Lietuviškų sudurtinių terminų daryba

LIETUVIŲ KALBOS SPECIALIOJI LEKSIKA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXII (1983) ST. KEINYS LIETUVIŠKŲ SUDURTINIŲ TERMINŲ DARYBA Dabartinėje lietuvių kalboje dūryba yra vienas iš pagrindinių daiktavardžių darybos būdų. V. Urbučio duomenimis, sudurtinių daiktavardžių vartojama beveik tiek pat, kiek ir su galūnėmis padarytų daiktavardžių!. Pastarųjų esą gal truputį daugiau, negu sudurtinių daiktavardžių“. Sudurtiniais daiktavardžiais plačiai remiamasi ir lietuvių terminologijoje. Teisės, geologijos ir fizinės geografijos, fizikos, sporto, melioracijos, chemijos, tekstilės, literatūros, botanikos, ekonomikos bei skaičiavimo technikos terminų žodynuose, kurių dariniai čia sinchroniškai nagrinėjami, vienažodžiais terminais pateiktų sudurtinių daiktavardžių yra 893% Tuose pat šaltiniuose pateikti galūnių darybos daiktavardžiai sudaro 0,89 šio skaičiaus. Vadinasi, minėtų šaltinių duomenimis, sudurtinių terminų daiktavardžių yra daugiau, negu atitinkamų galūnių darybos daiktavardžių. Pagal vartojamų darinių skaičių dūryba čia užima antrą vietą — daugiau vartojama tik priesagų vedinių (jų tuose pat šaltiniuose yra beveik penkis su puse karto daugiau). Tai, be kita ko, rodo, kad sudurtinių terminų darybos nagrinėjimas ir teoriniu, ir praktiniu atžvilgiu yra aktualus lietuvių kalbotyros uždavinys. Aktualus jis taip pat dėl to, kad didžiausioji dabartinės literatūrinės kalbos naujadarų dalis yra terminai. Vadinasi, terminų darybos nagrinėjimas leidžia susekti naujausius Žodžių darybos polinkius, akivaizdžiai įsitikinti, kaip, kokiomis priemonėmis kalba patenkina gyvenimo ir visuomenės raidos keliamą poreikį plėsti ir tobulinti žodyną. Kuo paaiškinamas palyginti didelis dūrybos aktyvumas terminologijoje? Visų pirma, matyt, čia lemia vidiniai pačios terminologijos poreikiai, t.y. būtinumas įvardyti sudėtines sąvokas. Tam reikalui, tiesa, dažniausiai daromi vadinamieji sudėtiniai terminai — įvairūs elementarūs terminologiniai žodžių junginiai. Tačiau vienažodis terminas daugeliu atžvilgių yra patogesnis už sudėtinį terminą. Dėl to tat neretai ir griebiamasi sudurtinių terminų darybos. Tai teisingai dar prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo pastebėjęs rusų kalbininkas G. Vinokuras, rašydamas, kad sudurtiniai žodžiai reikalingi ne tik naujų žodžių poreikiui patenkinti, bet ir dėl to, kad labai dažnai išties prireikia vienu Žodžiu išreikšti dvi idėjas. Terminologijai sintaksiškai vienanaris pavadinimas, kai nepakenkiama 1 Urbutis V. Dabartinės lietuvių kalbos sudurtinių daiktavardžių daryba. — Kn.: Dabartinė lietuvių kalba. V., 1961, p. 65. 2 Lietuvių kalbos gramatika. — V., 1965, t. 1; p. 252. 3 Čia turimi galvoje skirtingi dariniai, o ne terminai. Tas pats darinys dažnokai yra vartojamas kaip skirtingų sričių terminas ir dėl to pateiktas ne viename terminų žodyne. 70 reikšmės tikslumui, visuomet yra patogesnis už dvinarį pavadinimą“. Pirmumą vienažodžiams terminams teikia dauguma kalbininkų ir kitų sričių specialistų, rašančių terminologijos klausimais. Čia paprastai vadovaujamasi kalbos ekonomijos principu. Tačiau lemia ne vien jis. Sudurtinis terminas dažnai teikia naujų reikšmės galimybių, kurių neturi ar net negali išreikšti atitinkamų jo pamatinių Žodžių junginys, nes, kaip yra pažymėjusi E. Vasilevskaja, sudurtinis žodis yra aukštesnė abstrakcijos pakopa palyginti su žodžių junginiu“. Dūrybos didesnis aktyvumas terminologijos pasistemyje, negu apskritai dabartinėje literatūrinėje kalboje, būdingas ne vien lietuvių kalbai. Tos pačios E. Vasilevskajos liudijimu, sudurtinių žodžių plitimo XX a. rusų kalboje pagrindinė vieta yra terminologija“. Kaip pažymėjo lenkų kalbininkas M. Blicharskis, rusų ir lenkų kalbose dūryba pastebimai suaktyvėjo po Antrojo pasaulinio karo, ir visų pirma tai siejama su labai sparčia mokslo, technikos ir kultūros raida bei su tuo susijusiu terminologijos plėtojimu". Itin ryškus palinkimas vartoti sudurtinius žodžius būdingas vokiečių terminologijai?. Turint galvoje nevienodą atskirų kalbų vaidmenį moksle ir technikoje, taip pat išsiplėtusius įvairių sričių specialistų ryšius, nesunku suprasti, kad tam tikrą dūrybos aktyvinamąją įtaką gali turėti ir kitos kalbos. Dūryba terminologijai patogi yra dar tuo, kad padeda sudaryti palyginti trumpus, padedančius išvengti pažyminių susitelkimo rūšinius pavadinimus, pvz.: pinigai — atostogpinigiai EZ, butpinigiai BZ, TŽ, dienpinigiai EZ, TZ, duonpinigiai EZ, frachtapinigiai EZ, TZ, kelpinigiai EZ, TZ, kiSenpinigiai EZ, komandiruotpinigiai EZ, TZ, komispinigiai EZ, TZ, maistpinigiai EZ, nuompinigiai EZ, TZ, rankpinigiai EZ, TZ, vaZtapinigiai EZ, TZ ir pan. Dūriniai dažniausiai būna terminiSkesni už atitinkamų žodžių junginius. Toks žodžių junginys neretai gali būti suvokiamas ir net vartojamas kaip paprasčiausias termino reikšmės paaiškinimas arba sudaryti paaiškinimo pamatą, pvz.: laparandis „randas, kuris lieka nukritus lapui“ BŽ, šakniastiebis „požeminis, paprastai gulsčiai augantis stiebas, leidžiantis pridėtines šaknis“ BŽ, vainiklapis „vainikėlio atskiras lapelis“ BŽ, vaiskotis „vaisiaus dalis, kuria jis suaugęs su vaisine šakute; vaisiaus kotelis“ BŽ, grioviakasė „mašina, skirta mechanizuotam griovių kasimui“ MŽ, pirmažolė „pirmojo pjovimo žolė“ MŽ, puspylimis „pusiau pylimas“ MŽ, vidurupis „vidurinė upės dalis“ MŽ ir kt. Galima sutikti su P. Skardžiumi, kad dūriniai „savo pobūdžiu daugiausia tinka tikslesniam, kondensuotesniam ir turiningesniam, prasmingesniam reiškimo būdui. Dėl to sudėtiniai žodžiai? labai dažnai turi daug gausesnį, turtingesnį ir tuo pat metu specialesnį turinį, negu atskiros, 4 Bunokxyp I". O. O HeKOTODEIX ABIIEHHAX CJIOBOOGpa30BAHHA B PYCCKOM TeX HHHecKOlH TEDMHHOJIOTHH, — B KH.: COopHHEK cTaTeil mo s35IKOBe/jIcHHIO. M., 1939, T. 5, c. 46. * Bacusiesckan E. A. CnoBocjioxenHe B pycckKoM s35iKe. — M., 1962, c. 40. * Ten pat, p. 124. * Blicharski M. Zlozenia imienne w języku rosyjskim i polskim. Studium konfrontatywne. — Warszawa— Wroclaw, 1977, p. 108, $ JlesxosBcraa K. A. Mmennoe ciroB006pa3oBanme B COBPEMEHRON HeMEnKOH OOINECTBEHHO-IIOJIATHYECKOM TEDMHHOJIOTHH H NDpHMEIKAIONIeNĖ K Hell nexcaxe. — M., 1960, c. 35. * Sudétiniais žodžiais P. Skardžius vadino tai, kas dabartinėje lietuvių kalbotyroje vadinama sudurtiniais žodžiais, arba dūriniais. 71 dar vienove neaperceptuotos žodžių grupių dalys“!®. Tuo taip pat gali būti aiškinamas didesnis dūrinių populiarumas mokslo ir technikos terminologijoje, Visi nagrinėjamieji sudurtiniai terminai remiasi dviem lietuvių kalboje vartojamais pamatiniais žodžiais. Skirtumo tarp terminologijos naujadarų ir suterminintų paprastosios kalbos žodžių čia nedaroma. Darybos atžvilgiu visi jie laikomi sudurtiniais Žodžiais (dūriniais), nes abeji padeda susidaryti atitinkamiems terminų darybos tipų polinkiams. Be to, daugeliu atvejų atskirų terminų priskyrimas katram tų dviejų klodų būtų labai sąlygiškas. Tačiau šiame darbe nenagrinėjama daryba tų tarptautinių terminų, kurie yra aiškūs lietuvių terminologijos skoliniai, pvz.: acetilacetonas ChZ. aminalizarinas ChZ, centrosfera GZ, chlorbenzolas ChZ, elektrodinamika FZ, STZ, elektromagnetas FZ, STZ, galvanoplastika FZ, STZ» kristalooptika GZ (FZ: kristaly optika), leksikostatistika STZ, magmogenezé GZ, rentgenokristalografija STZ, salicilamidas ChZ ir kt. Tokie terminai, tiesa, gali būti darybiškai skaidomi ir, vadinasi, sinchroninėje lietuvių kalbos žodžių daryboje visai jų ignoruoti negalima. Tačiau, būdami sudaryti kitose kalbose, jie sudaro atškirą leksikos klodą ir žodžių darybos pasistemį. Dėl to patogiau tokių terminų darybą aptarti atskirai. Lietuviškų sudurtinių terminų darybai yra būdingi visi pagrindiniai dabartinės lietuvių kalbos dūrinių darybos tipai. Nagrinėjamų pavyzdžių pasiskirstymas terminų žodynuose parodytas 1 lentelėje". Didžiausioji sudurtinių terminų dalis (46,5% nagrinėjamų pavyzdžių) priklauso dariausiam dabartinės lietuvių kalbos sudurtinių daiktavardžių būriui su abiem daiktavardiniais sandais. Labai aktyvūs terminologijoje taip pat dariniai iš būdvardžio bei daiktavardžio (17 % nagrinėjamų pavyzdžių) ir daiktavardžio bei veiksmažodžio (16,3 94). Šiems trims dariausiems sudurtinių terminų būriams priklauso beveik keturi penktadaliai nagrinėjamų pavyzdžių. Daugiausia yra tokių sudurtinių terminų, kurių antrasis sandas remiasi daiktavardžiu. Tokių pavyzdžių nagrinėjamuose Zodynuose yra bemaž keturi penktadaliai. Beveik visų likusių nagrinėjamų dūrinių antrasis sandas yra veiksmažodinis. Beje, pirmuoju sandu taip pat dažniausiai imamas daiktavardis (netoli dviejų trečdalių nagrinėjamų pavyzdžių). Kiek dažni kurios kalbos dalies žodžiai yra nagrinėjamų sudurtinių terminų daryboje, matyti 2 lentelėje. Lentelėje aiškiai matyti, kad sudurtinių terminų daiktavardžių daryboje svarbiausias vaidmuo tenka daiktavardžiui. Gana svariai čia reiškiasi taip pat veiksmažodis (juo dažniausiai remiasi antrasis dūrinių sandas) ir būdvardis (dažniausiai eina pirmuoju dūrinių sandu). Skaitvardžiai, įvardžiai, prieveiksmiai ir prielinksniai sudurtinių terminų sandais (paprastai pirmaisiais) eina rečiau. 10 Skardžius P. Lietuvių kalbos žodžių daryba. — V., 1943, p. 396. 11 Dūrinių skirstymas pagal sandus lentelėje žymimas simboliškai — raidėmis sutrumpintai reiškiami dūrinio sandai pagal jų pamatinių žodžių priklausymą kuriai kalbos daliai: D — daiktavardis, B — būdvardis, V — veiksmažodis, S — skaitvardis, Pv — prieveiksmis, PI — prielinksnis, Į — įvardis. Ženklu + žymimas dūrybos aktas. Šalia taip užrašyto dūrinių skirsnio skliausteliuose pateikiamas būdingas pavyzdys. Dūrinių darybos skirsniai lentelėje išdėstyti pagal nagrinėjamų skirtingų darinių gausumą. 72 Sudurtinių terminų darybos tipai . 1 lentelė Dūrinių terminų žodynuose skaičius || | | Iš viso Dūrinių sandai Psi | skirtingų N | ~ | * dūrinių = N N ETE TEENIE III D+D (vaiskotis) 11142 | 32) | 14| 98) 12 48 15| 56] 18 416 | | B+D (gyvsidabris) 31261141'6| 21571 6133| 4113117 152 | | | D+V (kalbotyra) 1 23 9 | 12 8141) 4|ss| 111812 146 | | S+D (penkmetis) = - 8 5) iy 9 zf ial i8] 16152 57 V+D (kirtavieté) 2 5 1 3|- 91-11 5|—| 2| 3 24 Pv+D (daugtaskis) | 1 1] 2 =) 70 =| 2| 7] 2| 1 21 | į | | | Pl+D (viršvalandžiai) = 4 2] sis Shep glide hy 20 | | glia] Į+V (savitarna) a kd Dl JB TSO RR BOT ENT pan aa 19 | šį Cart B+ V (bendravaldis) 1 -| - 2| 2 i El m Wd i [003 10 | S+V (dvipakaitis) 0 = 8 = | —1 11 =| =] =| =| = 9 Į+D (keliapareigis) m ==] 2 11 =| =| =| 4] 1] 3 8 Pv+V (daugiskaita) — 21 FF 1} 4 ha a HI mal Xp 5 | | Pv+B (rudmargė) =i "2 3 mi mei iii 3 V+V (gręžmatis) AE a RT roy (S004 [Sg EA BN 1 D+ B (kailiapalaikiai) 1 -|-{-|=}~-|=-|-]=-| =] - 1 Pv+Pv (lygiagretés) l= ===] =] =|=--| 1] = 1 Iš viso skirtingų diiriniy | | | | | 893 2 lentelė Kalbos dalių dažnumas sudurtinių terminų daryboje Dūrinių skaičius Kalbos: dalis I sandas II sandas Daiktavardis 563 698 Veiksmažodis 25 190 Būdvardis 162 4 Skaitvardis 66 - Prieveiksmis 30 1 Įvardis , 27 i Prielinksnis 20 — Bendrais bruožais apžvelgus nagrinėjamų sudurtinių terminų kiekybinį pasiskirstymą, galima manyti, kad terminologijoje pamatiniais žodžiais daiktavardžiai imami truputį dažniau, negu apskritai dabartinės lietuvių kalbos sudurtinių daiktavardžių daryboje. V. Urbutis, plačiai išnagrinėjęs dabartinės kalbos sudurtinių daiktavardžių darybą, remdamasis visų pirma pavyzdžiais iš „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ (V., 1954), nustatė, kad dūriniai, „kurių antruoju sandu yra paimtas daiktavardis, sudaro beveik tris ketvirtadalius visų dabartinės lietuvių kalbos bent kiek žinomesnių sudurtinių daiktavardžių“ (iš viso minėtame žodyne jų duodama daugiau kaip du tūkstančiai du šimtai)!**. Tokių sudurtinių terminų čia nagrinėjamuose šaltiniuose sudėta dvidešimtadaliu daugiau. Tačiau tai nėra esminis skirtumas. Reikia pasakyti, kad labai smarkiai nesiskiria ir kiti kiekybiniai sudurtinių terminų darybos duomenys. Tad šiuo atžvilgiu terminų daryba gana neblogai išlaiko bendrąsias dabartinės lietuvių kalbos sudurtinių žodžių darybos proporcijas. Įdomu pažymėti, kad lietuviškų sudurtinių terminų daryba šiais bendriausiais savo bruožais, matyt, gerokai skiriasi nuo atitinkamų latviškų terminų darybos. V. Skujinios duomenimis, latvių technikos mokslų terminijoje vienažodžiai sudurtiniai terminai sudaro 38 9, visų darinių"*, Tai žymiai daugiau negu lietuvių kalboje — darbo šaltinius sudarančiuose vienuolikoje lietuviškų terminų žodynų vienažodžiais terminais daiktavardžiais pateiktų darinių tarpe (jų yra netoli septynių tūkstančių) — 2 Urbutis V. Dabartinės lietuvių kalbos sudurtinių daiktavardžių daryba, p. 68, 66. Žr. taip pat: Lietuvių kalbos gramatika, t. 1, p. 437. 18 Cxynuna B. O6pa3oBaHHe TEDMHHOB TEXHHYCCKHX HayK B JIATbINICKOM s3bike: ABroped. xaHn. mac. — Pura, 1969, c. 14. 74 dūriniai sudaro 13 9%, Be to, antrasis minėtos autorės nagrinėtų latviškų terminų sandas remiasi vien daiktavardziais®. Iš šio sugretinimo daryti kokias nors didesnes išvadas ar apibendrinimus apie dviejų artimiausių giminaičių kalbų terminų darybos skirtumus, žinoma, būtų per daug drąsu. Daug kas gali būti ne kalbų vidinių skirtumų, bet tyrinėtojų skirtingo požiūrio į atitinkamus faktus ir nevienodo jų vertinimo padarinys. Tačiau tam tikrų ir galbūt nemažų skirtybių, matyt, vis dėlto -— esama. Būtų naudinga sugretinti šių dviejų kalbų dabartinę terminų darybą. Lietuviškų sudurtinių terminų, kaip ir apskritai lietuvių kalbos dūrinių, semantinis ir gramatinis centras dažniausiai yra antrasis sandas. Pirmasis sandas paprastai apibrėžia, pažymi tai, kas pasakoma antrojo sando pamatiniu žodžiu (šis santykis labai pareina ir nuo to, kurios kalbos dalies žodžiu remiasi pirmasis sandas). Sudurtiniu terminų (ir apskritai žodžių), kurių tas santykis būtų kitoks, yra palyginti visai nedaug. Tad dūriniai dažniausiai ir skirstomi visų pirma pagal tai, kuriai kalbos daliai priklauso antrojo sando pamatinis žodis. Taip išskiriami du stambūs būriai — daiktavardiniai ir veiksmažodiniai sudurtiniai daiktavardžiai (kitų kalbos dalių žodžiais antrasis sandas remiasi labai retai). Šie du būriai nemažai kuo skiriasi tiek darybos formos, tiek ir reikšmės atžvilgiu. Kiekvieno taip išskirto būrio viduje dūrinius įprasta skirstyti pagal tai, kuriai kalbos daliai priklauso pirmojo sando pamatinis žodis. Toks skirstymas padeda lengviau ir glausčiau išryškinti kai kurias atitinkamų darinių formos ypatybes, apžvelgti, kiek nuo to, kurių kalbos dalių žodžiais remiasi sandai, pareina dūrinių reikšmė. Šitaip išskirstyti dariniai toliau nagrinėjami reikšmės ir formos atžvilgiu. Tokios skirstymo ir nagrinėjimo tvarkos iš esmės laikomasi ir šiame darbe. Tačiau šiuo atveju nukenčia nagrinėjimas pagal darinių darybinę reikšmę. Pavyzdžiui, veiksmažodinį antrąjį sandą turinčių dūrinių įrankių pavadinimo reikšmė nepriklauso nuo to, kurios kalbos dalies žodžiu remiasi pirmasis sandas (plg. bangomatis FZ, STZ, durpsemė MZ, kelmarovė MZ, riedmuša SZ, savivartis MZ, garsiakalbis FZ, STZ ir kt.). Tas pats pasakytina ir apie kitų reikšmių diirinius. Tad veiksmazodinj antrąjį sanda turinčius sudurtinius daiktavardžius, rodosi, patogiau būtų nagrinėti ne suskirsčius pagal pirmąjį sanda, o pagal dariniu reikšmę. Tačiau šiame darbe to atsisakyta, siekiant vienodos klasifikacijos. Daiktavardiniai sudurtiniai terminai Kaip jau minėta, sudurtinių terminų, kurių antrasis sandas remiasi daiktavardžiu, yra daugiausia (78,2 9%, visų nagrinėjamų pavyzdžių). Pirmasis tokių sudurtinių daiktavardžių sandas taip pat dažniausiai yra daiktavardinis (59,6 %, visu daiktavardinį antrąjį sandą turinčių pavyzdžių). Gana dažnai šios rūšies darinių pirmasis sandas remiasi būdvardžiu (21,7% pavyzdžių), rečiau — skaitvardžiu (8,294 pavyzdžių) ir palyginti retai — veiksmažodžiu (3,4% pavyzdžių), prieveiksmiu (3% pavyzdžių), prielinksniu (2,9%, pavyzdžių) bei įvardžiu (1,2945 pavyzdžių). Beje, šie kiekybiniai duomenys, galima sakyti, gražiai sutinka su V. Urbučio pateik14 Ten pat. 75 tais duomenimis apie dabartinės lietuvių kalbos sudurtinius daiktavardZius'®. Vadinasi, čia esama tvirto lietuviškų sudurtinių daiktavardžių darybos polinkio. Įdomu, kad ir latvių technikos mokslų terminijoje daugiausia yra abu daiktavardinius sandus turinčių sudurtinių terminų (62,5%), antri pagal darinių skaičių (17,4%) yra atitinkami dūriniai su pirmuoju būdvardiniu sandu. Tačiau kur kas dažnesni čia sudurtiniai terminai su pirmuoju veiksmažodiniu sandu (15,1%,) ir retesni — su skaitvardiniu, įvardiniu bei prieveiksminiu pirmuoju sandu®®. Bendrasis sudurtinių terminų su daiktavardiniu antruoju sandu reikšmės pobūdis paprastai pareina nuo to, kokią reikšmę turi antrojo sando pamatinis daiktavardis. Tai jis dažniausiai lemia, ar sudurtinis daiktavardis turi konkrečią reikšmę (žymi daiktą, gyvį), ar yra abstrakčios reikšmės žodis. Dėl to toks skirstymas į darybos būrius, koks paprastai taikomas priesagų ir galūnių vediniams, sudurtinių daiktavardžių darybos tyrinėjimuose nepraktikuojamas. Didžiausioji darinių dalis yra rūšiniai pavadinimai tų dalykų, kurie žymimi antrojo sando pamatiniais daiktavardžiais. Tačiau nemažai yra ir kitokius dalykus žyminčių sudurtinių terminų. Dūriniai su daiktavardiniais sandais Sudurtiniai terminai su abiem daiktavardiniais sandais dažniausiai yra daromi iš lietuviškų daiktavardžių (prie jų čia priskiriami ir seni, įaugę į kalbos žodyną skoliniai). Tačiau nesunkiai sudaromi ir tokie hibridai, kurių vienas kuris sandas remiasi tarptautiniu žodžiu, paprastai vartojamu atitinkamos srities terminu. Tarp nagrinėjamų pavyzdžių tokių darinių yra 15,69%,, trys penktadaliai jų turi tarptautiniu daiktavardžiu paremtą antrąjį sandą, o likusieji — pirmąjį. Pvz.: anteridkotis „gametoforas, ant kurio susiformuoja anteridžiai — antheridiophorum, -usaHTrepHjmeKocen“ BZ, betonvamzdis „vamzdis, kurio sienelės padarytos iš betono — GeromHas TpyOa“ MZ, citrinvaisis „sultingas vaisius su stora spalvota žieve, kurioje gausu eterinio aliejaus liaukų — hesperidium, recnepuamit, rmoMepaHen“ BZ, fosforitmilčiai „malti fosforitai — dochopurnas Myrka“ ChZ, konidijakotis „hifo šakelė, kurios viršūnėje susidaro konidijos — conidiophorum, -us, KOHHmaenocen“ BZ, pulpovamzdis „vamzdis pulpai nuvesti — nyxsnoBon“ MZ, skorpionvėžiai „Merostomata, paKOCKOPIHOHBI" GZ, startavietė „Mecro crapra“ SZ, buožiasporės „buožiagrybių vaisiakūnio specialių) hifų (buoželių) viršūnėje susidariusios sporos — basidiosporae, Ga3ujmocnopei“ BZ, gelžbakterės „siūlinės bakterijos, daugiausia iš Leptotrix genties, gyvenančios geležies bikarbonatų turtingame vandenyje (prie šaltinių). <...> — Chlamydobacteriaceae, xeJIre30Gakrepuu“ BZ, jūrmylė ,mopckas MuJIa“ EŽ, SŽ, kiaušiasporė „oogaminių augalų rūšių spora arba zigota, po apvaisinimo susidariusi iš kiaušialąstės — oospora, oocnopa“ BZ, miškatundrė „tarpinė sritis, kur miškai pereina į tundras — necorynapa“ MZ, molbetonis „molio, smėlio ir žvyro bei skaldos mechaninis 15 Urbutis V. Dabartinės lietuvių kalbos sudurtinių daiktavardžių daryba, p. 68; Lietuvių kalbos gramatika, t. 1, p. 437. Gretinimai su dabartinės lietuvių kalbos duomenimis šiame darbe paprastai remiasi šiais V. Urbučio tyrinėjimais. 16 Cryunna B. O6Gpa3soBanne TEDMHHOB TEXHHYUCeCKHX HayK B JIATbINICKOM fA3bIKE, C. 14—16. 76 mišinys — rūmuoGeroK“ MZ, pusantracičiai „tokios akmens anglys — nojryaHTpamnTBi“ ChŽ, pusfinalis „nmonyduuan“ SZ, pusperiodis „nonynepuox“ ChZ, FZ, STZ, pustonis .nonyron* FZ ir kt. Taigi galima sakyti, kad tarptautiniai terminai gana plačiai įeina į šios rūšies lietuviškų sudurtinių terminų darybą. Tai, be abejo, yra palyginti gausaus tarptautinių terminų vartojimo įvairiose lietuvių terminologijos srityse padarinys. Tačiau vien iš tarptautinių terminų nauj sudurtiniai daiktavardžiai savarankiškai, matyt, retai tėra daromi, o nagrinėjamuose šaltiniuose tokių pavyzdžių kaip ir neaptikta. BŽ įdėtas sudurtinis terminas amonbakterės „bakterijos, naudojančios maistui amonio druskas — aMMoHKGOaxTepun“, be abejo, gali būti čia minimas, tačiau, kita vertus, tai gali būti ir kitos kalbos termino lietuvinimo padaras. Kiti panašios sandaros tarptautiniai terminai paprastai yra neabejotini skoliniai. Beveik trys ketvirtadaliai šios rūšies sudurtinių terminų žymi įvairius konkrečius tikrovės dalykus — daiktus (dažniausiai) ar gyvas būtybes (beveik septintadalis konkrečius dalykus žyminčių pavyzdžių). Kiek daugiau negu šeštadalis darinių turi abstrakčią reikšmę. Likusieji sudurtiniai terminai yra įvairių, dažniausiai gamtinių vietų pavadinimai. Dalis sudurtinių terminų, turinčių abu daiktavardinius sandus, pavadina sudėtinius dalykus, kurių sudaromieji dalykai, žymimi sandų pamatiniais daiktavardžiais, yra lygiareikšmiai, vienodai savarankiškos dūriniu pavadinamo dalyko dalys, pvz.: angliavandeniai „grupė organinių junginių, kurių cheminė sudėtis daugiausia atitinka formule C,(H,0),,“ BZ, „C junginiai su H ir O — yraeBoas“ ChZ, angliavandeniliai „C junginiai su H — yrneBogopoznbi“ ChZ, GZ, chlorkalkės „Ca(OCl), ir CaCl, mišinys — xxxopHas H3BecTL“ ChZ, durpėdumblis „su dumblu sumaišytos durpės — wxucTesIit Toph“ MZ, GZ, gruntadirvė „bendra sąvoka gruntui ir dirvožemiui pažymėti — nouBorpyRT“ MZ, „rpyuromnouBa“ GZ, miskastepė „fizinė-geografinė zona šiaurės pusrutulio vidurinėje juostoje, charakteringa tuo, kad takoskyrose pievinės stepės kaitaliojasi su miškais — JiecocTernb“ MZ, GZ, miškatundrė „tarpinė sritis, kur miškai pereina į tundras — jecoTyHapa“ MZ, moliasmélis „molio ir smėlio mišinys — rnuuonecox“ MZ, skorpionvėžiai „Merostomata, pak0oCKOpIriHMOREI“ GŽ, žmogbeždžionės „Anthropoidea, ueJ10Beroo6pa3Hsie“ GZ, žvėriadriežiai „Therapsida, 3BepenoxoGusie“ GZ ir galbūt akiežeriai „30nmm“ GZ. Sintaksiškai tokių dūrinių sandų tarpusavio santykiavimas yra sujungiamasis. Dėl to ir patys sudurtiniai daiktavardžiai vadinami sujungtiniais, arba kopuliatyviniais. Tačiau šios rūšies sudurtinių terminų yra labai nedaug (netoli 3 9%, visų abu daiktavardinius sandus turinčių pavyzdžių). Nedaug kopuliatyvinių dūrinių ir apskritai dabartinėje lietuvių kalboje, negausūs jie ir rusų bei lenkų kalbose*". Dauguma sudurtinių terminų turi ne sujungtus, o tarsi prijungtus sandus, kitaip sakant, jie (sandai) nėra visai savarankiški, kits kitam nepriklausomi. Paprastai vienas (dažnų dažniausiai pirmasis) tų sudurtinių daiktavardžių sandas apibrėžia, patikslina, vadinasi, apsprendžia, susiaurina kito sando reikšmę. Tai vadi17 Blicharski M. Zlozenia imienne w języku rosyjskim i polskim, p. 47. 77 namieji apspręstiniai, arba determinaciniai (determinatyviniai) sudurtiniai terminai. Dauguma determinacinių sudurtinių terminų turi tiesioginę reikšmę, t.y. darinių reikšmė tiesiog susidaro iš sandų santykiavimo ir jų pamatinių daiktavardžių reikšmės. Čia turimas galvoje, žinoma, tų terminų vartojimas, kitaip sakant, tai, kad iš darybos kylanti reikšmė iš esmės nesiskiria nuo leksinės atitinkamų darinių reikšmės. Apibrėžiamasis (determinuojamasis) tokių sudurtinių terminu sandas sudaro tarsi semantinj viso darinio centrą, visų pirma nuo jo (sando) pareina, kokios rūšies dalykas įvardijamas. Apibrėžiantysis sandas, žymėdamas kokį nors įvardijimui svarbų apibrėžiamojo dalyko bruožą, nulemia, kad darinys žymi siauresnę, paprastai apibrėžiamojo sando pamatinio žodžio Zyminiui subordinuotą dalyką. Taigi čia esama tipiškų endocentrinių dūrinių. Tokie sudurtiniai terminai paprastai yra rūšiniai pavadinimai. O kadangi terminologijoje rūšinių sąvokų labai gausu, nesunku suvokti, kad šio tipo sudurtinių terminų daryba yra pati aktyvioji. Neretai taip susidaro palyginti nemaži tą patį atraminį sandą turinčių rūšinių terminų būriai. Pvz.: | liga: akmenligė „kriaušių vaisių žvirgždų pavidalo sukietėjimas, kriaušėms negaunant pakankamai vandens — lithiasis, matras* BZ, dirvonligė „javų varpų ir lapu viršūnių nubalimas dėl vario stokos dirvožemyje — Gonesn» obpaborku* BZ, dryžligė „lapų liga, pasireiškianti pailgomis dryžiais ištįsusiomis apmirusių audinių dėmėmis — monocatocts* BZ, gelžligė „įvairios formos įrudimai bulvių gumbo viduje, atsirandantys dėl nenormalių dirvožemio sąlygų“ BŽ, grybligė „grybų sukeliama žmonių ar gyvulių liga — Muros“ BZ, jūrligė ,,mopckas Goje3Hs“ SZ, kamštligė „įvairaus dydžio sukamstéje lizdai obuolio minkštime <...>“ BZ, lielialigé „obuolių sėklalizdžio raudonasis peléjimas, sukeliamas Fusarium genties grybų — cepaueBusHas rams“ BZ, miltligė „dažniausiai peleninių (Erysiphaceaė) šeimos grybų sukeliama liga, kurios užpulti lapai atrodo lyg miltuoti — Myuxucras poca“ BZ, pelenligė „kultūrinių ir laukinių augalų liga, pasireiškianti viršutinėje lapų pusėje pastebimomis gelsvomis įvairaus dydžio ir formos dėmėmis, kurios apatinėje lapų pusėje yra nuklotos balta, pilka ar pilkšvai violetine labai trumpa veja. Pelenligė pasitaiko ir ant kitų organų <...>. — JIOXHa; My4HHCTas poca, MII(b)IbIO, nepomocnopo3“ BZ, pūslėligė (kriaušių lapų) „kriaušių liga, sukeliama grybo Taphrina bullata Berk. et Br., pasireiškianti lapų lakšto pūslišku išgaubimu į viršuting arba apatinę pusę — B3AyTHe JIHCTbeB TIpylNIH, BbinyKJIHMHbi“ BZ, rūdligė „augalų liga, sukeliama įvairių prie rūdgrybių šeimos priklausančių parazitinių grybų — pxaBuxHa, pxaBuHHHas GojIie3Hb“ BZ, sidabraligé „slyvų, obelų, kartais ir kitų augalų lapų pabalimas, kurio priežastimi dažnai būna grybas Stereum purpureum Pers. — muteunsiit Ojieck“ BZ, stiklaligė „fiziologinio pobūdžio liga, pasireiškianti skaidriomis lyg stiklas dėmėmis paveikto augalo audiniuose — creknosumaocTs“ BZ, suodžialigė „vasaros antroje pusėje ant augalų, ypač medžių lapų, susidarančios į suodžius panašios apnašos — įvairių saprofitinių grybų (Fumago, Torula ir kt. genčių) hifai ir fruktifikacijos organai — 4epHb, CAXHMCTbIH Kanėr“ BZ, šašligė „augalų liga, pasireiškianti šašų pavidalo išaugomis gumbų arba vaisių paviršiuje — napma“ BZ, šratligė (kaulavaisinių) „liga, sukeliama grybų 78 Sudurtiniai terminai, kaip ir apskritai dabartinės kalbos sudurtiniai daiktavar- «džiai, dažniausiai daromi iš darybiškai neskaidomą kamieną turinčių daiktavardžių, pvz.: algalapis EZ, burlaivis SZ, delnakojai GZ, dulkiadaigis BZ, duonpinigiai EZ, Jfrachtapinigiai EZ, TZ, gleivétakiai BZ, gumbavaisiai BZ, jarmylé EZ, SZ, jūrligė SZ, kelialapis BZ, TZ, kelpinigiai BZ, TZ, laikotarpis EZ, SZ, GZ, laivatakis SZ, lapavaisis BZ, laukmedis BZ, lipaplaukiai BZ, medvilné ATZ, BZ, EZ, miegmaišis SZ, odapradis BZ, orakelis SZ, pientakiai BZ, pietrytys GZ, pievaZolé MZ, prekysuolis EZ, puscelé ChZ, pusduobé GZ, puseilis LZ, puskilpé SZ, rūdgrybiai BZ, sakotakis BZ, skujauogé BZ, sliekratis STZ, sporalapis BZ, Sunkelis SZ, tévavardis TZ, upébaris SZ, vaistažolės BZ, véjaduobé GZ, Ziedvirve SZ ir kt. Tačiau daugiau negu ketvirtadalis nagrinėjamų darinių turi paprastai vieną sandą, kuris yra aiškiai darybiškai skaidomas (maždaug vienodai dažnai ir pirmasis, ir antrasis). Tik dariniai su abiem darybiškai skaidomais sandais yra labai reti, pvz.: važtaraštis EŽ, TŽ, žiedynpumpuris BŽ. Tokie pamatiniai sandų daiktavardžiai, kaip juosta, kablys, rąstas, raštas, važta, veiksmas, nors ir būdami priesaginiai, visai neatrodo darybos išimtys, ir negalima būtų pasakyti, kad yra kokia retenybė. Tačiau daug retesni yra sandai, kurie remiasi sudurtiniais bei priešdėlius ar pailginančias žodį skiemenų atžvilgiu priesagas turinčiais daiktavardžiais (dešimtadalis abu daiktavardinius sandus turinčių pavyzdžių). Daugiausia tai priesaginiai sandai, pvz.: augimvietė BŽ, GŽ, dirvonligė BŽ, dilgyngyviai GŽ, komandiruotpinigiai BZ, TŽ, ledynmetis GZ, MZ, radimvietė BZ, GZ, vaisynrandis BZ, žiedynkotis BZ, Ziedynlapis BZ, Ziedynsostis BZ; angliavandeniliai ChZ, GZ, svogiinpumpuris BZ, Ziedpumpuris BZ, pusdeginis ChZ, MZ, pusdykumė GZ, MZ, pusdulkiné BZ, pusgaminis EZ, puspylimis MZ, pussuktukis SZ (jojimo figūra). Reti čia ir aiškiai skaidoma kamieną turintys tarptautiniai Žodžiai, pvz : fosforitmiléiai ChZ, pusfabrikatis EZ, pusproletariatis EZ. Palyginti retai sandy pamatiniai daiktavardžiai turi priešdėlius, iš ju dažnesni sudurtiniai terminai su pirmuoju tokiu sandu, pvz.: išoriakriaukliai GŽ, papėdlapis BZ, pažiedlapiai BZ, prielaprandis BZ, užpakaliaskruosčiai GZ, užpakaliaZiauniai GZ. Pasitaiko vienas kitas darinys, turintis sanda, sudarytą su tarptautiniu terminų elementu, pvz.: kilovatvalandė EŽ, zoosporangijakotis BŽ. Antrasis priešdėlėtas sandas yra visai išimtinis dalykas — pavyzdžių tarpe tik puspasagis SŽ ir pusužtvankė MŽ (beje, galūnės vediniai pasaga, užtvanka priešdėlį turi iš pamatinių veiksmažodžių). Taip pat be galo reti yra terminai, turintys sudurtinio daiktavardžio sandą (sienlaikraštis LŽ). Galima daryti išvadą, kad terminų daryba dažniau neišsilaiko tradicinės sudurtinių daiktavardžių darybos ribose. Prireikus čia nevengiami ir tokie sandai, kurie apskritai dabartinės kalbos dūrinių darybai nebūdingi. Tiesa, kartais tokie darybos atžvilgiu sudėtingesni sandai į sudurtinį terminą patenka supaprastinti. Ypač linkstama numesti pamatinių daiktavardžių maZybines priesagas, pvz.: buožkotis „kotelis, ant kurio yra buoželė (bazidė)“ BŽ, kaulavaisis „sultingas ar pusiau sausas vaisius (slyva, migdolas), kurio vidinis sluoksnis (endokarpas) turi kieto mechaninio audinio (kauliuko) konsistenciją“ BZ, kiaušialąstė, moteriškoji lytinė ląstelė gemalinio maišelio sudėtyje“ BZ, kiaušiasporė „oogaminių augalų rūšių spora 85 arba zigota, po apvaisinimo susidariusi iš kiaušialąstės“ BZ, lipaplaukiai „lipus. gaminantys plaukeliai, paprastai dengiantys pumpurus“ BZ, orapūslės „1. oro pripildytos pūslelės dumblių audiniuose, kitaip dar vadinamos aerocistomis; 2. Ziedadulkių išorinio apvalkalėlio pūsliškos išaugos, palengvinančios žiedadulkių svorį ir įgalinančios jas toli nuskristi“ BŽ, sparnavaisis „lukštavaisis ar riešutėlis, kurio apyvaisis yra prasiplėtęs į odos ar plėnelės pobūdžio plokščią priedą — sparnelį (guobų, uosio, skroblo, beržo)“ BŽ, šakniaplaukiai „šaknies epidermio ląstelių ataugos, tarnaujančios siurbiamajam paviršiui padidinti“ BZ, raurélapis „paskiras taurelės lapelis“ BŽ, vainiklapis „vainikėlio atskiras lapelis“ BŽ, vaiskotis „vaisiaus dalis, kuria jis suaugęs su vaisine šakute; vaisiaus kotelis“ BZ, varpažvyniai „žvyneliai varpučių pamate“ BŽ, žiedažvyniai „du žvyneliai varpinių augalų žieduose, apsaugantys esmines žiedo dalis (kuokelius ir piestelę), o paskui — jauną grūdą“ BŽ, žiedlapis „1. nediferencijuoto apyžiedžio lapelis; 2. vainiklapis (liaudies kalboje)“ BŽ. Patys terminų reikšmės apibūdinimai dažnai jau rodo, kad sando pamatas turėtų būti priesaginis. Be to, minėti sudurtiniai terminai yra sudaryti iš botanikos terminų buoželės, kauliukas „kaulavaisio kietoji dalis kartu su sėkla“, lapelis „1. sudėtinio lapo atskira dalelė; 2. smulkus lapas“, ląstelė, kotelis, plaukeliai „plonos išaugos antžeminių augalo dalių paviršiuje“, pūslelė, sparnelis, taurelė, vainikėlis, Zvynelis, terminologijoje vartojamo kiaušinėlio. Vadinasi, darybos metu pamatinio žodžio kamienas yra supaprastintas, morfemiškai patrumpintas. Turint galvoje, kad iš terminų yra neretai sūdaromi ir terminologijos dūriniai, galima manyti, kad ir kai kurie sudurtiniai terminai imami sandais yra supaprastinami, pavyzdžiui, saitavietė „ženkliukas sėklos luobelėje, kur sėkla buvo priaugusi prie sėklasaičio“ BZ, skilčialapis „daigo pirmasis lapas, išaugęs iš sėklaskiltės ir pažaliavęs <...>“ BŽ. Matyt, šie terminai yra sudurti iš žodžių sėklasaitis ir vieta bei sėklaskiltė ir lapas. Tokių pavyzdžių galima surasti ir daugiau. Jie rodo, kad ir terminologijoje stengiamasi per daug negausinti darybos išimčių. Tai, žinoma, visokeriopai palaikytina ir skatintina. Darantis naujus terminus, visuomet geriausia ieškoti būdų, kaip sudaryti patogius ir atitinkančius bendruosius dabartinės lietuvių kalbos žodžių darybos dėsnius bei polinkius darinius. Sudurtinių terminų sandai tarpusavyje jungiami su jungiamaisiais balsiais ir be jų. Kaip sujungti nagrinėjamų sudurtinių terminų sandai, parodyta 3 lentelėje. Bemaž pusė nagrinėjamų sudurtinių terminų iš viso neturi jungiamųjų balsių. Pamatiniai pirmojo sando daiktavardžiai čia gali turėti bet kurią galūnę. Jungiamojo balsio sudurtiniai žodžiai itin dažnai neturi, kai pirmojo sando pamatinis daiktavardis turi galūnę -ė, tačiau per tris ketvirtadalius tokių pavyzdžių sudaro dariniai su pirmuoju sandu pus-. Jungiamasis balsis šalia pusvartojamas be galo retai. Maždaug trijų penktadalių darinių jungiamieji balsiai sutampa su istoriniais kamiengalio balsiais. Pvz.: --a- (iš dabartinių -as galūnę turinčių daiktavardžių): darbadienis EZ, TŽ, diegamakštė BŽ, grybašaknė BŽ, kalnagūbris GZ, MZ, laivatakis SZ, muilanaftė ChZ, oragaubtis GZ, skliautakalvé GZ, Salmapradis BZ, vairagalys SZ ir kt. Beje, kai pirmasis sandas remiasi a-kamieniu (-as galūnę turinčiu) daiktavardžiu, maž86 3 lentelė Sudurtinių terminų sandų jungimas Darinių skaičius pagal pirmojo sando pamatinių į daiktavardžių galūnes JungiaIš vi masis | 2 | | : vio balsis , -is is . p IS darinių -as | -ias (-io) -ys | (-ies) | -us |-ius | -uo | -a | -ia | -ė | (-ies) Vyr. g. mot. g. | 70 |-.1 7 1 1 3:0 67 pas 751.3 199 | | -a72 1 2 41 5 121 -ia1 14 5 2 3 1 13| 11 50 -06 12 18 žė 14 14 rhe 1 | 1 | | 1 | 4 7 -y- | Rl LB 4 | | | | | | | | ra vy -i0- ; Mata | | | 1 | | | | | | | | | 1499 | 2 24 | 6 3 7 9 7 | 78 | 1 | 112 | 18 416 | | daug vienodai dažnai sudurtinis terminas būna arba be jungiamojo balsio, arba su jungiamuoju balsiu -a-. Kitokie jungiamieji balsiai retai tepasitaiko (nepilni 594 nagrinėjamų pavyzdžių), pvz.: luistikalniai GŽ, sakopūslė BŽ, vėjovagės GŽ ir kt. -ia- (iš galūnes -ias, -is, -ys turinčių pirmosios linksniuotės daiktavardžių. Čia, matyt, skirtini ir galūnės -ius daiktavardžiai): kailiavilnė ATZ, kelialapis EZ, TŽ, krumpliaratis FŽ, MŽ, STŽ, SŽ, moliaduobė MŽ, spygliamakštė BŽ, šalčiaplyšiai GZ, vaisiakūnis BZ. Si jungiamąjį balsį turi beveik du trečdaliai nagrinéjamu pavyzdžių, kurių pirmasis sandas remiasi ia-kamieniais daiktavardžiais. Dauguma likusių tokių dūrinių yra be jungiamojo balsio, -0-. Šį jungiamąjį balsį dažniausiai turi dariniai, kurių pirmasis sandas remiasi o-kamieniais daiktavardžiais (jų vienaskaitos vardininko galūnė yra -a); pvz.: bangovagės GŽ, dirvožemis GŽ, MŽ, gamtovaizdis GŽ, kainoženklis EŽ, vielokaištis STŽ. Tačiau vis dėlto tai yra palyginti retas jungiamasis balsis (dar šiek tiek « darinių su a-kamieniu pirmuoju sandu, pvz.: darbotvarkė TŽ, kraštovaizdis GZ, 87 MZ ir kt.). Netgi o-kamienių daiktavardžių sandai dažniausiai duriami su jungiamuoju balsiu -a- (didesnė pusė nagrinėjamų pavyzdžių) arba be jungiamojo balsio (trečdalis tokių dūrinių), pvz.: galvakojai GŽ, gyslakertė BŽ, juostakilpės SŽ, kalvagūbris GŽ, MŽ, SŽ, kojavilnė ATŽ, mėsakiautis BŽ, plunksnakablis SŽ, sėklagūbris BŽ, sėklapradis BŽ, sporadaigis BŽ, važtapinigiai EŽ, TŽ, citrinvaisis BŽ, dienpinigiai EŽ, TŽ, nuompinigiai EŽ, TŽ. Gana įvairuoja ir kitų kamienų pirmuosius sandus turinčių sudurtinių terminų jungiamieji balsiai, nors tam tikra darinių dalis visais atvejais turi jungiamuosius balsius, sutampančius su tais istorinio kamieno galo balsiais. O tais atvejais, kai jungiamasis balsis yra skirtingas, dažniausiai pastebimas linkimas į dažniausius. jungiamuosius balsius -aarba -ia-. Šiuo atžvilgiu terminų daryba labiau nesiskiria nuo bendrųjų dabartinės lietuvių kalbos sudurtinių daiktavardžių su abiem daiktavardiniais sandais polinkių. Todėl ir darantis naujus terminus į tai atsižvelgtina (žinoma, neužmirštant ir kitų atskiroms darinių grupėms būdingų polinkių)?*?, Galima manyti, kad, apskritai imant, jungiamasis balsis yra fakultatyvus, nebūtinas lietuviško sudurtinio žodžio, vadinasi, ir termino (nors pastarieji paprastai teikiami be variantų) dalykas. Ne vienu atveju jų buvimas reikalingas tam, kad darinį būtų patogiau tarti — išskaidomos per didelės ar nepatogios tarti priebalsių samplaikos, plg. angliarūgštė (ir nesamą anglrigsté) ar kalvagūbris (ir galimą kalygūbris), veiksmažodis (ir sūnkų tarti nesamą veiksmžodis) ar padedama išlaikyti nepakitusį sandą, plg. raiščiadančiai (be jungiamojo balsio raištdančiai tariant labai pakistų ir ne toks aiškus būtų pats žodis — raišdantis). Matyt, ir dėl to pasitaiko, kad net tą patį pirmąjį sandą turintis dūrinys gali būti sudarytas ir su jungiamuoju balsiu, ir be jo, pvz.: buožiasporės BZ, ir buožkotis BZ, kelialapis EŽ, TŽ (išvengiama lietuvių kalbai nebūdingo priebalsių sudvigubinimo) ir kelpikigiai EŽ, TŽ, stiebagumbis BŽ ir stieblapis BŽ, vaisiasostis BŽ ir vaiskrūmis BŽ. Žinoma, labai daug yra atvejų, kur šio tipo varijavimas kokiomis nors fonetinėmis priežastimis nepaaiškinamas. Yra kiek ir tokių terminų, kur jungiamojo balsio lyg ir reikėtų, bet jo nėra, pvz.: pussirupis ChZ (tiesa, daugiausia tai yra dariniai su pirmuoju sandu pus-). Tačiau yra taip pat atvejų, kai sandų jungimo būdas padeda išskirti žodžius ir, vadinasi, pasidaro reikšmingas dūrinio komponentas, pvz.: dienoraštis „MeBHnuK“ LŽ ir dienraštis „exejmeBHas rasera” LŽ, orapūslės „1. oro pripildytos. pūslelės dumblių audiniuose, kitaip dar vadinamos aerocistomis; 2. žiedadulkių išorinio apvalkalėlio pūsliškos išaugos, palengvinančios žiedadulkių svorį ir įgalinan18 Beje, retkarčiais ir kalbininkų taisymai kalbamu atžvilgiu būna nepakankamai objektyvūs. Pavyzdžiui, be reikalo visuomenei sukama galva, kad variantas darbovietė geresnis už darbavietę. Tai, kad dabartinėje vartosenoje, visų pirma periodikoje, labiau linkstama į darbavietę (beje, rekomenduojamą ir vienintelio turimo „Teisinių terminų žodyno“), nors tai ir ne visai sutinka su „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ siūlymais, neturėtų būti smerkiama. Pati vartosena šiuo atveju renkasi priimtinesnį variantą. Nė vienas iš tų variantų negali būti laikomas kalbos klaida, tačiau pirmybė ir darybos atžvilgiu, be abejo, priklauso darbavietei, nes šio varianto jungiamasis balsis geriau atitinka bendrąjį tokių žodžių darybos polinkį. Kol kas, rodos, nejuntamas kalbos klaidų stygius, kad reikėtų visuomenės dėmesį kreipti į tokius mažmožius. 88 čios jas toli nuskristi“ BZ ir orpūslė ,po3mymmsiit map“ SZ (aviamodelizmas). Tokie atvejai, tiesa, reti, bet tai netrukdo jiems rodyti, koks svarbus vaidmuo dūrinyje kartais gali tekti jungiamajam balsiui. Pasitaiko atvejų, kai sudurtinių terminų pirmasis sandas ir jo jungimas prie antrojo sando būtinai taisytinas. Visų pirma tai pasakytina apie botanikos terminą zoosporangijakotis BZ. „Botanikos terminų žodyne“ pateiktas ir pirmojo sando pamatinis žodis — terminas zoosporangė, yra taip pat terminai sporangė ir sporangėkotis. Tad visai pagrįstai reikėtų tikėtis dūrinio zoosporangėkotis. Šio termino darytojų per aklai žiūrėta į lotyniškojo (zoosporangiophorum, -us) ar rusiško (300cnopaHrueHocen) termino sandų jungimo būdą ir, matyt, kopijuota, užmiršus, kas anksčiau pačių buvo teikta. Sudurtiniai terminai su abiem daiktavardiniais sandais turi iš esmės suvienodintas galūnes, kurios būdingos apskritai visiems šios rūšies dabartinės lietuvių kalbos dūriniams. Darinio galūnė labai pareina nuo to, kurios giminės daiktavardis yra antrojo sando pamatinis žodis (išimtys — nemaža dalis gyvūnų pavadinimų). Dėl to naudinga iš karto pastebėti, kad nagrinėjamų terminų antrasis sandas daug dažniau remiasi vyriškosios giminės daiktavardžiais (netoli dviejų trečdalių pavyzdžių). Dauguma tokių dūrinių (be kokių 3—494) turi galūnę -is (vn. K. -io). Tad truputį daugiau negu trečdalis terminų turi antrąjį sandą, paremtą moteriškosios giminės daiktavardžiu. Per tris ketvirtadalius tokių darinių turi galūnę -ė. Beveik visi likę dariniai turi galūnę -is. Tad čia reikia kalbėti ne apie darybos polinkį, o apie darybos dėsningumą, kurio pamatu gali būti sudarytos ir tam tikros taisyklės. Nagrinėjamų sudurtinių terminų galūnės santykiavimas su antrojo sando pamatinių daiktavardžių galūne gerai matyti 4 lentelėje. Galūnę -is turi 709, visų sudurtinių terminų su abiem daiktavardiniais sandais. Tai visų pirma beveik visi dūriniai, kurių antrasis sandas remiasi -as galūnę vardininke turinčiais daiktavardžiais, ir iš esmės visi kitų galūnių vyriškosios giminės antrojo sando pamatinį daiktavardį turintys dariniai. Reti yra dariniai su galūne -ys, pvz.: peltakys ATŽ, pietrytys GŽ, rąstgalys MZ, vairagalys SZ. Galūnę -ė dažniausiai turi tie sudurtiniai terminai, kurių antrasis sandas remiasi moteriškosios giminės daiktavardžiais, tačiau penktadalis darinių yra vyriškosios giminės ir turi galūnę -is, pvz.: darbadienis EŽ, TŽ, puseilis LŽ, pusgrupis STŽ, pusiasalis GŽ, puspėdis LŽ, puspasagis SŽ, vidurupis MŽ. Be to, čia minėtini dariniai, kurių antrasis sandas remiasi daiktavardžiu žemė (dirvožemis GZ, MZ, druskožemis GŽ ir kt.) ir kai kurie gyvūnijos pavadinimai (delnakojai GŽ, kūjagalvis SZ ir kt.). Kai antrasis sandas remiasi vyriškosios giminės daiktavardžiu, dariniai labai retai tebūna moteriškosios giminės, pvz.: kremzliakaulės (žuvys) GZ, riešapelekės (žuvys) GZ ir viršuslenkstė MZ. Antrojo sando pamatinio žodžio kamienas kartais supaprastinamas, pvz.: amonbakterės BŽ, gelžbakterės BŽ, sierabakterės BŽ (plg. bakterija). Tačiau EŽ 89 4 lentelė Sudurtinių terminų galūnių ir antrojo sando pamatinių daiktavardžių galūnių santykis Darinių skaičius pagal antrojo sando pamatinių daiktavardžių galūnes Dermio vyriškosios giminės | moteriškosios giminės a | kK | ią -is S -is 3 | L g, i -is | as | as | io) | YS | (cies) "198 | uo | -a | -ia | -€ (vies) -is 195 | 4.133 N12 13 11 | 6 17 10 1 291 | -ė 2 1 | 69 1 31 8 112 -a | | | 6 6 REE | | REN | 416 nes | | teikiamas terminas puskolonijé®. Beje, šio termino antrojo sando pamatinio žodžio kamienas nesupaprastintas tikriausiai norint išvengti homonimijos su dūriuniu puskolonė, kurio antrasis sandas yra iš žodžio kolona. Labai nedaug yra sudurtinių terminų, turinčių neįprastas galūnes. Tai keletas darinių su galūne -a, pvz.: ampervalanda FŽ, kilovatvalanda FŽ (bet kilovatvalandė EŽ), vatvalanda FŽ, ampervija FŽ, kalnakasyba GŽ, maistprekyba EŽ ir galūnę -as turintis terminas puskoksavimas ChZ. Visi šie į žodynus sudėti terminai turi būti taisomi. Vartotina tik ampervalandė, kilovatvalandė, vatvalandė, ampervijė*?. Terminas kalnakasyba, jei laikomas dūriniu, žinoma, nėra įprastas ir taisyklingas (pastaruoju metu jo vietoje patys geologai siūlo vartoti terminą kasyba??). Tačiau greičiausiai tai yra retos darybos priesagos -yba vedinys. Dabartinėje vartosenoje taip pat įsigalėjęs yra ir žodis maistprekyba, kuris darybos atžvilgiu yra ydingas ir bent jau neturėtų būti imamas pavyzdžiu naujų žodžių ar terminų darybai. Terminas puskoksavimas „koksavimas neaukštoje temperatūroje“ ChŽ, žinoma, yra morfeminis vertinys (plg. rusų nojyKoKcoBanze). Šiam reikalui terminas darytinas kitaip. Gal čia tiktų apkoksavimas? 1* Variantas puskolonijé ir laikytinas norminiu, o ne DZ ir LKZ X įdėtas žodis puskolonija. Galūnės pasikeitimas sudurtiniame žodyje yra dėsningas dalykas, o puskolonija priklauso prie labai retų išimčių. 20 Beje, naujajame „Fizikos terminų žodyne“ (V., 1979) taip ir teikiama vartoti, bet kažkodėl pasiliko nepataisytas terminas ampervija. «1 Žr. Vodzinskas E. Geology kalba specialistų ir kalbininkų akimis. — Mūsų kalba, 1980, Nr. 5, p. 4. 90 Palyginti nemažai sudurtinių terminų su abiem daiktavardiniais sandais yra pateikti daugiskaita (netoli ketvirtadalio pavyzdžių). Dauguma jų — tai daugiskaitiniai terminai. Pvz.: angliavandeniai BŽ, ChŽ, buožiasporės BŽ, chlorkalkės ChZ, dienpinigiai EZ, TŽ, duobagyviai GZ, durpmilčiai MZ, gumbavaisiai BE, kardauodegiai GZ, kisenpinigiai EZ, komispinigiai EZ, TZ, kilésporés BZ, kiliagrybiai BZ, lervatakiai BZ, milZinpuodsiai GZ, nuompinigiai EZ, TZ, paukščiadubeniai GZ, pusbergamotés BZ, rankasparniai GZ, rankpinigiai EZ, TZ, séklabriaunés BZ, snapagalviai GZ, Sakniadygliai BZ, šakniavaisiai BZ, varliagyviai GZ, vasarigliai BZ, Zeméveiksliai MZ, Zvériadanéiai GZ, Zvynalapiai BZ. Daugiausia tai augalų bei gyvūnų sistematikos terminai, šiek tiek įvairių cheminių medžiagų pavadinimų. Dūriniai su būdvardiniu ir daiktavardiniu sandais Sudurtinių terminų, turinčių pirmąjį būdvardinį, o antrąjį daiktavardinį sandą, yra 2,7 karto mažiau negu darinių su abiem daiktavardiniais sandais. Tačiau tai yra antras pagal darinių skaičių būrys, jungiąs apie šeštadalį (17%) visų lietuviškų sudurtinių terminų daiktavardžių ir kiek daugiau negu penktadalį (beveik 229%) dūrinių su antruoju daiktavardiniu sandu. Palyginti reti čia hibridai, kurių vienas katras sandas remiasi tarptautiniu žodžiu. Tiesą sakant, su pirmuoju tokiu sandu turimoje medžiagoje pavyzdžių neaptikta iš viso. Antrąjį sandą, kuris remiasi tarptautiniu daiktavardžiu, turi maždaug penkiolikta šios rūšies dūrinių dalis (6,694), pvz.: bendraautoris ,coartop“ LŽ, TZ, bendrakreditoris ,coxpemarop“ EZ, TŽ, didkolonijė „baltos ar gelsvos spalvos kolonija, kurią sudaro mielės, vystydamosi ant standžios terpės <...> — ruramTCckas KOJIOHHa“ BZ, lengvaatletis „nNėrkoarner“ SŽ, plačiasifoniai „Eurysiphonata, mupoKocHdĖoHHBEsIe“ GZ, siaurasifoniai „Stenosiphonata, yskocuponusie GZ ir kt. Daugiau kaip pusė terminų su biidvardiniu ir daiktavardiniu sandais yra jvairiy daiktų pavadinimai, maždaug trečdalis darinių pavadina asmenis arba įvairių gyvūnų sistematikos vienetus. Abstrakčios reikšmės šios rūšies sudurtiniai termi-- nai yra reti (mažiau negu dešimtadalis pavyzdžių). Terminų būdvardinis sandas žymi daiktavardiniu sandu reiškiamo dalyko ypatybę, rodo tą savybę, kuria dariniu pavadinamasis dalykas išsiskiria iš kitų antrojo sando pamatiniu daiktavardžiu žymimų dalykų. Vadinasi, tų sudurtinių terminų pirmasis sandas determinuoja antrąjį. Dauguma negyvus dalykus žyminčių sudurtinių terminų yra rūšiniai pavadinimai greta daiktavardžių, kuriais remiasi antrasis sandas. Pvz.: a) žemės rūšys: baltžemis „dirvožemis su balkšvu smėlio podirviu“ MZ, geltonžemis ,xenTo3zémTM GZ, juodžemis „juodi, derlingi dirvožemiai, dažniausiai užtinkami kontinentalinėse stepinėse srityse“ MZ, GZ, pilkžemis „cepo3ėM“ MZ, GZ, raudonžemis „rausvos spalvos dirvožemiai, sutinkami subtropinėse ir tropinėse srityse“ MZ, ChZ, GZ, rudžemis „pietų kalnų (Karpatų, Kaukazo) lapuočių miškų dirvožemis“ MZ, GZ, smulkžemis „Žemė, kurios dalelių skersmuo mažesnis negu 0,2 mm“ MZ, GZ, sūrožemis „dirvožemis, kurio absorbuojamasis kompleksas yra prisotintas natrio, Ot o laisvosios druskos yra įplautos į gilesnius sluoksnius“ MZ, GZ, šaltažemis „drėgna šaltiniuota žemė“ MZ; b) cheminių medžiagų pavadinimai: brangakmenis „papuošalams vartojamas mineralas“ ChŽ, gyvasakiai „spygliuočių medžių specialiose liaukose gaminamas ir jų tarpuląsčiuose (sakotakiuose) sutelkiamas poskystis gelsvos spalvos ekskretas, sudarytas iš 35—3894 lakių medžiagų (terpentino) ir 62— 659, derviniu rūgščių. <...>“ BZ, gyvsidabris „elementas“ ChZ, GZ, raudonvaris „techniškasis varis“ ChZ, skaistvaris „Cu ir Zn lydinys“ ChZ, žalvaris „Cu ir Sn lydinys, bronza“ ChZ; c) kitų įvairių daiktų ir dalykų pavadinimai: aukštakrosnė „špižiui (ketui) gauti krosnis“ ChZ, GZ, baltmiškis ,,muctBennsit nec” SZ, brangymetis „moporoBu3ka“ EZ, didburé „rpor“ SZ, geltvilné ,ydinga būdingos geltonos spalvos vilna, praradusi žymią dali stiprumo ir švelnumo dėl ilgalaikio šlapalo poveikio stovint avims šlapiuose tvartuose, dėl dezinfekuojančių preparatų poveikio arba dėl drėgnos vilnos sandėliavimo“ ATŽ, gyvašakė „šakelės pavidalo auginys, panaudojamas vegetatyviniam dauginimui, įsmeigiant į žemę arba skiepijant“ BŽ, ilgaūgliai „ištįsę ilgyn metūgliai, kuriais ilgėja daugiamečių augalų pagrindinis stiebas arba jo šoninės šakos“ BZ, kiauraslėnis „ckBo3Has gojxuma“ GZ, laibagrybiai „mikroorganizmų grupė, užimanti tarpinę vietą tarp bakterijų ir Žemesniųjų grybų. Jų micelis yra plonų siūlelių pavidalo. Tie siūleliai spinduliškai šakojasi ir šoninėse šakelėse duoda sporas“ BŽ, melsvadumbliai „Cyanophyceae, cHHe-3ejiėHbIie BOXOPOCTH GŽ, piktžolė „menkavertis augalas, augantis kultūrinių augalų pasėlyje ir tuo jiems kenkiantis“ BŽ, „nenaudinga, kenkianti kultūriniams augalams žolė“ MZ, plokščiakaltis ,mnockoe pnonorTo“ GZ, sausledžiai „cymmsax“ GZ, sausvéjis „sauso ir karšto oro srovė, staigiai pakeičianti vietos klimatines sąlygas, prie kurių augalai nespėja prisitaikyti ir masiškai žūva“ MŽ, GŽ, skaistgijės „tam tikru raportu audinyje pasikartoją kitokios kaip bendras fonas spalvos arba struktūros metmenų siūlai, sudarantieji išilginių ruoželių efektą“ ATŽ, skersvagė „skersinė vaga vagojant ar ariant“ MZ, statramstis „stačiai pastatytas ramstis“ MZ, GZ, trumpaūgliai „medžių ūgliai labai trumpais tarpubambliais ir nedideliu skaičium krūvon susitelkusių lapų; trumpaūgliai kasmet pailgėja tik keletą milimetrų ir dažniausiai nesišakoja“ BŽ, žalitvorė „užtvara, sudaryta iš nuolat žaliuojančių augalų“ BŽ. Neretai susidaro tą patį daiktavardinį sandą turinčių rūšinių sudurtinių terminų grupės. Būdvardiniai sandai, žymėdami įvairias determinuojamųjų dalykų ypatybes, padeda išreikšti tam tikras klasifikacijoje reikalingas priešpriešas ar šiaip išskirti tam tikras rūšis pagal būdingą išviršinį ar vidinį požymį. Pvz.: galas: aukštagalis „BepxoBbe“ GZ, drūtgalys (meškerikočio) „kKoMexb“ SZ, smaigalys „Bepumua“ STZ, „nar“ SZ; kalnas: aukštikalniai „BLicokxoropbe“ GZ, plokščiakalnis „kalnas plokščia viršūne“ MZ (plokštikalnis „t.p.“ GZ, SZ), vidutinkalniai „cpenmeropbe“ GZ, Zemakalniai ,;aw3xoropbe® GZ; liga: dėmėtligė „parazitinių grybų arba bakterijų sukeliama liga, pasireiSkianti lapų arba kitų organų dėmėtumu“ BŽ, geltligė „reiškinys, kad virusų įtakoje ar dėl kitų priežasčių normali lapo spalva pasikeičia į geltoną, gelsvai žalią, žalsvai gelsvą ir pan.“ BŽ, juodligė (Anthrax) „pavojinga užkrečiamoji gyvulių liga, galin92 ti per nedezinfekuotą sergančios avies vilną užkrėsti žmogų — cubmpckas s3Ba“ ATŽ, „javų liga, kurios sukėlėjas yra grybas Cladosporium herbarum Lk. (aukšlių stadijoje — Mycosphaerella Tulasnei (Jancz.) Lindau) — uėpmas ImIreceHb (xJIe6HBIX 3JIaKoB)“ BZ, kartligė „kartaus skonio sukamštėję lizdai obuolio minkštime, atsirandantys ant baigiančių nokti bei nuskintų vaisių dėl nepalankaus vandens režimo dirvožemyje“ BŽ; metas: brangymetis „ĮoporoBu3Ha“ EZ, šlapymetis „MokpoTa; HOKIJIHBOE BpeMa“ MZ; pelkė: aukštapelkė „daugiausia takoskyrose susidariusi, dažnai išgaubto paviršiaus pelkė, kurios drėgmės šaltinis — atmosferiniai krituliai; aukštapelkėse auga mineralinės mitybos nereikalinga augalija (oligotrofinė augalija — todėl dažnai aukštapelkė vadinama oligotrofine pelke), vyrauja baltosios samanos, pelkinės pušys, uogienojai (spanguolės) ir kt.“ MŽ, GŽ, žemapelkė „pelkė, kurios drėgmės šaltinis, be atmosferiniy kritulių, yra dar paviršiniai ir gruntiniai vandenys; Zemapelkių augalija yra reikalinga mineralinės mitybos (eutrofinė a.), todėl žemapelkė dažnai vadinama eutrofine pelke; Zemapelkéje auga žaliosios samanos, asitkliai, nendrės; iš medžių: alksniai, karklai ir kt.“ MZ, GZ; vaga: 1. „upės vandens tekėjimo vieta“: aklavagé „vaga be vandens nutekėjimo“ MZ, sausvagė ,cyxonon* GZ, senvagė „upei prasigraužus naują vagą, likusi senoji upės vaga (sausa arba su stovinčiu vandeniu)“ MZ, GZ; 2. „arimo griovelis“: skersvagė „skersinė vaga vagojant ar ariant“ MŽ, tuštvagė „ariant lysvėmis, į abi puses išversta vaga; pa3bėMHas Gopo3na“ MZ. Visi šie sudurtiniai terminai pagal leksinės ir darybinės reikšmės santykį gali būti vadinami tiesioginės reikšmės dariniais, nes jie paprastai ir vartojami maždaug tokia reikšme, kuri susidaro iš sandų reikšmių ir jų santykiavimo. Darinių, kurie eina negyvų dalykų pavadinimais ir kurių leksinė reikšmė daugiau skiriasi nuo darybinės, yra visai nedaug. Tai paprastai metoniminiai (bahuvrihi tipo) dariniai. Tokių sudurtinių terminų antruoju sandu pasakoma kuri nors (paprastai klasifikacijos atžvilgiu esminė) terminu pavadinamo dalyko arba su juo susijusi dalis (būdvardinis sandas žymi tos dalies skiriamąją ypatybę). Pvz.: ilgačiurkšlis „prietaisas, kuris toli meta vandenį“ MZ, juodšaknė „runkelių daigų liga, pasireiškianti šaknies pajuodavimu ir suplonėjimu, nuo ko daigai dažniausiai žūva. <...>“ BZ, stačiūkampis „npaMoyrojbHukK“ STZ. Dažniausiai metoniminiai yra įvairius gyvūnus įvardijantys sudurtiniai terminai su pirmuoju būdvardiniu sandu. Tokių darinių daiktavardiniu sandu paprastai pasakoma kuri nors sudurtiniu terminu Žymimo gyvūno ar gyvūnų klasės atstovų kūno dalis, būdvardiniu sandu — skiriamuoju bruožu įvardijant paimta tos dalies ypatybė. Dauguma tokių darinių yra tam tikrų sistematikos vienetų pavadinimai. Pvz.: dantys: nepilnadančiai „Edentata, nenomnmo3yObIe“ GZ, storadančiai „Pachyodonta, TojIicTo3Yy051e“ GZ; galva: pilnagalviai „Holocephali, nensHOromosse” GZ; kulnas: ilgakulniai „Tarsioidea, noaronsite GŽ: kūnas: minkštakūniai „Mollusca, MojumockKu“ GZ; oda: dygiaodžiai „Echinodermata, mriokoxue” GZ; ragai: dykaragiai, tuščiaragiai „Bovidea, nojoporue“ GZ; raumenys: lygiaraumeniai 93 „paBHoMycKYyJILHELIe“ GZ, nelygiaraumeniai „HepaBHoMyckyJIbHbIe“ GZ; sifonas: plačiasifoniai „Eurysiphonata, mupokocudOoxasIe“ GZ, siaurasifoniai „Stenosiphonata, yskocuporusie GZ; sparnai: naujasparniai „Neoptera, HoBokpsutsie” GZ, senasparniai ,Palacoptera, npesmexpsutsie GZ; šarvai: jvairiaSarviai ,Heterostraci, pasmommTkosbie“ GZ; žiaunos: plokščiažiauniai |, Lamellibranchiata, Pelecypoda, mnacranvaToxkabepusie” GZ, prieSakiniafiauniai, virSutiniaZiauniai „Prosabranchiata, BepxHexaGepHsie“ GZ ir kt. Reikšmės atžvilgiu tokie pat yra ir kai kurie augalų sistematikos vienetų pavadinimai, pvz.: laisvavainikiai „augalai, kurių vainiklapiai ligi pat pamato yra palaidi, tarp savęs nesuaugę“ BŽ, plikagrūdžiai „javų, paprastai turinčių grūdus su lukštais (avižos, miežiai), kai kurios veislės, neturinčios lukštų“ BŽ, plikasėkliai — „augalų grupė, turinti sėklapradžius, laisvai gulinčius ant makrosporofilų ir pastarųjų neapsuptus“ BŽ, GŽ. Kartais daiktavardinis sistematikos terminų sandas žymi ne gyvūno ar augalo kūno dalį, bet kitą kokį būdingą požymį, pvz.: aiškialyčiai „augalai, turintys žiedus ir aiškiai išreikštą lytinio dauginimosi formą“ BŽ, gyvagleivė „bakterijų grupė, apsupta gleivių sluoksniu ir sudaranti stambias, neretai plika akimi matomas kolonijas“ BŽ, slaptalyčiai „žiedų neturintys augalai, kurių lytinio dauginimosi būdai yra sunkiai įžiūrimi ir dėl to ilgą laiką buvo nežinomi“ BZ. Lietuviškieji sistematikos pavadinimai gana dažnai yra sudaromi pagal tarptautinės lotyniškosios nomenklatūros pavyzdį. Tokie terminai būna vertiniai. Palyginti nemažai nagrinėjamų sudurtinių terminų yra asmenų pavadinimai. Vienų jų ir daiktavardinis sandas remiasi asmenį įvardijančiu daiktavardžiu, o pirmasis sandas rodo kokią nors to asmens ypatybę. Dauguma pavyzdžių turi pirmąjį sandą bendr- (žymimi ką bendra turį asmenys). Pvz.: bendraatsakovis „coorBeruuk“ TŽ, bendraautoris „coaBrop“ LŽ, TZ, bendraieskovis „concren“ TŽ, bendrakaltininkis „cosunoBaur“ TZ, bendrakreditoris „coxpemarop“ EZ, TZ, bendralaiduotojis „conopyuurejns“ TZ, bendranuomininkis „cCOHAHHMATeJI5, coapeHaaTop“ TZ, bendrapilietis ,corpaxnanun® TZ, bendraredaktoris „copemakrop“ LZ, bendrasavininkis ,cosnaneneu“ EZ, ,cocobcreenunk, cosmanenen TZ, bendraskolininkis ,copomxuuk® TZ, didmeistris ,rpocemeitcrep” SZ, lengvaatletis „nėkkoartnet” SZ, sunkiaatletis „Taxėnoarner“ SZ. Kitų diriniy, kurie eina asmenų pavadinimais, antrojo sando pamatiniai daiktavardžiai žymi kokį asmeniui būdingą objektą, kuris imamas įvardijimo pamatu. Tokie dariniai, žinoma, vartojami perkeltine reikšme, jų darybinė ir leksinė reikšmė nesutampa. Pvz.: bendradarbis „corpymaux“ LŽ, TŽ, bendraskolis „coxojnkaar“ EZ, įvairiadarbis „pasnopaG6owunit“ EZ. Kai kurie šios rūšies dariniai greičiausiai laikytini daiktavardiškai vartojamais būdvardžiais, pvz.: lygiateisis „paBHonpaBHsIž“ TŽ, mažametis ,manoneranit” TZ, maZaturtis „ManouMyltunuitį MAaJIOOGecneuexnsrit“ EZ, nepilnametis „wecoBeprueHojieraaū“ TŽ, pilnametis „coBepmennuojieTEžž“ TZ, pilnateisis „nomuonpasusrit“ TZ. Sugretinus šias dvi asmenų pavadinimų grupes, galima pasakyti, kad lietuviškų sudurtinių daiktavardžių darybos polinkius labiau atitinka antroji grupė. 1920 m. paskelbtame straipsnyje „Dėl „Gamtos pradžiamokslio“ pasirodymo (Kalbos da94 kiamosios rūšies būtojo laiko dalyviais. Šie dariniai reikšmės ir darybos formos atžvilgiu nesiskiria nuo būdvardinį pirmąjį sandą turinčių terminų. Kitų šios rūšies darinių pirmasis sandas formos atžvilgiu susijęs su atitinkamų veiksmažodžių asmenuojamosiomis formomis, nors reikšmės atžvilgiu dalis jų (netoli trečdalio) artimiau santykiauja su neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviais, pvz.: gyvenvietė „ceJieHHe; HaceJičHHOS MeCTO: IIocėjiokK“ EZ, (yra ir sinonimas gyvenamoji vieta), TŽ, gręžvietė »3a00it; 3a60it ckBaxHHbI“ GZ, lydraštis „CONpOBOJKHTĖEJILHOE MUCbMO ; Haka Has" EZ, »CONIPOBOUTEIILHOE (IIPENPOBOAUTENILHOE) MTHCHMO TZ, siurbvamzdis „vamzdis, kuriuo siurblys paima vandenį iš vandens telkinio“ MŽ. | Darinių pirmuoju sandu pasakoma tam tikra su pamatiniu veiksmažodžiu (tiksliau jo žymimu veiksmu) susijusi (iš to veiksmo kylanti) ypatybė, būdinga dalykui ar gyviui, kuris vadinamas antrojo sando pamatiniu daiktavardžiu. Dauguma tokių sudurtinių terminų yra negyvų dalykų pavadinimai. Jų daiktavardinis sandas Žymi tos pačios rūšies dalyką, kaip ir darinys, tik darinio reikšmė yra siauresnė, apibrėžta veiksmažodinio sando. Vadinasi, dūriniai yra determinaciniai, jų pirmasis sandas determinuoja antrąjį, daiktavardinį. Pvz.: čiulpvamzdis „vamzdis, einantis nuo hidroturbinos į apatinį vandens bjefą“ MŽ, degligė „augalų liga, sukelianti audinių parudavimą, panašų į nudegimą, o kartais ir ištisų ūglių džiūvimą“ BZ, delspinigiai „nenma“ EZ, TŽ, dribsmėlis „gruntas (dažniausiai smulkus smėlis), kuris, prisotintas vandens, įgyja kai kurias skysčio savybes“ MŽ, GŽ, gręžmilčiai „OypoBas Myra“ GZ, kirstavilnė „Kailių išdirbimo fabrikuose kirtimo mašinomis nuo avies kailio nuimta vilna“ ATŽ, kirtavietė „3a6oit“ (kasiniuose) GŽ, lydmetalis „Nygių dalių alavo ir švino lydinys, vartojamas litavimui“ ChZ, matlankis „į 180 laipsnių padalytas pusratis kampams matuoti“ MŽ, SŽ, pilkapis „xypra“ SZ, siurbiastaklės „craxox-kauaJiKa“ GZ, siurbvamzdis „vamzdis, kuriuo siurblys paima vandenį iš vandens telkinio“ MZ, skeltavaisiai „sausi vaisiai, kilę iš dvilizdės ar daugializdės mezginės, kurie subrendę suskyla išilgai į tiek dalių, kiek lizdų turėjo jų mezginė (skėtinių, lūpažiedžių, dedešvinių šeimose)“ BŽ, skustavilnė „kailių išdirbimo fabrikuose skutimo mašinomis nuo avies kailio nuimta vilna, kurios plaušeliai ne trumpesni kaip 35 mm“ ATŽ, trupavaisiai „pailgi daugiasėkliai sausieji vaisiai, kurie subrendę sutrūkinėja skersai į paskirus vienasėklius narelius. Jie priskiriami prie skeltavaisių. Aptinkami tarp kryžmažiedžių (pvz., svėrės, ridiko) ir ankštinių augalų (pvz., seradelės)“ BZ. Palyginti negausu (penktadalis) perkeltinės reikšmės sudurtinių terminų su veiksmažodiniu ir daiktavardiniu sandais. Jie taip pat yra determinaciniai metoniminiai (bahuvrihi tipo) dūriniai. Antrasis (daiktavardinis) sandas žymi terminu įvardijamo dalyko tam tikrą dalį, o veiksmažodinis sandas — su veiksmu susijusią ypatybę. Literatūrinėje kalboje ir tarmėse šios rūšies dūrinių yra gausu, tačiau dauguma jų eina menkinamaisiais asmenų pavadinimais. Terminologijoje šios reikšmės žodžiai paprastai nevartojami. Tuo ir paaiškinamas tokių darinių negausumas. Turimi pavyzdžiai visi yra augalų arba gyvūnų sistematikos terminai, pvz.: gaubtasėkliai „aukščiausiai išsivysčiusių augalų tipas, kurį tarp kitų požymių charakterizuoja buvimas žiede tokios piestelės, kurią sudaro suaugę savo kraštais makrosporo101 filai, apgaubiantys sėklapradžius. Ši piestelė vėliau išauga į vaisių su sėklomis viduje — Angiospermae, rokpbiroceMeKHHsIie“ BZ, GZ, jungtavainikiai „augalai, kurių vainiklapiai dalinai arba ištisai yra suaugę į vamzdelį — Sympetalae, cnaitHojenecrHsLIe“ BZ, liekanagiai „Perissodactyla, HermapHoKonbITHbIe“ GZ, praskėstadančiai „Schizodonta, pacmennénrosybuie GZ, sétanagiai „Artiodactyla, mapHorKonbITHbIe“ GZ. Veiksmažodžiai, kuriais remiasi pirmasis darinių sandas, paprastai yra pirminiai. Išimtys retos, pvz.: gyvenvietė BZ, TŽ, (:gyventi), lydraštis BZ, TŽ (lydėti, lydi, -ėjo), trupavaisiai BŽ (:trupėti, trupa, -ėjo). Terminų daryboje paprastai remiamasi nepriešdėliniais veiksmažodžiais (tarp nagrinėjamų pavyzdžių išimtis tik praskėstadančiai GZ). Antrojo sando pamatiniai daiktavardžiai taip pat paprastai turi darybiškai neskaidų kamieną (išimtis lydraštis EŽ, TŽ). Dariniai, kurių pirmasis sandas remiasi neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyviu, dažniau būna su jungiamuoju balsiu -a-, nors yra ir darinių be šio balsio. Kitokia forma besiremiantys veiksmažodiniai sandai dažniausiai duriami be jungiamųjų balsių (išimtys: kirtavietė GZ, liekanagiai GZ, siurbiastaklés GZ, trupavaisiai BZ). Kaip ir kiti daiktavardinį antrąjį sandą turintys dūriniai, sudurtiniai terminai paprastai turi galūnes -is (vyriškosios giminės, vn. K. -io) ir -ė (moteriškosios giminės). Darinio giminė pareina nuo antrojo sando pamatinio daiktavardžio giminės (paprastai dariniai yra tos pačios giminės, kaip sando pamatinis. daiktavardis, išimtys — tik augalų bei gyvūnų sistematikos pavadinimai, kurie, kaip ir kitais atvejais, dažniausiai būna vyriškosios giminės ir daugiskaitiniai). Dūriniai su prieveiksminiu ir daiktavardiniu sandais Sudurtinių terminų su prieveiksminiu ir daiktavardiniu sandu yra ne ką mažiau, negu aptartosios rūšies darinių su veiksmažodiniu ir daiktavardiniu sandu. Septintadalis šios rūšies dūrinių yra tokie hibridai, kurių daiktavardinis sandas remiasi tarptautiniu terminu, pvz.: daugidpolis „MHoronojirocHuk“ STZ, pusiaumikrometodas „kai analizuojama 10—20 mg medžiagos“ ChZ, pusiausumė „mosrycyMMa“ STZ. Trečdalis darinių su pirmuoju prieveiksminiu ir antruoju daiktavardiniu sandu žymi tos pačios rūšies dalyką, kaip ir pamatinis antrojo sando daiktavardis. Prieveiksminis sandas apibrėžia, determinuoja daiktavardinį, pvz.: aplinkraštis ,,uapKyxap“ EZ, TŽ, daugiakovė „MuoroGopre“ SZ, paskuigalis (denio) „ror“ SZ (buriavimas). Likusių dūrinių leksinė reikšmė pagal santykį su iš sandų reikšmės kylančia darybine reikšme yra perkeltinė. Jie visi taip pat yra determinaciniai, o dauguma jų — metoniminiai. Daiktavardinis sandas dažniausiai žymi terminu įvardijamo dalyko tam tikrą dalį, o prieveiksminis ją apibrėžia, pvz.: a) daiktų, geometrinių figūrų pavadinimai: daugiabriaunis (akmuo) „MHororpanmuur“ GZ, daugiakampis „MHoroyrojibHnK“ STZ, daugianaris „Muoroujen“ STZ, gretasienis „rnapaJUIeJIerm102 men“ STŽ, šalivagė „Žemės juosta išilgai upės kranto, rezervuota praėjimui, statybinėms medžiagoms ir kitiems reikalams“ MŽ, GZ; b) sistematikos terminai: daugiakapliai „Polyprotodontia, MHOrope3HOBbIe“ GZ, daugiakojai „Myriapoda, MHoronoxku“ GZ, daugialąsčiai „Metazoa, MHorokneToumEbIe“ GZ. Pirmasis šios rūšies darinių sandas remiasi senybiniais prieveiksmiais aplink, daug, greta, paskui, pusiau, šalia. Dauguma šių prieveiksmių su antruoju sandu duriami be jungiamųjų balsių. Tačiau visi terminai, kurių pirmasis sandas yra iš prieveiksmio daug, turi jungiamąjį balsį -ia. Iš prieveiksmio šalia kilęs sandas yra Sali-. Antrasis sandas dažniausiai remiasi neskaidy kamieną turinčiais daiktavardžiais. Deminutyvines priesagas turintys terminai į dūrinius, kaip ir kitais atvejais, patenka be tų priesagų, pvz.: daugialąsčiai GZ (:ląstelė), daugiažiužis BZ (:žiuželiai). Tačiau keletas darinių turi antrąjį sandą su išlaikytais pamatinio daiktavardžio darybos afiksais, pvz.: pusiaukampinė STŽ, pusiaukraštinė STŽ. Terminai daugiastaklininkas BZ ir pusiaumikrometodas ChŽ yra vertiniai, plg. rusy mMuozocmanounux noaymuxposemoo. Jie, žinoma, taisytini. Pirmajam būtina bent jau pakeisti galūng, t.y. vartoti daugiastaklininkis, -ė. Mat ir šios rūšies sudurtiniai daiktavardžiai paprastai turi tik dvejopas galūnes (-is, vn. K. -io vyriškosios ir -ė moteriškosios giminės). O pusiaumikrometodas, matyt, rašytinas dviem žodžiais. Matematikai galėtų pagalvoti ir dėl pusiaukampinės bei pusiaukraštinės. Tiesioginės reikšmės dariniai paprastai būna tos pačios giminės, kaip ir antrojo sando pamatinis daiktavardis. Perkeltinės reikšmės terminai dažniau (matyt, dėl analogijos su kitais tos rūšies terminais, turinčiais kitokius sandus, bei dėl įvardijamų dalykų) yra vyriškosios giminės, Dūriniai su prielinksniniu ir daiktavardiniu sandais Sudurtinių terminų, kurių pirmasis sandas yra prielinksninis, o antrasis daiktavardinis, yra beveik tiek pat, kaip ir terminų su prieveiksminiu ir daiktavardiniu sandu. Kas ketvirto šios rūšies darinio antrasis sandas remiasi tarptautiniu terminu, pvz.: tarpdrenis „tarpas tarp dviejų drenažo linijų“ MŽ, tarpsezonis „MexcCe30Hbe“ EŽ, tarpubunis „plotas tarp gretimų bunų“ MŽ, viršvoltažis „priedinė įtampa“ ‘ChZ. Pirmasis šios rūšies darinių sandas paprastai remiasi tik dar nevirtusiais priesdėliais naujybiniais prielinksniais farp ir virš. Tačiau pagal darybinės reikšmės "pobūdį tokie dariniai vis dėlto yra labai artimi priešdėlių vediniams. Sandą tarpturintys dūriniai žymi tai, kas yra tarp dalykų (nė vieno), kurie pasakomi antrojo sando pamatiniu daiktavardžiu. Dažniausiai tai įvairių vietų, retokai laiko tarpų ar daiktų pavadinimai. Pvz.: tarpgyslė ,npoxunxa“ GZ, tarpledynmetis „laiko tarpas tarp dviejų ledynmečių“ MZ, GZ, tarplysvis „griovelis, vaga tarp lysvių“ MŽ, tarpskiautis „tarpas tarp lapo skiaučių“ BŽ, tarpskiltis „tarpas tarp suskaldyto lapo skilčių“ BZ, tarpsluoksnis „medžiaga'tarp dviejų sluoksnių“ 'ChŽ, EŽ, GŽ, „skirtingos medžiagos sluoksnelis tarp dviejų sluoksnių“ MŽ, tar- „sprūdis „Mocr“ GZ, tarpubamblis „stiebo dalis tarp dviejų gretimų bamblių“ BZ, tar103 pueilis „tarpas tarp pasodintų ar pasėtų augalų eilių“ MŽ, tarpuląsčiai „tarpai tarp ląstelių, susidarę, prasiskyrus ląstelių sienelėms arba ištirpus daliai ląstelių“ BZ, tarpupis „Mexmypeube“ GZ, „vieta tarp upių“ MZ, tarpuvagis „suversta beariant žemė tarp vagų“ MŽ. ¢ Kaip matyti iš pateiktųjų pavyzdžių, dariniai dažniau jungiamojo balsio neturi. Trečdalis pavyzdžių turi jungiamąjį balsį -u-. Šios rūšies darinių giminė (vadinasi, ir galūnė) nuo antrojo sando pamatinių daiktavardžių giminės, galima sakyti, nepriklauso. Beveik visi jie yra vyriškosios giminės if turi galūnę -is (vn. K. -io). Ketvirtadalis nagrinėjamos rūšies pavyzdžių turi pirmąjį sandą virš-, kuris yra susijęs su prielinksniu. Šie dariniai žymi papildomą (didesnį už įprastą, nustatytą ar laukiamą) kiekį to paties reiškinio, dalyko, kuris pasakomas pamatiniu antrojo sando daiktavardžiu, pvz.: viršpelnis „CBEDpXIIDHOBIJIL“ EŽ, viršvalandžiai „cBepxypouHoe BpemMsa“ EZ, TŽ (sinonimas viršnorminis laikas), „mepepa6orxa“ (sinonimas viršnorminis darbas) EZ, viršvertė „CBepXcTOHMOCT5“ EŽ, viršvoltažis „priedinė įtampa“ ChŽ. EŽ pateiktas ir bent jau dėl galūnės taisytinas bei per griozdiškas terminas viršprotekcionizmas ,,CBepXIPOTEKIMOHH3M Dariniai su prielinksniu virš yra sinonimiški priešdėlio antvedinių vienai grupei, kur taip pat Žymimas pamatiniu daiktavardžiu reiškiamo dalyko perviršis. Pasitaiko net darybinių sinonimų. Pavyzdžiui, ChZ, matyt, pirmenybę duoda čia pateiktam terminui viršvoltažis, nes į jį nukreipiama lizde antvoltažis. Vėliau išleistame STZ pateiktas tik antįtampis, o naujajame „Fizikos terminų žodyne“ — viršįtampis. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ antrojo leidimo (V., 1972) rengėjai, matyt, nemokėjo apsispręsti, kuris žodis — antpelnis ar viršpelnis — teiktinesnis, nors pirmajame leidime (V., 1954) geresnis laikytas antpelnis (beje, abiejuose leidimuose tokios pat darybos viršnormis laikomas teiktinesnis už žodį antnormis). „Kalbos praktikos patarimuose“ rekomendacija pateikta tik dėl vieno šios rūšies daiktavardžio viršpelnis (jis laikomas neteiktinu vertiniu, teikiamas antpelnis, kaip ir antžmogis vietoj viršžmogio)*". Darybos atžvilgiu, matyt, būtų netikslu ką griežtai peikti — ir vieni, ir antri atrodo vienaverčiai, tačiau aiškios ir vienodos rekomendacijos reikalingos ir čia. Dariniai su viršpaprastai būna be jungiamojo balsio ir dažniau vyriškosios. giminės (su galūne -is, vn. K. -io). Dūriniai su įvardiniu ir daiktavardiniu sandais Sudurtinių terminų, kurių pirmasis sandas įvardinis, o antrasis daiktavardinis, yra mažiausia tarp terminų su antruoju daiktavardiniu sandu. Pusė darinių antruoju sandu turi tarptautinį terminą, pvz.: saviindukcija ,,caMOMHIyKIHs" FŽ, STŽ, savikontrolė „caMonpomBepra, anglų self-verifying; self-checking“ STZ, ,camoKOHTpoJIb“ SZ, savireprodukcija ,,caMOBOCHPOH3BE/ICHHE, anglų self-reproduction STZ, savisinchronizacija ,.caMOCHHXpOHH3aIHs, anglų self-sinchronization* STZ. 27 Kalbos praktikos patarimai, p. 310. 104 Darinių įvardinis sandas determinuoja daiktavardinį, daugumos dūrinių reiks=- mė tiesioginė. Tokių darinių įvardinis sandas yra savi-, juo reiškiama, kad vyksmas ar kitas abstraktus dalykas, kuris žymimas antruoju sandu, yra nukreiptas į patį objektą. Pvz.: savateismis „caMocyn“ TZ, saviindukcija FZ, STZ ir kt. Kai kurių darinių sandų santykis kiek kitoks, pvz.: savikaina „ce6ecronMocTb“ EZ, TZ, savivalė ,npowsson, csoeonme“ TZ. Darinys keliapareigis „coBMecruTeJib“ EZ turi perkeltinę reikšmę. Darybos formos ypatybėmis šios rūšies dariniai daugiau skiriasi nuo kitų darinių su daiktavardiniu antruoju sandu. Didelė abstrakčios reikšmės darinių dalis turi tą pačią galūnę, kaip ir antrojo sando pamatiniai daiktavardžiai. Kaip yra pastebėjęs V. Urbutis, šį faktą „iš dalies gal reikėtų aiškinti šitokių darinių glaudžiu ryšiu su panašiais dariniais, turinčiais antrąjį sandą iš veiksmažodžio, plg. savimyla, savišalpa ir pan.“** Tačiau, kita vertus, daugelis čia minėtų sudurtinių terminų nėra visai savarankiški lietuvių kalbos dariniai. Tad, be kitų priežasčių, išlaikyti nepakitusią antrojo sando pamatinio žodžio galūnę galėjo kiek padėti ir svetimų kalbų terminologija, kurios pavyzdžiu daryti lietuviškieji terminai. Ypač tai, matyt, pasakytina apie tokius pusiau vertinius, kaip saviindukcija, savikritika, savisinchronizacija ir kt. Vietoj kai kurių tokių dūrinių labiau tiktų vartoti priesaginius sangrąžinius veiksmažodžių abstraktus, pvz.: reprodukavimasis, sinchronizavimasis. Veiksmažodiniai sudurtiniai terminai Veiksmažodinių sudurtinių terminų, t.y. dūrinių, kurių antrasis sandas remiasi veiksmažodžiu, yra maždaug penktadalis (21,39) visų čia nagrinėjamų pavyzdžių. Šių darinių reikšmės centras yra antrasis, veiksmažodinis, sandas, nes visų pirma nuo jo pareina bendrasis dūrinio reikšmės pobūdis. Apskritai kalbamos rūšies dariniai savo darybine reikšme yra artimi veiksmažodžių vediniams su priesagomis bei galūnėmis. Pavyzdžiui, tokie dūriniai, kaip darbdavys EŽ, TŽ, eiliakalys LŽ, grioviakasys MZ, rūdakasys GZ, prilygsta priesaginiams veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimams, šalia kurių gali būti suvokiami kaip rūšiniai pavadinimai (plg. davėjas — darbo davėjas = darbdavys; kalikas — eilių kalikas = eiliakalys ir t.t.). Veiksmažodžių abstraktams artimi yra dūriniai gkistata TŽ, dirvodara GZ, MZ, dirvotyra GZ, MZ, metalotyra ChZ, GZ, sėjomaina BZ, MZ ir kt Pagaliau nemažai yra ir šios rūšies sudurtiniy terminų, kuriais pavadinamos veiksmo atlikimo priemonės (priesaginėje ir galūninėje Žodžių vedyboje tokie vediniai pap rastai vadinami įrankių pavadinimais), pvz.: aukštimatis GŽ, MŽ, SŽ, betonmaišė MZ, grioviakasė MZ, gruntsemė GZ, krūmapjovė MZ, pulpotiekis MZ, vandentiekis MZ ir kt. Galėjimas sujungti viename žodyje veiksmo objektą ar kita kurį dalyką ir patį veiksmą reiškiančius Žodžius yra didelis žodžių dūrybos privalumas, ir tai, be kita ko, itin pravartu terminologijai. Daugiau kaip trys ketvirtadaliai (779) sudurtinių terminų su antruoju veiksmažodiniu sandu turi daiktavardinį pirmąjį sandą. Dešimtadalio dūrinių pirmasis *8 Urbutis V. Dabartinės lietuvių kalbos sudurtiniy daiktavardžių daryba, p. 105. 105 sandas yra įvardinis. Sudurtiniai terminai su pirmuoju būdvardiniu (5,2%), skaitvardiniu (4,7%), prieveiksminiu (2,6%) sandu yra žymiai retesni, o tokie dūriniai, kurių abu sandai remiasi veiksmažodžiais, yra visai reti (0,5%). Dūriniai su daiktavardiniu ir veiksmažodiniu sandais Dariniai iš daiktavardžio ir veiksmažodžio terminologijoje vartojami gana gausiai — tarp nagrinėjamų pavyzdžių jų yra beveik tiek pat, kiek ir sudurtinių terminų su būdvardiniu bei daiktavardiniu sandais. Pažymėtina, kad nemažai šios rūšies dūrinių (geras trečdalis) turi abstrakčią reikšmę ir yra artimi su priesagomis bei galūnėmis išvestiems veiksmažodžių abstraktams. Pvz.: akistata ,ounas craBka“ TŽ, diegavirtė „įvairių grybų sukeliama daigų pašaknio liga — noneraHHe cesHnes, nojieraume BcxomoB“ BZ, dirvodara „dirvožemio susidarymas — mo4Boo6pa3oBamue“ MZ, GZ, dirvotyra „dirvožemio tyrimo mokslas — no4uBoBe/jeHne“ MZ, GZ, fondogrąža .ponmootmava“ EZ, gleivėplūdis „kai kuriuose medžiuose aptinkamas reiškinys, kad iš pažeisto stiebo ar šakų išsisunkia gleivinė masė — audinių irimo produktas — ciau3ereueHueTM BZ, ižonešis „ižo ėjimo upe metas — myroxoxn“ MZ, javaklupė „rugių, kviečių liga, sukeliama Leptosphaeria herpotrichoides de Not., Ophiobolus graminis Sacc. ir kai kurių kitų grybų. Simptomai — tamsus aptraukalas ant apatinio šiaudo tarpubamlio, stiebai palūžę, varpos pabalusios — KopHeBas THHJIb 3J/IAKOB“ BŽ, lapkritis „lapų metimas, užeinant šaltam ar sausam sezonui — defoliatio, effoliatio, meronaz“ BZ, lapsukė „bulvių, pomidorų ir kitų augalų lapų susisukimo liga, sukeliama viruso Solanum Virus 14 Appel et Ouanjer — cKpyuHBaHHe jmerTbeB“ BZ, ledonešis „upių, kanalų, vandens talpyklų režimo fazė, būdinga tuo, kad jos metu vandens paviršiumi plaukia ledai — nemoxon® MZ, GZ, lipaplūdis „ore sukietėjančių lipnių medžiagu tekėjimas iš kaulavaisinių medžių žaizdų — gummosis, TyMMO03, Kamejerevenue“ BZ, paukščiadulka „žiedų apdulkinimas su paukščių pagalba — ornithophilia, opaxTodunuza“ BZ, sakoplūdis „sakų tekėjimas iš sužalotų spygliuočių medžių — resinosis, cM0JIoTeueHHe“ BŽ, sėjomaina „pasėlių kaitaliojimo sistema žemdirbystėje, siekiant racionalesnio dirvos išnaudojimo ir geresnio derliaus — ceBoo6opor“ BZ, „agronomijos mokslo nustatyta sėjamųjų kultūrų ir pūdymo kaitaliojimo eilė, siekiant nuolat kelti dirvos derlingumą“ MZ, sniegotirpis ,,cHeroraauue“ GZ, spygliakrité „spygliuočių medžių liga, pasireiškianti spyglių byréjimu — muorre“ BZ, stiebalūžė „linų liga, sukeliama grybo Polyspora lini Laff. — Pasireiškia rudomis, dažnai susiliejusiomis dėmėmis ant lapų, stiebų, galvenų ir kitų dalių. Ankstyvose vystymosi fazėse ligos paveikti linai pagelsta ir nunyksta, paveikti vėliau — nuvysta ir palūžta — JIOMKOCTb CTeOjIeit JibHa, IKIOJIMCIOpo3 CTeOJIeit abHa, mpucyxa® BZ, ūkiskaita „planingas įmonės ar įstaigos ūkio tvarkymas rentabilumo pagrindu — xo3sitcTBeHHLIMt pac4čT, xXo3pacučT“ MŽ, EŽ, TŽ, vandentalpa „Bojironu3MenieHue“ SŽ, vėjalauža „stipraus vėjo sukeltas medžių lauŽymas — GypejioM, BerpojioM“ BZ, žemėnauda „3eMJIenOJIb30BaHHue“ BZ, TŽ (sinonimas žemės naudojimas), žemėtvarka „žemės tvarkymas, matavimas — 3eMneycrpoiterBo“ MZ, EZ, TŽ, žuvivaisa „žuvų ūkio šaka, kurios uždavinys padi106 dinti žuvų kiekį ir pagerinti jų sudėtį natūraliuose vandenyse arba specialiuose tvenkiniuose — psI60BogerBo“ MZ, SZ ir kt. Kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių, šios reikšmės dūriniai yra įvairių specialių procesų, būsenų, taip pat mokslo sričių bei šakų pavadinimai. Dalis jų pavadina augalų ligas. Pastarieji dariniai neretai turi šiokį tokį veiksmo padarinio, rezultatinés būsenos reikšmės atspalvį. Pirmojo sando pamatinis daiktavardis dažniausiai žymi arba pavadinamojo veiksmo objektą, arba subjektą. | Labai paplitę terminologijoje yra dūriniai, kuriais pavadinamos įvairios veiksmo atlikimo priemonės (įrankių pavadinimai). Tarp nagrinėjamų pavyzdžių tokių yra daugiausia (netoli 409, visų sudurtinių terminų su daiktavardiniu ir veiksmaZc= diniu sandais). Šie terminai paprastai yra tam tikrų prietaisų ar mašinų pavadinimai. Jų veiksmažodinis sandas rodo, kokį veiksmą atlikti yra skirtos dūriniu pavadinamos veiksmo atlikimo priemonės, o daiktavardinio sando pamatinis žodis paprastai rodo to veiksmo objektą. Pvz.: aukštimatis „prietaisas aukščiui matuoti — BBICOTomep, aJibTuMeTp“ MZ, GZ, SZ, bangolaidis „BomnoBon“ FZ, STZ, betonmaišė „betonui maišyti mašina, kurioje, mechaniškai maišant, paruošiamas betono skiedinys — GeroxoMeunrajnxa“ MZ, drėgmėrodis „prietaisas apytikriam oro drėgnumui nustatyti; higroskopas — rurpocxon“ MZ, dulkėgaudis „nsvueynoBnuTens“ ChZ, gruntėmis „rpyHToHockKa“ GZ (gręžimo technika), gruntsemė „rpyHmTouepnaTeJIs“ GZ, kelmarovė „kelmams rauti mašina — KopueBaJibHas MamuHa“ MZ, krūmapjovė „prie traktoriaus pritvirtinamas prietaisas krūmams ir nestoriems medžiams nupjauti — kycrope3“ MZ, lašagaudis „toks laboratorinis prietaisas — KAIUJIEYJIOBuTejib“ ChZ, lietmatis „prietaisas atmosferiniy kritulių kiekiui matuoti — ocanKOMeDp, noxnemep” MZ, GZ, poliakalis „prietaisas poliams kalti; kaltuvas — konėp“ MZ, GZ, pulpotiekis „vamzdžiai, kuriais transportuojama pulpa — myJsmonpoBoz“ MZ, ritmusa ,xmomxka“ SZ (ledo ritulys), Sakniarové „įrankis šaknims rauti; šaknų rautuvas — xopuenép“ MZ, tankmatis „prietaisas gruntų tankumui nustatyti — mIoTEOMep“ MZ, traniéjakasé „mechanizmas, skirtas tranšėjoms kasti — Tpammeekonatens MZ, vamzdžiagaudis ,tpy6onoska“ GZ, vandenrodis „skalė upės vandens lygiui rodyti — BozoMep“ MZ, vandensvydis „prietaisas potencialinei vandens energijai pakeisti kinetine, paverčiant vandens srovę čiurkšle, išplaunančia gruntą; hidromonitorius — ruupoMoHHuTOp“ MZ, vėjarodis „Omutorep“ GZ (sinonimas vétrungé), žaibolaidis ,momHmeoTBON, rpoMooTBOz“ FZ, žemsiurbė „agregatas, susidedantis iš siurblio ir grunta supurenančio darbo organo, skirtas gruntui įsiurbti ir transportuoti su vandens srovės pagalba — 3eMjiecoc“ Sudurtiniai veiksmo atlikimo priemonių pavadinimai yra gana populiarūs dabartinėje lietuvių terminologijoje. Darbo objektą sudarančiuose šaltiniuose jų pateikta bemaž tiek pat, kaip ir su galūnėmis išvestų įrankių pavadinimų, ir tik maždaug 5 kartus mažiau negu atitinkamų priesaginių terminų. Palyginimui galima pasakyti, kad galūninių veiksmažodžių abstrakty tuose pačiuose šaltiniuose pateikta 5 kartus, o priesaginių — net 52 kartus daugiau. Šeštadalis nagrinėjamos rūšies sudurtinių terminų savo darybine reikšme yra artimi priesaginiams ir galūniniams veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų 107 pavadinimams. Apskritai dabartinės lietuvių kalbos dūryboje tarp darinių su daiktavardiniu ir veiksmažodiniu sandu šios reikšmės dūriniai yra gausiausi*". Tai, kad nagrinėjamuose šaltiniuose tokių darinių pateikta gerokai mažiau, gali būti nulėmusi ne viena priežastis. Pirma, dalis kalbamos rūšies dabartinės kalbos sudurtinių daiktavardžių turi menkinamąją reikšmę, o terminologijoje tokie žodžiai nei vartojami, nei nauji daromi. Antra, asmenų pavadinimų į lietuviškus terminų žodynus palyginti mažai tededama. Tad iš nagrinėjamų pavyzdžių negalima ką kategoriškai teigti apie padėtį apskritai lietuvių terminologijoje. Didesnė nagrinėjamų terminų dalis eina asmenų pavadinimais pagal jų atliekamą veiksmą. Daiktavardinis sandas dažniausiai žymi to veiksmo objektą. Pvz.: brokdarys „Opaxonen“ EZ, darbdavys „pa6oronarens“ EZ, TZ, darbémys „paGoronojnysarens“ TŽ, eiliakalys „cruxonjnėr, pupmomnérTM LŽ, grioviakasys „griovių kasimo darbininkas — 3eMjJIeKon“ MZ, kalnakasys „ropuopa6owmnit“ EZ, GŽ, raštvedys „menonpo3BojnaTejs“ TŽ, ridakasys „pymokon“ GŽ, streiklaužys „mrpeitkKOpexep“ EZ, ūkvedys „3aBemyronimit xossitctsoM, 32aBxo3“ EZ, vergvaldys .pabosmagenen” EZ, Zemnaudys „fizinis ar teisinis asmuo, kuris pastoviai naudojasi žemės plotu — 3eMJrenoJI530BaTejis“ MZ, TŽ, žemvaldys ,3emiesnapeaen” BZ, TZ." ~ Mažiau yra veiksmazodinés ypatybės turėtojų pavadinimų, Zyminciy ne asmenis, o kitokius gyvus ar negyvus dalykus, pvz.: dūmodaris ,,apiMo0OpazoBaTess ChZ, kompleksadarys „atomas, sudarantis kompleksą, centrinis atomas — KOMIIJIEKcoo6pa30Barejs“ ChŽ, medgraužis „rTouunbumk“ SZ (meškeriojimas), šoniplauka „GoxormnaB“ SZ (meškeriojimas), vabzdžiaėdžiai „Insectivora, HacexoMosJ18bIe“ GŽ.. Yra kiek tokios darybos terminų ir botanikos terminologijoje, pvz.: azotamėgiai „šiukšlynų augalai, mėgstantys azoto gausiai turinčias dirvas — HHTpOOHJILHEIe pacremas, matpodutsl“ BZ [(sinonimai nitrofitai, azotamėgiai augalai), gumbadariai „parazitai, sukeliantys gumbų (galų) susidarymą augaluose — neuumIoress BZ, paukščiadulkiai „paukščių apdulkinami augalai — ornithophili, jopaurodusr“ BŽ (sinonimas ornitofilai). Palyginti visai nedaug tėra sudurtinių terminų, kurie turi veiksmo padarinio žymėjimo reikšmę, pvz.: kurmiarausis | kurmrausa „kurmio išraustos žemės kupstelis — KporoBuxa“ MZ, sniegalaužos „ant šakų nugulusio sniego aplaužyti, išguldyti ir deformuoti medžiai — cHerojioMer“ BZ, sniegvartos „sniego išversti medžiai — cHeroBaJIsi“ BZ, vėjalaužos „stipraus vėjo išlaužyti medžiai — GypejJIoMbI, BETpOnome“ BZ, véjavartos „stipraus vėjo išvartyti medžiai — BerposBajtbi“ BZ. Taip pat negausūs ir vietas pavadinantys dūriniai, pvz.: takoskyra „aukštesnė vieta, kuri skiria vieną upyną nuo kito; vandenskyra — Bomopasaen MZ, GZ, vandenskyra „Bojopa3jeji“ MZ, GZ, vandenspara „vandeniui nelaidus sluoksnis — Boxuoynop“ MZ, GZ, vandentaka „žemiausias slėnio (lomy, griovų, Žemės paviršiaus) vietas jungianti (vingiuota) linija; talvegas — Tamsser* MZ. Kai kurie antrojo sando pamatiniai veiksmažodžiai yra vartojami visais atvejais, kai prireikia pavadinti analogišką sąvoką. Dėl to kartais susidaro ir visai nema2 Urbutis V. Dabartinės lietuvių kalbos sudurtinių daiktavardžių daryba, p. 106. 108 ži giminiškų terminų būriai. Itin tai būdinga veiksmo atlikimo priemonių ir iš dalies abstraktų darybai. Įvairių prietaisų, mašinų pavadinimai dažnai turi antruosius sandus -gaudis, -kasé, -laidis, -matis, -pjovė, -rodis, -rovė, -semė, -tiekis ir kt. Abstraktai itin dažnai antruoju sandu turi -tyra (įvairių mokslo, kartais ir kitokių sričių bei šakų pavadinimai), kiek retesni dariniai su sandais -dara, -nešis, -plūdis, „tvarka, vietų pavadinimai su antruoju sandu -skyra. Pvz.: -gaudis (:gaudė, gaudyti) : dulkėgaudis ChZ, garsagaudis „3BYyKOYJIOBHTeJIL“ FZ, lašagaudis ChZ, vamzdžiagaudis GZ: -kasé (:kasé, kasti) : grioviakasé „mašina, skirta mechanizuotam griovių kasimui — kKaHaBoKonaTeJib“ MZ, tranšėjakasė „mechanizmas, skirtas tranšėjoms kasti — TpaHimeexonmatens“ MZ, žemkasė „mašina žemėms kasti — 3eMJNiepoituas Mammua“ MZ: -laidis (: leido, leisti) : bangolaidis FZ, STZ, magnetolaidis ,,MarHATONIPOBOLI, anglų magnetic circuit“ STZ, $viesolaidis |„cBeroBom, anglų optical path“ STZ, žaibolaidis FZ; -matis (:matuoti) : aukstimatis GZ, MZ, SZ, bangomatis „BomuoMep“ FZ, STZ, daZniamatis „4acroroMep“ FZ, STZ, debitomatis ,pacxomomep,’ anglų flowmeter; flow gauge“ STZ, drégmématis „prietaisas drėgnumui, drėgmei matuoti; higrometras — BxaroMep“ MZ, gylmatis „prietaisas gilumui matuoti — ruy6oMep“ MZ, SZ, kampmatis „yrnoMep“ SZ, laikmatis „raitsep“ SZ, lietmatis „prietaisas atmosferiniy kritulių kiekiui matuoti — ocamkomep, ĮOxX7IEMep“ MZ, GZ, lygmatis „prietaisas vandens lygiui matuoti — ypoBHeMep“ MZ, polinkiamatis „instrumentas polinkio kampams matuoti; eklimetras — aK3mMeTp“ MZ, sniegmatis „prietaisas sniego tankumui nustatyti — cHeroMep“ MŽ, GŽ (sinonimas sniego matuoklė), tankmatis „prietaisas grunty tankumui nustatyti — munorEoMep“ MZ, tarpumatis „myn, anglų clearance gauge“ STŽ (sinonimas kalibrinė plokštelė), tolimatis „optinis prietaisas nuotoliui, atstumui nustatyti — JaJpuoMep“ MZ, FZ, SZ, vandenmatis „prietaisas pratekančio per tam tikrą laiko tarpą vandens kiekiui matuoti — BomoMep“ MZ; -pjovė, -is (:pjovė, pjauti) : krūmapjovė „prie traktoriaus pritvirtinamas prietaisas krūmams ir nestoriems medžiams nupjauti — xycrope3“ MZ, šienapjovė „šieno pjaunamoji mašina — ceHoKocHJIKa“ MŽ, trosapjovis „kauarope3ka“ GZ: -rodis (:rodė, rodyti) : drėgmėrodis „prietaisas apytikriam oro drėgnumui nustatyti; higroskopas“ MZ, laikrodis „uacm“ FZ, STZ, SZ, vandenrodis „skalė upės vandens lygiui rodyti — BoxoMep“ MZ, vėjarodis „Omorep“ GZ, veidrodis ,3epkano“ FŽ, GŽ, STŽ; -rovė (:rovė, rauti) : kelmarovė „kelmams rauti mašina — KOopueBajIbHAS ManruHa“ MZ, šakniarovė „įrankis šaknims rauti; šaknų rautuvas — xopuenép* MZ: -seme (:semti, semia) : durpsemé „mašina durpéms kasti — skckaBaTop* MZ, gruntsemé rpyntouepnatens GZ, purvasemé „prietaisas purvui semti — Irps3euepnajixa“ MZ, vandensemé „mechaninis įrenginys vandeniui semti — Bo109 nouepnajixa“ MZ, žemsemė „mašina, skirta vagoms gilinti; jos darbo organas yra kaušai, pritvirtinti prie begalinės grandinės — 3emuedepmanka” MŽ; -tiekis (:tiekė, tiekti) : pulpotiekis „vamzdžiai, kuriais transportuojama pulpa — nymsunonpoBoz“ MZ, šratotiekis „npoGonararens“ GZ, vandentiekis „inžinerinių įrenginių kompleksas, skirtas centralizuotai aprūpinti vandeniu — BononpoBon“ MZ; -dara (:darė, daryti) : blizgodara „Onieckoo6pa3oBaune“ ChZ, dirvodara ,dirvoZemio susidarymas — mousoobpasosanme® MZ, GZ, diamodara ,asimMooGpajoanne” ChZ, eilédara ,cruxocnoxenne” LZ, kalnodara „oporenme3uc“ GZ, putodara „nemooGpa3oBaumne“ ChZ, raukslédara „cknanxoo6pa3oBamue“ GZ; -nešis (:nešė, nešti) : ižonešis „ižo ėjimo upe metas — myroxon” MZ, ledonesis ,upiy, kanalų, vandens talpyklų režimo fazė, būdinga tuo, kad jos metu vandens paviršiumi plaukia ledai — memoxon® MZ, GZ; -pladis (:plūdo, plūsti) : gleivépladis „kai kuriuose medžiuose aptinkamas reiškinys, kada iš pažeisto stiebo ar šakų išsisunkia gleivinė masė, kaip audinių irimo produktas — cmn3ereuenmue“ BZ, lipaplūdis „ore sukietėjančių lipnių medžiagu tekėjimas iš kaulavaisinių medžių žaizdų — gummosis, TyMMO3, KaMe/ĮeTeueune BZ, sakoplūdis „sakų tekėjimas iš sužalotų spygliuočių medžių — resinosis, cM0JIOTE4eHHe“ BZ; -skyra (:skyrė, skirti) : frontoskyra .pa3znen dOpoHTaJibRbrit“ GŽ (meteorologija), takoskyra „aukštesnė vieta, kuri skiria vieną upyną nuo kito; vandenskyra — Bozopa3/eji“ MZ, vandenskyra „Bonopa3uejn“ GZ, MZ; „tyra (:tyrė, tirti) : dirvotyra „dirvožemio tyrimo mokslas — nouBoBejeHue“ MZ, GZ, ežerotyra „ežerų tyrimo mokslas; limnologija — 03epoBe/(eHHe, JIHMHojxorus“ MZ, GZ, gruntotyra „inžinerinės geologijos dalis, tirianti gruntus — rpyHToBejeHHe“ MZ, GZ, įšalotyra „mokslas apie įšalimo reiškinius — Mep3JIOToBenennue“ MZ, GZ, knygotyra „knuuroBememne“ LŽ, metalotyra „metalų mokslas — mertannosenenneTM ChZ, GZ, pelkėtyra „mokslas, tiriantis pelkių susidarymą ir vystymąsi — GojioToBejexne“ MZ, GZ, pievotyra „pievų tyrimo mokslas — nyroBegemue“ MZ, upėtyra „noraMojiorus“ GZ; -tvarka (:tvarkė, tvarkyti) : teisėtvarka ,npaBomopaa0K, MPaBOBOH MOPAXOKTM TŽ, žemėtvarka „žemės tvarkymas, matavimas — 3eMJieycrpoiterBo“ MZ, EZ, TZ: Antrasis darinių sandas paprastai remiasi lietuviškais veiksmaZodziais. Didesnės dūrinių dalies pamatiniai veiksmažodžiai yra pirminiai, tačiau negalima teigti, kad daryboje būtų vengiama remtis mišriniais ir net antriniais veiksmažodžiais (pastaraisiais, tiesa, gerokai rečiau). Pamatinių veiksmažodžių darybos priesagos paprastai į dūrinius nepatenka, pvz.: fondogrąža EŽ (: grąž-inti), laikmatis SŽ (: mat-uoti), paukščiadulka BZ (: dulk-inti), žemėnauda EZ, TŽ (: naud-oti). Terminologijoje, kaip ir apskritai dabartinės kalbos dūryboje, visai nebūdinga, kad veiksmažodinis sandas būtų su priešdėliu. Veiksmažodiniai sandai savo balsiais dažniausiai nesiskiria nuo pamatinių veiksmažodžių, tad šaknies balsių kaita terminų daryboje yra palyginti retas dalykas. Tiesa, šiek tiek darinių, turinčių šaknies balsių kaitą, yra, pvz.: ledokamša MŽ (: kimšti, kemša, kimšo), šalčioplaiša GŽ, 110 smažodinį antrąjį sandą turinčių darinių išsiskiria terminai su sandu -pakaitis tuo, kad į sandą pateko ir veiksmažodžio priešdėlis. Tai yra didelė lietuviškų sudurtinių žodžių darybos išimtis, kuriai atsirasti įtakos gal turėjo atitinkami rusiški terminai (jų antrasis sandas -zamewénnmiii). Tačiau, kita vertus, visai galimas daiktas, kad šie terminai yra sudaryti kiek kitaip — jų antrasis sandas gali būti daiktavardinis. Mat chemijos terminologijoje yra vartojamas ir pakaitas „atomas, grupė, pakeitę molekulėje kitą atomą, grupę — 3amecrurens” ChZ. Tiesa, šiuo atveju darinių reikšminė struktūra yra miglotesnė, o termino išraiška vis tiek priklausytų prie išimčių (per sudėtingos sandaros antrasis sandas). Tvarkydama terminus, chemijos terminologijos komisija dar turėtų pasvarstyti, kaip surasti geresnę kalbamų terminų išraišką. Dūriniai su abiem veiksmažodiniais sandais Dabartinėje lietuvių kalboje dūriniai iš dviejų veiksmažodžių, galima sakyti, visai nedaromi. Aiškus daiktas, kad ir terminologijoje tokių darinių beveik nepasitaiko. Nagrinėjamuose šaltiniuose aptiktas tik vienas terminas, kuris galbūt yra sudarytas iš dviejų veiksmažodžių. Tai kalnakasybos terminas gręžmatis GZ, tarptautinio termino drilometras lietuviškasis atitikmuo. Tačiau dėl darybos šis terminas nepeiktinas — jis yra skambus, aiškus, atitinka bendruosius sandų struktūros polinkius. Kitokie dūriniai Sudurtinių terminų, kurių antrasis sandas remiasi ne daiktavardžiu ar veiksmažodžiu, tėra labai mažai. Ir tie patys ne visi yra terminologijos naujadarai. Pavyzdžiui, iš prieveiksmio bei būdvardžio sudarytas juodbėris „Gyjramsrit“ SZ arba daiktavardžio ir būdvardžio dūrinys kailiapalaikiai „iš gyventojų surenkama antrinė žaliava; sudėvėti kailiniai siuviniai, vartojami vilnos pluoštui gauti ištirpinant mėzdras rūgščių tirpalais — yrwxbHas myOEuHEa“ ATZ, be abejo, yra sutermininti paprastosios kalbos žodžiai. Tačiau kai kurie sudurtiniai terminai gali būti ir naujai sudaryti, pavyzdžiui, prieveiksmio ir būdvardžio dūriniai rudmargė „augalų liga, pasireiškianti rudų dėmių susidarymu lapuose — Gypas narTHEHcTocTsL“ BZ ir šviesmargė „augalų liga, pasireiškianti margu lapų dėmėtumu — 6eJIas mATHHCTOCTH mucteeB” BZ. Dar plg. SZ pateiktus terminus lygiagreté ,mapannens® (turizmas), ygiagretés „Opycba“ (gimnastika), ,mapamiensusie OGpycba“ (jojimas). Vis dėlto plačiau tokių sudurtiniy terminų daryba neplétojama. Išvados 1. Dūryba yra svarbus lietuvių terminologijos kūrimo, papildymo ir tolesnio plėtojimo būdas. Sudurtiniai terminai leidžia vienu žodžiu išreikšti sudėtines sąvokas, gerai atitinka specialiosioms kalbos vartojimo sritims svarbius kalbos tikslupastebimu terminologijos naujadarų polinkiu turėti nepakitusius veiksmažodinio sando šaknies balsius, bet vis dėlto galimos termino sudaromųjų dalių asociacijos neturėtų būti lemiama priežastis keisti įsigalėjusius terminus ar juo labiau manyti juos esant netaisyklingos darybos žodžiais. Naudodamasis proga, dėkoju K. Gaiveniui už leidimą naudotis minėto straipsnelio rankraščiu, rengiant spaudai šį darbą. 117 mo, aiškumo, glaustumo reikalavimus. Lietuvių terminologijoje svarbus vaidmuo dūrybai tenka ir kiekybiškai. Teisės, geologijos ir fizinės geografijos, fizikos, sporto, melioracijos, chemijos, tekstilės, literatūros, botanikos, ekonomikos bei skaičiavimo technikos terminų žodynuose pateiktų lietuviškų darinių daugiau negu aštuntą dalį sudaro sudurtiniai vienažodžiai terminai. Darinių skaičiumi dūryba čia pastebimai atsilieka tik nuo priesaginės vedybos, bet pralenkia galūninę ir priešdėlinę terminų darybą. Gana gausiai daromi nauji sudurtiniai terminai. Galima konstatuoti, kad terminologijos pasistemyje dūryba yra kiek aktyvesnė, negu apskritai dabartinės kalbos žodžių darybos sistemoje. 2. Pagal tai, kurios kalbos dalies žodžiu remiasi antrasis sandas, skiriami daiktavardiniai ir veiksmaZodiniai sudurtiniai terminai. Daugiausia yra sudurtinių terminų su antruoju daiktavardiniu sandu (78,29, iš 893 nagrinėjamų pavyzdžių). Veiksmažodiniai dariniai sudaro truputį daugiau negu penktadalį (21,3%) darbo ob jektą sudarančiuose terminų žodynuose pateiktų sudurtinių terminų. Terminų, kurių antrasis sandas remiasi ne daiktavardžiu ir ne veiksmažodžiu, yra visai maZai. 2.1. Pirmasis sudurtiniy terminy sandas taip pat daZniausiai remiasi daiktavardziais (63% darinių). Kitų kalbos dalių žodžiai pirmuoju sudurtiniy terminų sandu eina rečiau (būdvardžiai — 18,194, skaitvardžiai — 7,494, prieveiksmiai — 3,4%, įvardžiai — 394, veiksmažodžiai — 2,8, ir prielinksniai — 2,3%). 2.2. Aktyviausiai sudurtinių terminų daryboje dalyvauja daiktavardžiai. Vieną katrą ar abu daiktavardinius sandus turi net 94,5%, nagrinėjamų dūrinių. Veiksma-- žodinį sandą (dažniausiai antrąjį) turi 24,19, dūrinių, būdvardinį (dažniausiai pirmąjį) — 18,6%, skaitvardinį (tik pirmąjį) — 7,4%, prieveiksminį (paprastai pirmąjį) — 3,594, įvardinį (tik pirmąjį) — 394 ir prielinksninį (tik pirmąjį) — 2,29; visų dūriniy. | 2.3. Daugiausia sudurtinių terminų yra padaryta iš dviejų daiktavardžių (46,5%, visų nagrinėjamų pavyzdžių). Palyginti gausu dūrinių taip pat su būdvardiniu ir daiktavardiniu (1794) bei daiktavardiniu ir veiksmažodiniu (16,3945) sandais. Kiti sudurtinių terminų tipai yra menkesnio darumo (skaitvardinį ir daiktavardinį san-- dus turi 6,494, veiksmažodinį ir daiktavardinį — 2,794, prieveiksminį ir daiktavardinį — 2,39%, prielinksninį ir daiktavardinį — 2,294, įvardinį ir veiksmažodinį — 2,1%,, būdvardinį ir veiksmažodinį — 1,194, skaitvardinį ir veiksmažodinį — 1%, įvardinį ir daiktavardinį — 0,9%, visų pavyzdžių). Terminai, kurie remiasi prieveiksmiu ir veiksmažodžiu, prieveiksmiu ir būdvardžiu, dviem veiksmažodžiais,. daiktavardžiu ir būdvardžiu bei dviem prieveiksmiais, yra visai reti. 3. Sudurtinių terminų sandų pamatu imami tiek terminai, tiek paprastieji kalbos žodžiai. Tai labai išplečia tolesnio dūrybos panaudojimo terminologijoje galimybes. 3.1. Sandų pamatiniais žodžiais imami ne tik grynai lietuviškos kilmės žodžiai, bet ir skoliniai (visų pirma vadinamieji tarptautiniai Žodžiai bei terminai). Būdinga, kad sudurtinių terminų daryboje dalyvauja tik tarptautiniai daiktavardžiai. Hibridų, kurių vienas katras sandas remiasi lietuviškos kilmės žodžiu, o kitas — tarptautiniu, tarp visų nagrinėjamų pavyzdžių yra aštuntadalis (12,594), iš jų 15,6% 118 tarp darinių su abiem daiktavardiniais sandais, 13,79, tarp darinių su daiktavardiniu ir veiksmaZodiniu sandais. Iš dviejų tarptautinių žodžių nauji terminai lietuvių kalboje daromi labai retai. Tiesa, darybiškai skaidomų tokių dūrinių yra gerokai, tačiau dažniausiai į lietuvių terminologiją jie yra patekę kaip skoliniai. 4. Pagal sudurtinio termino sandų tarpusavio santykiavimą daugiausia yra determinacinių dūrinių. Determinacijos santykis būdingas visų rūšių dūriniams. Dažniausiai pirmasis sudurtinio termino sandas apibrėžia antrąjį, retokai — antrasis pirmąjį (tokių dūrinių kiek yra tarp terminų su abiem daiktavardiniais sandais). Kopuliatyvinių darinių (jų abu sandai yra lygiaverčiai) tėra labai mažai — apie 394 abu daiktavardinius sandus turinčių sudurtinių terminų. 5. Didesnė daiktavardinį antrąjį sandą turinčių sudurtinių terminų dalis yra tiesioginės reikšmės — darinys pavadina tos pačios rūšies dalyką kaip ir apsprendžiamasis (reikšmės ir sandų tarpusavio santykiavimo atžvilgiu atraminis) sandas, o darinio reikšmė iš esmės nenutolsta nuo iš sandų kylančios reikšmės. Iš perkeltinės reikšmės darinių (jų leksinė reikšmė netiesiogiai išplaukia iš sandų) dažniausi yra metoniminiai (bahuvrihi tipo) sudurtiniai terminai. Tokie yra dauguma asmenis ir kitokias gyvas būtybes, retkarčiais ir negyvus dalykus pavadinančių darinių. 5.1. Daiktavardiniai sudurtiniai terminai dažniausiai pavadina įvairius konkrečius tikrovės dalykus — daiktus ir rečiau gyvas būtybes. Abstrakčios reikšmės tokių terminų yra tik truputį daugiau kaip septintadalis. Dar mažiau sudurtinių terminų eina įvairių vietų pavadinimais. 5.2. Veiksmažodiniai dariniai savo darybine reikšme yra panašūs į priesagų ir galūnių vedinius. Netoli dviejų trečdalių šios rūšies sudurtinių terminų yra konkrečios reikšmės dariniai ir pavadina veiksmo atlikimo priemones (31,19, visų veiksmažodinių sudurtinių terminų), veiksmo atlikėjus bei veiksmažodinės ypatybės turėtojus (23,7%), veiksmo padarinius (6,39,). Abstrakčios reikšmės sudurtinių veiksmažodinių terminų yra truputį daugiau, negu trečdalis (34,79). Jie yra artimi priesaginiams ir galūniniams veiksmažodžių abstraktams. Labai negausu vietas pavadinanciy terminų. .6. Sandy pamatiniai žodžiai, kaip ir visoje literatūrinėje kalboje, dažniausiai turi darybiškai neskaidų kamieną. Tačiau vis dėlto poreikis pavadinti sudétingesnes sąvokas lemia, kad palyginti nemaža sudurtinių terminų dalis (bemaž penktadalis) remiasi darybiškai skaidomą kamieną turinčiais žodžiais, Dažniausiai darybiškai skaidų kamieną turi sandų pamatu paimti daiktavardžiai (15,99, visų darinių), rečiau būdvardžiai (2,2% darinių) ir veiksmažodžiai (1,8% darinių). Maždaug kas dešimtas šių kalbos dalių žodis, paimtas dūrinio darybai, turi darybiškai skaidu kamieną (apie 11% daiktavardžių, 12%, būdvardžių ir 79%, veiksmažodžių). Tačiau dauguma kalbamos rūšies pamatinių žodžių turi skiemenų atžvilgiu žodžio nepailginančias priesagas (pvz.: daiktavardžiai gaubtas, juosta, kilmė, rąstas, raštas, reikšmė, siurblys, veiksmas, būdvardžiai baltas, šaltas ir kt.). Ypač vengiama sandų pamatu imti priešdėlinius ir sudurtinius žodžius. Be to, paprastai tik vieno katro sando pamatinis žodis būna su darybiškai skaidomu kamienu. Tarp visų nagrinėjamų sudurtinių terminų aptikta tik keletas žodžių, turinčių abu skaidžius sandus. ir jie, be abejo, laikytini išimtimis. 119 6.1. Yra šiek tiek sudurtinių terminų, kurių sandų pamatu paimti priesagų vediniai turi supaprastintą kamieną. Pavyzdžiui, dažniausiai į dūrinius nepatenka pamatinių žodžių deminutyvinės priesagos (kiaušialąstė iš kiaušinėlis ir ląstelė, žiedlapis iš žiedas ir lapelis ir kt.), mišrinių bei antrinių veiksmažodžių darybos priesagos (paukščiadulka iš paukštis ir dulkinti, vandentaka iš vanduo ir tekėti, žemėnauda iš žemė ir naudoti ir kt.). 7. Šaknies balsių kaita pasitaiko tik veiksmažodiniuose sudurtinių terminų sanduose, tačiau ir čia ji nėra dažna. Pasikeitusius šaknies balsius turi maždaug septintadalis nagrinėjamų darinių veiksmažodinių sandų (ankstibranda, bangolaidis, savivaisa ir kt.). Tokia kaita būdingesnė iš literatūrinės kalbos paimtiems arba anksčiau sudarytiems terminams, o terminologijos naujadarai dažniausiai išlaiko nepakitusius pamatinių veiksmažodžių šaknies balsius. 8. Sandų sudūrimo atžvilgiu sudurtiniai terminai, kaip ir apskritai lietuvių kalbos sudurtiniai Žodžiai, būna dvejopi — be jungiamųjų balsių ir su jungiamaisiais balsiais. 8.1. Jungiamujy balsių neturi du penktadaliai (41,294) nagrinėjamų sudurtinių terminų. Kiek dažniau jungiamųjų balsių neturi tie sudurtiniai terminai, kurių pirmasis sandas remiasi daiktavardžiu (43,994), o tarp darinių su abiem daiktavardiniais sandais tokių yra bemaž pusė (47,8%)). 8.2. Nagrinėjamų sudurtiniy terminų jungiamaisiais balsiais eina -a- (47,1% visų turinčių jungiamuosius balsius darinių), -ia- (21,4%). -i- (13%), -0- (10,1%), -ė- (5,3%), -u- (1,5%), -y- (1,3%) ir -io- (0,3%). Būdinga, kad daugumos darinių jungiamasis balsis sutampa su istoriniu pirmojo sando pamatinių žodžių kamiengalio balsiu, pavyzdžiui, tokį jungiamąjį balsį turi beveik du trečdaliai sudurtinių terminų, kurių pirmasis sandas remiasi daiktavardžiu (daugiausia neatitikimų būna, kai šio sando pamatinis daiktavardis yra moteriškosios giminės) ir apie 9294 darinių, kurių pirmasis sandas remiasi būdvardžiu. Tai rodo esant aiškų jungiamųjų balsių parinkimo dūriniams polinkį, kurio nedera išleisti iš akių, darant naujus terminus. 8.3. Pasitaiko atvejų (tiesa, jie labai reti), kai skirtingas tų pačių sandų jungimo būdas panaudojamas išskirti terminams, pvz.: dienoraštis „peBuuk“ ir dienraštis „exemHeBHas ra3era“. Tačiau terminologijoje negali būti pateisinamas to paties termino variantų (pvz.: gyvsakiai ir gyvasakiai, kampmatis ir kampomatis, plokščiakalvė ir plokštikalvė ir kt.) teikimas. 9. Sudurtinių terminų galūnės yra šios: -is (I linksniuotė, 64,9%, visų nagrinėjamų dūrinių), -ė (21,7%), -a (8,8%), -ys (3,4%) ir -as (1,2%). Galūnę -ė turinčių darinių iš tikrųjų yra truputį daugiau, mat terminų žodynuose asmenų pavadinimai paprastai pateikiami tik vyriškąja gimine. Tačiau apskritai asmenų pavadinimų pateikiama palyginti nedaug (nagrinėjamuose žodynuose jie tesudaro šešioliktą dalį (6,39) visu sudurtinių terminų). 9.1. Tiesioginės reikšmės daiktavardiniai sudurtiniai terminai dažniausiai būna tos pačios giminės, kaip ir jų antrojo sando pamatiniai daiktavardžiai. Galūnės pakeitimas tokiuose dariniuose yra bemaž reguliarus. Perkeltinės reikšmės dariniai dažniau būna vyriškosios giminės ir, vadinasi, turi galūnę -is, tačiau apskri120 tai darinio giminė (ir galūnė) pareina ir nuo įvardijamojo objekto (subjekto). Nemažu mastu nuo įvardijamojo dalyko pareina ir veiksmažodinių sudurtinių termi-- nų giminė bei galūnės -is ar -ė suteikimas konkrečios reikšmės dariniui. Abstrakčios reikšmės veiksmažodiniai terminai dažniausiai turi galūnę -a. Galūnę -as turinčių terminų dauguma yra netaisyklingi dariniai. 9.2. Pasitaiko sudurtinių terminų su įvairuojančia galūne. Vienais atvejais toks įvairavimas atspindi tarminius dūrinių variantus — tam pačiam reikalui sutermininti skirtingų tarmių žodžiai (pvz., kurmrausa ir kurmiarausis), kitais atvejais šalia taisyklingai sudaryto darinio vartojamas ir netaisyklingas variantas (pvz., kilovatvalandė ir kilovatvalanda). Retkarčiais skirtinga darinio galūnė padeda išskirti terminus, pvz.: dvikova „myans“ ir dvikové ,mBoebopbe“, paukščiadulka „žiedų apdulkinimas su paukščių pagalba“ ir paukščiadulkiai „paukščių apdulkinami augalai“ ir kt. Pastaruoju atveju dūrinių galūnės skirtingumas yra pagrįstas ir terminologijai naudingas, o kitais atvejais taisytinas. 9.3. Gana didelė sudurtinių terminų dalis (penktadalis visų nagrinėjamų pavyzdžių) yra daugiskaitiniai. Dauguma jų turi antrąjį daiktavardinį sandą. Tačiau atvejų, kai daugiskaita papildomai sutermininama, yra visai nedaug (pvz.: pietvakaris „pietvakarių vėjas“ ir pietvakariai „pasaulio šalis tarp pietų ir vakarų“). 10. Tvarkant ir papildant lietuvių terminologiją, dūryba ir toliau vaisingai bus remiamasi. Tad svarbu nuosekliai laikytis svarbiausių dūrinių darybos literatū-- rinėje kalboje polinkių (sandų struktūra, jungiamieji balsiai, galūnės). Į terminų žodynus patenka palyginti nedaug netaisyklingų darinių. Tokius netaisyklingus. sudurtinius terminus, patekusius į žodynus bei vartojamus specialiojoje literatūroje, atitinkamų sričių terminologijos komisijos kartu su kalbininkais terminologais turi pataisyti ir pakeisti taisyklingais dariniais. Sutrumpinimai ATŽ — Jurevičius A., Čižas A. Aiškinamasis tekstilėsterminų žodynas. — V., 1962, d. 1. BŽ — Botanikos terminų žodynas / Sud. Botanikos žodynokomisija. Redagavo: J. Dagys (vyr. redaktorius), A. Lekavičius, V. Mališauskienė. — V., 1965. ChZ — Daukšas K. Chemijos žodynas. — V., 1960. DZ — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. II papild. leid. | Red. kolegija: J. Kruopas (atsak. redaktorius), A. Lyberis, D. Lukšys, J. Paulauskas, J. Senkus, K. Ulvydas. — V., 1972. EŽ — Rusiškai lietuviškas ekonomikos terminų žodynas / Red. kolegija: K. Meškauskas (atsak. redaktorius), A. Poviliūnas, V. Puronas, A. Skupeika. — V., 1966. FZ — Fizikos terminų žodynas / Red. P. Brazdžiūnas. — V., 1958. GŽ — Gudelis V. Geologijos ir fizinės geografijos terminų žodynas. — V., 1956. LKŽ — Lietuvių kalbos žodynas. — V., 1941—1978, t. 1-11. 121 LZ — Literatūros terminų žodynas / Sudarė J. Petronis, V. Vanagas, A. Zalatorius. — V., 1962. MŽ — Čeičys J, Melioracijos terminų žodynas. — V., 1960. STZ — Kairys V., Kaminskas A., Kudirka Z., Kundrotiené R., LipSicas M., Mačernius A., Norkus J, Riaubūnas J., Stanaitis J., Stulpinas B., Šliavas A. Rusy-lietuvig—angly kalbų skaičiavimo technikos terminų žodynas. — V., 1971. SZ — Sportinių terminų žodynas /Red. kolegija: Z. Gobikas, V. Kazlauskas, J. Lagunavičius, P. Normantas, V. Petkus, P. Rimša, V. Steponaitis (atsak. sudarytojas). — V., 1959. TŽ — Teisinių terminų žodynas / Sudarė A. Žiurlys. Red. kolegija: J. Bulavas, K. Jablonskis (atsak. redaktorius), J. Žiugžda, A. Žiurlys. — V., 1954. O5PA3OBAHHE JIMTOBCKHX CJIOXHBIX TEPMHHOB Pe3:omMe B pa6ore uccnejnyerTca oOpa30BaHHE jIMTOBCKHX OJIHOCJIOBHbIX CIIOKHLIX TEPMHHOB CylIIeCTBHTEJIbHbIX HA OCHOBE MaTepHaJIa, COOpaHHOTO aBTOPOM H3 CJIOBapelt OH3H4CCKHX, XHMHYECKHX , TEOJIOTHHECKHX H (OH3HKO-TEOTrpad'H3ecKHx, OGOTAHHYECKHX, MEeJIKODATHBHbIX, TEKCTHJILHBLIX, BBIYKCJIHTEJILHO-TEXHHYUECKHX, IOPHINYECKHX, JIHTEDAaTYyDOBEJI9ECKHX, DKOHOMHYECKHX H CIIODpTHBHbIX TEDMHHOB. r CJIOBOCJIOXEHHE ABIISETCA BAXHBIM COCOOOM CO3JIAHHSA H JajbHEHINero pa3BHTHA JIATOBCKO TEDMHHOJIOrHH,. [10 KOJIHYECTBY TEDMHHOB OHO 3aMETHO OTCTAaeT TOJILKO OT CYydbOHKCAJI5LHOTO cnocoba CJIOBO0Opa30BaHHSA, HO MPEBOCXOAHUT (UICKTHBHBIN (He3Ha4HTEJILHO) H NpedHKCAJIbHbIN. Mosxmno 3aMETHTH TEHJICHIMIO NOBEINIEHHS pOJIH CJIOBOCJIOKXEHHA B TEDMHHOOGpa30BaAHHH OO CpaBHEHMIO C OONIEJMTEpaTypHLIM H OCOOEeHHO HADpOJIHLIM (IHAIEKTHBIM) CJIOBOOGpa30BaHHeM. Bropoitf KOMIIOHEHT CJIOXHLIX TEDMHHOB OOBIYHO OCHOBHIBACTCA HA CJIOBAX, IIDpHHAJUICXANNKUX K KJIACCY HMEH CYIIOIECCTBHTEJILHLIX (78,2 % xoMmo3uT OT 893 mccnenyemsix B paGOTE IpHMEPOB) WIN TJIaroJIOB (NO4UTH Bee OcTAJIbHLIe), Ha sTOH OcHOBe JIHTOBCKHE CJIOXHEIE CJIOBa OOBIYHO TIOJIDA3IIEJIAIOTCA Ha HMEHHb5IC H IMiarojIibHbIe, Takoe rrojipa3itejieHHe COXpaHeHO H B HacTOSInENH paboTe. \ B xavecTBe NmepBOro KOMIIOHEHTA TakKxke Yale BCETO HCINOJIb3YIOTCH HMEHA CYLIECTBHTEIbHele (63 % uccnemyemsix KOMIO3HT), Kpome Toro, B kauecTse NepBoro K OMINOHEHTA CJIOXHEIX TepMHHOB YVIIOTDEOJISIOTCHS IIDHJIATATEJILHbICE, YHCIHTEILHLIS, PEXe HAPEYHs, MECTOWMEHHS, IJiaroJibi K npesiorn. TRribi CJIOXHLIX TEDMHHOB BBIJIE/I €HBI HA OCHOEE TOTO, CJIOEA KaKHX YacTed peuH BXOJISIT B COCTaB KOMUO3HT. Bee yKa3aHHbIe THITbI B paboTe HCCJIEJIJO BaHbi H B OTHOLIEHHH 3HAUCHHA H B OTHOIIEHHH (DODpMEI. TlouTH y MONOBHHLI HCCIISAYEMBIX CJIOXHLIX TEDMHHOB 00a KOMIOHEHTA — OT HMEH CylnECTBHTEJILHLIX, O46HbL AKTHBHbI H THIMNbI C KOMIOOHEHTAMH OT HMEH IDHJIATATEJIbHbIX H CYIIECTBATE b= HEIX, A TAKXKEe OT AMSH CYM2CTBHTE/I5151X H TJIarojioB. [To apyramM THIOAM o6pa3oBaHO 3BHAHHTĖEJIbHO MeHbINe CJIOXHLIX TEDMHHOB. IIpH OGpa30BAHHH CJIOXHbLIX TEDMHHOB B Kauectse 5a30BhIX MCITOJIBb3YIOTCA H OJIHOCJIOBH5ICE TEDMHHEI, H OObI4HBIe (MPOCTHIE ) cJIroBa, BocbMAas1 4acCTb HCCJIe/tyeMEIX OOpa3OBaHHI B Ka4ecTBe OHHOTO H3 KOMIOHEHTOB (OOBIYHO HMEHHOTO) COJIEpxXHT HHTepHaLMOHAJIGLHLIE TEDMHBLI H, TAKHM OOpa3OM, SIBJISCETCS THOpH/IAMH, JlarToBckKHe CJIOXHELICE TEDMHHbI IO B3aHMOOTHOHICHHIO MEXIJIY KOMITOHEHTAMH Vale BCero JIETEDpMHHATHBHbI. KonyjiaTABH5IC CJIOXHLICE TEDMHHbI peakd. BOnbmas 4acTh MCCJIEJYEMELIX KOMINO3HT HMEST ONpSMOS 3HAYSHAS, HO HSMAJIO H CJIOXHSIX TEDMHHOB C ISpSHOCHsLIM 3HAYCHHSM (6ojnsmancraBo Taria bahuvrihi). CjnioxHsre TEDMHHbI ABIAIOTCA HA3BAHHAMH TIDZIIMETOB, KABBIX 122 CYynmIeCTB, JIHU, AaOCTpaKTHbIX NOHATHĖ (uMenHBIe), Opynuū JiežicTBKS, HOCHTENeH IJIarOJILHOTO: npH3HaKa, OTITJIaTrOJIbHbIX AOCTpaKTOB, pe3yjibTaTA JIEŽCTBHA H np. (rūarojibHbIe), Ea30BbIie CJIOBa KOMIIOHEHTOB, Kak H B Obie TMTepaTyPHOM CIIOBOCIIOXEHKHH, Yale BCeroHMEIOT CJIOBOOOpa30BaATEJILHO HE OCIOKHEHHYIO CTPYKTYpPY. Onnako HeOGXOJIHMOCTb Ha3bIBAHHA B TEPMHHOJIOTHH OOJICE CIOKHBIX NOHATHI CITYKAT NPHYHHOM TOTO, 4TO NOYTH Y NATOH YacTu HCCICAYEMBIX KOMIO3HT €CTh KOMIIOHEHTbI (OGLI3KO OME M3 HEX) C OCHOBOM, NONAAIOMEHCS CIOBOobpa3oBareslbHOMy aHajiu3y. Ho u B TEPMHHOOOPa30BaHAN H30EraloT NPHBIEKATh B KaYecTse KOMIIOHCHTOB CJIOXHbIC H npedukcanbbie OOpa30BaHus. Mueorna B IIpOHEeCCe CJIOXEKHA TTPOHCXOJIMT YNpPOIIEHHE OCHOBEI 62a30BOTO CJIOBa, Banp., žiedlapis „nenecTOK OKOJIOLBETHHKA“ OT COB. žiedas „MBerox“ a lapelis „nenecrox, nucTOuex“, žemėnauda „3eMnenojib30BaHHe“ OT CJIOB žemė „3eMJISA“ H naudoti „NOJb30BaTb“. KOMnOHEHTbI CJIOXHbIX TEDMHHOB, KAX H OOBIMHBIX CJIOXHBLIX CJIOB, CJIaTAIOTCA HEMOCPSACTBeHHO (Oe3 COCIIHHHTEJI5HLIX TJIACHLIX) HJIH TIDH NOMOIIN COCJIMHHTEJILHLIX TjIacHEIx, Bojnėe 40 oh KOMNO3HT O6pa30BaHo 6e3 COeIMHMTENLHEIX TJIACHEIX, OCTATbHBIE HMEIOT COEJIKMHHTEJILHEIE T JIACHLIE — walile BCero -a-, pexe -ia-, -i-, -0-, -éH peliko -u-, -y-, -io-. B pa6ore IIDOCJIEXEHbI TEHJIEHINMH, ONpeJ1eJISIONIKHe CIOOCOO CJIOXEHHS KOMINOHEHTOB, BELISIBJIEKLI CJIYy4AaH, KOTa JTA dopMaJILHAS ocoGeHHOCTb JIHTOBCKOTO CJIOBOCJIOXKEHKHA KCINOJIb3YETCH [Is pa3rpaHH4eHHS pa3HbIX TEDMHHOB, HAND. i dienoraštis „maeBnux“ nu dienraštis „exemneBnas ra3era“. IlpaBjia, Takue cNygaH O4eHb PEIKH. B pa6ore mccrnenoBano H TpaMMATHUECKOC6 OGOPMIEHHE CJIOXHEIX TEeEpDMHHOB. B JIKHTOBCKOM CJIOBOCJIOXEHHH BaXHYIO pOJIb HI paeT OjIeKcHs. B s3bIKe JIEeČiCTBYIOT ONDEJIEJIEHHLIE 3aKOHOMEPHOCTH, OT KOTODPBIX 32BHCHT IIOJIOOp OKOHYABHS CJIOXHOMY CJIOBY, CJIOXHOMY TepMuHy. I !pH O6pa30B2-- HUM CJIOXHbIX TEDMHHOB OOBIYHO KHCIOJIb3YIOTCA OKOHYAHUS -is (DOJ. II. -i0), -ė, -a. Berpeuatorca 06pa30BaHHs, JŲIS KOTOPHIX OKOHYAHWE SBISETCS IMIABHLIM CPEICTBOM Dpa3JIHYeHHA TEDMHEHOB, Hanp.: paukščiadulka „opauroduznas“ nu paukščiadulkiai „opaurToOHxni“. Vicejieji1oBanibi Takke CIIYy4aH 4epejIOBAHHA KODHEBEIX TJIACHEIX, BCTDEJAIOINHECA B TIIATOBHBIX KOMIOHEHTaX KOMINO3HT. BEISBJIEHLI ONIKOKH, HMEKOJIME MECTO IIDH OOpa3OBAHHH CJIOXHbIX TepMHHOB. OTH ONIHOKH HEOOXOJIKMO YCTDAHHTb NPH JIAJILHEŽINEM YHODSAIOYECHHH JIATOBCKOČĖ TEDMHHOJIOTHH COOTBETCTBYIOIHX OOjIracTeH.