LIETUVIU
KALBOS
SPECIALIOJI
LEKSIKA
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXII
(1983)
A.
KAULAKIENE
SUDURTINIAL
VERTINIAI
BUDVARDZIAI
LIETUVIU
POLITECHNIKOS
TERMINIJOJE
1.
[ adinés
pas abos
1.1.
Kiek ienos
mokslo
s i ies
e minija
u i
nominacinj-de inicinj
pag in-
da,
ku j
suda o
Sios
kalbos
dalys:
daik a a dis,
bid a dis,
p ie eiksmis,
eik-
smazodis!.
Ta¢iau
miné y
kalbos
daliy
kaip
e miny
a osena
né a
ienoda.
Daik-
a a dis,
be
abejo,
y a
pag indiné
e minologizuojamu
sa oky
ai8kos
p iemoné.
Dél
bid a dzio
kaip
e minologinés
sis emos
na io
esama
ski ingy
nuomoniu.
Daznai
manoma,
kad
biid a dis
a lieka
e minologine
unkcija
ik
ada,
kai
eina
sudé inio
e mino
démeniu.
Toks
bid a dis
ka u
su
paZymimuoju
démeniu
(daik-
a a dziu)
pa enka
j
Zodynus
i
a ojamas
kaip
e minas.
Ta iau
ne
kiek ienas
bid a dis,
einan is
sudé inio
e mino
démeniu,
gali
bi i
laikomas
e minu.
Todél
isai
pag is ai
O.
Achmano a
eigia,
kad
e minais
negalima
laiky i
okiy
bid a -
dziy,
ku iy
seman iné
s uk i a
isiSkai
su ampa
su
pag indinio
Zzodzio
seman ine
s uk i a?.
V.
Danilenko
papildo
e mino
bid a dzio
samp a a.
Jos
nuomone,
bid a dis
ZodZiy
junginyje
laiky inas
e minu
ik
ada,
kai
lais ai
jungiami
abu
sudé inio
e mino
démenys,
p z.:
i ualioji
(dalelé)
i
dalelé
( i ualioji,
elemen-
a ioji)
i
pan.
Kai
specialiq
sa oka
pa adina
Zodziy
junginys,
pasizymin is
pas o-
umu,
aizdingumu,
ien isumu,
ada
a ski as
jo
démuo
—
biid a dis
nelaiky i-
‘nas
e minu,
p z.:
bal osios
eilés*.
Vadinasi,
negalima
i in i,
kad
sudé inio
e -
mino
biid a dinis
démuo
isais
a ejais
laiky inas
e minu.
An a
e us, sudé i-
niai
e minai,
suda y i
i
bid a dzio
i
daik a a dzio,
y a
a ojami
ne
ik
am
ik-
os
mokslo
s i ies
e miny
Zodynuose,
be
i
mokslinéje
li e a ii oje,
ku ioje
esama
i
a ski y
bid a dziy,
a lickan iy
aip
pa
e minologine
unkcija.
Todél
moks-
linéje
li e a i oje
(j ai iuose
mokslinio
s iliaus
po iiSiuose)
e minijos
negalima
izoliuo i
nuo
kon eks o.
Tik
jame,
V.
Danilenkos
Zodiiais
a ian ,
a si anda
nauji
e minai,
jiems
su eikiama
mo y acija
i
eisé
unkcionuo i*.
Todél
bid a dis
gali
bi i
a ojamas
i
kaip
nominacinis
e minijos
iene as,
i
kaip
e mino
elemen as.
‘Te mino
elemen ais
eina
sa i
(an iné
||
a buliné
||
iilginé
banga;
a i asis
||
sa ai-
minis
||
sudé ingasis
lankas),
skolin i
(cen inis
||
elek os a inis
||
kyazis aciona inis
||
.magne inis
laukas;
amo iné
||
cheminé
dispe siné
||
in eg iné
sanda a)
i
e s i
(bangolaidinis
ans o ma o ius)
bid a dziai.
1
Jlanumenxo
B.
II.
Jlexcuxo-cemanTwueckue
HW
[paMMaTHYecKHe
ocoGeHHOcTH
CJIOB-
«TepMuHos.
—
B
xx.:
Accnenopanna
no
pycckol
TepMHHOJIO HH.
M.,
1971,
c. 9.
2
Axmanosa
O.
C,
Cnopaps
mHHTBHCTH4eCKHX
TepMHHoB.
—
M.,
1966,
c.
12.
?
Z .
anunenxo
B.
I.
Min.
eik.,
p.
46.
¢
Jlanunenxo
B.
I.
Tepmanono m3auua
pasHbix
YacTe
pei
(TepMuuHBI- ia oms ).
—
B
xa.:
Mpo6meme
a3b Ka
HayKu
uM
TexHuKH.
M.,
1970,
c.
41.
17
Sudu iniai
ye iniai
bid a dziai
Sudu iniy
lie u i8ky
ienaZodziu
aha
oe
ik ujy
lie u isky
e minu
i§
iso
sudu iniy
aes
si
Ee
kalb
Zodynas
lie u i ky
ienaZodziy
(ne u inéiy
a i ikmeny
ki ose
kalbose)
e miny
ene
|
skai ius
%
FIZ
262
|
160
|
61
PolZ
458
|
307
|
67
STZ
253
|
148
|
58,3
FTZ,
PolZ,
STZ
973
|
615
|
63
Ypaé
daug
e s iniy
bid a dziy
a si anda
pas a aisiais
me ais.
Tai
isai
na i-
alu,
nes
spa i
mokslo
i
echnikos,
ekonomikos
i
mokslinés
in o macijos
aida
suku ia
daugybe
nauju
sa oky
a
ealijy,
ku ias
eikia
pa adin i.
Sios
sa okos
a
ealijos
pa adinamos
p ieSdéliniais
(paskil é
[ope acija]),
p iesaginiais
( ibo u iné
[lempa]),
p ieSdéliniais—p iesaginiais
(p ieds o iné
[dzio inamoji])
i
sudu iniais
(daugiag ei is
[ a iklis])
e iniais
bid a dZiais.
Labai
daznai
e mino
elemen ais
poli echnikos
e minijoje
eina
sudu iniai
e iniai
bid a dziai.
Ma y ,
jy
gausuma
lemia
Sios
p ieZas ys.
Pi ma,
naujoms,
ka ais
i in
sudé ingoms
sa okoms
i8 eik8 i
ZodZiy
sandi a
y a
ienas
inkamiau-
siy
bidy.
An a,
daznai
zodZiy
sandi a
y a
p oduk y iausias
Zodziy
da ybos
bi-
das
i
oje
kalboje,
i8
ku ios
e iami
e iniai
( .y.
Sal inyje).
Pa yzdziui,
sudu i-
niy
e iniy
bid a dzZiy
Sal inis
daZniausiai
es i
usy
kalba,
ku ioje
ZodZiy
sandii-
Ta
y a
ienas
p oduk y iausiy
ZodZiy
da ybos
bidu.
Ta iau
Siuo
a eju
Sal inis
ga-
li
bi i
sup an amas
ejopai.
Pi ma,
e iniy
da yboje
ne e ai
usy
kalba
eikia
lai-
ky i
ik
kalba
a pininke,
nes
ka ais
usi’kas
Sal inis
pa s
es i
e inys,
p z.:
us.
noaynposodxuKosei i
<-
ang].
semiconduc o
||
p anc.
semiconduc eu
i
pan.
An a,
usiskas
Sal inis
gana
daZnai
u i
analogiSkos
s uk ii os
bei
seman ikos
a i ikmenu
ki ose
kalbose,
p z.:
pusbangis
[spinduolis]<
us.
nosyeoanocoi
||
angl.
hal -
wa e
||
ok.
Halbwellens ahle ,
aukS adainis
[diodas]
<
us.
esicoxoyacmomnoii
||
angl.
high
equency
||
ok.
Hoch equenzdiode
i
pan.
T e ia,
usixkas
Sal inis
isai
ne u i
analogiskos
s uk ii os
bei
seman ikos
a i ikmeny
ki ose
kalbose,
P z.:
ga as o is
[apa a as]<-
us.
napocmpyiin iii;
smélias o is
[apa a as]
<
us.
neckocmpy ne i
i
pan.
Tiesioginiy
e iniy
bid a dziy,
iS e s y
i8
angly,
p an-
cuzy,
lo yny
kalby,
poli echnikos
e minijoje
be eik
né a.
1.2.
Sio
s aipsnio
ikslas
—
panag iné i sudu inius
e inius
bid a dzius,
a ojamus
lie u iy
poli echnikos
e minijoje,
jy
san ykj
su
Sal iniu
i
nus a y i
18
1
len elé
lie u ig
poli echnikos
e miny
Zodynuose
e miny
skai ius
i
e iniy
i8ys
e iniy
i8
usy
kalbos
( u ingiy
a i ikmeny
ki ose
kalbose)
pusiau
e iniy
( u ingiy
e iniy
i8
usy_kalbos
a i ikmeny
ki ose
kalbose)
ea
skai ius
|
%
skai ius
|
%
skai ius
|
%
1
|
29,5
|
4
|
15
|
21
|
8
|
101
|
n
|
20
|
44
|
30
|
6,6
|
83
|
33
|
3
|
12
|
19
|
1,5
|
261
|
21
|
27
|
2,8
|
70
72
da iausius
Siu
e iniy
da ybinius
modelius,
nu ody i
aisyklingos
bei
abejo inos
okiy
e iniy
a osenos
polinkius.
Nag inéjamieji
sudu iniai
e iniai
biid a dziai
y a
paim i
iS
lie u i8ky
po-
li echnikos,
skaigia imo
echnikos
i
izikos
e minu
Zodynu®.
3
S aipsnyje
ap a iami
ik
ie
sudu iniai
bid a dZiai,
ku iy
abu
démenys
y a_lie u iski.
Nenag ingjami
ie
sudu iniai
bid a dZiai,
ku iy
pi masis
démuo
a p au inis,
o
an asis
—
lie u i8kas,
p z.:
magne o a zinis
[daugin u as],
plg.
angl.
magne o esis o
[mul iplie ],
adiodainuminis,
pig. us.
paduoyacmomu iii
||
angl.
adio equency,
a ba
pi masis
démuo
lie u igkas,
o
an asis
—
a p au inis,
p z.:
aukS a empe a ii is,
-é,
plg.
us.
e icoxomemnepamypnolii
||
angl.
high
empe-
a u e;
daugiape iodis,
-é,
plg.
us.
Muozonepuoduyeckuii
||
angl.
mul i-pe iodic
i
pan.
Tokie
sudu iniai
biid a dziai
nelaiky ini
sudu iniais
e iniais,
nes
jy
ienas
démuo
e iamas,
ki as
démuo
skolinamas.
Jie
ski ini
pusiau
e iniy
g upei,
odél
Siame
s aipsnyje
neanalizuojami.
Pap as ai
sudu iniy
e iniy
bid a dziu
e iami
abu
démenys.
Vadinasi,
okiy
biid a dZiy
o ma
sa a,
ik
pe kel a
Sal-
inio
mo y acija.
Todél
pagal
kilme
sudu iniai
e iniai
bid a dZiai
ski ini
da-
ybiniy
e iniy
g upei,
ku i
i
e minologijoje,
i
apsk i ai
leksikologijoje
y a
di-
diausia®.
Pa yzdZiui,
da ybiniy
e iniy
miné uose
Zodynuose
a ojama
apie
70%
isu
pa eik u
e iniy.
Didesng
Sio
p ocen o
dalj
suda o
sudu iniai
e iniai
(daik-
a a d iai
i
bid a diiai).
Jie
pasiski s o
aip:
sudu iniai
e iniai
daik a a dZiai—
22%,
sudu iniai
e iniai
bid a dziai
—
18,2%.
Pas a ujy
p ocen as
miné uose
Zo-
5
Z .
su umpinimy
sa asq.
6
@nexenm ei u
K.
Kanexu
m0
HeMeuKOi
Mo emH
B
COBpeMeHHOM
PYCCKOM
JIHTepaTyp-
HOM
s3bike:
Ap oped.
Kany.
auc.
—
M.,
1963,
c.
21;
Ma BeeB
A.
A.
Jla muckne
mexca-
weCKHe
KasIbKH
B
HeMeKOM
s3pIke:
Ap oped.
Kana.
auc.
—
JIbBOB,
1966,
c.
16—17;
Co-
poxun
HO.
C.
Passa ue
ciopapHo o
cocTaBa
pyccKo o
jTepa ypHo o
s3biKa,
30—90-e
omb
XIX
Beka.
—
M.—JI.,—
1965,
c.
167.
19
dynuose
né a
ienodas.
,,Rusy—lie u iy
kalby
poli echniniame
Zodyne“
(V.,
1959)
sudu iniy
e iniy
bid a d%iy
a ojama
17%,
,,Rusy—lie u iy—angly
kalby
skai ia imo
echnikos
e miny
Zodyne“
(V.,
1971)
3iy
e iniy
esama
17,2%,
,,Fi-
zikos
e miny
Zodyne“
(V.,
1979)
apie
20%
isy
da ybiniy
e iniy.
Sudu iniy
e -
iniy
biid a d%iy
skaigius
lie u iSkuose
poli echnikos
i
izikos
e miny
zody-
nuose
ma y i
1
len eléje.
2.
Sudu iniu
e iniy
biid a dziu
analizé
2.1.
Sudu iniai
biid a dziai
y a
susida e
i8
d iejy
sin aksiSkai
i
eikSmiSkai
a p
sa es
susijusiy
ZodzZiy.
Jie
pap as ai
u i
ieno
ZodZio
o malinius
g ama inius
elemen us
i
aiSkiai
nuo
abiejy
démeny
p iklausoma
Ieksine
eikSme’.
Todél
okiy
biid a dziy
s uk ii a
bei
seman ika
daug
p iklauso
nuo
o,
i§
ku iy
kalbos
daliy.
y a
suda y i
sudu iniy
bid a dziy
démenys.
Tad
i
sudu inius
e inius
bid a -
dzius
pa ogiausia
ski s y i
pagal
ai,
i$
ku iy
kalbos
daliy
y a
a si ade
jy
démenys
i
koks
y
démeny
san ykis
su
Sal inio
démenimis.
Lie u iy
poli echnikos
e mi-
nijoje
a ojami
sudu iniai
e iniai
bid a dziai
da ybos
poZiii iu
y a
g ynaSak-
niai,
.y.
jy
kamienai
su ampa
su
Saknimis.
Pap as ai
okie
e iniai
suda omi
iS
d iejy
Sakny
i
galinés.
Sudu iniai
e iniai
bid a dziai
pagal
san yki
su
Sal iniu
gali
bi i
adek a iis.
a ba
neadek a is®.
Siy
e iniy
adek a uma
a
neadek a uma
lemia
ne
ik
kalbos.
dalys,
be
i
ne ienoda
e inio
bei
Sal inio
da ybiné
s uk i a.
Pa yzdziui,
sudu -
inius
e inius
bid a dzius
suda an ios
kalbos
dalys
dazniausiai
es i
apa ios
Sal-
inj
suda an ioms
kalbos
dalims,
a¢iau
dé i
lygybés
Zenklo
a p
ieny
i
ki y
da y-
binés
s uk i os
negalima,
nes
jos
né a
ienodos.
Pagal
L.
Vialkinos
sudu iniy
Zodziy
schema®
e inio
i
Sal inio
da ybinés
s uk i os
a ody y
aip:
e inio
da-
ybiné
s uk i a
[R,+R.]
+
n
#
Sal inio
da ybinei
s uk i ai
[R,+(R.+S)]
+
m,
Ga
R,
i
R,
Saknies
mo emos,
S
—
p iesaga,
n
—
sudu inio
e inio
galiiné,
n,—
sudu inio
Sal inio
galiiné.
Sudu iniy
e iniy
bid a dziy
poli echnikos
e mini-
joje
esama
d ejopu:
e iniai
su
a daZodiniu
an uoju
démeniu
i
e iniai
su
eiks-
mazZodiniu
an uoju
démeniu.
2.2.
Ve iniu
su
a daZodiniu
an uoju
démeniu
an asis
démuo
daZniausiai
es i
daik a a dis.
Ve iniy,
ku iy
an asis
démuo
bi y
bid a dis
poli echnikos
e -
minijoje
a ojama
ik
ienas
ki as,
p z.:
o asausis,
-é
PolZ
51,
plg.- us.
eo3sdywnocy-
xoi
||
angl.
ai -d ied;
o ad égnis,
-é
PolZ,
200,
plg. us.
moxpososdywneii
i
pan.»
odél
jie
a ski ai
nenag inéjami.
7
Lie u iy
kalbos
g ama ika.
—
V.,
1965,
.
1,
p.
591.
*
Placiau
apie
adek a ius
i
neadek a ius
e inius
Z .
Kaulakiené
A.
Sudu iniai
e iniai
lie u iy
poli echnikos
e minijoje.
—
Lie u os
TSR
Moksly
Akademijos
da bai.
A
se ija,
1981.
T.
1(74),
p.
73—82.
*
Banxuna
JI.
B.
Cnoxxbie
cnopa
B
ApeBHEPyccKOM
A3bIKe
B
HX
OTHOMICHHH
K
A3bIKy
pe~
¥4eCKOTO
OpH HHa a.
— B
xn.:
Wccneqopanua
no
uc opayeckoli
neKcukono Ha
apesxepyc~
cko o
s3bika.
M.,
1964,
c.
96.
20
Poli echnikos
e minijoje
a ojamy
sudu iniy
e iniy
bid a dziy
su
daik-
a a diniu
an uoju
démeniu
pi masis
démuo
es i
bid a dinis,
daik a a dinis,
skai a dinis,
p ie eiksminis,
i a dinis.
Vadinasi,
sudu iniy
e iniy
su
daik a a -
diniu
an uoju
démeniu
da ybinés
s uk i os
y a
okios:
bid a dis
+
daik a a dis
(B+
D),
daik a a dis
+
daik a a dis
(D
+
D),
skai a dis
+
daik a a dis
(S
+
D),
p ie eiksmis
+
daik a a dis
(P
+
D)
i
i a dis
+
daik a a dis
(I
+
D).
Dau-
giausia
poli echnikos
e minijoje
a ojama
(B
+
D),
(P
+D)
i
(S
+
D)
da y-
binés
s uk i os
e iniy.
Kiek
maziau. a ojama
(D
+
D)
i
({
+
D)
da ybinés
s uk i os
sudu iniy
e iniy
bid a dziy.
Apsk i ai
(B
+
D)
da ybinés
s uk ii os
sudu iniai
biid a d iai
lie u iy
kal-
boje
gana
p oduk y is.
Jie
pap as ai
u i
adinamaja
sa ybing
eikSme,
odo
Zy-
mimo
daik o
igski iamaja
ypa ybe,
pasako,
kuo
as
daik as
ypa ingas.
Be
Sios
eik’més,
miné os
da ybinés
s uk i os
sudu iniai
biid a dZiai
u i
i
ki okiy
eikSmiy!®.
Ta iau
okios
da ybinés
s uk i os
e iniai
bid a dZiai
ski iasi
nuo
analogisky
sudu iniy
bid a dziy.
Pi ma,
sudu iniai
e iniai
né a
okie
p oduk-
y is.
An a,
(B
+
D)
da ybinés
s uk i os
ye iniu
pi masis
(biid a dinis)
démuo
papildo
an uoju
démeniu
eigkiamo
daik o
sa oka,
suda ydamas
su
ja
ieng
se-
man inj
iene a,
ku is
nu odo:
Zymimo
daik o
o ma,
pa idalg
a ba
Zymimo
daik-
o
eikimo
ypa ybe.
Zymimo
daik o
o ma,
pa idala
nu odo
okie
sudu iniai
e iniai
bid a dZiai,
p z.:
ilgabangis
[k aS as]
FTZ
150,
plg. us.
Oaunnosoaxoesui
||
angl.
long-wa-
yeleng h
|
ok.
langwellige;
umpabangis
[k aS as]
FTZ
150,
plg.
us.
xopomxosoa-
nogii
||
angl.
sho -wa eleng h
||
ok.
ku zwellige;
ilgaliepsnés
[anglys]
PolZ
450,
plg.
us.
Osunnonaamenneii ;
umpaliepsnis
[ku as]
PolZ
432,
plg.
us.
Kopomxo-
naamennoii;
ilgaciu kslis
[lie in u as]
PolZ
93,
plg.
us.
dasexocmpyiine ii;
ie-
sias o is
PolZ
335,
plg. us.
npamomounsiii
i
pan.
Ve iniai
g ei aeigis
PolZ
34;
STZ
216,
plg.
us.
Ge cmpoxodue i
||
angl.
high-
speed;
lé aeigis
PolZ
428,
plg.
us.
muxoxodnenii
||
ang).
low-speed
i
k .
nu odo
Zy-
mimo
daik o
eikimo
ypa ybe.
Tokia
pa
eikSme
u i
i
bid a dziai
k ei aeigis
PolZ
166,
iesiaeigis
PolZ
335,
us iaeigis
PolZ
477
i
pan.
Ta iau
jie
né a
seman i8-
_
kai
iksliis
i
adek a iis
usy
i
ki y
kalby
analogiSkiems
sudu iniams
biid a dziams,
plg.
k ei aeigis,
us.
Kpusoaune inei i
||
ok.
k ummilinig;
iesiaeigis,
us.
npamoau-
xeiineii
||
ok.
ge adlinig;
us¢iaeigis,
us.
xoaocmo
i
pan.
Todél
okie
sudu i-
niai
bid a dyiai
negali
bi i
p iski iami
da ybi8kai
neadek a iy
i
seman iSkai
ne-
iksliy
e iniy
pog upiui,
ku io
apsk i ai
né a.
Sie
biid a dziai
g ei iau
laiky i-
ni
naujada ais,
a si adusiais
pagal
x-eigis
ipo
da ybos
modelj,
nes
analogisku
sudu iniy
bid a dziu,
ku
x
démeniu
eina
ne
ik
biid a dis,
be
i
ki os
kalbos
dalys,
Siandieninéje
e minologijoje
a ojama
is
daugiau,
p z.:
apsk i aeigis,
plg.
us.
Kpyeospawyamea nolii,
Kpyzosou;
yliaeigis,
us.
Gecuymuoiii;
aukS yneigis,
plg.
us.
eocxodawuil;
Zemyneigis,
plg.
us.
nucxoda yui
i
pan.
Kai
ku ie
Siy
miné y
nau-
jada y
u i
sinonimy,
ku ie
sa o
da yba
i
seman ika
apa is
analogiSkiems
usu
kalbos
sudu iniams
bid a dziams,
p z.:
iesiaeigis
i
iesialinijinis
PolZ
335,
plg.
10
Z ,
Lie u iy
kalbos
g ama ika,
.
1,
p.
597.
21

us.
npaMmoauneiinplil
||
ok.
ge adlinig;
k ei aeigis
i
k ei alinijinis
PolZ
290,
plg.
us.
Kpusoauneiinp ii
||
ok.
k ummlinig
i
pan.
Tokius
naujada y
sinonimus,
ma y ,
ikslinga
ski i
pusiau
e iniy
g upei,
nes
jy
pi masis
démuo
lie u iSkas,
o
an asis
skolin as,
plg.
/inijinis
[<lo .
linea
,,linija“].
I
ienos,
i
ki os
eikSmés
miné i
sudu iniai
e iniai
bid a dZiai
daznai
u-
i
logines
p ieXp ieSas,
plg.
i/galiepsnis,
-é
i
umpaliepsnis,
-é;
ilgabangis,
-é
i
um-
pabangis,
-é;
g ei aeigis,
-é
i
lé aeigis,
-é
i
pan.
Seman ikos
a Z ilgiu
Sie
neadek-
a iis
sudu iniai
e iniai
biid a dziai
y a
iksliis,
nes
jy
i
Sal iniy
seman ika
a-
pa i.
Vadinasi,
Sie
e iniai
ski ini
da ybiSkai
neadek a iy,
a iau
seman iskai
iksliy
sudu iniy
e iniy
pog upiui.
An a
pagal
gausumg
poli echnikos
e minijoje
a ojamy
sudu iniy
e iniy
bid a dziy
da ybiné
s uk i a
(P
+
D.)
Tokiy
e iniy
pi muoju
(p ie eiksminiu)
démeniu
da%niausiai
eina
p ie eiksmiai
daug,
plg.
us.
mxozo
i
isu ,
plg.
us.
ge3de.
Poli echnikos
e minijoje
labiau
papli e
e iniai,
ku iy
pi masis
démuo
—
p ie eiksmis
daug.
I§
p ie eiksmio
daug
i
daik a a dzio
suda y i
sudu iniai
e i-
niai
bid a dZiai
u i
sa ybine
eikime
—
odo
Zymimo
daik o
iSsiski ian¢ia
ypa-
ybe,
pasako,
ka
as
daik as
u i
ypa inga,
p z.:
daugiabangis,
-é
PolZ
198,
plg.
us.
muozosonnoeeii;
daugias aklis
[da bas]
PolZ
338,
plg.
us.
wnozocmanounoiil
i
pan.
Sa o
da yba
Sie
sudu iniai
bid a dZiai
né a
adek a iis
Sal iniui,
nes
e inys
ne-
p iesaginis,
o
Sal inis
p iesaginis.
Todél
e inio
da ybiné
s uk i a
[R,
+
R.]
+
n
#
Sal inio
da ybinei
s uk i ai
[R,
+
(R,
+
S)]
+
n,.
Ka ais,
nusiZiii éjus
i
Sal inj,
bandoma
i
Sios
da ybinés
s uk i os
e inius
suda y i
su
p iesaga
-inis,
p z.
daugiaspinduliné
[an ena]
(=
daugiaspindulé),
plg.
us.
muoeoayyeeaa
[an e-
Hua];
daugiadalelinés
[jégos]
(=daugiadalelés),
plg.
us.
muozo acmuunoie
[cun ]
i
pan.
Toks
da ybos
polinkis
né a
p iim inas,
nes
p ieS a auja
analogisky
lie u iy
k.
sudu iniy
bid a dziy
da ybos
aisyklei4.
(P
+
D)
da ybinés
s uk i os
e i-
niu,
ku iy
pi masis
démuo
p ie eiksmis
isu -,
poli echnikos
e minijoje
a ojamas
ienas
ki as,
p z.:
isu eigis
[Sasi]
PolZ
492,
plg.
us.
eesdexodueii
i
k .
Sis
e inys
daik a a déja,
.y.
linkes
pe ei i
j
sudu inio
daik a a dZio
ka ego ija.
Ma y ,
o-
ki
miné o
e inio
polinkj
lemia
ienas
i8
daik a a déjimo
laipsniy!?,
kai
sudu i-
nis
bid a dis
a ojamas
lygiag e iai
i
bid a dikai,
i
daik a a diSkai,
plg.:
isu eigis
au omobilis
i
isu eigis
( us.
6e30exo0).
Vadinasi,
miné i
sudu iniai
e iniai
bid a dziai
da ybiSkai
neadek a iis
Sal-
iniui,
a¢iau
seman iSkai
iksliis,
nes
e inio
‘i
Sal inio
eiksmés
apa ios.
Todél
i
(P
+
D)
da ybinés
s uk i os,
i
(B
+
D)
da ybinés
s uk i os
e iniai
ski ini
da ybiSkai
neadek a iy,
aciau
seman i8kai
iksliy
sudu iniy
e iniy
pog upiui.
Da ybiSkai
neadek a iais,
a iau
seman iSkai
iksliais
laiky ini
i
ki os
da ybi-
nés
s uk i os
(S
+
D)
sudu iniai
e iniai
bid a d7iai.
Siy
e iniy
pi muoju
démeniu
eina
kiekiniai
skai a dZiai:
ienas,
du,
ys,
ku ie
nu odo
iS eik$ o
daik-
o
skai¢iy.
An uoju
démeniu
(daik a a diniu)
pasakoma
iSsiski ian i
Zymimo
daik-
o
dalis
a
pa s
daik as,
p z.:
d ieigis
PolZ
84,
plg. us.
deyxxodoeoii
||
angl.
wo-
“
Kni kS a
P.
P iesagos
-inis
bid a dZiai.
—
V.,
1976,
p.
46.
*
D o inas
V.,
Lie u iy
li e a i inés
kalbos
sudu iniy
bid a dziy
s uk O iniai-seman i-
niai
ipai
(Remian is
XVI—
XVIII
a.
aS y
medZiaga).
—
Kalbo y a,
1963,
.
6,
p.
76.
22
pass;
d ig ei is
[ a iklis]
PolZ
81,
plg.
us.
deyxckopocmuniii;
iendalelé
[banginé
unkcija]
FTZ
90,
plg.
us.
odxo acmuunaa
||
angl.
one
pa icle;
ienadaznis
PolZ
240,
plg.
us.
od o acmomnoiii
||
angl.
one- equency;
ienaeigis
[Silumokai is]
PolZ
424,
plg.
us.
odxoxodosoi ;
ieigis
PolZ
440,
plg.
us.
mpexxodoso
i
pan.
(D+D)
da ybinés
s uk ii os
sudu iniy
e iniy
bid a dziy
poli echnikos
e -
minijoje
a ojama
ik
ienas
ki as.
Dazniausiai
(D
+
D)
da ybinés
s uk i os
ye iniais
nu odoma
Zymimo
daik o
eikimo
ypa ybé,
p z.:
ga as o is
[apa a as]
PolZ
264
,, eikian is
ga o
s o e“,
plg. us.
napocmpyiineiii;
smélias o is
[apa a as]
PolZ
15
,, eikian is
smélio
s o e,
plg.
us.
necxocmpyinoi
i
pan.
Sios
da ybinés
s uk ii os
e iniai
seman iSkai
iksliis,
a¢iau
da ybi8kai
neadek a is
Sal iniui.
Ju
neadek a uma
lemia
ne
kalbos
dalys,
be
ne ienoda
da ybiné
s uk i a.
Vadi-
nasi,
pagal
ankS iau
miné a
o mule
e inio
da ybiné
s uk i a
(R,
+ R,)
+
0
#
Sal inio
da ybinei
s uk i ai
[R,
+
(R,
+
S)]
+
m.
Tokie
pa
nep oduk y is
y a
i
({
+
D)
da ybinés
s uk ii os
neadek a iis
su-
du iniai
e iniai
bid a dziai.
Siy
e iniy
pi muoju
démeniu
pasakoma
daik a a -
diniu
démeniu
ei8kiamo
objek o
eiksmo
ypa ybé.
Tokiy
biid a dziy
da ybine
s uk i a
suda o
sang azinis
j a dis
sa es
:
sa a
+
daik a a dis,
o
Sal inio
da-
ybiné
s uk i a
suda y a
i8
pazymimojo
j a dzio
+
daik a a dzio
+
p iesagos.
Vadinasi,
e inio
da ybiné
s uk i a
(R,
+
R.)
+
n
#
Sal inio
da ybinei
s uk i-
ai
[R,
+
(Rp
+
S)]
+
nj,
p z.:
sa aeigis
[klo u as]
PolZ
452,
plg. us.
camoxoduo i.
Sis
e inys
y a
eikiamas
aip
pa
subs an y izacijos
p oceso
i
linkes
pe ei i
j
su-
du inio
daik a a dZio
ka ego ija,
plg.
sa aeigis,
us.
camoxod.
2.3.
Poli echnikos
e minijoje
a ojamy
sudu iniy
e iniy
su
eiksmaZodiniu
an uoju
démeniu
pi masis
démuo
es i
daik a a dinis
i
j a dinis.
Vadinasi,
sudu -
iniu
e iniy
su
eiksmaZodiniu
an uoju
démeniu
da ybinés
s uk i os
y a
okios:
daik a a dis
+
eiksmazodis
(D
+
V)
i
i a dis
+
eiksmaZodis
({
+
V).
Daugiausia
poli echnikos
e minijoje
a ojama
({
+
V)
da ybinés
s uk i-
os
e iniy
bid a dziy.
Sios
s uk i os
e iniy
pi muoju
démeniu
pasakomas
eiksmazodiniu
démeniu
eiskiamo
eiksmo
objek as.
Visy
poli echnikos
e mini-
joje
a ojamy
iy
e iniy
da ybines
s uk i as
suda o
sang aZinis
j a dis
sa es
:
sa i +
eiksmaZodis,
o
ju
Sal iniy
da ybiné
s uk i a
suda y a
i8
paZymimojo
j a -
dzio
+
esamojo
laiko
daly io.
Vadinasi,
okie
e iniai
né a
adek a iis
Sal iniui.
Todél
({
+
V)
da ybinés
s uk i os
e iniai
a i inka
({
+
Dal)
da ybinés
s uk ii os
al inius,
p z.:
sa ig iidis
[plienas]
PolZ
402,
plg.
us.
camozaxaauea o-
wyaaca
[c am]
||
angl.
sel -ha dening
;
sa i asis
FTZ
107,
PolZ
368,
STZ
29,
plg. us.
camonuuy yuii;
sa i a is
PolZ
368,
plg. us.
camopaszepyaca oyuiics
;
sa i epis
[guo-
lis]
PolZ
298,
plg. us.
camocma3z ieaiowyuiica;
sa is abdis
[sliekas]
PolZ
487,
plg.
Tus.
camomopmos3ayui ;
sa a aldis
[pe nesimas]
STZ
186,
plg.
us.
camoynpasasio-
wuiies
i
pan.
Seman ikos
a z ilgiu
Sie
e iniai
iksliis,
nes
jy
i
Sal iniy
eikSmés
apa ios.
Sie
e iniai
pasizymi
am
ik omis
ypa ybémis.
Pi ma,
kai
ku ie
miné y
e iniy
linke
daik a a dé i,
p z.:
sa i asis,
sa i a is
i
pan.
An a
e us,
Siy
e -
iniy
p oduk y umas
odo,
kad
lie u iy
kalbos
sudu iniy
bid a dziy
da yboje
p adeda
jsigalé i
naujas
da ybos
modelis
(sang azinis
j a dis
sa es
:
sa i
+
eiks-
mazZodis),
ku is
e minijoje
y a
gana
pa ankus.
Ta iau
ienas
ki as
miné os
da ybi-
23
nés
s uk i os
e inys
abejo inas,
p z.:
sa a aldis
[pe nesimas]
STZ
186,
plg.
us..
camoynpasasowuiica
ix
pan.
Analogijos
i
sis emiskumo
sume imais
a o inas
biud-
a dis
sa i aldis,
plg.
ekonomikos
e minus
—
sudu inius
daik a a dZius
sa i-
yalda,
sa i aldybé
i
pan.
Sudu iniy
e iniy
bid a dziy,
ku iy
da ybiné
s uk i a
(D
+
V)
poli echni-
kos
e minijoje
a ojama
labai
nedaug,
ik
ienas
ki as,
p z.:
dujos y é
[lempa}
FTZ
163,
PolZ
172,
plg.
us.
zazoceemuoni
i
pan.
Sis
e inys
linkes
daik a a dé i.
Vie oje
sudé inio
e mino
dujos y é
lempa
daZnai
a ojama
ik
sudu inis
e inys
dujox y é.
Sios
da ybinés
s uk i os
sudu iniai
e iniai
bid a dZiai
né a
adek-
a iis
Sal iniams.
Jy
neadek a umg
lemia
ne ienodos
e inj
i
Sal inj
suda an ios
kalbos
dalys
bei
pa i
da ybiné
s uk i a.
3.
ISyados
3.1.
Remian is
lie u iy
poli echnikos
i
izikos
e miny
Zodynais,
nus a y a,
kad
sudu iniy
e iniy
bid a dziy
a ojama
e daliu
maziau,
negu
sudu iniy
e iniy
daik a a dziy.
Ta iau
iy
e iniy
san ykis
apsk i ai
su
poli echnikos
su-
du iniais
e minais
a
e mino
elemen ais
(bid a dZiais)
né a
didelis.
Te miny
Zodynuose
sudu iniai
lie u iski
biid a dZiai
suda o
apie
1,66%
isy
pa eik y
e -
miny,
o
i8
jy
sudu iniai
e iniai
—
10%
isy
sudu iniy
lie u iSky
ienazodziu.
e miny
(bid a dZiy).
3.2.
Daugiausia
e iniy
y a
i8 e s a
i8
usy
kalbos.
Ta¢iau
usiSkasis
Sal inis
gana
daZnai
u i
analogi’kos
s uk i os
bei
seman ikos
a i ikmeny
i
ki ose
kalbose,
p z.:
auks adainis
<—
us.
e icoxo acmomu i i
||
angl.
high- equency.
Tokiy
e i-
niu
poli echnikos
e minijoje
daugiausia
(apie
7,2%).
Sudu iniy
e iniy
bid a -
dziy,
nukopijuo y
is
usi8kojo
Sal inio,
ne u in io
analogiskos
s uk i os
bei
seman-
ikos
a i ikmeny
(p z.:
ga as o is
<—
us.
napocmpyiineii
ix
pan.),
poli echnikos.
e -
minijoje
a ojama
2,8%
isy
sudu iniy
lie u iSky
ienaZodZiy
e miny
(bid a -
dziy).
Miné uose Zodynuose
be eik
isai
ne a ojama
sudu iniy
e iniy
bid a -
dziy,
nukopijuo y
iS
okie iy,
angly,
p ancizy
kalby.
3.3.
Da iausios
sudu iniy
e iniy
bid a dziy
da ybinés
s uk i os
y a
Sios:
bid a dis
+
daik a a dis
(B
+ D),
p ie eiksmis
+
daik a a dis
(P
+
D),
skai -
a dis
+
daik a a dis
(S
+ D),
j a dis
+
eiksmaZodis
(I
+
V).
Siu
e iniy
kal-.
bos
dalys
apa ios
Sal inio
kalbos
dalims,
a iau
dé i
lygybés
Zzenklo
a p
ieny
i
ki y
da ybinés
s uk ii os
negalima,
nes
jos
ski ingos.
Ve inio
démenimis
einan-
ys
ZodZiai
y a
g ynaSakniai,
-y.
jy
kamienai
su ampa
su
Saknimis,
0
Sal inio
déme-
nys
y a
neg ynaSakniai
—
susideda
i§
Sakny
i
p iesagos,
p z.:
i/gabangis,
plg.
us.
Oaunnoeoanosniii
||
angl.
long-wa eleng h
||
ok.
langwellige;
daugias aklis,
plg. us.
mHozocmanoun iil;
d ieigis,
plg.
us.
deyxxodoeoili
||
angl.
wo-pass
i
pan.
({
+
V)
ipo
da ybiniai
e iniai
ski iasi
nuo
Sal inio
ne
ik
ne ienoda
da ybine
s uk i a,
be
i
pa iomis
kalbos
dalimis,
p z.:
sa i asis,
plg.
us.
camonuuywuii.
Todél
e inio
da ybiné
s uk i a
(I
+
V)
a i inka
Sal inio
da ybine
s uk i a
([
+
Dal).
Vadinasi,
miné i
e iniai
ski ini
da ybiSkai
neadek a iy,
a¢iau
seman iskai
iksliy
da ybiniy
e iniy
pog upiui.
24
Su umpinimai
FTZ
—
Fizikos
e miny
Zodynas.
—
V.,
1979.
PolZ
—
Rusy—lie u iy
kalby
poli echninis
zodynas.
—
V.,
1959.
STZ
—
Rusy—lie u iy—angly
kalby
skai ia imo
echnikos
e miny
Zodynas.
—
V.,
1971.
CJIOXHbIE
CJIOBOOBPA3OBATEJIBHBIE
KAJIbBKM
(TIPHJIATATEJIBHBIE)
B
JMTOBCKOM
NOJMTEXHHYECKOM
TEPMMHOJO‘MK
Pe3ime
Ha
ocHoBe
MHTOBCKHX
NOJMTeEXHMYECKHX
MH
(bH3HYeCKHX
COBapeli
PAaCCMOTpeHO
COOTHOMIC-
HHe
CNOXHBIX
CNOBOOOpa30BaTeMbHLIX
KaneK
(Mpusa aTeNbHbIX)
C
COOTBETCTBYIOUIMMH
HCTO-
HuKaMu
(KabKupyembimu
OOseKTaMu).
YcTaHOBIeHO,
YTO
B
THTORCKOM
NOmMTeXHHYECKOM
M
dhu-
suuecKoH
TepMHHONO HH
MpecGmaTaloT
CNO*KHbIe
CHOBOOOpaz0BaTeMbUble
KANbKM
(IIpHIA aTesS-
HBIC),
MOJeH
KOTOPBIX
HMeIOTCA
HB
PYCCKOM,
HM
B
PYTHX
s3bIKax.
Takwe
KaNKH
B
WaHHOH
TepMu-
HONO HM
cocTaBIa oT
7,2
%
CiO%KHEIX
NHTOBCKHX
HOSHTEXHHYECKHX
H
H3HYeCKHX
TePMHHOB
(apana a enbunix).
Bo
B opyio
pynny
BKMOYeHbI
TePMHHEI,
HeMOCpeCTBCHHO
KasIbKHPOBAaHHbic
¢
pyccKo o
HcTOSHHKa.
Takue
kanbkH
COCTaBIMOT
2,8
%
CHOXKHBIX
JHTOBCKBX
NOMMTCXHHYCCKUX
(bu3HYecKHX
TepMHHOB
(MpHua aTembubix).
Tlou H
He
BCTPewalOTCA
CHOKHbIC
NPHa aTeIbHbic,
HeMOCpeACTBEHHO
KasIbKHPOBAHHBIe
C
HEMCLKOTO,
aHTMHCKO O
M
APYTHX
HCTOWHHKOB.
Yc aHoBneHo,
4YTO
MPHBOAMMBIC
B
CTATHE
COXKHbIC
CHOBOOOpasoBAaTeMbEBIC
KANIbKH
(pHIIa-
TaTeNbHbIe),
OTHOCAIMECA
K
JHTOBCKOM
NOMMTeXHHYECKO
H
u3H4eCKO
TepMHHONO HH,
HMCIOT
cnopoo6pa30BaTeNbHBIe
CTPYKTYPbI,
MIA
KOTOPBIX
XaPaKTePHEI
CHeAYIOUIME
THIIBI
COOTHOMCHME
co
CTpyKTypaMH
HCTOWHMKAa:
IIpHa aTebHOe
+
CyIlecTBHTesbHOE
(KasIbKH)
COOTBETCTBYeT
CTDYK-
Type
HCTOYHHKAa
IpHNa a embHoe
+
cyilecTBATeMbHOe
+
cyddbuKc;
Hapeque
+
CymlecTBHTeMbHOe
(kasIbKH)
COOTBeTCTByeT
CTpyKType
HCTOWHMKa
Hapewie
+
cyMIecTBHTeIbHOe
+
cydoukc;
4HcmH-
TembHoe
+
cymecTBHTembHOe
(KasIbKH)
COOTBETCTBYeT
CTPyKType
HCTOWHHKa
4HCIHTeNbHOe
+
cymlec BuTenbuoe
+
cydibaKc;
Mec ouMeHHe
+
na om
(KambKH)
COOTBETCTByeT
CTpyKType
Hc-
TOwHHKa
MecTouMeHHe
+
npHyacTHe. Tlockompxy
cnoBsooOpa30BaTembuble
CIPyKTYpbI
KasieKk
H
HX
HCTOYHHKOB
(KaNbKMpyeMbIX
OOBEKTOB)
He
aNeKBaTHBI,
TaKMe
KaJIbKH
BKJIIOYeHEI
B
Tpynny
CHOBOOOpa3z0BaTeNBHBIX
KaseK
CTPYKTYPHO
HeajeKBATHBIX,
HO
CeMaHTHYe€CKH
TOYHEIX.
Heaye-
kbaTHOCT’
B
OOUbIIMHCTBe
Chy4aes
O6ycnOBIUBaeTCaA
HaMHeM
CyduKca
y
KaIBKUPyeMO o
CiOBa-