Lietuviškų sudurtinių terminų daryba

LIETUVIŲ KALBOS SPECIALIOJI LEKSIKA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXII (1983) ST. KEINYS LIETUVIŠKŲ SUDURTINIŲ TERMINŲ DARYBA Dabartinėje lietuvių kalboje dūryba yra vienas iš pagrindinių daiktavardžių darybos būdų. V. Urbučio duomenimis, sudurtinių daiktavardžių vartojama beveik tiek pat, kiek ir su galūnėmis padarytų daiktavardžių!. Pastarųjų esą gal truputį daugiau, negu sudurtinių daiktavardžių“. Sudurtiniais daiktavardžiais plačiai remiamasi ir lietuvių terminologijoje. Tei- sės, geologijos ir fizinės geografijos, fizikos, sporto, melioracijos, chemijos, teksti- lės, literatūros, botanikos, ekonomikos bei skaičiavimo technikos terminų žodynuo- se, kurių dariniai čia sinchroniškai nagrinėjami, vienažodžiais terminais pateiktų sudurtinių daiktavardžių yra 893% Tuose pat šaltiniuose pateikti galūnių darybos daiktavardžiai sudaro 0,89 šio skaičiaus. Vadinasi, minėtų šaltinių duomenimis, sudurtinių terminų daiktavardžių yra daugiau, negu atitinkamų galūnių darybos daiktavardžių. Pagal vartojamų darinių skaičių dūryba čia užima antrą vietą — daugiau vartojama tik priesagų vedinių (jų tuose pat šaltiniuose yra beveik penkis su puse karto daugiau). Tai, be kita ko, rodo, kad sudurtinių terminų darybos nag- rinėjimas ir teoriniu, ir praktiniu atžvilgiu yra aktualus lietuvių kalbotyros uždavi- nys. Aktualus jis taip pat dėl to, kad didžiausioji dabartinės literatūrinės kalbos naujadarų dalis yra terminai. Vadinasi, terminų darybos nagrinėjimas leidžia su- sekti naujausius Žodžių darybos polinkius, akivaizdžiai įsitikinti, kaip, kokiomis priemonėmis kalba patenkina gyvenimo ir visuomenės raidos keliamą poreikį plės- ti ir tobulinti žodyną. Kuo paaiškinamas palyginti didelis dūrybos aktyvumas terminologijoje? Visų pirma, matyt, čia lemia vidiniai pačios terminologijos poreikiai, t.y. būtinumas įvardyti sudėtines sąvokas. Tam reikalui, tiesa, dažniausiai daromi vadinamieji sudėtiniai terminai — įvairūs elementarūs terminologiniai žodžių junginiai. Ta- čiau vienažodis terminas daugeliu atžvilgių yra patogesnis už sudėtinį terminą. Dėl to tat neretai ir griebiamasi sudurtinių terminų darybos. Tai teisingai dar prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo pastebėjęs rusų kalbininkas G. Vinokuras, ra- šydamas, kad sudurtiniai žodžiai reikalingi ne tik naujų žodžių poreikiui pa- tenkinti, bet ir dėl to, kad labai dažnai išties prireikia vienu Žodžiu išreikšti dvi idėjas. Terminologijai sintaksiškai vienanaris pavadinimas, kai nepakenkiama 1 Urbutis V. Dabartinės lietuvių kalbos sudurtinių daiktavardžių daryba. — Kn.: Dabartinė lietuvių kalba. V., 1961, p. 65. 2 Lietuvių kalbos gramatika. — V., 1965, t. 1; p. 252. 3 Čia turimi galvoje skirtingi dariniai, o ne terminai. Tas pats darinys dažnokai yra vartojamas kaip skirtingų sričių terminas ir dėl to pateiktas ne viename terminų žodyne. 70 reikšmės tikslumui, visuomet yra patogesnis už dvinarį pavadinimą“. Pirmumą vienažodžiams terminams teikia dauguma kalbininkų ir kitų sričių specialis- tų, rašančių terminologijos klausimais. Čia paprastai vadovaujamasi kalbos eko- nomijos principu. Tačiau lemia ne vien jis. Sudurtinis terminas dažnai teikia naujų reikšmės galimybių, kurių neturi ar net negali išreikšti atitinkamų jo pamatinių Žo- džių junginys, nes, kaip yra pažymėjusi E. Vasilevskaja, sudurtinis žodis yra auk- štesnė abstrakcijos pakopa palyginti su žodžių junginiu“. Dūrybos didesnis aktyvumas terminologijos pasistemyje, negu apskritai da- bartinėje literatūrinėje kalboje, būdingas ne vien lietuvių kalbai. Tos pačios E. Va- silevskajos liudijimu, sudurtinių žodžių plitimo XX a. rusų kalboje pagrindinė vie- ta yra terminologija“. Kaip pažymėjo lenkų kalbininkas M. Blicharskis, rusų ir len- kų kalbose dūryba pastebimai suaktyvėjo po Antrojo pasaulinio karo, ir visų pir- ma tai siejama su labai sparčia mokslo, technikos ir kultūros raida bei su tuo susi- jusiu terminologijos plėtojimu". Itin ryškus palinkimas vartoti sudurtinius žodžius būdingas vokiečių terminologijai?. Turint galvoje nevienodą atskirų kalbų vaidmenį moksle ir technikoje, taip pat išsiplėtusius įvairių sričių specialistų ryšius, nesunku suprasti, kad tam tikrą dūrybos aktyvinamąją įtaką gali turėti ir kitos kalbos. Dūryba terminologijai patogi yra dar tuo, kad padeda sudaryti palyginti trumpus, padedančius išvengti pažyminių susitelkimo rūšinius pavadinimus, pvz.: pinigai — atostogpinigiai EZ, butpinigiai BZ, TŽ, dienpinigiai EZ, TZ, duonpinigiai EZ, frachta- pinigiai EZ, TZ, kelpinigiai EZ, TZ, kiSenpinigiai EZ, komandiruotpinigiai EZ, TZ, komispinigiai EZ, TZ, maistpinigiai EZ, nuompinigiai EZ, TZ, rankpinigiai EZ, TZ, vaZtapinigiai EZ, TZ ir pan. Dūriniai dažniausiai būna terminiSkesni už atitinkamų žodžių junginius. Toks žodžių junginys neretai gali būti suvokiamas ir net vartojamas kaip paprasčiausias termino reikšmės paaiškinimas arba sudaryti paaiškinimo pamatą, pvz.: laparan- dis „randas, kuris lieka nukritus lapui“ BŽ, šakniastiebis „požeminis, paprastai gul- sčiai augantis stiebas, leidžiantis pridėtines šaknis“ BŽ, vainiklapis „vainikėlio ats- kiras lapelis“ BŽ, vaiskotis „vaisiaus dalis, kuria jis suaugęs su vaisine šakute; vai- siaus kotelis“ BŽ, grioviakasė „mašina, skirta mechanizuotam griovių kasimui“ MŽ, pirmažolė „pirmojo pjovimo žolė“ MŽ, puspylimis „pusiau pylimas“ MŽ, vidurupis „vidurinė upės dalis“ MŽ ir kt. Galima sutikti su P. Skardžiumi, kad dū- riniai „savo pobūdžiu daugiausia tinka tikslesniam, kondensuotesniam ir turi- ningesniam, prasmingesniam reiškimo būdui. Dėl to sudėtiniai žodžiai? labai daž- nai turi daug gausesnį, turtingesnį ir tuo pat metu specialesnį turinį, negu atskiros, 4 Bunokxyp I". O. O HeKOTODEIX ABIIEHHAX CJIOBOOGpa30BAHHA B PYCCKOM TeX HHHecKOlH TED- MHHOJIOTHH, — B KH.: COopHHEK cTaTeil mo s35IKOBe/jIcHHIO. M., 1939, T. 5, c. 46. * Bacusiesckan E. A. CnoBocjioxenHe B pycckKoM s35iKe. — M., 1962, c. 40. * Ten pat, p. 124. * Blicharski M. Zlozenia imienne w języku rosyjskim i polskim. Studium konfrontatyw- ne. — Warszawa— Wroclaw, 1977, p. 108, $ JlesxosBcraa K. A. Mmennoe ciroB006pa3oBanme B COBPEMEHRON HeMEnKOH OOINECTBEH- HO-IIOJIATHYECKOM TEDMHHOJIOTHH H NDpHMEIKAIONIeNĖ K Hell nexcaxe. — M., 1960, c. 35. * Sudétiniais žodžiais P. Skardžius vadino tai, kas dabartinėje lietuvių kalbotyroje vadinama sudurtiniais žodžiais, arba dūriniais. 71 dar vienove neaperceptuotos žodžių grupių dalys“!®. Tuo taip pat gali būti aiški- namas didesnis dūrinių populiarumas mokslo ir technikos terminologijoje, Visi nagrinėjamieji sudurtiniai terminai remiasi dviem lietuvių kalboje varto- jamais pamatiniais žodžiais. Skirtumo tarp terminologijos naujadarų ir sutermi- nintų paprastosios kalbos žodžių čia nedaroma. Darybos atžvilgiu visi jie laikomi sudurtiniais Žodžiais (dūriniais), nes abeji padeda susidaryti atitinkamiems termi- nų darybos tipų polinkiams. Be to, daugeliu atvejų atskirų terminų priskyrimas katram tų dviejų klodų būtų labai sąlygiškas. Tačiau šiame darbe nenagrinėjama daryba tų tarptautinių terminų, kurie yra aiškūs lietuvių terminologijos skoliniai, pvz.: acetilacetonas ChZ. aminalizarinas ChZ, centrosfera GZ, chlorbenzolas ChZ, elektrodinamika FZ, STZ, elektromagnetas FZ, STZ, galvanoplastika FZ, STZ» kristalooptika GZ (FZ: kristaly optika), leksikostatistika STZ, magmogenezé GZ, rentgenokristalografija STZ, salicilamidas ChZ ir kt. Tokie terminai, tiesa, gali bū- ti darybiškai skaidomi ir, vadinasi, sinchroninėje lietuvių kalbos žodžių daryboje visai jų ignoruoti negalima. Tačiau, būdami sudaryti kitose kalbose, jie sudaro at- škirą leksikos klodą ir žodžių darybos pasistemį. Dėl to patogiau tokių terminų da- rybą aptarti atskirai. Lietuviškų sudurtinių terminų darybai yra būdingi visi pagrindiniai dabarti- nės lietuvių kalbos dūrinių darybos tipai. Nagrinėjamų pavyzdžių pasiskirstymas terminų žodynuose parodytas 1 lentelėje". Didžiausioji sudurtinių terminų dalis (46,5% nagrinėjamų pavyzdžių) priklau- so dariausiam dabartinės lietuvių kalbos sudurtinių daiktavardžių būriui su abiem daiktavardiniais sandais. Labai aktyvūs terminologijoje taip pat dariniai iš būdvar- džio bei daiktavardžio (17 % nagrinėjamų pavyzdžių) ir daiktavardžio bei veiks- mažodžio (16,3 94). Šiems trims dariausiems sudurtinių terminų būriams priklauso beveik keturi penktadaliai nagrinėjamų pavyzdžių. Daugiausia yra tokių sudurtinių terminų, kurių antrasis sandas remiasi daik- tavardžiu. Tokių pavyzdžių nagrinėjamuose Zodynuose yra bemaž keturi penktada- liai. Beveik visų likusių nagrinėjamų dūrinių antrasis sandas yra veiksmažodinis. Beje, pirmuoju sandu taip pat dažniausiai imamas daiktavardis (netoli dviejų treč- dalių nagrinėjamų pavyzdžių). Kiek dažni kurios kalbos dalies žodžiai yra nagrinė- jamų sudurtinių terminų daryboje, matyti 2 lentelėje. Lentelėje aiškiai matyti, kad sudurtinių terminų daiktavardžių daryboje svar- biausias vaidmuo tenka daiktavardžiui. Gana svariai čia reiškiasi taip pat veiksma- žodis (juo dažniausiai remiasi antrasis dūrinių sandas) ir būdvardis (dažniausiai eina pirmuoju dūrinių sandu). Skaitvardžiai, įvardžiai, prieveiksmiai ir prielinksniai sudurtinių terminų sandais (paprastai pirmaisiais) eina rečiau. 10 Skardžius P. Lietuvių kalbos žodžių daryba. — V., 1943, p. 396. 11 Dūrinių skirstymas pagal sandus lentelėje žymimas simboliškai — raidėmis sutrumpintai reiškiami dūrinio sandai pagal jų pamatinių žodžių priklausymą kuriai kalbos daliai: D — daiktavardis, B — būdvardis, V — veiksmažodis, S — skaitvardis, Pv — prieveiksmis, PI — prielinksnis, Į — įvardis. Ženklu + žymimas dūrybos aktas. Šalia taip užrašyto dūrinių skirsnio skliausteliuose pateikiamas būdingas pavyzdys. Dūrinių darybos skirsniai lentelėje išdėstyti pagal nagrinėjamų skirtingų darinių gausumą. 72 Sudurtinių terminų darybos tipai . 1 lentelė Dūrinių terminų žodynuose skaičius || | | Iš viso Dūrinių sandai Psi | skirtingų N | ~ | * dūrinių = N N ETE TEENIE III D+D (vaiskotis) 11142 | 32) | 14| 98) 12 48 15| 56] 18 416 | | B+D (gyvsidabris) 31261141'6| 21571 6133| 4113117 152 | | | D+V (kalbotyra) 1 23 9 | 12 8141) 4|ss| 111812 146 | | S+D (penkmetis) = - 8 5) iy 9 zf ial i8] 16152 57 V+D (kirtavieté) 2 5 1 3|- 91-11 5|—| 2| 3 24 Pv+D (daugtaskis) | 1 1] 2 =) 70 =| 2| 7] 2| 1 21 | į | | | Pl+D (viršvalandžiai) = 4 2] sis Shep glide hy 20 | | glia] Į+V (savitarna) a kd Dl JB TSO RR BOT ENT pan aa 19 | šį Cart B+ V (bendravaldis) 1 -| - 2| 2 i El m Wd i [003 10 | S+V (dvipakaitis) 0 = 8 = | —1 11 =| =] =| =| = 9 Į+D (keliapareigis) m ==] 2 11 =| =| =| 4] 1] 3 8 Pv+V (daugiskaita) — 21 FF 1} 4 ha a HI mal Xp 5 | | Pv+B (rudmargė) =i "2 3 mi mei iii 3 V+V (gręžmatis) AE a RT roy (S004 [Sg EA BN 1 D+ B (kailiapalaikiai) 1 -|-{-|=}~-|=-|-]=-| =] - 1 Pv+Pv (lygiagretés) l= ===] =] =|=--| 1] = 1 Iš viso skirtingų diiriniy | | | | | 893 2 lentelė Kalbos dalių dažnumas sudurtinių terminų daryboje Dūrinių skaičius Kalbos: dalis I sandas II sandas Daiktavardis 563 698 Veiksmažodis 25 190 Būdvardis 162 4 Skaitvardis 66 - Prieveiksmis 30 1 Įvardis , 27 i Prielinksnis 20 — Bendrais bruožais apžvelgus nagrinėjamų sudurtinių terminų kiekybinį pasis- kirstymą, galima manyti, kad terminologijoje pamatiniais žodžiais daiktavardžiai imami truputį dažniau, negu apskritai dabartinės lietuvių kalbos sudurtinių daikta- vardžių daryboje. V. Urbutis, plačiai išnagrinėjęs dabartinės kalbos sudurtinių daiktavardžių darybą, remdamasis visų pirma pavyzdžiais iš „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ (V., 1954), nustatė, kad dūriniai, „kurių antruoju sandu yra paim- tas daiktavardis, sudaro beveik tris ketvirtadalius visų dabartinės lietuvių kalbos bent kiek žinomesnių sudurtinių daiktavardžių“ (iš viso minėtame žodyne jų duoda- ma daugiau kaip du tūkstančiai du šimtai)!**. Tokių sudurtinių terminų čia nagrinė- jamuose šaltiniuose sudėta dvidešimtadaliu daugiau. Tačiau tai nėra esminis skir- tumas. Reikia pasakyti, kad labai smarkiai nesiskiria ir kiti kiekybiniai sudurtinių terminų darybos duomenys. Tad šiuo atžvilgiu terminų daryba gana neblogai iš- laiko bendrąsias dabartinės lietuvių kalbos sudurtinių žodžių darybos proporcijas. Įdomu pažymėti, kad lietuviškų sudurtinių terminų daryba šiais bendriausiais savo bruožais, matyt, gerokai skiriasi nuo atitinkamų latviškų terminų darybos. V. Skujinios duomenimis, latvių technikos mokslų terminijoje vienažodžiai sudurti- niai terminai sudaro 38 9, visų darinių"*, Tai žymiai daugiau negu lietuvių kalboje — darbo šaltinius sudarančiuose vienuolikoje lietuviškų terminų žodynų vienažodžiais terminais daiktavardžiais pateiktų darinių tarpe (jų yra netoli septynių tūkstančių) — 2 Urbutis V. Dabartinės lietuvių kalbos sudurtinių daiktavardžių daryba, p. 68, 66. Žr. taip pat: Lietuvių kalbos gramatika, t. 1, p. 437. 18 Cxynuna B. O6pa3oBaHHe TEDMHHOB TEXHHYCCKHX HayK B JIATbINICKOM s3bike: ABroped. xaHn. mac. — Pura, 1969, c. 14. 74 dūriniai sudaro 13 9%, Be to, antrasis minėtos autorės nagrinėtų latviškų terminų sandas remiasi vien daiktavardziais®. Iš šio sugretinimo daryti kokias nors dides- nes išvadas ar apibendrinimus apie dviejų artimiausių giminaičių kalbų terminų darybos skirtumus, žinoma, būtų per daug drąsu. Daug kas gali būti ne kalbų vi- dinių skirtumų, bet tyrinėtojų skirtingo požiūrio į atitinkamus faktus ir nevienodo jų vertinimo padarinys. Tačiau tam tikrų ir galbūt nemažų skirtybių, matyt, vis dėlto -— esama. Būtų naudinga sugretinti šių dviejų kalbų dabartinę terminų darybą. Lietuviškų sudurtinių terminų, kaip ir apskritai lietuvių kalbos dūrinių, se- mantinis ir gramatinis centras dažniausiai yra antrasis sandas. Pirmasis sandas paprastai apibrėžia, pažymi tai, kas pasakoma antrojo sando pamatiniu žodžiu (šis santykis labai pareina ir nuo to, kurios kalbos dalies žodžiu remiasi pirmasis sandas). Sudurtiniu terminų (ir apskritai žodžių), kurių tas santykis būtų kitoks, yra palyginti visai nedaug. Tad dūriniai dažniausiai ir skirstomi visų pirma pagal tai, kuriai kalbos daliai priklauso antrojo sando pamatinis žodis. Taip išskiriami du stam- būs būriai — daiktavardiniai ir veiksmažodiniai sudurtiniai daiktavardžiai (kitų kalbos dalių žodžiais antrasis sandas remiasi labai retai). Šie du būriai nemažai kuo skiriasi tiek darybos formos, tiek ir reikšmės atžvilgiu. Kiekvieno taip išskirto būrio viduje dūrinius įprasta skirstyti pagal tai, kuriai kalbos daliai priklauso pirmojo sando pamatinis žodis. Toks skirstymas padeda lengviau ir glausčiau išryškinti kai kurias atitinkamų darinių formos ypatybes, apžvelgti, kiek nuo to, kurių kalbos dalių žodžiais remiasi sandai, pareina dūrinių reikšmė. Šitaip išskirstyti dariniai toliau nagrinėjami reikšmės ir formos atžvilgiu. Tokios skirstymo ir nagrinėjimo tvarkos iš esmės laikomasi ir šiame darbe. Tačiau šiuo atveju nukenčia nagrinėjimas pagal darinių darybinę reikšmę. Pavyzdžiui, veiksmažodinį antrąjį sandą turinčių dūrinių įrankių pavadinimo reikšmė neprik- lauso nuo to, kurios kalbos dalies žodžiu remiasi pirmasis sandas (plg. bangoma- tis FZ, STZ, durpsemė MZ, kelmarovė MZ, riedmuša SZ, savivartis MZ, garsia- kalbis FZ, STZ ir kt.). Tas pats pasakytina ir apie kitų reikšmių diirinius. Tad veik- smazodinj antrąjį sanda turinčius sudurtinius daiktavardžius, rodosi, patogiau bū- tų nagrinėti ne suskirsčius pagal pirmąjį sanda, o pagal dariniu reikšmę. Tačiau šiame darbe to atsisakyta, siekiant vienodos klasifikacijos. Daiktavardiniai sudurtiniai terminai Kaip jau minėta, sudurtinių terminų, kurių antrasis sandas remiasi daiktavar- džiu, yra daugiausia (78,2 9%, visų nagrinėjamų pavyzdžių). Pirmasis tokių sudurti- nių daiktavardžių sandas taip pat dažniausiai yra daiktavardinis (59,6 %, visu daik- tavardinį antrąjį sandą turinčių pavyzdžių). Gana dažnai šios rūšies darinių pir- masis sandas remiasi būdvardžiu (21,7% pavyzdžių), rečiau — skaitvardžiu (8,294 pavyzdžių) ir palyginti retai — veiksmažodžiu (3,4% pavyzdžių), prieveiksmiu (3% pavyzdžių), prielinksniu (2,9%, pavyzdžių) bei įvardžiu (1,2945 pavyzdžių). Be- je, šie kiekybiniai duomenys, galima sakyti, gražiai sutinka su V. Urbučio pateik- 14 Ten pat. 75 tais duomenimis apie dabartinės lietuvių kalbos sudurtinius daiktavardZius'®. Va- dinasi, čia esama tvirto lietuviškų sudurtinių daiktavardžių darybos polinkio. Įdo- mu, kad ir latvių technikos mokslų terminijoje daugiausia yra abu daiktavardinius sandus turinčių sudurtinių terminų (62,5%), antri pagal darinių skaičių (17,4%) yra atitinkami dūriniai su pirmuoju būdvardiniu sandu. Tačiau kur kas dažnesni čia sudurtiniai terminai su pirmuoju veiksmažodiniu sandu (15,1%,) ir retesni — su skaitvardiniu, įvardiniu bei prieveiksminiu pirmuoju sandu®®. Bendrasis sudurtinių terminų su daiktavardiniu antruoju sandu reikšmės po- būdis paprastai pareina nuo to, kokią reikšmę turi antrojo sando pamatinis daikta- vardis. Tai jis dažniausiai lemia, ar sudurtinis daiktavardis turi konkrečią reikšmę (žymi daiktą, gyvį), ar yra abstrakčios reikšmės žodis. Dėl to toks skirstymas į da- rybos būrius, koks paprastai taikomas priesagų ir galūnių vediniams, sudurtinių daiktavardžių darybos tyrinėjimuose nepraktikuojamas. Didžiausioji darinių da- lis yra rūšiniai pavadinimai tų dalykų, kurie žymimi antrojo sando pamatiniais daiktavardžiais. Tačiau nemažai yra ir kitokius dalykus žyminčių sudurtinių termi- nų. Dūriniai su daiktavardiniais sandais Sudurtiniai terminai su abiem daiktavardiniais sandais dažniausiai yra daromi iš lietuviškų daiktavardžių (prie jų čia priskiriami ir seni, įaugę į kalbos žodyną skoliniai). Tačiau nesunkiai sudaromi ir tokie hibridai, kurių vienas kuris sandas remiasi tarptautiniu žodžiu, paprastai vartojamu atitinkamos srities terminu. Tarp nagrinėjamų pavyzdžių tokių darinių yra 15,69%,, trys penktadaliai jų turi tarptauti- niu daiktavardžiu paremtą antrąjį sandą, o likusieji — pirmąjį. Pvz.: anteridko- tis „gametoforas, ant kurio susiformuoja anteridžiai — antheridiophorum, -us- aHTrepHjmeKocen“ BZ, betonvamzdis „vamzdis, kurio sienelės padarytos iš beto- no — GeromHas TpyOa“ MZ, citrinvaisis „sultingas vaisius su stora spalvota žie- ve, kurioje gausu eterinio aliejaus liaukų — hesperidium, recnepuamit, rmoMepaHen“ BZ, fosforitmilčiai „malti fosforitai — dochopurnas Myrka“ ChZ, konidijakotis „hifo šakelė, kurios viršūnėje susidaro konidijos — conidiophorum, -us, KOHH- maenocen“ BZ, pulpovamzdis „vamzdis pulpai nuvesti — nyxsnoBon“ MZ, skor- pionvėžiai „Merostomata, paKOCKOPIHOHBI" GZ, startavietė „Mecro crapra“ SZ, buožiasporės „buožiagrybių vaisiakūnio specialių) hifų (buoželių) viršūnėje susidariusios sporos — basidiosporae, Ga3ujmocnopei“ BZ, gelžbakterės „siūlinės bakterijos, daugiausia iš Leptotrix genties, gyvenančios geležies bikarbonatų turtingame vandenyje (prie šaltinių). <...> — Chlamydobacteriaceae, xeJIre30- Gakrepuu“ BZ, jūrmylė ,mopckas MuJIa“ EŽ, SŽ, kiaušiasporė „oogaminių au- galų rūšių spora arba zigota, po apvaisinimo susidariusi iš kiaušialąstės — oos- pora, oocnopa“ BZ, miškatundrė „tarpinė sritis, kur miškai pereina į tundras — necorynapa“ MZ, molbetonis „molio, smėlio ir žvyro bei skaldos mechaninis 15 Urbutis V. Dabartinės lietuvių kalbos sudurtinių daiktavardžių daryba, p. 68; Lietuvių kalbos gramatika, t. 1, p. 437. Gretinimai su dabartinės lietuvių kalbos duomenimis šiame darbe paprastai remiasi šiais V. Urbučio tyrinėjimais. 16 Cryunna B. O6Gpa3soBanne TEDMHHOB TEXHHYUCeCKHX HayK B JIATbINICKOM fA3bIKE, C. 14—16. 76 mišinys — rūmuoGeroK“ MZ, pusantracičiai „tokios akmens anglys — nojryaH- TpamnTBi“ ChŽ, pusfinalis „nmonyduuan“ SZ, pusperiodis „nonynepuox“ ChZ, FZ, STZ, pustonis .nonyron* FZ ir kt. Taigi galima sakyti, kad tarptautiniai ter- minai gana plačiai įeina į šios rūšies lietuviškų sudurtinių terminų darybą. Tai, be abejo, yra palyginti gausaus tarptautinių terminų vartojimo įvairiose lietu- vių terminologijos srityse padarinys. Tačiau vien iš tarptautinių terminų nauj sudurtiniai daiktavardžiai savarankiškai, matyt, retai tėra daromi, o nagrinėjamuo- se šaltiniuose tokių pavyzdžių kaip ir neaptikta. BŽ įdėtas sudurtinis ter- minas amonbakterės „bakterijos, naudojančios maistui amonio druskas — aM- MoHKGOaxTepun“, be abejo, gali būti čia minimas, tačiau, kita vertus, tai gali būti ir kitos kalbos termino lietuvinimo padaras. Kiti panašios sandaros tarptautiniai terminai paprastai yra neabejotini skoliniai. Beveik trys ketvirtadaliai šios rūšies sudurtinių terminų žymi įvairius konkre- čius tikrovės dalykus — daiktus (dažniausiai) ar gyvas būtybes (beveik septintada- lis konkrečius dalykus žyminčių pavyzdžių). Kiek daugiau negu šeštadalis darinių turi abstrakčią reikšmę. Likusieji sudurtiniai terminai yra įvairių, dažniausiai gamtinių vietų pavadinimai. Dalis sudurtinių terminų, turinčių abu daiktavardinius sandus, pavadina su- dėtinius dalykus, kurių sudaromieji dalykai, žymimi sandų pamatiniais daiktavar- džiais, yra lygiareikšmiai, vienodai savarankiškos dūriniu pavadinamo dalyko da- lys, pvz.: angliavandeniai „grupė organinių junginių, kurių cheminė sudėtis daugiau- sia atitinka formule C,(H,0),,“ BZ, „C junginiai su H ir O — yraeBoas“ ChZ, angliavandeniliai „C junginiai su H — yrneBogopoznbi“ ChZ, GZ, chlorkalkės „Ca(OCl), ir CaCl, mišinys — xxxopHas H3BecTL“ ChZ, durpėdumblis „su dumb- lu sumaišytos durpės — wxucTesIit Toph“ MZ, GZ, gruntadirvė „bendra sąvoka gruntui ir dirvožemiui pažymėti — nouBorpyRT“ MZ, „rpyuromnouBa“ GZ, mis- kastepė „fizinė-geografinė zona šiaurės pusrutulio vidurinėje juostoje, charakte- ringa tuo, kad takoskyrose pievinės stepės kaitaliojasi su miškais — JiecocTernb“ MZ, GZ, miškatundrė „tarpinė sritis, kur miškai pereina į tundras — jecoTyHapa“ MZ, moliasmélis „molio ir smėlio mišinys — rnuuonecox“ MZ, skorpionvėžiai „Merostomata, pak0oCKOpIriHMOREI“ GŽ, žmogbeždžionės „Anthropoidea, ueJ10Bero- o6pa3Hsie“ GZ, žvėriadriežiai „Therapsida, 3BepenoxoGusie“ GZ ir galbūt akie- žeriai „30nmm“ GZ. Sintaksiškai tokių dūrinių sandų tarpusavio santykiavimas yra sujungiamasis. Dėl to ir patys sudurtiniai daiktavardžiai vadinami sujungtiniais, arba kopuliatyviniais. Tačiau šios rūšies sudurtinių terminų yra labai nedaug (ne- toli 3 9%, visų abu daiktavardinius sandus turinčių pavyzdžių). Nedaug kopuliatyvi- nių dūrinių ir apskritai dabartinėje lietuvių kalboje, negausūs jie ir rusų bei lenkų kalbose*". Dauguma sudurtinių terminų turi ne sujungtus, o tarsi prijungtus sandus, kitaip sakant, jie (sandai) nėra visai savarankiški, kits kitam nepriklausomi. Pap- rastai vienas (dažnų dažniausiai pirmasis) tų sudurtinių daiktavardžių sandas api- brėžia, patikslina, vadinasi, apsprendžia, susiaurina kito sando reikšmę. Tai vadi- 17 Blicharski M. Zlozenia imienne w języku rosyjskim i polskim, p. 47. 77 namieji apspręstiniai, arba determinaciniai (determinatyviniai) sudurtiniai terminai. Dauguma determinacinių sudurtinių terminų turi tiesioginę reikšmę, t.y. da- rinių reikšmė tiesiog susidaro iš sandų santykiavimo ir jų pamatinių daiktavardžių reikšmės. Čia turimas galvoje, žinoma, tų terminų vartojimas, kitaip sakant, tai, kad iš darybos kylanti reikšmė iš esmės nesiskiria nuo leksinės atitinkamų darinių reikšmės. Apibrėžiamasis (determinuojamasis) tokių sudurtinių terminu sandas suda- ro tarsi semantinj viso darinio centrą, visų pirma nuo jo (sando) pareina, kokios rūšies dalykas įvardijamas. Apibrėžiantysis sandas, žymėdamas kokį nors įvardijimui svarbų apibrėžiamojo dalyko bruožą, nulemia, kad darinys žymi siauresnę, papras- tai apibrėžiamojo sando pamatinio žodžio Zyminiui subordinuotą dalyką. Taigi čia esama tipiškų endocentrinių dūrinių. Tokie sudurtiniai terminai paprastai yra rū- šiniai pavadinimai. O kadangi terminologijoje rūšinių sąvokų labai gausu, nesun- ku suvokti, kad šio tipo sudurtinių terminų daryba yra pati aktyvioji. Neretai taip susidaro palyginti nemaži tą patį atraminį sandą turinčių rūšinių terminų būriai. Pvz.: | liga: akmenligė „kriaušių vaisių žvirgždų pavidalo sukietėjimas, kriaušėms ne- gaunant pakankamai vandens — lithiasis, matras* BZ, dirvonligė „javų varpų ir la- pu viršūnių nubalimas dėl vario stokos dirvožemyje — Gonesn» obpaborku* BZ, dryžligė „lapų liga, pasireiškianti pailgomis dryžiais ištįsusiomis apmirusių audinių dėmėmis — monocatocts* BZ, gelžligė „įvairios formos įrudimai bulvių gumbo vi- duje, atsirandantys dėl nenormalių dirvožemio sąlygų“ BŽ, grybligė „grybų sukeliama žmonių ar gyvulių liga — Muros“ BZ, jūrligė ,,mopckas Goje3Hs“ SZ, kamštligė „įvai- raus dydžio sukamstéje lizdai obuolio minkštime <...>“ BZ, lielialigé „obuolių sėklalizdžio raudonasis peléjimas, sukeliamas Fusarium genties grybų — cepaueBus- Has rams“ BZ, miltligė „dažniausiai peleninių (Erysiphaceaė) šeimos grybų suke- liama liga, kurios užpulti lapai atrodo lyg miltuoti — Myuxucras poca“ BZ, pelenligė „kultūrinių ir laukinių augalų liga, pasireiškianti viršutinėje lapų pu- sėje pastebimomis gelsvomis įvairaus dydžio ir formos dėmėmis, kurios apatinėje lapų pusėje yra nuklotos balta, pilka ar pilkšvai violetine labai trumpa veja. Pelen- ligė pasitaiko ir ant kitų organų <...>. — JIOXHa; My4HHCTas poca, MII(b)IbIO, nepomocnopo3“ BZ, pūslėligė (kriaušių lapų) „kriaušių liga, sukeliama grybo Taphrina bullata Berk. et Br., pasireiškianti lapų lakšto pūslišku išgaubimu į viršu- ting arba apatinę pusę — B3AyTHe JIHCTbeB TIpylNIH, BbinyKJIHMHbi“ BZ, rūdligė „augalų liga, sukeliama įvairių prie rūdgrybių šeimos priklausančių parazitinių grybų — pxaBuxHa, pxaBuHHHas GojIie3Hb“ BZ, sidabraligé „slyvų, obelų, kar- tais ir kitų augalų lapų pabalimas, kurio priežastimi dažnai būna grybas Stereum purpureum Pers. — muteunsiit Ojieck“ BZ, stiklaligė „fiziologinio pobūdžio liga, pasireiškianti skaidriomis lyg stiklas dėmėmis paveikto augalo audiniuose — crek- nosumaocTs“ BZ, suodžialigė „vasaros antroje pusėje ant augalų, ypač medžių lapų, susidarančios į suodžius panašios apnašos — įvairių saprofitinių grybų (Fu- mago, Torula ir kt. genčių) hifai ir fruktifikacijos organai — 4epHb, CAXHMCTbIH Kanėr“ BZ, šašligė „augalų liga, pasireiškianti šašų pavidalo išaugomis gumbų ar- ba vaisių paviršiuje — napma“ BZ, šratligė (kaulavaisinių) „liga, sukeliama grybų 78 Clasterosporium carpophilum (Lev.) Aderh. ir Cercospora cerasella Sacc. (aukš- lių stadijoje Mycosphaerella Aderh.). Pasireiškia apskritomis dėmėmis šviesesniu viduriu ir tamsiai raudonais ar rusvai raudonais kraštais ant lapų, kurie vėliau dė- mių vietose pasidaro skylėti. Sunkesniais atvejais liga paliečia ūglius, pumpurus, žiedus, vaisius — Į(bIp4aTAaSi NATHUCTOCTH, KJISCTEpOCIIODHO3 KOCTOYKOBBIX“ BZ, vyžligė „augalų liga, deformuojanti kaulavaisinių augalų vaisius — vaisiai darosi plokšti, raukšlėtu paviršiumi, be kauliuko — kxapmMamiku“ BZ; kotas: anteridkotis „gametoforas, ant kurio susiformuoja anteridžiai — ant- heridiophorum, -us, antepummenocen” BZ, buožkotis „kotelis, ant kurio yra buo- želė (bazidė) — basidiophorus, Ga3njmenocen“ BZ, konidijakotis „hifo šakelė, kurios viršūnėje susidaro konidijos — conidiophorum, -us, KoKHjmeHocern“ BZ, lapkotis „Japo dalis, kuria lapo lakštas yra prisegtas prie stiebo — petiolus, uepe- mok* BZ, meškerikotis ,.,ymamame* SZ, sporakotis „darinys, ant kurio susiformuo- ja grybų sporos — sporophorum, cnopogop* BZ, sporangékotis „stiebelio pavidalo išauga, kurios viršuje pritvirtinta sporangé — sporangiophorum, cropanraesocen BZ, vaiskotis „vaisiaus dalis, kuria jis suaugęs su vaisine šakute; vaisiaus kotelis — nuIrogoHoxKa“ BZ, véliavkotis „pnpeBko OJaxxa“ SZ, zoosporangijakotis „grybo hifų plona išauga, ant kurios susidaro zoosporangės, pvz., miltgrybių — zoospo- rangiophorum, -us, 300cnopaHruexocen“ BZ, žiedynkotis „belapis stiebas, kurio viršūnėje išauga Žiedynas, pvz., gysločio (Plantago) arba kiaulpienės (Taraxacum) — pedunculus, scapus, uBeToKoc, crpenka BZ, žiedkotis „stiebo ašis arba jo šakelė, nešanti vieną žiedą — pedicellus, mseroKoxxa“ BZ; vieta: augimvietė „gamtos kampelis, kuriame augalas natūraliai auga — MecTO npom3pacraxus“ BZ, „Mecro o6uramus“ GZ (augalų), darbavietė „Mecro pa60- Ter“ TZ, diegavietė „angelė išoriniame žiedadulkės apvalkale (egzinoje), pro ku- rig išlenda dulkiadaigis — porus, mopa mnpopacTaHHs, TIpopocTKOBas TIOpa“ BZ, indavietés „Japui nukritus, nutriikusiy indų kileliy žymės laparandyje — ves- tigia fasciculorum, vestigia vasculorum, vestigia vasorum, cies COCYJIMCTEIX Myd- KoB“ BZ, kilmiavieté ,mectopoxnenne MZ, prekyvietė „Ga3ap, pwmHok“ EZ, radimvietė „geografiškai apibrėžta vieta, kurioje augalas yra surastas augantis savaime — MmecroHaxoxaenue” BZ, GZ, rūdvietė ,pymaoe Mecropoxxemme“ GZ, saitavieté „ženkliukas sėklos luobeléje, kur sėkla buvo priaugusi prie séklasaifio — hilum, umbilicus, pyGuux“ BZ, startavieté ,MecTo crapra* SZ, turgavietė ,6a- sap, psmmokx“ EZ, vasarvietė „maunbrit nocenox® TZ; raštas: dienoraštis „mmeBmux“ LZ, dienraštis ,exennesnas rasera“ LZ, eilėraštis „ctuxorBopemue“ LZ, kainoraštis ,npeitckypant, nennuk“ EZ, „npeitc- xypaur® TZ, laikraštis „rasera“ LZ, metraštis „neromacb; exerommuk“ LZ, rankraštis „pykKonmucb“ LŽ, „Mamyckpanr“ STZ, savaitraštis! „EKCRESJeLIILHKK“ LŽ, tvarkaraštis ,pacnucawme” EZ, STZ, važtaraštis ,naxnammas* EZ, TZ, ži- niarastis „BemoMocTb“ EZ, STZ, TZ: kalnas: balnakalnis „balno pavidalo kalnas — cemnosuna“ MZ, GZ, SZ, ledkalnis aitc6epr GZ, luistikalniai ,.c6pocossie ropu GZ, |raukslikalniai ~Cknamuateie rope GZ, stalkalnis ,cronosas ropa“ GZ, ugnikalnis „Bynkan“ GZ; 79 žemė: dirvožemis „purus paviršinis žemės sausumos horizontas, kuriame gali augti augalai <...> — nouBa“ MZ, GZ, druskožemis „dirvožemis, kurio pa- viršiniame sluoksnyje yra daug lengvai tirpstančių natrio druskų (daugiausia natrio chlorido, sulfato ir karbonato), taip pat kalcio ir magnio druskų <...> — COJIOHYAK, CONOHYaKoBas mouBa® MZ, GZ, durpžemis „žemė su durpėmis — Top- ĖŠsnas mousa“ MZ, GZ, molžemis „aliuminio oksidas (Al,0;) — ruuno3ėM“ MZ, ChZ, smiltžemis „Smiltynė, smėlžemis — necku“ MZ, titnagžemis „kpeM- nez3ėn“ GZ. Šį sąrašą galima būtų tęsti. Pateiktieji pavyzdžiai, be kita ko, rodo, kad pirma- sis sandas antrąjį apibrėžia gana įvairiai. Gana dažnai pirmuoju sudurtinių terminų sandu yra pasakoma medžiaga, įeinanti į tą dalyką, kuris žymimas antrojo sando pamatiniu daiktavardžiu. Pava- dinamasis dalykas gali būti vien iš tos medžiagos sudarytas, bet, kita vertus, ta medžiaga gali būti tik būdinga, dažniausiai svarbiausioji to dalyko sudėtyje tam tikros klasifikacijos atžvilgiu. Pvz.: angliarūgštė „prekybinis, techninis anglies dioksido pavadinimas“ ChŽ, betonvamzdis „vamzdis, kurio sienelės padary- tos iš betono“ MŽ, druskožemis „dirvožemis, kurio paviršiniame sluoksnyje yra. daug lengvai tirpstančių natrio druskų (daugiausia natrio chlorido, sulfato ir karbonato), taip pat kalcio ir magnio druskų“ MZ, GZ, durpmilčiai „rTopėsa- Hoit nopomiokK“ MZ, firnledis „OdupuoBsrit nen” GZ, fosforitmilčiai „malti fosfo- ritai“ ChZ, kalkakmenis „natūralus kalcio karbonatas“ ChŽ, kaulamilčiai „nurie- balinti 1r sumalti kaulai“ ChZ, kraujamilčiai „džiovintas kraujas“ ChZ, ledkalnis „aitc6epr“ GZ, ledlaukiai „jepnanoe noje“ GZ, -is SZ, lentjuostė „npuBaJisbHbIit 6pyc“ SŽ (irklavimas), molbetonis „molio, smėlio ir žvyro bei skaldos mechani- nis mišinys“ MŽ, orapūslės „1. oro pripildytos pūslelės dumblių audiniuose, kitaip dar vadinamos aerocistomis — agrocystes, Bo3aymHble ucts; 2. Žiedadulkių iš- orinio apvalkalėlio pūsliškos išaugos, palengvinančios žiedadulkių svorį ir įgali- nančios jas toli nuskristi — Bo3aymmasie ny3brpa“ BZ, sniegpluté „macr“ SZ, spraus- tasienė „iš spraustų padaryta sienelė“ MZ, vielokaištis „urna, angl. splint, pin, cotter pin“ STZ, žabatvorė „xepuexs“ SZ (jojimas). Nemazos dalies sudurtiniy terminų pirmuoju sandu nurodoma, kam yra ski- riamas ar naudojamas tas dalykas, kurį žymi antrojo sando pamatinis daiktavardis. Pvz.: akmenpjūklis „kxamMmepe3s“ GZ, atostogpinigiai ,ornyckusie ĮeKbru“ EZ, bandotakis „kelias gyvuliams į ganyklą praginti“ MZ, butpinigiai ,xBapTHpHBIC memsru“ EZ, „KBapTHDpHEIe ĮIEHbTH (OITA pacXO/IOB IO HAlMY XHJIOTO IIOMEINIE- Hua)“ TŽ, darbavieté „Mecro pa6orsi“ TŽ, dujoindis „dujoms laikyti indas“ ChZ, gleivėtakiai „kai kuriuose ruduosiuose dumbliuose (Laminariaceae šeimos) aptinkami kanalėliai, galimas daiktas, tarnaujantys ekskrecijai“ BZ, kainoZenklis ,3uax ness EZ, kamščiamedis „npo6koBoe mepeBo* SZ, kelialapis „myrėBka“ EZ, „mnyresBoit JMmCT, myTeBKa“ TZ, laivakelis „paženklintas saugus kelias laivybai ar sielių pluk- dymui upėje, ežere ar jūroje“ MZ, SZ, ledkirvis „nepopy6“ SZ, maistpinigiai „kxop- MOBbIe ĮteKbru“ EZ, miegmaišis „cmajibHbrit Memokx™ SZ, orasiurblis „aparatas oro srovei siurbti, plačiai naudojamas augalų fiziologijos bandymuose fotosinte- zės, kvėpavimo arba transpiracijos intensyvumui nustatyti“ BZ, prekydėžė ,no- 80 "roK“ EZ, pulpovamzdis „vamzdis pulpai nuvesti“ MŽ, sėklamedis „nekultūrinis vaismedis, kuris auginamas sėkloms gauti (poskiepių išauginimui) — HenpHBHTOe mepeBo“ BZ, startavietė „Mecro crapra“ SZ, špuragrąžtis „cBepJio [is GypeHus mnyposB“ GZ, šuoliaduobė „sMa nna npesrxkoB“ SZ, turgadienis „Gasapusrit neb“ EZ, vandensiurblis „siurblys vandeniui siurbti, pampuoti“ MZ, vasarvietė „paunbrit nocejiok“ TZ, véliavkotis „mpeBko Ouaxxa“ SZ. Palyginti nemažai yra tokių sudurtinių terminų, kurių pirmasis sandas rodo, kam priklauso antrojo sando pamatiniu žodžiu žymimas dalykas ar kieno dalį jis sudaro. Pvz.: aukšliasporės „askų viduje susidariusios aukšliagrybių sporos“ BŽ, bangovagės „pa6s“ GZ, daigalapiai „paprastesnės formos lapai, būdingi dai- gams; skilčialapiai ir vienas arba du aukščiau stovintys lapai“ BZ, gyslagalis „gys- los viršūnė“ BZ, kailiavilné „nuo išdirbamų kailių nuimta vilna“ ATZ, lapamaksté „lapo pamatinė dalis, apsupanti makštimis stiebą — vagina, xmcToBOe BurarajIue“ BŽ, lapkotis „lapo dalis, kuria lapo lakštas yra prisegtas prie stiebo — petiolus, wepemiok* BZ, lervatakiai „medienoje arba žievėje kenkėjų lervų išgraužti takai — uepBoTouHble Xojxbr“ BZ, meškerikotis „ymanume“ SZ, ožkavilnė „stora ožkų bei avių vilna“ ATŽ, pievažolė „nyroBas TpaBa“ MZ, rąstagalys „rąsto galas, menkas rąstas“ MZ, ratlankis „išorinė cilindrinė arba fasoninė rato skriemulio arba smagračio dalis“ MZ, SZ, rūdgyslė ,pynuas xwxa“ GZ, séklaskil- tė „sėklos gemalo dalis, kilusi iš pirmųjų lapų, bet paprastai einanti maisto medžia- gų sandėlio funkciją (dviskilčiuose) <...>“ BŽ, sėklasparniai „plokšti vaisiaus ar sėklos priedėliai, skirti jų plitimui su vėjo pagalba, pvz., klevo, guobos, pušies“ BŽ, siūlgaliai „tekstilės ir trikotažo fabrikų gamybinės atliekos; įvairaus ilgio susi- painioję siūlų galai, atsiradę įvairiuose gamybiniuose baruose likviduojant siūlų trū- kinėjimus, nuvyniojant blogas šeivas arba rezervines apvijas“ ATŽ, sluoksnagaliai „grįžtamosios verpimo atliekos; trumpos sluoksnos atkarpos, gaunamos pašalinant ydingas sluoksnos vietas, likviduojant sluoksnų trūkimus bei sudraskant sugadin- tą sluoksnų ritę“ ATŽ, spygliamakštė „geltona, plėnelės pavidalo makštis, apsu- panti jaunus pušies spyglius“ BŽ, stiebgalis „pirminių sausumos augalų stiebų ir šakų viršūnės su sporangėmis“ BZ, šakniagumbiai „sustorėjusios šaknies dalys, tarnaujan- čios maisto medžiagų sandėliu, pvz., jurgino (Dahlia variabilis) arba pievinės vin- giorykštės (Filipendula hexapetala)“ BZ, šakniaplaukiai „šaknies epidermio ląs- telių ataugos, tarnaujančios siurbiamajam paviršiui padidinti“ BZ, taurėlapis „pas- kiras taurelės lapelis“ BŽ, vainiklapis „vainikėlio atskiras lapelis“ BŽ, vaiskotis „Vaisiaus dalis, kuria jis suaugęs su vaisine šakute; vaisiaus kotelis“ BŽ, žiedadulkė „žiedinių augalų mikrospora, kuriai dygstant susidaro vyriška' gameta“ BZ, žiedažvyniai „du žvyneliai varpinių augalų žieduose, apsaugantys esmines Zie- do dalis (kuokelius ir piestelę), o paskui — jauną grūdą“ BZ, žiedlapis „1. nedi- ferencijuoto apyžiedžio lapelis; 2. vainiklapis (liaudies kalboje)“ BŽ, žiedsostis „sutrumpėjusi ir platyn išaugusi žiedo ašis, sudaranti jo pamatą, prie kurio prit- virtintos kitos žiedo dalys“ BZ, žiedvirvė ,xpenreasc-crpon™ SZ. Dalis sudurtinių terminų pavadina sąvokas pagal panašumą. Tokių terminų pirmasis sandas rodo, į ką panašus, ką primena, su kuo gali būti palygintas antruo- jū sandu žymimas dalykas. Pvz.: akmenligė „kriaušių vaisių žvirgždų pavidalo su- 81 kietėjimas, kriaušėms negaunant pakankamai vandens“ BŽ, auksagijės „plonų vielelių arba siaurų folijos juostelių pavidalo įvairiaspalviai blizgą metaliniai bei metalizuoti siūlai, vartojami audinių efektams, galanterijai“ ATŽ, balnakalnis „bal- no pavidalo kalnas“ MZ, GZ, SZ, gelžligė „įvairios formos įrudimai bulvių gumbo - viduje, atsirandantys dėl nenormalių dirvožemio sąlygų“ BZ, kryžkelė „nepexpė-- crok; pacnyTLe“ SZ, krūmamedis „kelis liemenis turintis medis, pvz., atžalinė vyšnia, žagarvyšnė“ BZ, medžiakrūmis „1. aukštas krūmas, panašus į medį, pvz., žagarvyšnės; 2. medžio pavidalu išaugintas krūmas, pvz., serbentas“ BŽ, miltligė „dažniausiai peleninių (Erysiphaceae) šeimos grybų sukeliama liga, kurios užpul- ti lapai atrodo lyg miltuoti“ BZ, stalkalnis „crojioBsas ropa“ GZ, svogūnpumpu-- ris ,sustoréjusiais mėsingais žvynais pumpuras, panašus į svogūną, pvz., svogūni- nės dantažolės (Dentaria bulbifera)“ BŽ. Yra sudurtinių terminų, kurių pirmasis sandas nurodo kurią nors svarbią an- truoju sandu žymimo dalyko dalį, kuri ir paimta kaip skiriamasis dariniu Zymimo dalyko bruožas (požymis), nes kiti antrojo sando pamatiniu daiktavardžiu žymimi dalykai jo neturi. Pvz.: burlaivis ,mapycHoe cymuo“ SZ, dantratis ,3y6uaTka“ SZ, druskoežeris „conauoe o3epo“ SZ, kaulavaisis „sultingas ar pusiau sausas vai- sius (slyva, migdolas), kurio vidinis sluoksnis (endokarpas) turi kieto mechaninio audinio (kauliuko) konsistenciją“ BZ, krumpliaratis „ratas su krumpliais, varto- jamas pavaroms“ MZ, FZ, STZ, SZ, krumpliastiebis „3yGuaras peitka, angl. rack, rack bar, rack rod“ STŽ, lipaplaukiai „Jipus gaminantys plaukeliai, papras- tai dengiantys pumpurus“ BŽ, lukštavaisis „sausas uždarasis vaisius su viena sėkla ir odinės konsistencijos apyvaisiu, nesuaugusiu su sėkla“ BŽ, raukšlikalniai „CKJIaJtuaTEIe Toph“ GZ, sparnavaisis „lukštavaisis ar riešutėlis, kurio apyvaisis yra prasiplėtęs į odos ar plėnelės pobūdžio plokščią priedą — sparnelį (guobų, uosio, skroblo, beržo)“ BZ, sporalapis „pakitęs lapas, kuriame gaminasi sporangės ir sporos; sporalapius turi sporiniai induočiai ir plikasėkliai“ BZ, uogakrūmis „sodo augalas, kurio vaisius yra uoga“ BZ, vaismedis „medžio pavidalo augalas, auginamas dėl žmonių maistui tinkamų vaisių“ BŽ, viksvapelkė „pelkė, kurios durpėse vyrauja viksvos, medžių liekanų yra ne daugiau kaip 109%, arba jų visai nėra, samanų ne daugiau kaip 3094 visos augalų dangos“ MŽ, ženklavilnė „vilna, kurios plaukų viršūnėlės ženklinant avis nudažytos nenuplaunamais dažais“ ATŽ, žiedynkotis „belapis stiebas, kurio viršūnėje išauga žiedynas, pvz., gysločio (Plan- tago) arba kiaulpienės (Taraxacum)“ BZ. Šiek tiek sudurtinių terminų turi tam tikrą objektinę reikšmę. Pirmuoju tokių darinių sandu pasakomas antruoju sandu reiškiamos platesnės sąvokos tarsi ob-- jektas, t.y. i ką nukreiptas jis yra. Pvz., algalapis „oxxanmoit mict* EZ, dienoraštis „nHeBHukK“ LŽ, gamtovaizdis „ecrecrBemHsIit nagmmadt* GZ, jūrlapis ,Mopckas xapra“ SZ, kainoraštis npeitckypanr, nemnux“ EZ, TŽ, kraštovaizdis „bendras vie-- tovės vaizdas; landšaftas“ MZ, GZ, laikraštis „rasera“ LŽ, ledynmetis „geologinis. periodas, kada žymią Žemės sausumos dalį dengė ledai“ MZ, GZ, pelkiamokslis „mokslas, tiriantis pelkių susidarymą ir vystymąsi“ MŽ, vandentėkmė „vandens. tėkmė (srovė) ar žemesnė reljefo vieta, kuria nuolydžio kryptimi juda vanduo“ MZ, GZ, veiksmažodis „rnaron“ LŽ, žemėlapis „xapra“ EZ, GZ, MZ, SZ. 82 Čia nurodyti būdingesni sandų santykiavimo atvejai tų sudurtinių terminų, kurie turi tiesioginę reikšmę. Tas santykis gali būti ir dar kitoks. Pavyzdžiui, tų dari- nių, kurių antrojo sando pamatinis daiktavardis reiškia tam tikrą vietą, pirmasis sandas dažnai rodo, kas toje vietoje laikoma ar natūraliai yra ar buvo, pvz.: durp- duobė „durpyno vieta, kur kasamos durpės“ MZ, indavietės „lapui nukritus, nu- trūkusių indy kūlelių žymės laparandyje“ BZ, ledlaukiai „nenamoe none“ GZ, -is SZ, moliaduobė „duobė, iš kurios kasamas molis“ MZ, rūdvietė „py/mmoe Mec- Topox1nemnue“ GZ, sėklalizdis „sėklavaisinių (pvz., obelų) vaisiuose iš mezginės liz- dų išsivysčiusi vidinė vaisiaus dalis, kurioje yra sėklos“ BŽ, sporlizdis „sporomis užpildyta ertmė samanų sporinės viduje“ BŽ, žvyrduobė „duobė, iš kurios žvyrą ima“ MŽ. Kartais pirmuoju sandu nurodomas koks su įvardijamąja vieta susijęs veiksmas ar būsena, pvz.: augimvietė „gamtos kampelis, kuriame augalas natūra- liai auga“ BZ, GZ, kilmiavietė (= telkinys) „naudingųjų iškasenų susikaupimo vieta jų sankaupos“ MŽ, radimvietė „geografiškai apibrėžta vieta, kurioje augalas yra surastas augantis savaime“ BZ, GZ. Gana gausu (septintadalis visų abu daiktavardinius sandus turinčių darinių) yra sudurtinių terminų, kurių pirmasis sandas remiasi daiktavardžiu pusė. Antruo- ju sandu dažnai nurodoma, kieno ta pusė yra, vadinasi, čia antrasis sandas deter- minuoja pirmąjį, kaip ir terminuose vidurupis MZ, viršuslenkstė MZ. Pvz.: pusakuo- tis „vilnos plaukas, kiek plonesnis už akuotą, turintis ne ištisą šerdies kanalą, be- nedideles tuštumas“ ATŽ, pusamžis „radioaktyvioms medžiagoms pusiau skili- mo laikas“ ChZ, FZ, pusbangė „nomnyBomma“ FZ, pusdulkiné „dulkinės puselė; vienoje dulkinėje tipišku atveju yra 2 pusdulkinės“ BZ, pusgrupis ,momyrpynma; angl. semigroup“ STZ, puslankis „nyra“ SZ, puslapis „crpaumua, mact™ LZ, STZ, pusmenturis „žiedyno tipas, kur tanki žiedų masė pusiau apsupa stiebą ties bambliu“ BZ, puspasagis ,nonynoaxosa“ SZ, pusperiodis „monynepuon“ ChZ, FZ, STZ, pusrqstis „rąstas, perpjautas išilgai“ MZ, pusratis ,nonykpyr* SZ, pusZodis (il- gio atžvilgiu) ,,monycrnoso, angl. half-word, short-word“ STZ. Tačiau daugumos (netoli trijų ketvirtadaliy) sudurtiniy terminų pirmasis san- das pus- Žymi ne pusę antrojo sando pamatiniu daiktavardžiu žymimo dalyko, o netikrą, neturintį visų būdingų ypatybių tą dalyką, kuris pasakomas antrojo san- do pamatiniu daiktavardžiu, pavyzdžiui, negryną tam tikrą medžiagą, netikrą, bet ipanašų ar kitaip susijusį su juo daiktą. Semantinis tokių darinių centras šiuo atveju yra antrasis sandas, jį ir apibrėžia pirmasis sandas pus-. Pirmasis sandas reikšmės atžvilgiu artimesnis prieveiksmiui pusiau „tam tikra dalimi, ne visai“. Pvz.: pusan- tracičiai „tokios akmens anglys“ ChŽ, pusberės „kriaušių veislės, kurių vaisiai yra taisyklingos kriaušės formos su pusiau (dalinai) tirpstančiu minkštimu“ BZ, pusbeZdZionés „Lemuroidea, rnojryo6e35anbi“ GZ, pusceliuliozė „į ląstelės sienelių sudėtį įeinanti atsarginė maisto medžiaga, panaši į celiuliozę (pusiau celiuliozė)“ BZ, pusdykumė „pereinamoji nuo stepės į dykumą zona“ MZ, GZ, pusfinalis „ūo- Jrybunajn“ SZ, pusgaminis ,nonydabpukar® EZ, pusgudronis ,liekamasis, nevaly- tas naftos valymo produktas“ ChZ, pusiasalis ,,nonyocrpos* GZ, puskoksis ,,gauna- mas, koksuojant neaukstoje temperatūroje“ ChZ, puskoloidis „turintis koloido ir elektrolito savybes“ ChZ, puskolonijé „MmojryKojIroHHa“ EZ, puskrimis „Augalas, 83 kurio ūglių tik apatinė dalis yra daugiametė ir sumedėjusi, o viršutinė dalis yra Zo- linė, vienmetė ir žiemos metu nušąla arba nudžiūsta (pvz., rūtos, čiobrelio)“ BŽ, pusparazičiai „augalai, kurie sugeba autotrofiškai maitintis, bet dalį maisto siurbtu- kais ima iš savo kaimynų, pvz., linlapis, barškutis“ BŽ, puspylimis „pusiau pylimas“ MZ, pusproletaris ,nonynponerapuit EZ, pussirupis „monycupon“ ChZ. Retkar- čiais šalia tokio darinio pateikiamas netgi sinonimiSkas sudėtinis terminas su pirmuo- ju dėmeniu pusiau, pvz.: pusiau proletariatas, pusproletariatis „noxrynpojierapuarT“ EZ, puskolonijė, pusiau kolonija „nonykxonomus“ EZ. Be to, kai kurie kalbamo ti- po dariniai turi sinonimiškus tarptautinius terminus su prepozicija hemi-, atitinkan- čia lietuvių pus- „pusė, pusiau“, pvz.: hemiceliuliozé BZ, hemikoloidas ChZ, hemi- parazitai BŽ šalia pusceliuliozės, puskoloidžio ir pusparazičio. Maždaug dešimtadalis sudurtinių terminų su abiem daiktavardiniais sandais yra įvairių gyvių pavadinimai, daugiausia tai tam tikrų sistematikos vienetų pavadi- nimai (taksonai). Tik mažesnės jų dalies reikšmė tiesiog susideda iš sandų reikšmės — jų antruoju sandu eina bendrasis pavadinimas, o pirmuoju apibrėžiamas antrasis, iškeliant būdingus atstovus ar kitokius požymius, pvz.: dilgyngyviai ,,Cnidaria, crpe- Karommpe“ GZ, duobagyviai „Coelenterata, kunmieuxonojiocTHEIe“ GZ, varliagyviai „Amphibia, 3eMHoBomisIie“ GZ, vėžiagyviai: , Crustacea, pakooGpasusie” GZ, voragyviai ,,Arachnoidea, maykoobpasnsie“ GZ arba karkvabalis ,maitckwmit xyx* SZ, saulaZuvé .BepxoBka, oBcsHKA® SZ, vilkSunis ,Bonkonas* SZ. Beveik du trečdaliai šių terminų turi perkelting reikšmę — ju antruoju sandu pasakoma kuri nors kūno dalis, o pirmuoju, į ką tos jų kūno dalys yra panašios arba iš ko sudarytos. Sudurtinis terminas pavadina tas ypatybes, dalis turinčius gy- vūnus. Pvz.: delnakojai „Scaphopoda, xnambenorne“ GZ, galvakojai „Cephalapo- da, ronoBonorne GZ, lapakojai „Phyllopoda, mucronorue” GZ, pečiakojai „Bra- chiopoda, nievenorne” GZ, pilvakojai „Gastropoda, 6proxonorme” GZ, sparna- kojai „Pteropoda, mreponoanl GZ, Sakniakojai ,,Rhizopoda, xopreHoxku* GZ, eiliadanciai „Taxodonta, pauo3y6sie“ GZ, rais¢iadanciai ..Desmodonta, cBA3K03y- oie” GZ, Zvériadanciai „Theriodontia, 3Bepesybmie GZ, kritingalvé ,,Cepha- lothorax, romosorpyms™ GZ, snapagalviai ,Rhynchocefalia, KJIOBOTOJIOBEIe“ GZ, driefadubeniai .Saurischia, smeporassie GZ, pauki¢iadubeniai „Ornithis- chia, nmrunerasoseie” GZ, stiebaakiai ,Stylommatophora, crebenbuaTornassie’ GZ, kremczliakaulés (žuvys) ,,Chondrostei, xpsmexrocrasie“ GZ, iSoriakriaukliai „Estocochlia, napyxHopakKoBHHHEIe“ GZ, kupranugariai ,,Camelidae, BepOmojisr“ GZ, plokštėodžiai „Placodermi, rmumacruuoKoxmxe“ GZ, žuviapelekiai „Ichtyop- terygia, pLI6oruIaBHHKOBBIe“ GZ, riešapelekės (žuvys) .,Crossopterygii, kucrenėpsie““ GZ, rankasparniai „Chiroptera, pykokpsimIie“ GZ, kaulašarviai „Osteostraci, KOCTHONIKMTKOBbIe“ GZ, kardauodegiai „Xiphosura, MeuexBocrhie“ GZ, kaukas- penis 6enemaut” GZ, laumžirgis ,xpacotka® SZ. Labai artimas šiai grupei ir vienas augalų sistematikos pavadinimas — pleiStalapiai ..Sphenophyllales, xmu- HojJmeTHKHE“ GZ. Kaip matyti iš pateiktujy pavyzdžių, dažniausiai sudurtiniai ter- minai pagal darybinės reikšmės santykį su leksine yra metoniminiai, arba bahuv- rihi tipo, dariniai. Metaforiniai (laumžirgis ,,xpacotka* SZ) reti. Beje, jų dauguma. yra tarptautinių lotyniškų sistematikos terminų vertiniai. 84 Sudurtiniai terminai, kaip ir apskritai dabartinės kalbos sudurtiniai daiktavar- «džiai, dažniausiai daromi iš darybiškai neskaidomą kamieną turinčių daiktavardžių, pvz.: algalapis EZ, burlaivis SZ, delnakojai GZ, dulkiadaigis BZ, duonpinigiai EZ, Jfrachtapinigiai EZ, TZ, gleivétakiai BZ, gumbavaisiai BZ, jarmylé EZ, SZ, jūrli- gė SZ, kelialapis BZ, TZ, kelpinigiai BZ, TZ, laikotarpis EZ, SZ, GZ, laivatakis SZ, lapavaisis BZ, laukmedis BZ, lipaplaukiai BZ, medvilné ATZ, BZ, EZ, miegmai- šis SZ, odapradis BZ, orakelis SZ, pientakiai BZ, pietrytys GZ, pievaZolé MZ, preky- suolis EZ, puscelé ChZ, pusduobé GZ, puseilis LZ, puskilpé SZ, rūdgrybiai BZ, sa- kotakis BZ, skujauogé BZ, sliekratis STZ, sporalapis BZ, Sunkelis SZ, tévavardis TZ, upébaris SZ, vaistažolės BZ, véjaduobé GZ, Ziedvirve SZ ir kt. Tačiau daugiau negu ketvirtadalis nagrinėjamų darinių turi paprastai vieną sandą, kuris yra aiškiai darybiškai skaidomas (maždaug vienodai dažnai ir pirmasis, ir antrasis). Tik dariniai su abiem darybiškai skaidomais sandais yra labai reti, pvz.: važtaraštis EŽ, TŽ, žiedynpumpuris BŽ. Tokie pamatiniai sandų daiktavar- džiai, kaip juosta, kablys, rąstas, raštas, važta, veiksmas, nors ir būdami priesagi- niai, visai neatrodo darybos išimtys, ir negalima būtų pasakyti, kad yra kokia re- tenybė. Tačiau daug retesni yra sandai, kurie remiasi sudurtiniais bei priešdėlius ar pailginančias žodį skiemenų atžvilgiu priesagas turinčiais daiktavardžiais (de- šimtadalis abu daiktavardinius sandus turinčių pavyzdžių). Daugiausia tai priesa- giniai sandai, pvz.: augimvietė BŽ, GŽ, dirvonligė BŽ, dilgyngyviai GŽ, komandi- ruotpinigiai BZ, TŽ, ledynmetis GZ, MZ, radimvietė BZ, GZ, vaisynrandis BZ, žie- dynkotis BZ, Ziedynlapis BZ, Ziedynsostis BZ; angliavandeniliai ChZ, GZ, svogiin- pumpuris BZ, Ziedpumpuris BZ, pusdeginis ChZ, MZ, pusdykumė GZ, MZ, pusdul- kiné BZ, pusgaminis EZ, puspylimis MZ, pussuktukis SZ (jojimo figūra). Reti čia ir aiškiai skaidoma kamieną turintys tarptautiniai Žodžiai, pvz : fosforitmiléiai ChZ, pusfabrikatis EZ, pusproletariatis EZ. Palyginti retai sandy pamatiniai daiktavardžiai turi priešdėlius, iš ju dažnesni sudurtiniai terminai su pirmuoju tokiu sandu, pvz.: išoriakriaukliai GŽ, papėd- lapis BZ, pažiedlapiai BZ, prielaprandis BZ, užpakaliaskruosčiai GZ, užpakalia- Ziauniai GZ. Pasitaiko vienas kitas darinys, turintis sanda, sudarytą su tarptautiniu terminų elementu, pvz.: kilovatvalandė EŽ, zoosporangijakotis BŽ. Antrasis prieš- dėlėtas sandas yra visai išimtinis dalykas — pavyzdžių tarpe tik puspasagis SŽ ir pus- užtvankė MŽ (beje, galūnės vediniai pasaga, užtvanka priešdėlį turi iš pamatinių veiksmažodžių). Taip pat be galo reti yra terminai, turintys sudurtinio daiktavardžio sandą (sienlaikraštis LŽ). Galima daryti išvadą, kad terminų daryba dažniau neišsilaiko tradicinės su- durtinių daiktavardžių darybos ribose. Prireikus čia nevengiami ir tokie sandai, kurie apskritai dabartinės kalbos dūrinių darybai nebūdingi. Tiesa, kartais tokie darybos atžvilgiu sudėtingesni sandai į sudurtinį terminą patenka supaprastinti. Ypač linkstama numesti pamatinių daiktavardžių maZybines priesagas, pvz.: buož- kotis „kotelis, ant kurio yra buoželė (bazidė)“ BŽ, kaulavaisis „sultingas ar pusiau sausas vaisius (slyva, migdolas), kurio vidinis sluoksnis (endokarpas) turi kieto me- chaninio audinio (kauliuko) konsistenciją“ BZ, kiaušialąstė, moteriškoji lytinė ląs- telė gemalinio maišelio sudėtyje“ BZ, kiaušiasporė „oogaminių augalų rūšių spora 85 arba zigota, po apvaisinimo susidariusi iš kiaušialąstės“ BZ, lipaplaukiai „lipus. gaminantys plaukeliai, paprastai dengiantys pumpurus“ BZ, orapūslės „1. oro pri- pildytos pūslelės dumblių audiniuose, kitaip dar vadinamos aerocistomis; 2. Zieda- dulkių išorinio apvalkalėlio pūsliškos išaugos, palengvinančios žiedadulkių svorį ir įgalinančios jas toli nuskristi“ BŽ, sparnavaisis „lukštavaisis ar riešutėlis, kurio apy- vaisis yra prasiplėtęs į odos ar plėnelės pobūdžio plokščią priedą — sparnelį (guobų, uosio, skroblo, beržo)“ BŽ, šakniaplaukiai „šaknies epidermio ląstelių ataugos, tarnaujančios siurbiamajam paviršiui padidinti“ BZ, raurélapis „paskiras taurelės lapelis“ BŽ, vainiklapis „vainikėlio atskiras lapelis“ BŽ, vaiskotis „vaisiaus dalis, kuria jis suaugęs su vaisine šakute; vaisiaus kotelis“ BZ, varpažvyniai „žvyneliai varpučių pamate“ BŽ, žiedažvyniai „du žvyneliai varpinių augalų žieduose, apsau- gantys esmines žiedo dalis (kuokelius ir piestelę), o paskui — jauną grūdą“ BŽ, žiedlapis „1. nediferencijuoto apyžiedžio lapelis; 2. vainiklapis (liaudies kalboje)“ BŽ. Patys terminų reikšmės apibūdinimai dažnai jau rodo, kad sando pamatas turė- tų būti priesaginis. Be to, minėti sudurtiniai terminai yra sudaryti iš botanikos termi- nų buoželės, kauliukas „kaulavaisio kietoji dalis kartu su sėkla“, lapelis „1. sudė- tinio lapo atskira dalelė; 2. smulkus lapas“, ląstelė, kotelis, plaukeliai „plonos išaugos antžeminių augalo dalių paviršiuje“, pūslelė, sparnelis, taurelė, vainikėlis, Zvynelis, terminologijoje vartojamo kiaušinėlio. Vadinasi, darybos metu pamatinio žodžio kamienas yra supaprastintas, morfemiškai patrumpintas. Turint galvoje, kad iš terminų yra neretai sūdaromi ir terminologijos dūriniai, galima manyti, kad ir kai kurie sudurtiniai terminai imami sandais yra supaprastinami, pavyzdžiui, saitavietė „ženkliukas sėklos luobelėje, kur sėkla buvo priaugusi prie sėklasaičio“ BZ, skilčialapis „daigo pirmasis lapas, išaugęs iš sėklaskiltės ir pažaliavęs <...>“ BŽ. Matyt, šie terminai yra sudurti iš žodžių sėklasaitis ir vieta bei sėklaskiltė ir lapas. Tokių pavyzdžių galima surasti ir daugiau. Jie rodo, kad ir terminologijoje stengiamasi per daug negausinti darybos išimčių. Tai, žinoma, visokeriopai palaiky- tina ir skatintina. Darantis naujus terminus, visuomet geriausia ieškoti būdų, kaip sudaryti patogius ir atitinkančius bendruosius dabartinės lietuvių kalbos žodžių darybos dėsnius bei polinkius darinius. Sudurtinių terminų sandai tarpusavyje jungiami su jungiamaisiais balsiais ir be jų. Kaip sujungti nagrinėjamų sudurtinių terminų sandai, parodyta 3 lente- lėje. Bemaž pusė nagrinėjamų sudurtinių terminų iš viso neturi jungiamųjų balsių. Pamatiniai pirmojo sando daiktavardžiai čia gali turėti bet kurią galūnę. Jungiamo- jo balsio sudurtiniai žodžiai itin dažnai neturi, kai pirmojo sando pamatinis daikta- vardis turi galūnę -ė, tačiau per tris ketvirtadalius tokių pavyzdžių sudaro dari- niai su pirmuoju sandu pus-. Jungiamasis balsis šalia pus- vartojamas be galo retai. Maždaug trijų penktadalių darinių jungiamieji balsiai sutampa su istoriniais kamiengalio balsiais. Pvz.: --a- (iš dabartinių -as galūnę turinčių daiktavardžių): darbadienis EZ, TŽ, diegamakštė BŽ, grybašaknė BŽ, kalnagūbris GZ, MZ, laivatakis SZ, muilanaftė ChZ, oragaubtis GZ, skliautakalvé GZ, Salmapradis BZ, vairagalys SZ ir kt. Beje, kai pirmasis sandas remiasi a-kamieniu (-as galūnę turinčiu) daiktavardžiu, maž- 86 3 lentelė Sudurtinių terminų sandų jungimas Darinių skaičius pagal pirmojo sando pamatinių į daiktavardžių galūnes Jungia- Iš vi masis | 2 | | : vio balsis , -is is . p IS darinių -as | -ias (-io) -ys | (-ies) | -us |-ius | -uo | -a | -ia | -ė | (-ies) Vyr. g. mot. g. | 70 |-.1 7 1 1 3:0 67 pas 751.3 199 | | -a- 72 1 2 41 5 121 -ia- 1 14 5 2 3 1 13| 11 50 -0- 6 12 18 žė 14 14 rhe 1 | 1 | | 1 | 4 7 -y- | Rl LB 4 | | | | | | | | ra vy -i0- ; Mata | | | 1 | | | | | | | | | 1499 | 2 24 | 6 3 7 9 7 | 78 | 1 | 112 | 18 416 | | daug vienodai dažnai sudurtinis terminas būna arba be jungiamojo balsio, arba su jungiamuoju balsiu -a-. Kitokie jungiamieji balsiai retai tepasitaiko (nepilni 594 nagrinėjamų pavyzdžių), pvz.: luistikalniai GŽ, sakopūslė BŽ, vėjovagės GŽ ir kt. -ia- (iš galūnes -ias, -is, -ys turinčių pirmosios linksniuotės daiktavardžių. Čia, matyt, skirtini ir galūnės -ius daiktavardžiai): kailiavilnė ATZ, kelialapis EZ, TŽ, krumpliaratis FŽ, MŽ, STŽ, SŽ, moliaduobė MŽ, spygliamakštė BŽ, šalčiaplyšiai GZ, vaisiakūnis BZ. Si jungiamąjį balsį turi beveik du trečdaliai nagrinéjamu pa- vyzdžių, kurių pirmasis sandas remiasi ia-kamieniais daiktavardžiais. Dauguma likusių tokių dūrinių yra be jungiamojo balsio, -0-. Šį jungiamąjį balsį dažniausiai turi dariniai, kurių pirmasis sandas remia- si o-kamieniais daiktavardžiais (jų vienaskaitos vardininko galūnė yra -a); pvz.: bangovagės GŽ, dirvožemis GŽ, MŽ, gamtovaizdis GŽ, kainoženklis EŽ, vielokaiš- tis STŽ. Tačiau vis dėlto tai yra palyginti retas jungiamasis balsis (dar šiek tiek « darinių su a-kamieniu pirmuoju sandu, pvz.: darbotvarkė TŽ, kraštovaizdis GZ, 87 MZ ir kt.). Netgi o-kamienių daiktavardžių sandai dažniausiai duriami su jungia- muoju balsiu -a- (didesnė pusė nagrinėjamų pavyzdžių) arba be jungiamojo balsio (trečdalis tokių dūrinių), pvz.: galvakojai GŽ, gyslakertė BŽ, juostakilpės SŽ, kal- vagūbris GŽ, MŽ, SŽ, kojavilnė ATŽ, mėsakiautis BŽ, plunksnakablis SŽ, sėkla- gūbris BŽ, sėklapradis BŽ, sporadaigis BŽ, važtapinigiai EŽ, TŽ, citrinvaisis BŽ, dienpinigiai EŽ, TŽ, nuompinigiai EŽ, TŽ. Gana įvairuoja ir kitų kamienų pirmuosius sandus turinčių sudurtinių terminų jungiamieji balsiai, nors tam tikra darinių dalis visais atvejais turi jungiamuosius balsius, sutampančius su tais istorinio kamieno galo balsiais. O tais atvejais, kai jungiamasis balsis yra skirtingas, dažniausiai pastebimas linkimas į dažniausius. jungiamuosius balsius -a- arba -ia-. Šiuo atžvilgiu terminų daryba labiau nesiski- ria nuo bendrųjų dabartinės lietuvių kalbos sudurtinių daiktavardžių su abiem daiktavardiniais sandais polinkių. Todėl ir darantis naujus terminus į tai atsi- žvelgtina (žinoma, neužmirštant ir kitų atskiroms darinių grupėms būdingų polin- kių)?*?, Galima manyti, kad, apskritai imant, jungiamasis balsis yra fakultatyvus, nebūtinas lietuviško sudurtinio žodžio, vadinasi, ir termino (nors pastarieji paprastai teikiami be variantų) dalykas. Ne vienu atveju jų buvimas reikalingas tam, kad da- rinį būtų patogiau tarti — išskaidomos per didelės ar nepatogios tarti priebalsių samplaikos, plg. angliarūgštė (ir nesamą anglrigsté) ar kalvagūbris (ir galimą kalygūbris), veiksmažodis (ir sūnkų tarti nesamą veiksmžodis) ar padedama išlaikyti nepakitusį sandą, plg. raiščiadančiai (be jungiamojo balsio raištdančiai tariant labai pakistų ir ne toks aiškus būtų pats žodis — raišdantis). Matyt, ir dėl to pasitaiko, kad net tą patį pirmąjį sandą turintis dūrinys gali būti sudarytas ir su jungiamuoju balsiu, ir be jo, pvz.: buožiasporės BZ, ir buožkotis BZ, kelialapis EŽ, TŽ (išvengiama lietuvių kalbai nebūdingo priebalsių sudvigubinimo) ir kelpikigiai EŽ, TŽ, stieba- gumbis BŽ ir stieblapis BŽ, vaisiasostis BŽ ir vaiskrūmis BŽ. Žinoma, labai daug yra atvejų, kur šio tipo varijavimas kokiomis nors fonetinėmis priežastimis ne- paaiškinamas. Yra kiek ir tokių terminų, kur jungiamojo balsio lyg ir reikėtų, bet jo nėra, pvz.: pussirupis ChZ (tiesa, daugiausia tai yra dariniai su pirmuoju sandu pus-). Tačiau yra taip pat atvejų, kai sandų jungimo būdas padeda išskirti žo- džius ir, vadinasi, pasidaro reikšmingas dūrinio komponentas, pvz.: dienoraštis „MeBHnuK“ LŽ ir dienraštis „exejmeBHas rasera” LŽ, orapūslės „1. oro pripildytos. pūslelės dumblių audiniuose, kitaip dar vadinamos aerocistomis; 2. žiedadulkių išo- rinio apvalkalėlio pūsliškos išaugos, palengvinančios žiedadulkių svorį ir įgalinan- 18 Beje, retkarčiais ir kalbininkų taisymai kalbamu atžvilgiu būna nepakankamai objektyvūs. Pavyzdžiui, be reikalo visuomenei sukama galva, kad variantas darbovietė geresnis už dar- bavietę. Tai, kad dabartinėje vartosenoje, visų pirma periodikoje, labiau linkstama į dar- bavietę (beje, rekomenduojamą ir vienintelio turimo „Teisinių terminų žodyno“), nors tai ir ne visai sutinka su „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ siūlymais, neturėtų būti smerkia- ma. Pati vartosena šiuo atveju renkasi priimtinesnį variantą. Nė vienas iš tų variantų nega- li būti laikomas kalbos klaida, tačiau pirmybė ir darybos atžvilgiu, be abejo, priklauso dar- bavietei, nes šio varianto jungiamasis balsis geriau atitinka bendrąjį tokių žodžių darybos polinkį. Kol kas, rodos, nejuntamas kalbos klaidų stygius, kad reikėtų visuomenės dėmesį kreipti į tokius mažmožius. 88 čios jas toli nuskristi“ BZ ir orpūslė ,po3mymmsiit map“ SZ (aviamodelizmas). Tokie atvejai, tiesa, reti, bet tai netrukdo jiems rodyti, koks svarbus vaidmuo dūrinyje kartais gali tekti jungiamajam balsiui. Pasitaiko atvejų, kai sudurtinių terminų pirmasis sandas ir jo jungimas prie an- trojo sando būtinai taisytinas. Visų pirma tai pasakytina apie botanikos terminą zoosporangijakotis BZ. „Botanikos terminų žodyne“ pateiktas ir pirmojo sando pa- matinis žodis — terminas zoosporangė, yra taip pat terminai sporangė ir sporan- gėkotis. Tad visai pagrįstai reikėtų tikėtis dūrinio zoosporangėkotis. Šio termino darytojų per aklai žiūrėta į lotyniškojo (zoosporangiophorum, -us) ar rusiško (300- cnopaHrueHocen) termino sandų jungimo būdą ir, matyt, kopijuota, užmiršus, kas anksčiau pačių buvo teikta. Sudurtiniai terminai su abiem daiktavardiniais sandais turi iš esmės suvieno- dintas galūnes, kurios būdingos apskritai visiems šios rūšies dabartinės lietuvių kalbos dūriniams. Darinio galūnė labai pareina nuo to, kurios giminės daiktavar- dis yra antrojo sando pamatinis žodis (išimtys — nemaža dalis gyvūnų pavadinimų). Dėl to naudinga iš karto pastebėti, kad nagrinėjamų terminų antrasis sandas daug dažniau remiasi vyriškosios giminės daiktavardžiais (netoli dviejų trečdalių pavyz- džių). Dauguma tokių dūrinių (be kokių 3—494) turi galūnę -is (vn. K. -io). Tad truputį daugiau negu trečdalis terminų turi antrąjį sandą, paremtą moteriškosios gi- minės daiktavardžiu. Per tris ketvirtadalius tokių darinių turi galūnę -ė. Beveik visi likę dariniai turi galūnę -is. Tad čia reikia kalbėti ne apie darybos polinkį, o apie darybos dėsningumą, kurio pamatu gali būti sudarytos ir tam tikros taisyklės. Nagrinėjamų sudurtinių terminų galūnės santykiavimas su antrojo sando pamati- nių daiktavardžių galūne gerai matyti 4 lentelėje. Galūnę -is turi 709, visų sudurtinių terminų su abiem daiktavardiniais sandais. Tai visų pirma beveik visi dūriniai, kurių antrasis sandas remiasi -as galūnę vardi- ninke turinčiais daiktavardžiais, ir iš esmės visi kitų galūnių vyriškosios giminės antrojo sando pamatinį daiktavardį turintys dariniai. Reti yra dariniai su galūne -ys, pvz.: peltakys ATŽ, pietrytys GŽ, rąstgalys MZ, vairagalys SZ. Galūnę -ė dažniausiai turi tie sudurtiniai terminai, kurių antrasis sandas remia- si moteriškosios giminės daiktavardžiais, tačiau penktadalis darinių yra vyriško- sios giminės ir turi galūnę -is, pvz.: darbadienis EŽ, TŽ, puseilis LŽ, pusgrupis STŽ, pusiasalis GŽ, puspėdis LŽ, puspasagis SŽ, vidurupis MŽ. Be to, čia minėtini dari- niai, kurių antrasis sandas remiasi daiktavardžiu žemė (dirvožemis GZ, MZ, drus- kožemis GŽ ir kt.) ir kai kurie gyvūnijos pavadinimai (delnakojai GŽ, kūja- galvis SZ ir kt.). Kai antrasis sandas remiasi vyriškosios giminės daiktavardžiu, dariniai labai retai tebūna moteriškosios giminės, pvz.: kremzliakaulės (žuvys) GZ, riešapelekės (žuvys) GZ ir viršuslenkstė MZ. Antrojo sando pamatinio žodžio kamienas kartais supaprastinamas, pvz.: amonbakterės BŽ, gelžbakterės BŽ, sierabakterės BŽ (plg. bakterija). Tačiau EŽ 89 4 lentelė Sudurtinių terminų galūnių ir antrojo sando pamatinių daiktavardžių galūnių santykis Darinių skaičius pagal antrojo sando pamatinių daiktavardžių galūnes Dermio vyriškosios giminės | moteriškosios giminės a | kK | ią -is S -is 3 | L g, i -is | as | as | io) | YS | (cies) "198 | uo | -a | -ia | -€ (vies) -is 195 | 4.133 N12 13 11 | 6 17 10 1 291 | -ė 2 1 | 69 1 31 8 112 -a | | | 6 6 REE | | REN | 416 nes | | teikiamas terminas puskolonijé®. Beje, šio termino antrojo sando pamatinio žodžio kamienas nesupaprastintas tikriausiai norint išvengti homonimijos su dūriuniu puskolonė, kurio antrasis sandas yra iš žodžio kolona. Labai nedaug yra sudurtinių terminų, turinčių neįprastas galūnes. Tai keletas darinių su galūne -a, pvz.: ampervalanda FŽ, kilovatvalanda FŽ (bet kilovatvalan- dė EŽ), vatvalanda FŽ, ampervija FŽ, kalnakasyba GŽ, maistprekyba EŽ ir galūnę -as turintis terminas puskoksavimas ChZ. Visi šie į žodynus sudėti terminai turi bū- ti taisomi. Vartotina tik ampervalandė, kilovatvalandė, vatvalandė, ampervijė*?. Ter- minas kalnakasyba, jei laikomas dūriniu, žinoma, nėra įprastas ir taisyklingas (pas- taruoju metu jo vietoje patys geologai siūlo vartoti terminą kasyba??). Tačiau grei- čiausiai tai yra retos darybos priesagos -yba vedinys. Dabartinėje vartosenoje taip pat įsigalėjęs yra ir žodis maistprekyba, kuris darybos atžvilgiu yra ydingas ir bent jau neturėtų būti imamas pavyzdžiu naujų žodžių ar terminų darybai. Terminas puskoksavimas „koksavimas neaukštoje temperatūroje“ ChŽ, žinoma, yra morfe- minis vertinys (plg. rusų nojyKoKcoBanze). Šiam reikalui terminas darytinas ki- taip. Gal čia tiktų apkoksavimas? 1* Variantas puskolonijé ir laikytinas norminiu, o ne DZ ir LKZ X įdėtas žodis puskolonija. Galūnės pasikeitimas sudurtiniame žodyje yra dėsningas dalykas, o puskolonija priklauso prie labai retų išimčių. 20 Beje, naujajame „Fizikos terminų žodyne“ (V., 1979) taip ir teikiama vartoti, bet kažkodėl pasiliko nepataisytas terminas ampervija. «1 Žr. Vodzinskas E. Geology kalba specialistų ir kalbininkų akimis. — Mūsų kalba, 1980, Nr. 5, p. 4. 90 Palyginti nemažai sudurtinių terminų su abiem daiktavardiniais sandais yra pateikti daugiskaita (netoli ketvirtadalio pavyzdžių). Dauguma jų — tai daugis- kaitiniai terminai. Pvz.: angliavandeniai BŽ, ChŽ, buožiasporės BŽ, chlorkalkės ChZ, dienpinigiai EZ, TŽ, duobagyviai GZ, durpmilčiai MZ, gumbavaisiai BE, kar- dauodegiai GZ, kisenpinigiai EZ, komispinigiai EZ, TZ, kilésporés BZ, kiliagry- biai BZ, lervatakiai BZ, milZinpuodsiai GZ, nuompinigiai EZ, TZ, paukščiadube- niai GZ, pusbergamotés BZ, rankasparniai GZ, rankpinigiai EZ, TZ, séklabriaunés BZ, snapagalviai GZ, Sakniadygliai BZ, šakniavaisiai BZ, varliagyviai GZ, vasa- rigliai BZ, Zeméveiksliai MZ, Zvériadanéiai GZ, Zvynalapiai BZ. Daugiausia tai augalų bei gyvūnų sistematikos terminai, šiek tiek įvairių cheminių medžiagų pavadinimų. Dūriniai su būdvardiniu ir daiktavardiniu sandais Sudurtinių terminų, turinčių pirmąjį būdvardinį, o antrąjį daiktavardinį san- dą, yra 2,7 karto mažiau negu darinių su abiem daiktavardiniais sandais. Tačiau tai yra antras pagal darinių skaičių būrys, jungiąs apie šeštadalį (17%) visų lietuviškų sudurtinių terminų daiktavardžių ir kiek daugiau negu penktadalį (beveik 229%) dūrinių su antruoju daiktavardiniu sandu. Palyginti reti čia hibridai, kurių vienas katras sandas remiasi tarptautiniu žodžiu. Tiesą sakant, su pirmuoju tokiu sandu turimoje medžiagoje pavyzdžių neaptikta iš viso. Antrąjį sandą, kuris remiasi tarp- tautiniu daiktavardžiu, turi maždaug penkiolikta šios rūšies dūrinių dalis (6,694), pvz.: bendraautoris ,coartop“ LŽ, TZ, bendrakreditoris ,coxpemarop“ EZ, TŽ, didkolonijė „baltos ar gelsvos spalvos kolonija, kurią sudaro mielės, vystydamosi ant standžios terpės <...> — ruramTCckas KOJIOHHa“ BZ, lengvaatletis „nNėrko- arner“ SŽ, plačiasifoniai „Eurysiphonata, mupoKocHdĖoHHBEsIe“ GZ, siaurasifoniai „Stenosiphonata, yskocuponusie GZ ir kt. Daugiau kaip pusė terminų su biidvardiniu ir daiktavardiniu sandais yra jvai- riy daiktų pavadinimai, maždaug trečdalis darinių pavadina asmenis arba įvairių gyvūnų sistematikos vienetus. Abstrakčios reikšmės šios rūšies sudurtiniai termi-- nai yra reti (mažiau negu dešimtadalis pavyzdžių). Terminų būdvardinis sandas žymi daiktavardiniu sandu reiškiamo dalyko ypa- tybę, rodo tą savybę, kuria dariniu pavadinamasis dalykas išsiskiria iš kitų antrojo sando pamatiniu daiktavardžiu žymimų dalykų. Vadinasi, tų sudurtinių terminų pirmasis sandas determinuoja antrąjį. Dauguma negyvus dalykus žyminčių sudurtinių terminų yra rūšiniai pavadi- nimai greta daiktavardžių, kuriais remiasi antrasis sandas. Pvz.: a) žemės rūšys: baltžemis „dirvožemis su balkšvu smėlio podirviu“ MZ, geltonžemis ,xenTo3zém™ GZ, juodžemis „juodi, derlingi dirvožemiai, dažniausiai užtinkami kontinentali- nėse stepinėse srityse“ MZ, GZ, pilkžemis „cepo3ėM“ MZ, GZ, raudonžemis „raus- vos spalvos dirvožemiai, sutinkami subtropinėse ir tropinėse srityse“ MZ, ChZ, GZ, rudžemis „pietų kalnų (Karpatų, Kaukazo) lapuočių miškų dirvožemis“ MZ, GZ, smulkžemis „Žemė, kurios dalelių skersmuo mažesnis negu 0,2 mm“ MZ, GZ, sūrožemis „dirvožemis, kurio absorbuojamasis kompleksas yra prisotintas natrio, Ot o laisvosios druskos yra įplautos į gilesnius sluoksnius“ MZ, GZ, šaltažemis „drėg- na šaltiniuota žemė“ MZ; b) cheminių medžiagų pavadinimai: brangakmenis „pa- puošalams vartojamas mineralas“ ChŽ, gyvasakiai „spygliuočių medžių specialio- se liaukose gaminamas ir jų tarpuląsčiuose (sakotakiuose) sutelkiamas poskystis gelsvos spalvos ekskretas, sudarytas iš 35—3894 lakių medžiagų (terpentino) ir 62— 659, derviniu rūgščių. <...>“ BZ, gyvsidabris „elementas“ ChZ, GZ, raudonva- ris „techniškasis varis“ ChZ, skaistvaris „Cu ir Zn lydinys“ ChZ, žalvaris „Cu ir Sn lydinys, bronza“ ChZ; c) kitų įvairių daiktų ir dalykų pavadinimai: aukšta- krosnė „špižiui (ketui) gauti krosnis“ ChZ, GZ, baltmiškis ,,muctBennsit nec” SZ, brangymetis „moporoBu3ka“ EZ, didburé „rpor“ SZ, geltvilné ,ydinga būdingos geltonos spalvos vilna, praradusi žymią dali stiprumo ir švelnumo dėl ilgalaikio šlapalo poveikio stovint avims šlapiuose tvartuose, dėl dezinfekuojančių pre- paratų poveikio arba dėl drėgnos vilnos sandėliavimo“ ATŽ, gyvašakė „šakelės pavidalo auginys, panaudojamas vegetatyviniam dauginimui, įsmeigiant į žemę arba skiepijant“ BŽ, ilgaūgliai „ištįsę ilgyn metūgliai, kuriais ilgėja daugiame- čių augalų pagrindinis stiebas arba jo šoninės šakos“ BZ, kiauraslėnis „ckBo3- Has gojxuma“ GZ, laibagrybiai „mikroorganizmų grupė, užimanti tarpinę vietą tarp bakterijų ir Žemesniųjų grybų. Jų micelis yra plonų siūlelių pavidalo. Tie siū- leliai spinduliškai šakojasi ir šoninėse šakelėse duoda sporas“ BŽ, melsvadumbliai „Cyanophyceae, cHHe-3ejiėHbIie BOXOPOCTH GŽ, piktžolė „menkavertis augalas, augantis kultūrinių augalų pasėlyje ir tuo jiems kenkiantis“ BŽ, „nenaudinga, ken- kianti kultūriniams augalams žolė“ MZ, plokščiakaltis ,mnockoe pnonorTo“ GZ, sausledžiai „cymmsax“ GZ, sausvéjis „sauso ir karšto oro srovė, staigiai pakei- čianti vietos klimatines sąlygas, prie kurių augalai nespėja prisitaikyti ir ma- siškai žūva“ MŽ, GŽ, skaistgijės „tam tikru raportu audinyje pasikartoją kito- kios kaip bendras fonas spalvos arba struktūros metmenų siūlai, sudarantieji išilginių ruoželių efektą“ ATŽ, skersvagė „skersinė vaga vagojant ar ariant“ MZ, statramstis „stačiai pastatytas ramstis“ MZ, GZ, trumpaūgliai „medžių ūg- liai labai trumpais tarpubambliais ir nedideliu skaičium krūvon susitelkusių lapų; trumpaūgliai kasmet pailgėja tik keletą milimetrų ir dažniausiai nesišakoja“ BŽ, žalitvorė „užtvara, sudaryta iš nuolat žaliuojančių augalų“ BŽ. Neretai susidaro tą patį daiktavardinį sandą turinčių rūšinių sudurtinių termi- nų grupės. Būdvardiniai sandai, žymėdami įvairias determinuojamųjų dalykų ypa- tybes, padeda išreikšti tam tikras klasifikacijoje reikalingas priešpriešas ar šiaip išskirti tam tikras rūšis pagal būdingą išviršinį ar vidinį požymį. Pvz.: galas: aukštagalis „BepxoBbe“ GZ, drūtgalys (meškerikočio) „kKoMexb“ SZ, smaigalys „Bepumua“ STZ, „nar“ SZ; kalnas: aukštikalniai „BLicokxoropbe“ GZ, plokščiakalnis „kalnas plokščia viršūne“ MZ (plokštikalnis „t.p.“ GZ, SZ), vidutinkalniai „cpenmeropbe“ GZ, Zemakalniai ,;aw3xoropbe® GZ; liga: dėmėtligė „parazitinių grybų arba bakterijų sukeliama liga, pasireiSkian- ti lapų arba kitų organų dėmėtumu“ BŽ, geltligė „reiškinys, kad virusų įtakoje ar dėl kitų priežasčių normali lapo spalva pasikeičia į geltoną, gelsvai žalią, žalsvai gelsvą ir pan.“ BŽ, juodligė (Anthrax) „pavojinga užkrečiamoji gyvulių liga, galin- 92 ti per nedezinfekuotą sergančios avies vilną užkrėsti žmogų — cubmpckas s3Ba“ ATŽ, „javų liga, kurios sukėlėjas yra grybas Cladosporium herbarum Lk. (aukš- lių stadijoje — Mycosphaerella Tulasnei (Jancz.) Lindau) — uėpmas ImIreceHb (xJIe6- HBIX 3JIaKoB)“ BZ, kartligė „kartaus skonio sukamštėję lizdai obuolio minkštime, atsirandantys ant baigiančių nokti bei nuskintų vaisių dėl nepalankaus vandens režimo dirvožemyje“ BŽ; metas: brangymetis „ĮoporoBu3Ha“ EZ, šlapymetis „MokpoTa; HOKIJIHBOE BpeMa“ MZ; pelkė: aukštapelkė „daugiausia takoskyrose susidariusi, dažnai išgaubto pa- viršiaus pelkė, kurios drėgmės šaltinis — atmosferiniai krituliai; aukštapelkėse au- ga mineralinės mitybos nereikalinga augalija (oligotrofinė augalija — todėl dažnai aukštapelkė vadinama oligotrofine pelke), vyrauja baltosios samanos, pelkinės pu- šys, uogienojai (spanguolės) ir kt.“ MŽ, GŽ, žemapelkė „pelkė, kurios drėgmės šaltinis, be atmosferiniy kritulių, yra dar paviršiniai ir gruntiniai vandenys; Zema- pelkių augalija yra reikalinga mineralinės mitybos (eutrofinė a.), todėl žemapelkė dažnai vadinama eutrofine pelke; Zemapelkéje auga žaliosios samanos, asitkliai, nendrės; iš medžių: alksniai, karklai ir kt.“ MZ, GZ; vaga: 1. „upės vandens tekėjimo vieta“: aklavagé „vaga be vandens nutekėji- mo“ MZ, sausvagė ,cyxonon* GZ, senvagė „upei prasigraužus naują vagą, likusi senoji upės vaga (sausa arba su stovinčiu vandeniu)“ MZ, GZ; 2. „arimo grio- velis“: skersvagė „skersinė vaga vagojant ar ariant“ MŽ, tuštvagė „ariant lys- vėmis, į abi puses išversta vaga; pa3bėMHas Gopo3na“ MZ. Visi šie sudurtiniai terminai pagal leksinės ir darybinės reikšmės santykį gali būti vadinami tiesioginės reikšmės dariniais, nes jie paprastai ir vartojami maždaug tokia reikšme, kuri susidaro iš sandų reikšmių ir jų santykiavimo. Darinių, kurie eina negyvų dalykų pavadinimais ir kurių leksinė reikšmė dau- giau skiriasi nuo darybinės, yra visai nedaug. Tai paprastai metoniminiai (bahuvri- hi tipo) dariniai. Tokių sudurtinių terminų antruoju sandu pasakoma kuri nors (paprastai klasifikacijos atžvilgiu esminė) terminu pavadinamo dalyko arba su juo susijusi dalis (būdvardinis sandas žymi tos dalies skiriamąją ypatybę). Pvz.: ilga- čiurkšlis „prietaisas, kuris toli meta vandenį“ MZ, juodšaknė „runkelių daigų liga, pasireiškianti šaknies pajuodavimu ir suplonėjimu, nuo ko daigai dažniausiai žū- va. <...>“ BZ, stačiūkampis „npaMoyrojbHukK“ STZ. Dažniausiai metoniminiai yra įvairius gyvūnus įvardijantys sudurtiniai termi- nai su pirmuoju būdvardiniu sandu. Tokių darinių daiktavardiniu sandu paprastai pasakoma kuri nors sudurtiniu terminu Žymimo gyvūno ar gyvūnų klasės atstovų kūno dalis, būdvardiniu sandu — skiriamuoju bruožu įvardijant paimta tos dalies ypatybė. Dauguma tokių darinių yra tam tikrų sistematikos vienetų pavadinimai. Pvz.: dantys: nepilnadančiai „Edentata, nenomnmo3yObIe“ GZ, storadančiai „Pachy- odonta, TojIicTo3Yy051e“ GZ; galva: pilnagalviai „Holocephali, nensHOromosse” GZ; kulnas: ilgakulniai „Tarsioidea, noaronsite GŽ: kūnas: minkštakūniai „Mo- llusca, MojumockKu“ GZ; oda: dygiaodžiai „Echinodermata, mriokoxue” GZ; ra- gai: dykaragiai, tuščiaragiai „Bovidea, nojoporue“ GZ; raumenys: lygiaraumeniai 93 „paBHoMycKYyJILHELIe“ GZ, nelygiaraumeniai „HepaBHoMyckyJIbHbIe“ GZ; sifonas: plačiasifoniai „Eurysiphonata, mupokocudOoxasIe“ GZ, siaurasifoniai „Stenosip- honata, yskocuporusie GZ; sparnai: naujasparniai „Neoptera, HoBokpsutsie” GZ, senasparniai ,Palacoptera, npesmexpsutsie GZ; šarvai: jvairiaSarviai ,Heteros- traci, pasmommTkosbie“ GZ; žiaunos: plokščiažiauniai |, Lamellibranchiata, Pele- cypoda, mnacranvaToxkabepusie” GZ, prieSakiniafiauniai, virSutiniaZiauniai „Pro- sabranchiata, BepxHexaGepHsie“ GZ ir kt. Reikšmės atžvilgiu tokie pat yra ir kai kurie augalų sistematikos vienetų pa- vadinimai, pvz.: laisvavainikiai „augalai, kurių vainiklapiai ligi pat pamato yra pa- laidi, tarp savęs nesuaugę“ BŽ, plikagrūdžiai „javų, paprastai turinčių grūdus su lukštais (avižos, miežiai), kai kurios veislės, neturinčios lukštų“ BŽ, plikasėkliai — „augalų grupė, turinti sėklapradžius, laisvai gulinčius ant makrosporofilų ir pas- tarųjų neapsuptus“ BŽ, GŽ. Kartais daiktavardinis sistematikos terminų sandas žymi ne gyvūno ar augalo kūno dalį, bet kitą kokį būdingą požymį, pvz.: aiškialyčiai „augalai, turintys žiedus ir aiškiai išreikštą lytinio dauginimosi formą“ BŽ, gyvagleivė „bakterijų grupė, apsupta gleivių sluoksniu ir sudaranti stambias, neretai plika akimi matomas kolonijas“ BŽ, slaptalyčiai „žiedų neturintys augalai, kurių lytinio dauginimosi būdai yra sunkiai įžiūrimi ir dėl to ilgą laiką buvo nežinomi“ BZ. Lietuviškieji sistematikos pavadinimai gana dažnai yra sudaromi pagal tarp- tautinės lotyniškosios nomenklatūros pavyzdį. Tokie terminai būna vertiniai. Palyginti nemažai nagrinėjamų sudurtinių terminų yra asmenų pavadinimai. Vienų jų ir daiktavardinis sandas remiasi asmenį įvardijančiu daiktavardžiu, o pir- masis sandas rodo kokią nors to asmens ypatybę. Dauguma pavyzdžių turi pirmąjį sandą bendr- (žymimi ką bendra turį asmenys). Pvz.: bendraatsakovis „coorBeruuk“ TŽ, bendraautoris „coaBrop“ LŽ, TZ, bendraieskovis „concren“ TŽ, bendrakal- tininkis „cosunoBaur“ TZ, bendrakreditoris „coxpemarop“ EZ, TZ, bendralai- duotojis „conopyuurejns“ TZ, bendranuomininkis „cCOHAHHMATeJI5, coapeHaaTop“ TZ, bendrapilietis ,corpaxnanun® TZ, bendraredaktoris „copemakrop“ LZ, ben- drasavininkis ,cosnaneneu“ EZ, ,cocobcreenunk, cosmanenen TZ, bendrasko- lininkis ,copomxuuk® TZ, didmeistris ,rpocemeitcrep” SZ, lengvaatletis „nėkko- artnet” SZ, sunkiaatletis „Taxėnoarner“ SZ. Kitų diriniy, kurie eina asmenų pavadinimais, antrojo sando pamatiniai daik- tavardžiai žymi kokį asmeniui būdingą objektą, kuris imamas įvardijimo pamatu. Tokie dariniai, žinoma, vartojami perkeltine reikšme, jų darybinė ir leksinė reikš- mė nesutampa. Pvz.: bendradarbis „corpymaux“ LŽ, TŽ, bendraskolis „coxojnkaar“ EZ, įvairiadarbis „pasnopaG6owunit“ EZ. Kai kurie šios rūšies dariniai greičiau- siai laikytini daiktavardiškai vartojamais būdvardžiais, pvz.: lygiateisis „paBHo- npaBHsIž“ TŽ, mažametis ,manoneranit” TZ, maZaturtis „ManouMyltunuitį MAaJIOO- Gecneuexnsrit“ EZ, nepilnametis „wecoBeprueHojieraaū“ TŽ, pilnametis „coBep- mennuojieTEžž“ TZ, pilnateisis „nomuonpasusrit“ TZ. Sugretinus šias dvi asmenų pavadinimų grupes, galima pasakyti, kad lietuviškų sudurtinių daiktavardžių darybos polinkius labiau atitinka antroji grupė. 1920 m. paskelbtame straipsnyje „Dėl „Gamtos pradžiamokslio“ pasirodymo (Kalbos da- 94 lykai)“ J. Jablonskis taisė bendrakeleivį, pakeisdamas jį kelionės (kelio) draugu®®. Daugiau šios rūšies Žodžių yra taisyta vėliau. J. Palionis bendrakaltininkį laiko nelabai įprastu dariniu dėl to, kad tokios rūšies sudurtinių daiktavardžių an- trieji sandai dažniausiai esą dviskiemeniai. Vietoj šio termino, taip pat vietoj ben- dranuomininkio, bendraskolininkio siūlė vartoti dūrinius bendrakaltis, bendranuomis, bendraskolis**. Po keliolikos metų šiuos taisymus pakartojo V. Būda*?*, pridėdamas ir naujų (bendralaiduotojis = bendralaidis, bendraatsakovis = bendraatsakis?), taip pat palaikydamas koautorių vietoj bendraautorio, ir visus tokius dūrinius lai- kydamas iš esmės nepriimtinais ir netaisyklingais. Kalbininkų požiūris į tokius darinius, apskritai imant, tebėra nenusistovėjęs. Pavyzdžiui, A. Piročkinas abejo- ja, ar J. Jablonskiui vertėjo taisyti bendrakeleivį, nors šis savo daryba ir reikšme nesąs visai taisyklingas**. „Kalbos praktikos patarimuose“ kai kurie taisymai pa- kartoti*“, tačiau nieko nepasakyta apskritai apie tokios rūšies darinius. Kalbos taisytojai, matyt, dažniausiai tokius dūrinius peikia dėl formos (per sudėtingas antrasis sandas, netinkama darinio galūnė). Tačiau kartais pareiškiama nemažų priekaištų ir jų reikšmei (V. Būda). Žinoma, negalima teigti, kad asmenis žymintys. daiktavardžiai apskritai negali būti dūrinių antrojo sando pamatu. Sandų tarpusa- vio santykiavimas taip pat būna įvairus. Dėl to labiausiai ir krinta į akis bei už- kliūva antrojo sando darybinis sudėtingumas. Tad taisymai bendrakaltis, bendra- nuomis, bendraskolis (pastarasis, beje, EŽ ir teikiamas) yra visai pagrįsti. Šia kryp- timi taisytini ir kiti analogiški dūriniai bei taip darytini ir nauji. Daug sudurtinių terminų turi sandus iš tokių būdvardžių ir daiktavardžių, kurių kamienai darybiškai neskaidomi. Tai yra bendras dabartinės lietuvių kalbos sudurtinių daiktavardžių darybos polinkis. Tačiau siekiant sudaryti paprastesnes formos atžvilgiu rūšinių terminų šistemas (sudurtinis terminas šiuo atžvilgiu yra paprastesnis už sudėtinį), neretai šio bendrojo polinkio nebepaisoma. Net trečdalis nagrinėjamų terminų turi sandus, kuriuose, be šaknies, yra dar darybinių afiksų. Tačiau beveik pusės tokių sandų pamatiniai būdvardžiai ir daiktavardžiai yra dvis- kiemeniai, pvz.: aklas, baltas, sukrus, šaltas, šiltas; čiurkšlė, kaltas, ramstis, raštas, ūglis ir kt. Tad žodžiais, turinčiais skiemenų skaičiumi žodį pailginančius afiksus, sandai remiasi gerokai rečiau. Tokių sudurtinių terminų nagrinėjamų pavyzdžių tarpe nėra nė penktadalio. Dvigubai dažniau toks yra pirmasis — būdvardinis — sandas, pvz.: dėmėtligė BZ, nariuotakojai GZ, nariuotastiebiai BZ, prieSakiniask - ruosčiai GZ, vidutinkalniai GZ, viršutiniažiauniai GZ; nelygiaraumeniai GZ, mepil-- nadanciai GZ. Beveik visi diriniai, turintys darybiskai sudėtingą antrąjį sanda, yra jau minéti asmeny pavadinimai su pirmuoju sandu bendra-. Dauguma darybis- kai sudėtingą sanda turinčių sudurtiniy terminų yra padaryti ne be kitų kalbų ati- tinkamų terminų arba tarptautinės lotyniškosios nomenklatūros įtakos. Kad sudur- tinių daiktavardžių darybos polinkio nesiremti aiškiai išsiskiriančius afiksus turin- ?* Jablonskis J. Rinktiniai raštai. — V., 1959, t. 2, p. 229, 232. 23 Palionis J. Dėl vieno kito teisės termino. — Kalbos kultūra, 1961, sąs. 1, p. 49. 24 Būda V. Ar geras darinys bendraautoris? — Mūsų kalba, 1973, Nr. 6, p. 30—33. 25 Piročkinas A. Jono Jablonskio leksiniai taisymai. — K., 1970, p. 88. *€ Kalbos praktikos patarimai. — V., 1976, p. 44—45. čiais žodžiais iš esmės linkstama laikytis terminologijoje, rodo ir tai, kad kartais pamatinio žodžio kamienas dūrinyje supaprastinamas arba vartojamas retesnis variantas, pvz.: didburė SZ, geltvilnė ATŽ, plynaukštė GZ. Pastarasis terminas ant- trąjį sandą, matyt, turi iš žodžio aukštuma. Sudurtiniai terminai, turintys pirmąjį būdvardinį sandą, kiek dažniau yra da- romi su jungiamaisiais balsiais (tokių yra beveik trys penktadaliai nagrinėjamų pavyzdžių). 709, terminų, turinčių jungiamuosius balsius, yra sudaryti su jungiamuo- ju balsiu -a-, netoli ketvirtadalio tokių pavyzdžių turi jungiamąjį balsį -ia-. Jungia- mieji balsiai -i-, -y- ir -0- yra labai reti. Kalbamų terminų sandų sudūrimo polinkiai matyti iš 5 lentelėje pateiktų duomenų. 5 lentelė Pirmojo būdvardinio sando jungimas Darinių skaičius pagal pirmojo sando pamatinių Jungiamasis būdvardžių galūnes Iš visoidarinių -as | -ias | -us -is 4(+1) 3 10 5 62(+1) -a- 62 (+1) 1 63 (+1) -ia- 7 11 3 | 21 „y- | 1 2 3 -i- 1 1(+2) 2(+2) -0- 1 1 152 Pastabos. 1. Kai kurių būdvardžių galūnės įvairuoja, pvz., smailus ir smailas. Tokiu atveju čia skaičiuota, remiantis DŽ teikimu (smailus). 2. Kai kurių darinių terminų žodynuose įdėta va- riantų su skirtingai sudurtais sandais, pvz.: gyvasakiai BŽ ir gyvsakiai ChŽ, plokščiakalvė MŽ ir plokštikalvė GŽ. Lentelėje tai atsispindi skliausteliuose pridedamu skaičiu, kuriuo žymimas žodynuose antruoju pateiktas terminas arba remiamasi DŽ rekomendacijomis. Kiek daugiau negu du penktadaliai terminų jungiamojo balsio neturi. Tuo pa- čiu santykiu be jungiamųjų balsių sudurti pirmieji sandai tiek iš būdvardžių su galū- ne -as, tiek su galūne -us (dažniausiai tokiais būdvardžiais ir remiasi pirmieji sandai). Jungiamąjį balsį -a- turi trys penktadaliai darinių, kurių pirmasis sandas re- miasi -as galūnės būdvardžiais. Iš kitokias galūnes turinčių būdvardžių kilę sandai su šiuo jungiamuoju balsiu iš esmės nejungiami. Turimų pavyzdžių tarpe tokį jun- giamąjį balsį turi tik sukrapluoštis BŽ. 96 Jungiamąjį balsį -ia- turi beveik septintadalis visų dūrinių su būdvardiniu ir daiktavardiniu sandu. Tą jungiamąjį balsį dažniausiai gauna sandai iš būdvardžių su galūnėmis -us (netoli pusės tokių pavyzdžių) ir -ias (kiek daugiau negu pusė pa- vyzdžių), taip pat -is. Kiti jungiamieji balsiai yra labai reti (turimų pavyzdžių tarpe -i-, -y-, -0-). Juos turi mažiau negu dvidešimtoji sudurtinių terminų dalis, pvz.: -i-: aukštikalniai GZ, žalitvorė BZ: -y-: brangymetis EZ, slapyvardis LZ, šlapymetis MZ: -0-: sūrožemis GŽ, MŽ. Šiaip jau sandų jungimo būdas nuo pirmojo sando pamatinių būdvardžių griežtai nepriklauso. Iš to paties būdvardžio kilęs sandas vienuose dariniuose nere- tai jungiamas vienaip, o kituose — kitaip, pvz.: aukštagalis GZ, aukštikalniai GZ ir aukštupis GZ; brangakmenis ChZ ir brangymetis EZ; gyvašaknė BZ ir gyvsidab- ris ChZ, GZ; plikasėkliai BZ, GZ, ir plikmolis MZ; rudašerdė BZ ir rudžemis GZ, MZ; sausasoné SZ ir sausvéjis GZ, MZ ar sausledžiai GZ; šlapduobė ir Slapymetis MZ ir kt. Pasitaiko net to paties termino variantų, turinčių nevienodai sujungtus san- dus, pvz.: gyvsakiai ChZ ir gyvasakiai BZ; sausslėnis GZ, MZ ir sausaslėnis MZ: plokščiakalnis MŽ, plokščiakalvė MŽ ir plokštikalnis GŽ, SŽ, plokštikalvė GŽ. Tokių darybos variantų buvimas terminologijai yra visai nereikalingas. Jie būtų pateisinami tik tuo atveju, jei padėtų išskirti, kad ir artimas, terminų reikšmes. Šiuo atveju taip nėra, tad, tvarkant terminiją, būtina atsisakyti nereikalingų variantų, paliekant įprastuosius, plačiai vartojamus literatūrinėje kalboje. Apskritai galima pastebėti, kad jungiamųjų balsių vartojimo polinkiais termi- nologinė leksika iš esmės nesiskiria nuo bendrųjų dabartinės kalbos polinkių. Gal tik kiek dažniau sandai jungiami su jungiamaisiais balsiais. Vyriškosios giminės sudurtiniai terminai, sudaryti iš būdvardžio ir daiktavar- džio, paprastai turi galūnę -is (vn. K. -io), o moteriškosios giminės -ė. Asmenis pa- vadinantys dūriniai paprastai būna abiejų giminių, ir tik terminų žodynų (o gal ir | pačios terminologijos) ypatybe laikytina tai, kad pateikiami tik vyriškosios giminės asmenų pavadinimai. Asmenų pavadinimai sudaro 15% visų nagrinėjamų pavyzdžių su būdvardiniu ir daiktavardiniu sandu. Kaip santykiauja likusių darinių galūnės su antrojo sando pamatiniais daikta- vardžiais, parodyta 6 lentelėje. Iš lentelės matyti, kad beveik visi sudurtiniai terminai, kurių antrasis sandas remiasi vyriškosios giminės daiktavardžiu, yra vyriškosios giminės ir turi galūnę -is (vn. K. -io). Vyriškosios giminės yra ir netoli pusės terminų, kurių antrasis sandas remiasi moteriškosios giminės daiktavardžiu. Taip yra visų pirma dėl to, kad gyvūnų ir augalų sistematikos terminai dažniausiai būna vyriškosios giminės ir, vadinasi, tų darinių giminė nepriklauso nuo to, kurios giminės daiktavardžiu remiasi antrasis sandas. Be to, ir kai kurios kitos terminų grupės (pavyzdžiui, že- mės rūšių pavadinimai) paprastai būna vyriškosios giminės. Pvz.: aiškialyčiai BŽ, dygiaodžiai GZ, nariuotakojai GZ, plikasėkliai BZ, GZ, plokščiažiauniai GZ, slap- talyčiai BZ; baltžemis MZ, geltonžemis GZ, juodžemis GZ, MZ; aukštupys MZ, grynanglis ChZ, klampupis GZ, Zemupys MZ. 4. 1019 | 97 6 lentelė: Darinių galūnių ir antrojo sando pamatinių daiktavardžių galūnių santykis Darinių skaičius pagal antrojo sando pamatinių daiktavardžių galūnes lin vyriškosios giminės ponte giminės Ba p -is : -is -as -1s »ys ; -ius | -uo -a -ė . (-ies) | (-ies) -is Wi TE TS | 3 f saz ds 93 -ys 2 1(+1) 3(+1) -as | 1 1 | -ė | 2 | 18 8 4 32 | | | | | | pid | | 129 Galiine -ys turi tik keletas darinių (antrieji sandai — galys ir -upys). Tik vienas. terminas smulkiasopkynas „Menkoconoumaur“ GZ turi nebūdingą galūnę. Tačiau tai yra nekūrybiškas vertinys ir, žinoma, taisytinas. Galimas daiktas, čia tiktų sop- kelynas. | Daugiau kaip pusė sudurtinių terminų, kurių antrasis sandas remiasi moteriš- kosios giminės daiktavardžiais, yra moteriškosios giminės ir turi galūnę -ė. Išsky- rus minėtus atvejus, kai dariniai būna vyriškosios giminės, visi kiti sudurtiniai terminai yra moteriškosios giminės. Atvejų, kai antrojo sando pamatinis daik- tavardis yra vyriškosios giminės, o darinys — moteriškosios, labai mažai. Tarp nagrinėjamų pavyzdžių — tai žuvų sistematiniai pavadinimai bei ligų pavadinimai, pvz.: sausašonė „plakis, rycrepa“ SŽ: raudonšašė „raudonos, iškilios dėmės ant kriaušės lapų, sukeliamos grybo Polystigma rubrum (Pers.) DC.“ BŽ. Apskritai aiškiai linkstama perkeltinės reikšmės darinių giminę reikšti ne pagal antrojo sando pamatinio daiktavardžio giminę, bet pagal tai, kas pavadinama (augalas, gyvūnas, žuvis, liga ir kt.). Sistematikos ir kai kurie kiti terminai paprastai būna daugiskaitiniai, kai įvar- dijama ne augalų gentis, gyvūnų rūšis, o tam tikra jų klasė, eilė (augalų), būrys (gy+ vūnų), šeima ar kt. Apskritai imant, bendraisiais darybos polinkiais terminai su būdvardiniu ir daiktavardiniu sandu niekuo labiau nesiskiria nuo abu daiktavardinius sandus tu- rinčių terminų. Netgi toje pačioje klasifikacijoje rūšiniai terminai neretai būna tiek su daiktavardiniu, tiek su būdvardiniu pirmuoju sandu. 98 Diiriniai su skaitvardiniu ir daiktavardiniu sandais Sudurtinių terminų, kurių pirmasis sandas yra skaitvardinis, o antrasis daikta- vardinis, nagrinėjamuose šaltiniuose yra beveik tris kartus mažiau, negu darinių, turinčių pirmąjį būdvardinį sandą. O dūrinių su abiem daiktavardiniais sandais yra per 7 kartus daugiau. Šios rūšies terminų yra įvairiose terminologijos srityse, | jų daroma ir naujų. Dauguma tokių darinių turi grynai lietuvišką daiktavardinį sandą. Tarptauti- niu daiktavardžiu (paprastai terminu) paremtą antrąjį sandą turi maždaug ketu- riolikta darinių dalis, pvz.: dvipolis „Byxnontocaur“ STZ, keturpolis „4erTsrpėx- noJuochux“ FZ, STZ, šešiaatomis „junginys, sudarytas iš šešiaatomių molekulių“ ChZ, vienatomis „ommoroMHzx“ LŽ. Šių darinių daiktavardiniu sandu yra pasakomas tam tikro daikto arba rečiau veiksmo ar gyvio pavadinimas, o pirmuoju sandu žymima su kiekiu ar skaičiuoja- mąja eile susijusi ypatybė. Skaitvardinis sandas paprastai determinuoja antrąjį, daiktavardinį, sandą. Maždaug pusė terminų reiškia tą patį arba beveik tą patį, ką ir sandų reikšmių suma. Tokių darinių reikšmės centras yra daiktavardinis sandas. Pvz.: antražolė „atolas, orasa“ MZ, dešimtadienis „dekada, necarnmuenka® EZ, dvideginis „diok- sidas“ ChZ, dvišuolis ,,nBoitaoit npbikox“ SZ, penkmetis „nmarunerxa“ EZ, pirma- galys noc“ SZ (irklavimas) , pirmaraštis „originalas“ LŽ, pirmažolė „pirmojo pjo- vimo žolė“ MZ, septynmetis „ceMuuierKa“ EŽ, trišuolis „Tpoituolžt NpbDKOK“ SZ, viendeginis „monoksidas“ ChŽ, vienkiemis „xyrop“ EŽ ir kt. Kartais susidaro ga- na didelės grupės tą patį antrąjį sandą turinčių terminų, pvz.: eilė: aštuoneilis „BocbMucraumme“ LŽ, dvieilis wasycramme® LŽ, ketureilis „ueTBepocTrHuImme“ LZ, penkiaeilis „narucrumme“ LZ, trieilis „Tpėxcraume“ LZ; kova: deSimtkové „necsru6opbe“ SZ, dvikové „mBoe6opbe“ SZ, dvylika- kové „mBenamuaruGopLe“ SZ, penkiakové „nariGopsbe“ SZ, šešiakovė „mecTH- 60pse“ SZ, trikovė „Tpoe6opbe“ SZ. Tie sudurtiniai terminai, kurie pavadina kitokį dalyką, negu išplaukia iš sandų reikšmės, paprastai turi perkeltinę reikšmę. Daiktavardiniu sandu dažniausiai pa- sakoma terminu žymimo dalyko dalis. Patys terminai yra tam tikrų tas dalis turin- čių daiktų arba rečiau gyvių pavadinimai. Vadinasi, jie priklauso aktyvių lietuvių kalboje metoniminių, arba bahuvrihi, sudurtinių daiktavardžių tipui. Pvz.: dešimt- kojis „daugiavamzdis rinktuvas“ ChŽ, dvibranduolis „kompleksas su dviem cen- triniais atomais“ ChZ, dvinaris „myunen“ STZ, dviratis „Benocanen“ SZ, ketur- kojis (stovas) „uersipėxmoxHux“ ChZ, šešiaatomis „junginys, sudarytas iš šešiaato- mių molekulių“ ChZ, trikampis „mnaBxu“ SZ, trikojis „stovas trimis kojomis“ MZ, ChZ, GZ, vienratis „prietaisas kroviniams (daugiausia Žemei) pervežti trum- pais atstumais“ MZ; aštuoniakojai „Octopoda, BocbMuxorue“ GZ, dvikapliai „Di- protodontia, ĮtBype3uoBsIe“ GZ, dviraumeniai „myxMyckynbubsIie“ GZ, vienaląsčiai „Protozoa, onHoKJieToOuHbIe“ GZ, vienaraumeniai „OLHOMYCKYJIbHbIe“ GZ. Palyginti nedaug tėra darinių, kurių antruoju sandu pasakomas kitas koks ter- minu žymimam dalykui būdingas dalykas (bruožas), pvz.: antrapareigis „COBMeC- 4* 99 THTeJIL“ EZ, vienamotis „emmanuoyTpoOnerit“ TZ, vienatėvis „enauokpoBnerit“ TZ. Beje, pastarieji du dūriniai greičiausiai yra daiktavardiškai vartojami būdvardžiai. Sudurtinių terminų pirmasis sandas dažniausiai remiasi kiekiniais skaitvardžiais nuo vieno iki dešimties. Darinių su tolesniais kiekiniais skaitvardžiais yra labai ma- zai. Septintadalis darinių remiasi kelintiniais skaitvardžiais (dažniausiai pirmas ir antras). Antrojo sando pamatiniai daiktavardžiai dažniausiai turi darybiškai neskaido- mą kamieną. Išimtį sudaro tik vienas kitas darinys, pvz.: antrapareigis EŽ, dvi- branduolis ChŽ, dvideginis ChŽ, pirmaraštis LŽ ir kt. Kartais darybiškai sudėtin- gesnių daiktavardžių kamienai į dūrinį patenka supaprastinti, pvz.: vienaląsčiai GŽ (:ląstelė), vienamotis TŽ (:motina). Iš skaitvardžių du ir trys kilę sandai visuomet yra dvi- ir tri-. Iš kitų kiekinių skaitvardžių kilę sandai truputį dažniau yra duriami su jungiamuoju balsiu -a- (viena-, dvylika-) arba -ia- (aštuonia-, penkia-, šešia-), tačiau tie patys sandai gali būti ir be jungiamojo balsio, pvz.: aštuoneilis LŽ ir aštuoniakojai GŽ, penkmetis EZ ir penkiaeilis LŽ, vienratis MZ ir vienažingsnis SZ. Dariniai, kurių pirmasis sandas remiasi kelintiniais skaitvardžiais, paprastai turi jungiamąjį balsį -a-, pvz.: antražolė MZ, pirmavaizdis STZ, pirmažvėriai GZ. Sudurtiniai terminai su skaitvardiniu ir daiktavardiniu sandais turi būdingas darinių su antruoju daiktavardiniu sandu galūnes — vyriškosios giminės -is (vn. K. -io), moteriškosios giminės -ė. Dauguma darinių yra vyriškosios giminės (beveik keturi penktadaliai pavyzdžių). Daug ir tų darinių, kurių antrasis sandas remiasi moteriškosios giminės daiktavardžiais, taip pat yra vyriškosios giminės. Tai visų pirma sistematiniai gyvūnų pavadinimai, taip pat apie pusė kitokią reikšmę turin- čių terminų, pavyzdžiui, prietaisus, eilėraščius pagal posmo ilgį žymintys terminai. Šiuo atveju, kaip dažniausiai ir būdinga perkeltinės reikšmės dariniams su antruo- ju daiktavardiniu sandu, dūrinio giminė visų pirma pareina nuo to, kas įvardijama. Galūnės -is variantas -ys ir čia labai retas — ją turi darinys su antruoju sandu iš daiktavardžio galas (pirmagalys SŽ). Beje, tą sandą turintys dariniai beveik vi- si turi šią galūnę (plg. darinius su pirmuoju daktavardiniu ir būdvardiniu sandais). Terminas pusantradeginys ChŽ turėtų būti su galūne -is (plg. viendeginis, dvidegi- nis ChZ), nes nepatogi kirčiavimo paradigma (34?). Beje, dabartinėje chemijos ter- minologijoje deginių kažkodėl atsisakyta (įteisintas terminas oksidas, taip pat mo- noksidas, dioksidas), tad ir pusantradeginio vietoj ChŽ teikia trioksidą. Dūriniai su veiksmažodiniu ir daiktavardiniu sandais Sudurtinių terminų, kurių pirmasis sandas remiasi veiksmažodžiu, o antrasis — daiktavardžiu yra palyginti nedaug. Jų yra 17 kartų mažiau, negu darinių su abiem daiktavardiniais sandais. Labai reti čia tokie hibridiniai dūriniai, kurių vienas san- das remiasi tarptautiniu terminu, pvz.: lydmetalis „lygių dalių alavo ir švino lydinys, vartojamas litavimui“ ChZ. Veiksmažodinis šių sudurtinių terminų sandas būna nevienoks. Trečdalio da- rinių pirmasis sandas formos (dažniausiai ir reikšmės) atžvilgiu yra susijęs su nevei- 100 kiamosios rūšies būtojo laiko dalyviais. Šie dariniai reikšmės ir darybos formos atžvilgiu nesiskiria nuo būdvardinį pirmąjį sandą turinčių terminų. Kitų šios rū- šies darinių pirmasis sandas formos atžvilgiu susijęs su atitinkamų veiksmažodžių asmenuojamosiomis formomis, nors reikšmės atžvilgiu dalis jų (netoli trečdalio) artimiau santykiauja su neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviais, pvz.: gyven- vietė „ceJieHHe; HaceJičHHOS MeCTO: IIocėjiokK“ EZ, (yra ir sinonimas gyvenamoji vieta), TŽ, gręžvietė »3a00it; 3a60it ckBaxHHbI“ GZ, lydraštis „CONpOBOJKHTĖEJIL- HOE MUCbMO ; Haka Has" EZ, »CONIPOBOUTEIILHOE (IIPENPOBOAUTENILHOE) MTHCHMO TZ, siurbvamzdis „vamzdis, kuriuo siurblys paima vandenį iš vandens telkinio“ MŽ. | Darinių pirmuoju sandu pasakoma tam tikra su pamatiniu veiksmažodžiu (tiksliau jo žymimu veiksmu) susijusi (iš to veiksmo kylanti) ypatybė, būdinga da- lykui ar gyviui, kuris vadinamas antrojo sando pamatiniu daiktavardžiu. Daugu- ma tokių sudurtinių terminų yra negyvų dalykų pavadinimai. Jų daiktavardinis sandas Žymi tos pačios rūšies dalyką, kaip ir darinys, tik darinio reikšmė yra siau- resnė, apibrėžta veiksmažodinio sando. Vadinasi, dūriniai yra determinaciniai, jų pirmasis sandas determinuoja antrąjį, daiktavardinį. Pvz.: čiulpvamzdis „vamz- dis, einantis nuo hidroturbinos į apatinį vandens bjefą“ MŽ, degligė „augalų liga, sukelianti audinių parudavimą, panašų į nudegimą, o kartais ir ištisų ūglių džiūvi- mą“ BZ, delspinigiai „nenma“ EZ, TŽ, dribsmėlis „gruntas (dažniausiai smulkus smėlis), kuris, prisotintas vandens, įgyja kai kurias skysčio savybes“ MŽ, GŽ, gręž- milčiai „OypoBas Myra“ GZ, kirstavilnė „Kailių išdirbimo fabrikuose kirtimo ma- šinomis nuo avies kailio nuimta vilna“ ATŽ, kirtavietė „3a6oit“ (kasiniuose) GŽ, lydmetalis „Nygių dalių alavo ir švino lydinys, vartojamas litavimui“ ChZ, matlan- kis „į 180 laipsnių padalytas pusratis kampams matuoti“ MŽ, SŽ, pilkapis „xyp- ra“ SZ, siurbiastaklės „craxox-kauaJiKa“ GZ, siurbvamzdis „vamzdis, kuriuo siur- blys paima vandenį iš vandens telkinio“ MZ, skeltavaisiai „sausi vaisiai, kilę iš dvilizdės ar daugializdės mezginės, kurie subrendę suskyla išilgai į tiek dalių, kiek lizdų turėjo jų mezginė (skėtinių, lūpažiedžių, dedešvinių šeimose)“ BŽ, skustavil- nė „kailių išdirbimo fabrikuose skutimo mašinomis nuo avies kailio nuimta vilna, kurios plaušeliai ne trumpesni kaip 35 mm“ ATŽ, trupavaisiai „pailgi daugiasėk- liai sausieji vaisiai, kurie subrendę sutrūkinėja skersai į paskirus vienasėklius nare- lius. Jie priskiriami prie skeltavaisių. Aptinkami tarp kryžmažiedžių (pvz., svėrės, ridiko) ir ankštinių augalų (pvz., seradelės)“ BZ. Palyginti negausu (penktadalis) perkeltinės reikšmės sudurtinių terminų su veiksmažodiniu ir daiktavardiniu sandais. Jie taip pat yra determinaciniai metoni- miniai (bahuvrihi tipo) dūriniai. Antrasis (daiktavardinis) sandas žymi terminu įvardijamo dalyko tam tikrą dalį, o veiksmažodinis sandas — su veiksmu susijusią ypatybę. Literatūrinėje kalboje ir tarmėse šios rūšies dūrinių yra gausu, tačiau dau- guma jų eina menkinamaisiais asmenų pavadinimais. Terminologijoje šios reikšmės žodžiai paprastai nevartojami. Tuo ir paaiškinamas tokių darinių negausumas. Tu- rimi pavyzdžiai visi yra augalų arba gyvūnų sistematikos terminai, pvz.: gaubtasėk- liai „aukščiausiai išsivysčiusių augalų tipas, kurį tarp kitų požymių charakterizuo- ja buvimas žiede tokios piestelės, kurią sudaro suaugę savo kraštais makrosporo- 101 filai, apgaubiantys sėklapradžius. Ši piestelė vėliau išauga į vaisių su sėklomis vi- duje — Angiospermae, rokpbiroceMeKHHsIie“ BZ, GZ, jungtavainikiai „augalai, kurių vainiklapiai dalinai arba ištisai yra suaugę į vamzdelį — Sympetalae, cnait- HojenecrHsLIe“ BZ, liekanagiai „Perissodactyla, HermapHoKonbITHbIe“ GZ, pras- kėstadančiai „Schizodonta, pacmennénrosybuie GZ, sétanagiai „Artiodacty- la, mapHorKonbITHbIe“ GZ. Veiksmažodžiai, kuriais remiasi pirmasis darinių sandas, paprastai yra pirmi- niai. Išimtys retos, pvz.: gyvenvietė BZ, TŽ, (:gyventi), lydraštis BZ, TŽ (lydėti, lydi, -ėjo), trupavaisiai BŽ (:trupėti, trupa, -ėjo). Terminų daryboje paprastai remiamasi nepriešdėliniais veiksmažodžiais (tarp nagrinėjamų pavyzdžių išimtis tik praskėstadančiai GZ). Antrojo sando pamatiniai daiktavardžiai taip pat paprastai turi darybiškai neskaidų kamieną (išimtis lydraštis EŽ, TŽ). Dariniai, kurių pirmasis sandas remiasi neveikiamosios rūšies būtojo laiko da- lyviu, dažniau būna su jungiamuoju balsiu -a-, nors yra ir darinių be šio balsio. Kitokia forma besiremiantys veiksmažodiniai sandai dažniausiai duriami be jun- giamųjų balsių (išimtys: kirtavietė GZ, liekanagiai GZ, siurbiastaklés GZ, trupavai- siai BZ). Kaip ir kiti daiktavardinį antrąjį sandą turintys dūriniai, sudurtiniai terminai paprastai turi galūnes -is (vyriškosios giminės, vn. K. -io) ir -ė (moteriškosios gi- minės). Darinio giminė pareina nuo antrojo sando pamatinio daiktavardžio giminės (paprastai dariniai yra tos pačios giminės, kaip sando pamatinis. daiktavardis, išimtys — tik augalų bei gyvūnų sistematikos pavadinimai, kurie, kaip ir kitais atvejais, dažniausiai būna vyriškosios giminės ir daugiskaitiniai). Dūriniai su prieveiksminiu ir daiktavardiniu sandais Sudurtinių terminų su prieveiksminiu ir daiktavardiniu sandu yra ne ką mažiau, negu aptartosios rūšies darinių su veiksmažodiniu ir daiktavardiniu sandu. Septin- tadalis šios rūšies dūrinių yra tokie hibridai, kurių daiktavardinis sandas re- miasi tarptautiniu terminu, pvz.: daugidpolis „MHoronojirocHuk“ STZ, pusiau- mikrometodas „kai analizuojama 10—20 mg medžiagos“ ChZ, pusiausumė „mosry- cyMMa“ STZ. Trečdalis darinių su pirmuoju prieveiksminiu ir antruoju daiktavardiniu sandu žymi tos pačios rūšies dalyką, kaip ir pamatinis antrojo sando daiktavardis. Prie- veiksminis sandas apibrėžia, determinuoja daiktavardinį, pvz.: aplinkraštis ,,uap- Kyxap“ EZ, TŽ, daugiakovė „MuoroGopre“ SZ, paskuigalis (denio) „ror“ SZ (buriavimas). Likusių dūrinių leksinė reikšmė pagal santykį su iš sandų reikšmės kylančia darybine reikšme yra perkeltinė. Jie visi taip pat yra determinaciniai, o dauguma jų — metoniminiai. Daiktavardinis sandas dažniausiai žymi terminu įvardijamo dalyko tam tikrą dalį, o prieveiksminis ją apibrėžia, pvz.: a) daiktų, geometrinių figūrų pavadinimai: daugiabriaunis (akmuo) „MHororpanmuur“ GZ, daugiakampis „MHoroyrojibHnK“ STZ, daugianaris „Muoroujen“ STZ, gretasienis „rnapaJUIeJIerm- 102 men“ STŽ, šalivagė „Žemės juosta išilgai upės kranto, rezervuota praėjimui, statybinėms medžiagoms ir kitiems reikalams“ MŽ, GZ; b) sistematikos ter- minai: daugiakapliai „Polyprotodontia, MHOrope3HOBbIe“ GZ, daugiakojai „My- riapoda, MHoronoxku“ GZ, daugialąsčiai „Metazoa, MHorokneToumEbIe“ GZ. Pirmasis šios rūšies darinių sandas remiasi senybiniais prieveiksmiais aplink, daug, greta, paskui, pusiau, šalia. Dauguma šių prieveiksmių su antruoju sandu duriami be jungiamųjų balsių. Tačiau visi terminai, kurių pirmasis sandas yra iš prieveiksmio daug, turi jungiamąjį balsį -ia. Iš prieveiksmio šalia kilęs sandas yra Sali-. Antrasis sandas dažniausiai remiasi neskaidy kamieną turinčiais daiktavardžiais. Deminutyvines priesagas turintys terminai į dūrinius, kaip ir kitais atvejais, paten- ka be tų priesagų, pvz.: daugialąsčiai GZ (:ląstelė), daugiažiužis BZ (:žiuželiai). Tačiau keletas darinių turi antrąjį sandą su išlaikytais pamatinio daiktavardžio darybos afiksais, pvz.: pusiaukampinė STŽ, pusiaukraštinė STŽ. Terminai daugias- taklininkas BZ ir pusiaumikrometodas ChŽ yra vertiniai, plg. rusy mMuozocmanounux noaymuxposemoo. Jie, žinoma, taisytini. Pirmajam būtina bent jau pakeisti galū- ng, t.y. vartoti daugiastaklininkis, -ė. Mat ir šios rūšies sudurtiniai daiktavardžiai paprastai turi tik dvejopas galūnes (-is, vn. K. -io vyriškosios ir -ė moteriškosios giminės). O pusiaumikrometodas, matyt, rašytinas dviem žodžiais. Matematikai galėtų pagalvoti ir dėl pusiaukampinės bei pusiaukraštinės. Tiesioginės reikšmės dariniai paprastai būna tos pačios giminės, kaip ir antro- jo sando pamatinis daiktavardis. Perkeltinės reikšmės terminai dažniau (matyt, dėl analogijos su kitais tos rūšies terminais, turinčiais kitokius sandus, bei dėl įvar- dijamų dalykų) yra vyriškosios giminės, Dūriniai su prielinksniniu ir daiktavardiniu sandais Sudurtinių terminų, kurių pirmasis sandas yra prielinksninis, o antrasis daik- tavardinis, yra beveik tiek pat, kaip ir terminų su prieveiksminiu ir daiktavardiniu sandu. Kas ketvirto šios rūšies darinio antrasis sandas remiasi tarptautiniu terminu, pvz.: tarpdrenis „tarpas tarp dviejų drenažo linijų“ MŽ, tarpsezonis „MexcCe30Hbe“ EŽ, tarpubunis „plotas tarp gretimų bunų“ MŽ, viršvoltažis „priedinė įtampa“ ‘ChZ. Pirmasis šios rūšies darinių sandas paprastai remiasi tik dar nevirtusiais pries- dėliais naujybiniais prielinksniais farp ir virš. Tačiau pagal darybinės reikšmės "pobūdį tokie dariniai vis dėlto yra labai artimi priešdėlių vediniams. Sandą tarp- turintys dūriniai žymi tai, kas yra tarp dalykų (nė vieno), kurie pasakomi antrojo sando pamatiniu daiktavardžiu. Dažniausiai tai įvairių vietų, retokai laiko tarpų ar daiktų pavadinimai. Pvz.: tarpgyslė ,npoxunxa“ GZ, tarp- ledynmetis „laiko tarpas tarp dviejų ledynmečių“ MZ, GZ, tarplysvis „griovelis, vaga tarp lysvių“ MŽ, tarpskiautis „tarpas tarp lapo skiaučių“ BŽ, tarpskiltis „tar- pas tarp suskaldyto lapo skilčių“ BZ, tarpsluoksnis „medžiaga'tarp dviejų sluoksnių“ 'ChŽ, EŽ, GŽ, „skirtingos medžiagos sluoksnelis tarp dviejų sluoksnių“ MŽ, tar- „sprūdis „Mocr“ GZ, tarpubamblis „stiebo dalis tarp dviejų gretimų bamblių“ BZ, tar- 103 pueilis „tarpas tarp pasodintų ar pasėtų augalų eilių“ MŽ, tarpuląsčiai „tarpai tarp ląstelių, susidarę, prasiskyrus ląstelių sienelėms arba ištirpus daliai ląstelių“ BZ, tarpupis „Mexmypeube“ GZ, „vieta tarp upių“ MZ, tarpuvagis „suversta be- ariant žemė tarp vagų“ MŽ. ¢ Kaip matyti iš pateiktųjų pavyzdžių, dariniai dažniau jungiamojo balsio netu- ri. Trečdalis pavyzdžių turi jungiamąjį balsį -u-. Šios rūšies darinių giminė (vadina- si, ir galūnė) nuo antrojo sando pamatinių daiktavardžių giminės, galima sakyti, nepriklauso. Beveik visi jie yra vyriškosios giminės if turi galūnę -is (vn. K. -io). Ketvirtadalis nagrinėjamos rūšies pavyzdžių turi pirmąjį sandą virš-, kuris yra susijęs su prielinksniu. Šie dariniai žymi papildomą (didesnį už įprastą, nustaty- tą ar laukiamą) kiekį to paties reiškinio, dalyko, kuris pasakomas pamatiniu antro- jo sando daiktavardžiu, pvz.: viršpelnis „CBEDpXIIDHOBIJIL“ EŽ, viršvalandžiai „cBepx- ypouHoe BpemMsa“ EZ, TŽ (sinonimas viršnorminis laikas), „mepepa6orxa“ (sinoni- mas viršnorminis darbas) EZ, viršvertė „CBepXcTOHMOCT5“ EŽ, viršvoltažis „prie- dinė įtampa“ ChŽ. EŽ pateiktas ir bent jau dėl galūnės taisytinas bei per griozdiš- kas terminas viršprotekcionizmas ,,CBepXIPOTEKIMOHH3M Dariniai su prielinksniu virš yra sinonimiški priešdėlio ant- vedinių vienai gru- pei, kur taip pat Žymimas pamatiniu daiktavardžiu reiškiamo dalyko perviršis. Pasi- taiko net darybinių sinonimų. Pavyzdžiui, ChZ, matyt, pirmenybę duoda čia pateik- tam terminui viršvoltažis, nes į jį nukreipiama lizde antvoltažis. Vėliau išleistame STZ pateiktas tik antįtampis, o naujajame „Fizikos terminų žodyne“ — viršįtam- pis. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ antrojo leidimo (V., 1972) rengėjai, matyt, nemokėjo apsispręsti, kuris žodis — antpelnis ar viršpelnis — teiktinesnis, nors pir- majame leidime (V., 1954) geresnis laikytas antpelnis (beje, abiejuose leidimuose tokios pat darybos viršnormis laikomas teiktinesnis už žodį antnormis). „Kalbos praktikos patarimuose“ rekomendacija pateikta tik dėl vieno šios rūšies daiktavar- džio viršpelnis (jis laikomas neteiktinu vertiniu, teikiamas antpelnis, kaip ir ant- žmogis vietoj viršžmogio)*". Darybos atžvilgiu, matyt, būtų netikslu ką griežtai peik- ti — ir vieni, ir antri atrodo vienaverčiai, tačiau aiškios ir vienodos rekomendaci- jos reikalingos ir čia. Dariniai su virš- paprastai būna be jungiamojo balsio ir dažniau vyriškosios. giminės (su galūne -is, vn. K. -io). Dūriniai su įvardiniu ir daiktavardiniu sandais Sudurtinių terminų, kurių pirmasis sandas įvardinis, o antrasis daiktavardinis, yra mažiausia tarp terminų su antruoju daiktavardiniu sandu. Pusė darinių antruo- ju sandu turi tarptautinį terminą, pvz.: saviindukcija ,,caMOMHIyKIHs" FŽ, STŽ, savikontrolė „caMonpomBepra, anglų self-verifying; self-checking“ STZ, ,camo- KOHTpoJIb“ SZ, savireprodukcija ,,caMOBOCHPOH3BE/ICHHE, anglų self-reproduc- tion STZ, savisinchronizacija ,.caMOCHHXpOHH3aIHs, anglų self-sinchronization* STZ. 27 Kalbos praktikos patarimai, p. 310. 104 Darinių įvardinis sandas determinuoja daiktavardinį, daugumos dūrinių reiks=- mė tiesioginė. Tokių darinių įvardinis sandas yra savi-, juo reiškiama, kad vyksmas ar kitas abstraktus dalykas, kuris žymimas antruoju sandu, yra nukreiptas į patį objektą. Pvz.: savateismis „caMocyn“ TZ, saviindukcija FZ, STZ ir kt. Kai kurių darinių sandų santykis kiek kitoks, pvz.: savikaina „ce6ecronMocTb“ EZ, TZ, sa- vivalė ,npowsson, csoeonme“ TZ. Darinys keliapareigis „coBMecruTeJib“ EZ turi perkeltinę reikšmę. Darybos formos ypatybėmis šios rūšies dariniai daugiau skiriasi nuo kitų da- rinių su daiktavardiniu antruoju sandu. Didelė abstrakčios reikšmės darinių dalis turi tą pačią galūnę, kaip ir antrojo sando pamatiniai daiktavardžiai. Kaip yra paste- bėjęs V. Urbutis, šį faktą „iš dalies gal reikėtų aiškinti šitokių darinių glaudžiu ry- šiu su panašiais dariniais, turinčiais antrąjį sandą iš veiksmažodžio, plg. savimyla, savišalpa ir pan.“** Tačiau, kita vertus, daugelis čia minėtų sudurtinių terminų nė- ra visai savarankiški lietuvių kalbos dariniai. Tad, be kitų priežasčių, išlaikyti ne- pakitusią antrojo sando pamatinio žodžio galūnę galėjo kiek padėti ir svetimų kalbų terminologija, kurios pavyzdžiu daryti lietuviškieji terminai. Ypač tai, matyt, pasa- kytina apie tokius pusiau vertinius, kaip saviindukcija, savikritika, savisinchroniza- cija ir kt. Vietoj kai kurių tokių dūrinių labiau tiktų vartoti priesaginius sangrąžinius veiksmažodžių abstraktus, pvz.: reprodukavimasis, sinchronizavimasis. Veiksmažodiniai sudurtiniai terminai Veiksmažodinių sudurtinių terminų, t.y. dūrinių, kurių antrasis sandas remia- si veiksmažodžiu, yra maždaug penktadalis (21,39) visų čia nagrinėjamų pavyzdžių. Šių darinių reikšmės centras yra antrasis, veiksmažodinis, sandas, nes visų pirma nuo jo pareina bendrasis dūrinio reikšmės pobūdis. Apskritai kalbamos rūšies da- riniai savo darybine reikšme yra artimi veiksmažodžių vediniams su priesagomis bei galūnėmis. Pavyzdžiui, tokie dūriniai, kaip darbdavys EŽ, TŽ, eiliakalys LŽ, grioviakasys MZ, rūdakasys GZ, prilygsta priesaginiams veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimams, šalia kurių gali būti suvokiami kaip rūšiniai pava- dinimai (plg. davėjas — darbo davėjas = darbdavys; kalikas — eilių kalikas = ei- liakalys ir t.t.). Veiksmažodžių abstraktams artimi yra dūriniai gkistata TŽ, dirvo- dara GZ, MZ, dirvotyra GZ, MZ, metalotyra ChZ, GZ, sėjomaina BZ, MZ ir kt Pagaliau nemažai yra ir šios rūšies sudurtiniy terminų, kuriais pavadinamos veiksmo atlikimo priemonės (priesaginėje ir galūninėje Žodžių vedyboje tokie vediniai pap rastai vadinami įrankių pavadinimais), pvz.: aukštimatis GŽ, MŽ, SŽ, betonmai- šė MZ, grioviakasė MZ, gruntsemė GZ, krūmapjovė MZ, pulpotiekis MZ, vanden- tiekis MZ ir kt. Galėjimas sujungti viename žodyje veiksmo objektą ar kita kurį dalyką ir patį veiksmą reiškiančius Žodžius yra didelis žodžių dūrybos privalumas, ir tai, be kita ko, itin pravartu terminologijai. Daugiau kaip trys ketvirtadaliai (779) sudurtinių terminų su antruoju veiks- mažodiniu sandu turi daiktavardinį pirmąjį sandą. Dešimtadalio dūrinių pirmasis *8 Urbutis V. Dabartinės lietuvių kalbos sudurtiniy daiktavardžių daryba, p. 105. 105 sandas yra įvardinis. Sudurtiniai terminai su pirmuoju būdvardiniu (5,2%), skait- vardiniu (4,7%), prieveiksminiu (2,6%) sandu yra žymiai retesni, o tokie dūriniai, kurių abu sandai remiasi veiksmažodžiais, yra visai reti (0,5%). Dūriniai su daiktavardiniu ir veiksmažodiniu sandais Dariniai iš daiktavardžio ir veiksmažodžio terminologijoje vartojami gana gau- siai — tarp nagrinėjamų pavyzdžių jų yra beveik tiek pat, kiek ir sudurtinių terminų su būdvardiniu bei daiktavardiniu sandais. Pažymėtina, kad nemažai šios rūšies dūrinių (geras trečdalis) turi abstrakčią reikšmę ir yra artimi su priesagomis bei ga- lūnėmis išvestiems veiksmažodžių abstraktams. Pvz.: akistata ,ounas craBka“ TŽ, diegavirtė „įvairių grybų sukeliama daigų pašaknio liga — noneraHHe cesH- nes, nojieraume BcxomoB“ BZ, dirvodara „dirvožemio susidarymas — mo4Boo6- pa3oBamue“ MZ, GZ, dirvotyra „dirvožemio tyrimo mokslas — no4uBoBe/jeHne“ MZ, GZ, fondogrąža .ponmootmava“ EZ, gleivėplūdis „kai kuriuose medžiuo- se aptinkamas reiškinys, kad iš pažeisto stiebo ar šakų išsisunkia gleivinė masė — audinių irimo produktas — ciau3ereueHue™ BZ, ižonešis „ižo ėjimo upe metas — myroxoxn“ MZ, javaklupė „rugių, kviečių liga, sukeliama Leptosphaeria herpotrichoides de Not., Ophiobolus graminis Sacc. ir kai kurių kitų grybų. Simptomai — tamsus aptraukalas ant apatinio šiaudo tarpubamlio, stiebai palū- žę, varpos pabalusios — KopHeBas THHJIb 3J/IAKOB“ BŽ, lapkritis „lapų metimas, užeinant šaltam ar sausam sezonui — defoliatio, effoliatio, meronaz“ BZ, lap- sukė „bulvių, pomidorų ir kitų augalų lapų susisukimo liga, sukeliama viruso So- lanum Virus 14 Appel et Ouanjer — cKpyuHBaHHe jmerTbeB“ BZ, ledonešis „upių, kanalų, vandens talpyklų režimo fazė, būdinga tuo, kad jos metu vandens paviršiu- mi plaukia ledai — nemoxon® MZ, GZ, lipaplūdis „ore sukietėjančių lipnių medžia- gu tekėjimas iš kaulavaisinių medžių žaizdų — gummosis, TyMMO03, Kamejere- venue“ BZ, paukščiadulka „žiedų apdulkinimas su paukščių pagalba — orni- thophilia, opaxTodunuza“ BZ, sakoplūdis „sakų tekėjimas iš sužalotų spygliuočių medžių — resinosis, cM0JIoTeueHHe“ BŽ, sėjomaina „pasėlių kaitaliojimo sistema žemdirbystėje, siekiant racionalesnio dirvos išnaudojimo ir geresnio derliaus — ceBoo6opor“ BZ, „agronomijos mokslo nustatyta sėjamųjų kultūrų ir pūdymo kaitaliojimo eilė, siekiant nuolat kelti dirvos derlingumą“ MZ, sniegotirpis ,,cHe- roraauue“ GZ, spygliakrité „spygliuočių medžių liga, pasireiškianti spyglių byré- jimu — muorre“ BZ, stiebalūžė „linų liga, sukeliama grybo Polyspora lini Laff. — Pasireiškia rudomis, dažnai susiliejusiomis dėmėmis ant lapų, stiebų, galvenų ir kitų dalių. Ankstyvose vystymosi fazėse ligos paveikti linai pagelsta ir nunyksta, paveikti vėliau — nuvysta ir palūžta — JIOMKOCTb CTeOjIeit JibHa, IKIOJIMCIOpo3 CTeOJIeit abHa, mpucyxa® BZ, ūkiskaita „planingas įmonės ar įstaigos ūkio tvarkymas rentabilumo pagrindu — xo3sitcTBeHHLIMt pac4čT, xXo3pacučT“ MŽ, EŽ, TŽ, van- dentalpa „Bojironu3MenieHue“ SŽ, vėjalauža „stipraus vėjo sukeltas medžių lau- Žymas — GypejioM, BerpojioM“ BZ, žemėnauda „3eMJIenOJIb30BaHHue“ BZ, TŽ (sinonimas žemės naudojimas), žemėtvarka „žemės tvarkymas, matavimas — 3eM- neycrpoiterBo“ MZ, EZ, TŽ, žuvivaisa „žuvų ūkio šaka, kurios uždavinys padi- 106 dinti žuvų kiekį ir pagerinti jų sudėtį natūraliuose vandenyse arba specialiuose tven- kiniuose — psI60BogerBo“ MZ, SZ ir kt. Kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių, šios reikšmės dūriniai yra įvairių specialių procesų, būsenų, taip pat mokslo sričių bei šakų pavadinimai. Dalis jų pavadina augalų ligas. Pastarieji dariniai neretai turi šiokį tokį veiksmo padarinio, rezultatinés būsenos reikšmės atspalvį. Pirmo- jo sando pamatinis daiktavardis dažniausiai žymi arba pavadinamojo veiksmo objektą, arba subjektą. | Labai paplitę terminologijoje yra dūriniai, kuriais pavadinamos įvairios veiks- mo atlikimo priemonės (įrankių pavadinimai). Tarp nagrinėjamų pavyzdžių tokių yra daugiausia (netoli 409, visų sudurtinių terminų su daiktavardiniu ir veiksmaZc= diniu sandais). Šie terminai paprastai yra tam tikrų prietaisų ar mašinų pavadini- mai. Jų veiksmažodinis sandas rodo, kokį veiksmą atlikti yra skirtos dūriniu pavadi- namos veiksmo atlikimo priemonės, o daiktavardinio sando pamatinis žodis papras- tai rodo to veiksmo objektą. Pvz.: aukštimatis „prietaisas aukščiui matuoti — BBICO- Tomep, aJibTuMeTp“ MZ, GZ, SZ, bangolaidis „BomnoBon“ FZ, STZ, betonmaišė „betonui maišyti mašina, kurioje, mechaniškai maišant, paruošiamas betono skie- dinys — GeroxoMeunrajnxa“ MZ, drėgmėrodis „prietaisas apytikriam oro drėgnumui nustatyti; higroskopas — rurpocxon“ MZ, dulkėgaudis „nsvueynoBnuTens“ ChZ, gruntėmis „rpyHToHockKa“ GZ (gręžimo technika), gruntsemė „rpyHmTouepnaTeJIs“ GZ, kelmarovė „kelmams rauti mašina — KopueBaJibHas MamuHa“ MZ, krūmap- jovė „prie traktoriaus pritvirtinamas prietaisas krūmams ir nestoriems medžiams nupjauti — kycrope3“ MZ, lašagaudis „toks laboratorinis prietaisas — KAIUJIEYJIO- BuTejib“ ChZ, lietmatis „prietaisas atmosferiniy kritulių kiekiui matuoti — ocan- KOMeDp, noxnemep” MZ, GZ, poliakalis „prietaisas poliams kalti; kaltuvas — ko- nėp“ MZ, GZ, pulpotiekis „vamzdžiai, kuriais transportuojama pulpa — myJsmo- npoBoz“ MZ, ritmusa ,xmomxka“ SZ (ledo ritulys), Sakniarové „įrankis šaknims rauti; šaknų rautuvas — xopuenép“ MZ, tankmatis „prietaisas gruntų tankumui nustatyti — mIoTEOMep“ MZ, traniéjakasé „mechanizmas, skirtas tranšėjoms kasti — Tpammeekonatens MZ, vamzdžiagaudis ,tpy6onoska“ GZ, vandenrodis „skalė upės vandens lygiui rodyti — BozoMep“ MZ, vandensvydis „prietaisas po- tencialinei vandens energijai pakeisti kinetine, paverčiant vandens srovę čiurkšle, išplaunančia gruntą; hidromonitorius — ruupoMoHHuTOp“ MZ, vėjarodis „Omuto- rep“ GZ (sinonimas vétrungé), žaibolaidis ,momHmeoTBON, rpoMooTBOz“ FZ, žemsiurbė „agregatas, susidedantis iš siurblio ir grunta supurenančio darbo orga- no, skirtas gruntui įsiurbti ir transportuoti su vandens srovės pagalba — 3eMjiecoc“ Sudurtiniai veiksmo atlikimo priemonių pavadinimai yra gana populiarūs dabartinėje lietuvių terminologijoje. Darbo objektą sudarančiuose šaltiniuose jų pateikta bemaž tiek pat, kaip ir su galūnėmis išvestų įrankių pavadinimų, ir tik maždaug 5 kartus mažiau negu atitinkamų priesaginių terminų. Palyginimui galima pasakyti, kad galūninių veiksmažodžių abstrakty tuose pačiuose šaltiniuose pateik- ta 5 kartus, o priesaginių — net 52 kartus daugiau. Šeštadalis nagrinėjamos rūšies sudurtinių terminų savo darybine reikšme yra artimi priesaginiams ir galūniniams veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų 107 pavadinimams. Apskritai dabartinės lietuvių kalbos dūryboje tarp darinių su daik- tavardiniu ir veiksmažodiniu sandu šios reikšmės dūriniai yra gausiausi*". Tai, kad nagrinėjamuose šaltiniuose tokių darinių pateikta gerokai mažiau, gali būti nulėmusi ne viena priežastis. Pirma, dalis kalbamos rūšies dabartinės kalbos sudurtinių daiktavardžių turi menkinamąją reikšmę, o terminologijoje tokie žodžiai nei var- tojami, nei nauji daromi. Antra, asmenų pavadinimų į lietuviškus terminų žodynus palyginti mažai tededama. Tad iš nagrinėjamų pavyzdžių negalima ką kategoriškai teigti apie padėtį apskritai lietuvių terminologijoje. Didesnė nagrinėjamų terminų dalis eina asmenų pavadinimais pagal jų atlieka- mą veiksmą. Daiktavardinis sandas dažniausiai žymi to veiksmo objektą. Pvz.: brokdarys „Opaxonen“ EZ, darbdavys „pa6oronarens“ EZ, TZ, darbémys „pa- Goronojnysarens“ TŽ, eiliakalys „cruxonjnėr, pupmomnér™ LŽ, grioviakasys „grio- vių kasimo darbininkas — 3eMjJIeKon“ MZ, kalnakasys „ropuopa6owmnit“ EZ, GŽ, raštvedys „menonpo3BojnaTejs“ TŽ, ridakasys „pymokon“ GŽ, streiklaužys „mrpeitkKOpexep“ EZ, ūkvedys „3aBemyronimit xossitctsoM, 32aBxo3“ EZ, vergval- dys .pabosmagenen” EZ, Zemnaudys „fizinis ar teisinis asmuo, kuris pastoviai naudojasi žemės plotu — 3eMJrenoJI530BaTejis“ MZ, TŽ, žemvaldys ,3emiesnape- aen” BZ, TZ." ~ Mažiau yra veiksmazodinés ypatybės turėtojų pavadinimų, Zyminciy ne asme- nis, o kitokius gyvus ar negyvus dalykus, pvz.: dūmodaris ,,apiMo0OpazoBaTess ChZ, kompleksadarys „atomas, sudarantis kompleksą, centrinis atomas — KOMIIJIEK- coo6pa30Barejs“ ChŽ, medgraužis „rTouunbumk“ SZ (meškeriojimas), šoniplau- ka „GoxormnaB“ SZ (meškeriojimas), vabzdžiaėdžiai „Insectivora, HacexoMosJ18bIe“ GŽ.. Yra kiek tokios darybos terminų ir botanikos terminologijoje, pvz.: azotamėgiai „šiukšlynų augalai, mėgstantys azoto gausiai turinčias dirvas — HHTpOOHJILHEIe pacremas, matpodutsl“ BZ [(sinonimai nitrofitai, azotamėgiai augalai), gumba- dariai „parazitai, sukeliantys gumbų (galų) susidarymą augaluose — neuumIoress BZ, paukščiadulkiai „paukščių apdulkinami augalai — ornithophili, jopaurodusr“ BŽ (sinonimas ornitofilai). Palyginti visai nedaug tėra sudurtinių terminų, kurie turi veiksmo padarinio žymėjimo reikšmę, pvz.: kurmiarausis | kurmrausa „kurmio išraustos žemės kupste- lis — KporoBuxa“ MZ, sniegalaužos „ant šakų nugulusio sniego aplaužyti, išguldy- ti ir deformuoti medžiai — cHerojioMer“ BZ, sniegvartos „sniego išversti medžiai — cHeroBaJIsi“ BZ, vėjalaužos „stipraus vėjo išlaužyti medžiai — GypejJIoMbI, BETpO- nome“ BZ, véjavartos „stipraus vėjo išvartyti medžiai — BerposBajtbi“ BZ. Taip pat negausūs ir vietas pavadinantys dūriniai, pvz.: takoskyra „aukštesnė vieta, kuri skiria vieną upyną nuo kito; vandenskyra — Bomopasaen MZ, GZ, vandenskyra „Bojopa3jeji“ MZ, GZ, vandenspara „vandeniui nelaidus sluoksnis — Boxuoynop“ MZ, GZ, vandentaka „žemiausias slėnio (lomy, griovų, Žemės pavir- šiaus) vietas jungianti (vingiuota) linija; talvegas — Tamsser* MZ. Kai kurie antrojo sando pamatiniai veiksmažodžiai yra vartojami visais atve- jais, kai prireikia pavadinti analogišką sąvoką. Dėl to kartais susidaro ir visai nema- 2 Urbutis V. Dabartinės lietuvių kalbos sudurtinių daiktavardžių daryba, p. 106. 108 ži giminiškų terminų būriai. Itin tai būdinga veiksmo atlikimo priemonių ir iš da- lies abstraktų darybai. Įvairių prietaisų, mašinų pavadinimai dažnai turi antruosius sandus -gaudis, -kasé, -laidis, -matis, -pjovė, -rodis, -rovė, -semė, -tiekis ir kt. Abs- traktai itin dažnai antruoju sandu turi -tyra (įvairių mokslo, kartais ir kitokių sri- čių bei šakų pavadinimai), kiek retesni dariniai su sandais -dara, -nešis, -plūdis, „tvarka, vietų pavadinimai su antruoju sandu -skyra. Pvz.: -gaudis (:gaudė, gaudyti) : dulkėgaudis ChZ, garsagaudis „3BYyKOYJIOBHTeJIL“ FZ, lašagaudis ChZ, vamzdžiagaudis GZ: -kasé (:kasé, kasti) : grioviakasé „mašina, skirta mechanizuotam griovių kasimui — kKaHaBoKonaTeJib“ MZ, tranšėjakasė „mechanizmas, skirtas tranšė- joms kasti — TpaHimeexonmatens“ MZ, žemkasė „mašina žemėms kasti — 3eM- JNiepoituas Mammua“ MZ: -laidis (: leido, leisti) : bangolaidis FZ, STZ, magnetolaidis ,,MarHATONIPOBOLI, anglų magnetic circuit“ STZ, $viesolaidis |„cBeroBom, anglų optical path“ STZ, žaibolaidis FZ; -matis (:matuoti) : aukstimatis GZ, MZ, SZ, bangomatis „BomuoMep“ FZ, STZ, daZniamatis „4acroroMep“ FZ, STZ, debitomatis ,pacxomomep,’ anglų flowmeter; flow gauge“ STZ, drégmématis „prietaisas drėgnumui, drėgmei ma- tuoti; higrometras — BxaroMep“ MZ, gylmatis „prietaisas gilumui matuoti — ruy6oMep“ MZ, SZ, kampmatis „yrnoMep“ SZ, laikmatis „raitsep“ SZ, liet- matis „prietaisas atmosferiniy kritulių kiekiui matuoti — ocamkomep, ĮOxX7IE- Mep“ MZ, GZ, lygmatis „prietaisas vandens lygiui matuoti — ypoBHeMep“ MZ, polinkiamatis „instrumentas polinkio kampams matuoti; eklimetras — aK3mMeTp“ MZ, sniegmatis „prietaisas sniego tankumui nustatyti — cHeroMep“ MŽ, GŽ (sinonimas sniego matuoklė), tankmatis „prietaisas grunty tankumui nustatyti — munorEoMep“ MZ, tarpumatis „myn, anglų clearance gauge“ STŽ (sinonimas kalibrinė plokštelė), tolimatis „optinis prietaisas nuotoliui, atstumui nustatyti — JaJpuoMep“ MZ, FZ, SZ, vandenmatis „prietaisas pratekančio per tam tikrą laiko tarpą vandens kiekiui matuoti — BomoMep“ MZ; -pjovė, -is (:pjovė, pjauti) : krūmapjovė „prie traktoriaus pritvirtinamas prie- taisas krūmams ir nestoriems medžiams nupjauti — xycrope3“ MZ, šienapjovė „šieno pjaunamoji mašina — ceHoKocHJIKa“ MŽ, trosapjovis „kauarope3ka“ GZ: -rodis (:rodė, rodyti) : drėgmėrodis „prietaisas apytikriam oro drėgnumui nus- tatyti; higroskopas“ MZ, laikrodis „uacm“ FZ, STZ, SZ, vandenrodis „skalė upės vandens lygiui rodyti — BoxoMep“ MZ, vėjarodis „Omorep“ GZ, veidrodis ,3epka- no“ FŽ, GŽ, STŽ; -rovė (:rovė, rauti) : kelmarovė „kelmams rauti mašina — KOopueBajIbHAS ManruHa“ MZ, šakniarovė „įrankis šaknims rauti; šaknų rautuvas — xopuenép* MZ: -seme (:semti, semia) : durpsemé „mašina durpéms kasti — skckaBaTop* MZ, gruntsemé rpyntouepnatens GZ, purvasemé „prietaisas purvui semti — Irps3euepnajixa“ MZ, vandensemé „mechaninis įrenginys vandeniui semti — Bo- 109 nouepnajixa“ MZ, žemsemė „mašina, skirta vagoms gilinti; jos darbo organas yra kaušai, pritvirtinti prie begalinės grandinės — 3emuedepmanka” MŽ; -tiekis (:tiekė, tiekti) : pulpotiekis „vamzdžiai, kuriais transportuojama pul- pa — nymsunonpoBoz“ MZ, šratotiekis „npoGonararens“ GZ, vandentiekis „in- žinerinių įrenginių kompleksas, skirtas centralizuotai aprūpinti vandeniu — Bo- nonpoBon“ MZ; -dara (:darė, daryti) : blizgodara „Onieckoo6pa3oBaune“ ChZ, dirvodara ,dir- voZemio susidarymas — mousoobpasosanme® MZ, GZ, diamodara ,asimMooGpa- joanne” ChZ, eilédara ,cruxocnoxenne” LZ, kalnodara „oporenme3uc“ GZ, putodara „nemooGpa3oBaumne“ ChZ, raukslédara „cknanxoo6pa3oBamue“ GZ; -nešis (:nešė, nešti) : ižonešis „ižo ėjimo upe metas — myroxon” MZ, ledo- nesis ,upiy, kanalų, vandens talpyklų režimo fazė, būdinga tuo, kad jos metu van- dens paviršiumi plaukia ledai — memoxon® MZ, GZ; -pladis (:plūdo, plūsti) : gleivépladis „kai kuriuose medžiuose aptinkamas reiškinys, kada iš pažeisto stiebo ar šakų išsisunkia gleivinė masė, kaip audinių iri- mo produktas — cmn3ereuenmue“ BZ, lipaplūdis „ore sukietėjančių lipnių medžia- gu tekėjimas iš kaulavaisinių medžių žaizdų — gummosis, TyMMO3, KaMe/ĮeTeue- une BZ, sakoplūdis „sakų tekėjimas iš sužalotų spygliuočių medžių — resino- sis, cM0JIOTE4eHHe“ BZ; -skyra (:skyrė, skirti) : frontoskyra .pa3znen dOpoHTaJibRbrit“ GŽ (meteorolo- gija), takoskyra „aukštesnė vieta, kuri skiria vieną upyną nuo kito; vandenskyra — Bozopa3/eji“ MZ, vandenskyra „Bonopa3uejn“ GZ, MZ; „tyra (:tyrė, tirti) : dirvotyra „dirvožemio tyrimo mokslas — nouBoBejeHue“ MZ, GZ, ežerotyra „ežerų tyrimo mokslas; limnologija — 03epoBe/(eHHe, JIHM- Hojxorus“ MZ, GZ, gruntotyra „inžinerinės geologijos dalis, tirianti gruntus — rpyHToBejeHHe“ MZ, GZ, įšalotyra „mokslas apie įšalimo reiškinius — Mep3JIO- ToBenennue“ MZ, GZ, knygotyra „knuuroBememne“ LŽ, metalotyra „metalų mok- slas — mertannosenenne™ ChZ, GZ, pelkėtyra „mokslas, tiriantis pelkių susidary- mą ir vystymąsi — GojioToBejexne“ MZ, GZ, pievotyra „pievų tyrimo mokslas — nyroBegemue“ MZ, upėtyra „noraMojiorus“ GZ; -tvarka (:tvarkė, tvarkyti) : teisėtvarka ,npaBomopaa0K, MPaBOBOH MOPAXOK™ TŽ, žemėtvarka „žemės tvarkymas, matavimas — 3eMJieycrpoiterBo“ MZ, EZ, TZ: Antrasis darinių sandas paprastai remiasi lietuviškais veiksmaZodziais. Dides- nės dūrinių dalies pamatiniai veiksmažodžiai yra pirminiai, tačiau negalima teigti, kad daryboje būtų vengiama remtis mišriniais ir net antriniais veiksmažodžiais (pastaraisiais, tiesa, gerokai rečiau). Pamatinių veiksmažodžių darybos priesagos paprastai į dūrinius nepatenka, pvz.: fondogrąža EŽ (: grąž-inti), laikmatis SŽ (: mat-uoti), paukščiadulka BZ (: dulk-inti), žemėnauda EZ, TŽ (: naud-oti). Ter- minologijoje, kaip ir apskritai dabartinės kalbos dūryboje, visai nebūdinga, kad veiksmažodinis sandas būtų su priešdėliu. Veiksmažodiniai sandai savo balsiais dažniausiai nesiskiria nuo pamatinių veiksmažodžių, tad šaknies balsių kaita terminų daryboje yra palyginti retas dalykas. Tiesa, šiek tiek darinių, turinčių šaknies balsių kaitą, yra, pvz.: ledokamša MŽ (: kimšti, kemša, kimšo), šalčioplaiša GŽ, 110 žievėplaiša BŽ (:plyšti, plyšta, plyšo), vandentaka MZ (:tekėti, teka, tekėjo), žu- vivaisa MŽ, SŽ (: veisti, veisia, veisė) ir kt. Žinoma, negalima pateisinti termino variantų su skirtingais šaknies balsiais, pvz.: žemėtaka MŽ ir žemėteka GŽ. Toks terminų varijavimas, būdamas nepagrįstas, kenkia terminologijos darnumui. Pamatiniai pirmojo sando daiktavardžiai taip pat dažniausiai yra lietuviški. Tačiau maždaug septintadalio darinių pirmasis sandas remiasi tarptautiniais ter- minais, pvz.: azotamėgiai BZ, betonmaišė MZ, brokdarys EZ, debitomatis STZ, fon- dogrąža EŽ, frontoskyra GŽ, gruntatraukis GŽ, kompleksadarys ChŽ, landšafto- tyra GŽ, MŽ, magnetolaidis STŽ, metalotyra ChŽ, GŽ, poliakalis GŽ, MŽ, streiklaužys EZ, tranšėjakasė MZ, trosapjovis GZ. Darybos pamatu imami daiktavardžiai dažniausiai turi darybiškai neskaido- mą kamieną. Darinių, kurių pirmasis sandas turi skaidų kamieną, yra tiek nedaug, kad juos drąsiai galima laikyti darybos išimtimis, pvz.: drėgmėmatis MŽ, grąž- tanešiai GŽ, raštvedys TŽ, raukšlėdara GŽ, šalčioplaiša GŽ. Ypač vengiama san- dų pamatu imti tokius daiktavardžius, kurie dėl ankstesnių darybos pakopų yra pailgėję skiemenų skaičiumi, pvz.: įšalotyra GŽ, MŽ, polinkiamatis MŽ. Dauguma (du trečdaliai nagrinėjamų pavyzdžių) sudurtinių terminų su daik- tavardiniu ir veiksmažodiniu sandais turi jungiamuosius balsius (sandų sujun- gimas parodytas 7 lentelėje). Trečdalis. nagrinėjamų pavyzdžių neturi jungiamojo balsio. Jų pirmojo sando pamatiniai daiktavardžiai turi įvairias galūnes. Dviejų trečdalių likusių dū- rinių jungiamasis balsis sutampa su vadinamuoju istoriniu kamieno galo balsiu; pvz.: -a-: diegavirtė BZ, garsagaudis FZ, kalnakasys EZ, GZ, purvasemė MZ, snie- gavarta BZ, sienapjovée MZ, véjavarta BZ; -ia-: daZniamatis FZ, STZ, grioviakasé MZ, paukiciadulka BZ, spygliakrité BZ, vabzdZiaédziai GZ; i -0-: bangomatis FZ, STZ, knygotyra LZ, putodara ChZ, sėjomaina BZ, MZ, tautosaka LZ; -ė-: drégmérodis MZ, gleivéplidis BZ, pelkétyra GZ, MZ, teisėtvarka TZ, Ze- meévalda EZ, TŽ: -i-: akistata TZ, akivarai GZ, žuvivaisa MZ, SZ. Vadinasi, ir darant terminologijos naujadarus, reikia turėti galvoje šį gana ais- kiai išreikštą dabartinės lietuvių kalbos dūrinių jungiamųjų balsių polinkį. Didumą sudurtinių terminų, turinčių jungiamuosius balsius, nesutampančius su tais pirmo- jo sando pamatinio daiktavardžio vadinamaisiais kamiengalio balsiais, sudaro abstraktai, ypač su antruoju sandu -tyra, -dara, -skyra. Čia irgi galima įžvelgti - tam tikrą dabartinės sudurtinių terminų darybos polinkį — dariniai dažniausiai turi jungiamąjį balsį -o- (būdingiausios išimtys su jungiamuoju balsiu -ė-, kai pirmo- jo sando pamatinis daiktavardis vienaskaitos vardininke turi galūnę -ė, kitaip sa- kant, yra ė-kamienis). Čia veikia artimos reikšmės darinių analogija. Kitais atve- jais reikšmės gali turėti dariniai su tuo pačiu sandu (kad ir kitos kilmės), plg.: auk- štimatis ir aukštikalnė (o gal ir altimetras?). 111 7 lentelė Daiktavardinių sandų jungimas su veiksmažodiniais Darinių skaičius pagal pirmojo sando pamatinių daiktavardžių galūnes Jungiamasis | Iš viso balsis a -is darinių -as Gio) -ys | -us | -uo -a -ė (-ies) k | mot. g. || | | | 17 7(+1) 2 1 Msi 3 7 | 48 (+1) | -0- 21 (+1) 13 | 34 (+1) -a- 25 2 | 27 | -ia- 7 4 1 2 | 14 | J | -é- 14 | 14 -i- 1 3 3 | 7 | -io- i(-+1) | 1 (+1) | | -U=- : | 1 | 1 | | | | 146 Pastaba. Keleto terminų žodynuose pateikta variantų su nevienodai sujungtais sandais, pvz.: kampmatis SŽ ir kampomatis GŽ, kurmiarausis ir kurmrausa MŽ, polinkiamatis MŽ ir polinkio- matis GŽ. Antrasis variantas lentelėje pateiktas skliausteliuose šalia bendro tam tikrą jungiamąjį balsį turinčių darinių skaičiaus. Nesunku aptikti pavyzdžių, kai tą patį pirmąjį sandą turinčių dūrinių jungia- mieji balsiai skiriasi arba vienais atvejais jungiamieji balsiai yra, o kitais jų nėra. Pvz.: eilėdara ir eiliakalys LŽ, gruntatraukis GZ, gruntotyra GZ, MZ ir gruntėmis GZ, gruntsemė GŽ, kalnakasys EŽ, GŽ ir kalnodara GŽ, sniegalaužos, sniegavarta it snieglauža, sniegvartos BŽ, sniegmatis GŽ, MŽ bei sniegotirpis GZ, ūkiskaita EZ, MZ, TZ ir ūkvedys EŽ, žemėnauda EZ, TZ, žemėtaka MZ ir femkasys MZ, žem- siurbé GZ, MZ. Vienu atveju jungiamojo balsio buvimu buvo galima išskirti veiks- mą ir veiksmo padarinį pavadinančius terminus — snieglauža „gausiai ant šakų susitelkusio sniego sukeliamas medžių šakų laužymas“, sniegavarta „gausus snie- go, nugulusio ant medžių lajos, sukeltas medžių virtimas iš šaknų“ ir sniegalaužos „ant šakų nugulusio sniego aplaužyti, išguldyti ir deformuoti medžiai“, sniegvar- tos „sniego išversti medžiai“ (visi BŽ). Tačiau tai nepadaryta, ir sandų jungimo 112 įvairavimas tokiu atveju, žinoma, nepagrįstas ir dėl to nereikalingas. Lygiai kaip visai nereikalingi ir jau minėti variantai kampmatis SŽ ir kampomatis GŽ, kurmia- rausis ir kurmrausa MZ, polinkiamatis MZ ir polinkiomatis GZ. Šiuo atveju nor- miniai terminai, be abejo, turi sutikti su įprastais literatūrinės kalbos atitinkamais žodžiais, ir kampomatis, kurmrausa bei polinkiomatis atmestini. Sudurtinių terminų, sudarytų iš daiktavardžio ir veiksmažodžio, galūnė pareina nuo darinių reikšmės. Abstrakčios reikšmės dariniai dažniau (bemaž trys ketvir- tadaliai nagrinėjamų pavyzdžių) turi galūnę -a. Beje, -a yra pati darioji ir galūni- nių veiksmų pavadinimų daryboje. Iš nagrinėjamų pavyzdžių galūnę -ė turi tik BŽ pateikti augalų ligų pavadinimai, pvz.: diegavirtė, javaklupė, lapsukė, o galūnę -is laiko reikšmės (ižonešis MZ, lapkritis BŽ) ir keletas kitokios reikšmės darinių (glei- vėplūdis BZ, ledokritis GZ, sakoplidis BZ ir kt. J. Veiksmo atlikimo priemones pavadinantys terminai dažniausiai turi galūnę -is, ketvirtadalis šios reikšmės dūrinių turi galūnę -ė ir tik keletas žodžių kitokias galūnes (-a ir -as). Beje, pastarieji nėra terminologijos dariniai. Jie yra perimti iš paprastosios kalbos, pvz.: kaspinas ATŽ, STŽ, SŽ, riedmuša SŽ, ritmuša SŽ. Tai, kurią galūnę (-is ar -ė) turi sudurtinis terminas, ne vienu atveju lemia ankščiau sudarytų žodžių analogija, pavyzdžiui, prietaisų pavadinimai su dažnais antrai- siais sandais -matis, -rodis ir kt. Tam tikrais atvejais galūnės parinkimui įtakos ga- li daryti ir patį pavadinamąjį objektą žyminčio žodžio gramatinė giminė (prietai- sas, įrankis, įrenginys — galūnė -is, mašina — galūnė -ė). Toks darinių giminės suderinimas, ypač turint galvoje, kad terminai dažniausiai daromi sąmoningai, yra visai įmanomas. Asmenų, aktyviai atliekančių pamatiniu antrojo sando veiksmažodžiu pasako- ma veiksmą arba turinčių iš to veiksmo kylančią ypatybę, pavadinimai paprastai turi galūnę -ys (žinoma, ir -ė, tik terminų žodynuose moteriškosios giminės pava- dinimai dažniausiai nepateikiami). Kiti veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadi- mimai (jų, tiesa, nėra daug) paprastai turi galūnę -is arba -ė. Veiksmo rezultato ir vietos reikšmės terminai dažniau turi galūnę -a. Tam tikra kalbamos rūšies sudurtinių terminų galūnių specializacija, kurią įžvelgti galima ir nagrinėjamuose pavyzdžiuose, be abejo, yra naudingas dalykas. Tokia specializacija padeda lengviau ir formos atžvilgiu išskirti įvairiareikšmius terminus ir tuo pačiu išvengti terminologijoje nepageidaujamos homonimijos. Įvai- rių sričių terminologijoje neretai skirtingomis galūnėmis išskiriami ne tą pačią reikšmę turintys iš tų pačių žodžių sudaryti sudurtiniai terminai, pvz.: blizgodara „OJIieckoo6pa3oBanne“ ir blizgodaris „medžiaga, sukelianti dangos blizgėjimą“ ChŽ, dūmodara „npiMo06pa3oBanue“ ir dūmodaris „KpiMoo6pa3oBarejs“ ChZ, paukščiadulka „žiedų apdulkinimas su paukščių pagalba“ ir paukščiadulkiai „pauk- ščių apdulkinami augalai“ BZ, žemėvalda ,3emneBnanenne” ir žemvaldys ,3emie- snanenen” EZ, TZ. Pastaruoju atveju dariniai skiriasi ir sandy jungimo būdu, lygiai kaip ir žemėnauda .3emnenonb3oBaHue" EŽ, TŽ ir žemnaudys „fizinis ar teisminis asmuo, kuris pastoviai naudojasi žemės plotu“ MŽ, TŽ, o pėdsakas STŽ, SŽ, pėdsakai ChŽ, TŽ bei pėdsekys SŽ skiriasi veiksmažodinio sando šaknies bal- siais. Taip pat gali būti skiriami veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų bei 113 įrankių pavadinimai, tik šiuo atveju diferencijuoti žodžius padeda ir žodžių kirtis,. pvz.: grioviakasys „griovių kasimo darbininkas“ ir grioviūkasė „mašina, skirta mechanizuotam griovių kasimui“ MŽ, žemkasys „fizinio darbo darbininkas žemės kasimo darbams atlikti“ ir žėmkasė „mašina žemėms kasti“ MŽ (moteriškosios gi- minės asmenų pavadinimai grioviakasė ir žemkasė būtų trečiosios kirčiuotės, o mašinų pavadinimai yra pirmosios kirčiuotės). Palyginti nedaug terminų (apie 69, nagrinėjamų pavyzdžių) yra daugiskaiti- niai: Keletu atvejų skaičiaus formos iš dalies padeda skirti veiksmo ir veiksmo pa- darinio pavadinimus, pvz.: vėjalauža „Stipraus vėjo sukeltas medžių laužymas““ ir vėjalaužos „stipraus vėjo išlaužyti medžiai“ BŽ bei vėjavarta „Stipraus vėjo su- keltas medžių išvartymas“ ir vėjavartos „Stipraus vėjo išvartyti medžiai“ BŽ. Iš tikrųjų abstraktai yra vienaskaitiniai, o veiksmo padarinio pavadinimai gali turé- ti abu skaičius. Jau minėta, kad panašiai skiriama ir BŽ įdėtų terminų snieg- lauža ir sniegalaužos bei sniegavarta ir sniegvartos reikšmė. Dūriniai su įvardiniu ir veiksmažodiniu sandais Sudurtinių terminų, kurių pirmasis sandas remiasi įvardžiu, o antrasis — veik-- smažodžiu, yra palyginti nedaug. Aptartosios rūšies darinių su daiktavardiniu ir veiksmažodiniu sandais tuose pačiuose šaltiniuose pateikta bemaž 8 kartus dau- . giau. Šios rūšies terminai, kad ir būdami darybos atžvilgiu neįvairūs, yra pasida- rę gana populiarūs, ir vis dar sudaroma naujų. Būdingiausia įvardinį ir veiksmažodinį sandus turinčių terminų reikšmė yra abstrakti, darybiškai jie artimi veiksmažodžių abstraktams. Tokie yra dauguma čia nagrinėjamų pavyzdžių, pvz.: savidrauda „caMocrpaxoBamue“ EZ, savidulka „1. reiškinys, kada žiedų purkos apsidulkina to paties žiedo dulkelémis; 2. sodinin- kystėje — reiškinys, kad kurios nors veislės žiedus apdulkina tos pat veislės augalų žiedadulkės; 3. reiškinys, kad vieni to paties individo žiedai apsidulkina kitų to pa- ties individo žiedų dulkelėmis — autogamia, aBroraMus, camoonbiienue” BZ, savigyna ,camoobopona, caMo3ammaTra“ TZ, savigrūda „savaiminis grūdinimasis — camo3akanka® ChZ, savikliova „caMona/tesumocrTs“ TŽ, savikrova „caMoHaBaJI-- Ka“ GZ, savinuoda „augalų apsinuodijimas savo pačių išskiriamomis nuodingo- mis medžiagomis; tuo aiškinamas, pavyzdžiui, Hieracium 'pilosella bendruome- nių nykimas — aBroxHuToKcHKamus“ BZ, 'saviskaita „caMoperucTpanxs (camouc- ynceJIieHHe, camoonpoc)™ EZ, savitaka „reiškinys, kada vanduo (skystis) teka savo svorio jėgos veikiamas kanalais ar vamzdžiais, įrengtais atitinkamu nuolydžiu; savaiminis tekėjimas — camoréx® MZ, savitarna .camoobenyxusanue” EZ, sa- vivaisa ,apsivaisinimas tos pačios veislės augalo žiedadulkėmis — autofertilitas, - camoomnonoTeopenue” BZ, savivalda ,camoynpasnenwne” EZ, TZ. Kitokias reikšmes turintys dariniai yra visai reti. Tai pasitaikantys asmenų pavadinimai pagal iš veiksmo kylančią ypatybę, kurią apibrėžia pirmuoju sandu einantis įvardis, pvz.: patvaldys „caMojxepxen“ TŽ, savižudis ,camoybuitua® TŽ bei vienas kitas veiksmo atlikimo priemones žymintis terminas, pvz.: savivartis“ 114 „turinti apverčiamą krovinių platformą transporto priemonė (sunkvežimis ir kt.) — caMocBaji“ MZ, Veiksmo rezultato pavadinimams artimas gali būti darinys savi- mokos ,.camopacuétei EZ. Beveik visu dariniy pirmasis sandas yra savi-, susijęs su sangraZiniu įvardžiu. Jis dažniausiai rodo, kad antruoju sandu žymimas veiksmas yra nukreiptas į patį jo atlikėją, subjektą, tačiau kai kuriems dūriniams sandas savi- padeda išreikšti veiksmo savaimiškumą (savigrūda ChŽ, savitaka MŽ). Kai kuriais atvejais kal- bamo tipo dūriniai savo reikšme mažai kuo tesiskiria nuo sangrąžinių su priesaga -imas | -ymas išvestų veiksmažodžių abstraktų. Pastarieji kartais "net terminų Zo- ~dynuose pateikiami kaip dūrinių sinonimai, pvz.: savidrauda it apsidraudimas EZ, savitarna ir apsitarnavimas EZ. Beje, kalbamy diriniy atsiradimas ne vienu atveju gali būti stimuliuotas kitų kalbų atitinkamų terminų, juk beveik visi čia aptariami dariniai yra terminologijos naujadarai. Įdomu, kad, pavyzdžiui, visų šių terminų rusiškieji atitikmenys taip pat turi pirmąjį sandą „savi-“, t.y. camo-, daugelis vokiš- kųjų atitikmenų turi analogišką sandą selbst- (iš įvardžio selbst „pats“), o angliš- kųjų — priešdėliu laikomą self-, kuris atitinka lietuvių kalbos „Savi-, sava-“. Lat- vių kalboje atitinkami terminai taip pat dažniausiai turi pirmąjį įvardinį sandą pat- | paš- (plg. latvių pats, pati „pats, pati“). Antrasis sandas paprastai remiasi nepriešdėliniais veiksmažodžiais. Turimi pavyzdžiai rodo, kad darybos pamatu gali eiti tiek pirminiai, tiek mišriniai bei antri- niai veiksmažodžiai. Pastarųjų priesagos, kaip ir kitais atvejais, darant sudurtinį terminą, atmetamos, plg. savidulka (:dulkinti), savigrūda (:grūdinti), savinuoda (:nuodyti). Iš pirminių veiksmažodžių kilusių sandų dalis turi pakitusius šaknies "balsius (savivartis:vertė, versti). Šaknies balsiai paprastai būna tokie, kaip ir tą patį sandą turinčiuose kitų tipų dūriniuose, plg. savitaka MŽ ir vandentaka MŽ, žemėtaka MZ, savivaisa BZ ir žuvivaisa MŽ, SŽ. Abstrakčios reikšmės dariniai paprastai turi galūnę -a, o kitų reikšmių termi- nai — galūnę -is (-ys). Asmenų pavadinimai, žinoma, gali būti abiejų giminių, tad čia šalia -is yra ir galūnę -ė turintys dariniai. Diiriniai su prieveiksminiu ar būdvardiniu ir veiksmažodiniu sandais Šiaip jau, skirstant dūrinius pagal tai, iš kurios kalbos dalies žodžių yra kilę „jų sandai, būdvardinius ir prieveiksminius sandus turinčius darinius, žinoma, tik- tų išskirti. Tačiau daugeliu atvejų, kai antrasis sandas yra veiksmažodinis, toks būdvardžio ir būdvardinio prieveiksmio skyrimas yra nelengvas. Reikšmės atžvil- „giu dažniausiai patogiau tokius sandus sieti su būdvardiniais prieveiksmiais. Tiesą sakant, toks suvokimas gali būti susijęs su tuo, kad apskritai kalboje šalia veiksma- Žodžių yra vartojami prieveiksmiai, tad iš sandų pamatinių Žodžių sudarytas jun- „ginys, aiškus daiktas, būna su prieveiksmiu. Kita vertus, sudurtiniy terminų, kurių pirmuoju sandu eina nebūdvardinės kilmės prieveiksmiai, yra visai mažai. Tad, "ypač turint galvoje minimų darinių reikšmės artumą, visi jie čia nagrinėjami kartu. Dalis sudurtinių terminų su prieveiksminiu ar būdvardiniu ir veiksmažodiniu *sandais yra abstraktai, pvz.: ankstibranda „ankstyvo subrendimo savybė — paH- 115 HecnexocTL“ BZ, daugiskaita „MHoxecrBeHoe uwcJio“ LŽ, pusiausvyra „abipu- sė reakcijos greičių lygybė — paBHoBecue“ ChZ, EZ, FZ, GZ, STZ, SZ, šlapdra- ba „noxjb co caerom® GZ. Tačiau tarp nagrinėjamų pavyzdžių dvigubai daugiau yra darinių, kurie savo reikšme yra artimi veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės tu- rėtojų pavadinimams, pvz.: bendravaldis „coBnajejnen“ TŽ, naujakurys „HxoBono- cenenen, HoBocėj“ EZ, nausėdys „moceneken“ EZ, toliaregis ,,mansuosopkuit® FZ, trumparegis ,,6masopyxuit* FZ, visuraugis „ekologine prasme visur arba beveik visur sugebantis augti augalas — ubiguistus“ BZ. Beje, terminai toliaregis, trum- paregis gali būti sudaiktavardinti būdvardžiai. Kitokios reikšmės sudurtiniai terminai yra retesni, bet pasitaiko ir darinių, pavadinančių veiksmo atlikimo priemones (garsiakalbis „rpoMkoroBopuTeJIsL“ FZ, STZ) bei veiksmo padarinius (naujadaras „KoBoo6pa3oBaHne, HeojJIioru3M“ LZ). Antrasis darinių sandas remiasi neprieSdéliniais pirminiais arba miSriniais veiksmažodžiais. Kartais iš pirminių veiksmažodžių kilusiems sandams būdinga šaknies balsių kaita, pvz.: ankstibranda BŽ, šlapdraba GŽ. Sandai tarpusavyje jungiami dažniau su jungiamaisiais balsiais. Dūriniuose pasitaiko jungiamieji bal- siai -a-, -ia- bei -i-. Sudurtiniai terminai su prieveiksminiu ar būdvardiniu ir veiksmažodiniu san- du savo galūnėmis nesiskiria nuo kitų jau aptartų antrąjį veiksmažodinį sandą tu- rinčių darinių. Dūriniai su skaitvardiniu ir veiksmažodiniu sandais Sudurtinių terminų su skaitvardiniu ir veiksmažodiniu sandais yra palyginti nedaug. Beveik visi nagrinėjami pavyzdžiai yra chemijos terminai, turi antrąjį san- da -pakaitis, kuris galbūt remiasi veiksmažodžiu pakeisti, ir eina tam tikrų jungi- nių pavadinimais. Pvz.: vienpakaitis „junginys, kurio molekulėje vienas vande- nilio atomas pakeistas kitu atomu, grupe — omHo3aMeničHBErit“, dvipakaitis „da- rinys, gaunamas pakeitus junginyje du atomus kitais atomais ar grupėmis — ABY3aMEILUERHBIHR, tripakaitis „junginys, kurio molekulių trys vandeniliai pakeisti ki- tais atomais, grupėmis — Tpéx3ameInéHnbIit “, keturiapakaitis „kai junginio molekulėje 4 H pakeisti kitais atomais, grupėmis — 4eTbIipėx3aMeniEHHbIi“, penkiapak aitis LIATH3aMEIIEHHbIR, Šešiapakaitis „junginys, kurio molekulėse šeši vandeniliai pakeisti kitais atomais, grupėmis — mrecrH3aMenmiėHBbrit“, septynpakaitis „jun- ginys, kurio molekulėse 7 vandeniliai pakeisti kitais atomais, grupėmis — ceM u3a- MEIUEHHBIR", aštuoniapakaitis „junginys, turintis aštuonias įvestas grupes, atomus — BocbMM3aMelničHBbIit“ (visi ChŽ). Šiam tipui priklauso ir GZ pateiktas Žuvų sis- tematinis pavadinimas dvikvapės „Dipnoi“. Veiksmažodinis sandas nagrinėjamuose pavyzdžiuose turi pakeistą 3a knies. balsį (-pakaitis : pakeitė, -kvapės : kvėpė, kvėpavo)*?. Savo struktūra iš visų veik- #0 Beje, dėl asociacijos su daiktavardžiu kvapas terminus, kurių antrasis sandas remiasi veiksmažodžiu kvėpuoti (kvépti), K. Gaivenis siūlo vartoti su nepakeistu veiksmazodinio sando šaknies balsiu, pvz.: žarnakvėpiai, žiaunakvėpiai ir dvikvépés (žr. Gaivenis K. Terminologijos smulkmės. — Kalbos kultūra, sąs. 41, p. 63). Šis siūlymas sutinka su 116 smažodinį antrąjį sandą turinčių darinių išsiskiria terminai su sandu -pakaitis tuo, kad į sandą pateko ir veiksmažodžio priešdėlis. Tai yra didelė lietuviškų sudurti- nių žodžių darybos išimtis, kuriai atsirasti įtakos gal turėjo atitinkami rusiški ter- minai (jų antrasis sandas -zamewénnmiii). Tačiau, kita vertus, visai galimas daik- tas, kad šie terminai yra sudaryti kiek kitaip — jų antrasis sandas gali būti daikta- vardinis. Mat chemijos terminologijoje yra vartojamas ir pakaitas „atomas, grupė, pakeitę molekulėje kitą atomą, grupę — 3amecrurens” ChZ. Tiesa, šiuo atveju darinių reikšminė struktūra yra miglotesnė, o termino išraiška vis tiek priklausytų prie išimčių (per sudėtingos sandaros antrasis sandas). Tvarkydama terminus, che- mijos terminologijos komisija dar turėtų pasvarstyti, kaip surasti geresnę kalbamų terminų išraišką. Dūriniai su abiem veiksmažodiniais sandais Dabartinėje lietuvių kalboje dūriniai iš dviejų veiksmažodžių, galima sakyti, visai nedaromi. Aiškus daiktas, kad ir terminologijoje tokių darinių beveik nepasi- taiko. Nagrinėjamuose šaltiniuose aptiktas tik vienas terminas, kuris galbūt yra su- darytas iš dviejų veiksmažodžių. Tai kalnakasybos terminas gręžmatis GZ, tarptau- tinio termino drilometras lietuviškasis atitikmuo. Tačiau dėl darybos šis terminas nepeiktinas — jis yra skambus, aiškus, atitinka bendruosius sandų struktūros po- linkius. Kitokie dūriniai Sudurtinių terminų, kurių antrasis sandas remiasi ne daiktavardžiu ar veiksma- žodžiu, tėra labai mažai. Ir tie patys ne visi yra terminologijos naujadarai. Pavyz- džiui, iš prieveiksmio bei būdvardžio sudarytas juodbėris „Gyjramsrit“ SZ arba daik- tavardžio ir būdvardžio dūrinys kailiapalaikiai „iš gyventojų surenkama antrinė žaliava; sudėvėti kailiniai siuviniai, vartojami vilnos pluoštui gauti ištirpinant mėz- dras rūgščių tirpalais — yrwxbHas myOEuHEa“ ATZ, be abejo, yra sutermininti paprastosios kalbos žodžiai. Tačiau kai kurie sudurtiniai terminai gali būti ir naujai sudaryti, pavyzdžiui, prieveiksmio ir būdvardžio dūriniai rudmargė „augalų liga, pasireiškianti rudų dėmių susidarymu lapuose — Gypas narTHEHcTocTsL“ BZ ir švie- smargė „augalų liga, pasireiškianti margu lapų dėmėtumu — 6eJIas mATHHCTOCTH mucteeB” BZ. Dar plg. SZ pateiktus terminus lygiagreté ,mapannens® (turizmas), ygiagretés „Opycba“ (gimnastika), ,mapamiensusie OGpycba“ (jojimas). Vis dėlto plačiau tokių sudurtiniy terminų daryba neplétojama. Išvados 1. Dūryba yra svarbus lietuvių terminologijos kūrimo, papildymo ir tolesnio plėtojimo būdas. Sudurtiniai terminai leidžia vienu žodžiu išreikšti sudėtines sąvo- kas, gerai atitinka specialiosioms kalbos vartojimo sritims svarbius kalbos tikslu- pastebimu terminologijos naujadarų polinkiu turėti nepakitusius veiksmažodinio sando šaknies balsius, bet vis dėlto galimos termino sudaromųjų dalių asociacijos neturėtų būti lemiama priežastis keisti įsigalėjusius terminus ar juo labiau manyti juos esant netaisyklin- gos darybos žodžiais. Naudodamasis proga, dėkoju K. Gaiveniui už leidimą naudotis minėto straipsnelio rankraščiu, rengiant spaudai šį darbą. 117 mo, aiškumo, glaustumo reikalavimus. Lietuvių terminologijoje svarbus vaidmuo dūrybai tenka ir kiekybiškai. Teisės, geologijos ir fizinės geografijos, fizikos, spor- to, melioracijos, chemijos, tekstilės, literatūros, botanikos, ekonomikos bei skai- čiavimo technikos terminų žodynuose pateiktų lietuviškų darinių daugiau negu aštuntą dalį sudaro sudurtiniai vienažodžiai terminai. Darinių skaičiumi dūryba čia pastebimai atsilieka tik nuo priesaginės vedybos, bet pralenkia galūninę ir prieš- dėlinę terminų darybą. Gana gausiai daromi nauji sudurtiniai terminai. Galima konstatuoti, kad terminologijos pasistemyje dūryba yra kiek aktyvesnė, negu ap- skritai dabartinės kalbos žodžių darybos sistemoje. 2. Pagal tai, kurios kalbos dalies žodžiu remiasi antrasis sandas, skiriami daik- tavardiniai ir veiksmaZodiniai sudurtiniai terminai. Daugiausia yra sudurtinių terminų su antruoju daiktavardiniu sandu (78,29, iš 893 nagrinėjamų pavyzdžių). Veiksmažodiniai dariniai sudaro truputį daugiau negu penktadalį (21,3%) darbo ob jektą sudarančiuose terminų žodynuose pateiktų sudurtinių terminų. Terminų, kurių antrasis sandas remiasi ne daiktavardžiu ir ne veiksmažodžiu, yra visai ma- Zai. 2.1. Pirmasis sudurtiniy terminy sandas taip pat daZniausiai remiasi daiktavar- dziais (63% darinių). Kitų kalbos dalių žodžiai pirmuoju sudurtiniy terminų sandu eina rečiau (būdvardžiai — 18,194, skaitvardžiai — 7,494, prieveiksmiai — 3,4%, įvardžiai — 394, veiksmažodžiai — 2,8, ir prielinksniai — 2,3%). 2.2. Aktyviausiai sudurtinių terminų daryboje dalyvauja daiktavardžiai. Vieną katrą ar abu daiktavardinius sandus turi net 94,5%, nagrinėjamų dūrinių. Veiksma-- žodinį sandą (dažniausiai antrąjį) turi 24,19, dūrinių, būdvardinį (dažniausiai pir- mąjį) — 18,6%, skaitvardinį (tik pirmąjį) — 7,4%, prieveiksminį (paprastai pirmąjį) — 3,594, įvardinį (tik pirmąjį) — 394 ir prielinksninį (tik pirmąjį) — 2,29; visų dū- riniy. | 2.3. Daugiausia sudurtinių terminų yra padaryta iš dviejų daiktavardžių (46,5%, visų nagrinėjamų pavyzdžių). Palyginti gausu dūrinių taip pat su būdvardiniu ir daiktavardiniu (1794) bei daiktavardiniu ir veiksmažodiniu (16,3945) sandais. Kiti sudurtinių terminų tipai yra menkesnio darumo (skaitvardinį ir daiktavardinį san-- dus turi 6,494, veiksmažodinį ir daiktavardinį — 2,794, prieveiksminį ir daiktavar- dinį — 2,39%, prielinksninį ir daiktavardinį — 2,294, įvardinį ir veiksmažodinį — 2,1%,, būdvardinį ir veiksmažodinį — 1,194, skaitvardinį ir veiksmažodinį — 1%, įvardinį ir daiktavardinį — 0,9%, visų pavyzdžių). Terminai, kurie remiasi prie- veiksmiu ir veiksmažodžiu, prieveiksmiu ir būdvardžiu, dviem veiksmažodžiais,. daiktavardžiu ir būdvardžiu bei dviem prieveiksmiais, yra visai reti. 3. Sudurtinių terminų sandų pamatu imami tiek terminai, tiek paprastieji kal- bos žodžiai. Tai labai išplečia tolesnio dūrybos panaudojimo terminologijoje galimy- bes. 3.1. Sandų pamatiniais žodžiais imami ne tik grynai lietuviškos kilmės žodžiai, bet ir skoliniai (visų pirma vadinamieji tarptautiniai Žodžiai bei terminai). Būdin- ga, kad sudurtinių terminų daryboje dalyvauja tik tarptautiniai daiktavardžiai. Hibridų, kurių vienas katras sandas remiasi lietuviškos kilmės žodžiu, o kitas — tarptautiniu, tarp visų nagrinėjamų pavyzdžių yra aštuntadalis (12,594), iš jų 15,6% 118 tarp darinių su abiem daiktavardiniais sandais, 13,79, tarp darinių su daiktavardi- niu ir veiksmaZodiniu sandais. Iš dviejų tarptautinių žodžių nauji terminai lietuvių kalboje daromi labai retai. Tiesa, darybiškai skaidomų tokių dūrinių yra gerokai, tačiau dažniausiai į lietuvių terminologiją jie yra patekę kaip skoliniai. 4. Pagal sudurtinio termino sandų tarpusavio santykiavimą daugiausia yra deter- minacinių dūrinių. Determinacijos santykis būdingas visų rūšių dūriniams. Dažniau- siai pirmasis sudurtinio termino sandas apibrėžia antrąjį, retokai — antrasis pirmąjį (tokių dūrinių kiek yra tarp terminų su abiem daiktavardiniais sandais). Kopulia- tyvinių darinių (jų abu sandai yra lygiaverčiai) tėra labai mažai — apie 394 abu daiktavardinius sandus turinčių sudurtinių terminų. 5. Didesnė daiktavardinį antrąjį sandą turinčių sudurtinių terminų dalis yra tiesioginės reikšmės — darinys pavadina tos pačios rūšies dalyką kaip ir apspren- džiamasis (reikšmės ir sandų tarpusavio santykiavimo atžvilgiu atraminis) sandas, o darinio reikšmė iš esmės nenutolsta nuo iš sandų kylančios reikšmės. Iš perkelti- nės reikšmės darinių (jų leksinė reikšmė netiesiogiai išplaukia iš sandų) dažniausi yra metoniminiai (bahuvrihi tipo) sudurtiniai terminai. Tokie yra dauguma asmenis ir kitokias gyvas būtybes, retkarčiais ir negyvus dalykus pavadinančių darinių. 5.1. Daiktavardiniai sudurtiniai terminai dažniausiai pavadina įvairius kon- krečius tikrovės dalykus — daiktus ir rečiau gyvas būtybes. Abstrakčios reikšmės tokių terminų yra tik truputį daugiau kaip septintadalis. Dar mažiau sudurtinių terminų eina įvairių vietų pavadinimais. 5.2. Veiksmažodiniai dariniai savo darybine reikšme yra panašūs į priesagų ir galūnių vedinius. Netoli dviejų trečdalių šios rūšies sudurtinių terminų yra kon- krečios reikšmės dariniai ir pavadina veiksmo atlikimo priemones (31,19, visų veiksmažodinių sudurtinių terminų), veiksmo atlikėjus bei veiksmažodinės ypaty- bės turėtojus (23,7%), veiksmo padarinius (6,39,). Abstrakčios reikšmės sudurtinių veiksmažodinių terminų yra truputį daugiau, negu trečdalis (34,79). Jie yra arti- mi priesaginiams ir galūniniams veiksmažodžių abstraktams. Labai negausu vietas pavadinanciy terminų. .6. Sandy pamatiniai žodžiai, kaip ir visoje literatūrinėje kalboje, dažniausiai turi darybiškai neskaidų kamieną. Tačiau vis dėlto poreikis pavadinti sudétinges- nes sąvokas lemia, kad palyginti nemaža sudurtinių terminų dalis (bemaž penktada- lis) remiasi darybiškai skaidomą kamieną turinčiais žodžiais, Dažniausiai darybiš- kai skaidų kamieną turi sandų pamatu paimti daiktavardžiai (15,99, visų darinių), rečiau būdvardžiai (2,2% darinių) ir veiksmažodžiai (1,8% darinių). Maždaug kas dešimtas šių kalbos dalių žodis, paimtas dūrinio darybai, turi darybiškai skai- du kamieną (apie 11% daiktavardžių, 12%, būdvardžių ir 79%, veiksmažodžių). Ta- čiau dauguma kalbamos rūšies pamatinių žodžių turi skiemenų atžvilgiu žodžio nepailginančias priesagas (pvz.: daiktavardžiai gaubtas, juosta, kilmė, rąstas, raš- tas, reikšmė, siurblys, veiksmas, būdvardžiai baltas, šaltas ir kt.). Ypač vengiama sandų pamatu imti priešdėlinius ir sudurtinius žodžius. Be to, paprastai tik vieno katro sando pamatinis žodis būna su darybiškai skaidomu kamienu. Tarp visų nagrinėjamų sudurtinių terminų aptikta tik keletas žodžių, turinčių abu skaidžius sandus. ir jie, be abejo, laikytini išimtimis. 119 6.1. Yra šiek tiek sudurtinių terminų, kurių sandų pamatu paimti priesagų ve- diniai turi supaprastintą kamieną. Pavyzdžiui, dažniausiai į dūrinius nepatenka pamatinių žodžių deminutyvinės priesagos (kiaušialąstė iš kiaušinėlis ir ląstelė, žiedlapis iš žiedas ir lapelis ir kt.), mišrinių bei antrinių veiksmažodžių darybos prie- sagos (paukščiadulka iš paukštis ir dulkinti, vandentaka iš vanduo ir tekėti, žemė- nauda iš žemė ir naudoti ir kt.). 7. Šaknies balsių kaita pasitaiko tik veiksmažodiniuose sudurtinių terminų sanduose, tačiau ir čia ji nėra dažna. Pasikeitusius šaknies balsius turi maždaug septintadalis nagrinėjamų darinių veiksmažodinių sandų (ankstibranda, bangolai- dis, savivaisa ir kt.). Tokia kaita būdingesnė iš literatūrinės kalbos paimtiems ar- ba anksčiau sudarytiems terminams, o terminologijos naujadarai dažniausiai iš- laiko nepakitusius pamatinių veiksmažodžių šaknies balsius. 8. Sandų sudūrimo atžvilgiu sudurtiniai terminai, kaip ir apskritai lietuvių kal- bos sudurtiniai Žodžiai, būna dvejopi — be jungiamųjų balsių ir su jungiamaisiais balsiais. 8.1. Jungiamujy balsių neturi du penktadaliai (41,294) nagrinėjamų sudurtinių terminų. Kiek dažniau jungiamųjų balsių neturi tie sudurtiniai terminai, kurių pir- masis sandas remiasi daiktavardžiu (43,994), o tarp darinių su abiem daiktavardi- niais sandais tokių yra bemaž pusė (47,8%)). 8.2. Nagrinėjamų sudurtiniy terminų jungiamaisiais balsiais eina -a- (47,1% visų turinčių jungiamuosius balsius darinių), -ia- (21,4%). -i- (13%), -0- (10,1%), -ė- (5,3%), -u- (1,5%), -y- (1,3%) ir -io- (0,3%). Būdinga, kad daugumos darinių jungiamasis balsis sutampa su istoriniu pirmojo sando pamatinių žodžių kamien- galio balsiu, pavyzdžiui, tokį jungiamąjį balsį turi beveik du trečdaliai sudurtinių terminų, kurių pirmasis sandas remiasi daiktavardžiu (daugiausia neatitikimų bū- na, kai šio sando pamatinis daiktavardis yra moteriškosios giminės) ir apie 9294 darinių, kurių pirmasis sandas remiasi būdvardžiu. Tai rodo esant aiškų jungiamųjų balsių parinkimo dūriniams polinkį, kurio nedera išleisti iš akių, darant naujus terminus. 8.3. Pasitaiko atvejų (tiesa, jie labai reti), kai skirtingas tų pačių sandų jungi- mo būdas panaudojamas išskirti terminams, pvz.: dienoraštis „peBuuk“ ir dien- raštis „exemHeBHas ra3era“. Tačiau terminologijoje negali būti pateisinamas to paties termino variantų (pvz.: gyvsakiai ir gyvasakiai, kampmatis ir kampomatis, plokščiakalvė ir plokštikalvė ir kt.) teikimas. 9. Sudurtinių terminų galūnės yra šios: -is (I linksniuotė, 64,9%, visų nagrinė- jamų dūrinių), -ė (21,7%), -a (8,8%), -ys (3,4%) ir -as (1,2%). Galūnę -ė turinčių darinių iš tikrųjų yra truputį daugiau, mat terminų žodynuose asmenų pavadini- mai paprastai pateikiami tik vyriškąja gimine. Tačiau apskritai asmenų pavadini- mų pateikiama palyginti nedaug (nagrinėjamuose žodynuose jie tesudaro šešiolik- tą dalį (6,39) visu sudurtinių terminų). 9.1. Tiesioginės reikšmės daiktavardiniai sudurtiniai terminai dažniausiai bū- na tos pačios giminės, kaip ir jų antrojo sando pamatiniai daiktavardžiai. Galū- nės pakeitimas tokiuose dariniuose yra bemaž reguliarus. Perkeltinės reikšmės da- riniai dažniau būna vyriškosios giminės ir, vadinasi, turi galūnę -is, tačiau apskri- 120 tai darinio giminė (ir galūnė) pareina ir nuo įvardijamojo objekto (subjekto). Ne- mažu mastu nuo įvardijamojo dalyko pareina ir veiksmažodinių sudurtinių termi-- nų giminė bei galūnės -is ar -ė suteikimas konkrečios reikšmės dariniui. Abstrakčios reikšmės veiksmažodiniai terminai dažniausiai turi galūnę -a. Galūnę -as turinčių terminų dauguma yra netaisyklingi dariniai. 9.2. Pasitaiko sudurtinių terminų su įvairuojančia galūne. Vienais atvejais toks įvairavimas atspindi tarminius dūrinių variantus — tam pačiam reikalui su- termininti skirtingų tarmių žodžiai (pvz., kurmrausa ir kurmiarausis), kitais atvejais šalia taisyklingai sudaryto darinio vartojamas ir netaisyklingas variantas (pvz., kilovatvalandė ir kilovatvalanda). Retkarčiais skirtinga darinio galūnė padeda iš- skirti terminus, pvz.: dvikova „myans“ ir dvikové ,mBoebopbe“, paukščiadulka „žiedų apdulkinimas su paukščių pagalba“ ir paukščiadulkiai „paukščių apdul- kinami augalai“ ir kt. Pastaruoju atveju dūrinių galūnės skirtingumas yra pagrįs- tas ir terminologijai naudingas, o kitais atvejais taisytinas. 9.3. Gana didelė sudurtinių terminų dalis (penktadalis visų nagrinėjamų pa- vyzdžių) yra daugiskaitiniai. Dauguma jų turi antrąjį daiktavardinį sandą. Tačiau atvejų, kai daugiskaita papildomai sutermininama, yra visai nedaug (pvz.: piet- vakaris „pietvakarių vėjas“ ir pietvakariai „pasaulio šalis tarp pietų ir vakarų“). 10. Tvarkant ir papildant lietuvių terminologiją, dūryba ir toliau vaisingai bus remiamasi. Tad svarbu nuosekliai laikytis svarbiausių dūrinių darybos literatū-- rinėje kalboje polinkių (sandų struktūra, jungiamieji balsiai, galūnės). Į terminų žodynus patenka palyginti nedaug netaisyklingų darinių. Tokius netaisyklingus. sudurtinius terminus, patekusius į žodynus bei vartojamus specialiojoje literatūro- je, atitinkamų sričių terminologijos komisijos kartu su kalbininkais terminologais turi pataisyti ir pakeisti taisyklingais dariniais. Sutrumpinimai ATŽ — Jurevičius A., Čižas A. Aiškinamasis tekstilės- terminų žodynas. — V., 1962, d. 1. BŽ — Botanikos terminų žodynas / Sud. Botanikos žodyno- komisija. Redagavo: J. Dagys (vyr. redaktorius), A. Lekavičius, V. Mališauskienė. — V., 1965. ChZ — Daukšas K. Chemijos žodynas. — V., 1960. DZ — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. II papild. leid. | Red. kolegija: J. Kruopas (atsak. redaktorius), A. Lyberis, D. Lukšys, J. Paulauskas, J. Sen- kus, K. Ulvydas. — V., 1972. EŽ — Rusiškai lietuviškas ekonomikos terminų žodynas / Red. kolegija: K. Meškauskas (atsak. redaktorius), A. Poviliūnas, V. Puronas, A. Skupeika. — V., 1966. FZ — Fizikos terminų žodynas / Red. P. Brazdžiūnas. — V., 1958. GŽ — Gudelis V. Geologijos ir fizinės geografijos terminų žodynas. — V., 1956. LKŽ — Lietuvių kalbos žodynas. — V., 1941—1978, t. 1-11. 121 LZ — Literatūros terminų žodynas / Sudarė J. Petronis, V. Vanagas, A. Zalatorius. — V., 1962. MŽ — Čeičys J, Melioracijos terminų žodynas. — V., 1960. STZ — Kairys V., Kaminskas A., Kudirka Z., Kund- rotiené R., LipSicas M., Mačernius A., Nor- kus J, Riaubūnas J., Stanaitis J., Stulpi- nas B., Šliavas A. Rusy-lietuvig—angly kalbų skaičiavimo technikos terminų žodynas. — V., 1971. SZ — Sportinių terminų žodynas /Red. kolegija: Z. Gobi- kas, V. Kazlauskas, J. Lagunavičius, P. Nor- mantas, V. Petkus, P. Rimša, V. Steponaitis (atsak. sudarytojas). — V., 1959. TŽ — Teisinių terminų žodynas / Sudarė A. Žiurlys. Red. kolegija: J. Bulavas, K. Jablonskis (atsak. re- daktorius), J. Žiugžda, A. Žiurlys. — V., 1954. O5PA3OBAHHE JIMTOBCKHX CJIOXHBIX TEPMHHOB Pe3:omMe B pa6ore uccnejnyerTca oOpa30BaHHE jIMTOBCKHX OJIHOCJIOBHbIX CIIOKHLIX TEPMHHOB CylIIe- CTBHTEJIbHbIX HA OCHOBE MaTepHaJIa, COOpaHHOTO aBTOPOM H3 CJIOBapelt OH3H4CCKHX, XHMHYECKHX , TEOJIOTHHECKHX H (OH3HKO-TEOTrpad'H3ecKHx, OGOTAHHYECKHX, MEeJIKODATHBHbIX, TEKCTHJILHBLIX, BBI- YKCJIHTEJILHO-TEXHHYUECKHX, IOPHINYECKHX, JIHTEDAaTYyDOBEJI9ECKHX, DKOHOMHYECKHX H CIIODpTHBHbIX TEDMHHOB. r CJIOBOCJIOXEHHE ABIISETCA BAXHBIM COCOOOM CO3JIAHHSA H JajbHEHINero pa3BHTHA JIATOBC- KO TEDMHHOJIOrHH,. [10 KOJIHYECTBY TEDMHHOB OHO 3aMETHO OTCTAaeT TOJILKO OT CYydbOHKCAJI5LHOTO cnocoba CJIOBO0Opa30BaHHSA, HO MPEBOCXOAHUT (UICKTHBHBIN (He3Ha4HTEJILHO) H NpedHKCAJIbHbIN. Mosxmno 3aMETHTH TEHJICHIMIO NOBEINIEHHS pOJIH CJIOBOCJIOKXEHHA B TEDMHHOOGpa30BaAHHH OO CpaB- HEHMIO C OONIEJMTEpaTypHLIM H OCOOEeHHO HADpOJIHLIM (IHAIEKTHBIM) CJIOBOOGpa30BaHHeM. Bropoitf KOMIIOHEHT CJIOXHLIX TEDMHHOB OOBIYHO OCHOBHIBACTCA HA CJIOBAX, IIDpHHAJUIC- XANNKUX K KJIACCY HMEH CYIIOIECCTBHTEJILHLIX (78,2 % xoMmo3uT OT 893 mccnenyemsix B paGOTE IpHME- POB) WIN TJIaroJIOB (NO4UTH Bee OcTAJIbHLIe), Ha sTOH OcHOBe JIHTOBCKHE CJIOXHEIE CJIOBa OOBIYHO TIOJIDA3IIEJIAIOTCA Ha HMEHHb5IC H IMiarojIibHbIe, Takoe rrojipa3itejieHHe COXpaHeHO H B HacTOSInENH paboTe. \ B xavecTBe NmepBOro KOMIIOHEHTA TakKxke Yale BCETO HCINOJIb3YIOTCH HMEHA CYLIECTBHTEIb- Hele (63 % uccnemyemsix KOMIO3HT), Kpome Toro, B kauecTse NepBoro K OMINOHEHTA CJIOXHEIX Tep- MHHOB YVIIOTDEOJISIOTCHS IIDHJIATATEJILHbICE, YHCIHTEILHLIS, PEXe HAPEYHs, MECTOWMEHHS, IJiaro- Jibi K npesiorn. TRribi CJIOXHLIX TEDMHHOB BBIJIE/I €HBI HA OCHOEE TOTO, CJIOEA KaKHX YacTed peuH BXOJISIT B COCTaB KOMUO3HT. Bee yKa3aHHbIe THITbI B paboTe HCCJIEJIJO BaHbi H B OTHOLIEHHH 3HAUCHHA H B OTHOIIEHHH (DODpMEI. TlouTH y MONOBHHLI HCCIISAYEMBIX CJIOXHLIX TEDMHHOB 00a KOMIOHEHTA — OT HMEH CylnE- CTBHTEJILHLIX, O46HbL AKTHBHbI H THIMNbI C KOMIOOHEHTAMH OT HMEH IDHJIATATEJIbHbIX H CYIIECTBATE b= HEIX, A TAKXKEe OT AMSH CYM2CTBHTE/I5151X H TJIarojioB. [To apyramM THIOAM o6pa3oBaHO 3BHAHHTĖEJIb- HO MeHbINe CJIOXHLIX TEDMHHOB. IIpH OGpa30BAHHH CJIOXHbLIX TEDMHHOB B Kauectse 5a30BhIX MCITOJIBb3YIOTCA H OJIHOCJIOBH5ICE TEDMHHEI, H OObI4HBIe (MPOCTHIE ) cJIroBa, BocbMAas1 4acCTb HCCJIe/tye- MEIX OOpa3OBaHHI B Ka4ecTBe OHHOTO H3 KOMIOHEHTOB (OOBIYHO HMEHHOTO) COJIEpxXHT HHTepHa- LMOHAJIGLHLIE TEDMHBLI H, TAKHM OOpa3OM, SIBJISCETCS THOpH/IAMH, JlarToBckKHe CJIOXHELICE TEDMHHbI IO B3aHMOOTHOHICHHIO MEXIJIY KOMITOHEHTAMH Vale BCero JIETEDpMHHATHBHbI. KonyjiaTABH5IC CJIOXHLICE TEDMHHbI peakd. BOnbmas 4acTh MCCJIEJYEMELIX KOMINO3HT HMEST ONpSMOS 3HAYSHAS, HO HSMAJIO H CJIOXHSIX TEDMHHOB C ISpSHOCHsLIM 3HAYCHHSM (6ojnsmancraBo Taria bahuvrihi). CjnioxHsre TEDMHHbI ABIAIOTCA HA3BAHHAMH TIDZIIMETOB, KABBIX 122 CYynmIeCTB, JIHU, AaOCTpaKTHbIX NOHATHĖ (uMenHBIe), Opynuū JiežicTBKS, HOCHTENeH IJIarOJILHOTO: npH3HaKa, OTITJIaTrOJIbHbIX AOCTpaKTOB, pe3yjibTaTA JIEŽCTBHA H np. (rūarojibHbIe), Ea30BbIie CJIOBa KOMIIOHEHTOB, Kak H B Obie TMTepaTyPHOM CIIOBOCIIOXEHKHH, Yale BCero- HMEIOT CJIOBOOOpa30BaATEJILHO HE OCIOKHEHHYIO CTPYKTYpPY. Onnako HeOGXOJIHMOCTb Ha3bIBAHHA B TEPMHHOJIOTHH OOJICE CIOKHBIX NOHATHI CITYKAT NPHYHHOM TOTO, 4TO NOYTH Y NATOH YacTu HC- CICAYEMBIX KOMIO3HT €CTh KOMIIOHEHTbI (OGLI3KO OME M3 HEX) C OCHOBOM, NONAAIOMEHCS CIOBO- obpa3oBareslbHOMy aHajiu3y. Ho u B TEPMHHOOOPa30BaHAN H30EraloT NPHBIEKATh B KaYecTse KOMIIOHCHTOB CJIOXHbIC H npedukcanbbie OOpa30BaHus. Mueorna B IIpOHEeCCe CJIOXEKHA TTPOHC- XOJIMT YNpPOIIEHHE OCHOBEI 62a30BOTO CJIOBa, Banp., žiedlapis „nenecTOK OKOJIOLBETHHKA“ OT COB. žiedas „MBerox“ a lapelis „nenecrox, nucTOuex“, žemėnauda „3eMnenojib30BaHHe“ OT CJIOB žemė „3eMJISA“ H naudoti „NOJb30BaTb“. KOMnOHEHTbI CJIOXHbIX TEDMHHOB, KAX H OOBIMHBIX CJIOXHBLIX CJIOB, CJIaTAIOTCA HEMOCPSACT- BeHHO (Oe3 COCIIHHHTEJI5HLIX TJIACHLIX) HJIH TIDH NOMOIIN COCJIMHHTEJILHLIX TjIacHEIx, Bojnėe 40 oh KOMNO3HT O6pa30BaHo 6e3 COeIMHMTENLHEIX TJIACHEIX, OCTATbHBIE HMEIOT COEJIKMHHTEJILHEIE T JIACHLIE — walile BCero -a-, pexe -ia-, -i-, -0-, -é- H peliko -u-, -y-, -io-. B pa6ore IIDOCJIEXEHbI TEHJIEHINMH, ONpeJ1eJISIONIKHe CIOOCOO CJIOXEHHS KOMINOHEHTOB, BELISIBJIEKLI CJIYy4AaH, KOTa JTA dopMaJILHAS oco- GeHHOCTb JIHTOBCKOTO CJIOBOCJIOXKEHKHA KCINOJIb3YETCH [Is pa3rpaHH4eHHS pa3HbIX TEDMHHOB, HAND. i dienoraštis „maeBnux“ nu dienraštis „exemneBnas ra3era“. IlpaBjia, Takue cNygaH O4eHb PEIKH. B pa6ore mccrnenoBano H TpaMMATHUECKOC6 OGOPMIEHHE CJIOXHEIX TEeEpDMHHOB. B JIKHTOBCKOM CJIOBOCJIOXEHHH BaXHYIO pOJIb HI paeT OjIeKcHs. B s3bIKe JIEeČiCTBYIOT ONDEJIEJIEHHLIE 3aKOHOMEPHO- CTH, OT KOTODPBIX 32BHCHT IIOJIOOp OKOHYABHS CJIOXHOMY CJIOBY, CJIOXHOMY TepMuHy. I !pH O6pa30B2-- HUM CJIOXHbIX TEDMHHOB OOBIYHO KHCIOJIb3YIOTCA OKOHYAHUS -is (DOJ. II. -i0), -ė, -a. Berpeuatorca 06pa30BaHHs, JŲIS KOTOPHIX OKOHYAHWE SBISETCS IMIABHLIM CPEICTBOM Dpa3JIHYeHHA TEDMHEHOB, Hanp.: paukščiadulka „opauroduznas“ nu paukščiadulkiai „opaurToOHxni“. Vicejieji1oBanibi Takke CIIYy4aH 4epejIOBAHHA KODHEBEIX TJIACHEIX, BCTDEJAIOINHECA B TIIATOBHBIX KOMIOHEHTaX KOMINO3HT. BEISBJIEHLI ONIKOKH, HMEKOJIME MECTO IIDH OOpa3OBAHHH CJIOXHbIX Tep- MHHOB. OTH ONIHOKH HEOOXOJIKMO YCTDAHHTb NPH JIAJILHEŽINEM YHODSAIOYECHHH JIATOBCKOČĖ TEDMH- HOJIOTHH COOTBETCTBYIOIHX OOjIracTeH.