Sudurtiniai vertiniai būdvardžiai lietuvių politechnikos terminijoje

LIETUVIŲ KALBOS SPECIALIOJI LEKSIKA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXII (1983) A. KAULAKIENĖ SUDURTINIAI VERTINIAI BŪDVARDŽIAI LIETUVIŲ POLITECHNIKOS TERMINIJOJE 1. Įvadinės pastabos 1.1. Kiekvienos mokslo srities terminija turi nominacinį-definicinį pagrindą, kurį sudaro šios kalbos dalys: daiktavardis, būdvardis, prieveiksmis, veiksmažodis!, Tačiau minėtų kalbos dalių kaip terminų vartosena nėra vienoda. Daiktavardis, be abejo, yra pagrindinė terminologizuojamų sąvokų raiškos priemonė. Dėl būdvardžio kaip terminologinės sistemos nario esama skirtingų nuomonių. Dažnai manoma, kad būdvardis atlieka terminologinę funkciją tik tada, kai eina sudėtinio termino dėmeniu. Toks būdvardis kartu su pažymimuoju dėmeniu (daiktavardžiu) patenka į žodynus ir vartojamas kaip terminas. Tačiau ne kiekvienas būdvardis, einantis sudėtinio termino dėmeniu, gali būti laikomas terminu. Todėl visai pagrįstai O. Achmanova teigia, kad terminais negalima laikyti tokių būdvar- «džių, kurių semantinė struktūra visiškai sutampa su pagrindinio žodžio semantine struktira®. V. Danilenko papildo termino būdvardžio sampratą. Jos nuomone, būdvardis žodžių junginyje laikytinas terminu tik tada, kai laisvai jungiami abu sudėtinio termino dėmenys, pvz.: virtualioji (dalelė) ir dalelė (virtualioji, elementarioji) ir pan. Kai specialią sąvoką pavadina žodžių junginys, pasižymintis pastovumu, vaizdingumu, vientisumu, tada atskiras jo dėmuo — būdvardis nelaikytimas terminu, pvz.: baltosios eilés®. Vadinasi, negalima tvirtinti, kad sudėtinio termino būdvardinis dėmuo visais atvejais laikytinas terminu. Antra vertus, sudėtiniai terminai, sudaryti iš būdvardžio ir daiktavardžio, yra vartojami ne tik tam tikros mokslo srities terminų žodynuose, bet ir mokslinėje literatūroje, kurioje esama ir atskirų būdvardžių, atliekančių taip pat terminologinę funkciją. Todėl mokslinėje literatūroje (įvairiuose mokslinio stiliaus porūšiuose) terminijos negalima izoliuoti nuo konteksto. Tik jame, V. Danilenkos žodžiais tariant, atsiranda nauji terminai, jiems suteikiama motyvacija ir teisė funkcionuoti?*. Todėl būdvardis gali būti vartojamas ir kaip nominacinis terminijos vienetas, ir kaip termino elementas. "Termino elementais eina savi (antrinė || atbulinė || išilginė banga; atvirasis || savaiminis || sudėtingasis lankas), skolinti (centrinis || elektrostatinis || kvazistacionarinis || „magnetinis laukas; amorfinė || cheminė || dispersinė | integrinė sandara) ir versti (bangolaidinis transformatorius) būdvardžiai. | Įlanujnenurxo B. II. Jlekxcuko-ceMaHTH4eCKHe H IpDaMMAaTHYeCKHE OCOČEHHOCTH CJIOBtTepMHHOB. — B KH.: Mccnenosanns no pycckoi TepMHHONOorHH. M., 1971, c. 9. * Axmanosa O. C. Cii0Bapb THHIBHCTHYECKHX TEpMHHOB. — M., 1966, c. 12. 3 Žr. Įlauujnenro B. II. Min. veik., p. 46. * Ilanujnenro B. II. TepMuHONOrH3auMs pa3HbIX 4acTell pėuH (TEPMHHBI-TIATONBI). — B xn.: IlpoOjieMbi A35IKa HayKH u TEXHHKH. M., 1970, c. 41. 17 Sudurtiniai vertiniai būdvardžiai Sudurtinių lietuviškų vienažodžių a i tikrųjų lietuviškų terminų iš viso sudurtinių Ati > p kalbose Zodynas lietuviškų vienaZodZiy (neturinčių atitikmenų kitose kalbose) terminų (būdvardžių) skaičius % FTZ 262 160 61 PolZ 458 307 67 STZ 253 148 58,3 FTZ, PolZ, STZ 973 615 63 Ypač daug verstiniy būdvardžių atsiranda pastaraisiais metais. Tai visai natūralu, nes sparti mokslo ir technikos, ekonomikos ir mokslinės informacijos raida sukuria daugybę naujų sąvokų ar realijų, kurias reikia pavadinti. Šios sąvokos ar realijos pavadinamos priešdėliniais (paskiltė [operacija]), priesaginiais (ribotuvinė [lempa]), priešdėliniais — priesaginiais (priešsrovinė [džiovinamoji]) ir sudurtiniais (daugiagreitis [variklis]) vertiniais būdvardžiais. Labai dažnai termino elementais politechnikos terminijoje eina sudurtiniai vertiniai būdvardžiai. Matyt, jų gausumą lemia šios priežastys. Pirma, naujoms, kartais itin sudėtingoms sąvokoms išreikšti žodžių sandūra yra vienas tinkamiausių būdų. Antra, dažnai žodžių sandūra yra produktyviausias žodžių darybos būdas ir toje kalboje, iš kurios verčiami vertiniai (t.y. šaltinyje). Pavyzdžiui, sudurtinių vertinių būdvardžių šaltinis dažniausiai esti rusų kalba, kurioje žodžių sandū- - ra yra vienas produktyviausių žodžių darybos būdu. Tačiau šiuo atveju šaltinis gali būti suprantamas trejopai. Pirma, vertinių daryboje neretai rusų kalbą reikia laikyti tik kalba tarpininke, nes kartais rusiškas šaltinis pats esti vertinys, pvz.: rus. noaynpoeoonuKoeslii <— angl. semiconductor || pranc. semiconducteur ir pan. Antra, rusiškas šaltinis gana dažnai turi analogiškos struktūros bei semantikos atitikmenų kitose kalbose, pvz.: pusbangis [spinduolis] — rus. noayeoanosoii || angl. halfwave || vok. Halbwellenstrahler, aukštadažnis [diodas] <— rus. etbrcoxouacmomnbiii || angl. high frequency | vok. Hochfreguenzdiode ir pan. Trečia, rusiškas šaltinis visai neturi analogiškos struktūros bei semantikos atitikmenų kitose kalbose, pvz.: garasrovis [aparatas] — rus. napocmpyūnbiiū; sméliasrovis [aparatas] < rus. neckKocmpyiinoiiė ir pan. Tiesioginių vertinių būdvardžių, išverstų iš anglų, prancūzų, lotynų kalbų, politechnikos terminijoje beveik nėra. 12. Šio straipsnio tikslas — panagrinėti sudurtinius vertinius būdvardžius, vartojamus lietuvių politechnikos terminijoje, jų santykį su šaltiniu ir nustatyti 18 1 lentelė lietuvių politechnikos terminų žodynuose terminų skaičius ir vertinių rūšys pi CB Toe A vertiniy iš rusų kalbos vertinių iš rusų kalbos anei Klasė Kao) (neturinčių atitikmenų | (turinčių atitikmenų kitose kitose kalbose) | kalbose) skaičius % skaičius 95 skaičius % 77 29,5 4 1,5 21 8 101 22 20 4,4 30 6,6 83 33 3 1,2 | 19 1,5 261 27 27 2,8 70 1,2 dariausius šių vertinių darybinius modelius, nurodyti taisyklingos bei abejotinos tokių vertinių vartosenos polinkius. Nagrinėjamieji sudurtiniai vertiniai būdvardžiai yra paimti 3 lietuviškų politechnikos, skaičiavimo technikos ir fizikos terminų Zodynu?®. ; Straipsnyje aptariami tik tie sudurtiniai būdvardžiai, kuriu abu dėmenys yra lietuviški. Nenagrinėjami tie sudurtiniai būdvardžiai, kurių pirmasis dėmuo tarptautinis, o antrasis — lietuviškas, pvz.: magnetovaržinis [daugintuvas], plg. angl. magnetoresistor [multiplier], radiodažnuminis, plg. rus. paduouacmomusiii || angl. radiofreguency, arba pirmasis dėmuo lietuviškas, o antrasis — tarptautinis, pvz.: aukštatemperatūris, -ė, plg. rus. excoxomemnepamyputuiui || angl. high temperature; daugiaperiodis, -ė, plg. rus. mnozonepuoduueckuū || angl. multi-periodic ir pan. Tokie sudurtiniai būdvardžiai nelaikytini sudurtiniais vertiniais, nes jų vienas dėmuo verčiamas, kitas dėmuo skolinamas. Jie skirtini pusiau vertinių grupei, todėl šiame straipsnyje neanalizuojami. Paprastai sudurtinių vertinių būdvardžių verčiami abu dėmenys. Vadinasi, tokių būdvardžių forma sava, tik perkelta šaltinio motyvacija. Todėl pagal kilmę sudurtiniai vertiniai būdvardžiai skirtini darybinių vertinių grupei, kuri ir terminologijoje, ir apskritai leksikologijoje yra didZiausia®. Pavyzdžiui, darybinių vertinių minėtuose žodynuose vartojama apie 7094 visų pateiktų vertinių. Didesnę šio procento dalį sudaro sudurtiniai vertiniai (daiktavardžiai ir būdvardžiai). Jie pasiskirsto taip: sudurtiniai vertiniai daiktavardžiai — 2294, sudurtiniai vertiniai būdvardžiai — 18,2%,. Pastarųjų procentas minėtuose Zo5 Žr. sutrumpinimų sąrašą. * Onexenumreia K. Karibku mo HeMenKONH MOJIEJIH B COBDEMEHHOM DYCCKOM JIMTEpaTypHOM S3biKe: ABTOped). Kana. auc. — M., 1963, c. 21; Marsees A. A. JIaTHHCKHE JICKCHYEeCKHEe KAJIbKH B HEMENKOM s3bike: Astoped. kana. auc. — JIssos, 1966, c. 16—17; Copokun HO. C. Pa3Burae cjioBapHoro COCTaBa PYCCKOrO JIMTEPATYPHOro A3bika, 30—90-¢ roast XIX Beka. — M.—JI.,— 1965, c. 167. 19 dynuose nėra vienodas. „Rusų — lietuvių kalbų politechniniame žodyne“ (V., 1959) sudurtinių vertinių būdvardžių vartojama 17%, „Rusų — lietuvių —anglų kalbų skaičiavimo technikos terminų žodyne“ (V., 1971) šių vertinių esama 17,2%, „Fizikos terminų žodyne“ (V., 1979) apie 209, visų darybiniy vertinių. Sudurtinių vertinių būdvardžių skaičius lietuviškuose politechnikos ir fizikos terminų žodynuose matyti 1 lentelėje. 2. Sudurtinių vertinių būdvardžių analizė 2.1. Sudurtiniai būdvardžiai yra susidarę iš dviejų sintaksiškai ir reikšmiškai tarp savęs susijusių žodžių. Jie paprastai turi vieno žodžio formalinius gramatinius elementus ir aiškiai nuo abiejų dėmenų priklausomą leksinę reikšmę". Todėl tokių būdvardžių struktūra bei semantika daug priklauso nuo to, iš kurių kalbos dalių yra sudaryti sudurtinių būdvardžių dėmenys. Tad ir sudurtinius vertinius būdvardžius patogiausia skirstyti pagal tai, iš kurių kalbos dalių yra atsiradę jų dėmenys. įr koks tų dėmenų santykis su šaltinio dėmenimis. Lietuvių politechnikos terminijoje vartojami sudurtiniai vertiniai būdvardžiai darybos požiūriu yra grynašakniai, t.y. jų kamienai sutampa su šaknimis. Paprastai tokie vertiniai sudaromi iš dviejų šaknų ir galūnės. Sudurtiniai vertiniai būdvardžiai pagal santykį su šaltiniu gali būti adekvatūs. arba neadekvatis®. Šių vertinių adekvatumą ar neadekvatumą lemia ne tik kalbos. dalys, bet ir nevienoda vertinio bei šaltinio darybinė struktūra. Pavyzdžiui, sudurtinius vertinius būdvardžius sudarančios kalbos dalys dažniausiai esti tapačios šaltinį sudarančioms kalbos dalims, tačiau dėti lygybės ženklo tarp vienų ir kitų darybinės struktūros negalima, nes jos nėra vienodos. Pagal L. Vialkinos sudurtinių žodžių schemą" vertinio ir šaltinio darybinės struktūros atrodytų taip: vertinio darybinė struktūra [R,+R;,] + n # šaltinio darybinei struktūrai [R,+(R,+S)] + mų, čia R, ir R, šaknies morfemos, S — priesaga, n — sudurtinio vertinio galūnė, n,— sudurtinio šaltinio galūnė. Sudurtinių vertinių būdvardžių politechnikos terminijoje esama dvejopų: vertiniai su vardažodiniu antruoju dėmeniu ir vertiniai su veiksmažodiniu antruoju dėmeniu. 2.2. Vertinių su vardažodiniu antruoju dėmeniu antrasis dėmuo dažniausiai esti daiktavardis. Vertinių, kurių antrasis dėmuo būtų būdvardis politechnikos terminijoje vartojama tik vienas kitas, pvz.: orasausis, -ė PolZ 51, plg.-rus. 6030ywnocyxoit || angl. air-dried; oradrėgnis, -ė PolZ 200, plg. rus. moxpoeo3dywnbiii ir pan., todėl jie atskirai nenagrinėjami. * Lietuvių kalbos gramatika. — V., 1965, t. 1, p. 591. * Plačiau apie adekvačius ir neadekvačius vertinius žr. Kaulakienė A. Sudurtiniai vertiniai lietuvių politechnikos terminijoje. — Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai. A serija, 1981. T. 1(74), p. 73—82. * Banxnna JI. B. Cjioxnbie CJIOBa B IPEBHEPYCCKOM S3bIKE B MX OTHOINEHHH K 53bIKY TIpe4ecKOro OpuruHajJia. — B KH.: MccnenoBanms No KMCTODHYCeCKON JIEKCHKOJIOTHHK JIpeBHepycC-- ckoro s35IKa. M., 1964, c. 96. 20 Politechnikos terminijoje vartojamų sudurtinių vertinių būdvardžių su daiktavardiniu antruoju dėmeniu pirmasis dėmuo esti būdvardinis, daiktavardinis, skaitvardinis, prieveiksminis, įvardinis. Vadinasi, sudurtinių vertinių su daiktavardiniu antruoju dėmeniu darybinės struktūros yra tokios: būdvardis + daiktavardis (B + D), daiktavardis + daiktavardis (D + D), skaitvardis + daiktavardis (S + D), prieveiksmis + daiktavardis (P + D) ir įvardis + daiktavardis (Į + D). Daugiausia politechnikos terminijoje vartojama (B + D), (P +D) ir (S + D) darybinės struktūros vertinių. Kiek mažiau .vartojama (D + D)ir (Į + D) darybinės struktūros sudurtinių vertinių būdvardžių. Apskritai (B + D) darybinės struktūros sudurtiniai būdvardžiai lietuvių kalboje gana produktyvūs. Jie paprastai turi vadinamąją savybinę reikšmę, rodo žymimo daikto išskiriamąją ypatybę, pasako, kuo tas daiktas ypatingas. Be šios reikšmės, minėtos darybinės struktūros sudurtiniai būdvardžiai turi ir kitokių reikšmių". Tačiau tokios darybinės struktūros vertiniai būdvardžiai skiriasi nuo analogiškų sudurtinių būdvardžių. Pirma, sudurtiniai vertiniai nėra tokie produktyvūs. Antra, (B + D) darybinės struktūros vertiniu pirmasis (būdvardinis) dėmuo papildo antruoju dėmeniu reiškiamo daikto sąvoką, sudarydamas su ja vieną semantinį vienetą, kuris nurodo: žymimo daikto formą, pavidalą arba žymimo daikto veikimo ypatybę. Žymimo daikto formą, pavidalą nurodo tokie sudurtiniai vertiniai būdvardžiai, pvz.: ilgabangis [kraštas] FTŽ 150, plg. rus. odaummosoanoswii || angl. long-wavelength || vok. langwellige; trumpabangis [kraštas] FTŽ 150, plg. rus. xopomxo0604Hoeiū || angl. short-wavelength || vok. kurzwellige; ilgaliepsnės [anglys] PolZ 450, plg. rus. daunnonaamenuviii; trumpaliepsnis [kuras] PolZ 432, plg. rus. xopomionnamennbiū; ilgaciurkslis [lietintuvas] PolZ 93, plg. rus. dambsuocmpytinomi; tiesiasrovis PolZ 335, plg. rus. npamomounsiii ir pan. Vertiniai greitaeigis PolZ 34; STZ 216, plg. rus. 6sicmpoxodusiii || angl. highspeed; létaeigis PolZ 428, plg. rus. muxoxodusni || angl. low-speed ir kt. nurodo žymimo daikto veikimo ypatybę. Tokią pat reikšmę turi ir būdvardžiai kreivaeigis PolŽ 166, tiesiaeigis PolŽ 335, tuščiaeigis PolŽ 477 ir pan. Tačiau jie nėra semantiš- . kai tikslūs ir adekvatūs rusų ir kitų kalbų analogiškiems sudurtiniams būdvardžiams, plg. kreivaeigis, rus. Kpuso/unedūnomi || vok. krummlinig; tiesiaeigis, rus. npAMOAUneiinori || vok. geradlinig; tuSciaeigis, rus. xoaocmoii ir pan. Todėl tokie sudurtiniai būdvardžiai negali būti priskiriami darybiškai neadekvačių ir semantiškai netikslių vertinių pogrupiui, kurio apskritai nėra. Šie būdvardžiai greičiau laikytini naujadarais, atsiradusiais pagal x-eigis tipo darybos modelį, nes analogiškų sudurtinių būdvardžių, kur x dėmeniu eina ne tik būdvardis, bet ir kitos kalbos dalys, šiandieninėje terminologijoje vartojama vis daugiau, pvz.: apskritaeigis, plg. rus. Kpy2zoepawujame.tbnbolūi, Kpy2zo6oū; tyliaeigis, rus. OecuymMunwom: aukštyneigis, plg. rus. eocxodauwjuii; žemyneigis, plg. rus. nucxodAwWuii ir pan. Kai kurie šių minėtų naujadarų turi sinonimų, kurie savo daryba ir semantika tapatūs analogiškiems rusų kalbos sudurtiniams būdvardžiams, pvz.: tiesiaeigis ir tiesialinijinis PolŽ 335, plg. 10 Žr, Lietuvių kalbos gramatika, t. 1, p. 597. 21 rus. npamoauneiinviii || vok. geradlinig; kreivaeigis ir kreivalinijinis PolZ 290, plg. rus. Kpusoauneinwii || vok. krummlinig ir pan. Tokius naujadarų sinonimus, matyt, tikslinga skirti pusiau vertiniy grupei, nes jy pirmasis dėmuo lietuviškas, o antrasis skolintas, plg. linijinis [<lot. linea ,linija“]. Ir vienos, ir kitos reikšmės minėti sudurtiniai vertiniai būdvardžiai dažnai turi logines priešpriešas, plg. ilgaliepsnis, -ė ir trumpaliepsnis, -ė; ilgabangis, -ė ir trumpabangis, -ė; greitaeigis, -ė ir lėtaeigis, -ė ir pan. Semantikos atžvilgiu šie neadekvatūs sudurtiniai vertiniai būdvardžiai yra tikslūs, nes jų ir šaltinių semantika tapati. Vadinasi, šie vertiniai skirtini darybiškai neadekvačių, tačiau semantiškai tikslių sudurtinių vertinių pogrupiui. Antra pagal gausumą politechnikos terminijoje vartojamų sudurtinių vertinių būdvardžių darybinė struktūra (P -+ D.) Tokių vertinių pirmuoju (prieveiksminiu) dėmeniu dažniausiai eina prieveiksmiai daug, plg. rus. Mxo2o0 ir visur, plg. rus. ee30e. Politechnikos terminijoje labiau paplitę vertiniai, kurių pirmasis dėmuo — prieveiksmis daug. Iš prieveiksmio daug ir daiktavardžio sudaryti sudurtiniai vertiniai būdvardžiai turi savybinę reikšmę — rodo žymimo daikto išsiskiriančią ypatybę, pasako, ką tas daiktas turi ypatinga, pvz.: daugiabangis, -ė PolŽ 198, plg. rus. MHo2zo60/no6biū; daugiastaklis [darbas] PolZ 338, plg. rus. muozocmanounbiii ir pan. Savo daryba šie sudurtiniai būdvardžiai nėra adekvatūs šaltiniui, nes vertinys nepriesaginis, o šaltinis priesaginis. Todėl vertinio darybinė struktūra [R, + R,] + n # šaltinio darybinei struktūrai [R, + (R„ + S)] + nį. Kartais, nusižiūrėjus į šaltinį, bandoma ir šios darybinės struktūros vertinius sudaryti su priesaga -inis, pvz. daugiaspindulinė [antena] (= daugiaspindulė), plg. rus. muozoayuesas [aHTeHHa); daugiadalelinės [jėgos] (=daugiadalelés), plg. rus. muozouacmuunsie [cb] ir pan. Toks darybos polinkis nėra priimtinas, nes prieštarauja analogiškų lietuvių k. sudurtinių būdvardžių darybos taisyklei". (P + D) darybinės struktūros vertinių, kurių pirmasis dėmuo prieveiksmis visur-, politechnikos terminijoje vartojamas vienas kitas, pvz.: visureigis [šasi] PolZ 492, plg. rus. ee3sdexodnviii ir kt. Šis vertinys daiktavardėja, t.y. linkęs pereiti į sudurtinio daiktavardžio kategoriją. Matyt, tokį minėto vertinio polinkį lemia vienas iš daiktavardėjimo laipsnių??, kai sudurtinis būdvardis vartojamas lygiagrečiai ir būdvardiškai, ir daiktavardiškai, plg.: visureigis automobilis ir visureigis (rus. 6ee30exod). Vadinasi, minėti sudurtiniai vertiniai būdvardžiai darybiškai neadekvatūs šaltiniui, tačiau semantiškai tikslūs, nes vertinio ir šaltinio reikšmės tapačios. Todėl ir (P + D) darybinės struktūros, ir (B + D) darybinės struktūros vertiniai skirtini darybiškai neadekvačių, tačiau semantiškai tikslių sudurtinių vertinių pogrupiui. Darybiškai neadekvačiais, tačiau semantiškai tiksliais laikytini ir kitos darybinės struktūros (S + D) sudurtiniai vertiniai būdvardžiai. Šių vertinių pirmuoju dėmeniu eina kiekiniai skaitvardžiai: vienas, du, trys, kurie nurodo išreikšto daikto skaičių. Antruoju dėmeniu (daiktavardiniu) pasakoma išsiskirianti žymimo daikto dalis ar pats daiktas, pvz.: dvieigis PolŽ 84, plg. rus. osyxxodoeoi || angl. two- * Kniūkšta P. Priesagos -inis būdvardžiai. — V., 1976, p. 46. ** Drotvinas V. Lietuvių literatūrinės kalbos sudurtinių būdvardžių struktūriniai-semantiniai tipai (Remiantis XVI — XVIII a. raštų medžiaga). — Kalbotyra, 1963, t. 6, p. 76. 22 pass; dvigreitis [variklis] PolZ 81, plg. rus. deyxckxopocmntiū; viendalelė [banginė funkcija] FTZ 90, plg. rus. oOuouacmuwunas || angl. one particle; vienadažnis PolZ 240, plg. rus. odxouacmomntii || angl. one-freguency; vienaeigis [šilumokaitis] PolZ 424, plg. rus. 00xoxod0eoii; trieigis PolZ 440, plg. rus. mpexxodosoii ir pan. (D+ D) darybinės struktūros sudurtinių vertinių būdvardžių politechnikos terminijoje vartojama tik vienas kitas. Dažniausiai (D + D) darybinės struktūros vertiniais nurodoma žymimo daikto veikimo ypatybė, pvz.: garasrovis [aparatas] PolZ 264 „veikiantis garo srove“, plg. rus. napocmpyiinsiū; sméliasrovis [aparatas] PolZ 15 „veikiantis smėlio srove“, plg. rus. neckocmpyiinsiii ir pan. Šios darybinės struktūros vertiniai semantiškai tikslūs, tačiau darybiškai neadekvatūs šaltiniui. Jų neadekvatumą lemia ne kalbos dalys, bet nevienoda darybinė struktūra. Vadinasi, pagal ankščiau minėtą formulę vertinio darybinė struktūra (R, + R;) + n # šaltinio darybinei struktūrai [R, + (R, + S)] + n,. Tokie pat neproduktyvūs yra ir (Į + D) darybinės struktūros neadekvatūs sudurtiniai vertiniai būdvardžiai. Šių vertinių pirmuoju dėmeniu pasakoma daiktavardiniu dėmeniu reiškiamo objekto veiksmo ypatybė. Tokių būdvardžių darybinę struktūrą sudaro sangrąžinis įvardis savęs : sava + daiktavardis, o šaltinio darybinė struktūra sudaryta iš pažymimojo įvardžio + daiktavardžio + priesagos. Vadinasi, vertinio darybinė struktūra (R, + R,) + n * šaltinio darybinei struktūrai [R, + (R, + S)] + nį, pvz.: savaeigis [klotuvas] PolZ 452, plg. rus. camoxoousti. Šis vertinys yra veikiamas taip pat substantyvizacijos proceso ir linkęs pereiti į sudurtinio daiktavardžio kategoriją, plg. savaeigis, rus. camoxoo. 2.3. Politechnikos terminijoje vartojamų sudurtinių vertinių su veiksmažodiniu antruoju dėmeniu pirmasis dėmuo esti daiktavardinis ir įvardinis. Vadinasi, sudurtinių vertinių su veiksmažodiniu antruoju dėmeniu darybinės struktūros yra tokios: daiktavardis + veiksmažodis (D + V) ir įvardis + veiksmažodis (Į + V). Daugiausia politechnikos terminijoje vartojama (Į + V) darybinės struktūros vertinių būdvardžių. Šios struktūros vertinių pirmuoju dėmeniu pasakomas veiksmažodiniu dėmeniu reiškiamo veiksmo objektas. Visų politechnikos terminijoje vartojamų šių vertinių darybines struktūras sudaro sangrąžinis įvardis savęs : savi + veiksmažodis, o jų šaltinių darybinė struktūra sudaryta iš pažymimojo jvardžio + esamojo laiko dalyvio. Vadinasi, tokie vertiniai nėra adekvatūs šaltiniui. Todėl (Į -+ V) darybinės struktūros vertiniai atitinka (Į + Dal) darybinės struktūros šaltinius, pvz.: savigrūdis [plienas] PolZ 402, plg. rus. camosaxaausarowasnca [crane] || angl. self-hardening ; savirašis FTŽ 107, PolZ 368, STZ 29, plg. rus. camonuuywuii; savivartis PolZ 368, plg. rus. camopa32pydicarowjulica; savitepis [guolis] PolZ 298, plg. rus. camocmasbiearowjuiica; savistabdis [sliekas] PolZ 487, plg. Tus. camomopmosawuii; savavaldis Įpernešimas] STZ 186, plg. rus. camoynpasasiowuiics ir pan. Semantikos atžvilgiu Sie vertiniai tikslūs, nes jų ir šaltinių reikšmės tapačios. Sie vertiniai pasižymi tam tikromis ypatybėmis. Pirma, kai kurie minėtų vertiniy linkę daiktavardėti, pvz.: savirašis, savivartis ir pan. Antra vertus, šių vertinių produktyvumas rodo, kad lietuvių kalbos sudurtinių būdvardžių daryboje pradeda įsigalėti naujas darybos modelis (sangrąžinis įvardis savęs : savi + veiksmažodis), kuris terminijoje yra gana parankus. Tačiau vienas kitas minėtos darybi23 nės struktūros vertinys abejotinas, pvz.: savavaldis [pernešimas] STŽ 186, plg. rus.. camoynpagasiowuiics ir pan. Analogijos ir sistemiškumo sumetimais vartotinas būdvardis savivaldis, plg. ekonomikos terminus — sudurtinius daiktavardžius savivalda, savivaldybė ir pan. Sudurtinių vertinių būdvardžių, kurių darybinė struktūra (D + V) politechnikos terminijoje vartojama labai nedaug, tik vienas kitas, pvz.: dujošvytė [lempa]. FTŽ 163, PolZ 172, plg. rus. 2asoceemntiii ir pan. Šis vertinys linkęs daiktavardėti. Vietoje sudėtinio termino dujošvytė lempa dažnai vartojama tik sudurtinis vertinys dujošvytė. Šios darybinės struktūros sudurtiniai vertiniai būdvardžiai nėra adekvatūs šaltiniams. Jų neadekvatumą lemia nevienodos vertinį ir šaltinį sudarančios kalbos dalys bei pati darybinė struktūra. 3. Išvados 3.1. Remiantis lietuvių politechnikos ir fizikos terminų žodynais, nustatyta,. kad sudurtinių vertinių būdvardžių vartojama trečdaliu mažiau, negu sudurtinių vertinių daiktavardžių. Tačiau šių vertinių santykis apskritai su politechnikos sudurtiniais terminais ar termino elementais (būdvardžiais) nėra didelis. Terminų žodynuose sudurtiniai lietuviški būdvardžiai sudaro apie 1,66%, visų pateiktų terminų, o iš jų sudurtiniai vertiniai — 10%, visų sudurtinių lietuviškų vienažodžių terminų (būdvardžių). 3.2. Daugiausia vertinių yra išversta iš rusų kalbos. Tačiau rusiškasis šaltinis gana dažnai turi analogiškos struktūros bei semantikos atitikmenų ir kitose kalbose, pvz.: aukštadažnis < rus. esxcoKouacmomnuniū || angl. high-frequency. Tokių vertinių politechnikos terminijoje daugiausia (apie 7,2%). Sudurtinių vertinių būdvardžių, nukopijuoty iš rusiškojo šaltinio, neturinčio analogiškos struktiiros bei semantikos atitikmenų (pvz.: garasrovis <— rus, napocmpyiineti ir pan.), politechnikos. terminijoje vartojama 2,89, visų sudurtinių lietuviškų vienažodžių terminų (būdvardžių). Minėtuose žodynuose beveik visai nevartojama sudurtinių vertinių būdvardžių, nukopijuotų iš vokiečių, anglų, prancūzų kalbų. 3.3. Dariausios sudurtinių vertinių būdvardžių darybinės struktūros yra šios: būdvardis + daiktavardis (B + D), prieveiksmis + daiktavardis (P + D), skaitvardis + daiktavardis (S + D), įvardis + veiksmažodis (Į + V). Šių vertinių kalbos dalys tapačios šaltinio kalbos dalims, tačiau dėti lygybės ženklo tarp vienų ir kitų darybinės struktūros negalima, nes jos skirtingos. Vertinio dėmenimis einantys žodžiai yra grynašakniai, t.y. jų kamienai sutampa su šaknimis, o šaltinio dėmenys yra negrynašakniai — susideda iš šaknų ir priesagos, pvz.: ilgabangis, plg. rus. oaunnogoanoenii || angl. long-wavelength || vok. langwellige; daugiastaklis, plg. rus. mMHo2zocmanounbiū; dvieigis, plg. rus. deyxxodoeoii || angl. two-pass ir pan. (Į + V) tipo darybiniai vertiniai skiriasi nuo šaltinio ne tik nevienoda darybine struktūra, bet ir pačiomis kalbos dalimis, pvz.: savirašis, plg. rus. camonmuywuii. Todėl vertinio darybinė struktūra (I + V) atitinka šaltinio darybinę struktūrą (Į + Dal). Vadinasi, minėti vertiniai skirtini darybiškai neadekvačių, tačiau semantiškai tikslių darybinių vertinių pogrupiui. 24 Sutrumpinimai FTŽ — Fizikos terminų žodynas. — V., 1979, PolZ — Rusų lietuvių kalbų politechninis žodynas. — V., 1959. STZ — Rusų lietuvių— anglų kalbų skaičiavimo technikos terminų žodynas. — V., 1971. CJIOKHBIE CJIOBOOEBPA3OBATEJIbHbIE KAJIbKH (IIPMJIAT ATEJIbHbIE) B JIATOBCKOMH TIOJIMHTEXHHUECKOH TEPMHHOJIOTHH Pe310Me Ha ocHoBe JIATOBCKHX II1OJIATEXHHYECKHX H (H3HY4YeCKHX CJIOBapeli pacCMOTpeHO COOTHOINICHEE CJIOXHBIX CJIOBOOOpa3OBATEJIbHbIX KAJIEK (IpHJIAaraTEJILHLIX) C COOTBETCTBYIONIMMH MCTO4HHKAMH (KAJILKHDYEMELIMH OOLEKTAMH). VCTaHOBJIEHO, YTO B JIHTOBCKONH HOJIATEXHHYUECKONH H OUBHYeCKON TEDMHHOJIOTHH npeoblia/ialoT CJIOXHB5IE CJIOBOOOpa30BATEJILHLIC KAJIbKH (TIDpHJIATATEJIbHBIE), MOJIEJIH KOTOPBIX HMEIOTCH H B PYCCKOM, H B JIDYTHX A3bikaX. Takue KAJIbKH B JIaHHOH TepMHHOJIOTHH COCTABJISIOT 7,2 % CJIOXHLIX JIATOBCKHX IOJHTEXHHYECKHX H OH3HYCCKHX TEDMHHOB (npujiaraTeJIbHLIX),. Bo BTOpyto rpynmy BKIIOYEHBI TEDMHHbI, HENOCPEACTBEHHO KAJILKHDOBAHHBIC C pyccKOro HcTO4HHKa. Takue KAJIbKH COCTABJISIOT 2,8 9, CJIOXHbLIX JIATOBCKHX TIOJIHTEXHHYCCKHX H dH3HYeCKHX TEDMHHOB (NNpHJIiaraTeJIbHEIX). TIOu46TH HE BCTDpDe4aIOTCA CJIOXHbIC NpHJIaraTeJIbHbIS, HENOCDEJICTBEHHO KaJIbKHPOBAHHBIC C HEMENKOTO, AHTJIKŪCKOTO H JIDYTHX HCTOYHHKOB. VeraHoBJIeHO, 4TO NPHBOAMMEIE B CTAThE CIIOXKHBIE CJIOBOOOpa30BaTeJIbHbIC KAJIbKH (HpHJIAraTenbHbie), OTHOCAIHECH K JIHTOBCKOM NONMHTEXHHYECKOH H OH3HYeCKON TEDMHHOJIOTHH, HMEIOT CJIOBOOG6pa30BATEJIbHLICE CTDYKTYDBbI, [UI KOTOPHIX XApaKTEDpHbI CICAYIONIHE THMLI COOTHOINEHHH CO CTPYKTYpaMH HCTOYHHMKA: NPHJIATaTe/IbHOE + CYNIECTBHTE/IbHOE (KAJILKH) COOTBETCTBYET CTPYKType HCTOYHHKA TPHJIAraTelbHOE + CYIIECTBHTENbHOE + CyĖOdĖuKc; Hapedne + CyIeCTBHTENLHOS (KAJIbKH) COOTBETCTBYET CTPYKTYpPE HCTOMHHKA HapeuHe + CYHMIECTBHTEIbHOE + CYyOOHKC; UHCIIHTeNbHOE + CYIIECTBHTENbHOE (KAJIEKH) COOTBETCTBYET CTPYKTYpPE HMCTOYHHKA YACIHTENbHOE + CYIIECTBHTENbHOE + Cy(QdHKC; MecTOMMEeHHE + Iriaron (KAJILKH) COOTBETCTBYET CTDYKType HCTOYHHKA MeCTOHMeHHe + npuuacTHe. IIOCKOIBKY CJIOBOOGpa30BATEJILHLIE CTPYKTYPHI KAJIEK H MX HCTO4HHKOB (KaJbKHpyeMBIX OOBLEKTOB) HE aJEKBATHBLI, TAKHE KAJIbKH BKJIIOYEHHI B Ipynmy CJIOBOOOpa30BATEJILHLIX KAJIEK CTPYKTYPHO HEaJeKBaTHBIX, HO CeMaHTHYeckH TO4KHELIX. HeaneKBaTHOCTb B OOJILINHHCTBE CJIy4a6B OOYCJIOBJIHBACTCSA HAJIHYKHEM CYOOĖOHKCA y KAIILKHDYEMOTO COBA,