KALBU
KONTAKTAI
LIETUVOS
TSR
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXIII
(1983)
JANINA
JANAVICIENE,
ZIGMAS
ZINKEVICIUS
ZEMAICIU
NAUMIESCIO
SNEKTA
SOCIALINES
LINGVISTIKOS
POZIURIU
Snek a
uzima
nedidelj
plo a
Silu és
ajono
Siau és
y y
dalyje
p ie
bu .
Klai-
pédos
k aS o
sienos,
Tai
—
Zemai iy
Naiimies io
mies elis
i
27
kaimai:
Palénd iai,
Sugin ai,
G ygeli$ké,
Vanagiai,
Cipa iai,
Paiipa iai,
Snikaliai,
Venckai,
Pasus-
Giai,
RimZen iai,
B oko iai
i
k .
Si
&nek a
esiasi
maZdaug
8
kilome us
nuo
Degi-
Gin
iki
Uzlaukés
(2
km
p ieS
Ga dama),
apie
9
kilome us
nuo
Sugin {
iki
Gi i-
ninku
i
apie
14
kilome y
nuo Palénd iy
iki
MeSkinés.
Ta miy
Zemélapiuose
Sios
Snek os
plo u
edama
pie u
Zemai iy
aseiniskiy
i
a niskiy
iba:
Siau és
aka iné
Snek os
dalis
iki
Z.
Naumies io
i
pa s
Z.
Naumies-
is
p iski iamas
a niSkiams,
o
likes
Snek os
plo as
—
aseiniskiams.
Be
i$
ik ujy
y a
ne
aip.
Reiké y
isa
Snek os
plo a
p iski i
aseiniSkiams.
Va niskiy
—
asei-
niskiy
iba
u é y
ei i
ne
p o
pa i
Z.
Naumies i,
be
oliau
j
Siau e,
ne oli
Ga damo.
Pasku inieji
aseiniSkiams
p iski ini
kaimai
y a
RimZen iai,
Kadagiskiai,
B o-
ko iai,
Syliai,
MeSkiné
(Sis$kaimas
giliai
jsikiS¢s
j
a ni’kiy
plo a,
be
an,
am,
en,
em
i imo
on,
om,
en,
em
ia
nepas ebé a),
Gi ininkai
1,
Gi ininkai
2
(a ba
Vai-
ii o
Gi ininkai),
Vaini as,
Ki iliai.
Va niSkiy
ypa ybes
jau
u i
Ba ininkai,
UZ-
lauké,
Ga damas,
Kukuiliské,
P¥pli8ké,
Juskai iai,
Da giské,
Go diniai,
Bika énai.
Taigi
isame
Z.
Naumies io
Snek os
plo e
iSlaikomi
s eiki
an,
am,
en,
em.
Vie iniai
gy en ojai
sako,
kad
ik
,,3 ékSnaliai“
( aip
paSiepiamai
adina
u in¢ius
a -
niskiu
ypa ybes)
a iq
Z6nsis
‘“Zasis’,
dns
‘jis’,
kOmps
“kampas’
i
.
.
Z.
Naumies io
Snek a
su
aseiniSkiais
sieja
da
i
ai,
kad
joje
ki is
nea i aukiamas,
o
,,S ék8-
naliai“
—
jau
a i aukia.
Nuo
ki y
aseini’kiy
Z.
Naumies io
Snek a
ski iasi
in ensy esniu
Zemai ia-
imu.
An ai
i agalé
p iegaidé
Gia
bina
an
pi mojo
d ibalsiy
sando,
p z.,
a.
sg.
dangu
‘dangy’
(plg.
ki y
aseiniskiu
da@ gu).
T umpuosius
balsius
u,
i
Snek os
a s o ai
labiau
pla ina
negu
ki i
aseini8kiai:
ia Siy
a imas
ge okai
p ia éja
p ie
9,
¢,
be
su
,,s ékSnaliu“
9,
e
nesu ampa.
Ta ian
aiskius
0,
¢
pas ebé a
ik
kampe
a p
bu .
Klaipédos
k aS o
sienos
i
a niskiy
ibos.
Ta iau
eikia
pasaky i,
kad
Snek oje
ne
isais
a ejais
u,i
pla inami.
Ka ais
jie
iSlaikomi
siau i.
Nuo
ko
ai
p iklauso,
da
eikia
i8 i i.
S aipsnio
au o iai
linke
many i,
kad
Siam
a imo
d ejopumui
(abejaip:
gali
bi i
a iamas
as
pa
Zodis
a
o ma)
p adZiq
galéjo
duo i
ie os
Snek os
i
adinamyju
lie i ninky
(apie
juos
ne ukus
bus
kalbama)
kalbos
sumiSimas.
UZ
Snek os
plo o
iby
okio
d ejopumo
nepas ebé a.
Ap aSomajai
Snek ai
da
bidingas
d ibalsiu
ai.
ei
galiinéje
i
daik a a dzio
daik as
Saknyje
mono ongiza imas,
p z.,
n.
pl.
da‘k a’
‘daik ai’
(j
pie y¢ius
nuo-
102
Snek os
a iama
ddik ai).
Daik a a dZio
namas
Saknyje
ie oj
a
cia
u ima
u,
p z.,
n.
pl.
numa
‘namai’.
I§
mo ologiniy
ypa ybiy
pi miausia
nu ody ina
ai,
kad
Snek oje
pla iau
negu
ki y
aseiniskiy
plo e
a oja
d iskai a.
Daik a a dZiy
i
kamieno
(mo e iskosios
gi-
minés)
o mos
daZniau
kei iamos
é-
kamienémis,
p z.,
Zasé
( a iama
Zansie)
“Zasis’,
dnks é
(&nks i)
‘anks is’.
Bid a dZiy
u
kamieno
ienaskai os
galininkas
i
daugis-
kai os
a dininkas
u i
ijd-kamienes
o mas,
p z.,
a.
sg.
d a isi
(d ansi)
“d asu’,
n.
pl.
ambi
‘ ambiis’.
Va ojamas
Tl
asmens
j a dis
a is
(dns)
‘jis’,
.
ana
‘ji’.
Vie-
oj
a.
pl.
o my
mis,
jis
u imos
mumis,
jumis,
VeiksmazZodzio
bi i
biisimojo
laiko
TH
asmuo
u i
o ma
bis
‘bus’.
Siy
ypa ybiy
ki i
aseiniSkiai,
ypa
esan ys
j
pie -
yGius
nuo
Snek os
plo o,
ne u i
a ba
en
jos
e ai
epasi aiko.
Ta iau
bene
ySkiausia
Snek os
ypa ybé
y a
ai,
kad
ji
pa y é
labai
s ip ia
o-
Kie iy
kalbos
j aka.
Snek oje
daug
i ai iy
ge manizmy.
Ma
ji
y a
p ie
pa
bu .
Klaipédos
k aS o.
Sim me iais
bu o
eikiama
okie iu
kalbos
i akos.
P ak iSkai
&nek os
senbu iu
(ne
i§
ki u
a sikélusiy
Zmoniy)
kalboje
mazdaug
kas
penk as
Zodis
y a
okiskos
kilmés.
Ypa
ge manizmai
daZni
bui inéje
leksikoje.
VokiSki
be eik
isi
s a ybos
e minai.
S ai
keliolika
ge manizmy
pa yzdZiu:
negels
‘ inis’,
imas
( ims)
‘di zas’,
uimas
( i ims)
‘ ie a,
e d é’,
umbas
( i mps)
“juosmuo’,
spa as
(spac)
“kas u as’,
s énde is
*kuolas
o oje’,
Simelis
“Sy as
a klys’,
Smé as
(Smi o s)
‘ka as’,
Spykis
‘d i a io
s ipinas’,
S apno elis
(S apnuo elis)
‘adymo
ada-
a’,
S a kis
‘ i as’,
s ikis
‘ i é’,
S ille
(Sn l'i)
“kedé’.
Jie
ne e ai
bina
ge okai
sulie u in i,
gauna
lie u iSkas
p iesagas,
P z.,
u dinas
( i ndins)
‘ap alus’
(pasi-
da y a
i§
u idas
<
ok.
und
pagal
kipinas,
sklidinas
pa yzdj),
ak uo i
(
ak i' i)
‘saugo i’
(su
lie.
- o i,
p.
Ze.
-1 i),
ad .
giliukingai
(g'il'uk'
oga’)
“laimingai’
( edi-
nys
i8
giliikis
“laimé’
su
lie.
-ingai
pagal
Idimé:
laimingai
modeli).
Tki
An ojo
pasaulinio
ka o
Snek a
bu o
ge okai
izoliuo a
nuo
ki y
a miu,
jos
be eik
ne eiké
bend iné
kalba.
I
daba
ne e ai
pasi aiko,
jog
ie inis
Zmogus,
paklaus as,
kaip
bend ine
kalba
adiname
a
a
ki a
dalyka,
nieko
negali
pasaky i.
Socialinés
ling is ikos
poZii iu
Si
Snek a
labiausiai
jdomi
uo,
kad
jos
plo e
gy ena
daug
adinamyju
lie i ninku,
.
y.
e angeliky-liu e ony
ikybos
lie u iu,
a sikélusiy
i
bu .
MaZosios
Lie u os
(Klaipédos
k a8 o
bei
Ry uy
P isijos).
Reikia
many i,
kad
jie
u éjo
nemaza
po eikj
ie inei
Zemai iy
Snek ai,
padéjo
jai
a siski i
nuo
ki u
aseiniskiy,
ypaé
okie iu
kalbos
i akai
iSplis i.
Be
lie uyninku,
anksciau
Snek os
plo e
gy eno
nemazZa
i
ik y
okiegiy.
Y a
i
usy
sen ikiy
kaimas
—
Su-
gin ai.
Taigi
nedidelis
Snek os
plo as
kalbiniu
po/i i iu
labai
i ai us
i
sudé ingas.
Iki
An ojo
pasaulinio
ka o
Snek os
plo e
lie u ninky?
gy eno
labai
daug.
Vie os
Zmonés
juos
pap as ai
adinda o
,, okie iais“
a ba
,,p isais“.
Z.
Naumies yje
jie
suda é
ne
daugiau
negu
puse
isu
gy en ojy.
Daug
jy
bu o
i
kaimuose,
ypaé
Paiipa iuose*
( a p
Z.
Naumies io
i
Vainu o),
ne
z
Snek os
iby®.
Daba
lie u -
ninky
sumazZéjo,
be
is
dél o
jy
da
ebé a
gana
daug,
a odo,
pe
600
zmoniu.
2
Taip
sa e
adino
MaZosios
Lie u os
lie u iai.
I
daba
seni
Zmonés
ne e ai
§j
e ming
a oja-
2
Vie os
Zmoniy
aiskinimu,
pa adinimas
kiles
nuo
lo ynu
kalbos
ZodZio
paupe
“ a gSas’.
®
Juos
minéjo
P.
Jonikas
1939
m.
iSleis ame
Pag aman io
Snek os
ap ase
(p.
2—
3),
a iau
ju
kalbos
pla iau
neap a é.
103
Gausu
Z.
Naumies yje,
Mid e iuose,
Sugin uosé,
Palénd iuose,
y a
i
ki uose
Snek-
os
kaimuose,
aip
pa
uz
Snek os
ibu,
ypa¢
Vainu é
i
jo
apylinkése.
Tols an
nuo
buy.
Klaipédos
k a8 o,
ju
skai¢ius
mazéja.
;
Viena
ig
lie uyninky
a si adimo
Siame
k aS e
p ieZas iy,
kaip
nu odo
K.
Almi-
nauskis
sa o
ge manizmy
Zodyno
p a a méje
(Die
Ge manismen
des
Li auischen.
Teil
1:
Die
deu schen
Lehnwé e
im
Li auischen.
K.
(da a
nenu ody a),
S.
12),
bu o
samdomuy
Zemés
ikio
da bininky
mig acija
i§
MaZosios
Lie u os
j
Zemai ius
XIX
a.
i
XX
a.
p adiioje.
Tada
lie u ninkai
ia
aukda o
su
sp agilais
i
dalgiais
an
pe iu
uzda biau i.
Apie
ai
daba
kalba
jie
pa ys,
p isimindami
sa o
é y
i
seneliy
pasakojimus.
An ai
yainu iSkiai
lie u ninkai
i8
é y
i
seneliy
gi déje,
kaip
i¥
uz
Nemuno,
daugiausia
nuo
TilZés
i
Ragainés,
a eida e
po
5—6
y us
su
sp agi-
lais
i
pe
sa ai e
iskulda e
isa
kale.
Jiems
a lyginda o
ne
pinigais,
be
g idais,
ypa
iems,
ku ie
ne u éjo
sayo
Zemés.
Gy en i
anapus
Nemuno
bu e
sunkiau,
odél
Zmonés
i
aukda e
i
Zemai ius,
dalis
ju
cia
i
pasilikda e.
Ki a
mig acijos
p ieZas is
—
suin ensy éjusi
MaZosios
Lie u os
ge manizacija,
nuo
ku ios
Zmonés
i
bégo
j
ki a
sienos
puse.
Pabégéliai
anuome
(iS
dalies
i
daba )
gy eno
ge okai
izolia esi
nuo
Zemai iu.
Re ai
i ykda o
miS ios
edybos.
Ta iau
Siaip
jau
su
ZemaiCiais
jie
g aZiai
su a da o.
Palygin i
uZda as
lie u ninky
gy enimas
padéjo
iSlik i
i
ju
kalbos
sa i umams.
P ie
o
p isidéjo
iki
Siol
ebe a ojamos
seno inés,
eliginés
knygos,
iSleis os
go iskomis
aidémis
p ie’
1—2
Sim me ius,
ypaé
giesmynai,
e angelijos.
Pasiklausius
lie u ninku
kalbos,
aiskiai
ma y i,
kad
jie
y a
a sikéle
iS
MaZosios
Lie u os
aka u
aukS aigiu
a més
plo o.
Ju
kalboje
leng ai
a pazis ame
A.
Slei-
che io
i
F .
Ku Sai io
g ama ikose
uZ iksuo os
kalbos
b uoZus.
Ypa¢
ai
ySku,
kai
Snekama
eligine
ema ika.
Tada
galima
iSgi s i
nemaZa
kalbos
a chaizmu,
p z.,
ku
aX
esmi
‘esu’,
esmé
‘esame’,
denguii
Zengimo
diena
‘j
dangy...’,
Sauk
maniéspi
bédoje
‘...p ie
manes...’
(pasako
i
manéspi),
kad
nej duk umbei
‘...nej auk u-
mei’
i
pan.
Tadiau
Siaip
daba
oji
kalba
jau
y a
s ip iai
pa eik a
ie inés
Zemaiciy
Snek os.
Gausu
Zemai i§ku
i
aka u
aukS ai isky
g e iminiy
a ba
d ejopai
a iamu
y
pa iy
mo ologiniu
o mu.
An ai
j
akis
k en a
d ejopai
(ne gi
ejopai)
a iami
umpieji
balsiai
u,
i:
Zemai i8kai
papla inami
( upu j
a ba
labai)
i
iSlaikomi
siau i.
D ibalsiai
uo,
ie
Gia
gali
bi i
iSlaikomi
s eiki
a ba
gali
u é i
pie y
Zemai iSkus
a i-
ikmenis
@,
i,
pyz.,
sako
3.
p aes.
S iééia
i
S i- .
Be
o,
da
i8liko
a sineS inis
iS
Ma-
Zosios
Lie u os
siy
d ibalsiy
painiojimas
su
ilgaisiais
balsiais
0,
é,
ku j
da
labiau
didina
Zemai iski
0,
é
a i ikmenys
uo,
ie.
Pa yzdzZiui,
sakoma
sesud
i
sesd,
piens
i
péns
‘pienas’,
g.
sg.
.
ds
i
uds, Salia
3.
p aes.
S iécia
(i
suzemai in o
a ian o
ie )
||
S i
pasako
da
S é
‘“S ie ia’
i
pan.
Apsk i ai
daugiausia
isokiy
duble u
lie u ninkai
a oja
kalbédami
ne
eligine,
be
kokia
no s
ki a
ema ika.
Tuome
ne e ai
galima
pas ebé i
ik
am
ik as
senosios
lie u ninky
kalbos
liekanas
daba -
inéje
Z.
Naumies io
Zemai iu
Snek oje.
Vis
dél o
os
liekanos
ebé a
gana
y3kios,
ypaé
ski iasi
nuo
ijp as inés
Zemai iSkos
jy
a is.
Be
o,
kas
pasaky a,
daba inei
lie u ninky
a éiai
da
bidingas
ki iuo o
¢
siau inimas,
ne
e imas
d ibalsiu
ie,
p z.,
e s
“eZe as’,
mies
‘mes’,
gi* ienims
‘gy enimas’,
miedei
‘medZiai’,
p i*
Ziemis
‘p ie
Zemés’,
a.
sg.
diesini
‘deSine’.
Zo-
104
dZiai
labai
ampinami,
p z.,
ad .
méok
‘menkai’,
S én
*Syen ai,
isiskai’,
3.
p aes.
ke
‘ke ina’,
k ied
‘k ie ia’,
meld
‘meldzia’,
a.
sg.
ki
*ki a’,
ad .
p am
‘ uoj
pa ’
(de.
p adiem
<
p adém),
éi
‘ aip’,
ali
‘Salia’
(Ze.
Salip).
Veikiamojo
bii ojo
laiko
daly io
daugiskai os
galiné
-e
kei iama
-ei,
p Z-,
susi iokei
‘susi inke’,
a azid ei
‘a azia e’,
pa dsei
‘pa ase’
i
.
.
A ski uose
Zodziuose
ie oj
4
bina
e,
p z.:
den-
gis
‘dangus’,
ka eliks
(i
ka iliks)
‘ka alikas’,
a ne du
‘ a na au’
(be
a nd a
“ a -
na o’),
apk éu i
‘apk au i’.
Sp ogs amieji
p iebalsiai
a iami
su
ySkesne
aspi acija.
A odo,
menkesné
i
konsonan izmo
pala alizacija
p ieS
p ieSakinius
balsius.
Is
ki y
konsonan izmo
sa o iskumy
miné inas
a imas
i a
gi(
<
Z agée)
*q ake’,
Z agii i
‘Zyaku é’,
Fig lis(
<
Siigzlés)
‘giukslés’,
a ibieji
‘a imieji’.
18
mo ologiniy
ypa ybiy
pazymé ina
p ielinksnio
j
su
galininku
kons ukcija
ie ininkui
eikS i,
p z.,
i
bainyciq
(i
baini'éi)
bu au
“paznyéioje...’,
|
Ame ika
<ame ikoje’,
gy eni
i
Sili e
‘
_.
Silu éje’,
j
namiss
‘namie’,
gausus
d iskai os
o mu
a ojimas
(ju
pasi aiko
labai
i ai iy,
p z.,
judaw
abidau
‘judu
abu’,
abid au
k ie i
‘abi
k ie é’),
daznos
i a dziuo iniy
j a dziu
o mos
(p z.,
j ejai
negal
pa éi
“jie...’,
man
gdila
jiiju
*...ju’,
as
bi a
josis
aiks‘'
...jos
aikas’),
biisimojo
laiko
o -
qnos
be
-i-,
p z.,
Zisu
‘eisiu’,
1,
pl.
disme
||
eisma,
2.
pl.
dis e
(pas a oji
ypa ybé
bi-
dinga
i
ie os
Zemai iams,
ik
Sie
mono ongizuoja
Saknies
d ibalsj).
Ne e ai
a -
ojamos
nep iesdélinés
eiksmazodziy
o mos
ais
a ejais,
kai
bend iné
kalba
u i
p ieSdélines,
p z.,
45
au
sakjsu
*...pasakysiu’,
bu o
éjes
(éis)
*..
muéjes’,
man
( a ia
i
mani’,
mini*)
ika
‘man
pa iko’.
Daik a a dZiai
ne e ai
bina
ki o
kamieno
(i
giminés),
p z.,
naka
‘ ikas’,
Zqsé
(Za’sie)
“Zasis’,
né os
(né as)
‘ne ai’,
5u-
liné
(Sulini)
“Sulinys’,
kepend
‘kepenys’
(plg.
kepena
uz i é
‘supyko’).
Nemaza
ki aip
ki iuojamu
ZodZiu.
p z.,
lie u s
‘lie i is’
(n.
pl.
lie u iai,
g-
pl.
lie u iq...),
okie ys
(uok'ie i‘s)
‘ Okie is’
( okiediai...),
ligi
igpjucio
( ikpjue'i)
‘iki
ugpj i io’,
s a-
Jai
‘s alai’,
moky as
‘moky as’,
oc.
sg.
die é
(d'ie 'i)
‘dié e’.
Gausiai
a ojami
daik-
a a dziy
deminu y ai
su
-j is,
-di is
( a ia
-d' is)
p iesagomis,
pVZ.,
ozky is
(uos-
K’i is)
‘oZiukas’,
an y is
‘an iukas’,
é y is|
é di is
(jie i is,
jie d- is)
‘é iukas’,
kala-
ku y is
‘kalaku iukas’,
e Sdi is
(
e sé' is)
‘ e Siukas’,
yeximdi is
( ezima is)
“ ezZimeélis’.
3
Sin akséje
daug
okiSky
kons ukeiju,
pyz.,
p ilygino
nuo
d ijq
aikq
(nw
... aiki ')
‘da é
palyginima
apie
du
aikus’,
manes
dél
(manis
diel)
‘dél
manes’,
pasaké
an
o
b élio
(dn
io
b ioli)
“pasake
apie
a
b oli’,
a
ilgo
laiko
“il-
gam
laikui’.
Dainai
sakinys
baigiamas
a iniu:
didelis
u gus
bi o
‘bu o
didelis
u gus’,
Zmoniu
idu iniai
susi inke
bi o
(susi iokei
bi a)
‘...bu o
susi inke’,
mu-
g isdu
Siame
s ie e
bi i
‘ig iso...’.
Kai
ku ias
i§
okiu
kons ukciju
pa a oja
i
ie os
Zemaiciai.
Lie u ninky
leksikoje
ypa
daug
okisky
skoliniu,
p z..
‘bankas
i
bei kis
‘suo-
las’,
bé s as
(bé
ic)
*plausiné’,
b iliai
(b il’e*)
‘akiniai’,
dige bankas
‘s aliaus
a s-
o as’,
élskis
‘kakla ysis’,
ga dynos
‘uiuolaidos’,
kedeljs
‘sijonas’,
Iypké
(U' pk'i)
* iemené’,
muldé
‘gelda
py agui
uZmaisy i’,
midda
‘pailgas
é is
su
ankenomis’,
$i llé
‘mokykla’,
S y eliai
“ba ai’,
u liupas
‘a os ogos’.
Skoliniai
dazniausiai
bina
s ip iai
adap uo i,
u i
lie u igkas
p iesagas
i
gal ines,
ku ios
a iamos
Zemai iSkai,
p z.,
in .
be S i#o i
(be S i i)
“ in i,
plau i’
(su
- o i,
p.
Se.
- i),
d y eliuo i
“bu bé i
10S
okiskai’,
S/ek io i
‘blogai
jaus is’,
S opuo i
(S uopw i)
‘ aly i
Sepe iais
a klius’,
S ic o i
‘p akai uo i’,
ad .
S akai
(S aka')
“blogai,
silpnai’.
Ta iau
pasi aiko
i
neadap uojamu
Zodziy,
p z.,
imama
‘senelé’,
ipapa
‘senelis’
(plg.
kuoks
i:-mama
a ds?
diok
i&papa
‘duok
seneliui’).
Ka ais
ne
lie u iSki
ZodZiai
pe di bami
pa-
gal
okiska
modelj,
p z.,
kiaule ijé
(k'aul'e ’iji)
‘kiaulys é’
(plg.
ok.
Schweine ei).
Daba iniu
me u
senoji
lie u ninky
kalba
spa éiai
nyks a.
Jos
elemen y
daugiau
i8laiké
ik
y esniojo
amZiaus Zmonés.
Vidu inés
ka os
lie u ninky
i
ypaé
jaunimo
kalba
daba
jau
labai
pa eik a
ie os
Zemai iy
Snek os
i
iS
dalies
bend inés
kalbos.
Joje
ik
spo adi8kai
pasi aiko
MazZosios
Lie u os
aka y
aukS ai iy
a ies
i
g a-
ma inés
s uk i os
a
Zodyno
elemen y.
Ma
bu es
Sios
e ninés
g upés
uZda umas,
ypa
a p
jaunimo,
pas a uoju
me u
spa iai
nyks a.
Daba
jau
daZnai
nebepaiso-
ma
i
ikybiniy
su a zymu.
Ku iasi
miS ios
Seimos.
[si aukusios
j
naujojo
gy enimo
siku j
lie u ninky
jaunuomenés
kalba
is
labiau
y a
eikiama
iek
ie os
Zemai iy
Snek os,
iek
i
bend inés
kalbos.
Pas a osios
j aka
daba
Siame
k aS e
is
auga.
Ja
ypaé
didina
mokykla,
spauda,
adijas,
ele izija,
pagaliau
isa
kul i os
i
mokslo
bei
echnikos
paZanga
kaime.
IS
o,
kas
Gia
bu o
pasaky a,
ma y i,
jog
Z.
Naumies io
Snek os
plo e
daba
yks-
a
labai
sudé ingi
i
socialinés
ling is ikos
poZi i iu
jdomis
p ocesai.
Juos
eikia
de-
aliau
i8 i i.
Tai
galé y
duo i
medZiagos
ne
ik
eo iniams
socialinés
ling is ikos
apibend inimams,
be
i
u é y
padé i
ge iau
sup as i
misy
daba inés
bend inés
kalbos,
ku ios
i8 akos
—
MazZojoje
Lie u oje,
sudé inga
kilmés
bei
aidos
p ocesa.
A.
AHABUYEHE,
3.
3MHKABUYIOC
TOBOP
OKPECTHOCTEM
*KEMAM4IO
-
HAYMECTHCA
B
COWMOJMHTBUCTHYECKOM
OTHONIEHHH
Peswme
C aTba
NOCBaleHa
BH3YYeHHIO
COXKHO
JMHTBUCTHNecKOl
CHTYAaLMH,
CIOAMBIeliCA
B
CeREpO-
Boc owHok
YacTu
Wany cxo o
p-Ha
JIu oscKoii
CCP,
B
oxpec Hoc ax
HaceneHHo o
mynK a
7Ke-
Maiiuio
-
Haymec uca.
37ecb
Ha
HeOombUlOl
TeppHTopHH
MOxHO
HaOmIOMaTs
B3aMMozelic aHe
SIATOBCKOTO
JMTepaTypHO O
A3bIKa,
MCCTHOTO
*KeMaliTcKO O
JMaJIeKTa
M
WHasIeKTa
T.
H.
NeTyBHMH-
KOB
(THTOBHeB,
NepecemmBmMxca
clona
B
XIX—XX
sp.
13
6b1s.
Boc ounol
Tipyccuu
u
Knai nencxo-
TO
Kpas),
He
CHHTa#
pyccKO O
M
HeMelkKo O
#3bIKOB.
[aBHOe
BHUMAaHHe
CocpeOTOUMBaeTCA
Ha
HSYYCHMM
DMAJIeKTa
eTYBHAHKOB:
PaCCMaTPHBAIOTCA
BOMPOChI
NPOHCXOAMCHUA
DAaHHOTO
THaseK-
Ta,
PaSBUTHe
XAPaKTEPHBIX
ETO
OCOGeHHOCTeii
1
B3AMMOCBA3b
C
MECTHBIM
*KEMAliTCKHM
DHAseKTOM.
J.
JANAVICIENE,
Z.
ZINKEVICIUS
THE
DIALECT
OF
THE
LOCALITY
OF
ZEMAICIU
NAUMIESTIS
(THE
DISTRICT
OF
SILUTE)
IN
A
SOCIOLINGUISTIC
ASPECT
Summa y
The
a icle
unde akes
o
examine
a
linguis ically
complex
si ua ion
in
he
No h-Eas
o
Si-
lu é
(Li huanian
SSR),
in
he
en i ons
o
he
locali y
o
Zemai¢iy
Naumies is.
In
his
small
a ea
one
can
obse e
an
in e ac ion
o
S anda d
Li huanian,
he local
Samogi ian
dialec
and
he
dialec
o
he
so-called
Lie uyninkai
(i.
e.
Li huanians
who
came
he e
om
o me
Eas e n
P ussia
and
he
egion
o
Klaipéda
in
he
19 h—20 h
cen u ies),
no
o
men ion
Russian
and
Ge man.
A en ion
is
ocussed
on
he
s udy
o
he
Lie u ninkai
dialec ,
he
p oblem
o
he
o igin
o
he
dialec ,
he
de el-
a
8
o
i s
dis inc i e
ea u es
as
well
as
on
i s
in e ela ionship
wi h
he
local
Samogi ian
dia-
lec .