KALBU
KONTAKTAI
LIETUVOS
TSR
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXIII
(1983)
SIMAS
KARALIUNAS
RESPUBLIKOS
LINGVOSOCIALINES
SITUACIJOS
CHARAKTERISTIKA
J adinés
pas abos
Lie u iy
kalba
y a
socialis inés
lie u iy
nacijos
susizZinojimo
p iemoné,
i
daba i-
niu
isuomenés
aidos
e apu
ji
pa enkina
isas
lie u iy
au ybés
Zmoniy
a pusa io
bend a imo
eikmes.
Ta ybinés
san a kos
me ais,
sukles éjus
lie u iy
au os
kul-
i ai,
pakilo
i
lie u iy
kalbos
yaidmuo,
suin ensy éjo
jos
isuomeninis
a ojimas
i
iSsiplé é
jo
s e os.
Ki as
s a bus
espublikos
ling osocialinés
si uacijos
b uoZas
y a
as,
kad
jos
e i o ijoje,
be
nacionalinés
kalbos,
unkcionuoja
a ybiniy
au y
a pusa io
bend a imo
kalba
—
usy
kalba.
Lie u iy
i
usy
kalbos
pasiski s o
a -
ojimo
s e omis;
espublikos
isuomeniniame,
ikiniame
gy enime
jos
iena
an a
papildo.
Rusy
kalbos
po eikis
lie u iy
kalbos
sis emai
y a
nedidelis
i
pasi eiSkia
daugiausia
ne iesiogine
in e e encija.
Nacionalinés
kalbos
i
usy
kalbos
ha moninga
koegzis a ima
i
unkciona ima,
nacionalinio— usy
biling izmo
aidos
pobidj
i
k yp i
lemia
lenininés
nacionalinés
poli ikos
p incipy
igy endinimas,
kalbinés
ki ybos
poli ika.
Lie uyi: kul i os
kilimas,
lie u iu
kalbos
a ojimas
bei
jo
in ensy éjimas
Ta yby
aldzios
me ais
b oli’koje
TSRS
au y
Seimoje
sukles éjo
Ta yby
Lie-
‘ u os
ekonomika
i
kul i a.
Vy aujan i
espublikos
liaudies
ikio
Saka
pasida é
p a-
moné.
Poka io
me ais
espublikoje
suku os
naujos
jos
Sakos:
chemijos,
s akliy
gamy-
bos,
lai y
s a ybos,
elek o echnikos
bei
adijo
elek onikos
p amoné,
su enkamuy
gelZbe onio
i
be ono
kons ukcijyu
bei
de aliy
gamyba.
P amonés
gamybos
augima
ga an uoja
da bo
naSumo
didéjimas,
ku j
salygoja
spa us
naujos
echnikos
i
pazangios
echnologijos
diegimas,
gamybos
p ocesy
kompleksinis
mechaniza imas
i
au oma iza imas,
aip
pa
da bininky
k ali ika-
cijos
kilimas
i
da bo
o ganiza imo
obulinimas.
Ta yby
aldzios
me ais
suku a
s ambi
socialis iné
mechanizuo a
Zemés
kio
gamyba.
Pag indiniai
zemes
iikio
p odukcijos
gamin ojai
y a
kolikiai
i
a ybiniai
okiai.
Ta yby
aldzios
me ais
pasiek a
dideliy
kul @ os
ugdymo
laiméjimy.
Lik iduo-
as
gy en ojy
ne as ingumas,
jaunimui
apo
p ieinamas
mokslas.
Liaudies
S ie i-
mui,
mokslui
i
kul i ai
kel i
yals ybé
kasme
ski ia
dideles
lé8as.
1940
m.
Lie u oje
bu o
69
gimnazijos
i
27
p ogimnazijos,
ku
mokési
apie
26
iks .
mokslei iy.
1976/77
mokslo
me ais
espublikos
mokyklose
moksla
baigé
4
64
iks .
mokslei iu
(G iike i ius
P.,
1978,
87—88).
1940-1941
m.
Lie u oje
bu o
s
aukS osios
i
24
specialiosios
idu inés
mokyklos.
Daba
espublikoje
y a
13
auk&-
ujy
i
74
echnikumai
i
ki os
specialios
idu inés
mokyklos,
ku iose
1978/79
moks-
lo
me y
p adzioje
mokési
138
iks an iai
Zmoniu,
i§
o
skai iaus
68,7
iks an io
—
aukS osiose
mokyklose.
Pe
bu Zuazijos
aldymo
d ideim me i
aukS aji
moksla
baigé
daugiau
kaip
4
iks anéiai
specialis y.
O
Ta yby
aldzios
me ais
aukS o-
sios
mokyklos
iSleido
149
iks an ius
specialis y
(G iske i ius
P.,
1978,
25).
Vien
ik
1978
me ais
aukS asias
mokyklas
baigé
9,9
iks an io,
specialiasias
idu ines
—
18,2
iks ancio
Zmoniy
(Lie u os
TSR
liaudies
ikis
1978
me ais,
8).
Palyginus
su
1940
me ais,
s uden y
i
mokslei iy
skai ius
padidéjo
11
ka u.
10
iks an¢iu
espublikos
gy en ojy
enka
1,5
ka o
daugiau
s uden u
negu
P anciizijoje,
I alijoje
i
Japonijoje
i
2,2
ka o
daugiau
negu
Vokie ijos
Fede a y i-
néje
Respublikoje
i
Anglijoje
(G iske igius
P.,
1980,
150).
1978/79
mokslo
me y
p adZioje
i ai iomis
o momis
mokési
1168
iks an iai
Zmoniy:
611,9
iiks an io
bend ojo
la inimo
mokyklose,
69,7
iiks an io
echniku-
muose
i
ki ose
specialiose
idu inése
mokyklose,
68,7
iiks an io
auk& osiose
mo-
kyklose.
Mokyklose
didelis
démesys
y a
ski iamas
gim osios
kalbos
mokymui,
kad
moksla
baiges
jaunimas
ge ai
moké y
bend ine
kalba
—
isos
lie u iy
au os
bend-
a imo,
susiZinojimo
i
in o macijos
kei imosi
p iemone.
Viso
o
lie u iy
au a
ne u éjo
ca inés
Rusijos
impe ijoje,
ku i
V.
Lenino
e -
minu
pag is ai
bu o
adinama
,, au y
kaléjimu“.
Ca inés
Rusijos
impe ijoje,
ku
au os
nacionaliSkai
i
kul i iskai
bu o
slopi-
namos,
a Zomas
a
d audZiamas
jy
a8 as
gim aja
kalba,
ik
d ideSim
au y
galé-
jo
naudo is
nacionalinémis
li e a i inémis
kalbomis.
Lie u oje
ca iné
adminis a-
-cija
neleido
s eig i
mokykly
gim aja
kalba,
isaip
a zé
lie u iu
kalbos
a ojima
ieSajame
gy enime,
a é
p ie a ine
nu au inimo
poli ika
i
ke u iasdesim
me u
(1864—
1904)
d audé
spausdin i
knygas
lie u i8komis-lo yniSkomis
aidémis.
Vil-
niaus
gene algube na o iaus
a’ u
Vilniaus
cenzii os
komi e ui
1864
m.
bi zelio
5
d.
bu o
uZd aus a
spausdin i
ado élius
lo ynisku
S i u.
Si
da a
y a
laikoma
spau-
dos
d audimo
p adzia.
1865
m.
ugséjo
6
d.
lie u iskos
spaudos
d audimas
bu o
i o min as
slap u
aplink aS iu
Vilniaus,
Ga dino,
Kauno,
Minsko,
Vi ebsko
i
Mogilio o
gube na o iams.
»lai,
kad
lie u iy
kalba
bu o
paSalin a
i8
Lie u os
mokykly
i
kad
bu o
uzZ-
d aus a
spausdin i
lie u i8kas
knygas
i
ki us
leidinius
lo yniSkai-lie u iskomis
aidémis,
—
pazymima
,,Lie u os
TSR
is o ijoje“
(II,
204),
—
d auge
su
bend u
socialiniu-ekonominiu
engimu
isu
sunkumu
p islégé
pla iasias
Lie u os
liaudies
mases,
—
knygy
gim aja
kalba
a émimas
i
neleidimas
moky i
gim osios
kalbos
mokyklose
ukdé
be
kokj
liaudies
8 ie imasi,
didino
zmoniy
ne aS inguma,
suda é
p ielaidas
laiky i
liaudi
isi8koje
amsoje.
Dél
o,
nepaisan
sunkios
ca izmo
eak-
cijos,
jau
a imiausiais
po
sukilimo
me ais,
ys an is
Lie u os
als ie iy
judéjimui
p ie’
d a ininkinj
i
buoZinj
iSnaudojima,
su
uo
judéjimu
siejosi
i
augo
liaudies
masiy
ko a
p ie’
nacionaling p iespauda,
ju
eikala imai
panaikin i
lie u iskos
spaudos
d audima,
leis i
spausdin i
i
pla in i
lie u iskas
knygas,
leis i
moky i
mo-
kyklose
aikus gim aja
kalba“.
Lie u iy
liaudis
a me é
aldines
knygas,
iSspausdin as
usi8komis
aidémis,
—
ju
nepi ko
i
neskai é.
Ca o
adminis a o iy
pas angos
p ie a a
p imes i
lie u iy
au ai
s e ima
aidyng
i
okiu
bidu
ja
nu au in i
Zlugo.
P ie
lie u iy
kalbos
eisiy
ieSajame
gy enime
gynimo
daug
p isidéjo
pazZangioji
usy
in eligen ija
i
socialdemok a inis
judéjimas.
Rusijos
Moksly
Akademija
su
miné u
slap u
aplink a3 iu,
a odo,
nebu o
su-
paZindin a,
odél
ji,
esdama
lie u iy
kalbos
bei
apsk i ai
lie u i8ky
aS u
y inéjimo
adicija,
1865
m.
lo yniSkomis
aidémis
i8leido
A.
Schleiche io
pa eng us
K.
Do-
nelai io
aS us.
;
1880
m.
balandZio
22
d.
Rusijos
Moksly
Akademija
iXsi iipino
eise
leis i
lie-
u iSkas
knygas
mokslo
eikalams
lo yni’komis
aidémis,
kad
ie
leidiniai
bi y
p ieinami
i
uZsienio
ilologams.
Kazanés
uni e si e as,
kaip
i
isi
uni e si e ai,
u-
édamas
eis¢
leis i
knygas
be
cenzii os,
1880—
1882
m.
i8spausdino
A.
Juskos
,,Lie~
u iSky
dainy“
is
omus,
o
Moksly
Akademija
1883
m.
paskelbé
jo
,,Lie u i3kas
s o bines
dainas“
i
1884
m.
p adéjo
leis i
lie u ig— usy—lenky
kalby
Zodyna
(I
omas
iSéjo
1897
m.).
Moksly
Akademija
aip
pa
i8leido
M.
Dauk¥os
ka ekiz-
ma
i
pos ile.
Rusy
mokslininkai
F.
Fo una o as,
G.
Uljano as,
A.
Sachma o as
i
k .
daug
p isidéjo
p ie
lie u iy
kalbos
y imo,
lie u iy
au os
ko os
dél
spaudos
lais és.
Libe alinéje
usu
spaudoje
daug
ka y
bu o
keliamas
eikalas
panaikin i
lie u iskos
spaudos
d audima
(Me kys
V.,
1978,
114-130).
Apie
lie u iy
spaudos
d audima,
au inj
pe sekiojma,
nacionalinio
judéjimo
pasi-
eiSkimus
ne
ka a
aSé
lenininé
,,[sk a“.
1903 m.
asa io
1
d.
joje
iispausdin as
lie-
u iy
spaudos
d audima
sme kian is
laiskas,
ku io
au o ius
ik iausiai
bu o
nelie-_
u is.
Jame
aSoma:
,,Visi
pasienio
kaléjimai
(lie u iy
gy enamo
ajono)
pilni
als-
ie iy
—
,,poli iniy“
nusikal éliy,
kal inamy
i
apkal in y
uz
gabenima,
pla inima
i
ne gi
ien
ik
naudojima
lie u iSky
maldaknygiy,
a spausdin y
lo yniSku
S i u.
Pe sekiojamas
pa s
S i as,
nes
Siose
maldaknygése
nieko
,,j a ina*
ne anda
da gi
is aigos,
pe sekiojan ios
jas“
(Lie u os
TSR
is o ija,
II,
296).
,,Isk a“
a¥é
i
apie
ep esijas
p ieS
knygneius
bei
ki us
lie u iy
nacionalinio
judéjimo
daly ius.
1905
m.
spalio
5
d.
ji
paskelbé
Zanda y
ieSkomy
poli iniy
nusikal éliy
sa aSa,
ku iame
pi -
masis
bu o
j a8y as
nelegalios
lie u ikos
spaudos
pla in ojas
Juozas
Akelai is
(Me kys
V.,
1978,
134—136).
Viena
lie u iy
au inio
a gimimo
XIX
a.
an ojoje
puséje
p ieZas iu
galéjo
bi i
Ziau ios
ca izmo
ep esijos
i
lie u iSkos
spaudos
d audimas.
,,Jéga
okiais
a ejais
pap as ai
sukelia
pasip ieSinima,
—
a8o
no egy
ling is as
A.
Somme el as
(1974,
69).
—
I8
ik ujy
ge iausias
biidas
pazadin i
mi S an iq
kalba
y a
bandymas
ja
uzZgniauz i*.
1940
m.
a ki us
Lie u oje
Ta yby
aldziq
i
lie u iy
au ai
jsijungus
i
b olisky
a ybiniy
au y
Seima,
p asidéjo
naujas
lie u iy
au os
i
jos
kul ii os
aidos
e apas.
Spa y
lie u iy
au os
ikio
i
kul i os
kilima
a ybiniais
me ais
lémé
socialis iniai
pe a kymai,
b oliska
a ybiniy
au y,
ypa
didZiosios
usy
au os,
pagalba
i
lenininés
nacionalinés
poli ikos
p incipy
igy endinimas.
6
Spa us
espublikos
ikio,
ie imo
i
apsk i ai
kul i os
plé ojimasis
sma kiai
suin ensy ino
pa i
lie u iy
kalbos
isuomeninj
a ojima
i
iSplé é
jo
s e as.
,,Lie-
u iy
kalbos,
kaip
i
la iu,
isuomeninés
unkcijos
maksimaliai
iSaugo,
ne egé ai
i8siplé ojo
jos
leksiné-seman iné,
s ilis iné
i
sin aksiné
sis emos.
Pe
ilgaamZe
Lie-
u os
is o ija
lie u iy
kalba
nema é
okio
isapusisko
unkcinio
i
s uk ii inio
ig-
si ys ymo“,
—
aikliai
pazymi
nacionaliniy
kalby
unkciona imo
a ybiniais
me ais
specialis as
J.
DeSe ije as
(1976(b),
230).
Si oks
apibiidinimas,
aiXku,
pi miausia
lie ia
lie u iy
bend ine
—
aSomaja
(i-
e a ii ine)
i
Snekamaja
—
kalba.
Ne a3 ingumo
lik ida imas
i
p i alomo
as-
uonme io,
o
pas a aisiais
kele iais
me ais
i
idu inio
mokslo
i edimas,
nemoka-
mas
aukS asis
mokslas,
didZiuliais
i azais
leidziama
poli iné,
g oziné,
moksliné
i
Ki okia
li e a i a,
papli usi
meno
sa i eikla,
ea ai,
adijas
i
ele izija,
j ai is
susi inkimai
i
ki okios
kolek y inio
bend a imo
o mos
nu iesé
lie u iy
bend inei
kalbai
kelia
j
plagias
da bo
Zmoniy
mases,
j
isos
au os
kalbine
p ak ika.
Gausus
besimokan is
jaunimas,
k ali ikuo i
i ai iy
mokslo
iz
echnikos
s i¢iy
specialis ai,
nemaZas
bi ys
mokslo
i
meno
da buo oju
esmingai
papildé
lie uyiu
bend inés
kal-
bos
a o oju
g e as.
Susikii usi
nacionaliné
lie u iy
kinema og a ija
i
ele izija
a oja
lie u iy
bend ine
Snekamajq
kalba.
Bend inés
aSomosios
kalbos
s e a
y a
li e a i a
i
spauda.
S ai
kaip
a ybinio
pe iodo
lie u iy
kalbos
unkciona ima
apibidina
J,
K uo-
pas
(1967,
19-20):
,,Nu e us
kapi alis ine
san a ka,
j ykdzius
socialing
i
kul i-
ing
e oliucija,
pla iai
i
in ensy iai
émé
plis i
lie u iy
li e a i ine
kalba,
u -
édama
nauja
leksika
i
azeologija,
apsi alydama
nuo
sena
bui i
i
ideologija
eiSkianéiy
Zodziu
i
posakiy.
No s
a ybiniais
me ais
i8
esmés
nepasikei é
nei
li-
e a i inés
kalbos
Zodyniné
sudé is,
nei
g ama iné
sanda a,
aéiau
li e a ii iné
kal-
ba
Zymiai
iSplé é
sa o
unkcijas
bei
a ojimo
s e a,
p a u éjo
daugybe
naujy
Zo-
dZiy,
eikSmiy,
posakiy
i
ki okiy
iS aiSkos
p iemoniy.
Ka u
su
naujais
poli iniais,
socialiniais,
ekonominiais,
kul i iniais
i
ki okiais
eikiniais
a si ado
daug
nauja
i
kalbos
gy enime,
ypaé
jos
leksikoje.
Lie u iy
li e a i inés
kalbos
a ojimo
s e os
issiplé imas,
leksikos,
azeologijos
i
g ama inés
sanda os
p a u éjimas
aiSkiai
odo,
kad
a ybinis
laiko a pis
lie u iy
li e a i inés
kalbos
aidoje
y a
ypa ¢
s a bus
i
eik¥mingas“.
Vadinasi,
a ybiniu
laiko a piu
isuomeninis
lie u iy
kalbos
a ojimas
ki o
d iem
bidais:
pi ma,
lie u iy
kalba
bu o
p adé a
a o i
naujose
s e ose
(nacionali-
néje
kinema og a ijoje
i
ele izijoje)
i ,
an a,
iXsiplé é
adicinés
lie u iy
kalbos
a ojimo
s e os
(S ie imas,
knygy
leidyba,
miasinés
in o macijos
p iemonés
i
k .).
Lie u iy
i
usy
kalby
Va ojimas
Lie u iu
kalba
y a
senq
i
u inga
aS o
adicija
u in i
nacionaliné
kalba.
Siuo
me u
lic u in
kalba
a lieka
pag indines
socialines
unkcijas
i
pa enkina
isas
lie-
u iy
socialis inés
nacijos
na iy
a pusa io
bend a imo
eikmes.
Ji
y a
dés omoji
kalba
miisy
p adinése,
idu inése
i
aukS osiose
mokyklose.
Lie u iy
kalba
y a
es-
7
publikinés
spaudos,
ea o, adijo,
kino
i
ele izijos
kalba.
Ja
leidziama
gausi
g o-
Ziné,
isuomeniné-poli iné,
moksliné
li e a ii a.
Ji
—
espublikiniy
su azZia imy
i
kon e encijy
kalba.
Lie u oje
a ojamos
i
ki os
kalbos
— usu,
lenky
i
k .,
be
y aujan is
aid-
muo
espublikos
gy enime
enka
lie u iy
kalbai.
An ai
i§
532
iks .
dieniniy
bend o-
jo
la inimo
mokykly
mokslei iy
1978/79
mokslo
me y
p adZioje
lie u iu
kalba
mokési
451
iks .,
usy
kalba
— 66
iks .
i
lenky
kalba
—
15
iks .,
a ba
a i-
inkamai
85,
12
i 3
%
(Lie u os
TSR
liaudies
ikis
1978
me ais,
236).
1980
m.
bu o
i8leis a
1672
knygos
i
b oSi i os
16
mil.
716
iks .
egzemplio iy
i aZu,
i$
o
skai¢iaus
1270
iene y
14
mil.
485
iks .
egzemplio iy
i azu
lie u iy
kalba
i
282
knygos
i
b oSi i os
1
mil.
558
iks .
egzemplio iy
i aZu
usy
kalba.
Tais
me ais
espublikoje
i8éjo
126
Zu nalai
i
biule eniai
2
mil.
762
iiks .
egzemp-
lio iy
ienka iniu
i azu,
a p
jy
94
pa adinimai
2
mil.
622
iks .
egzemplio iy
ienka iniu
i azu
lie u iy
kalba
i
27
Zu nalai
i
biule eniai
74
iiks .
egzemplio iy
ienka iniu
i azu
usy
kalba
(Lie u os
TSR
spaudos
s a is ika,
22,
87).
Vy aujan is
lie u iy
kalbos
aidmuo
ma y i
i
i§
y
socioling is iniy
anke y
bi-
du
su ink y
duomeny,
ku ie
bu o
gau i
apklausus
Kauno
An ano
Snie kaus
poli-
echnikos
ins i u o
y esniyjy
ku sy
s uden us
(apie
du
iks an ius)
(Ko sakas
J.,
1979).
[
klausima
,,Ku ias
kalbas
a oja e
s udijy
me ais?“
bu o
aip
a saky a:
92,8
%
absol en y
bend auja
lie u iy
kalba,
6,2
%
—
usy
kalba
i
1%
—
ui sie-
nio
kalbomis,
69,2
%
absol en y
li e a ii a
skai o
lie u iy
kalba,
28,6
%
—
usy
kalba
i
2,2
%
— uzZsienio
kalbomis;
90,5
%
absol en y
aSo
lie u iy
kalba,
8,5
%
—
usy
kalba
i
1
%
—
uZsienio
kalbomis.
Pi mojo
i
an ojo
ku sy
s uden ai,
ku iems
ebedés omi
p ak iniai
usy
i
uzZsienio
kalby
ku sai,
i
miné a
Klausima
aip
a saké:
bend aujame
lie u iy
kalba
(88
%),
usy
kalba
(10,5
%),
uzZsienio
kalbomis
(1,5
%);
skai ome
lie u iy
kalba
(81,4
%),
usy
kalba
(11,5
%),
uzZsienio
kalbomis
(7,1
%);
aSome
lie u iy
kalba
(89,9
%),
usy
kalba
(7,9
%),
uZsienio
kalbomis
(3,2
%).
Vadinasi,
pag indiné
s uden y
bui ies,
kasdieninio
bend a imo
i
mokymosi
kalba
y a
gim oji
—
lie u iy
kalba.
Salia
jos
am
ik a
aidmenj
a lieka
i
usu
kal-
ba,
pi miausia
kaip
li e a ii os
skai ymo
p iemoné
( ado éliai
daugiausia
y a
usy
kalba),
i§
dalies
i
kaip
bend a imo
p iemoné.
Bidama
nacionaliné,
u édama
senq
i
u inga
a8 o
adicija,
lie u iy
kalba
da o
pas ebimg
j aka
espublikos
e i o ijoje
gy enan iems
j ai iy
au ybiy
a s o-
ams.
1979
m.
sajunginio
gy en ojy
su a’ymo
me u
lie u iy
kalba
uZ a¥é-an aja
TSRS
au y
kalba,
ku ia
jie
lais ai
moka:
106
954
usai,
27
506
lenkai,
7341
bal a-
usis,
4865
uk ainie iai,
4579
zydai
i
k .
(Bec nux
c a uc uxu,
71).
Dalis
Lie u os
TSR
e i o ijoje
gy enan iy
i
di ban iy
ki akalbiy
Zmoniy
eina
p ie
nuola inio
lie u iy
kalbos
a ojimo,
i
lie u iy
kalba jiems
ampa
gim aja.
Pasku inio
sajunginio
gy en ojy
su aSymo
duomenimis
(Bec uux
c a uc uxn,
71),
lie u iy
kalba
laiko
gim aja
9536
lenky
au ybés
Zzmonés,
6641
usy
au ybés
Zmogus,
790
bal a usiy
au ybés
Zmoniy,
654
uk ainie iy
au ybés
Zmonés,
619
zyduy
au ybés
Zmoniy
i
k .
Vadinasi,
lie u iy
kalba
y a
pag indinis
socialinés-komunika y inés
sis emos
(dél
e mino
plg.
Mseiinep
A.
J].,
1977,
75)
komponen as,
ku is
y a
bii ina
espublikos
8

kinio,
socialinio,
isuomeninio-poli inio
i
kul i inio
gy enimo
sqlyga.
Tai
susije
su
ak u,
kad
absoliuéia
espublikos
gy en ojy
dauguma
(80
%)
suda o
lie u iai.
Ju
skai ius
pe
9
me us
padidéjo
205,5
iks andio
Zmoniu,
a ba
8,2
p ocen o.
Ta
p oga
e a
p isimin i,
kad
ki ose
sajunginése
espublikose
gy ena
138,7
iiks an-
Gio
lie u iy,
i8
o
skai¢iaus:
Rusijos
Fede acijoje
—
66,8
iks an io,
Kalining ado
s i yje
—
19,6
iks andio,
La ijoje
—
37,8
iks an io,
Kazachijoje
—
11
iks an-
iu,
Uk ainoje
—
9,7
iks an io,
Bal a usijoje
—
7
iks an iai,
Es ijoje
—
2,4
iks an io,
Uzbekijoje
—
1
iks an is,
ki ose
espublikose
—
3
iks an iai
(Lie u-
os
TSR
gy en ojai,
17).
Sa aime
aisku,
kad
ki ose
sajunginése
espublikose
gy e-
nan ys
lie u iai
y a
biling iai
ac
poliling iai
—
be
gim osios
lie u iu,
moka
i
a -
oja
usy
kalba
i ,
ma y ,
kalbas
y
a ybiniy
au y,
ku iy
e i o ijoje
jie
gy ena.
Todeél
pe
pasku inj
gy en ojy
su a’yma
sajunginiu
mas u
didesné
pusé
(52
%)
lie u iy
pasisaké
lais ai
moka
usy
kalba
( espublikiniu
mas u
—
48
%).
An a
e us,
ki as
s a bus
ak o ius,
lemian is
ling osocialinés
espublikos
si uacijos
speci ika,
y a
usy
kalbos
unkciona imas.
Rusy
kalbos
mokéjimas
i
a ojimas
y a
socialiné
bi inybé,
a si andan i
dél
komunizmo
misy
Salyje
ki imo
in e esy.
Sajunginiy
espubliky
ekonomika
i
mokslinis- echninis
po encialas
plé-
ojasi
i
kyla
in eg uo as
i
bend ajj
ekonominj
i -mokslinj- echninj
Ta yby
Sa-
jungos
kompleksa.
Tai
suda o
bi ing
socialing
p ielaida
u é i
bend a
komunika-
cijos
p iemone,
ku ios
unkcija
a licka
usy
kalba.
Si
socialiné
bi inybé
apsk i ai
p iklauso
nuo
iso-ekonominio,
socialinio- isuomeninio
i
kul i inio
espublikos
gy enimo.
:
»Lie u os
pa iné
o ganizacija,
isi
espublikos
da bo
Zmonés,
in eligien jage-
ai
ai
sup an a
i
iska
da o,
kad
miisy
jaunimas
g e a
lie u iy
kalbos
obulai
mo-
ké y
usy
kalba,
ku i
y a
pag indiné
a ybiniy
au y
bend a imo
p iemoné,
su-
da o
palankias
salygas
susipazin i
su
didZiosios
usy
au os,
isu
a ybiniy
au y
d asinémis
e ybémis,
su
pasauline
kul i a.
Sa o
uoZ u
usy
kalbos
déka
lie u iy
ul ii a
ampa
miisy
Salies
b oli8ky
au y
nuosa ybe,
iSeina
uz
sa o
ibu“,
—
kal-
béjo
1979
m.
geguzés
22—24
d.
d.
TaSken e
ykusios
sajunginés
mokslinés- eo i-
nés
kon e encijos
,,Rusy
kalba
—
TSRS
au y
d augys és
i
bend ada bia imo
kal-
ba“
me u
Lie u os
Komunis u
pa ijos
CK
sek e o ius
L.
Sepe ys
(1981,
153).
S ai
kaip
usy
kalbos
aidmenj
lie u iy
li e a ii iniame
gy enime
apibiidina
Zy-
mus
isuomenés
eikéjas,
mokslininkas
i
poe as
akademikas
K.
Ko sakas
(1962,
77—78):
,,Tik
usy
kalbos
déka
daugelis
misy
a8y ojy
knygu
bei
li e a ii inio
pa-
likimo
e ingiausiujy
eikaly
jau
iSéjo
uz
espublikos
ibu
i
palygin i
pe
umpa
laika
pasida é
pla iai
Zinomi
ne
ik
Ta yby
Sajungoje,
be
i
oli
uz
jos
sieny.
Rusy
kalba
a nauja
eiksminga
p iemone
supaZindin i
su
lie u iy
li e a ii os
e ybémis
ne
ien
usi8kai
skai an ius,
be
padeda
miisy
aSy oju
Zodziui
nuskambé i
i
dau-
geliu
ki y
kalby.
Pasinaudojan
usy
kalba,
miisy
aSy ojy
ki iniai,
ju
s aipsniai
bei
pasisakymai
ak ualiaisiais
klausimais
is-da¥niau
e iami
i
ki y
au y
kalbas,
igyja
a p au ini
skambéjima“.
Respublikos
kalbinio
gy enimo
negali
ne eik i
i
ai,
kad
jos
e i o ijoje
gy ena
i
di ba
54
au ybiy
Zmonés,
ku iy
skai ius
i Sija
20
(Lie u os
TSR
gy en ojai,
16).
Pasku inio
sajunginio
gy en ojy
su a’ymo
duomenimis
(Tiesa,
1980
m.
asa-
9
io
22
d.;
Lie u os
TSR
gy en ojai,
16),
1979
me y
p adzioje
espublikoje
gy eno
2
mil.
712
iiks an iy
(80
%)
lie u iy,
303
iks an iai
(8,9
%)
usy,
247
iks an iai
(7,3
%)
lenky,
58
iks anéiai
(1,7
%)
bal a usiu,
32
iks andiai
(0,9
%)
uk ainie iy,
15
iks an iy
(0,4
%)
Zydu,
25
iks an iai
(0,8
%)
ki y
au ybiy
Zmoniy.
Socioling is inei
espublikos
kalbinio
gy enimo
cha ak e is ikai
s a bu
ai,
kad
absoliu i
dauguma
espublikos
gy en ojy
(96,9
%)
gim aja
laiko
sa o
au ybés
kal-
ba
i
3,1
p ocen o
—
ki u
TSRS
au y
kalbas.
I ai iy
au ybiy
bu imo
i
kiek ie-
nos
jy
kalbéjimo
sa o
kalba
ak as
aip
pa
kelia
socialine
bi inybe
u é i
iena
su-
sizinojimo
kalba
—
a ybiniy
au y
a pusa io
bend a imo
p iemone.
Tad
be
pag indinio
komponen o—lie u iy
kalbos,
ki as
s a bus
socialinés-ko-
munika y inés
sis emos
komponen as
y a
usy
kalba.
Lie u iy
kalbos
—
naciona-
linés
bend a imo
p iemonés
—
i
usy
kalbos
—
a ybiniy
au y
a pusa io
bend-
a imo
p iemonés
—
lygiag e us
unkciona imas
i
suda o
ling osocialinés
es-
publikos
si uacijos
speci ika.
Lie u iy
i
usu
kalbos
pasiski s o
a ojimo
s e omis,
espublikos
kiniame,
socialiniame,
isuomeniniame-poli iniame
i
kul i iniame
gy enime
jos
iena
an a
papildo
i
ha moningai
koegzis uoja.
Lie u iy
i
usy
kalby
a lickamas
unkcijas
Tic i on
TSR
gy enime
gana
pla-
Gai
y a
nag inéjes
i
lygines
J.
Dege ije as
(1976).
Jis
sky é
d ideSim
d i
kalbos
a ojimo
s e as.
Jo
nuomone,
lygia
g e a
a ojamos
lie u iy
i
usy
kalbos
Siose
s e ose:
espublikos
adijas
i
ele izija,
auk¥ asis
mokslas,
mokslas
i
echnika,
als ybinés
js aigos,
a8 edybos
i
o icialusis
susi aSinéjimas,
kul i os
i
$ ie imo
is aigos,
mokslinis
gy enimas,
isuomeninis-poli inis
gy enimas,
kul ii inis
gy eni-
mas,
bend a imas
p amoninés
gamybos
s i yje
i
echniné
dokumen acija,
ie inis
anspo as
i
ySiy
is aigos,
bui inis
gy en ojy
ap a na imas,
p ekyba,
isuomeni-
nis
mai inimas.
Pag indinémis
Siy
Gkinés,
socialinés,
isuomeninés-poli inés
i
kul-
i inés eiklos
s i iy
bend a imo
p iemonémis
y a
laikomos
lie u iy
i
usy
kalbos.
T ijose
s e ose
a ojama
i8im inai
usu
kalba
—
ai
paciy
usy
au ybés.
Zmoniy
a pusa io
bend a imas,
lie u iu
bend a imas
su
ki y
au y
a s o ais
i
susi aSiné-
jimas
su
cen inémis
is aigomis
bei
ki omis
espublikomis.
Lie u iy
i
usy
kalbos
lygiom
a ojamos
ienoje
s e oje,
bii en
—
p amoninés
gamybos
i
echninés
dokumen acijos,
ku
lie u iy
i
asy
kalby
pa a ojimo
san ykis
p iklauso
nuo
na-
cionalinés
da bininky,
a nau ojy
i
inZine iniy- echniniy
da buo ojy
sudé ies.
Li-
kusiose
espublikos
ukinés,
socialinés,
isuomeninés-poli inés
i
kul ii inés
eiklos
s i yse
a ojama
lie u iy
kalba.
Tai
p adinis,
idu inis
bend asis,
idu inis
specia-
lusis
mokymas
lie u iu
au ybés
aikams,
eisena
i
pe iodiné
spauda.
Papildan
i
de alizuojan
$i
bend a
lie u iy
i
usy
kalby
a ojimo
san ykio
aizda,
eiké y
pab éz i,
kad
espublikoje
suda y os
ge os
usy
kalbos
a ojimo
i
unkciona imo
salygos.
An ai
okioje
s a bioje
kul i os
s i yje,
kaip
masinés
in o macijos
p iemonés,
usy
kalba
uZima
s a bia
ie a.
1980
m.
usy
kalba
espub-
likoje
i8éjo
22
laik a8 iai,
27
Zu nalai
i
biule eniai
(Lie u os
TSR
spaudos
s a is i-
ka,
85,
87).
Rusy
kalba
y a
leidZiamas
laik aX is
»Pabal ijo
gelezinkelie is“,
espub-
likiniai
laik aS iai
,,Vaka inés
naujienos“
i
jo
p iedas
,,Reklama“,
»la yby
Lie-
u a“,
,,Sa ai és
ek anas“,
mies o
laik aS is
,,Ta ybiné
Kiaipéda“,
Vilniaus,
T aky,
10
Za asu,
Sal ininky
i
S enéioniy
ajony
laik as iai,
aip
pa
kele as
Zu naly
i
pe-
iodiniy
leidiniy,
okiy
kaip
,,Lie u os
TSR
Auk®ciausiosios
Ta ybos
i
y iausybés
Zinios“
su
p iedu
,,Lie u os
TSR
is a ymy
leidimo
ak y
eikian iy
no ma yyu
al-
abe iné-dalykiné
odyklé“,
,,Kinas“,
»Komunis as“,
,,Li e a ii iné
Lie u a“
(nuo
1978
m.),
,,Lie u os
ma ema ikos
inkinys“,
,,Lie u os
izikos
inkinys“,
»Rusy
kalba
mokykloje“
(nuo
1977
m.),
,,Laikas
i
j ykiai‘“;
,,.Lie u os
TSR
Moksly
Aka-
demijos
da bai“
(B
i
V
se ijos),
,,Kalbo y a
(Sla is ika)“
i
k .
Vilniuje
eikia
Rusy
d amos
ea as.
Lie u os
adijas
i
ele izija
suda o
galimybe
klausy is
p og amy
usy
kalba.
Vilniaus
adijas
kasdien
1
al.
10
min. sa o
laidas
ansliuoja
usy
kalba
(nuo
15
al.
ligi
16
al.
i
nuo
18
al.
ligi
18
al.
10
min.).
Mokslo
me ais
du
ka us
pe
sa-
ai e
po
20
min.
usu
kalba
y a
pe duodamos
usy
kalbos
pamokos.
2
al.
20
min.
pe
pa a
usy
kalba
ansliuojami
spo o
enginiai,
konce ai,
iSkilmés.
Vilniaus
a-
dijo
laidy
usy
kalba
laika
ge okai
padidina
e ansliacija
i
Mask os
—
3,5
al.
pe
pa a.
:
Nemaza
laiko
dali
usy
kalba
eikia
i
Lie u os
ele izija.
An ai
1980
m.
spalio
10
d.,
penk adienj,
i
9
al.
43
min.
ele izijos
laidu
usy
kalbai
bu o
ski a
2
al.
37
min.
1980
m.
spalio
11
d.,
Se8 adienj,
espublikos
ele izija
i§
iso
di bo
15
al.
56
min.
—
i8
o
skai iaus
(9
al.
34
min.
lie u iy
kalba)
4
al.
33
min.
usy
kalba.
1980
m.
spalio
12
d.,
sekmadienj,
Lie u os
ele izijos
laidos
uko
15
al.
Be
p og a-
mos
,,Laikas“
i
e ansliacijy,
laidoms
usy
kalba
bu o
ski a
4
al.
35
min.
(lie-
u iu
kalba
8
al.
23
min.).
Pe
isa
y
me y
ugséjo
ménesj
i8
201
Lie u os
ele i-
zijos
da bo
alandos
p og amos
usy
kalba
éjo
85
al.,
a ba
35
%
iso
laiko.
Ki a
pla i
s e a,
ku
in ensy iai
a ojama
usy
kalba,
y a
liaudies
S ie imas.
Ta yby
Lie u oje
y a
nemaZa
aS uonme iy
i
idu iniy
mokykly,
ku
dés omoji
Kalba
y a
usy.
Lie u os
TSR
S a is ikos
aldybos
duomenimis,
espublikoje
eikia
3
248
a3-
uonme és
i
idu inés
mokyklos,
i§
ku iy
97
mokyklos
y a
su
d iem
dés omo-
siomis
kalbomis,
a p
ju
43
su
lie u iy
i
usu,
42
su
usy
i
lenky
i
18
mokykly,
ku
mokymo
kalbos
y a
ys
—
lie u iu,
usy
i
lenky,
daugiausia
nacionaliniu
a z ilgiu
miS iuose
pie y iy,
Lie u os
ajonuose.
Ki a
pla i
s e a,
ku -in ensy iai
a ojama
usu
kalba,
y a
auks ojo
mokslo
si-
s ema.
Rusy
kalbos
a ojimas
Gia
pasi eiSkia
ne
ik
uo,
kad
didele
dalj
ado éliy
i
Siaip
specialios
li e a i os
s uden ai
skai o
usy
kalba
(gim aja
kalba
j ai iy
specialybiy
ado éliy
iks a),
be
s a biausia
uo,
kad
Lie u os
TSR
aukS ojo
moks-
lo
sis emoje
usy
kalba
unkcionuoja
Salia
lie u iy
kalbos
kaip
dés omoji
kalba.
Apic
ai
aiSkiai
byloja
okie
skai iai.
1980/81
mokslo
me ais
Lie u os
TSR
auk& osiose
mokyklose,
ku iy
y a
ylika,
i8
dieninio
sky iaus
400,
aka inio
sky iaus
140
i
neaki aizdinio
sky iaus
150
akademiniu
g upiy
a i inkamuose
sky iuose
eiké
40,
14
i
15
g upiy
( iena
g upe
idu inixkai
suda o
22—25
s uden ai),
ku
isu
dalyku
paskai os
y a
skai omos
usy
kalba.
Kad
Lie u os
TSR
aukS ojo
mokslo
sis emoje
usy
kalba
aidina
s a by
aidmenj,
ma y i
i
ix
s uden y
kon ingen o.
1980
m.
j
Lie u os
TSR
aukS asias
mokyklas
bu o
p iim a
9100
s uden y.
IS
o
skai iaus
miné asias
g upes
su
dés omaja
usy
kalba
suda é
1587
s uden ai
(a ba
17,4
%):
i-
11
du iniSkai
920
s uden y
dieniniame
sky iuje,
a ba
57,9
%,
apie
1322
s uden us
a-
ka iniame
sky iuje,
a ba
20,3
%,
i
apie
345
s uden us
neaki aizdiniame
sky iyje,
a ba
21,7
%}.
TS
o
iplaukia
i8 ada,
kad
Lie u os
Komunis y
pa ija
a siZ elgia
i
gilinasi
i
espublikoje
di banéiu
i
gy enan iy
ne ie iniy
au ybiy
pilie iy
kalbos,
kul i os
i
bui ies
eikmes.
Vadinasi,
usy
kalba
Lie u os
TSR,
kaip
i
ki ose
sajunginése
espublikose,
isuomeniniy
unkcijy
apim imi
uZima
s a bia
ie a.
Kaip
jau
miné a,
usu
kalba
y a
pag indiné
p iemoné,
ku ia
lie u iai
bend auja
su
ki y
au ybiu
Z%monémis,
gy-
enan iais
espublikoje
i
nemokanéiais
lie u iy
kalbos.
Salia
lie u iy
kalbos
ji
a -
ojama
espublikinése
kon e encijose
i
pasi a imuose.
Daugelyje
Vilniaus,
Klai-
pédos,
Snie kaus
jmoniy
i
js aigu,
ku
dauguma
da buo ojy
i
a nau ojy
suda o
nelie u iy
au ybés
Zmonés,
a’ edyba,
echniné
dokumen acija
i
susi aSinéjimas
y a
a komi
usy
kalba.
.
Apsk i ai
usu
kalba
Lie u os
TSR
e i o ijoje
a lieka,
pi ma,
a ybiniy
au y
a pusa io
bend a imo
kalbos
unkcija:
ja
bend auja
lie u iu
au ybés
Zmonés
su
ki y
a ybiniy
au y
a s o ais.
Ta pusa io
bend a imui
ja
daZniau
negu
lie u iy
kalba
a oja
espublikos
e i o ijoje
gy enan ys
i ai iy
au ybiy
Zmonés
(lenkai,
bal a usiai,
uk ainie iai,
Zydai
i
k .),
Reikia
a ski ai
pazymé i,
kad
Vilniaus
k aS e
gy enan ys
lenkai
su
lie u iais
ne e ai
bend auja
kaip
ik
usyu
kalba.
An a,
usy
kalba
Lie u os
TSR
e i o ijoje
a licka
espublikoje
pas o iai
gy enanéiy
socia-
lis inés
usy
nacijos
Zmoniy
a pusa io
bend a imo
unkcija.
T e ia,
usy
kalbos
unkcija
y a
usy
senbu iy
a pusa io
bend a imo
p iemoné.
Sia
unkcija
a lieka
a minis
usy
kalbos
a ian as.
Lie u iu
i
usy
kalby
sa eikos
klausimu
Pakai inis
d iejy
kalby
a ojimas
—
kalbamuoju
a eju
lie u iu
i
usy
—
na i aliai
k yps a
ji
ai,
kad
kalbos
iena
ki a
p adeda
eik i.
S ebin
konk e ias
lie u iy
i
usy
kalby
a ojimo
si uacijas,
nesunku
jsi ikin i,
kad
usy
kalba
da o
am
ik a
j aka
lie u iy
kalbai,
o
lie u iy
kalba
Siek
iek
eikia
Lie u os
TSR
a -
ojama
usy
kalba.
Rusy
kalbos
j aka
lie u in
kalbai
pasi eiSkia
Sneka,
.
y.
ga sy
i
sakiniy
p odukcija,
kalbiniy
p iemoniy
a ojimu,
pap as ai
a ian ,
Snekéjimu,
i8
dalies
pe eidama
i
j
aS y
kalba.
Be
lie u iy
kalbos
sis emai
—
s uk i iniams
iene ams
i
jy
a pusa io
san ykiams
—
usy
kalba
didesnio
po eikio
neda o.
O ganizuo esni,
sus uk i in i
kalbos
lygmenys,
okie,
kaip
onologiné
i
g ama iné
sis emos,
kai
ku ios
sin aksinés
sis emos
dalys,
i8lieka
ilga
laika
s eiki
i
nepalies i.
Tai
aiSkiai
ma y i
iS
lie u iy
kalbos
saleliy
Bal a usijos
TSR
(Zie elos,
Rodinios,
Ge é iy
i
k .)
likimo:
jy
leksika,
apsk i ai
gana
sku di,
knibZdé e
knibZda
sla i8-
ky
Zodziy,
sakiniai
kons uojami
pagal
sla y
kalby
modelius,
a
pa i
onema
gali
bi i
a iama
kele iopai,
be
onologinés
opozicijos
y a
lie u iskos,
a daZodZiy
i
+
Duomenis
su inko
socioling is é
L.
G umadiené.
12
g ei ai
p amok i
usy
kalbos.
Todél,
a eidami
j
mokykla,
mies y
aikai
jau
a sine-
8a
kele q
a
keliolika
iSmok y
usisky
Zodiiy
i
posakiu,
ku ie,
aiSku,
y a
labai
um-
pi,
pa yzdziui:
Tue
Ans uc?
3apasc syii!
Iyc a!
lai
mue!
Nuo
pi mos
p a-
dinés
mokyklos
klasés,
—
pas a uoju
me u
usy
kalba
jau
dés oma
da Zeliy
y esnése
g upése,
—
usy
kalba
aikai
p adeda
moky is
sis emingai.
Siaipgi
ai-
kai
sa o
gy enima
gy ena
i
ZaidZia
a odami
gim aja
kalba,
iesa,
ka ka émis
i e pdami
iena
ki a
daZniau
a ojama
usiska
Zodj
a
posakj
(qaBaii,
upuse ,
3qopos
(s eikinan is),
saxon
(p i a ian ),
na
xony,
mali6y!
Hy,
3aau,
no onu!).
Idomiis
y a
aiky
8nekos
kalbinio
kon ak a imo
a ejai.
P adinés
mokyklos
mokslei iu
gim ojoje
snekoje,
ma y ,
dél
menkesnio
iSsila inimo
é y
j akos
gali-
ma
i8gi s i
pa a ojan
usikus
ZodZius
(g uzo ikas,
Saiba,
chokéjus,
da aj,
zako-
nas
i
k .).
O
ka ais
lie u iai
mokslei iai,
kalbédami
usiSkai,
a i kS iai,
pa a -
oja
pagal
usy
kalbos
ypa ybes
pe a ky us
lie u iskus
ZodzZius
(pa yzdiiui,
CKMpTYM,
THTHA ,
KOMBI,
KOMBanMA,
nyH
i
k .
ie oj
ik y
usy
kalbos
Zodziy
pasHulla,
KpeMeHb,
NIOHBI,
JaHJbII,
CBepToK).
Seimoje,
mokykloje
i
su
d augais
aikai
bend auja
gim aja
lie u iy
kalba,
be
kino
ilma
a
ele izijos laida
Zii i
usy
kalba,
g oZing
li e a ii a
kai
kas
skai o
ne
ik
lie u iy,
be
i
usy
kalba.
Tad
mokslei iai,
ypaé
y esniyjy
Klasiy,
jau-
Gia
eikala
moky is
usy
kalbos,
i
odél
didziuju
espublikos
mies y
mokslei iai,
baige
idu ine
mokykla,
palygin i
ge ai
jg
moka.
Taigi
pag indiniai
kanalai,
ku iais
lie u iai
aikai
iSmoks a
usy
kalba,
y a
mokykla,
ele izija
bei
kinas
i
Zaidimai
su
ienmeCiais.
Vidu inéje
mokykloje
ismok a
usy
kalba
oliau
y a
ugdoma
aukS ojoje
mokyk-
loje.
[domu
pasiZii é i,
kokia
eikSme
u i
lie u iy
i
usy
kalbos
s uden y
kasdie-
niniam
bend a imui
i
mokslui,
u in
p ieS
akis
pla esnj
ling osocialinj
kon eks a.
Tuo
eikalu
bu o
a lik as
sociologinis
y imas
i
socioling is ixkai
apklaus as
kon-
ingen as
s uden y
(apie
du
iks an¢ius),
ku ie
1975
m.
js ojo
i
Kauno
poli echnikos
ins i u a
(Ko sakas
J.,
1979).
Apklaus yjy
s uden y
lie u iy
ling osocialing
aplin-
ka
apibidina
okie
pa ame ai:
da bininky
yaikai
suda é
49,8
%,
miné o
kon ingen-
o,
kolikie iy
aikai
—
18,2
%
i
a nau ojy
aikai
—
32%.
Tais
me ais
i
Ins i u-
a
bu o
p iim a
36,5
%
me giny
i
63,5
%
Vaikiny.
Apie
40
%
ju
é y
u éjo
p adi-
nj
iSsila inima,
29%
—
nebaig a
idu inj,
15%
—
idu inj,
4%
—
nebaig a
aukS aji
i
12%
—
auks ajj.
Té y
gim oji
kalba
bu o
nu ody a
lie uyiy
(98
%).
Pasi odé,
kad
i
ki y
kalby
é ai
(apie
90
%)
ge iausiai
moka
usy
kalba.
5%
é y
i
12%
mo iny
usy
kalbos
isai
nemokejo.
Be
uZ a
33%
é y
i
20%
mo iny
Tusy
kalba
mokéjo
ne
ik
Zodiiu,
be
i
aS u.
15
%
é u
mokéjo
lenky
kalba.
IX
mokamy
uZsienio
kalby
y auja
okie iy
kalba,
paskui
eina
p anciizy
i
angly.
Tokia
bu o
miné y
s uden y
lie u iy
ling osocialiné
aplinka,
ku ioje
o ma osi
ju
kalbinis
i¥sila inimas.
Pa iy
s uden y
kalby
mokéjima
i
a ojima
nusako
okie
socioling is inés
ap-
Klausos
duomenys:
j
Klausima
,,Kaip
moka e
gim aja
ka ba?*
29
%
s uden y
a -
saké:
,,Kalbu
i
skai au
ge ai,
a¥au
pa enkinamai“;
71%
s uden y
pazyméjo:
»Kalbu,
skai au
i
aSau
ge ai“.
T
Klausima
,,Kaip
moka e
usy
kalba?“
s uden ai
aip
a saké:
,,kalbu
lais ai*
(28
%
apklaus ujy),
»pa enkinamai
(56
%),
,,silpnai*
»
19

(16
%);
,, a8au
ge ai“
(6%),
,,pa enkinamai“
(60
%),
.,p as ai“
(34%).
UzZsienio
kalbomis
6
%
s uden y
skai o
lais ai,
94%
—
silpnai;
5%
s uden y
skai o
be Zo-
dyno
i
95%
—
su
Zodynu.
Vadinasi,
pag indiniai
usy
kalbos
iSmokimo,
aigi
i
lie u iy— usy
biling iz-
mo
o ma imosi
kanalai
y a:
pi ma,
a ybiniy
au y
a pusa io
bend a imo
kalbos
mokymasis
mokykloje,
an a,
iesioginiai
kon ak ai
su
ki akalbiais
Zmonémis
dau-
gianacionaliniuose
da bo
kolek y uose
i ,
e ia,
a na imas
Ta ybinéje
A mijoje.
I§
socioling is inémis
anke omis
su ink y
duomeny
i
gy en ojy
su a’ymo
ma y i,
kad
usy
kalbos
mokéjimas
apima
plaCias
lie u iy
gy en ojy
mases.
1979
m.
sajun-
ginio
gy en ojy
su asymo
me u
48
%
espublikos
gy en ojy
nu odé
usy
kalba
kaip
an aja
kalba,
ku ia
lais ai
kalba
(Tiesa,
1980
m.
asa io
22
d.).
1970m.
as
skaigius
da
bu o
33,8
%.
Vadinasi,
usy
kalbos
mokéjimas
pas o iai
i
spa éiai
ple iasi,
apima
is
didesnius
gy en ojy
sluoksnius.
Sie
eikSmingi
odikliai
gau i
ne-
nuils amos
Lie u os
Komunis y
pa ijos
i
espublikos
y iausybés
eiklos
déka
in-
e nacionaliskai
aukléjan
da bo
Zmones.
Sia
p asme
ySkus
y a
i
as
ak as,
kad
am
ik ai
daliai
lie u iy
i
ki y
espublikoje
gy enanciy
au ybiu
Zmoniy
usy
kalba
y a
pasida usi
gim oji.
1979
m.
sajunginio
gy en ojy
su aSymo
me u
usy
kalba
nu odé
kaip
gim ajqa
25
720
bal a usiy,
17
447
lenkai,
14
330
uk ainie iy,
7
990
zydu,
5
745
lie u iai
(Bec auk
c aTuc uxu,
71).
Ligi
Siol
pla¢iau
bu o
apibidinama
usy
kalbos
mokéjimo
i
a ojimo
kieky-
biné
pusé.
Dél
iSsamesniy
y inéjimy
s okos
sunku
ka
no s
konk e aus
pasaky i
apie
o
mokéjimo
i
a ojimo
kokybe.
Lie u iy
a ojamos
usy
Snekos
pobidj
i
kokybe
kolek y inéje
monog a ijoje
,,.Nacionalinio— usy
biling izmo
aida“
(M.,
1976)
gana
de aliai
y a
ap aSiusi
V.
Michaléenko.
Ji
emiasi
a ybinéje
socia-
linéje
ling is ikoje
p iim u
a ybiniy
au y— usy
biling izmo
dalijimu
j
ke u is
laipsnius:
I
laipsnio
biling izmas
apima
I-IV
Kasiy
mokslei iy
kalbing
p ak ika,
II
laipsnio
biling izmas
—
V—VIII
klasiy,
III
laipsnio
lie u iy
— usy
biling izma
suda o
IX—XI
Klasiy
p og amy
usy
kalbos
mokymo
eikala imai
i
IV
laipsnio
_
biling izma
a i inka
aukS yjy
mokykly
s uden y
Zinios
i§
usy
kalbos.
Be
i
be
spe-
cialiy
y inéjimy
aisku,
kad
j ai iy
lie u iy
isuomenés
socialiniy
g upiy
usy
kal-
bos
mokéjimas
né a
ienodas
—
iena
socialiné
g upé
moka
ge iau,
ki a
p asciau.
Lie u iy
a ojamojoje
usy
Snekoje
nesunku
pas ebé i
in e e encijos
eiSkiniy
—
lie u iy
kalbos
no my
pe kélima
j
usiskaja
a j,
Zodziy
de inima
(pa yzdziui,
lie u iams
ypaé
sunku
iSmok i
a o i
usy
kalbos
daugiskai os
III
asmens
eiksma-
Zodzio
o mas)
i
sakiniy
suda yma.
Ki a
e us,
a
in e e encija
né a
okia
didelé,
kad
komunikacija
pada y y
isiskai
neimanoma.
Ta
odo
daugumas
baigusiy
idu-
ing
mokykla:
jie
y a
pa enkin i
en
igy ais
usy
kalbos
igidZiais.
Komunikacija
ikdan ys
in e e encijos
eiSkiniai
(pa yzdziui,
6u p
,,muS i“:
O i s
,,bi i*
ne-
sky imas,
.
y.
nemokéjimas
i& a i
onemos
#1)
y a
laikinas
dalykas.
Apsk i ai,
lie u iy— usy
biling izma,
a odo,
eiké y
laiky i
bila e aliniu:
pa-
sku inio
gy en ojy
su aSymo
me u
be eik
pusé
lie u iy
pasisaké
lais ai
moka
usy
kalba.
Be
i
daugumas
espublikos
e i o ijoje
seniau
gy enan iy
usy
aip
pa
daugiau
a
maZiau
sup an a
lie u iu
kalba,
o
ne e ai
lie u iSkai
i
kalba.
Lie u iy—
usy
biling izmas
y a
kon ak inis:
jis
kyla
i§
kasdieninio
d iejy
au y
bend a imo.
20
Ski ingai
nuo
lokalinio
biling izmo,
gy uojanéio
espublikos
e i o ijos
dalyje
(pa yzdziu
gali
ei i
lenky—lie u iy
biling izmas
Vilniaus
k aS e),
lie u iy— usy
biling izmas
y a
globalinis:
ai
nacionalinio— usy
biling izmo,
pag indinio
bi-
ling izmo
TSR
Sajungoje,
ipo,
u in¢io
als ybine,
isuomenine-poli ing
eikSme,
pasi eiskimo
a ejis.
Pag indiné
kodo
kei imo,
Siuo
a eju
pe éjimo
nuo
lie u iy
p ie
usy
kalbos,
p ieZas is
y a
ki akalbio,
.
y.
lie u iSkai
nemokan io,
komunikacinio
ak o
daly io
bu imas.
5
Rusy
kalba
lie u iai
a oja
ne
ik
bend au i
su
ki y
au ybiy
a s o ais,
be
i
skai y i
g oZine
i
specialia
li e a ii a,
klausy is
Mask os
adijo
i
Zi é i
cen inés
ele izijos
laidy,
susipaZin i
su
u inga
usy
au os
kul i a.
Lie u iy
in eligen ija
e ina
i
isada
labai
e ino
didziaja
usy
kalba,
jos
kul i ing
eikSme.
Bu Zuazijos,
siena
a si é usios
nuo
Rusijos,
aldymo
me ais,
nek eipdama
dé-
mesio
j
nepalankia
a
iesiog
p iesi8ka
o icialiyjy
sluoksniy
pozicija,
paZangioji
lie u iy
isuomenés
dalis,
ypa¢
jaunimas,
is
labiau
i
labiau
doméjosi
TSRS
gy-
enimu,
a ybine
i
klasikine
usy
li e a ii a,
mokési
usy
kalbos.
Pe as
C i ka,
biidamas
da
p adedan is
a8y ojas
i
gy endamas
a gingame
,,Zibu élio“
bend a-
bu yje,
mokési
usy
kalbos
nak imis,
kai
isi
miegojo.
Kos as
Ko sakas
mokési
usy
kalbos
i
skai é
Pu’kina
Siauliy
kaléjime.
,,Labai
ge ai
a simenu,
—
aSo
A.
Venclo a
(1958,
474), —
su
kokiu
pakilimu
paZangieji
mokslei iai,
be
ado é-
liy,
be
Zodynu,
ski da o
lais alaikj
usu
kalbos
s udijoms
[...].
AS
i
pa s
be
paSa-
linés
pagalbos
ick
p amokau
usy
kalbos,
kad,
baiges
gimnazija,
lais ai
skai iau
usy
Klasiky
i
a ybiniy
au o iy
knygas
[...]“.
S ai
kokia
i aka
A.
Venclo os
as-
menybés
o ma imuisi
u éjo
usy
kalba
i
paZin is
su
usy
li e a ii a
bei
kul u a:
»Mano
s udijy
me ai,
p adedan
nuo
1925
m.
udens,
bu o
as
pe iodas,
kai
p ie3
mane
isu
pla umu
a si é é
neapsakomi
usy
li e a ii os
lobynai;
Sie
me ai
manyje
iSugdé
gilia
p og esy iosios
usu
kul i os
meile,
su o ma o
mano
pasaulézi a;
kaip
ik
ada
galu inai
adau
sa o
aSy ojo
kelia,
a si ibojau
nuo
bu Zuazinés
san -
a kos
i
s ojau
i
Ta ybu
Sajungos
puse“
(Venclo a,
1958,
475).
.
*
* *
Dél
esminiy
socialis iniy
Ta yby
Lie u os
pe si a kymy
lie u iy— usy
biling-
izmas
u i
endencija
s ip é i
i
plés is.
Ta yby
aldZios
me ais,
galima
saky i,
i8
esmés
pasikei é
demog a iniai
isuome-
nés
pa ame ai,
ku ie
iesiogiai
palie é
kalbos
a o ojy
sudé j.
Vals ie iy
skai ius
ge okai
sumaZéjo,
o
da bininky
padidéjo.
1940
me ais
Lie u oje
bu o
179
iks .
da bininky,
o
1975
m.
ju
jau
bu o
1
mil.
325
iks .,
.
y.
7,4
ka o
daugiau
kaip
1940
m.
Si oks
kalbos
a o ojy
sudé ies
pasikei imas
kalbos
a ojimui
u i
d e-
jopa
eikSme.
Pi ma,
da bininky
klasé
y a
daugeliu
a ejy
bend inés
lie u iy
kal-
bos
o mos
a o oja.
An a,
da bininky
klasé,
dinamiSkiausia
i
socialiai
ak y iau-
sia
isuomenés
g upé,
y a
linkusi
g ei iau
ismok i
ki as
kalbas
i
jas
a o i.
Ta yby
aldZios
me ais
spa iai
didéja
mies y
gy en ojy
skai ius.
1897
m.
i8
bend o
2
mil.
536
iiks .
gy en ojy
mies o
gy en ojai
suda é
14
%,
.
y.
355
iks .,
21
©
kaimo
gy en oju
bu o
2
mil,
181
iks .,
a ba
86
%.
1939
m.
gy en ojy
bu o
2
mil.
880
iks .,
i8
jy
658
iks .
mies o
i
2
mil.
221
iks .
kaimo,
a ba
22,9
%
i
77,1
%.
1979
m.
i§
bend o
3
mil.
398,8
iiks .
gy en ojy
skai iaus
mies o
gy en ojai
suda é
2
mil.
61,7
iks .,
a ba
60,7
%,
©
kaimo
gy en ojai
1
mil.
337,1
iks .,
a ba
39,3
%.
Socioling is iniu
a z ilgiu
ai
eiskia,
kad
be eik
du
eédaliai
isy
espub-
likos
gy en ojy
daba
u i
mazesnj
a
didesnj
saly j
su
ki omis
kalbomis
i ,
adinasi,
y a
po encialiis
biling iai.
*
*e
*
Ling osocialinés
espublikos
si uacijos
apibidinimas
i
lie u iy— usy
biling iz-
mo
cha ak e iza imas
bi y
neiSsamus,
jei
nea siZ elg ume
i
an a
io
eiSkinio
pu-
se,
Ku i
y a
okia
pa
s a bi
kaip
i
pi moji,
bi en
—
j
Tespublikoje
gy enan iy
Tusy
au ybés
Zmoniy
lie u iy
kalbos
mokéjima
i
a ojima.
Rusy
—lie u iy
bi-
ling izmas
y a
ki a
lie u iy— usy
biling izmo
pusé.
Abipusio
biling izmo
pleé oji-
masis
daba inémis
salygomis
padeda
oliau
s ip in i
au y
d augys e,
ju
a pusa io
pasi ikéjima
i
sup a ima.
»Zinoma,
eikia
ski i
inkama
démesj
j
Tusy
—lie u iy
i
ki us
biling izmo
ipus.
Pa yzdZiui,
s a bu
y a
padé i
usams
i
ki y
au u
a -
s o ams,
pas o iai
gy enan iems
Lie u oje,
iSmok i
lie u iy
kalba,
pe im i
lie u iy
—
Tusy
biling izma“,
—
pazymi
J.
DeSe ije as
(1979,
10).
Rusy
i
ki y
a ybiniy
au y
Zmonés,
pas o iai
gy enan ys
espublikoje,
u i
ge as
salygas
i8mok i
lie u iy
kalba.
Be
iesioginio
bend a imo
lie u igkai
ga éje,
u guje,
pa duo u éje
a
mokykloje,
da be,
lie u iy
kalba
y a
dés oma
idu inése
mokyklose,
ku
mokosi
usy,
lenky
i
ki y
au ybiy
aikai,
uni e si e o
i
ins i u y
g upése.
,,Zinijos“
d augija
kiek ienais
me ais
engia
lie u iy
kalbos
ku sus.
Apie
Tusy
i
ki y
au ybiy
zmoniu,
gy enan iy
musy
espublikoje,
lie uyiy
kalbos
mo-
kéjima,
jo
apim j
galima
sp es i
labai
bend ais
b uoZais,
nes
né a
jokiy
%ios
s i ies
ap asy
i
y inéjimy.
Apibidinan
Tusy
—lie u iy
biling izma,
eiké y
a siZ elg i
j
du
dalykus,
bii en :
pi ma,
dalis
espublikoje
gy enan iy
Tusy
au ybés
Zmoniy
a pusa io
bend a imui
a oja
usy
li e a i ine
kalba
i
y a
a yke
pas o iam
da bui
po
Didziojo
Té ynés
ka o.
An a,
dalis
Tusy
au ybés
Zmoniy
a pusa y
a oja
Snekamaja
usy
kalba,
iena
jos
a me
i
y a
senbu iai.
1923
m,
ugséjo
17
d.
su a’ymo
duomenimis,
Lie u os
e i o ijoje
gy eno
50
460
Tusy
au ybés
Zmoniy,
a ba
2,5
%
isy
bu zZua-
zinés
Lie uyos
gy en ojy.
1979
m.
sajunginio
gy en ojy
su aSymo
duomenimis,
Tespublikoje
usy
au ybés
Zmoniu
bu o
303
iks .,
a ba
8,9
%
isy
espublikos
gy-
en ojy.
Ta
pi mosios
ka ego ijos
a s o y
dalis,
ku i
y a
p amokusi
lie u iy
kal-
bos,
a oja
bend ine
lie u iy
kalba,
0
an osios
ka ego ijos
—
seni
Tusy
au ybés
zmonés
—
isi
y a
biling iai
i
a oja
lie u iy
kalbos
a mes.
Y a
ski iami
ys
usy
senbu iy
kélimosi
j
Lie u a
pe iodai:
pi masis
pe iodas
—
nuo
pi myjy
usy
gy en ojy
pasi odymo
e nog a inéje
Lie u oje
ligi
1667
m.
bazny-
Gios
e o mos;
an asis
pe iodas
—
nuo
1667
m.
ligi
p ijungian
Lie u a
p ie
Ru-
sijos
1795
m.,
egiasis
pe iodas
p asideda
1795
m.
i
baigiasi
Pi muoju
pasauliniu
ka u.
e
-
22,
Rusy
au ybés
Zmonés
bégo
j
Lie u a
daugiausia
dél
ikéjimo
pe sekiojimo-
An ai
y a
Zinoma,
kad
1490
m.
No go odo
a ki yskupas
Genadijus,
didZiojo
kuni-
gaikS¢io
liep as
i
me opoli o
Zosimos
palaimin as,
e e ikus
,,omHux
Benen
Keun
Ha
J[yxOBCKOM
Moule,
HHBIX
TOp oBble
Ka3HH
MpeqanM,
a
WHBIX
B
3aTOYeHHe
TocHa,
a
uapie
B
JIuTBy
cOexamm
(Hemuexko
B.,
1963,
64).
Kad
Lie u oje,
pasiZyméjusioje
ole ancija
disiden y
a z ilgiu,
nuo
seno
gy en-
a
usy
au ybés
Zmoniy,
pa i ina
s a ia ikiy
ce k iy
bu imo
ak as.
Vilniuje
ligi
Sios
dienos
i8liko
da
XIV
a.
kunigaik8 io
Algi do
laikais
s a y y
ce k iy
(Pia nic-
kio
ce k é,
s a y a
1345
m.,
Uspenskio
sobo as,
s a y as
1346
m.).
S a¢ia ikiy
baz-
ny ios
bi a
i
Kaune;
ja
ik
1620
m.
nug io é
ka alius
Zigman as
Vaza.
,,Rusyu
gy en ie iy
a si adimo
Lie u oje
apyb aizos“
au o ius
A.
S anke i ius
(1909,
I)
nu odo,
kad
ligi
XVI
a.
pabaigos
usy
au ybés
Zidiniai
Kauno
gube nijoje
bu o
jau
miné a
Kauno
s a ia ikiy
ce k é
i
Su degio
ienuolynas
—
,,8i
nei eikiama
XVIII
a.
p a osla ijos
i o é“,
—
aip
pa
kai
ku ios
usy
salelés
B eslaujos
seniiinijoje,
a si adusios
bu usioje
Polocko
kunigaiks ys éje.
Daugumas
usy
senbu iy
y a
palikuonys
sen ikiy
(c apoo6psausi),
bégusiy
i
Lie u a,
kai
po
1667
m.
ce k és
e o mos
p asidéjo
ju
pe sekiojimas.
Nuo
pa
XVII
a.
p adzios,
gal
kiek
i
ankséiau,
sen ikiai,
ku iy
daugumas
bu o
Teodosi-
jaus
Vasilje o
sek os
pasekéjai,
i§
Vi ebsko
gube nijos
palaipsniui
émé
kel is
j
g e-
imas
Li onijos
i
Lie u os
Zemes,
ieSkodami
ne
ik
ikéjimo
lais és,
be
i
lais o
da bo.
Seniausios
jy
gy en ie és
bu o
Rimkai
Jona os
ajone
(Pp mku
Kosen-
cxo o
ye3ya),
Degudiai
Za asy
ajone
(Jle yne
HopoasexcaHAposcko o
ye3za),
Gi elé
AnykS iy
ajone,
p ie
Ka a sko
(Ilymenp
Bumkomupcxo o
yes)
i
Vi-
dZiai
Bal a usijos
TSR
(Buz3e1
Hoxoamexcanzposcko o
ye3za).
Palankios
salygos
usams
kel is
j
Lie u a
susida o
1795
m.
ja
p ijungus
p ie
Rusijos
impe ijos.
Be
ik
po
1831
m.
sukilimo
sub es a
y iausybinés
kolonizaci-
jos
planas.
Imamasi
p iemoniy
em i
senbu ius
i
i
lais as
als ybines
Zemes
a kel-
i
naujy
als ie iy.
Tada
pe keliamos
158
Seimos
i
iku iami
majo a ai
Ju ba ke
i
Tau agéje.
Kolonizacija
bu o
ypaé
suak y in a
po
1861
m.,
kai
jos
eikalus
émé
a ky i
gene algube na o ius
M.
Mu a jo as,
dél
sa o
Ziau umo
Zmoniy
p amin-
as
,,ko iku“.
1862
m.,
.
y.
po
me u,
kai
M.
Mu ayjo as
p adéjo
ei i
sa o
pa eigas,
Lie u oje
bu o
jau
13
000
usy
au ybés
gy en ojy,
iSsisklaidziusiy
po
730
kaimy
buy.
Kauno,
Ukme gés,
Za asy
i
Pane ézio
apsk i yse.
Tel8iy,
Raseiniy
i
Siau-
liy
apsk i yse
ada
da
nebu o
né
ieno
sen ikio.
Jau
1864
m.
j
sukilimo
daly iy
—
d a ininky
i
als ie iy
—
kon iskuo as
Ze-
mes
a keliama
ligi
653
Seimy.
Teikian
j ai iausias
leng a as
i
pinigines
paSalpas,
1867
m.
jkeliama
1016
Seimy.
1863—1900
m.
laiko a piu
j
bu .
Kauno
gube nija
ikeliama
2129
¥eimos
kolonis y.
1907—1908
m.
demog a iniais
y imais
nus a y a,
kad
Kauno
apsk i yje
gy eno
6073
Tusy
au ybés
Zmonés
(1079
kiemai),
Raseiniy
—
1343
Zmonés
(239
kiemai),
TelSiy
—
934
Zmonés
(126
kiemai),
Ukme gés
—
5654
zmonés
(955
kiemai),
Pane éZio
—
1545
Zmonés
(277
kiemai),
Siauliy
—
4327
zmonés
(650
kiemy),
Za asy
—
21
454
Zmonés
(3449
kiemai).
Vadinasi,
i8
iso
buy.
Kauno
gube nijoje
usy
gy en ojy
bu o
41
330.
23
Kauno
ajono
gy en ojai
usai
eigia,
kad
jy
p o é iai
gy eng
Vi ebsko
gube -
nijoje;
Za asy
ajono
gy en ojai
mano,
kad
ju
p o é iai
a sikéle
i
T e és
gube -
nijos
i
.
.
Sen ikiai,
p iklausa
Teodosijaus
sek ai,
j
Lie u a
a sik aus é
iX
Psko o
i
No go odo
s i iy,
ku
$i
sek a
bu o
papli usi.
Lie u os
usy
senbu iy
Snek y
ypa ybiy
analizé
odo,
kad
¥ios
Snek os
a imiausios
y a
Psko o
a méms,
1959
m.
kaimo
ie o ése
gy eno
53
iks .
Tusy
au ybés
Zmoniy
—
daugiausia
Za asu
i
Jona os
ajonuose
(a i inkamai
19
i
12
%
isu
gy en ojy).
Tik
dalis
usy
senbu iy
gy ena
a ski uose
kaimuose,
Siaip
jie
daugiausia
y a
su-
simaiSe
su
lie u iais,
adinamajame
Vilniaus
k a’ e
—
i
su
lenkais
bei
bal a usiais.
Didesné
dalis
usy
senbu iy
aiky
lanko
lie u iskas
mokyklas
ka u
su
lie u iy
aikais.
Be
dalis
mokosi
i
mokyklose
su
dés omaja
usy
kalba,
a ida y ose
Ta yby
aldzios
me ais.
Lie u os
usai
senbu iai
y a
d ikalbiai
—
a oja
usy
i
lie u iu
kalbas.
Bidinga,
kad
Lie u os
usai
senbu iai
ligi
Sios
dienos
iSlaiké
sa o
gy enimo
biida,
sa o
au ines
adicijas,
pap ogius,
sayo
ikéjima
i
kalba.
Ta ybiniy
au y
a pusa io
bend a imo
kalba
i
jos
aidmuo
Daba iniam
a ybinés
liaudies
kalbinés
aidos
e apui,
be
ne a Zomo
nacionali-
niy
kalby
unkciona imo
i
plé ojimosi
endencijos,
y a
bidinga
a ybiniy
au y
a pusa io
bend a imo
kalbos
(a35IK
MexHalHOHanbHOTO
o6menua)
plé imosi
endencija.
Ta ybiné
liaudis
y a
daugianacionaliné
zmoniy
bend ija.
Ta yby
Sa-
lies
e i o ijoje
y a
papli e
a i
Sim o
isdexim
kalby.
Tad
isai
sup an ama,
kad
a ybinés
isuomenés
ekonominiame,
socialiniame-poli iniame
i
kul i iniame
gy-
enime
na ii aliai
y a
iSkilusi
socialiné
bi inybé
u é i
ieng
isy
TSR
Sajungos
nacijy
i
au y
a pusa io
bend a imo
kalba.
Sis
aidmuo
y a
a i ekes
usy
kalbai.
Rusy
kalbos_,, aidmens
didéjimas_ a ybinés
isuomenés
gy enime,
a si andan
i
ys an is
a ybinei
liaudZiai,
naujai
is o inei
Zmoniy
bend ijai,
in ensy éjan
na-
cijy,
au y
i
ju
kul i y
a éjimo
P ocesams,
y a
salygo as
socialiniy
eiksniy,
ob-
jek y iy
socializmo
i
komunizmo
S a ybos
désningumy“,
—
pab éZia
J.
Dee i-
je as
(1976,
420),
ienas
zymiausiy
usy
kalbos,
kaip
a ybiniy
au y
a pusa io
bend a imo
P iemonés,
p oblemos
y iné ojy.
Rusy
kalba
y a
a
komunikaciné
P iemoné,
ku ia
i ai iy
TSR
Sajungos
au y
a s o ai
a pusa yje
bend auja.
Sup asdami
didele
usy
kalbos
eikSme
sa o
gy e-
nime
i
da be,
a ybiniai
Zmonés
—
isy
a ybiniy
nacijy,
au y,
au eliy
i
e nog a-
iniy
g upiy
a s o ai
—
sa a ankiskai
jos
mokosi
i
ja
a oja.
Tad
usy
kalba
a -
lieka
a ybiniy
au y
a pusa io
bend a imo
kalbos
unkcija.
Be
Sios
labai
s a bios
unkcijos,
usy
kalba
a lieka
i
ki as
unkcijas,
bi en :
Tusy
au os
nacionalinés
kal-
bos
unkcija,
ienos
(alia
anglu,
p anc izy)
i8
a p au inio
bend a imo
kalbos
unk-
cija.
Kaip
a ybiniy
au y
a pusa io
bend ayimo
p iemone
usy
kalba
p adé a
a -
o i
dél
siy
P ieZas iy:
24

1.
Rusy
nacija
y a
pa i
didZiausia
i$
isy
TSR
Sajungos
nacijy
i
au y.
1979
m.
gy en ojy
su a’ymo
duomenimis,
i§
bend o
262
mil.
Ta ybu
Sajungos
gy en ojy
skaigiaus
usy
au ybés
Zmoniy
y a
137,3
mil.
(apie
53
%
isu
Salies
gy en ojy).
Tad
usy
au ybés
Zmonés
suda o
daugiau
kaip
puse
Ta yby
Sajungos
gy en oju.
Be
o,
su aSymo
me u
16,3
mil.
ne usy
au ybés
Zmoniy
pasisaké
usy
kalba
laika
sa o
gim aja
kalba.
Vadinasi,
153,5
mil.
Zmoniy
(apie
60
%
isu
Salies
gy en oju)
usy
kalba
y a
gim oji.
2.
Su aSymo
me u
61,3
mil.
ne usy
au ybés
Zmoniy
nu odé
usy
kalba
kaip
an aja
kalba,
ku ia
jie
lais ai
a oja
(1970
m.
—
41,9
mil.
Zmoni ).
3.
Rusy
au ybés
Zmonés
y a
pla iai
pasklide
po
isa
Salies
e i o ija.
1979
m.
gy en ojy
su as’ymo
duomenimis,
23,
8
mil.
usy
au ybés
Zmoniy
gy eno
uZ
RTFSR
iby:
Uk ainos
TSR
—
10,4
mil.
(a ba
21,1
%
isu
espublikos
gy en ojy),
Bal a-
usijos
TSR
—
1,1
mil.
(a ba
11,9
%),
Uzbekijos
TSR
—
1,6
mil.
(a ba
10,8
%),
Kazachijos
TSR
—
5,9
mil.
(a ba
40,8
%),
G uzijos
TSR
—
372
iks .
(a ba
7,4
%),
Aze baidzano
TSR
—
475
iks .
(a ba
7,9
%),
Lie u os
TSR
—
303
iks .
(a ba
8,9
%),
Molda ijos
TSR
—
506
iks .
(a ba
12,8
%),
La ijos
TSR
—
821
iks .
(a ba
32,8
%),
Ki gizijos
TSR
—
912
iiks .
(a ba
25,9
%),
TadzZikijos
TSR
—
395
iks .
(a ba
10,4.%),
A ménijos
TSR
—
70
iks .
(a ba
2,3
%),
Tu kménijos
TSR
—
349
iks .
(a ba
12,6
%)
i
Es ijos
TSR
—
409
iks .
(a ba
27,9
%).
4.
Rusy
kalba
gene iSkai
y a
labai
a ima
ki y
d iejy
s ambiy
a ybiniy
naciju
—
uk ainieciy
(42,3
mil.)
i
bal a usiy
(9,4
mil.)
—
kalboms.
Todél
iy
nacijy
a s o ai,
ku ie
d auge
suda o
33
%
isy
Salies
gy en ojy,
leng ai
ismoks a
i
ge ai
moka
usy
kalba.
Sia
ypa ybe
y a
pas ebéjes
i
pab éZes
V.
Leninas
(RaS ai,
19,
221):
,,
...
dau-
giau kaip
sep ynios
deSim osios
Rusijos
gy en ojy
p iklauso
giminingoms
sla u
gen ims,
ku ios,
esan
laisyajai
mokyklai
lais ojoje
als ybéje,
leng ai
pasiek y,
dél
ekonominés
apy a os
eikala imy,
galimumg
susikalbé i
be
jokiu
,, als ybiniy“
p i ilegijy
ienai
i8
kalby“.
5.
Rusy
kalba,
didZiausias
usy
au os
d asinés
kul i os
u as,
pag is ai
y a
laikoma
iena
u ingiausiy
pasaulio
kalby.
Mokéjes
usy
kalba,
F.
Engelsas
(1961,
18,
526)
pab ézé,
kad
usu
kalba
,, isais
a Z ilgiais
e a
o,
kad
ja
ismok um
kaip
ieng
iS
galingiausiy
i
u ingiausiy
gy yjy
kalby“.
Laiske
V.
Zasulié
1884
m.
F.
En-
gelsas
susiZa éjes
aé:
,,Kokia
g aZi
usy
kalba!
Visos
okie iy
kalbos
eigiamybés
be
jos
baisaus
Siu kS umo“
(Mapxe
#
Su empc,
Counnenus,
36,
106).
Ki i
y iné ojai,
pa yzdZiui,
J.
DeSe ije as
(1977,
34),
nu odo
da
ki okius
so-
cialinius
eiksnius,
lémusius
usy
kalbos
iSkilima
j
a ybiniy
au y
a pusa io
bend-
a imo
kalba,
bii en :
pi ma,
negalima
i8
kiek ieno
a ybinio
Zmogaus
eikalau i,
kad
jis,
bend audamas
a
bend ada biaudamas
su
gausiy
TSR
Sajungos
au y
a -
s o ais,
moké y
isas
130
kalby.
An a,
ne ealu
a ky i
aS edyba
cen inése
js ai-
gose
isomis
miisy
Salies
nacijy, au y,
au eliy
i
e niniy
g upiy
kalbomis.
T e ia,
bii u
ik ai
sunku,
ne u in
au y
a pusa io
bend a imo
kalbos,
palaiky i
e ek y ius
ySius
a p
nacionaliniy
espubliky,
k aS y,
s i iy
i
apyga dy,
ku ios
jeina
j
okia
sa a anki ka
nacijy
sand auga,
kokia
y a
Ta yby
Sajunga.
Ke i a,
nacijy
a pu-
sa io
bend a imo
kalbos
nebu imas
ukdy y
sékmingai
daugianacionalinés
¥a-
lies
ekonominei,
poli inei
i
kul i inei
aidai.
25
B andaus
socializmo
salygomis
i
olesniame
Komunizmo
ki imo
p ocese
ob-
jek y iai
didéja
i
didés
usy
kalbos,
kaip
a ybiniu
au y
a pusa io
bend a imo
p iemonés,
aidmuo.
Rusy
kalbos
pli imas
i
jos
a ojimo
in ensy éjimas
i§
dalies
y a
susije
i
su
uo,
kad,
kaip
paZymé a
knygos
»Rusy
kalba
kaip
nacijy
a pusa io
bend a imo
p iemoné“
(1977)
p a a méje,
» usy
kalba
y a
didZiojo
Lenino
kalba,
paZangios
kul i os
i
mokslo
kalba,
ja
y a
leidziama
isus
Zmogaus
min ies
laiméjimus
a s-
pindin i
li e a ii a.
Pa s
gy enimas
odo,
kad
usy
kalbos
mokéjimas
kiek ienam
TSRS
pilie¢iui
y a
pasida es
bi inas
(sup an ama,
isiSkai
laikan is
sa ano isko
jos
mokymosi
p incipo)“.
F.
Filinas
oje
pa
knygoje
(p.
8)
Siuo
a Z ilgiu
p idu ia:
»Miusy
Salyje
nemoké i
daba
usy
kalbos
—
adinasi,
a im i
ig
sa es
u ingiau-
sia
Ziniy
Sal inj,
d asixkai
nusku s i,
ap ibo i
sa o
gy enima
ie os
salygomis.
Pa s
gy enimas
eigia,
kad
isiems
TSRS
pilieciams
y a
bi ina
moké i
usy
kalba“.
No s
apsk i ai
a ybiniai
Zmonés,
i ai iy
a ybiniy
nacijy,
au y
i
au eliy
a -
s o ai,
palygin i
ge ai
moka
usy
kalba,
is
dél o
da
ne e ai
pasi aiko,
kad
jaunuo-
liai,
a éje
a nau i
j
Ta ybine
A mija,
silpnai
kalba
usiSkai.
Uzuo
p adéjus
uojau
pa
ka inio
pa engimo
p og ama,
okie
jaunuoliai
u i
bi i
mokomi
Tusy
kalbos,
0
ai
eikalauja
daug
laiko
i
lé3y.
Be
pakankamo
usy
kalbos
mokéjimo
ne-
galimas
nagus
da bas
liaudies
ukyje.
Sajunginiy
espubliky
ekonomika
i
moksli-
nis- echninis
po encialas
plé ojasi
i
auga
bend ame
ekonominiame
i
moksliniame-
echniniame
Ta ybu
Sajungos
komplekse.
Ge as
usy
kalbos
mokéjimas
y a
socia-
liné
bii inybé,
kylan i
ix
komunizmo
ki imo
in e esy.
Todél
isai
sup an amas
Pa iniy
i
a ybiniy
o gany,
isos
a ybinés
isuomenés
susi ipinimas
usy
kalbos
mokymu
i
dés ymu
i
su
uo
Susijes
am
ik y
s a biy
dokumen y
Ppasi odymas.
1978
m.
spalio
13
d.
TSRS
Minis y
Ta yba
p iémé
nu a ima
,,Dél
p iemoniy
oliau
obulin i
usy
kalbos
mokyma
i
dés yma
Sajunginése
espublikose“,
ku
siiilo-
ma
I—III
isy
i
IV—X
mies o
mokykly
klases,
u inéias
daugiau
kaip
25
mokinius,
usy
kalbos
mokymo
eikalu
daly i
pusiau
i
sajunginiy espubliky
s ie imo
mini-
s e ijoms
leidZiama
mokymo
planuose
pe ski s y i
alandas
i
a i inkamai
Ppadidin i
usu
kalbos
mokymui
ski as
alandas.
Rekomenduojama
pa eng i
naujus
usy
kal-
bos
ado élius,
kai
ku iuos
dalykus
aukS osiose
i ix
dalies
idu inése
mokyklose
dés y i
usy
kalba.
Numa oma
Pa eng i
i
nuo
1980
m.
pedagoginiuose
ins i u uose
i es i
nauja
usu
kalbos
i
li e a ii os
nacionalinéje
mokykloje
specialybés
mokymo
plana,
ku iuo
siekiama
undamen aliau
pa uos i
Sio
p o ilio
moky ojus
i
k .
S a bu
aidmeni,
ak y inan
usu
kalbos
mokyma
i
dés yma
sajunginése
es-
publikose
i
apsk i ai
sp endZian
iSkilusias
b andaus
socializmo
pe iodu
kalbinés
ki ybos
p oblemas,
su aidino
1979
m.
geguzés
meénesj
Tasken e
i ykusi
moksliné-
eo iné
kon e encija
»Rusy
kalba
—
TSRS
au y
d augys és
i
bend ada bia imo
kalba“.
Kon e encija
ekomendayo
ge in i
usy
kalbos
mokyma
da Zeliy
y esné-
Se
g upése
(nuo
5
m:),
idu inése
bend ojo
la inimo
mokyklose
suda y i
salygas
ak-
y iai
usy
kalbos
p ak ikai,
Pp o esinio- echninio
la inimo
mokyklose
bisimus
da -
bininkus
ge iau
pa uos i
i
Snekamosios
i
aSomosios
usy
kalbos
i
i
jos
e minolo-
gijos,
specialaus
idu inio
i
auk&s ojo
mokslo
is aigose
aiky i
Ki gizijos,
Uzbekijos,
26
Molda ijos
i
ki y
sqjunginiy
espubliky
auks ujy
mokykly
pa i i,
bii en
—
kai
ku ias
isuomenines
i
specialias
disciplinas,
p adedan
I[—III
ku sais,
dés y i
usy
kalba
i
k .
Moksliné- eo iné
kon e encija
,,Rusy
kalba
—
TSRS
au y
d augys és
i
bend-
ada bia imo
kalba“
pa odé,
kad
bi ina
o ganiskai
de in i,
i
ienos
pusés,
a ybi-
niy
au y
gim yjy
kalby
plé ojima
i
a ojima,
ju
isuomeniniy
unkcijy
u éjima
i ,
iS
an os,
nacijy
a pusa io
bend a imo
kalbos
—
usy
kalbos
—
plé ima.
S ei-
kinime
kon e encijos
daly iams
L.
B eZne as
giliai
pag indé
nacionaling
Komunis y
pa ijos
poli ika,
apibidino
daba inj
nacionaliniy
kalby
i
nacijy
a pusa io
bend a imo
kalbos
aidmenj:
,,B andaus
socializmo
salygomis,
kai
miisy
Salies
ekonomika
apo
bend u
liaudies
ikio
kompleksu,
a si ado
nauja
is o iné
bend i-
ja
—
a ybiné
liaudis,
objek y iai
padidéja
usy
kalbos,
kaip
nacijy
a pusa io
bend a imo
kalbos,
aidmuo
ku ian
komunizma,
aukléjan
nauja
zmogu.
Lais as
mokéjimas,
Salia
gim osios,
usy
kalbos,
ku ia
isos
a ybinés
au os
sa ano iskai
p iémé
kaip
bend a
is o inj
palikima,
padeda
oliau
s ip in i
poli ine,
ekonomine
i
d asine
a ybinés
liaudies
ienybe“
(Bpexues
JI. VU.
Jlennackum
Kypcom,
T.
8,
c.
44).
Vadinasi,
nacionalinés
kalbos
i
usy
kalba,
kaip
nacijy
a pusa io
ben-
d a imo
kalba,
b andaus
socializmo
salygomis
iena
ki a
papildo
a ybiniy
zmo-
niy
gy enime
i
eikloje.
Kaip
jau
y a
pas ebéjes
P.
Fedoseje as,
F.
Filinas
i
ki i,
usy
kalbos,
kaip
a-
ybiniy
au y
a pusa io
bend a imo
p iemonés,
pli imas
neda o
Zalos
nacionali-
néms
kalboms.
P ieSingai,
usy
kalba
padeda
isy
nacionaliniy
kalbuy
Kles éjimui
i ,
bidama
jy
san ykiy
a pininkas,
p iklausomai
nuo
jos
ki ybisko
a ojimo,
na-
cionalines
kalbas
gali
p a u in i.
,,Tas,
kad
isiems
TSRS
pilieciams
bi ina
moké i
usy
kalba,
—
aSo
F.
Filinas
(1977,
8—9),
—
nep ieS a auja
ne usy
au y
i
au ybiy
in e esams.
TSRS
au y
kalby
mokymosi
sa ano iskumo
p incipas
i
oliau
lieka
s a biausias.
Nacionalinés
kalbos
plé ojasi
i
kles i
i
oliau
jos
plé osis
i
kles és,
Jokio
nacionaliniy
in e esy
a Zymo
ne u i
bi i.
Kalbama
apie
ki ka,
bii en
—
apie
ne usy
au ybés
pilie iy
isuo inj
biling izma,
ku
usu
kalba,
kaip
au u
a pusa io
bend a imo
p iemoné,
i
nacionalinés
kalbos
oliau
egzis uo y
ha mo-
ningai,
be
jokio
an agonizmo“.
S a bia
usy
kalbos
unkciona imo
i
pli imo
sajunginése
i
au onominése
espublikose
salyga
y a
laikomas
biling izmas.
Biling izmas,
kaip
Zinoma,
y a
pa-
pli es
ne
ik
Ta yby
Salyje,
be
i
daugelyje
ki y
k as y.
Tik
socialis inéje
isuome-
néje
biling izmo
pag indas,
kaip
pazymi
P.
Fedoseje as
(1980,
68),
y a
i¥
p incipo
Ki oks:
biling izmas
suda o
kalbine
aplinka,
ku ioje
plé ojasi
i
u éja
nacionalinés
kalbos,
be
ka u
didéja
i
eikmé moké i
usy
kalba,
a ybiniy
au y
a pusa io
bend a imo
kalba.
P.
Fedoseje as
aSo:
,,S a bu
y a
i
oliau
k yp ingai
i
nuosekliai
aiskin i,
kad
biling izmo,
nacionalinés— usy
d ikalbys és
salygomis
nacionali-
niai
in e esai
jokiu
bidu
né a
a zZomi,
be ,
p ieSingai,
susida o
kalbiné
si uacija,
leidzian i
ha moningai
de in i
au y
kul i oje
in e nacionalinj
i
nacionalinj
p a-
da.
Todél
lygia eisé
d ikalbys é,
kaip
ienas
s a biausiy
kalbinés
ki ybos
TSR
Sa-
jungoje
p incipy,
y a
eikalinga
olesnio
plé ojimo
i
pla aus
aikymo
j ai iose
s ie-
imo
pakopose,
ypa ingai
nacionalinése
idu inése
i
aukS osiose
mokyklose“.
27
»Bidingas
misy
Salies
biling izmo
(i
poliling izmo)
b uozas,
—
kaip
pazymi
lei-
dinio
,,Rusy
kalba
kaip
naciju
a pusa io
bend a imo
p iemoné“
edak o iai
(1977,
3),
—
y a
as,
kad
miisy
Salyje
kalbos
iena
Salia
ki os
egzis uoja
ha moningai
i
né a
nacionalinio-kalbinio
an agonizmo,
—
isa
ai
p iklauso
nuo
o,
kad
Ta yby
Salyje
y a
igy endin a
lenininé
nacionaliné
poli ika,
pa em a
d augys e
socialis inés
isuomenés
au y,
ienijamy
didelio
pasaulinés
eik’més
ikslo
—
komunizmo
suki imo.
S a biausias
miisy
kalbinés
poli ikos
uzda inys
y a
isoke iopai
padé i
Kles é i
nacionalinéms
li e a ii inéms
kalboms
i
uo
paciu
me u
siek i,
kad
isi
TSRS
pilieciai
moké y
usu
kalba“.
Siuos
p incipinius
eiginius
pa i ina
moksliné
ealios
TSR
Sajungos
ling oso-
cialinés
si uacijos
analizé.
1969-1976
m.
bu o
i8leis as
daugia omis
kompleksinés
p oblemos_,,Nacio-
naliniy
kalby
aidos
désningumai
ygium
su
socialis iniy
nacijy
aida“
Mokslinés
Ta ybos
inicia y a
pa eng as
eikalas
,,TSRS
au y
li e a ii iniy
kalby
aidos
dés-
ningumai
a ybiniais
me ais“.
Veikala
suda o
a ski os
knygos
—
kolek y inés
mo-
nog a ijos,
ku ios
sa o
uoZ u
susideda
ix
a ski y
kalby
ap a8y.
Pi moji
monog a-
ija
,,Pag indiniai
i anény
i
ibe y-kaukazie iy
kalby
idinés
s uk i os
aidos
p o-
cesai“
(1969)
y a
ski a
adziky,
ose iny,
ku dy,
adygéjy,
laky
i
abchazy
kalboms.
An ojoje
monog a ijoje
»Tiu ky,
inoug y
i
mongoly
kalby
pag indiniai
s uk-
u inés
aidos
p ocesai*
(1969)
y a
apibiidinamos
kazachy,
ba¥ki y,
u iy,
gaga-
uzy,
es y,
komiy-zy iy,
bu ia y
i
samody
bei
ki u
Siau és
au eliy
kalbos.
A ménu,
lie u iy,
molda u,
aze baidZanie iy,
uzbeky
i
g uziny
li e a i iniy
kalby
paki imai
a ybiniais
me ais
y a
analizuojami
monog a ijoje
»Sena as iy
kalby
s uk i iné
aida“
(1973).
Baigiamoji
kalbamojo
eikalo
knyga
y a
J.
DeSe ije o
monog a ija
»Li e a i iniy
kalby
isuomeniniy
unkcijy
aida“
(1976).
ASSTSRS:
au y
li e a i iniy
kalby
aidos
désningumai
a ybiniais
me ais“
y a
kompleksiniais
me odais
pa em as
on alus
y imas,
kokio
né a
bu e
nei
a ybi-
niame,
nei
uzsienio
kalbos
moksle.
Ig
ienos
pusés,
a ski y
kalby
specialis y
pa a-
Sy uose
sky iuose
y a
nag inéjami
kalby
s uk i y
paki imai,
leksinis,
azeologi-
nis
i
s ilis inis
TSRS
au y
kalby
u éjimas
a ybiniais
me ais,
iS
an os,
J.
Dege i-
je o
monog a ijoje
j
nag inéjamasias
kalbas
¥ii ima
sociologiskai
—
i iamas
kalbos
unkciona imas
isuomenéje,
nus a omos
isuomeninio
kalbos
a ojimo
s e os
i
ju
ki imas
p iklausomai
nuo
kul i os,
ekonomikos
i
isuomenés
aidos.
Daugelio
Ta yby
Salies
nacionaliniy
kalbu
s uk ii os
i
unkciona imo
on a-
laus
y imo
ezul a us
J.
DeSe ije as
(1976,
425)
apibend ino
aip:
»Kokiy
no s
bend y
b uoZy
a si adimas
TSRS
au y
kalbose
( one ikoje,
g ama ikoje)
y a
gana
ilgas
p ocesas.
Todél,
nag inédami
kalbinés
aidos
TSR
Sajungoje
p ognoza imo
p oblema,
negalime
ado au is
kalby
a éjimo,
liejimosi,
kalbinés
sajungos
ki i-
mosi,
kaip
didelés
socialinés
eik’més
i
ezul a yyumo,
koncepcija*.
Kalbamojo
daugia omio
eikalo
pasi odymas
pa i ino,
kad
a ybiniy
au y
gim osios,
nacio-
nalinés kalbos,
lais ai
unkcionuodamos,
a skleisdamos
idines
aidos
po encijas
i
spa Giai
plé odamosios,
y
au u
gy enime
uzZima
i as
pozicijas,
nes
suda o-
mieji
kalbos
elemen ai
iX
esmés
y a
pas o is,
ki os
kalbos
a
kalbu
j akai
leng ai
nepasiduoda
i
pe
umpa
laika
nepakin a.
Pana¥iai
leidzia
gal o i
i
mazy
Siau és
28
p ak ika:
pakilus
a ybiniy
au y
ekonomikai
i
kul i ai,
sukles éjo
li e a i inés
kalbos,
padidéjus
socialinei
isuomenés
in eg acijai,
s a by
aidmenj
émé
aidin i
kalby
a pusa io
sa eikos
i
u éjimo
p ocesai.
Daugianacionalinés
a ybinés
isuomenés
daba inj
aidos
e apa
apibidina
ke-
le as
b uoZy:
bend as
liaudies
ikio
kompleksas,
pag is as
auk& o
lygio
echnika;
isos
socialis inés
isuomenés
socialinis
ienaly iskumas;
socialis iné
demok a ija;
daugianacionaliné
socialis inio
u inio
kul i a;
ma ksis inés-lenininés
ideologijos,
socialis inio
in e nacionalizmo
p incipy
jsi y a imas.
Tad
isai
sup an ama,
{kad
Sie
eiSkiniai
b andaus
socializmo
isuomenéje
sukelia
i
in ensy ina
in e naciona-
léjimo
p ocesus,
.
y.
isy
a ybiniy
au y
a éjimo
i
isapusio
bend ada bia imo,
ju
b oliskos
d augys és
s ip éjimo
p ocesus,
S a biausi
in e nacionaléjimo
p oce-
sus
lemian ys
eiksniai
y a
bend a
ma e ialiné- echniné
socializmo
bazé,
ieninga
sajunginé
als ybé,
socialis inio
u inio,
nacionalinés
o mos
i
in e nacionalinés
esmés
a ybiné
kul ii a,
didelis
a ybiniy
au y
a pusa io
bend a imo
kalbos
i8-
pli imas
(Pegocees
II.,
1980,
61).
Sa ano iska
nacijy
a éjimq
socializmo
salygo-
mis
y a
numa es
V.
Leninas.
,,Socializmo
ikslas,
—
a8é
jis
(RaS ai,
22,
135),
—
y a
ne
ik
Zmonijos
susiskaldymo
j
smulkias
als ybes
i
be
ku io
nacijy
a ski amo
panaikinimas,
ne
ik
nacijy
sua éjimas,
be
i
jy
susiliejimas*.
Nacija,
i8
ienos
pusés,
y a
pas o i
is o iné
bend ija,
i
an os,
isuomeninés
aidos
o ma,
susida iusi
ekonominio
gy enimo
bend umo
pama u.
Vadinasi,
ma ksis inéje
nacijos
de inicijoje
i
pi ma
ie a
y a
iskeliamas
ekonominio
gy enimo
bend umas,
aip
pa
s a biis
nacijos
b uoZai
y a
kalbos
bei
e i o ijos
bend umas,
kul i a,
au iné
samoné
i
psichologija
Jlenmau3m
u
HanMoHanbuE i
Bompoc,
23).
Nacionalinés
ypa ybés,
a ba
ski umai,
pi miausia
y a
kalba
i
kul i a,
au iné
samoné
i
psichologija.
RySkiai
jos
pasi eiSkia
au os
a
e ninés
g upés
bui imi,
adicijomis
i
pap odiais.
Nacionalinio
p iklausymo
jausmas
i
nacionalinio
bend a-
imo
po eikis,
nacionaliniai
in e esai,
jausmai,
idéjos,
nacionalinis
pasididzia imas,
nacionalinés
adicijos
i
e nog a inés
bui ies
ypa ybés,
sa o
nacijos,
au os
san ykiy
su
ki omis
nacijomis,
au omis,
au ybémis
i
e ninémis
g upémis
su okimas
i
ip asminimas,
gebéjimas
ku i,
jne8 i
sa o
indélj
ij
Zmonijos
ci ilizacija,
—
isa
ai
p iklauso
nacionalinei
samonei.
Nacionaliné
psichologija
apima
nacionalinj
cha-
ak e j,
nacionalinius
jausmus,
au ines
empe amen o,
nuo aiky
i
jp o iu
ypa y-
bes,
nacionaliniy
adicijy
i
pap o iy
psichologine
puse.
Bi y
ne eisinga
many i,
kad
del
nacijy
sua éjimo
isos
Sios
nacionalinés,
au inés
ypa ybés,
i
ypa
kalba,
i’nyks.
Nacijy
a éjimo
i
susiliejimo
socialis inéje
isuomenéje
p ielaida
V.
Leninas
pa yskino
imis
esminiais
momen ais.
G jsdamas
p og aminius
pa ijos
nuos a us
nacionaliniu
klausimu,
V.
Leninas
(RaS ai,
24,
54)
a8é:
,,P ole a iné
pa ija
sie-
kia
suku i
kiek
galima
s ambesne
als ybe,
nes
ai
y a
naudinga
da bo
Zmonéms,
ji
siekia
nacijy
sua éjimo
i
olesnio
susiliejimo,
be
§
sa o
iksla
ji
no i
pasiek i
ne
p ie a a,
be
iSim inai
lais a,
b oliska
isy
nacijy
da bininky
i
da bo
Zmoniy
sa-
junga“.
V.
Leninas
(RaS ai,
31,
68—69)
aip
pa
nu odé,
kad
nacionaliniai
ski u-
mai
,,iliks
da
labai
i
labai
ilgai
ne
po
o,
kai
bus
jgy endin a
p ole a ia o
dik a-
i a
pasauliniu
mas u“.
Vadinasi,
kalbédamas
apie
nacijy
a éjima
i
susiliejima
3*
35

socializmo
salygomis,
V.
Leninas
u éjo
gal oje
ai,
kad,
pi ma,
nacijy
a éjimo
i
liejimosi
p ocesas
y a
lais as,
sa ano iskas,
an a,
jis
y a
glaudzios
socialis iniy
naciju
ienybés,
b oliSkos
jy
sajungos
o ma imasis,
be
ne
nacionaliniy
ski umy
lik ida imas
i ,
e ia,
nacionaliniy
ski umu,
ypa ybiy
egzis a imas
y a
pa a us
i
ilgalaikis.
Tuo
emian is,
Ta yby
Sajungos
Komunis y
pa ijos
P og amoje
nu o-
doma,
kad,
Ta yby
Sajungoje
nugaléjus
komunizmui,
nacijos
da
labiau
sua és,
pa-
didés
ju
ekonominis
i
idéjinis
bend umas,
iXsiplé os
bend i
komunis iniai
ju
d asi-
nio
eido
b uoZai.
,,Be
nacionaliniy
ski umy,
ypa¢
kalbiniy
ski umy,
nusi yni-
mas
—
daug
ilgesnis
p ocesas,
negu
Kasiniy
iby
nusi ynimas*,
—
pab éziama
P og amoje.
P aneSime
apie
TSRS
Kons i ucijos
p ojek a
L.
B eZne as
pazyméjo:
»Socialiné-poli iné
a ybinés
liaudies
ienybé
isai
ne eiSkia
nacionaliniy
ski -
umy
iSaykimo“.
I
i§
ik yju,
nauja
is o iné
zmoniy
bend ija
—
a ybiné
liaudis
—
nelik iduoja
egzis uojan iy
nacijy
i
neku ia
kazkokiy
an s a y
an
au y,
be
ji
y a
i ai iy
au ybiy
Zmoniy
ienijimo
pa yzdys,
ku
iglieka
ka u
i
pa ios
nacijos
bei
au os,
jy
sa i umas,
kalba
i
kul i a.
Niekad
ne u é a
okiy
plagiy
galimybiy
nacionaliniy
a ibu y
i
ak o iy’
plé ojimuisi,
Ju
a sinaujinimui
i
p a u éjimui
kaip
daba
(®ezocees
I1.,
1980,
63).
Ta ybu
Sajungos
Komunis y
pa ija
igy endina
leninine
nacionaline
poli ika.
Jos
P og amoje
(1961,
93)
y a
pasaky a:
,,...
i
a ei yje
uz ik in i
lais a
TSRS
au-
y
kalby
ys ymasi,
isiska
lais e
kiek ienam
TSRS
pilie iui_kalbé i,
auklé i
i
moky i
sa o
aikus
be
ku ia
kalba,
neda an
jokiy
p i ilegijy
bei
ap ibojimy
i
ne e ian
a o i
ienas
a
ki as
kalbas.
B oligkos
au y
d augys és
i
sa i a pio
pasi ikéjimo
sqlygomis
nacionalinés
kalbos
ys osi
lygia eisiskumo
i
a pusa io
p a u éjimo
pag indu*.
Ta yby
Socialis iniy
Respubliky
Sajungos
Kons i ucijoje
(1977,
18,
21)
y a
u% ik in a
eisé
a o i
gim aja
kalba
i
moky is
mokykloje
gim-
aja
kalba:
TSRS
pilie iams
su eikiamy
,,...
eisiy
igy endinima
-uZ ik ina
isu
TSRS
nacijy
i
au ybiy
isapusisko
ys ymo
i
sua éjimo
poli ika,
pilieciy
auklé-
jimas
a ybinio
pa io izmo
i
socialis inio
in e nacionalizmo
d asia,
galimybé
a o i
gim ajqa
kalba
i
ki as
TSRS
au y
kalbas“.
TSRS
pilie iy
eise
j
moksla,
be
daugelio
ki y
eiksniy,
uZ ik ina
»galimybé
moky is
mokykloje
gim aja
kalba“.
*
*
*
Siame
da be
kai
ku iais
aspek ais
apZ elg a
espublikos
ling osocialiné
si ua-
cija.
IS
apz algos
ma y i,
kad
espublikos
socialiniame
i
kul i iniame
gy enime
lie u iy
kalba
aidina
y aujan j
aidmenj.
Gim osios
kalbos
plé ojimasis
i
unkcio-
na imas,
ku j
uZ ik ina
lenininés
nacionalinés
poli ikos
P incipy
jgy endinimas
Ta-
yby
als ybéje,
y a
bi ina
salyga
naujo
Zmogaus
ugdymui,
jo
sékmingai
sociali-
zacijai
i
g ei am
sa o
au os
i
ki u
nacijy
suku y
d asiniy
e ybiy
pe émimui,
jo
d asinio
po encialo
o ma imui.
Tuo
labai
iipinasi
Komunis y
pa ija.
Salia
o
is
didesng
socialing
s a ba
igyja
usy
kalba,
ku i
y a
pag indiné
a ybiniy
au y
a pusa io
bend a imo
p iemoné.
Rusy
kalbos
mokéjimas
papildo
lie u iy
kalbos
a liekamas
socialines
unkcijas,
p isideda
p ie
naujo
Zmogaus
o ma imo.
Ha mo-
ningas
lie u iy
i
usy
kalby
unkciona imas
g e a
y a
ySkus
espublikos
ling o-
socialinés
si uacijos
b uozas,
36
LITERATORA
x
Mapkc
K.,
Su eane
®,
Cou.
2-e
n32.,
T.
36.
Ou eae
®.
Qmu pau ckaa
mu epa ypa.
—
B
xu.:
Mapxe
K.,
Su enbe
®.
Cou.
2-€
u3z.,
.
18.
Leninas
V.
Da bininky
klasé
i
nacionalinis
klausimas.
—
RaS ai.
V.,
1953,
.
19,
p.
71-72.
Leninas
V.
Tezés
nacionaliniu
klausimu.
—
RaS ai.
V.,
1953,
.
19,
p.
219-227.
Leninas
V.
K i inés
pas abos
nacionaliniu
klausimu.
—
RaS ai.
V.,
1953,
.
20,
p.
3—34.
Leninas
V.
A
eikalinga
p i aloma
als ybiné
kalba?
—
RaS ai.
V.,
1953,
.
20,
p.
54-56.
Leninas
V.
Nacionalinés
poli ikos
klausimu.
—
RaS ai.
V.,
1953,
.
20,
p.
196—203.
Leninas
V.
Apie
nacijy
apsisp endimo
eise.
—
RaS ai.
V.,
1953,
.
20,
p.
369—425.
Leninas
V.
Socialis iné
e oliucija
i
nacijy
apsisp endimo
eisé.
—
RaS ai.
V.,
1953,
.
22,
p.
132—
—145.
Leninas
V.
P ole a ia o
uzZda iniai
misy
e oliucijoje.
—
RaS ai.
V.,
1954,
.
24,
p.
39-68.
Bpexues
JI.
W.
Yaac unkam
Beeco o3H0i
Hay4Ho-TeopeTH4eckoli
Kondepenumn
,,Pycckuli
a3bIK
—
A3bIK
ApyxKObI
HM
CoTpymHu4ecTsa
Hapogos
CCCP“.
—
B
xx.:
Bpexues
JI.
WM.
Jlenmuckum
xypcom.
M.,
1981,
T.
8,
c.
44—45.
B eine as
L.
TSKP
Cen o
Komi e o
a askai inis
p aneSimas
Ta yby
Sajungos
Komunis y
pa -
ijos
XXVI
su azia imui
i
eiliniai
Pa ijos
uZda iniai
idaus
i
uzsienio
poli ikos
s i yje
1981
m.
asa io
23
d.
—
V.,
1981.
TSKP
XXVI
su azia imo
medziaga.
—
V.,
1981.
Ta yby
Sajungos
Komunis y
pa ijos
p og ama.
—
V.,
1961.
Ta ybu
Socialis iniy
Respubliky
Sajungos
Kons i ucija.
-
V.,
1977.
TSKP
su azZia imy,
kon e encijy
i
CK
Plenumy
ezoliucijose
i
nu a imuose.
—
V.,
1955,
.
1.
I
Bal ikonis
J.
Rusy
mokslininky
jna¥as
j
lie u iy
kalbos
moksla.
—
Lie u os
TSR
Moksly
Akade-
mijos
Zinynas,
1952,
.
9.
Baskako as
A.,
T i ono as
J.
[Rec.:]
Kalbos
aidmuo
daba inéje
isuomenéje.
—
Komunis as,
1980,
N .
9.
G iske i ius
P.
Ko y
i
da bo
pe galiy
kelias.
-
Komunis as,
1979,
N .
6.
Ka aliiinas
S.,
Vidugi is
A.
Biling izmo
ipy
Lie u os
TSR
klausimu.
—
Lie u os
TSR
paminkly
apsaugos
i
k aS o y os
d augijos
espublikinés
kalbos
komisijos
sasiu inis:
Masy
a dy
kul-
i a. V.,
1970,
sas.
19.
Ka aliiinas
S.
Socioling is iniai
lie u iy
kalbos
y inéjimai.
—
Kn.:
Socialinés
ling is ikos
p oble-
mos.
V.,
1979.
K uopas
J.
Lie u iy
li e a ii inés
kalbos
ys ymasis
p aei yje
i
a ybiniais
me ais.
—
Kn.:
Lie u-
iy
kalba
a ybiniais
me ais.
V.,
1967.
Lybe is
A.
i
Ul ydas
K.
Lie u iy
li e a i inés
kalbos
leksikos
p a u éjimas
a ybinés
san a kos
me ais.
—
Kn.:
Li e a i a
i
kalba.
V.,
1958,
.
3.
Lie u os
TSR
ekonomika
i
kul ii a.
—
V.,
1977.
Lie u os
TSR
ekonomika
i
kul i a
1977
me ais. S a is ikos
me aS is.
—
V.,
1978.
Lie u os
TSR
gy en ojai.
1979
me y
sajunginio
gy en ojy
su a’ymo
duomenimis.
—
V.,
1980.
Lie u os
TSR
laik a8 iy
i
Zu naly
kaino aS is.
1978.
—
V.,
1977.
Lie u os
TSR
liaudies
kis
1978 me ais. —
V.,
1979.
Lie uyos
TSR
spaudos
s a is ika
1977—1978—1979—1980.
—
V.,
1981.
Michaléenko
V.
Keliy
kalby
a ojimas
i
kalbos
kul a.
—
Kalbos
kul i a.
V.,
1974,
sas.
27.
’
Mi onas
R.
Lie u iy
i
usy
kalby
lyginamoji
is o iné
one ika.
—
Ta ybiné
mokykla.
1952,
N .
6.
Mi onas
R.
Lyginamoji-is o iné
lie u iy
i
usy
kalby
mo ologija.
—
Ta ybiné
mokykla,
1954,
N .
5, 6,
8.
37
,
Palionis
J.
Lie u iy
li e a i inés
kalbos
is o ija.
—
V.,
1979
(Sky ius
,,Lie u iy
li e a i iné
kalba
a ybiniu
laiko a piu“).
Ru ke i ius
M.
D augys és
i
bend ada bia imo
kalba,
—
Komunis as,
1981,
N .
12.
Sabaliauskas
A.
Lie u iy
kalbos
leksikos
aida
i
jos
u éjimas
a ybinés
san a kos
me ais,
—
Kn.:
Lie u iy
kalba
a ybiniais
me ais,
V.,
1967.
S anai is
A.,
Adlys
P.
Lie u os
TSR
gy en ojai.
—
V.,
1973.
Vai ke i ius
B.
Ta ybu
Lie u a:
p aei ies
i
daba ies
b uoZai.
—
V.,
1980.
Aspopun
B,
A.
Ons
MSYYeHHA
(YHKUMOHABHOTO
B3IaHMONelCTBHA
A3ZEIKOB
y
Hapoyos
Cu6upu.
—
BA,
1970,
No
1.
Aspopun
B,
A,
Jlenmucxne
TPHHUMOB
HAWMOHATbHOK
NoOmHTHKH.
—
BA,
1970,
Ne
2,
Aspopun
B.
A.
JIsys3p ame
u
mona,
—
B
xu.:
Tpo6nems
ypys3p ms
1
MHo os3b aua.
M.,
1972.
Aspopuu
B.
A.
[po6nems
HSYYCHHA
(bYHKNHOHANLHOM
CTOPOHSI
#3bIKa.
—
JL,
1975,
Basues
A.
T.,
Ucaes
M.
V1.
Sauk
1
Hausa.
—
M.,
1973,
Backakops
H.
A.
Pa3pu ae
s351kop
4
MHCbMeHHOCTH
Haponos
CCCP.
—
BA,
1952,
Ne
3.
Beaoneg
VW.
K.
Pyccxni
s3u
—
sun
MOKHAUMOHAIBHOTO
OOMeHHA
Hapo oB
CCCP,
—
Kuen,
1962.
Beanoneg
WM.
K.
Paspa ue
a3uxos
COnMasHCTHYCCKHX
HanHi
CCCP,
—
Kuen,
1969,
Benogea
VW.
K.
Jlenmucxas
TeOPHA
HANMOHAMbHO-ASEIKOBOFO
CTPOHTeMbCTBA
B
conHasIucTHyec-
KOM
oOmjec Be.
—
M.,
1972.
Benozey
M.
K.,
Asse
u
uleono mueckas
Gops6a.
—
Kuep,
1974,
Benoyen
U1.
K.,
Uxaxe na
TL.
IL,
Uep opuxckaa
T.
K.
Pycckui
361K
Kax
HcTOUHMK
oGo ame-
HUA
A3bIKOB
Hapozlos
CCCP,
—
Kuen,
1978.
pex.
B.
Iapnaca.
Bunpu oc,
1971,
Bsaumoo nomenue
pa3su ua
HAaUMOHAMbHBIX
ABBIKOB
H
HaNHOHANbHEIX
kymb yp
/
O s.
pen.
40.
JJ.
Hemepues,
9.
.
TyManan.
—
M.,
1980,
Bsaumoo nomenne
s351kop
4
KyMBTyp
Haponos
CCCP
8
ycnopusx
Pa3BHTO O
couHamH3Ma:
Pe-
cbepa apusii
cOopauK.
—
M.,
1980,
Bec ank
c a uc uxn,
—
M.,
1980,
Ne
10,
Bugy upuc
A.,
Kapamonac
C.
K
Bompocy
©
THNaX
UBys3EuHs
B
JIu oscxo
CCP,
— B
KH:
Tipo6neme
zBys3e aaa
u
MHOo ossb ina,
M,,
1972,
Buno pazon
B. B,
Benuxui
pyccxni
s351K.
—
M.,
1945.
Buno panos
B.
B.
Pyccku i
a3nm
B
COBPeMCHHOM
Mupe.
—
Pycckas
Pew,
1970,
No
1,
Buy puc pyx ypnoe
Pa3BHTHe
CTapONMChMeHHEIX
a3EIKOB
|
O s.
pex.
a-p
bunon.
u.
FO.
JI.
Te-
mepues.
—
M.,
1973.
Tpayauna
JI.
K.,
Cemenoza
M.
®,
Pyccknii
sapik
p
JIa en icxo
CCP.
~
B
KE.:
Pycckuii
s351K
kak”
CPeHCTBO
MexHANMOHAabLHo o
oOmenus.
M.,
1977,
Tpamxasnyyc
UW.
I,
Cop e ckas
JIu sa,
—
M.,
1978.
Tpumksasnsyc
i.
B
€AHHOM
CTpo o
Haponos
CCCP,
—
Bunbu oc,
1980,
Tpocce
P.
O
COOTHOMICHHM
#3bIka
Hu
Ha MH,
—
Wsoc pannsie
s3nxn
B
lKoue,
1970,
Ne
3,
7lemepues
10.
J.
Paspu ue
Mila@0OMHCbMeHEBIX
935IKOB
Hapogos
CCCP,
—
M.,
1958,
Aemepues
IO,
Al.
O
passu au
s3p Kop
Hapoyos
CCCP.
—
Bxu.:
Bonpocs
CTPOHTeNBCTBAa
KOMMy-
Hu3mMa
B
CCCP.
M.,
1959,
Zjewepues
IO.
JI.
3axonomepHoc H
pa3BuTHa
WuTepaTypHEIX
A3bIKOB
Hapowos
CCCP
B
cose
cky o
9n0xy.
Pa3BuTue
oOmec seHHEIX
(byHkuMi
sHTepaTypHBIX
A3bIkoB.
—
M.,
1976
(B
cchi
Kax:
6).
Ajewepnes
10.
J.
Passu ue
o6mec senubix
dyHkunMi
nMTOBCKO O
M
APy UX
NMTepaTypHEIX
A3bI-
xos.B
JIu oscxoi
CCP.
—
B
xu,:
Lemepues
IO.
JI.
Passu ae
o6mec senusx
dyHkuni
mH-
TepaTypHbIx
A3bIkoB.
M.,
1976
(6
ccbiKax:
6).
Jlemepues
10,
JI.
Paspu ne
conmanbupix
(byHkuMi
pyccKo o
#3bIKa
Kak
o6me o
A3bIKa
MexHA-
HOHAaNbHO TO
OOuleHUA
HapozoB
CCCP.
— B
xu.:
Pyccknii
a3bik
Kak
CpexCTBO
MexKHALIMOHasIb-
Ho o
o6menua,
M.,
1977.
Ajemepnes
10,
JI.
Aspixoss e
npo6seme
B3anMoxelic aua
KyIbTyp.
—
B
kH.:
Mexna monanbubie
CBA3H
MH
B3aHMMOselicTBHe
KybTyp
Hapoyos
CCCP.
Tanmun,
1978,
Ajemepnes
10.
JI.
Cospemenxoe
coc osnue
coumommu suc uxu
B
CCCP
4
ak yambubie
mpoOie-
MBI
pa3BHTHA
ABLIKOBOM
%HIHM
COBeTCKO O
OOmjecTBa.
—
B
KH.:
Socialinés
ling is ikos
p oble-
mos.
V.,
1979.
Ajewepues
10.
JI.,
po senxo
VU.
©.
Hanmonanbubie
oTHOMeHHA
B
3peOM
CONMaNHcTHYecKOM
oOmlecTBe
HM
pa3BHTHe
TBYA3ILIYHA
B
HalMOHANIbHbIX
WikONax.
—
B
xu.:
Tly Ta
pa3saTua
Hanno-
HasIbHO-PyCCKOTO
[IByA3bI4HA
B
HepyCcKHX
UIkONax
PCCP,
M.,
1979.
Jjaxynycos
M.
O
nexo opsix
akTyaJIbHBIX
TeOpeTH¥ecKHX
BOMpOcaX
HaWMOHAbHOM
NOMMTHKH
KIICC.
—
B
xu.:
Wn epHammonambHoe
Bocnu Tanwe
Tpyasmuxca.
Pu a,
1967.
2Kykayexac
K.
K.
Conepmienc syem
o6y4esne
pycckomy
s3biky.
—
Ta ybiné
mokykla,
1976,
N .
4.
3axappan
M.
Jlexcuxo-ceManTuueckad
HHTepepeHUMA
OPH
H3y4eHHU
BTOpo o
s#3EIKa.
— B
KH.:
3a
pasBHTHe
MeToquKH
O6y¥eHHA
PycCKOMY
A3bIKY
H
JMTepa ype
B
WHTOBCKOI
mKone
/
Ton
pen.
B.
IapHaca.
Kaynac,
1969.
3umanac
I’.
O.
O
cynmoc a
mponecca
cOmmxenus
coumanncTHieckux
HauMi .
—
Bompocs
duno-
coun,
1966,
Ne
7.
Vicaes
M.
WH.
Pen enwe
Ha MonabHO-s3bIKOBBIX
NpoOneM
B
CoBeTCKy!O
an0xy.
—
BA,
1977
(&
CcBiIKax:
a),
Ne
6.
Vicaes
M.
HM.
Tanopama
s3n1Kosoii
xH3HH
Haponos
CCCP.
—
B
xu.:
Pycckuii
a3bIK
Kak
cpencTBO
MexXHAaUMOHaTbHO O
OOmeHHA.
M.,
1977
(8
ccpinKax:
6).
Mcaes
M.
HM.
O
s3p1Kax
naponos
CCCP.
—
M.,
1978.
Ucaes
M.
HM.
Asni kozoe
c pou enbcTso
B
CCCP.
—
M.,
1979.
Wo n
Beeco o3Holi
nepemucu
Hacenenua
1970
.
—
M.,
1973,
7.
4.
Kapasonac
C,
JIm oscxui
s361K.
Passu ue
ypya3b ima.
—
B
kxu.:
Bay pac pyKTypHoe
pa3BHTHe
CTAPONHCbMeHHEIX
s3bIKOB.
M.,
1973.
Kopcakac
IO.
©yaxuwonuposanne
poaHo o
H
pyccKo o
A3bIKOB
B
mKONax
Cose cKoi
Jlm ss .
—
B
xu.:
Socialinés
ling is ikos
p oblemos.
V.,
1979.
Kpyonac
M1.
P.,
Taiissunc
K.
B.
TepManono mueckaa
paG6o a
H
NOATOTOBKa
TepMHHOsIO HYeCKHX
cnosape
B
JIu oscxoii
CCP.
— B
xx.:
Bonpocs
paspaGoTKH
Hay4HO-TeXHH4eCKOH
TepMHHO-
no ma.
Pu a,
1973.
Kpyonac
H1.,
Ca6ansycxac
A.,
Banaukene
A.
1
ap.
JIa oscxni
a3b1K,
—
B
KH:
3axoHOMepHOcTHE
Pa3BHTHA
JIMTepaTYPHEIX
A3bIKOB
HaponoB
CCCP
B
cose cKy o
sn0xy.
Bay puc pyK ypHoe
Pa3BuTHe
CTapONHCbMeHHBIX
a3EIKOB
/
O s.
pez.
HO.
JI.
Temepues.
M.,
1973.
Kpyonac
MM.
P.
O
coppemenHom
cocTosHHM
HM
MyTaX
JambHelime o
pa3BATHA
MHTOBCKOTO
s3BI-.
ka.
—
B
xu.:
Bonpocs
pa3BuTua
2MTepaTypHEIX
A3bIKOB
Hapowos
CCCP
B
cose cKy!o
9n0xy.
Anma-A a,
1964.
Jlenunu3M
H
HalMoHabHBIi
BONpOc
B
COBpeMeHAEI
yomoBuAX.
2-e
u3n.
—
M.,
1974.
Mapsenxo
E.
Hapymenwe
cun axcmeckux
HOpM
pyccKo o
mHTepaTypHo O
s#3biKa.
—
Misy
kalba,
1974,
N .
9.
Muxaapyenko
B.
10.
OcoGennoc u
peu
yya iuxca
B
YCOBUSX
JHTOBCKO-PYCCKOTO
JBYA3bIMHA.
—
B
xu.:
Baammozelic aue
s3bikos
B
mpouecce
o6yyenusa.
Bunbu oc,
1971,
%
39
Muxaspuenxo
B.
10.
O
yHKQMOHHpoBAHUH
s3bIKOB
B
Jiu oscko
CCP.
—
B
xx:
Couno-
THETBUCTHYeCKHe
TpobseMET
pasBHBa omuxca
c paH.
M.,
1975.
Muxanpyenxo
B,
10.
O
B3AHMOZCHCTBHM
JIHTOBCKOTO
HM
PYCCKOTO
#3bIKOB
B
YeoulOBMAX
DByA3BI-
wi.
—
B
xx.:
Coumonuu suc ayeckne
mpo6nems
pa3BHEa onaxca
cTpaH.
Muxaspyenxo
B.
10.
Yenosaa
pasBuTua
TIATOBCKO-pyccko o
JBya3b As.
—
B
KH:
Pa3pu ue
HalHOHaJIbHO-pyccKo o
ABys3BIdus.
M.,
1976.
Muxa.nyenxo
B.
10.
Tunono meckue
ocobeHnocTH
AMTOBCKOTO
H
pyccKo o
s3E KoB.
— B
KH,
Pa3pu ue
Ha MoHambHo-pyccKo o
TBys3E IHA,
Muxasyenxo
B.
IO,
Tleppas
c ynens
AHTOBCKO-pyccko o
ABys3b ins,
—
B
KH:
Paspu ue
na no-
HasIbHO-PYCCKO O
AByA3B aHA.
Muxasyenxo
B.
10,
B opas
c ynens
AMTOBCKO-pyccKo o
WBya3s na.
—
B
KH:
Paspu ue
Ha uo-
HaJIbHO-PyCcKO o
ABys3E us.
Muxasyenxo
B.
10.
Tpe sa
c ynens
AIMTOBCKO-pyccKo o
TBys3b Hs,
—
B
KH:
Passu THe
nanno-
HaJIbHO-pyccKo o
yBys3BIqHA,
Muxanssenko
B.
10.
Ue sep as
c ynens
TMHTOBCKO-pyccko o
ABys3b MAA.
—
B
KH.:
Paspu ue
Hal{MOHasIbHO-pyccKo o
nBya3!
=
Muxasuenko
B.
10,
yxxumonmposanue
pyccKo o
s3bika
B
JIn oBcKo%
CCP
x
e o
3B3aHMo-
ZelicTBue
C
THTOBCKUM
s3BIKOM.
—
B
xa:
Pyccxui
a351K
Kak
CPeXCTBO
MexXHallMOHabHO O
oOujenus.
M.,
1977.
Muxanueuxo
B.
IO,
Ak yasbapie
COUMOJMHTBACTHYCCKHE
TIPOOMEMBI
A3EIKOBOI
2xH3HH
JInToR-
cxol
CCP.
—
Socialinés
ling is ikos
p oblemos,
V.,
1979,
Muxasmyenxo
B.
IO.
Pa3BuTHe
JMTOBCKO O
JTATEPATYPHOTO
ABbIKa
B
CBA3H
C
Pa3BHTHEM
KYIBTYpBI
AMTOBCKOTO
Hapoya.
— B
xH.:
BsaumooTHomenne
PASBHTHA
HANMOHATBEBIX
A3bIKOB
H
Ha lHO-
HaJIbHBIX
KyIBTyp.
M.,
1980.
Muxasnyenxo
B.
TO.
Passu ue
STHTOBCKOTO
JIMTepaTypHO O
#3EIKa
B
CBA3H
C
e o
oyaxnHoHupo-
BaHHeM
B
cihepe
Bpicie o
o6pa3oBaHus
(B
mlewaTH),
Myc eiixuc
K.
B.
Hexo opsie
acnex s
CONOCTaBHTeIBHOTO
HCcHeqOBaHHA
Mopdoso a
pyccxo o
HM
POAHOTO
s#3bIKOB.
— B
Ku,:
Pycckni
s3p k
—
a35IK
MOXKHAUMOHATHOTO
OOmIeHHA
HapoyoB
CCCP.
M.,
1976.
Myc eiixuc
K.
B.
Opuen anua
Ha
nepcnekTapy.
— B
xx.:
Pycckni
s351K
—
A3bIK
ZpyxObI
uw
co-
TpyAuuyecTBa
HapoyoB
CCCP.
M.,
1981.
Mapxene
H.
ysxumouupopanne
1
Mpenoqasanwe
pyccKo o
s3pIka
B
cchepe
Bsicme o
o6pa30-
Bana
JIuToscKoi
CCP.
—
B
xn:
Socialinés
lingyis ikos
Pp oblemos,
V.,
1979.
Mapxeue
H.
A.
Tipo6sema
ébyakuuoHMpoBanHA
Pyccko o
s3bIKa
B
cibepe
BEIcMe o
o6pa30nanna
( a
Ma epuane
JIa osc ok
CCP):
Kany.
nuc,
~
M.,
1981,
—
Mau muonucs.
Hacenenue
CCCP,
—
M.,
1980.
Hanuonanuoe
4
MHTePHANMOHANIBHOe
B
COBPeMeHHOM
Mupe.
—
Kummues,
1981.
Hanuonasusie
o nomenus
8
CCCP
xa
cospemen om
9 ane.
—
M.,
1979,
Hukosscxnii
JI.
B.
SisbikoBas
nonm TuKa
Kak
dopa
cosHa emsHo o
Bo3ielic sua
o6mec sa
Ha
ABBIKOBOe Pa3BuTHe,
— B
KH:
Al3bIK
H
OOmecTRO,
M.,
1968,
Ocuosasie
npoueccs
BHYTPHCTPYKTYDHOTO
pa3BHTHA MpaHCKHX
Hu
uOepulicko-KaBKa3cKHX
A3bI-
kos
/
O s.
pex.
A-P
buson.
x.
H. A.
Backaxos,
— M,,
1969,
Ocuosusie
nponeccs
BHYTPHCTpyKTypHo o
pa3BuTuA
TIOPKCKHX,
(bHHHO-y opcKHX
H
MOHTOMb-
CKUX
a3bIKoB
/
O B.
pey.
n-p
‘banon.
H.
H. A.
Backakon.
—
M.,
1969,
TIaaxyuona
T,
JIme suc aueckoe
o6ocHoBaHue
o6yyenna
PYyccKOMy
npow3HOmeHnio
(43
ons a
Pa6o s
c
umuToBuaMH).
—
Pedagogika
i
Psichologija.
V.,
1963,
.
4.
Tinaxynoza
T.
Hexo opsie
yep s
Pyccko o
npow3Homenua
B ,
Buyu oce,
—
Misy
kalba,
1974,
N .
9,
Tlomkye
K,
Pyccxui
a35K
—
*3bIK
M@KHAUMOHAIIBHOTO
o6menas,
—
Pycckul
aan
p
HalHo-
HalbHOl
mKone.
M.,
1970,
No
6,
AIsam
3.0
HeKOTOPBIX
BONpOcax
pa3BuTaA
HaUMi
H
HAUHOHANBHEIX
#361KOB
Cope cKo o
Co o-
3a.
—
3p.
AH
Sc Ccp,
O6mec senuE e
HayKu,
1968,
T.
17,
No
4,

e
Tisam
9.
H.
O
pa3en an
HallMOHAaNBHEIX
A3bIKOB
HM
THIAX
WByAIbI4YAA.
—
B
xn.:
Mpo6sems
aBy-
s35 mA
H
MHO os3BE ana.
M.,
1972.
Taam
9.
Mexnanmonanbubii
13b1K
H
Apyssb ane.
—
Vise.
AH
Sc CCP.
O6mec senubie
HayKH,
1979,
T.
28,
Ne
4.
-
i
Pamuyos
Il.
P.
3u1K
Hame o
equuc sa
u
co pymHuiec sa.
—
M.,
1979.
Pexomennanun
Bceco o3.
Hay4.-Teope .
Koni.
,,Pycckwli
#3bIK
—
A3bIK
apyx6bi
H
CcOTpyZHH-
wec pa
Haponos
CCCP“.
—
Pycckui
a3bik
B
HallMOHaNbHOK
MIkosIe.
M.,
1979,
Neo
5.
Pumxye
A.
C.
[Ipenogapanme
pyccKo o
a3bIKa
B
IkOs1ax
Jiu se .
—
B
xx.:
Pycckui
a3b k
—
A3bIK
MexHannonanbHo o
oOmenua
Hapoyos
CCCP.
M.,
1976.
Pyccxui
S3bIK
B
Hal[MOHaNbHEIX
pecny6mHKax
Cone cKo o
Co1w3a.
—
M., 1980.
Pycckui
a3bIk
Kak
CDeCTBO
MexKHAaNMOHAIbHOTO
o6menus.
—
M.,
1977.
Pyccxuii
1351K
—
361K
Apyx6bl
H
COTpyMHHYeCTBa
HapOowOB
CCCP:
Ma epuans
Beeco o3.
Hay .-
Teope .
Kon(.
,,Pycckui
#36IK
—
a3bIK
pyxXObI
M
COTPyAHMYeCTBa
HaponoB
CCCP“,
22—24
mas
1979
.
Tamken .
—
M.,
1981.
Pycckuii
a3bIk
—
#3bIK
Me2KHal{MOHaIbHOTO
o6menua
Haponos
CCCP:
Ma epuans
Beeco o3.
Hay'.-MIpakT.
KOH().
MO
COBEPIeHCTBOBAHEIO
NpenozaBaHHA
PYCCKOTO
s3bIka
B
HALMOHAMbHEIX
WIKONAX,
CpeHHUX
CNeMMAJIBHBIX
H
BBICIIMX
YYCOHBIX
3ABeNCHHAX,
21—23
ox a6pa
1976
.
Tam-
ken .
—
M.,
1976.
Cemenosa
M.
®.
Pyccko-saTbIICKHe
A3bIKOBbIC
CBASH.
—
Pu a,
1973.
Cusuyxene
M.
O
6umu en3me
wu
uHTephepeHian
B
o6nac u
cuHTakcuca.
—
Misy
kalba,
1976,
N
2:
Conepmenc sosa s
u3y4eHHe
H
Mpenomapanne
pyccKo o
s3bika.
—
Pycckwi
a3bIK
B
HALIMOHAIb-
Hoi
miKkone.
M.,
1979,
Ne
1.
Cynux
O.
I1.,
Jemepues
IO.
JI.,
Mycaen
K.
M.,
Tymanau
9.1.
TipoOnema
apys3s aua
Hapo-
nos
CCCP:
Tes.
10K.
KoH(.,
MOCBAIL,
BOMpocaM
B3IaMMOelCTBUA
H
B3aHMOOGO allicHHA
ABBI-
kos
Haponos
CCCP.
Kasanp,
1964.
Teope mueckue
npo6siems
COuMaIHOM
IMHTBACTHKH
|
O s,
pen.
FO.
I.
Hemepues.
—
M.,
1981.
Tonmasena
3.
A.,
AxyGaii uc
T.
A.
O
c pyKTypHO-THNONO H4eCKOM
H3yYCHHM
JATBIIICKO-PyC-
CKHX
A3BIKOBBIX
KoHTakToB,
—
3s.
AH
CCCP,
1967,
Ne
5.
Tpudonosac
A. C.
DynxunonnposanHe
uM
B3aMMOZelicTBHe
PyCCKOTO
H
HMTOBCKOTO
#3bIKOB
B
Jiw oscxoi
CCP:
Kana.
auc.
—
M.,
1978.
—
Maumuonncp.
@enocees
II.
H.
O
conmanbueix
4
HaeiHEIX
ocHopax
cOmmkeHES
HauMi
H
HapomHoc eli,
—
B
KH.:
Hayxa
Co1o3a
CCP.
M.,
1972.
@enocees
II.
Teope wueckue
npoGmemsI
pa3sBATHA
cOnmxenua
Hanmi.
—
Kommysuc ,
1980,
No
1.
®uaun
©.
I.
Jlenmacxoe
yuenne
0
HAMM
H
HeKOTOpIe
MpOOMeMBI
HalHOHAMbHOTO
A3bIKA.
—
Vss.
AH
CCCP.
O gzenenue
m -pp
1
93.
M.,
1970,
Ne
2.
uaun
®,
TI.
Uc opus
o6mec sa
m
passuTue
aBys3b us.
—
Viss.
AH
CCCP.
Cep,
mm -pp
H
83.,
1970,
.
29,
sem.
3.
@usun
©.
II.
Cospemennoe
oGu ec seHHoe
pasBuTHe
H
mpobema
apys3b ius.
—
B
xu.:
[poGmems
TBys3b aa
H
MHO os3p uns.
M.,
1972.
@uaun
®,
II.
Pycckuii
s3bIK
B
COBETCKHX
Hal{HOHAabHBIX
pecny6mkax.
—
B
xu.:
Pycckui
s3bIk
kak
cpeyicTso
MexkHauHoHasbHo o
OGmeHus.
M.,
1977.
®uaun
©.
TI.
O
nansueiimem
pa3sBuTuM
uccieqOBaHHi
10
npo6memMaM
(byHKUHOHHpPOBaHEA
1
H3-
YeHMA
PYCCKOTO
s3bIKA,
MPeMOAABAHHA
PYCCKOMi
MTepATYPEI
B
COIOSHBIX
H
ABTOHOMHBIX
Pec-
ny6s1mkax,
aBTOHOMHBIX
OONacTAX
H
OKpy ax
CCCP.
—
Bec a.
AH
CCCP,
1979,
Ne
5.
Xaunasapos
K,
X.
Uc opwueckaa
HeOOXOZMMOCTS
HM
Mpo peccHBHOCT
McxXHALMOHANBHOTO
ASbIKA
B
MHOFOHalMOHaIbHOM
COMUMAsIMCTHYCCKOM
ocyMapc Be.
—
O6mec s.
HayKka
B
Y3Gexuc ane
Tamxen ,
1962,
No
8.
Xana3apon
K.
X.
C pow esbcTs0
KOMMYHH3Ma
HM
Pa3BHTHe
HAlMOHAIbHBIX
#3BIKOB
(Ha
mpamepe
cnopapxo o
o ma).
—
OGuec s.
HayKu
B
Y3Gexuc ane.
Tame ,
1963,
de
3.
Xanaszapos
K.
X.
COnmxenne
nalui
MW
HalMOHANbHbIC
AGbIKH
B
CCCP.
—
Tamex ,
1963.
Al
e
Xanasapos
K,
X.
Kpu epuu
gpya3e una
u
e o
npHuHAb.
—
B
xu.;
poOseml
yeysss i a
1
MHO O-
sab ina.
M.,
1972.
,
Xanaszapos
K.
X.
Pemenne
HaWHOHAJIBHO-A3bIKOBOK
mpoGuemb!
B
CCCP.
— M.,
1977.
Xoumo opos
A.
HM.
Wu epsanuonampupie
yep s
cope cKux
Ha uii.
—
M.,
1970.
Xoumo opos
A.
MW.
Konxpe o-coumomo mueckue
HocneqoBannn
“yas.
—
B
xu.:
Tpo6neme
UByASbITHA
H
MHOTos3b HHA.
M.,
1972.
Ilseiinep
A.
JI.
Cospemennas
coumommu suc uKka.
—
M.,
1977.
IMene uc
JE.
K.
3a60Ta
Map ua
o
ayxosHoM
noTex uase
cope cKo o
Hapowa.
—
B
xu:
Pycckui
A3bIK
—
AI3bIK
UpyxOBI
H
COTpyTHMYecTBa
HaponoB
CCCP.
M.,
1981.
Ilum«yce
C.
Wn epnanmonanbuoe
socnu anne
Tpyaauuxca
cena, —
B
ki.:
Vin epnauHonasbHoe
BOCHHTaHHe
Tpyiammxcsa,
Pu a,
1967.
5
Yenean e
JJ.
Ocuosusie
THIBI
HapymeHus
NeKcHuecKHx
HOpM
B
pycckoi
pea
aHTOBHEB.
—
Misy
kalba,
1978,
N .
2.
Yenean e
JI.
K
sonpocy
o
HEKOTOPBIX
JICKCHYCCKHX
TPYAHOCTAX
B
PCYH
YYAUIMXcH
MHTOBUEB.
—
B
xu.:
Bonpocs
npenogasanua
pyccko o
s3bIKa
B
INKONe
¢
JIHTOBCKHM
s3BIKOM
o6yyenna
/
Coc .
JI.
Cynapuyene.
Kaynac,
1980.
Il
Ko sakas
K.
Li e a ii y
d augys é.
~
V.,
1962.
Lie u os
gy en ojai
(1923
m.
ugséjo
17
d.
su aSymo
duomenys).
—
K.,
b.
m.
Lie uyos
TSR
is o ija.
—
V.,
1963,
.
2.
Mackey
W.
F.
The
Desc ip ion
o
Bilingualism.
—
In:
Readings
in
he
Sociology
o
Language/
Ed.
by
J.
Fishman.
The
Hague,
1968.
i
Me kys
V.
Nelegalioji
lie uyiy
spauda
kapi alizmo
laiko a piu
(ligi
1904
m.).
—
V.,
1978.
Slawski
F.
Lexikalische
Neue ungen
im
Bal isch-Sla ischen.
—
In:
Donum
Bal icum.
S ockholm,
1970,
Somme el
A.
Diach onic
and
Synch onic
Aspec s
o
Language.
—
The
Hague,
1971.
Venclo a
A.
A.
PuSkinas
i
Lie u a.
—
Kn.:
Laikas
i
a8y ojai.
V.,
1958.
Kopenxaii
I.
V1.
O
pacxonsnuxax
B
Kosencxoii
ySepuuu.
—
B
xu.:
Mama naa
KHuxKa
Kopeuc-
ko
y6epnun
Ha
1863
ox.
O nen
II.
Map une
A.
Pacnpoc panenue
s3nka
4
CTpyKTypHas
SMH BHCTHKa.
—
B
ku.:
Hosoe
B
mHH BuC-
uxe.
M.,
1972,
sem.
6.
Hemuenxo
B.
Pyccxue
c apoxuns
JIu sbi
u
ux
opopsi.
—
Kalbo y a.
V.,
1963,
.
7.
Tayo
T.
Upaxnene
uc opun
s3eiKa.
—
M.,
1960.
Timenwamnkos
TI.
I.
Pyccxue
3
Tpu6an u icxom
xpae.
—
Pu a,
1910.
C aukesuy
A.
Ouepx
BosHuxHonenna
Pycckux
nocesieHui
Ha
JIu pe.
—
Bunencxni
BDeMeHHHK.
Ku.
4:
Pyccxne
nocenenua
Kopeuckoii
yOepunu.
Bunsua,
1909,
C.
KAPAJIFOHAC
K
XAPAKTEPMCTHKE
JIMHTBOCOMMAJIBHOM
CHTYAUMM
PECIYBJIMKU
Pezime
Tapeeii
Komnonen
THHTBOCOMMANBHO
cu yanun
JInToscKoi
CCP
cocTaBliseT
TO,
4TO
SIATOBCKHM
A3EIK,
ABILIACL
HalMOHABHEIM
ABBIKOM
C
JipepHei
u
Go aTow
nucsMeHHoi
Tpazuunei,
Te aTH,
PaqMo
H
TeleBuyeHuA,
HalMOHaNBHO O
TeaTpa
H
KHHeMaTo paduH,
Ha
HEM
H3zaeTca
06-
IIMpHas
XyTOxKecTBeHHas,
OOWecTBeHHO-NOMMTHUYeCKaR
1
HaywHad
wHTepa ypa,
Beye ca
oby-
YeHHE
B
IIKONaX,
B
BBICIMX
yueOHBIX
3aBeACHHAX,
HM
MOub3yI0TCA
Ha
PecnyGnmkancKux
cBe3yax
4
KoH(epenmmsax.
42
Benymia
ponb
HalMoHanbHO o
s3bIka
B
TAKOH
BAKHOM
cihepe,
KAK
BEICIIee
OGpas0BAHHC,
TOMTBepKNaeTCA
AHHbIMH,
COOpaHHbIMH
UyTeM
COMMOSHHTBUCTHYECKOTO
aHKeTHOTO
Ompoca
c yieHTos
cTapmmux
kypcos
KayHaccko o
NosmMTexHH ecko o
MHCTHTyTa
uM,
AuTaHaca
CHeakyca:
92,8
%
cTYMCHTOB
BbINYCKHOTO
Kypca
OOMIaIOTCA
Ha
JIHTOBCKOM
a3bike,
6,2
—
Ha
pyccKoM
H
1
%
—
Ha
MHOCTpaHHOM;
69,2
%
cTyneHTOB
YATAIOT
JIMTepaTypy
cBoei
chelmasIbHOCTH
Ha
JHTOBCKOM
spike,
28,6
—
Ha
pycckoM
m
2,2
—
Ha
MHOCTpaHHOM;
90,5
%
cTyeHTOB
MMINyT
Ha
JIHTOBCKOM
spike,
8,5
—
Ha
pyccKOM
H
1
%
—
Ha
MHOCTpaHHOM,
Cnenona empHo,
B
obmeoGpa30BaTesIbHbIX
CpemHEX
IKONAX
M
By3AX
Pec yOHKH
OCHOBHBIM
CPesCTBOM
OOWeHHA
ABIACTCA
JIMTOBCKHH
A3bIK,
omHako
Hapsyly
c
HMM
Bce
Gombiliee
sHaYeHHe
mpHoGpe ae
pycckuii
a3bIK
KAaK
CPeAICTBO
oomenns,
paciMpeHHO O
NO3HAaHHA.
Byay a
OCHOBHEIM
KOMIIOHEHTOM
COMMasbHO-KOMMYHUXAaTHBHOM
CHCTeMBI,
JMTOBCKHI
A3bIK
oKasbinaeT
3aMeTHOe
BIMSHMe
Ha
IMHYBOCONMANSHyIO
cuTyaNIIO
pecny6iMKkH.
OHO
MPOABIAeTCs,
B
YaCTHOCTH,
B
TOM,
4TO
BO
BPeMA
nocuieqHel
BCecOIO3HOH
MepelucH
HaceyIcHHA
aMTOBCKHH
@3bIK
Ha3BalIM
BTOPbIM
A3bIKOM,
KOTOPBIM
OHH
cao6omHo
sane oT,
106 954
pyccxux,
27
506
no-
aakos,
7341
Genopyc,
4865
yKpaHHues,
4579
eppees
uw
np.
Ja
HeKOTOPsIX
43
HHX
OH
AaxKe
CTA
pogHiM.
[lo
7aHHbIM
MepenHcH
1979
.,
MHTOBCKHI
A3EIK
pomHBIm HazBamH
9536
mpejcTabuTenei
OMCKOH
HanMoHabHOcTH,
6641
—
pyccKoli,
790
—
Genopyccxol,
654
—
ykpaHHcKoii,
619
—
eppelicko
HalMOHaIbHOCTH
H
Up.
Zipy uM
BaxHbIM
KOMIOHEHTOM
;WH BOCOUMaNBHO
cHTyauMM
pec yOsMKK
sBAReTCA
by
HKIHO-
HUPOBAHHe
PyCCKOTO
s3EIKA
KaK
s3bIKa
MC%KHAUMOHAIbHOTO
oGmieHuA
cOBeTCKHX
HapOOB
—
conumanbHaa
Heo6xonMMocTh,
obycioBieHHad
HHTepecaMH
NMOCTPOcHHs
KOMMYHH3Ma
B
Hauci
c pane.
[Ipumenenue
pyccko o
A3bIKa
o6ycioBmHBaeTcA
Takxe
cell
9KOHOMHYECKOH,
OOmIecTBCH-
Holl
M
KyIBTypHO
%KH3HbIO
pecnyOHKH.
Jln oscxn
s351k
Kak
cpencTso
o6njeHHa
sHTOBCKO
coumanucTH¥ecKol
HalMH
Hw
pycckui
SBbIK
KaK
S3bIK
MeKHALHOHANbHOTO
OGUICHHA
COBETCKAX
HapoOB
B
XO3slicTBeHHOH,
o6mec BeH-
HOW
H
KymbTypHoi
KH3HM
PecnyYONMKH
ONONHAOT
Apy
Apy a
M
AapMOHHdecKH
{cocymlecTBy10T.
Coo Homen e
commanbHE
byskuMi ,
BSIMOMHACMEIX
JIMTOBCKHM
1
PYCCKHM
S3bIKaMH
B
KH3HH
pecny6mmxku,
BecbMa
OGIIHPHO
H3y4HI
¥0.
JJ.
Hemepues
(1976).
Ws
22
ss neneHHEx
HM
cdep
mpx-
MeHeHHA
a3bIKa
JMTOBCKH
H
pycckHi
MapasiebHO
yHKUHOHMPYIOT
B
panHopemaHHn
H
Tese-
BYeHHM
pec yOIHKH,
B
BSICIIeEM
O6pa30BaHHM,
B
HayKe
HW
TEXHHKe,
B
TocyNapCcTBeHHBIX
yupexie-
HHAX,
B
WeNONpOUsBONCTBe
H
OUNMAMSHOM
MepeMCKe,
B
KysbTYPHO-MPOCBETHTCMBCKX
Y'APERAC-
Hux,
B
HayHO!,
OOMIeCTBEHHO-NOMMTHYECKOM
M
KybTYPHOM
2XH3HH,
B
MeCTHOM
TpancnopTe
H
yspexmenuax
cBs3H,
B
cchepe
o6cnyxuBanus
H
np.
B
Tpex
chepax,
a
HMeHHO:
8B
OOMIeHHH
Mexy
co6o1o
caMHX
PyCCKHX,
B
OOMICHHM
JMTOBIEB
C
NPeCTABATeAMM
APyTHX
Hapouos,
B
Mepenucke
¢
NeHTpABHBIME
YupexCHHAMH,
a
TAKXKe
C
ApyTuMH
pec yOmMKaMH,
—
Bezynlad
pou
npuHAaTe-
2KUT
pyccKOMy
s3bIKy.
B
MpOMBILIJICHHOM
MPOHSBOACTBS
1
TexHHYecKO
JOKYMeHTAaHHH,-
THe
CO-
OTHOMIeHHe
NPHMeHeHHA
OMHOTO
H3
MaHHEIX
ASKIKOB
3ABHCHT
OT
HAUHOHANBHOTO
cOcTABa
paGo-
4X,
CIy%KaMHX
H
WHAKCHCPHO-TeXHHYeCKHX
paGoTHHKOB,
TMTOBCKHM
H
pyccKHi
a3bIKH
ynoTpe6-
uso es
HapaB e.
B
oc ambHbix
oGmacTsx
xosaiicTneHHOH,
conmalbHol,
oOmecTBeHHO-NOJHTH-
‘“eckOl
H
KYIbTypHOM
*KH3HH
pecny6mmxu
mpeoOnazaeT
MHTOBCKHIL
A3BIK.
S o
Ha anbHoe,
cpenHee
oOmiee
H
cpemHee
chenmambHoe OOpa30RaHHe
ANA
WeTel
IMTOBCKOM
HalMOHAbHOCTH,
CyOBPOHS-
BOJCTBO
H
NepHOmMYecKad
HeyaTh.
Bo3sMoxXHOCTE
CiyMaTb
MH
CMOTPeTb
Ipo paMMBI!
Ha
PYCCKOM
ASbIKe
1alOT
Jim oscKoe
panuo
Tenesugenne.
Banbu occkoe
panuo
exemHeBHo
1
4
10
MHH
TpaHCpyeT
CBO
Tepeqaum
Ha
pyc-
cKoM
s3p ke,
B
yye6HOM
omy
Ba
pa3a
B
HezemI0
no
20
MHH
MepemaloTca yPOKH
PyccKO O
SSBIKA;
2.4
20
MMH
B
CYTKH
Ra
PYCCKOM
s3bIKe
TPAHCIIMPY!OTCA
CHOPTHBEBIC NPOTPaMMB!,
KOHMEPTEI,
Pas-
JMuHEIe
TopxecTBa.
Bpema
epea
Ha
PyCCKOM
ASBIKe
BueH occko o
palo
3HaYHTesIbHO
yBe-
mumumpae
pe pancianus
13
Mocsb
—
3,5
4B
cyTKH.
JIuToBcKoe
Te eBHeHHe
TAKKe
SHAMHTCITb-
HY10
YacTb
CBOHX
Mepe a
BeyeT
Ha
PYCCKOM
ASBIKC,
Hanp.,
8
cy66o y,
11
ox a6pa
1980
.,
pecny6-
sIMKalickoe
Tem esaenue
paSo asio
Bce o
15
4
56
MuH,
B
TOM
HHcHe
9
4
34
MHH
—
Ha
JHTOBCKOM
sae ke
u
44
33
Mun
— Ha
pyccKoM.
B
cen aGpe
1981
.
u3
201
4
pa6o s
JIu oscko o
TenesHeHHs
Mpo paMMbI
Ha
pyCcKOM
si3bIke
3aHMMasmM
85
4,
HH
35
%
sce o
paGoye o
BpeMeHH.
43
Ipy aa
o6mmpxas
cibepa
HHTeHCHBHOTO
IIpHMcHeHMA
PyCCKOTO
ABbIKAa
—
9TO
CHCTeEMa
HAPOR-
Ho o
o6pa30saHua.
B
Coxe cxoi
JIu ne
nelic syioT
HEMaJIO
BOCbMMJICTHUX
HM
CPeHHX
INKO
©
pycCKUM
s#3bIKOM
OOyyeHHs.
yHku oHUpoBakue
pyccKo o
A3bIKa
B
chepe
BEICHIe O
OOpa3s0BaHHA
MPOABIACTCA
HE
TOMBKO
B
TOM,
¥TO
y4eOHuKaMM
H
Apy oi
cnelMaNbHOK
MmMTepaTypoli
B
3HAYHTebHOH
Mepe
CTYMCHTEI
MOMB3y!OTCH
HA
PYCCKOM
SI3BIKe,
HO,
CaMOe
TNaBHOe,
B
TOM,
4TO
B
CHCTeMe
BBICUIe o
O6pa3z0BaHAA
JIw oscxoi
CCP
pyccxuii
s3bIk
Hapslly
C
JHTOBCKHM
NIPHMeHseTCA
B
Ka ecTBe
#3bIKa
Mpenona-
Banus.
O6
sTOM
KpacHopeyHBo
oBopsT
cnenyioume
MaHHE e.
B
1980-1981
yy.
.
B
13
By3ax
Jin oscko
CCP
u3
o6me o
uncna
400
akanemuyeckux
T pymn
AHeBHO O
OTAeNeHuA,
140
pynn
Be epHe o
oTHeneHua
u
150
pynm
3a0%HO O
OTJeNeHHA
COOTBeTCTBCHHO
B
40,
14m
15
aKazemHue-
CKHX
pynmiax
3aHATHA
110
BCeM
MpeyMeTaM
BeIIMCh
Ha
pyccKOM
s3bIKe.
B
1980
.
B
By3BI
Jia os-
cxoi
CCP
noc ynuno
9100
c ynen os,
B
TOM
4HCHe
B
pyniax
C
PyCCKMM
A#3bIKOM
MpenosapanAa
HacuHTEBanoca
1587,
una
17,4
%,
—
B
cpenHem
920
cTyHeHTOB
Ha
JHEBHOM
OT/eICHHH
(58
%),
322
—
na
Beyepxem
(20
%)
u
oKono
345
c ynen os
(22
%)
—
Ha
3a04HOM,
Bee
cka3anHoe
Mo3BONAeT
TenaTs
BEIBO,
o
KommyHuc uyeckas
napTua
JIuTBe
c
GomsnTHM
BHAMaHHeM
OTHOCHTCA
K
3anpocaM
B
OGMACTH
A3bIKa,
KYJIbTypbI
HM
ObiTa
paxkNaH
HeKOPeHHBIX
HallMOHasbHOcTel,
padoTa omlMx
H
NpoxkuBalommMx
B
pecmyOmuKe.
Y oOsI
BEIACHHT,
HACKOJIBKO
JOCTATOYHEI
HaBLIKH
B
PYCCKOM
A3bIKe,
NOMYeHHEIe
B
CpenHel
uikone,
65u1M
onpomensi
440
pabo HuKkos
KysIbTypsI
H
HapomHO O
xosalic Ba
(co
c axem
paOoTbI
He
Meuee
3
JleT)
naTH
paiioHos
u
ABYx
oponoB
pecnyOmuKu,
285
nemoOunm30BaHHEIX
(mpelcTaBi~
Temeii
Bcex
palionos
H
opoos),
a
Taxxe
304
c yzeHTa
pa3IMYHBIX
cleumanbHoc ei
2—4- o
Kyp-
cos.
Jlannsie
oGcnenoBaHHA
NOKa3bIBal0T,
4TO
GOMINMHCTBO
ONpOMeHHEIX
Gomee
HIM
MeHee
yIO-
BJIETBOPeHEI
HaBLIKaMA
4TeHHA
(90,9
%
onpomleHHEIX),
MHcbMa
(81,3)
w
pew
(76,6),
NonyieHHEIMH
B
cpenHel
mone,
Uac HyHo
HETOBONBHBIX
HaBbIKAMM
YTeHAA
OBI
6,5
%,
HaBbIKAMM
TIHCbMa
—
16,2
4
HaBEIKamu
pews
—
20,8,
a
MOMHOCTHIO
HETOBONBHLIX
O50
TMU
2,6
%.
PesynbTaTbI
onpoca
NOATBepKAAIOT
HU
TOT
*akT,
4TO
OYCHS
BaxKHEIM
(hakTOPOM
B
OCBOCHHH
JIATOBCKHM
HapOOM
s3bIKa
MexKHALMOHAbHOTO
OGMeHHA
ABUIACTCA
WKOa,
BosbMeM,
Hanp.,
WaHHble,
MOYYeHHEIe
COMMONMHTBACTHYCCKHM
aHKCTHEIM
OMPOCcOM
BbINycKHAKOB
KayHaccKo o
TOMHTeXHHYeCKOTO
HHCTATyTa
HM.
AHTaHaca
CHeukyca.
Ha
Bonpoc:
,,Kakos
ypoBeHb
BulaqeHua
PYCCKHM
sI3bIKOM?“
TOMYYeHEI
cUeRyIOUHe
OTBETHI:
TOBOpIO
cBobomHO
—
28
%,
yHoBueTBOpH-
TenbHo
—
56,
cna6o
—
16,
ummy
xopomio
—
6,
yqosieTBopuTenbHo
—
60,
nioxo
—
34,
Tipu
9TOM
cileqyeT
HMeTS
B
BHAY,
YTO
B
KAYeCTBE
POAHOTO
AZbIKA
POAUTENCH
B
OCHOBHOM
YKa3bIBasICa
JMMTOBCKH
A3bIK
(98
%).
Zpy uM
BaxKHbIM
(aKTOPOM
pa3BHTHA
JIMTOBCKO-pyccKO O
ABYA3bIMMA
ABIACTCA
Hemocpes-
CTBCHHBIM
KOHTAKT
C
HHOASBIYHBIM
HaCesIeHHeM
B
MHOTOHAlMOHAIbHBIX
TPYJOBbIX
KOJIICKTHBAX.
Tpe bum
dakTOpoM
OBNayeHHA
PYCCKUM
ASBIKOM,
KaCalOMIHMCs,
O/{HaKO,
TOMbKO
MYXYHH,
cileqyeT
Ha3BaTb
ciyxOy
B
Cose cKoi
Apmuu.
S o
o6cTos enbcTBO
3HaYMTeENbHO
y yOnseT
S3HaHHe
PYCCKOTO
AZEIKa,
NOMyYeHHOe
B
CpesHel
MKOJIe,
H
MOITOMY
y
NpexcTaBuTeNei
MyXCKOTO
HacesleHuA
OHO
Yale
lyme,
YeM
y
*KeHUHH.
Cpenu
cBoboTHO
BHaye onyHXx
BCeMH
(bopMaMH
pyc-
KOTO
#3bIKa
My%K4HHBI
cocTaBia oT
61,7
%,
a
%*KeHMMMHbI
—
38,3,
cpemH
He
3HalomHx
pyccKO O
sa3bIkKa
MYK4MH
OKONO
24
%,
a
KeHINMH
MpHMepHO
76.
Mox#o
nona aTb,
YTO
3HaHHe
H
AKTHBHOE
MOL3OBAHHE
PYCCKHM
A3LIKOM
B
CeJIbCKOi
MecT-
HOCTH
B
3HAYHTCMbHOM
Mepe
3aBMCAT
OT
STHMYCCKOM
KOMMAKTHOCTH
pe MoHa
u
OOpaTHO
Hponop-
wmoHambHo
eli.
Tak,
B
MeCTHOCTAX
C
BbICOKOM
KOMMAKTHOCTbIO
HaCeJICHHA
KOPCHHOM
HallMoHasib-
HocTu
(Hanp.,
B
AmmTyccKom
paiione
—
95,1
%
mm opnues,
Kancykckom
—
97,6,
Kenai us ickom
—
92,4,
Ilayna icxom
—
96)
6,5
%
xuTenel
cena
cpo6oqHO
oBopsT,
YUTAaIOT
M
MMIMyT
Ha
pyCCKOM
a3pike,
12,7
—
opopa
u
mum y ,
38,3
—
opopa
cia6o,
a
42,5
—
He
3Ha oT
e o.
B
pa ionax
c
Dpeo6ananHem
pa3iIMHOTO
10
Hal{HOHAaIbHOMy
cocTaBy
HacesI¢HMA
NPOUeHT
HaceeHHA,
Bua
qe-
JOUIeTO
PYCCKHM
A3BIKOM,
BEIe.
Tak,
B
3apacalickom
palione,
e
npoxMBaloT
PyccKHe
cTapo-
2KMIEI,
a
KOPeHHOe
HaceeHMe
CocTaBnsaeT
Bce o
68
%,
cBOOOTHO
BNAaMeIOUIMX
PYCCKUM
A3bIKOM
39,1
%.
44