i
i
pa eik yjy
pa yzdziy,
da iniai
daZniau
jungiamojo
balsio
ne u-
i.
T eédalis
pa yzdziy
u i
jungiamajj
balsj
- -.
Sios
iSies
da iniy
giminé
( adina-
si,
i
galiiné)
nuo
an ojo
sando
pama iniy
daik a a dziy
giminés,
galima
saky i,
nep iklauso.
Be eik
isi
jie
y a
y iSkosios
giminés
i
u i
galiine
-is
( n.
K.
-io).
Ke i adalis
nag inéjamos
iiSies
pa yzdziy
u i
pi maji
sanda
i s-,
ku is
y a
susijes
su
p ielinksniu.
Sie
da iniai
Zymi
papildoma
(didesnj
uz
ip as a,
nus a y-
a
a
laukiama)
kiekj
o
pa ies
eiSkinio,
dalyko,
ku is
pasakomas
pama iniu
an o-
jo
sando
daik a a dziu,
p z.:
i spelnis
,,csepxupuOnine“
EZ,
i S alandZiai
,,cpepx-
ypounoe
spema“
EZ,
TZ
(sinonimas
i sno minis
laikas),
.,nepepa6o Ka“
(sinoni-
mas
i sno minis
da bas) EZ,
i s e é
,,csepxc oumoc s“
EZ,
i S ol azis
,,p ie-
diné
j ampa“
ChZ.
EZ
pa eik as
i
ben
jau
dél
galinés
aisy inas
bei
pe
g iozdi8-
kas
e minas
i Sp o ekcionizmas
,,cBepxupoTeKUHOHH3M“.
Da iniai
su
p ielinksniu
i s
y a
sinonimiSki
p ieSdélio
an -
ediniy
ienai g u-
pei,
ku
aip
pa
Zymimas
pama iniu
daik a a dziu
eiskiamo
dalyko
pe i is.
Pasi-
aiko
ne
da ybiniy
sinonimy.
Pa yzdziui,
ChZ,
ma y ,
pi menybe
duoda
dia
pa eik-
am
e minui
i s ol azis,
nes
j
jj
nuk eipiama
lizde
an ol azis.
Véliau
i8leis ame
STZ
pa eik as
ik
an j ampis,
o
naujajame
,,Fizikos
e miny
Zodyne“
—
i Si am-
pis.
,,.Daba inés
lie u iy
kalbos
zodyno“
an ojo
leidimo
(V.,
1972)
engéjai,
ma y ,
nemokéjo
apsisp es i,
ku is
zodis
—
an pelnis
a
i Spelnis
—
eik inesnis,
no s
pi -
majame
leidime
(V.,
1954)
ge esnis
laiky as
an pelnis
(beje,
abiejuose
leidimuose
okios
pa
da ybos
i Sno mis
laikomas
eik inesnis
uz
Zodj
an no mis).
,,Kalbos
p ak ikos
pa a imuose“
ekomendacija
pa eik a
ik
dél
ieno
Sios
iSies
daik a a -
dzio
i Spelnis
(jis
laikomas
ne eik inu
e iniu,
eikiamas
an pelnis,
kaip
i
an -
Zmogis
ie oj
i sZmogio)*".
Da ybos
a z ilgiu,
ma y ,
bi y
ne ikslu
kq
g ieZ ai
peik-
i
—
i
ieni,
i
an i
a odo
iena e iai,
a iau
aiSkios
i
ienodos
ekomendaci-
jos
eikalingos
i
Gia.
Da iniai
su
i s-
pap as ai
bina
be
jungiamojo
balsio
i
daZniau
y i8kosios.
giminés
(su
galiine
-is,
n.
K.
-io).
Di iniai
su
j a diniu
i
daik a a diniu
sandais
Sudu iniy
e miny,
ku iy
pi masis
sandas
j a dinis,
o
an asis
daik a a dinis,
y a
mazZiausia
a p
e miny
su
an uoju
daik a a diniu
sandu.
Pusé
da iniy
an uo-
ju
sandu
u i
a p au inj
e mina,
p z.:
sa iindukcija
,camounnyxuua“
FZ,
STZ,
sa ikon olé
,,camonposepka,
angly
sel - e i ying;
sel -checking*
STZ,
,,camo-
Kou poms
SZ,
sa i ep odukcija
,,camosocupou3senenue,
angly sel - ep oduc-
ion*
STZ,
sa isinch onizacija
,,camocuaxponn3anus,
angly
sel -sinch oniza ion“
SIZ:
27
Kalbos
p ak ikos
pa a imai,
p.
310.
104
Da iniy
j a dinis
sandas
de e minuoja
daik a a dinj,
daugumos
di iniy
eik3-
mé
iesioginé.
Tokiy
da iniy
j a dinis
sandas
y a
sa i-,
juo
eiskiama,
kad
yksmas
a
ki as
abs ak us
dalykas,
ku is
Zymimas
an uoju
sandu,
y a
nuk eip as
i
pa i
objek a.
P z.:
sa a eismis
,camocya“
TZ,
sa iindukcija
FZ,
STZ
i
k .
Kai
ku iy
da iniy
sandy
san ykis
kiek
ki oks,
p z.:
sa ikaina
,,ce6ec oumoc s*
EZ, TZ,
sa-
i alé
,,mpou3Bon,
csoesomme“
TZ.
Da inys
keliapa eigis
.,copmec u enb“
EZ
u i
pe kel inge
eikSme.
Da ybos
o mos
ypa ybémis
Sios
iSies
da iniai
daugiau
ski iasi
nuo
ki y
da-
iniy
su
daik a a diniu
an uoju
sandu. Didelé
abs ak¢ios
eikSmés
da iniy
dalis
u i
a
pacia
galiine,
kaip
i
an ojo
sando
pama iniai
daik a a dZziai.
Kaip
y a
pas e-
béjes
V.
U bu is,
8
ak a
.,i§
dalies
gal
eiké y
aiSkin i
Si okiy
da iniy
glaudZiu
y-
Siu
su
panaSiais
da iniais,
u inciais
an ajj
sanda
i§
eiksmaZodZio,
plg.
sa imyla,
sa iSalpa
i
pan.“®*
Taéiau,
ki a
e us,
daugelis
cia
miné y
sudu iniy
e minuy
né-
a
isai
sa a ankiski
lie u iy
kalbos
da iniai.
Tad,
be
ki u
p ieZasciy,
iSlaiky i
ne-
paki usia
an ojo
sando
pama inio
Zodzio
galiine
galéjo
kiek
padé i
i
s e imy
kalby
e minologija,
ku ios
pa yzdziu
da y i
lie u iSkieji
e minai.
Ypaé
ai,
ma y ,
pasa-
ky ina
apie
okius
pusiau
e inius,
kaip
sa iindukcija,
sa ik i ika,
sa isinch oniza-
cija
i
k .
Vie oj
kai
ku iy
okiy
di iniy
labiau
ik y
a o i
p iesaginius
sang azinius
eiksmaZodziy
abs ak us,
p z.:
ep oduka imasis,
sinch oniza imasis.
VeiksmaZodiniai
sudu iniai
e minai
VeiksmaZodiniy
sudu iniy
e miny,
.y.
di iniy,
ku iy
an asis
sandas
emia-
si
eiksmaZodZiu,
y a
mazdaug
penk adalis
(21,3%)
isy
cia
nag inéjamy
pa yzdziu.
Siy
da iniy
eikSmés
cen as
y a
an asis,
eiksmaZodinis,
sandas,
nes
isu
pi ma
nuo
jo
pa eina
bend asis
di inio
eikSmés
pobiidis.
Apsk i ai
kalbamos
iSies
da-
iniai
sa o
da ybine
eik’me
y a
a imi
eiksmazodziy
ediniams
su
p iesagomis
bei
galiinémis.
Pa yzdyiui,
okie
di iniai,
kaip
da bda ys
EZ, TZ,
eiliakalys
LZ,
g io iakasys
MZ,
iidakasys
GZ,
p ilygs a
p iesaginiams
eikéjy
i
eiksmazodinés
ypa ybés
u é ojy
pa adinimams,
Salia
ku iy
gali
bi i
su okiami
kaip
uSiniai
pa a-
dinimai
(plg.
da éjas
—
da bo
da éjas
=
da bda ys;
kalikas
—
eiliy
kalikas
=
ei-
liakalys
i
. .).
VeiksmaZodziy
abs ak ams
a imi
y a
di iniai
qkis a a
TZ,
di o-
da a
GZ,
MZ,
di o y a
GZ,
MZ,
me alo y a
ChZ,
GZ,
séjomaina
BZ,
MZ
i
k
Pagaliau
nema7Zai
y a
i
Sios
i8ies
sudu iniy
e miny,
ku iais
pa adinamos
eiksmo
a likimo
p iemonés
(p iesaginéje
i
galiminéje
ZodZiy
edyboje
okie
ediniai
pap
as ai
adinami
j ankiy
pa adinimais),
p z.:
auks ima is
GZ,
MZ,
SZ,
be onmai-
6
MZ,
g io iakasé
MZ,
g un semé
GZ,
k iimapjo é
MZ,
pulpo iekis
MZ,
anden-
iekis
MZ
i
k .
Galéjimas
sujung i
iename
Zodyje
eiksmo
objek a
a
ki a
ku j
dalyka
i
pa i
eiksma
eiSkiangius
ZodZius
y a
didelis
ZodZiy
di ybos
p i alumas,
i
ai,
be
ki a
ko,
i in
p a a u
e minologijai.
Daugiau
kaip
ys
ke i adaliai
(77%)
sudu iniy
e miny
su
an uoju
eiks-
maZodiniu
sandu
u i
daik a a dinj
pi maji
sanda.
DeSim adalio
di iniy
pi masis
28
U bu is
V.
Daba inés
lie u iy
kalbos
sudu iniy
daik a a dziy
da yba,
p.
105.
105
sandas
y a
j a dinis.
Sudu iniai
e minai
su
pi muoju
bid a diniu
(5,2%),
skai -
a diniu
(4,7%),
p ie eiksminiu
(2,6%)
sandu
y a
Zymiai
e esni,
o
okie
di iniai,
ku iy
abu
sandai
emiasi
eiksmaZodzZiais,
y a
isai
e i
(0,5%).
Di iniai
su
daik a a diniu
i
eiksmaZodiniu
sandais
Da iniai
i§
daik a a dZio
i
eiksmaZodZio
e minologijoje
a ojami
gana
gau-
siai
—
a p
nag inéjamy
pa yzdZiy
ju
y a
be eik
iek
pa ,
kiek
i
sudu iniy
e miny
su
bid a diniu
bei
daik a a diniu
sandais.
Pazymé ina,
kad
nemaZai
‘ios
i¥ies
di iniy
(ge as
e¢dalis)
u i
abs ak¢iq
eikSme
i
y a
a imi
su
p iesagomis
bei
ga-
linémis
iS es iems
eiksmaZodZiy
abs ak ams.
P z.:
akis a a
,ounaa
cTapKka“
TZ,
diega i é
,,i ai iy
g yby
sukeliama
daigy
paSaknio
liga
—
nome anue
cesu-
es,
Woue auue
Bexoqos“
BZ,
di oda a
,,di oZemio
susida ymas
—
no4B006-
pasosanue“
MZ,
GZ,
di o y a
,,di oZemio
y imo
mokslas
—
nowsopezenue
MZ,
GZ,
ondog aza
,bonnoo naya“
EZ,
glei épliidis
kai
ku iuose
medZiuo-
se
ap inkamas
eiSkinys,
kad
i§
pazeis o
s iebo
a
Saky
iSsisunkia
glei iné
masé
—
audiniu
i imo
p oduk as
—
cau3e esenue*
BZ,
izonesis
,iZ0
éjimo
upe
me as
—
my oxog
MZ,
ja aklupé
,, ugiu,
k ie iu
liga,
sukeliama
Lep osphae ia
he po ichoides
de
No .,
Ophiobolus
g aminis
Sacc.
i
kai
ku iy
ki y
g ybu.
Simp omai
—
amsus
ap aukalas
an
apa inio
Siaudo
a pubamlio,
s iebai
pali-
%e,
a pos
pabalusios
—
kopHesas
us
31axos“
BZ,
Japk i is
,,lapy
me imas,
uZeinan
Sal am
a
sausam
sezonui
—
de olia io,
e olia io,
mc onaa“
BZ,
lap-
suké
,,bul iy,
pomido y
i
ki y
augaly
lapy
susisukimo
liga,
sukeliama
i uso
So-
lanum
Vi us
14
Appel
e
Quanje
—
ckpyyupanne
auc bes*
BZ,
ledonesis
,,upiu,
kanaly,
andens
alpyklu
eZimo
azé,
biidinga
uo,
kad
jos
me u
andens
pa i iu-
mi
plaukia
ledai
—
negoxoy*
MZ,
GZ,
lipaplidis
,,o e
sukie éjanéiu
lipniy
medzia-
gu
ekéjimas
i§
kaula aisiniy
medZiy
Zaizdy
—
gummosis,
ymMMo3,
KaMeyeTe-
uenue“
BZ,
paukSdiadulka
,,ziedy
apdulkinimas
su
paukS¢iu
pagalba
—
o ni-
hophilia,
opxu odunus“
BZ,
sakoplidis
,saky ekéjimas
i§
suZalo y
spygliuo iy
med#iy
—
esinosis,
cmono eyenue*
BZ,
séjomaina
,,paséliy
kai aliojimo
sis ema
Zemdi bys éj2,
siekian
acionalesnio
di os
i8naudojimo
i
ge esnio
de liaus
—
cesoobopo *
BZ,
,,ag onomijos
mokslo
nus a y a
séjamujy
kul i y
i
pidymo
kai aliojimo
eilé,
siekian
nuola
kel i
di os
de linguma“
MZ,
sniego i pis
,,cHe-
o asue*
GZ,
spygliak i é
,spygliuo iy
medZiy
liga,
pasi eiSkian i
spygliu
by é-
jimu
—
uno e“
BZ,
s iebalizé
,,liny
liga,
sukeliama
g ybo
Polyspo a
lini
La .
—
Pasi eiSkia
udomis,
daznai
susiliejusiomis
démémis
an
lapu,
s ieby,
gal eny
i
ki u
daliy.
Anks y ose
ys ymosi
azése
ligos
pa eik i
linai
pagels a
i
nunyks a,
pa eik i
éliau
—
nu ys a
i
paliiZ a
—
nomMKoc b
c eOmei
mbHa,
momMcHopo3
cTebuei
uibHa,
mpucyxa“
BZ,
akiskai a
,,planingas
jmonés
a
js aigos
ikio
a kymas
en abilumo
pag indu
—
xossi c senue i
pacué ,
xospacué “
MZ,
EZ,
TZ,
an-
den alpa
,,nonousmemenue“*
SZ,
éjalauza
,,s ip aus
éjo
sukel as
medziyu
lau-
Zymas
—
6ypesiom,
BeTpomom“
BZ,
Zeménauda
,,3emnenom30Banne*
Re
EZ:
(sinonimas
Zemés
naudojimas),
Zemé a ka
,,zemés
a kymas,
ma a imas
—
3em-
mleye poi c so“
MZ,
EZ,
TZ,
Zu i aisa
,,zu y
ikio
Saka,
ku ios
u%da inys
padi-
106

din i
Zu y
kiekj
i
page in i
jy
sudé j
na i alinose
andenyse
a ba
specialiuose
en-
kiniuose
—
psiGoBoyc Bo“
MZ,
SZ
i
k .
Kaip
ma y i
i8
pa eik y
pa yzdziu,
Sios
eikSmeés
di iniai
y a
j ai iu
specialiy
p ocesy,
bisenu,
aip
pa
mokslo
s i iy
bei
Saky
pa adinimai.
Dalis
jy
pa adina
augaly
ligas.
Pas a ieji
da iniai
ne e ai
u i
Siokj
oki
eiksmo
pada inio,
ezul a inés
bisenos
eik’més
a spal j.
Pi mo-
jo
sando
pama inis
daik a a dis
dazniausiai
Zymi
a ba
pa adinamojo
eiksmo
objek a,
a ba
subjek a.
Labai
papli e
e minologijoje
y a
di iniai,
ku iais
pa adinamos
j ai ios
eiks-
mo
a likimo
p iemonés
(j ankiy
pa adinimai).
Ta p
nag inéjamy
pa yzdziy
okiu
y a
daugiausia
(ne oli
40%
isy
sudu iniy
e miny
su
daik a a diniu
i
eiksmazZe-
diniu
sandais).
Sie
e minai
pap as ai
y a
am
ik y
p ie aisy
a
maSinu
pa adini-
mai.
Jy
eiksmaZodinis
sandas
odo,
kokj
eiksma
a lik i
y a
ski os
di iniu
pa adi-
namos
eiksmo
a likimo
p iemonés,
o
daik a a dinio
sando
pama inis
Zodis
pap as-
ai
odo
o
eiksmo
objek a.
P z.:
auks ima is
,,p ie aisas
aukS¢i i
ma uo i
—
BEICO-
ToMep,
anbTuMe p“
MZ,
GZ,
SZ,
bangolaidis
,nomnoson
FZ,
STZ,
be onmaisé
,be onui
maisy i
maSina,
ku ioje,
mechaniSkai
maiSan ,
pa uoSiamas
be ono
skie-
dinys
—
Ge onomeu anxa“
MZ,
d égmeé odis
.,p ie aisas
apy ik iam
o o
d égnumui
nus a y i;
hig oskopas
—
u pocxon“
MZ,
dulkégaudis
,.1eieynosu enb“
ChZ,
g un émis
,, pyH onocxa“
GZ
(g ezimo
echnika),
g un semé
,,;pyH ouepna enb“
GZ,
kelma o é
,,kelmams
au i
maSina
—
Kopye ambuas
Mammna“
MZ,
k imap-
Jo e
wp ie
ak o iaus
p i i inamas
p ie aisas
k imams
i
nes o iems
medZiams
nupjau i
—
xyc opes“
MZ,
lasagaudis'
,, oks
labo a o inis
p ie aisas
—
Ka eys 0-
pu es“
ChZ,
lie ma is
,,p ie aisas
a mos e iniy
k i uliy
kiekiui
ma uo i
—
ocaa-
KoMep,
Ox
eMep“
MZ,
GZ,
poliakalis
,,p ie aisas
poliams
kal i;
kal u as
—
Ko-
nép*
MZ,
GZ,
pulpo iekis
,, amzdziai,
ku iais
anspo uojama
pulpa
—
mymno-
nposog
MZ,
i musa
,,xn ouKa“
SZ
(ledo
i ulys),
Saknia o e
.,i ankis
Saknims
au i;
Sakny
au u as
—
KopHenép*
MZ,
ankma is
,,p ie aisas
g un y
ankumui
nus a y i
—
m10THOMep“
MZ,
anséjakasé
,,mechanizmas,
ski as
anSéjoms
kas i
—
panmeexona enn“
MZ,
amzdziagaudis
,, pyOonoska*
GZ,
anden odis
»skalé
upés
andens
lygiui
ody i
—
Bonomep“
MZ,
andens ydis
,,p ie aisas
po-
encialinei
andens
ene gijai
pakeis i
kine ine,
pa e ¢ian
andens
s o e
Ciu kSle,
i$plaunan ia
g un a;
hid omoni o ius
—
ampomonuTop*
MZ,
éja odis
.,,pm o-
ep*
GZ
(sinonimas
é ungé),
Zaibolaidis
,,.monHMeoTBOR,
TpoMooTBOA*
FZ,
Zemsiu bé
,,ag ega as,
susidedan is
i§
siu blio
i
g un a
supu enan io
da bo
o ga-
no,
ski as
g un ui
jsiu b i
i
anspo uo i
su
andens
s o és
pagalba
—
semmecoc™
MZ,
GZ.
Sudu iniai
eiksmo
a likimo
p iemoniy
pa adinimai
y a
gana
populia iis
daba inéje
lie u iy
e minologijoje.
Da bo
objek a
suda an iuose
Sal iniuose
ju
pa eik a
bemaz
ick
pa ,
kaip
i
su
galiinémis
iS es y
j ankiy
pa adinimy,
i
ik
maZdaug
5
ka us
maZiau
negu
a i inkamy
p iesaginiy
e miny.
Palyginimui
galima
pasaky i,
kad
galiininiy
eiksmaZodziy
abs ak y
uose
pa iuose
Sal iniuose
pa eik-
a
5
ka us,
o
p iesaginiy
—
ne
52
ka us
daugiau.
Se& adalis
nag inéjamos
iSies
sudu iniy
e miny
sa o
da ybine
eikSme
y a
a imi
p iesaginiams
i
galininiams
eikéjy
i
eiksmaZodinés
ypa ybés
u é ojy
107
pa adinimams.
Apsk i ai
daba inés
lie u iy
kalbos
di yboje
a p
da iniy
su
daik-
a a diniu
i
eiksmaZodiniu
sandu
Sios
eikSmés
di iniai
y a
gausiausi®®.
Tai,
kad
nag inéjamuose
Sal iniuose
okiy
da iniy
pa eik a
ge okai
maZiau,
gali
bi i
nulémusi
ne
iena
p ieZas is.
Pi ma,
dalis
kalbamos
iSies
daba inés
kalbos
sudu iniy
daik a a dziy
u i
menkinamajq
eikSme,
o
e minologijoje
okie
ZodZiai
nei
a -
ojami,
nei
nauji
da omi.
An a,
asmeny
pa adinimy
j
lie u iSkus
e miny
Zodynus
palygin i
mazZai
ededama.
Tad
i§
nag inéjamy
pa yzdZiu
negalima
ka
ka ego iSkai
eig i
apie
padé j
apsk i ai
lie u iy
e minologijoje.
Didesné
nag inéjamy
e miny
dalis
eina
asmeny
pa adinimais
pagal
jy
a lieka-
ma
eiksma.
Daik a a dinis
sandas
daZniausiai Zymi
o
eiksmo
objek a.
P z.:
b okda ys
,6paxoyen“
EZ,
da bda ys
,,paSo ona ens“
EZ,
TZ,
da bémys_,,pa-
Go ononysa ens*
TZ,
eiliakalys
,,c uxonné ,
pupmonné “
LZ,
g io iakasys
,,g io-
iu
kasimo
da bininkas
—
3emnexon“
MZ,
kalnakasys
,, opHopaGoui “
EZ,
GZ,
aS edys
,,enompou3sonu enb“
TZ,
idakasys
,pynoxon“
GZ,
s eiklauzys
»W pei k6pexep“
EZ,
ak edys
,3aneny oumi
xo3si c som,
3aBxo03“
EZ,
e g al-
dys
.pa6osnagenen
EZ,
Zemnaudys
,, izinis
a
eisinis
asmuo,
ku is
pas o iai
naudojasi
Zemés
plo u
—
3emnenoms30sa ens
MZ,
TZ,
Zem aldys
,,3emsessaye-
nen“
EZ,
TZ.
~
MaZiau
y a
eiksmaZodinés
ypa ybés
u é ojy
pa adinimy,
Zyminciy
ne
asme-
nis,
o
ki okius
gy us
a
negy us
dalykus,
p z.:
dimoda is
,,4bIMooOpa30BaTesb“
ChZ,
kompleksada ys
,,a omas,
suda an is
kompleksa,
cen inis
a omas
—
KommeK-
coo6pa3osa enb
ChZ,
medg auzis
,, ounnpu x“
SZ
(meske iojimas),
Soniplau-
ka
,,6oxonnas“
SZ
(meSke iojimas),
abzdziaédziai
,,Insec i o a,
Hacekomoayubie*
GZ.
Y a
kiek
okios
da ybos
e miny
i
bo anikos
e minologijoje,
p z.:
azo amégiai
,siukSlyny
augalai,
mégs an ys
azo o
gausiai
u in ias
di as
—
auTpodumbHEIe
pac enus,
Hu podu s
BZ
[(Ginonimai
ni o i ai,
azo amégiai
augalai),
gumba-
da iai
,,pa azi ai,
sukelian ys
gumby
(galy)
susida yma
augaluose
—
uweumzo enei“
BZ,
paukS iadulkiai
,,pauk& iy
apdulkinami
augalai
—
o ni hophili,
*opau opuns
BZ
(sinonimas
o ni o ilai).
Palygin i
isai
nedaug
é a
sudu iniy
e miny,
ku ie
u i
eiksmo
pada inio
zyméjimo
eikSme,
p z.:
ku mia ausis
|
ku m ausa
,,ku mio
iS aus os
Zemés
kups e-
lis
—
xpo osuua“
MZ,
sniegalauzos
,,an
Saku
nugulusio
sniego
aplauZy i,
iSguldy-
i
i
de o muo i
medZiai
—
cne onoms
BZ,
snieg a os
,,sniego
i’ e s i
medzZiai
—
cue opansi*
BZ,
éjalauos
,,s ip aus
éjo
islauZy i
medziai
—
6ypenoMbI,
BeTpo-
some“
BZ,
éja a os
,,s ip aus
éjo
is a y i
medziai
—
se posam “
BZ.
Taip
pa
negausiis
i
ie as
pa adinan ys
di iniai,
p z.:
akosky a
,,aukS esné
ie a,
ku i
ski ia
ieng
upyna
nuo
ki o;
andensky a
—
pogopa3men“
MZ,
GZ,
andensky a
,,Bomopa3nen“
MZ,
GZ,
andenspa a
,, andeniui
nelaidus
sluoksnis
—
Bonoynop*
MZ,
GZ,
anden aka
,,zemiausias
slénio
(lomy,
g io u,
Zemés
pa i -
siaus)
ie as
jungian i
( ingiuo a)
linija;
al egas
—
anppe “
MZ.
Kai
ku ie
an ojo
sando
pama iniai
eiksma7odZiai
y a
a ojami
isais
a e-
jais,
kai
p i eikia
pa adin i
analogiska
sa oka.
Dél
o
ka ais
susida o
i
isai
nema-
2
U bu is
V.
Daba inés
lie u iy
kalbos
sudu iniy
daik a a dZiy
da yba,
p.
106.
108
Z
giminisky
e miny
bi iai.
I in
ai
bidinga
eiksmo
a likimo
p iemoniy
i
i§
da-
lies
abs ak y
da ybai.
[ ai iy
p ie aisy,
masiny
pa adinimai
daZnai
u i
an uosius
sandus
-gaudis,
-kasé,
-laidis,
-ma is,
-pjo é,
- odis,
- o é,
-semé,
- iekis
i
k .
Abs-
ak ai
i in
daZnai
an uoju
sandu
u i
- y a
(j ai iy
mokslo,
ka ais
i
ki okiy
s i-
Giy
bei
Saky
pa adinimai),
kiek
e esni
da iniai
su
sandais
-da a,
-nesis,
-plidis,
- a ka,
ie y
pa adinimai
su
an uoju
sandu
-sky a.
P z.:
-gaudis
(:gaudé,
gaudy i)
:
dulkégaudis
ChZ,
ga sagaudis
,,3ByKOYNOBUTeIb~
FZ,
la’agaudis
ChZ,
amzdziagaudis
GZ;
-kasé
(:kasé,
kas i)
:
g io iakasé
,,maina,
ski a
mechanizuo am
g io iu
kasimui
—
kaHasoxona emb“
MZ,
anséjakasé
,,mechanizmas,
ski as
anSé-
joms
kas i
—
TpaHi eeKona enb*
MZ,
Zemkasé
,,masina
Zeméms
kas i
—
3em-
ylepoi uaa
Mammna“
MZ;
-laidis
(:
leido,
leis i)
:
bangolaidis
FZ,
STZ,
magne olaidis
,.Ma au ouposon,
angly
magne ic
ci cui “
STZ,
s iesolaidis
|,,cne oson,
angly
op ical
pa h“
STZ,
zaibolaidis
FZ;
-ma is
(:ma uo i)
:
auks ima is
GZ,
MZ,
SZ,
bangoma is
,,30mnomep“
FZ,
STZ,
dainiama is
,sac o omep“
FZ,
STZ,
debi oma is
,,pacxonomep,'
angly
lowme e ;
low
gauge“
STZ,
d égméma is
»P ie aisas
d égnumui,
d égmei
ma-
uo i;
hig ome as
—
sna omep“
MZ,
gylma is
,,p ie aisas
gilumui
ma uo i
—
ay6omep“
MZ,
SZ,
kampma is
,,y nomep“
SZ,
laikma is
,, ai mep“
SZ,
lie -
ma is
,,p ie aisas
a mos e iniy
k i uliy
kiekiui
ma uo i
—
ocaqkomep,
oxe-
mep*
MZ,
GZ,
lygma is
,,p ie aisas
andens
lygiui
ma uo i
—
ypopHemep“
MZ,
polinkiama is
,,ins umen as
polinkio
kampams
ma uo i;
eklime as
—
axmuMe p“
MZ,
sniegma is
,,p ie aisas
sniego
ankumui
nus a y i
—
cHe omep*
MZ,
GZ
(sinonimas
sniego
ma uoklé),
ankma is
,,p ie aisas
g un y
ankumui
nus a y i
—
mioTHoMep“
MZ,
a puma is
,myn,
angly
clea ance
gauge“
STZ
(sinonimas
kalib iné
ploks elé),
olima is
,op inis
p ie aisas
nuo oliui,
a s umui
nus a y i
—
ambHomep*
MZ,
FZ,
SZ,
andenma is
,,p ie aisas
p a ekan io
pe
am
ik a
laiko
a pa
andens
kiekiui
ma uo i
—
Boaomep“
MZ;
-pjo é,
-is
(:pjo é,
pjau i)
:
k umapjo é
,,p ie
ak o iaus
p i i inamas
p ie-
aisas
k imams
i
nes o iems
medziams
nupjau i
—
xyc opes“
MZ,
Sienapjo é
,Sieno
pjaunamoji
maSina
—
ceHoxocuuKa“
MZ,
osapjo is
,,.KaHaTope3Ka~
GZ;
- odis
(: odé, ody i)
:
d égmé odis
,,p ie aisas
apy ik iam
o o
d égnumui
nus-
a y i;
hig oskopas“
MZ,
laik odis
,,yacui*
FZ,
STZ,
SZ,
anden odis
,,skalé
upés
andens
lygiui
ody i
—
Bonomep“
MZ,
éja odis
,,pmo ep“
GZ,
eid odis
,.3epKa-
no“
FZ,
GZ,
STZ;
- o é
(: o é,
au i)
:
kelma o é
,kelmams
au i
maSina
—
kopyepasbHaa
Maumna*
MZ,
Saknia o é
i ankis
Saknims
au i;
Sakny
au u as
—
kopHemép“
MZ;
-semé
(:sem i,
semia)
:
du psemé
,,maSina
du péms
kas i
—
9kcKasa op“
MZ,
g un semé
‘,,. pyHToyepna esb~
GZ,
pu asemé
,,p ie aisas
pu ui
sem i
—
psseyepnanka‘*
MZ,
andensemé
,,mechaninis
j enginys
andeniui
sem i
—
Bo-
109
Houepnanxa*
MZ, Zemsemé
,,maxina,
ski a
agoms
gilin i;
jos
da bo o ganas
y a
kauSai,
p i i in i
p ie
begalinés
g andinés
—
3emmesepnanka*
MZ;
- iekis
(: ieké,
iek i)
:
pulpo iekis
,, amzdziai,
ku iais
anspo uojama_
pul-
pa
—
nyasnonposon
MZ,
Ss a o iekis
,,4po6onu a ene“
GZ,
anden iekis
,,in-
Zime iniy j enginiy
kompleksas,
ski as
cen alizuo ai
ap iipin i
andeniu
—
Bo-
aonposon
MZ;
-da a
(:da é,
da y i)
:
blizgoda a
,,6neckooOpa30zanue*
ChZ,
di oda a
,,di -
oZemio
susida ymas
—
no4soo6pa3osanue”
MZ,
GZ,
dimoda a
,,abIMoo6pa-
3osanne“
ChZ,
eiléda a
,,cTuxocnoxenue*
LZ,
kalnoda a
,,opo ene3snc“
GZ,
pu oda a
,,neHoo6pa30sanue“*
ChZ,
auksléda a
,,cknaqxooOpa3sosanue*
GZ;
-neSis
(:nesé,
nes i)
:
iZonesis
,,iZo
éjimo
upe
me as
—
wy oxog“
MZ,
ledo-
nesis
,.upiy,
kanaly,
andens
alpykly
ezimo
azé,
biidinga
uo,
kad
jos
me u
an-
dens
pa i siumi
plaukia
ledai
—
segoxon“
MZ,
GZ;
-pliidis
(:plido,
pliis i)
:
glei éplidis
,,kai
ku iuose
medZiuose
ap inkamas
eiSkinys,
kada
i§
paZeis o
s iebo
a
Saky
iSsisunkia
glei iné
masé,
kaip
audiniy
i i-
mo
p oduk as
—
cam3e eyenue“
BZ,
lipapliidis
,,o e
sukie éjanziy
lipniy
medzia-
guy
ekéjimas
i§
kaula aisiniy
medZiu
Zaizdy
—
gummosis,
yMMo3,
KaMeyeTe4e-
nue“
BZ,
sakoplidis
,,saky
ekéjimas
i§
suzalo y
spygliuo iy
medziu
—
esino-
sis,
emonoTeyenue’
BZ;
-sky a
(:sky é,
ski i)
:
on osky a
,,pa3nen
ppou ampus i
GZ
(me eo olo-
gija),
akosky a
,,aukS esné
ie a,
ku i
ski ia
ieng
upyna
nuo
ki o;
andensky a
—
Bo opa3yem
MZ,
andensky a
,,nonopa3yen*
GZ,
MZ;
- y a
(: y é,
i i)
:
di o y a
,,di ozemio
y imo
mokslas
—
nowsoBegenne“
MZ,
GZ,
eZe o y a
,,eze u
y imo
mokslas;
limnologija
—
o3epoBeaeHue,
HM-
nono ma“
MZ,
GZ,
g un o y a
,inZine inés
geologijos
dalis,
i ian i
g un us
—
pyHToseyenue
MZ,
GZ,
iSalo y a
,,mokslas
apie
jSalimo
eiSkinius
—
Mep3s0-
Tosenenue*
MZ,
GZ,
knygo y a
,,xuu oseyenne*
LZ,
me alo y a
,,me aly
mok-
slas
—
me ammosenenue*
ChZ,
GZ,
pelké y a
,,mokslas,
i ian is
pelkiu
susida y-
mg
i
ys ymasi
—
Gono osegenue“
MZ,
GZ,
pie o y a
,,pie y
y imo
mokslas
—
ny opezenne“
MZ,
upé y a
,uo amono ua*
GZ;
- a ka
(: a ké, a ky i)
:
eisé a ka
,,mpasomopagoK,
mpasosoi
mops oK“
TZ,
Zemé a ka
,,Zemés
a kymas,
ma a imas
—
3emueye poi e so“
MZ,
EZ,
Tz.
An asis
da iniy
sandas
pap as ai
emiasi
lie u iSkais
eiksmaZodzZiais.
Dides-
nés
di iniy
dalies
pama iniai
eiksmaZodZiai
y a
pi miniai,
a iau
negalima
eig i,
kad
da yboje
bii y
engiama
em is
miS iniais
i
ne
an iniais
eiksmazZodZiais
(pas a aisiais,
iesa,
ge okai
e iau).
Pama iniy
eiksmaZodZiy
da ybos
p iesagos
pap as ai
ij
di inius
nepa enka,
p z.:
ondog qia
EZ
(:
g qz-in i),
laikma is
SZ
(:
ma -uo i),
paukSéiadulka
BZ
(:
dulk-in i),
Zeménauda
EZ,
TZ
(:
naud-o i).
Te -
minologijoje,
kaip
i
apsk i ai
daba inés
kalbos
di yboje,
isai
nebiidinga, kad
eiksmaZodinis
sandas
bii y
su
p ieSdéliu.
VeiksmaZodiniai
sandai
sa o
balsiais
daZniausiai
nesiski ia
nuo
pama iniy
eiksmaZodzZiu,
ad
Saknies
balsiy
kai a
e minuy
da yboje
y a
palygin i
e as
dalykas.
Tiesa,
Siek
iek
da iniy, u in iy
Saknies
balsiu
kai a,
y a,
p z.:
ledokamSa
MZ
(:
kimS i,
kemsa,
kimSo),
Salcioplaisa
GZ,
110
‘smaZodinj
an aji
sanda
u in¢iy
da iniy
i8siski ia
e minai
su
sandu
-pakai is
uo,
kad
j
sanda
pa eko
i
eiksmaZodZio
p ieSdélis.
Tai
y a
didelé
lie u i8ky
sudu i-
niy
ZodZiy
da ybos
iSim is,
ku iai
a si as i
j akos
gal
u éjo
a i inkami
usi8ki
e -
minai
(jy
an asis
sandas
-sameiyénnoii).
Ta iau,
ki a
e us,
isai
galimas
daik-
as,
kad
Sie
e minai
y a
suda y i
kiek
ki aip
—
ju
an asis
sandas
gali
bi i
daik a-
a dinis.
Ma
chemijos
e minologijoje
y a
a ojamas
i
pakai as
,,a omas,
g upé,
pakei e
molekuléje
ki a
a oma,
g upe
—
3amec u enp“
ChZ.
Tiesa,
Siuo
a eju
da iniy
eikSminé
s uk ii a
y a
miglo esné,
o
e mino
iS ai8ka
is
iek
p iklausy y
p ie
i8iméiy
(pe
sudé ingos
sanda os
an asis
sandas).
T a kydama
e minus,
che-
mijos
e minologijos
komisija
da
u é y
pas a s y i,
kaip
su as i
ge esne
kalbamu
e miny
iS aiska.
Di iniai
su
abiem
eiksmaZodiniais
sandais
isai
neda omi.
AiSkus
daik as,
kad
i
e minologijoje
okiy
da iniy
be eik
nepasi-
aiko.
Nag inéjamuose
Sal iniuose ap ik as
ik
ienas
e minas,
ku is
galbi
y a
su-
da y as
i§
d ieju
eiksmaZodZiy.
Tai
kalnakasybos
e minas
g eZma is
GZ,
a p au-
inio
e mino
d ilome as
lie u iSkasis
a i ikmuo.
Ta¢iau
dél
da ybos
Sis
e minas
nepeik inas
—
jis
y a
skambus,
aiSkus,
a i inka
bend uosius
sandy
s uk i os
po-
linkius.
Ki okie
di iniai
Sudu iniy
e minu,
ku iy
an asis
sandas
emiasi
ne
daik a a dziu
a
eiksma-
Zodziu,
é a
labai
maZai.
I
ie
pa ys
ne
isi
y a
e minologijos
naujada ai.
Pa yz-
diiui,
i
p ie eiksmio
bei
bid a dzio
suda y as
juodbé is
,,6yausii *
SZ
a ba
daik-
a a dzio
i
biid a dZio
di inys
kailiapalaikiai
,.i8
gy en ojy
su enkama
an iné
Zalia a;
sudé é i
kailiniai
siu iniai,
a ojami
ilnos
pluoS ui
gau i
iS i pinan
méz-
d as
igS iy
i palais
—
y unbHaa
m1yOnnHa“
ATZ,
be
abejo,
y a
su e minin i
pap as osios
kalbos
Zodziai.
Ta iau
kai
ku ie
sudu iniai
e minai
gali
bi i
i
naujai
suda y i,
pa yzdziui,
p ie eiksmio
i
bid a dzio
di iniai
udma gé
,augaly
liga,
pasi eiSkian i
udy
démiy
susida ymu
lapuose
—
6ypaa
maTHucTocTS~
BZ
i
s ie-
sma gé
,augaly
liga,
pasi eiSkian i
ma gu
lapy
démé umu
—
Oemaa
naTHAcTocTS
suc bes“
BZ.
Da
plg.
SZ
pa eik us
e minus
/ygiag e é
,,napasimenb~
( u izmas),
ygiag e és
,,Opycba“
(gimnas ika),
,,mapasuenbubie
Opycba~
(jojimas).
Vis
dél o
plaéiau
okiy
sudu iniy
e miny
da yba
neplé ojama.
TS ados
1.
Di yba
y a
s a bus
lie u iy
e minologijos
ki imo,
papildymo
i
olesnio
plé ojimo
biidas.
Sudu iniai
e minai
leidzia
ienu
ZodZiu
iS eikS i
sudé ines
sa o-
kas,
ge ai
a i inka
specialiosioms
kalbos
a ojimo
s i ims
s a bius
kalbos
ikslu-
pas ebimu
e minologijos
naujada y
polinkiu
u é i
nepaki usius
eiksmazodinio
sando
Saknies
balsius,
be
is
dél o
galimos
e mino
suda omyjy
daliy
asociacijos
ne u é y
bi i
lemiama
p ieZas is
keis i
isigaléjusius
e minus
a
juo
labiau
many i
juos
esan
ne aisyklin-
gos
da ybos
Zod%iais.
Naudodamasis
p oga,
dékoju
K.
Gai eniui
uZ
leidima
naudo is
hiné o
s aipsnelio
ank aS iu,
engian
spaudai
§j
da ba.
117

mo,
aiskumo,
glaus umo
eikala imus.
Lie u iy
e minologijoje
s a bus
aidmuo-
di ybai
enka
i
kiekybi8kai.
Teisés,
geologijos
i
izinés
geog a ijos,
izikos,
spo -
o,
melio acijos,
chemijos,
eks ilés,
li e a ii os,
bo anikos,
ekonomikos
bei
skai-
Gia imo
echnikos
e miny
Zodynuose
pa eik y
lie u isky
da iniy
daugiau
negu
aS un a
dali
suda o
sudu iniai
ienaZodziai
e minai.
Da iniy
skai iumi
di yba
Gia
pas ebimai
a silieka
ik
nuo
p iesaginés
yedybos,
be
p alenkia
galinine
i
p ies-
déline
e miny
da ybg.
Gana
gausiai
da omi
nauji
sudu iniai
e minai.
Galima
kons a uo i,
kad
e minologijos
pasis emyje
di yba
y a
kiek
ak y esné,
negu
ap-
sk i ai
daba inés
kalbos
zodziy
da ybos
sis emoje.
2.
Pagal
ai,
ku ios
kalbos
dalies
Zodziu
emiasi
an asis
sandas,
ski iami
daik-
a a diniai
i
eiksmazZodiniai
sudu iniai
e minai.
Daugiausia
y a
sudu iniy
e miny
su
an uoju
daik a a diniu
sandu
(78,2%
i§
893
nag inéjamy
pa yzdziu).
Veiksmazodiniai
da iniai
suda o
upu j
daugiau
negu
penk adalj
(21,3%)
da bo
ob
jek q
suda anéiuose
e miny
Zodynuose
pa eik y
sudu iniy
e minu.
Te miny,
ku iy
an asis
sandas
emiasi
ne
daik a a dZiu
i
ne
eiksmaZodZiu,
y a
isai
ma-
Zai.
2.1.
Pi masis
sudu iniy
e miny
sandas
aip
pa
da%niausiai
emiasi
daik a a -
ddiais
(63%
da iniy).
Ki y
kalbos
daliy
ZodZiai
pi muoju
sudu iniy
e miny
sandu
eina
e iau
(biid a dZiai
—
18,1%,
skai a dZiai
—
7,4°%,
p ie eiksmiai
—
3,4%,
i a dziai
—
3%,
eiksmaZodziai
—
2,8%
i
p ielinksniai
—
253%):
2.2.
Ak y iausiai
sudu iniy
e miny
da yboje
daly auja
daik a a dZiai.
Viena
ka g
a
abu
daik a a dinius
sandus
u i
ne
94,5%
nag inéjamy
di iniy.
Veiksma—
Zodinj
sandq
(daZniausiai
an ajj)
u i
24,1%
di iniy,
biid a dinj
(daZniausiai
pi -
maji)
—
18,6%,
skai a dinj
( ik
pi maji)
—
7,4%,
p ie eiksmini
(pap as ai
pi maji)
—
3,5%,
i a dinj
( ik
pi maji)
—
3%
i
p ielinksninj
( ik
pi maji)
—
2,2%
isy
da-
iniy.
2.3.
Daugiausia
sudu iniy
e miny
y a
pada y a
iS
d iejy
daik a a dziy
(46,5%,
isy
nag inéjamy
pa yzdZiy).
Palygin i
gausu
di iniy
aip
pa
su
bid a diniu
i
daik a a diniu
(17%)
bei
daik a a diniu
i
eiksmazodiniu
(16,3°%)
sandais.
Ki
sudu iniy
e miny
ipai
y a
menkesnio
da umo
(skai a dinj
i
daik a a dinj
san--
dus
u i
6,4%,
eiksmaZodinj
i
daik a a dinj
—
2,7%,
p ie eiksminj
i
daik a a -
dinj
—
2,3%,
p ielinksninj
i
daik a a dinj
—
2,2%,
i a dinj
i
eiksmaZodinj
—
2,1%,
biid a dinj
i
eiksmaZodinj
—
1,1%,
skai a dinj
i
eiksmaZodinj
—
1%,
i a dinj
i
daik a a dinj
—
0,9%
isu
pa yzdziu).
Te minai,
ku ie
emiasi
p ie~
eiksmiu
i
eiksmazodziu,
p ie eiksmiu
i
biid a dziu,
d iem
eiksmazZodzZiais,.
daik a a dziu
i
biid a dziu
bei
d iem
p ie eiksmiais,
y a
isai
e i.
3.
Sudu iniy
e miny
sandy
pama u
imami
iek
e minai,
iek
pap as ieji
kal-
bos
Zodziai.
Tai
labai
iSpledia
olesnio
di ybos
panaudojimo
e minologijoje
galimy-
bes.
3.1.
Sandy
pama iniais
Zodziais
imami
ne
ik
g ynai
lie u iSkos
kilmés
Zodiiai,
be
i
skoliniai
( isu
pi ma
adinamieji
a p au iniai
ZodZiai
bei
e minai).
Bidin-
ga,
kad
sudu iniy
e miny
da yboje
daly auja
ik
a p au iniai
daik a a dziai-
Hib idy,
ku iy
ienas
ka as
sandas
emiasi
lie u iskos
kilmés
Zodziu,
o
ki as
—
a p au iniu,
a p
isy
nag inéjamy
pa yzdziy
y a
aS un adalis
(12,5%),
i8
jy
15,6%
118
a p
da iniy
su
abiem
daik a a diniais
sandais,
13,7%
a p
da iniy
su
daik a a di-
niu
i
eiksmaZodiniu
sandais.
I§
d iejy
a p au iniy
Zodziu
nauji
e minai
lie u iu
kalboje
da omi
labai
e ai.
Tiesa,
da ybikai
skaidomy
okiy
di iniy
y a
ge okai,
a iau
dazniausiai
j
lie u iy
e minologija
jie
y a
pa eke
kaip
skoliniai.
4,
Pagal
sudu inio
e mino
sandy
a pusa io
san ykia ima
daugiausia
y a
de e -
minaciniy
di iniy.
De e minacijos
san ykis
bidingas
isu
isiy
di iniams.
Dazniau-
siai
pi masis
sudu inio
e mino
sandas
apib é ia
an aji,
e okai
—
an asis
pi maji
( okiy
di iniy
kiek
y a
a p
e miny
su
abiem
daik a a diniais
sandais).
Kopulia-
y iniy
da iniy
(jy
abu
sandai
y a
lygia e éiai)
é a
labai
maZai
—
apie
3%
abu
daik a a dinius
sandus
u inéiy
sudu iniy
e minu.
5.
Didesné
daik a a dinj
an aji
sandq
u in iy
sudu iniy
e miny
dalis
y a
iesioginés
eik8més
—
da inys
pa adina
os
pa ios
iies
dalyka
kaip
i
apsp en-
dZiamasis
( eikSmés
i
sandy
a pusa io
san ykia imo
a iZ ilgiu
a aminis)
sandas,
©
da inio
eikSmé
i§
esmés
nenu ols a
nuo
iS
sandy
kylandios
eikSmés.
I8
pe kel i-
nés
eikSmés
da iniy
(jy
leksiné
eikSmé
ne iesiogiai
iSplaukia
i
sandy)
dazZniausi
y a
me oniminiai
(bahu ihi
ipo)
sudu iniai
e minai.
Tokie
y a
dauguma
asmenis
i
ki okias
gy as
bii ybes,
e ka éiais
i
negy us
dalykus
pa adinan iy
da iniy.
5.1.
Daik a a diniai
sudu iniai
e minai
daZniausiai
pa adina
j ai ius
kon-
k egius
ik o és
dalykus
—
daik us
i
e iau
gy as
bi ybes.
Abs akéios
eikSmés
okiy
e miny
y a
ik
upu j
daugiau
kaip
sep in adalis.
Da
maZiau
sudu iniy
e miny
eina
j ai iy
ie y
pa adinimais.
5.2.
VeiksmaZodiniai
da iniai
sa o
da ybine
eikSme
y a
panaSiis
j
p iesagu
i
galiiniy
edinius.
Ne oli
d iejy
e¢daliy
Sios
iSies
sudu iniy
e miny
y a
kon-
k egios
eikSmés
da iniai
i
pa adina
eiksmo
a likimo
p iemones
(31,1%
isu
eiksmaZodiniy
sudu iniy
e miny),
eiksmo
a likéjus
bei
eiksmazodinés
ypa y-
bés
u é ojus
(23,7%),
eiksmo
pada inius
(6,3%).
Abs akcios
eikSmés
sudu iniu
eiksmaZodiniu
e minu
y a
upu j
daugiau,
negu
e dalis
(34,7%).
Jie
y a
a i-
mi
p iesaginiams
i
galininiams
eiksmaZodziy
abs ak ams.
Labai
negausu
ie as
pa adinan¢iy
e miny.
.
6.
Sandy
pama iniai
Zodziai,
kaip
i
isoje
li e a i inéje
kalboje,
daZniausiai
u i
da ybiskai
neskaidy
kamieng.
Ta iau
is
dél o
po eikis
pa adin i
sudé inges-
nes
sa okas
lemia,
kad
palygin i
nemaZa
sudu iniy
e miny
dalis
(bemaz
penk ada-
lis)
emiasi
da ybiSkai
skaidoma
kamieng
u in iais
ZodZiais,
DaZniausiai
da ybi8-
kai
skaidy
kamieng
u i
sandy
pama u
paim i
daik a a dZiai
(15,9%
isu
da iniy),
e iau
biid a dZiai
(2,2%
da iniy)
i
eiksmaZodZiai
(1,8%
da iniy).
Mazdaug
kas
deSim as
Siu
kalbos
daliy
Zodis,
paim as
di inio
da ybai,
u i
da ybiSkai
skai-
-du
kamieng
(apie
11%
daik a a dziu,
12%
bid a dziy
i
7%
eiksmaZodziy).
Ta-
éiau
dauguma
kalbamos
iSies
pama iniy
zodziy
u i
skiemeny
a zZ ilgiu
ZodzZio
nepailginan ias
p iesagas
(p z.:
daik a a dziai
gaub as,
juos a,
kilmé,
as as,
as-
as,
eikimé,
siu blys,
eiksmas,
bid a diiai
bal as,
Sal as
i
k .).
Ypa
engiama
sandy
pama u
im i
p ieSdélinius
i
sudu inius
Zodzius.
Be
o,
pap as ai
ik
ieno
ka o
sando
pama inis
Zodis
bina
su
da ybiSkai
skaidomu
kamienu.
Ta p
isu
nag inéjamy
sudu iniu
e miny
ap ik a
ik
kele as
ZodZiy,
u in¢iy
abu
skaidzius
‘sandus.
i
jie,
be
abejo,
laiky ini
iSim imis.
119
6.1,
Y a
Siek iek
sudu iniy
e miny,
ku iy
sandy
pama u
paim i
p iesagu
e-
diniai
u i
supap as in a
kamieng.
Pa yzdzZiui,
daZniausiai
j
di inius
nepa enka
pama iniy
ZodZiy
deminu y inés
p iesagos
(kiauSialqs é
i$
kiauSinélis
i
las elé,
Ziedlapis
i8
Ziedas
i
lapelis
i
k .),
mi$ iniy
bei
an iniy
eiksmazZodziy
da ybos
p ie-
sagos
(paukS iadulka
i§
pauks is
i
dulkin i,
anden aka
i$
anduo
i
eké i,
Zemé-
nauda
i
Zemé
i
naudo i
i
k .).
7.
Saknies
balsiy
kai a
pasi aiko
ik
eiksmaZodiniuose
sudu iniy
e minu
sanduose,
a¢iau
i
¢ia
ji
né a
daZna.
Pasikei usius
Saknies
balsius
u i
maZdaug
sep in adalis
nag inéjamy
da iniy
eiksmazodiniy
sandu
(anks ib anda,
bangolai-
dis,
sa i aisa
i
k .).
Tokia
kai a
biidingesné
i
li e a ii inés
kalbos
paim iems
a -
ba
anks iau
suda y iems
e minams,
o
e minologijos
naujada ai
daZniausiai
iS-
laiko
nepaki usius
pama iniy
eiksmaZodziy
Saknies
balsius.
8.
Sandy
sudi imo
a zZ ilgiu
sudu iniai
e minai,
kaip
i
apsk i ai
lie u iy
kal-
bos
sudu iniai
Zodziai,
bina
d ejopi
—
be
jungiamyjy
balsiy
i
su
jungiamaisiais
balsiais.
8.1.
Jungiamyjy
balsiy ne u i
du
penk adaliai
(41,2%)
nag inéjamy
sudu iniy
e miny.
Kiek
daZniau
jungiamyjy
balsiy
ne u i
ie
sudu iniai e minai, ku iy
pi -
masis
sandas
emiasi
daik a a dZiu
(43,9%),
o
a p
da iniy
su
abiem
daik a a di-
niais
sandais
okiy
y a
bemaz
pusé
(47,8%).
8.2.
Nag inéjamy
sudu iniy
e miny
jungiamaisiais
balsiais
eina
-a-
(47,1%
isy
u ingiy
jungiamuosius
balsius
da iniy),
-ia-
(21,4%),
-i-
(13%),
-o-
(10,1%),
~€-
(5,3%),
-u-
(1,5%),
-y-
(1,3%)
i
-io-
(0.3%).
Bidinga,
kad
daugumos
da iniy
jungiamasis
balsis
su ampa
su
is o iniu
pi mojo
sando
pama iniy
ZodZiy
kamien-
galio
balsiu,
pa yzdZiui,
okj
jungiamaji
balsj
u i
be eik
du
e¢daliai
sudu iniy
e miny,
ku iy
pi masis
sandas
emiasi
daik a a dZiu
(daugiausia nea i ikimy
bi-
na, kai
Sio
sando
pama inis
daik a a dis
y a
mo e iSkosios
giminés)
i
apie
92%
da iniy,
ku iy
pi masis
sandas
emiasi
biid a dZiu.
Tai
odo
esan aisky
jungiamujy
balsiy
pa inkimo
di iniams
polinki,
ku io
nede a
iSleis i
i
akiy,
da an
naujus
e minus.
8.3.
Pasi aiko
a ejy
( iesa,
jie
labai
e i),
kai
ski ingas
u
pa iy
sandy
jungi-
mo
biidas
panaudojamas
iSski i
e minams,
p z.:
dieno aS is
,,qHesHux“
i
dien-
as is
,exemuepHaa
a3ze a“.
Ta iau
e minologijoje
negali
bi i
pa eisinamas
o
pa ies
e mino
a ian y
(p z.:
gy sakiai
i
gy asakiai,
kampma is
i
kampoma is,
ploks¢iakal é
i
plokS ikal é
i
k .)
eikimas.
9.
Sudu iniy
e miny
galiinés
y a
Sios:
-is
(I
linksniuo é,
64,9%
isy
nag iné-
jamy
di iniy),
-é
(21,7%),
-a
(8,8%),
-ys
(3,4%)
i
-as
(1,2%). Galiine
-é
u ingiy
da iniy
i§
ik yjy
y a
upu i
daugiau,
ma
e miny
Zodynuose
asmeny
pa adini-
mai
pap as ai
pa eikiami
ik
y i8kaja
gimine.
Ta iau
apsk i ai
asmeny
pa adini-
my
pa eikiama
palygin i
nedaug
(nag inéjamuose
Zodynuose
jie
esuda o
Se¥iolik-
q
dalj
(6,3%)
isu
sudu iniy
e miny).
9.1.
Tiesioginés
eikimés
daik a a diniai
sudu iniai
e minai
daZniausiai
bi-
na
os
pa ios
giminés,
kaip
i
ju
an ojo
sando
pama iniai
daik a a dziai.
Gali-
nés
pakei imas
okiuose
da iniuose
y a
bemaz
egulia us.
Pe kel inés
eik’més
da-
iniai
daZniau
bina
y iSkosios
giminés
i ,
adinasi,
u i
galiine
-is,
a iau
apsk i-
120
ai
da inio
giminé
(i
galiiné)
pa eina
i
nuo
j a dijamojo
objek o
(subjek o).
Ne-
mazu
mas u
nuo
j a dijamojo
dalyko
pa eina
i
eiksmaZodiniy
sudu iniy
e mi-
ny
giminé
bei
galiinés
-is
a
-é
su eikimas
konk e ios
eikSmés
da iniui.
Abs akéios
eikSmés
eiksmaZodiniai
e minai
dazniausiai
u i
galiine
-a.
Galiing
-as
u in¢iy
e miny
dauguma
y a
ne aisyklingi
da iniai.
9.2.
Pasi aiko sudu iniy
e miny
su
j ai uojan ia
galiine.
Vienais
a ejais
oks
j ai a imas
a spindi
a minius
di iniy
a ian us
—
am
pa iam
eikalui
su-
e minin i
ski ingy
a miy
Zodziai
(p z.,
ku m ausa
i
ku mia ausis),
ki ais
a ejais
~
Salia
aisyklingai
suda y o
da inio
a ojamas
i
ne aisyklingas
a ian as
(p z.,
kilo a alandé
i
kilo a alanda).
Re ka iais
ski inga
da inio
galiiné
padeda
is-
ski i
e minus,
p z.:
d iko a
,, ysmb“
i
d iko é
,,upoe6opbe“,
paukSciadulka
»ziedy
apdulkinimas
su
paukS iy
pagalba“
i
paukSciadulkiai
,,paukS iy
apdul-
kinami
augalai“
i
k .
Pas a uoju
a eju
di iniy
galinés
ski ingumas
y a
pag is-
as
i
e minologijai
naudingas,
o
ki ais
a ejais aisy inas.
9.3.
Gana
didelé
sudu iniy
e miny
dalis
(penk adalis
isy
nag inéjamu
pa-
yzdziy)
y a
daugiskai iniai.
Dauguma
jy
u i
an ajj
daik a a dinj
sanda.
Taciau
a eju,
kai
daugiskai a
papildomai
su e mininama,
y a
isai
nedaug
(p z.:
pie -
yaka is
,,pie aka iy
éjas“
i
pie aka iai
,,pasaulio
Salis
a p
pie y
i
aka y*).
10.
T a kan
i
papildan
lie u iy
e minologija,
di yba
i
oliau
aisingai
bus
emiamasi.
Tad
s a bu
nuosekliai
laiky is
s a biausiy
di iniy
da ybos
li e a i—
inéje
kalboje
polinkiy
(sandy
s uk i a,
jungiamieji
balsiai,
galinés).
[
e miny
Zodynus
pa enka
palygin i
nedaug
ne aisyklingy
da iniy.
Tokius
ne aisyklingus
sudu inius
e minus,
pa ekusius
j
Zodynus
bei
a ojamus
specialiojoje
li e a i o-
je,
a i inkamy
s i¢iy
e minologijos
komisijos
ka u
su
kalbininkais
e minologais
u i
pa aisy i
i
pakeis i
aisyklingais
da iniais.
Su umpinimai
Ju e iéius
A.,
Cizas
A.
Ai8kinamasis
eks ilés-
e miny
Zodynas.
—
V.,
1962,
d.
1.
BZ
—
Bo anikos
e miny
Zodynas/
Sud.
Bo anikos
zodyno
komisija.
Redaga o:
J.
Dagys
( y .
edak o ius),
A.
Leka iéius,
V.
MaliSauskiené.
—
V.,
1965.
ChZ
—
Dauk8as
K.
Chemijos
zodynas.
—
V.,
1960.
DZ
—
Daba inés
lie u iy
kalbos
zodynas.
II
papild.
leid.
|
Red.
kolegija:
J.
K uopas
(a sak.
edak o ius),
A.
Lybe is,
D.
LukSys,
J.
Paulauskas,
J.
Sen-
kus,
K.
Ul ydas.
—
V.,
1972.
BZ
—
Rusi&kai
lie u iskas
ekonomikos
e miny
Zodynas
/
Red.
kolegija:
K.
MeSkauskas
(a sak.
edak o ius),.
A.
Po iliinas,
V.
Pu onas,
A.
Skupeika.
—
ATZ
V.,
1966.
FZ
—
Fizikos
e miny
Zodynas
/
Red.
P.
B azdZi inas.
—
V.,
1958.
GZ
—
Gudelis
V.
Geologijos
i
izinés
geog a ijos
e miny
zodynas.
—
V.,
1956.
LKZ
—
Lie u iy
kalbos
Zodynas.
—
V.,
1941-1978,
.
1-11.
124
z
—
Li e a i os
e miny
zodynas
/Suda é
J.
Pe onis,
V .
Vanagas,
A.
Zala o ius.
—
V.,
1962.
MZ
—
Ceigys
J,
Melio acijos
e miny
Zodynas.
—
V.,
1960.
STZ
—
Kai ys
V.,
Kaminskas
A.,
Kudi ka
Z.,
Kund-
o iené
R.,
LipSicas
M.,
Maée nius
A.,
No -
kus
J,
Riaubinas
J.,
S anai is
J.,
S ulpi-
nas
B.,
Slia as
A.
Rusy—lie u iu—angly
kalby
skaigia imo
echnikos
e miny
Zodynas.
—
V.,
1971.
SZ
—
Spo iniy
e miny
zodynas
/Red.
kolegija:
Z.
Gobi-
kas,
V.
Kazlauskas,
J.
Laguna i ius,
P.
No -
man as,
V.
Pe kus,
P.
RimSa,
V.
S eponai is
(a sak.
suda y ojas).
—
V.,
1959.
A
—
Teisiniy
e miny
zodynas
/
Suda é
A.
Ziu lys.
Red.
kolegija:
J.
Bula as,
K.
Jablonskis
(a sak.
e-
dak o ius),
J.
Ziugzda,
A.
Ziu lys.
—
V.,
1954.
OBPA30BAHHE
JIMTOBCKMX
CJIOXKHLIX
TEPMHHOB
Pe3ome
B
paOo e
uccneaye ca
oOpa30BaH e
AHTOBCKHX
OJHOCHOBHEIX
CHOX*KHSIX
TePMHHOB
cyule-
CTBHTEJIBHBIX
Ha
OCHOBe
MaTepHana,
COOpanHO O
aBTOPOM
H3
cNOBapel
U3H4eCKHX,
XHMHYCCKHX,
TeONO M4ecKHX
Hu
(H3MKO- eo paduyeckux,
OOTAHMYeECKHX,
MeNHOPaTHBHBbIX,
TeKCTHJIBHBIX,
BBI-
MHCIIMTCNIBHO-TCXHHYCCKAX,
IODHAMYCCKHX,
JIMTePaTYPOBETYeCKHX,
IKOHOMHYCCKHX
CHOpTHBHBIX
TePMHHOB.
Cnosocnoxenue
aBiI eTCA
BaxKHEIM
CNOCOGOM
CO31aHHA
H
TabHelime o
pa3BHTHA
MTOBC-
xoli
TepMuHoso un.
lo
KoMMYeCTBY
TePMHHOB
OHO
3AMeTHO
OTCTaeT
TOMBKO
OT
cydbdbuKcambHOTO
cnoco6a
ciosooOpa30BaHHA,
HO
MpeBocxogMT
pieKTuBHBI
(He3HayMTeMEHO)
u
mpeduKcamBHBIi.
MoxkHo
3aMeTHTb
TeHeHIMIO
NOBLIMCHHA
POH
CHOBOCHOXKeHUA
B
TepMHHOOOpa30BaHHH
10
cpaB-
HeHMIO
C
OOUlemHTepaTypHEIM
HM
OcOGeHHO
HapOsHEIM
(MasIeKTHIM)
cioBOOOpa3z0BaHHeEM.
B opoii
KOMMOHeHT
CNOXHBIX
TepPMHHOB
OOBTHHO
OcHOBBIBAcTCA
Ha
CNOBaX,
NpHHasse-
2KalluX
K
Kaccy
MMeH
CyIecTBATeMbHBIX
(78,2
%
KommosuT
oT
893
uccnemyeMbIX
B
paGoTe
NpAMe-
pos)
uaH
ia omos
(no¥ M
Bce
OcTambuBIe).
Ha
9TO
OcHOBe
mMTOBCKHe
CHOX*KHEIe
copa
OOBTSHO
TOgpasieA oTcA
Ha
MMeHHbIe
M
ia ombHbie.
Takoe
nompasyenen e
coxpaHeso
u
B
HacTosmeli
pa6o e.
B
xayec Be
HepBo o
KOMIOHECHTa
Takxe
Yallle
BCe O
HCNONb3yIOTCA
HMeHA
CYMICcTBUTeIIb-
Hbie
(63
%
uccnenyemeix
komm03uT),
Kpome
o o,
B
ka¥ecTBe
TepBOTO
K
OMNOHEHTA
CHOXKHEIX
Tep-
MBHOB
yiOTpeOsAIOTCA
NpPHNa aTeMbHble,
YCHMTCIbHBIe,
peKe
HapewA,
MecTOuMeHMA,
ia o-
Jibi
BK
ipewsio H.
‘Tamb
CHOXKHEIX
TCPMHHOB
BbIe
CHI
HA
OCHOBE
TOTO,
CIOBa
KakHX
YacTel
pein
BXOJAT
B
COCTaBKOMUO3HT.
Bee
yka3aHHble
THEI
B
paSoTe
HCcieyO
BaHbi
HB
OTHOMIEHHM
3HAYeHUA
H
B
OTHOWeHHH
OpMEI.
TlouTa
y
MOMOBMHBI
HCCHeRyeMBIX
CIOKHBIX
TepMHHOB
OOa
KOMMOHEHTa
—
OT
HMeH
cylle-
CTBHTENBHBIX.
OueHb
AKTHBHBI
UM
THIbIC
KOMMOHCHTaMd
OT
HMCH
Ipua aTesbHBIX
A
CyMeCTBUTENIb-
HBIX,
a
TakKe
OT
AMeH
cyMecTBATels
11x
M
TMa onos.
Mo
Apy am
TanaM
o6pa30BaHo
3HaqMTesb-
HO
MeHBUIe
cioxwkHEIX
TepMaHOoB.
IIpH
o6pa30BaHMM
CHORHLIX
TepMHHOB
B
Ka ecTBe
6a30BEIX
MCHONb3YIOTCA
HM
ONHOCIOBELIC
TepMUHEL,
H
OGEIHHBIe
(MpocTEIe
)
cnoBa.
BocbMaa
4acTb
uccmenye-
MbIX
OOpa30BaHHi
B
Ka¥ecTBe
ONHOTO
43
KOMMOHeHTOS
(OObIMHO
MMCHHOTO)
COnepxKUT
HHTepHa-
HOHaJIbHbIe
TePMHHLI
A,
TaKAM
O6pa30M,
aABMAeTCA
HOpanama.
Jiw osckue
cioxkHEIe
TepPMAHI
10
B3AHMMOOTHOHICHHIO
MEXKIyY
KOMMOHCHTAMM
Yale
BCe o
aeTepManHa asusl.
KonynaTasabie
cnokAbe
TepMAHbI
pe kH.
Bonbllad
4YacTh
ucciemyeMbIx
KOMMO3HT
HMeeT
MIpAMOe
SHAYcHHe,
HO
HeMaNO
HM
CIOKHSIX
TepMMHOB
C
MepeHOCHSIM
3Ha eHHeM
(6onpinmnc so
Tana
bahu ihi).
Cnoxus e
TepMHHbI
ABIAIOTCA
Ha3BAaHAAMU
TMIpeMeTOR,
*KUBEIX
122

cymecTB,
smu,
aOcTpakTHBIX
noHsTuii
(umenubie),
opynuii
pelic aun,
HocuTenei
na ombHO o:
HpH3Haka,
OTTTaTOMbHIX
aOc pakTos,
pe3yubTa a
jelic BuA
M
mp.
( a onbHBIe).
Ba3oppie
ciOBa
KOMMOHEHTOB,
Kak
H
B
oO lienuTepaTypHOM
CHOBOCcHOxeHHH,
Yale
BCe o-
HMECHOT
CHOBOOOpaz0BaTeIbHO
He
OCNOXHEHHY!O
cTpyxTypy.
OnHaKko
Heo6xogMMoOcTE
Ha3bIBaHAA
B
TEPMHHONO HH
Gosee
CHOXKHEIX
NOHATHH
cHyxUT
UPHYHHO
TOTO,
YTO
NOYTH
y
NATO
YacTH
AC-
CHeMYeMbIX
KOMIO3HT
€CTb
KOMNOHEHTE!
(O65IYHO
OHH
H3
HUX)
C
OCHOBOH,
NOMMaIoMelica
cnoBO-
oOpa30BaTebHOMy
aHanusy.
Ho
u
B
TepMuHooOpa30BaHHn
u36e aloT
MpHBMeKaTb
B
KayeCTBe
KOMMNOHEHTOB
CHOXHbIe
M
NpeduKcanbHBIe
O6pa3osanua.
Mo a
B
mponecce
cioxeHHA
mMpouc-
XOMMT
YUpPOMeHHe
OcHOBEI
Oa30B0 o
cioBa,
Halp.,
Ziedlapis
,,enecToK
OKOTOUBeTHUKa“
OT
COB
Ziedas
,upe ox“
w
/apelis
,,nenec ox,
muc ouex“,
Zeménauda
,,3emnenonb3onanne“
oT
con
Zemé
3emua"
w
naudo i
,,n10nb30BaTb™.
KoMnoneHTbl
COXHBIX
TepMHHOB,
Kak
HW
OOLIYHBIX
CNOX%KHBIX
CIIOR,
clla a oTca
HenocpescT-
BeHHO
(6c3
COCHMHHTENBHBIX
TacHBIX)
WI
NPM
NOMOLIN
COCAMAUTENBHEIX
TiacHBIx.
Bomee
40
%
KOMNO3HT
OGpas0BaHO
Ge3
COeMHHNTENLHBIX
F1ACHBIX,
OCTAJIbHBIC
HMeIOT
COCAMHHTEIIBHBIC
TACHBIC
—
Yale
Bce o
-a-,
pexe
-ia-,
-i-,
-0-,
-é-
H
peIKO
-u-, -y-,
-io-.
B
paSoTe
npocnexeHEI
TeHNeHUME,
onpewesimome
Cnocoo
CHoxeHHA
KOMMOHEHTOB,
BIABIIEHBI
Chyya ,
Ko a
3Ta
dbopMasbHas
Oco-
6eHHOCTb
MHTOBCKOTO
CHOBOCHOAeHHA
HCHOMb3yeTCA
WA
Pas panu4eHHA
PasHbIX
TepMHHOB,
Hanp.>
dieno as is
,,quepnux™
u
dien as is
..exenHesHas
a3e a“.
Tipapga,
Takwe
ciyyam
OYeHR
peaKH.
B
pa6o e
uccneyonano
u
pamMaTwyeckoe
ObOpMieHHe
CNOXHEIX
TepMHHOB.
B
1MTOBCKOM
CHOBOCHOXEHHH
BAXKHY1O
POM
u paeT
uexcus.
B
aspi e
Helic By1oT
onpeeneHHbIe
3aKOHOMePHO-
CTH,
OT
KOTOPbIX
3aBHCHT
NONGOp
OkOHYAaHHA
CHOAHOMY
COBY,
CIOKHOMY
TepMuHY.
[ipa
o6pa3z0Ba-
HMM
CHOXKHBIX
TEDMHHOB
OObIYHO
HCHONL3y!oTca
OKOHYAaHUA
-is
(pon.
Nn.
-io),
-é,
-a.
Bo peya o ca
oOpa30BaHHs,
Hii
KOTOPbIX
OKOHYAHHe
ABUIA€TCA
TMAaBHBIM
CpeqCTBOM
pa3IHieHuA
TepMHHOS,
naup.:
pauks iadulka
,opnu odunua*
u
pauks iadulkiai
..opau odun .
Uccnenopanni
Takxe
cyan
YepeOBaHHa
KOPHEBBIX
T'laCHBIX,
BCTpeyalolIHeca
B
Ta OUbHbIX
KOMMOHEHTAaX
KOMNO3HT.
B iaBieHb
onmOKH,
HMeloumMe
MecTO
UpH
OOpa30BaHHH
CJIOKHBIX
Tep-
MuBHOB.
STH
ommOKu
HeOOxOZMMo
yc paHHTs
MPH
AasbHeiIeM
ynOpalo eHA
WHTOBCKON
TepMu—
HONOTHH
COoTBeTCTByIOUNMX
OOnacTeH.