LIETUVIU
KALBOS
SINTAKSES
TYRINEJIMAI
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXV
(1986)
VYTAUTAS
AMBRAZAS
LIETUVIU
KALBOS
SAKINIO
SINTAKSINES
IR
SEMANTINES
STRUKTUROS
VIENETAI
0.1.
Lie u iy
kalbos
sakinio
sanda os
y inéjimai
pas a uoju
me u
da osi
in-
ensy esni,
kin a
bei
i ai éja
i
Sioje
s i yje
aikomi
me odai.
Jie
y a
iesiogiai
a
ne-
iesiogiai
salygojami
u
bend y
eo iniy
p incipy,
paZi i y
bei
modeliu,
ku ie
y auja.
isoje
Siuolaikinéje
kalbo y oje.
Kai
in ensy iis
bandymai
ap a8y i
kalbos
sanda a
apeinan
jos
iene y
eik8me
neda é
lauk y
ezul a y,
i
pi ma
ie a
i8kilo
kalbos
sin aksinés
s uk ii os
i
seman ikos
san ykiy
p oblema.
Ji
ienaip
a
ki aip
a sispin-
di
i
lie u iy
kalbos
sin aksés
y iné ojy
da buose.
Vieni
i8
jy
isu
pi ma
emiasi
sakinio
i
jo
komponen y
g ama ine
o ma,
pagal
ja
apib ézia
y inéjimo
iene us,
o
ada
s engiasi
juos
seman iSkai
in e p e uo i,
.
y.
susie i
su
seman inio
lygmens
koncep ais.
Ta
k yp imi
ei a,
pa yzdZiui,
,,Lie u iy
kalbos
g ama ikoje“
(1965,
1971,
1976),
ke inama
ei i
i
Siame
s aipsnyje.
Ki i
ie’ko
sin aksiniy
a i ikmeny
seman inéms
a ba
su
seman ika
iesiogiai
susijusioms
sakinio
idinés
sanda os
ka-
ego ijoms
(Banelixa
1980,
i$
dalies
Paulauskiené
1979).
Siiiloma
ei i
i
egiuoju
keliu:
i ian
sakinj
ku iuo
no s
ienu
(sin aksinés
o mos
a ba
eik$més)
a Z ilgiu,
ka u
nuola
a siZ elg i
i
i
an ajj
(Si au as
1978;
1980;
Labu is
1981).
Kiek iena-
me
i8
y
keliy,
daugiau
a
maZiau
i8 aik8 io u,
y a
i
kalnuy,
i
nuokalniy;
pasi inki-
mas
galy
gale
p iklauso
nuo
da bo
ikslo,
paski ies
i
uZda iniu.
Ta iau
kad
ienu
a
ki u
biidu
pasiek us
ezul a us
bii y
galima
a p
sa es
lygin i
i
panaudo i
oles-
niems
y inéjimams,
eiké y
s eng is
kuo
aiSkiau
apib éZ i
i
ienu
pag indu
ski i
ben
s a biausias
o mos
i
seman ikos
lygmeny
ka ego ijas.
Tai
elemen a us
ei-
kala imas
kiek ienai
mokslinei
eo ijai,
be
jis
s a bus
i
mokyklinei
sin aksei,
is
labiau
a siliekanéiai
nuo
Siuolaikinés
kalbo y os
lygio.
Deja,
kaip
ik
sin aksés,
ypaé
ad.
,,seman inés
sin aksés“
y iné ojy
da buose
nuola
pas ebime
loginiu,
p agma-
iniy,
seman iniy
i
sin aksiniy
sa oky
maiSymq
a ba
d ip asmiska
a ojima,
ku j
ka ais
bandoma
p ideng i
d igubais
e minais:
kalbama
apie
logines-g ama ines,.
sin aksines-seman ines,
logines-sin aksines
i
pan.
ka ego ijas.
Dél
o
kyla
nesusi-
p a imy
i
ne aisingy
diskusijy.
Sin aksés
i
seman ikos
ka ego ijy
neapib éz umo
negalima
pa eisin i
kalbos
eiSkiniy
speci ika,
ySiais
su
mas ymu
a
ju
isuomeni-
niu
pobidziu.
Sin aksiné
kalbos
sanda a
y a
pe
daug
sudé inga,
kad
ja
bi u
galima
sékmingai
y iné i
naudojan is
miglo omis
a ba
d ip asmiskomis
sa okomis.
No-
édami
p isidé i
p ie
lie u iy
kalbos
sin aksés
y inéjimo
me odikos
ikslinimo,
pa-
bandysime
a ski ai
ap a i
kelis
s a biausius
sakinio
sin aksinés
i
seman inés
s uk-
ii os
iene us.
4
0.2.
No s
sin aksés
y iné ojams
ipi
i
didesniy,
i
mazesniy
uz
sakini
eks o
iene y
sanda a,
a iau
pag indiniu
sin aksés
objek u
be eik
isuo inai
laikomas
sa-
inys.
Sakinio
iSsamaus
apib éZimo,
ku is
pa enkin y
i ai iu
sin aksés
k yp iy
ke-
diamus
eikala imus,
kol
kas
da
niekam
nepa yko
su o muluo i.
Tai
sup an ama:
isu
mokslo
s igiy
pi miniai
koncep ai
y a
sunkiai
apib éziami.
Ka ais
bandoma
sa-
inj
apib éZ i
iS a dijan
as
jo
ypa ybes,
ku ios
laikomos
s a biausiomis
(plg.
Pycckaa
pamma uxa
1980,
85—90),
be
y
ypa ybiy
skai ius
i
pobiidis
salygo-
jami
pasi ink os
sis emos.
Konk e iems
sin aksés
y inéjimams
s a biausia
ne
iek
igsamus
sakinio
apib ézimas,
kiek
jo
i’sky imas
i8
ki y
objek u.
S a biausi
ski iamie-
ji
sakinio
poZymiai
susije
i
su
g ama iniu,
i
su
komunikaciniu
lygmeniu:
sakinys
y a
maZiausias
g ama iskai
i o min as
komunikacijos
(bend a imo)
iene as.
Tuo
sakinys
ski iasi
nuo
mo emos
a
Zodiio,
ku ie
aip
pa
u i
g ama ing
o ma
i
nau-
dojami
bend a imui,
be
negali
bi i
laikomi
jo
iene ais;
okiu
iene u
Zodis
ampa
ik
eidamas
a ski u
sakiniu.
Vis
dél o
nepakanka
nu ody i,
kad
sakinys
u i
g ama ine
o ma.
Kalbos
o mos
(plagiausia
p asme)
y a
d ejopos:
p iklausomos
i
nep iklau-
somos.
P iklausomomis
adiname
o mas,
g ama inémis
p iemonémis
j auk as
i
ki y
o my
sudé i,
o
nep iklausomomis
—
nej auk as.
Remian is
uo
galima
aip
pa ikslin i
miné a
apib ézima:
sakinys
y a
maZiausias
in onacija
ski iamas
Komunikacijos
(bend a imo)
iene as,
u in is
g ama i8kai
nep iklausoma
o ma.
Tokia
sakinio
samp a a
y a
a ima
ai,
ku iq
andame
su o muluo a
A.
Meil-
Te
(1934,
355)
i
L.
Bloom ieldo
(1935,
170)
da buose.
Ji
leidZia
a ski i
sakinj
nuo
i u,
pla esniy
komunikacijos
iene y
(sakiniy
g upiy,
pas aipy
i
pan.),
ku iuos
y inéja
eks o
ling is ika.
No in
aiSkiau
di e encijuo i
kalbos
(langue)
i
Snekos
(pa ole)
lygmenis,
Snekos
komunikaciniu
iene u
de é y
laiky i
pasakyma
(énoncée,
u e ance),
o
kalbos
iene u
—
sakiniu
adin i
pa ia
g ama i8kai
nep iklausoma
pa-
sakymo
o ma.
Cia
liko
nepaminé a
daug
sakinio
poZymiu,
aukiamy
j
i ai ius
jo
apib ézimus:
baig inés
min ies
eiSkimas,
s uk ii iné
schema
(modelis),
éjimas
p edikacijos
ie-
ne u
(a ba
iesiog
—
p edika y umas)
i
k .
Ta iau
ie
sakinio
pozymiai
né a
ski ia-
mieji.
Min ys
eiSkiamos
ne
ik
sakiniais,
be
i
ZodZiy
junginiais,
sakiniy
démeni-
mis
i
sakiniy
g upémis
(,,baig inés
min ies“
sa oka,
ku ia
daZnai
ope uojama,
iS
iso
miglo a).
Pagal
s uk ii ines
schemas,
a ba
modelius,
suda omi
ne
ik
sakiniai,
be
i
ZodZiy
junginiai.
IS
isy
poZymiy,
pagal
ku iuos
bandoma
apib ézZ i
sakini,
neaiSkiausias
y a
p edikacija
(a ba
,,p edika y umas“).
Daba iné
logika
p edikacija
adina
pozymio
(p edika o)
p isky ima
objek ui;
aip
8i
e mina
i
eiké y
a o i.
Tokig
p edikacija
andame
i
daugelyje
ZodZiy
junginiy
(pyz.,
a ibu iniuose).
Kai
kas
bando
p edika y umo
e minui
su eik i
ypa inga,
ne a
ling is ine
eikSme
,,san-
ykis
su
ik o e“
( aip
daZnai
da oma
usis ikoje,
plg.
Buno payos
1975,
267;
Pycckas
pamma uxa
1980,
86).
Ta¢iau
san yki
su
ik o e
eiSkia
ne
ik
sakiniai,
be
i
ju
dalys
(plg.
Jlom es
1979,
65).
Da
sunkiau
sup as i
p edika y uma
kaip
kazkokia
ypa inga
jégq
a
neapib éZ a
san yki,
ZodZiy
jungini
a
kons ukcija
pa e -
Cian i
sakiniu
(Myxuu
1968,
77).
Nea si ik inai
M.
S eblinas-Kamenskis
a
,,p edi-
-ka y uma“
lygino
su
ki ados
chemiky
p amany u
logis onu
(C e6nma-Kamencxni
5
1974,
136-140).
Tokie
poZymiai,
be
abejo,
nepadeda
a ibo i
sakinio
nuo
ki y
sin-
aksés
iene y.
0.3.
G ama iskai
nep iklausoma
o ma
u i
iek
ien isiniai,
ick
i
sudé iniai
sakiniai.
Todél
pas a iesiems,
kai
ku iy
au o iy
laikomiems
sakiniy
junginiais,
aip
pa
aikomas
sakinio
e minas.
Sudé inio
sakinio
démenys
sa o
sanda a
gali
a i ik-
i
sakinius,
a¢iau
in onacija,
daZniausiai
i
jungiamaisiais
Zodziais
( .
y.
am
ik o-
mis
g ama inémis
p iemonémis)
jie
y a
i auk i
j
didesnj
iene a,
aigi
né a
g ama i8-
kai
nep iklausomi.
S a biausias
sudé inio
sakinio
sanda os
pozymis,
ski ian is
ji
nuo
ien isinio
sakinio
—
ai
bicen iskumas
a ba
policen i’kumas.
Vien isiniu
sakiniu
adiname
oki
sakinj,
ku io
sudedamosios
dalys
g upuojamos
aplink
iena
sin aksinj
cen a,
o
sudé iniu
—
sakinj,
u in j
du
a
kelis
okius
cen us.
Kadangi
oliau
bus
daugiausia
kalbama
apie
ien isinj
sakinj
kaip
pag indinj
i
pap as iausia
sakiniy
ipa,
jis
dél
pa ogumo
bus
adinamas
iesiog
sakiniu.
0.4.
Sakinys
daba inéje
ling is ikoje
i iamas
i ai iais
aspek ais:
kaip
min ies,
eiSkiamos
eiginiu,
ealiza imo
o ma
(loginis
aspek as),
kaip
am
ik y
eikSmiy
i
jy
san ykiy
ai’kos
p iemoné
(seman inis
i
semiologinis
aspek as),
kaip
Zodziy
o my
g ama iniy
ySiu
isuma
(sin aksinis
aspek as).
Komunikacijos
poZii iu
s a -
bu
iSaiSkin i,
ku ie
sakinio
komponen ai
u i
didZiausia
in o macijos
k iyj,
kaip
sakinyje
a sispindi
kalbos
si uacijos
daly iy
san ykiai
a p
sa es
i
su
pasakymo
u-
iniu
(p agma inis
aspek as).
Kiek ienu
aspek u
nag inéjan
sakinj,
i8ski iami
ki i
jo
iene ai,
ki os
,,sakinio
dalys“.
Dél
sakinio
sudé ingumo
i
i ai ialypés
p igim ies
sunku
bi y
ike is
as i
okj
skaidymo
i
nag inéjimo
biida,
ku is
a skleis u
jo
ypa-
ybes
isais
miné ais
poZiii iais
a
ben
keliais
i8
ka o.
Ilga
g ama ikos
pa i is
o-
do,
kad
i§
okiy
pas angy
pap as ai
kyla
aibé
neaiskumu,
p ieS a a imy
i
d ip as-
mybiy.
Vadinasi,
i ian
sakinio
sin aksinés
o mos
y§j
su
seman ika,
s a bu
aixkiai
di e encijuo i
miné us
poZi ius.
Tik
igsky us
pag indinius
y imo
iene us
kiek ie-
name
analizés
lygmenyje
galima
iké is
iksliau
nus a y i
jy
a pusa io
san ykius.
1.
SAKINIO
SINTAKSINES
STRUKTUROS
VIENETAI
1.0.
Sin aksine
sakinio
s uk i a
suda o
ZodZiy
o my
a pusa io
ySiy
isuma.
Zodziu
o my
ySius
ma ome
isuose
sakiniuose,
iSsky us
ienaZodzZius
(p z.,
Aus-
a;
Démesio!),
ku iy
s uk i a
suda o
iena
Zodzio o ma.
ZodZio
o ma
—
ai
lek-
sema,
pa a o a
ku ia
no s
jai
bidinga
mo ologine
o ma
i
apib ézZiama
mo olo-
gijos
e minais
(daik a a d7io
kilmininkas,
eiksmazodzio
iesioginés
nuosakos
es.
1.3
asmuo
i
pan.).
Kaileksema
nekai oma,
ZodZio
o mos
i
Zodzio
sa oku
apim is
su ampa;
ki ais
a ejais
ZodZiu
yadinamas
jo
pa adigminiy
o my
ise as.
ZodZiy
o mos
—
maZiausi
sin aksés
iene ai,
a p
ku iy
nus a omi
sin aksiniai
ySiai;
jie
sieja
mo ologija
su
sin akse
pana¥iai
kaip
onemos
—
onologija
su
mo ologija.
Ti ian
sakinio
sanda a
s a biausia
nus a y i
ySius
a p
sa a ankisky
Zodziy
o my,
nes
a nybiniai
ZodZiai
(pyz.,
jung ukai
a
p ielinksniai)
sakinyje
a ojami
kaip
sin aksiniy
y3iy
aixkos
p iemonés
i
uo
a z ilgiu
y a
a imi
leksinéms
mo -
emoms
(Ku ylowicz
1964,
21).
Todel
oliau
apie
sin aksinius
ySius
kalbésime
kaip
6
apie
ySius
a p
sa a ankisky
ZodZiy
o my
( ee
o ms),
o
a nybinius
Zodzius
(bound
o ms)
laikysime
ik
y
ySiy
odikliais
a
modi ika o iais.
1.1.0.
Sin aksiniai
ZodZiy
o my
ySiai
es i
iesioginiai
( .
y.
be a piski)
i
ne ie-
sioginiai
( a piki
—
pe
ki as
ZodZiy
o mas).
Pe
iesiogini
sin aksinj
y8j
ZodZio
o ma
i aukiama
j
sakinj;
isi
ki i
jos
ySiai
—
ne iesioginiai.
Pa yzdZiui,
sakinyje
An
auk o
kalno
pasi odé
s ebuklingas
Zibu ys
(J.
Bili inas)
Zod¥io
o ma
auks o
i auk a
i
sakinj
pe
y8i
su
kalno,
Zibu ys
—
pe
y8i
su
pasi odé.
L.
Ba chuda o as
okius
ySius
adina
sin aksinémis
unkcijomis
(Bapxyzapos
1966,
32).
Toliau
ie-
sioginius
sin aksinius
ySius
adinsime
s a iai
sin aksiniais
TySiais.
Ne iesioginiai
zodziy
o my
ySiai
né a
koks
ypa ingas
sin aksiniy
ySiy
ipas
—
ai
olimesni
y-
Siai
a p
ZodZiy
o mu,
iesiogiai
susijusiu
ki oje
ski s ymo
pakopoje.
Sakinys,
ku-
Tiame
y a
iesioginiy
i
ne iesioginiy
sin aksiniy
ySiy,
suda o
hie a chiskai
o gani-
zuo a
d iejy
a
keliy
pakopy
( angy)
s uk ii a.
Ski iami
Sie
pag indiniai
sin aksiniy
ySiy
ipai:
p ijungiamieji,
a pusa io
p i-
lausymo
(sasajos)
i
sujungiamieji
ySiai .
1.1.1,
P ijungiamieji
y8iai
y a
a p
okiy
Zodziy
o my,
ku iy
iena
—
p ijung oji
i aukiama
j
sakinj
pe
ki a
—
pag indine,
be
ne
a i k&éiai.
P ijung oji
o ma
ipigkais
a ejais*
u i
am
ik a
o maly
p iklausymo
odiklj
(ma ke j).
Tas
odiklis
gali
bi i
leksija,
a nybinis
Zodis,
am
ik a ie a
pag indinés
ZodZio
o mos
a z ilgiu,
in onacija.
Lie u iy
kalboje
s a biausi
odikliai
y a
leksijos
i
a nybi-
niai
ZodZiai
(p ielinksniai);
p ijung ojo
Zodzio
ie a
pap as ai
u i
Salu inj
aidmeni.
P ijungiamieji
ySiai
y a
nuk eip i
iena
k yp imi;
ai
Zymima
s éle,
nuk eip a
nuo
Ppag indinés
(de e minuo osios)
o mos
i
p ijung a
(de e minuojanéiaja)®.
P ijungiamieji
ySiai
es i
s ip is
(bi ini)
i
silpni
(nebi ini).
S ip ius
p ijungia-
muosius
ySius
ma ome
ais
a ejais,
kai
p ijung a
o ma
bi inai
eikalinga
am,
kad
iSlik u
g ama iné
sakinio
s uk i a,
p z.:
Mo ina
baigé
algy i,
Ka ei is
p anesé
naujieng.
Silpnais
p ijungiamaisiais
ySiais
Siejama
p ijung oji
o ma
es i
akul a-
y i:
ji
gali
bi i
p aleis a
nepazeidZian
sakinio
g ama inés
s uk i os,
no s
jo
ko-
munikacinis
u inys
dél
o
i
pakis u,
p z.:
Saugokis
blogy
Zmoniy.
G izome
élai.
<a
Pagal
p ijungiamojo
ySio
o malia
aixka
lie u iy
kalboje
(kaip
i
daugelyje
i y
leksiniy
kalby)
galima
i8ski i
is
p ijungimo
bidus:
de inima,
aldyma
i
Sliejima.
+
Plg.
jau
L.
Hjelmsle o
(1953)
iSski us
de e minacijos,
in e dependencijos
bei
kons eliaci-
jos
san ykius
i
T ube zkojaus
(1939)
Zodziy
junginiy-sin agmy
Klasi ikacija
i
de e mina y ines,
p edika y ines
i
socia y ines
(pana iai
Pauliny
1981,
24—26).
®
Ne ipiSkais
a ejais
o ma
su
bidingu
odikliu
a s oja
ki a
o ma
be
jo,
u in i
a
pa ia
-dis ibucija.
Pa yzdziui,
sakinyje
Mo ina
a nexé
ge i
bend a ies
o ma
pa a o a
galininko
a ba
kilmininko
sin aksinéje
pozicijoje;
no s
ji
ne u i
Siy
linksniy
leksijos,
a iau
y8ys
a p
jos
i
de-
e minuo ojo
zodzZio
a ne é
laikomas
p ijungiamuoju.
®
Zodziy
sin aksiniai
yiai
Zymimi
pagal
Ma ine
(1973)
si lomus
p incipus,
plg.
da
My-
xun
1964,
42
.;
1968,
68
.,
ik
p ijungiamyjy
san ykiy
odyk
lés
k yp is
a i inka
p iklausomybiy
g ama ika.
De inimu
adinamas
p ijung osios
Zodzio
o mos
p i aikymas
p ie
pag indi-
nés
pagal
mo ologine
ka ego ija.
De inama
p ijung ojo
Zodzio
o ma
gauna
pag in-
dinei
o mai
bidingos
linksnio,
skaigiaus,
giminés
ka ego ijos
odiklius
(plg.
Si -
au as
1978,
50—54
su
li .):
a iné
ankena,
isi
d augai,
de yni
b oliai,
sk endan is
paukS is.
Ypa ingas
de inimo
a ejis
y a
sa a ankiSkas
giminés,
skai iaus
i
linksnio-
ka ego ijas
u in iy
daik a a dziy,
einan iy
p iedéliais,
koo dina imas
su
ki ais
daik a a dzZiais:
ka alius
Mindaugas,
elionis
é as,
naslé
mo ina.
Koo dina ima
kai
ee
kas
siiilo
laiky i
a ski u
p ijungimo
bidu
dél
daik a a dyio
mo ologiniy
ka ego ijy
sa a ankiskumo
(Cxo6muKosa
1971,
206—225;
Labu is
1976,
30—32).
Tadiau
ai
ne u é y
bi i
kli i is
ak uo i
koo dina ima
kaip
am
ik a
de inimo
po isgi,
nes
o-
Kiais
a ejais
aip
pa
ma ome
p ijung osios
o mos
aikyma
p ie
pag indinés.
Pa-
naSiai
aikomos
su
neZymimaisiais
i a dZiais
bid a dZiy
i
daly iu
o mos:
kazkas
pik as,
kas
no s
nema omas,
niekas
s e imas.
De inimo
bidu
Pap as ai
eiskiamas.
> —
silpnas
p ijungiamasis
ySys.
Valdymu
adinamas
p ijung ojo
Zodzio
kai omos
o mos
(pap as ai
ski in-
gos)
pa inkimas,
p iklausan is
nuo
pag indinio
Jodzio
junglumo
i
g ama iniy
ypa-
ybiy.
Valdomo
ZodZio
o ma
—
i ai is
linksniai
be
p ielinksniy
(nep ielinksninis
aldymas)
a ba
su
p ielinksniais
(p ielinksninis
aldymas).
Pag indiniu
Zodyiu
i in
daZnai
es i
eiksmaZodZiai
i
eiksmaZodZiy
ediniai
( ao
laiska,
man
aSan ,
laisko
—_—__,
——
+
—
asymds...),
be
gali
bi i
i
daik a a dziai,
bud a dziai,
skai a dZiai,
j a dyiai,
kai
ku ie
p ie eiksmiai,
e ka iais
—
jaus ukai
i
i8 ik ukai,
p z.:
ba ys
ka ei iy,
lauko
medis,
aukso
Ziedas,
mielas
isiems,
pilnas
g iidy,
Sim as
ka ei iy,
eje as
a k-
i es
ai
ah
ea
cee,
lin,
kele as
aiky,
kas
no s(,
i§)
kaimyny,
daug
andens,
oli
nuo
namy,
Se
pinigus,
ink
pe
gal a.
Esan
s ip iam
p ijungimo
ySiui
u ime
s ip uji
aldyma,
p z.:
baigiu
da ba,
iiks a
andens,
a s o a ome
da bininkams,
domiuosi
menu,
gy enome
mies e,
i au
elge a,
pe Sokome
g io j.
Tokiais
a ejais
aldomo
Zodzio
o ma
daZniausiai
lemia
pag indinio
Zodzio
alen ingumas,
ka ais
p iklausan is
i
nuo
da ybiniy
ypa ybiu
(p z.,
p ieSdélio,
plg.
plaukiau
pe
upe
i
pe plaukiau
upe).
Re iau
aldomo
Zodzio
o ma
p iklauso
nuo
pag indinio
Zodzio
g ama iniy
ypa ybiu,
p z.:
didesnis
uz
kalnaq,
—-
isy
auk§ciausias,
man
pagailo,
leidzian is
saulei,
a ba
nuo
aldomo
Zodiio
eik¥mi-
nio
san ykio
su
pag indiniu,
plg.:
a exé
p ekes
i
a ezé
p ekiy.
Esan
silpnam
p ijungimo
ySiui
u ime
silpnaji
aldyma,
p z.:
a éjau
Ki io,
di -
bame
sau,
kelia ome
miskais,
p azilau
nuo
ipesciy,
sédéjau
su
d augais.
Valdomo
Zo-
dio
o ma
Gia
ypaé
p iklauso
nuo
jo
eik$minio
san ykio
su
pag indiniu
Zodziu.
Sliejimu
adinamas
p ijungimas,
nei8 eik8 as
Zodziy
kai ybinémis
leksijomis.
Tuo
a zZ ilgiu
Sliejimas
suda o
p ieSp ieSq
de inimui
i
aldymui,
paim iems
ka u.
DaZniausiai
Sliejamos
nekai omos
Zodziy
o mos:
bend a ys,
p ie eiksmiai,
biidi-
8

niai.
Jy
pag indiniais
ZodZiais
es i
eiksmazZodZiai,
jy
ediniai,
bid a dziai,
kai
ku ie
daik a a dZiai,
j a dZiai,
p ie eiksmiai.
P ie
eiksmaZod7iy
gali
bi i
Sliejamos
isos
miné os
nekai omos
ZodZiy
o mos.
P ie
bid a dZiy
Sliejami
p ie eiksmiai,
ibo u
mas u
—
bend a ys,
p z.:
malonus
pazii é i,
palygin i
nedidelis.
P ie
eiksmazZodi-
niy
i
kai
ku iy
ki y
daik a a dziy
gali
Slie is
bend a ys
( il is
sug iz i,
p oga
apsi-
Janky i)
i
ik
am
ik ais
a ejais
—
p ie eiksmiai
(Zingsnis
a gal,
gy enimas
s e u ).
P ie
p ie eiksmiy
gali
Slie is
ik
p ie eiksmiai,
p z.:
isai
neblogai,
labai
daug.
Kai omos
o mos
ne u éjimas
—
daugumos
Sliejamy
o mu
pozymis,
ypaé
ys-
kus
leksinése
kalbose.
Ka u
su
Sliejamu
o my
da ybiniais
o man ais
i
ie a
sa-
kinyje
jis
padeda
iden i ikuo i
p ijungiamojo
ySio
pobiidj.
Daznai
pasi aikan i
nuo-
moné,
kad
Sliejimo
y8j
odan i
ik
Zodziy
eik8mé,
y a
ko eguo ina.
Ka ais
Sliejima
pas ebime
i
a p
kai omy
o my,
susijusiy
su
ki omis
o momis
d ilypiais
sin aksiniais
ySiais.
Ta iau
Sliejamy
Zodziy
kai ybinés
leksijos
okiais
a ejais
odo
ne
Sliejima,
o
ki okio
pobndiio
sin aksinj
ySi
su
ki u
Zodziu.
Pa yz-
dziui,
sakiniuose
Kelei is
uimigo
aziuodamas;
Be niukas
g izo
linksmas
Zodziy
o my
aziuodamas,
linksmas
kai ybinés
leksijos
y a
de inimo
su
o momis
kelei is,
be niukas
odikliai,
nesalygojami
Sliejimo
y8io
su
eiksmazodziais
uzimigo,
g izo.
Sliejimas
dazniausiai
es i
silpnas
ySys.
S ip y
Sliejima
ma ome
a p
kai
ku iy
nepilna eikSmiy
(modaliniy,
aziniy
i
pan.)
eiksmaZodziy
i
bend a ies,
p z.:
lio ési
di b i,
bandziau
g iz i,
galiu
algy i.
P ie
am
ik y
eiksmaZodZiy
s ip iu
p ijungimo
ySiu
Sliejami
i
p ie eiksmiai,
p z.:
bu au
cia,
a odém
g aziai,
elkis
y iskai.
1.1.2.
Ta pusa io
‘p iklausymo
(sasajos)
y¥iai
y a
abipusiai:
a
Zo-
dZio
o ma
(pag indiné),
pe
ku ia
ki a
o ma
i aukiama
j
sakinj,
es i
nuo
pas a o-
sios
o maliai
p iklausoma.
Ta pusa io
p iklausymo
ySys
ipiSkais
a ejais
eiSkia-
mas
o my
koo dina imu.
Jis
Zymimas
i
abi
puses
nuk eip a
s éle.
RySkiausias
a pusa io
p iklausymo
ySio
pa yzdys
—
eiksmazodzio
sasaja
su
daik a a dzio
a
j a dzio
a dininku
( eiksniu).
Nuo
eiksmaz%odzio
p iklauso
daik a a dZio
a
j a dzio
a dininko
o ma,
be
pas a oji
sa o
uo¥ u
lemia
eiks-
maZodZio
skaigiaus
o ma.
Asmenuojamoji
eiksma%odzio
o ma
aip
pa
susijusi
su
a daZodinio
na io
ai’ka
1,
2
a ba
3
asmens
i a dZiais
(plg.
a§
g izau,
mes
g i-
—+>
—
Zome,
jie
g izo);
ju
koo dinacija
i gi
y a
abipusé,
nes
laiky i
asmens
eiksmaZodine
ka ego ija
p iklausoma
nuo
i a dziy
né a
pag indo.
Veiksmazodiio
bi i
asmenuo-
jamoji
o ma,
eidama
jung imi,
aip
pa
lemia
a dininko
o ma
(p z.:
B olis
bu o
—-——
pik as);
pakei us
asmenuojamaja
o ma
daly iu
a
bend a imi,
a dininka
i gi
bi i-
na
keis i
ki u
linksniu,
plg.
B olio
bi a
pik o,
(Kaip)
b oliui
ba i
pik am.
Tuo
a pu
su
jung imi siejamos
a da%odziy
(i a dZiy)
o mos
de inamos
a p
sa es
linksniu,
skai iumi,
ka ais
i
gimine
(plagiau
apie
ai
3.
Si au as
1978,
57
.).
Ta pusa io
ySiu
susijusio
su
eiksma%od¥iu
daik a a dzio
a dininko
pozici-
joje
gali
ei i
i
kai ybiniy
leksijy
ne u in ios
o mos,
pa yzdziui,
eiksmazodzio
bend a is
a
padaly is,
plg.:
Gy en i
(gy enimas)
paky éjo;
Bu o
gi dé i
g iaudzian
9
(g iaus inis).
Tokiais
a ejais
a pusa io
p iklausymas
ne u i
aiSkiy
leksiniy
odik-
liy,
be
ji
odo
subs i ucija
i
abipusis
labai
ibo as
siejamu
o my
pa inkimas
(plg.
Si au as
1978,
56—57
su
li .).
Zodziy
o my
a pusa io
p iklausymo
ySiy
klausimas
ka ais
sp endZiamas
ki aip.
Kai
kas
8j
y§j
laiko
p ijungiamuoju,
o
eiksmazodzio
o ma,
koo dinuojama
skaigiumi
( usy
kalboje
—
i§
dalies
i
gimine)
su
daik a a dzio
a
j a d¥io
a di-
ninku
—
p iklausoma,
p ijung a
( aip
jau
Waxma os
1941,
31;
Ka ce skij
1948,
33;
pas .
me u
Enn3apeuxosa,
Tonopos
1965;
LuspsH
1979;
Jlom es
1979,
52—53).
Va dininko
o mos
p iklausymas
nuo
eiksmaZodzio
laikomas
ne
sin ak-
siniu,
0
seman iniu
a
u ininiu
(JIom es
1979,
67),
jam
paaiskin i
g e a
objek iniy,
subjek iniy,
ie os
i
pan.
san ykiy
i8ski iami
p edika iniai
san ykiai
(Lupa
1979,
239
—
241).
Ki i
y iné ojai
mano,
kad
eiksmaZodis
y a
p ikl
ausomas
nuo
a daZodzio
o mos
sin aksiniame
lygmenyje,
0
a dazodzio
a dininkas
nuo
eiksmazodZio
—
komunikaciniame
(Tlonos
1974,
42—55
su
li .;
Hy6ux
1982,
132).
Tagiau
nuneig i
sin aksinj
a dininko
p iklausymo
pobiidj
neleidzia
daugelis
aplinkybiy.
Va dininko
o ma
sakinyje
y a
salygojama
eiksmazodziy
sin aksinio
junglumo:
ji
galima
ik
su
eiksmaZod iais,
a e iangiais
a dininko
Ppozicija,
i
negalima
sakiniuose
su
okiais
eiksmazod iais
kaip
eiké i,
uz ek i,
no é is
i
pan.
Va dininko
o mos
sin aksinj
p iklausyma
odo
i
okios
junginiy
po os
kaip
subé-
go
anduo
—
p ibégo
andens,
mes
no ime
—
mums
no isi,
liko
pelenai
—
neliko
pe-
Jeny,
aip
pa
linksnio
ki imas
kin an
eiksmaZodzio
o mai,
P z.:
mes
einame
—
mums
einan ,
é as
a éjo
—
é o
a ei a
i
pan.
Ta
p iklausyma
kai
kas
lygina
su
al-
dymu
(Mpasex
1964,
60;
Bexomanxosa
1981,
389-390).
An a
e us,
eiksma-
Zodzio
p iklausymas
nuo
a dininko
o mos
y a
daug
ibo esnis:
skaigiumi
lie u iy
kalboje
de inamos
ik
eiksmazodzZiu
1
i
2
asmens
o mos,
einangios
su
asmeni-
niais
i a dZiais,
o
pa i
skai¢iaus
Ka ego ija
eiksmaZod/Ziui
y a
ai8kiai
an iné
(plg.
Lyons
1968,
281;
Cko6uxopa
1971,
201).
Tad
abipusio
na iy
y$io
sin aksinis
po-
bidis
y a
gana
aigkus.
1.1.3.
Sujungiamieji
ySiai
y a
a p
d iejy
a
keliy
iena
nuo
ki os
nep i-
Klausomy
ZodZiy
o mu,
ku iy
kiek iena
i aukiama
j
sakinj
pe
ienodg
ySi
su
ki-
a
Zodzio o ma.
Tas
ySys
gali
bi i
i
a pusa io
p iklausymo
(Pusys
sii a o,
b as
kéjo),
i
p ijungiamasis
(A éjo
ilgas
i
lie ingas
uduo).
Dél
okio
ypa ingo
pobidzio
1 !
sujungiamieji
ySiai
suda o
p ieSp ieSq
p ijungiamiesiems
i
a pusa io
p iklausymo
Ty8iams,
paim iems
ka u.
Kiek iena
sujungiamuoju
ySiu
siejama
Zod¥io
o ma
gali
unkcionuo i
be
ki os
(a
Ki u);
ju
ySys
ne u i
k yp ies,
Sujungiamieji
ySiai
eikiami
ne
zodziy
leksijomis,
o
sujungiamaisiais
jung u-
kais,
zodZiy a ka
i
in onacija.
Jie
gali
bi i
uZda i
i
a i i.
UZda as
sujungiamasis
ySys
sieja
ik
d i
ZodZiy
o mas,
pap as ai
jungiamas
su-
jungiamuoju
jung uku,
einan iu
p ieS
an aja
o ma,
p z.:
Ziemos
saulé
S iecia,
be
neSildo;
Kieme
me gai és
zaidé
i
dainayo.
A i as
sujungiamasis
y8ys
sieja
neapib éz a
kiekj
Zodziy
o my
i
pap as ai
eiskiamas
a ba
ka ojamaisiais
jung ukais,
a ba
ik
ZodzZiy
a ka
(kon ak iniu
10
o my
iSdés ymu)
i
in onacija,
pyz.:
Ti
oki
s ogy
nep amusa
nei
akmens,
nei
kala i-
jai,
nei
ki iai,
nei
ie ys;
Ji
kalbéjo
ned qsiai,
aikingai,
silpnai.
UzZda u
i
a i u
sujungiamuoju
y¥iu
susie i
Zodziy
junginiai
daznai
jungiami
a p
sa es,
pyz.:
Jis
geba
bi i
us us
i
pik as,
ge as
i
a laidus,
1.2.
Sa a ankiSky
ZodzZiy
o mos,
oje
pa ioje
sakinio
sin aksinés
skaidos
pa-
kopoje
susijusios
p ijungiamaisiais,
a pusa io
p iklausymo
a ba
sujungiamaisiais
ySiais,
suda o
ZodZiu
junginius.
Pagal
sin aksiniy
ySiy ipus
galima
ski i
is
didZiausias
Zodziy
junginiy
g upes:
p ijungiamuosius,
a pusa io
p iklausymo
(sa-
sajos)
i
sujungiamuosius
junginius.
No s
isi
kalbininkai
su inka,
kad
Zodziy
junginiai
y a
sin aksiniy
ysiy
lygmens
iene ai,
be
juos
ski ia
i
in e p e uoja
ne ienodai.
Daznai
Zodziy
junginiais
laikomi
ik
p ijungiamieji
junginiai.
Si
pazi i a
bu o,
i¥
dalies
i
ebé a
gana
placiai
isigaléjusi
usis ikoje,
ypaé
po
o,
kai
ji
bu o
ealizuo a
pi mojoje
akademinéje
usy
kalbos
g ama ikoje
((pamma uxa
pyccko o
s3pika
1952—
1954).
Ji
emiasi
adinamu-
ju
,,Zodiniy“
i
,,sakininiy“
ySiy
ski umo
hipo eze
(Buno panos
1947,
12,
78;
1954,
10
.;
1975,
231).
Pagal
a
hipo eze
Zodziy
junginys
—
ai
pusiau
leksinis,
no-
mina y inis
iene as,
ku j
o muoja_,,Zodiniai“
p ijungiamieji
ySiai
—
de inimas,
aldymas
i
Sliejimas.
Jis
laikomas
ne
sakinio
s uk i os
komponen u,
o
ik
sakinio
»S a ybine
medZiaga“,
panaSia
j
Zodj.
Todél
i
pa ys
ZodZiy
junginiai
klasi ikuojami
bei
ap aSomi
pagal
leksinius
bei
mo ologinius
pag indinio
i
p iklausomojo
na io
pozymius.
,,Zodiniai“
ySiai,
ku iy
pag indu
suda omas
Zodziy
junginys,
g iez ai
ski iami
nuo_,,sakininiy“
—
p edikacijos
(apib éziamos
kaip
pasakymo
san ykis
su
ik o e)
i
an ininkiy
sakinio
daliu
san ykiy.
Tuo
biidu
sin aksé
padalijama
i
d i
dalis:
ZodZiy
junginiu
sin akse,
nag inéjan ia
zodziu,
kaip
leksiniu
iene u,
y-
Sius
su
ki ais
ZodZiais,
i
sakinio
sin akse,
nag inéjancia
sakinio
sanda a
bei
sudeda-
masias
dalis.
Sia
pazi i a,
bandy a
aiky i
i
lie u iy
kalbai
(Balke igius
1963;
Labu-
is
1976,
42—50),
eo iSkai
pag is i
sunku,
o
p ak inis
jos
ealiza imas
kelia
daug
Ppainia os,
pasika ojimy
i
p ieS a a imy.
I8ski i
,,Zodinius“
i
,,sakininius“
TySius
neleidzia
isy
pi ma
a
aplinkybé,
kad
Zodziu,
ypa
eiksmazodzio,
leksiné
eik’mé
lemia
ne
ik
Zodziy
junginio,
be
neabejo inai
i
sakinio
s uk ii a,
jo
modelj
(plg.
Ilmenes,
1976,
43
.).
Sin aksiniai
p ocesai,
isy
pi ma:
pasy iné
ans o macija,
aiskiai
odo,
jog
aldymo
ySiai
a p
eiksmaZodiZio
i
p iklausomy
ZodZiy
o mu,
laikomi
,,Zodiniais“,
sakinio
sanda ai
u i
ne
maZesnj
aidmenj
kaip
,,sakininiai*
a pusa io
p iklausymo
ySiai,
o
ka ais
ne
didesnj
(plg.
a dininko
o mos
elimi-
na ima
pasy inéje
a ba
nominalizuo oje
kons ukcijoje:
é as
a¥o
laiska,
be
lais-
kas
asomas,
laisko
aSymas
(zx.
da
Apy oxosa,
1976,
125—126,
134
su
li .).
Veiks-
mazZodzio
junglumas
su
p iklausomais
Zodiiais
a sispindi
i
sakinio
modeliuose.
Visai
neimanoma
j ody i,
kad
okie
junginiai,
kaip
asau
laiska,
einu
i
mikkq
y a
sudé iniai
pa adinimai.
Nomina y iniais
iene ais
galima
laiky i
neben
kai
ku iuos
leksikalizuo us
p ijungiamuosius
Zodziy
junginius,
ypa é
d izodzius
daik y
i
asmeny
pa adinimus.
An a
e us,
eiksmaZodziy
alen ingumo
analizé
odo,
kad
a pu-
sa io
p iklausymo
ySiai,
laikomi
»sakininiais“,
aip
pa
p iklauso
nuo
eiksmaZo-
dZio
leksinés
eikSmés;
ai
y¥iai
a p
am
ik y
Zodziy o my,
ei8kiami
de inimu
i
u in ys
o malius
odiklius.
Tiesa,
Siy
ySiu
pag indu
gali
bi i
suda omas
sakinys,
11
aGiau
ai
i gi
né a
ju
ski iamasis
pozymis,
nes
sakinj
gali
suda y i
i
p ijungiamieji
junginiai
(Ma au
pa ojy;
Man
Sal a;
T i ks a
pinigy;
Laikyki
agi!),
0
daugelis
a -
Pusa io
p iklausymo
junginiy
ieni
sakinio
nesuda o
(*AS
pamaciau;
*Vaikas
pe -
Soko
i
pan.).
Ne gi
ose
g ama ikose,
ku iose
dekla uojama
p ijungiamyju
Zodziy
junginiy
i
sakinio
s uk i os
p ieSp ieSa,
ad.
an ininkés
sakinio
dalys
apibidi-
namos
emian is
ais
pa iais
ySiais,
ku ie
sieja
Zodziu
o mas
junginiuose.
Tad
i-
sai
sup an ama,
jog
miné oji
d ejopy
ysiy
hipo ezé
ki y
kalby
(igsky us
usu
kalba)
sin aksinés
sanda os
y inéjimui
ySkesnio
po eikio
nepada é.
Be eik
isos
Siuo
me u
pasaulinéje
ling is ikoje
y aujanéios
sin aksés
eo ijos
ZodZiu
junginius
lai-
ko
sakinio
sin aksinés
s uk ii os
iene ais,
Sia
k yp imi
pas a uoju
me u
einama
i
kai
ku iuose
lie u iy
kalbo y os
da buose
(Lie u iy
kalbos
g ama ika
1976
;
Si au-
as
1978).
Zodziy
junginiai
iSski iami
j ai iose
sakinio
skaidos
pakopose.
Jie
ieina
i
saki-
nio
sudé j
i
am
ik ais
a ejais
gali
pagal
sanda g
a i ik i
sakinj,
be
pa ys
né a
sa-
kiniai.
Zodziu
junginiai
a ba_hie a chiskai
o ganizuo os
Zodziy
junginiy
g upés
(kaip
i
a ski os
ZodZiy
o mos)
i s a
sakiniais
ik
ada,
kai
y a
j o minami
pagal
am
ik us
modelius,
susiejami
su
Snekos
si uacija
i
gauna
sakiniui
bidinga
in ona-
cija.
Tad
Zodziy
junginiu
ap a8as
da
nea skleidZia
isos
ien isinio
sakinio
sanda os.
Tam
da
eikia
nus a y i
modelius,
pagal
ku iuos
i
Zodziy
o my
bei
jy
junginiy
suda omas
sakinio
b anduolys,
i
u
modeliy
i8plé imo
aisykles.
1.3.
[
modelj
jeina
os
zodziy
o mos,
ku ios
y a
bii inos
sakinio
kaip
g ama inio
iene o
s uk i ai.
Sakinio
modeli
gali
suda y i
iena
Zod¥io
o ma
(Sninga),
d i
{A azia o
mo ina),
ys
(Dédé
lape
nuSo e),
ka ais
i
daugiau
(Senelis
pap asé
nax-
Jai e
duonos).
D ina iai
a ba
keliu
na iy
modeliai
suda omi
a pusa io
p iklausymo
i
/
a ba
p ijungiamyju
y8iy
pag indu.
Ta pusa io
p iklausymo
ySius
( ienus
a -
ba
ka u
su
p ijungiamaisiais)
pap as ai
ma ome
asmeniniy
sakiniy,
ik
p ijungia-
muosius
—
beasmeniy
sakiniy
modeliuose
(Kaimynui
sekasi;
P isi inko
Zmoniy
i
pan.).
Kalbininkai,
ku ie
ado aujasi
jau
miné a
»Zodiniy“
i
,sakininiu“
ysiy
ski umo
hipo eze,
daugelio
p ijungiamaisiais
ySiais
susie u
bi inyju
na iy
j
saki-
nio
modelj
ne aukia
(plg.
[zenosa
1966;
Benomankosa
1977;
1981;
Pycckas
Ipamma uxa
1980),
a¢iau
oks
apsi ibojimas
né a
nei
bi inas,
nei
pakankamai
pa-
g is as
eo iniu
po Zii iu
(plg.
Kpxwxkoza
1967,
76;
Helbig,
Schenkel
1973,
34;
Mockanscxaa
1974,
27;
Pacnonos
1976;
30n0ToBa
1982,
83
.;
Jlom es
1979,
178
.).
Sakinio
modelio
na iai
pap as ai
Zymimi
a ba
pagal
Zodziy
o my
g ama inius
poZymius
( alen ingumo
eo ija
pa em os
k yp ys),
a ba
sakinio
daliy
e minais
( e-
liaciné
g ama ika,
ad.
uni e salijy
g ama ika,
kai
ku ios
unkcinés
g ama ikos
k yp-
ys).
Taip
p ieiname
p ie
daug
ka u
disku uo os,
be
is
da
labai
ak ualios
sakinio
daliy
p oblemos.
1.4.1.
T adiciné
sakinio
daliy
samp a a,
pe im a
i¥
K.
F.
Becke io
(1827)
sis e-
mos,
seniai
i
pag is ai
k i ikuojama
(plg.
jau
S ein hal
1855
3
Pas .
me u
Glinz
1962;
Bapxynapos
1966;
Helbig
1982,
45—54;
30n0Topa
1979
i
k .).
S a biausias
jos
ikumas
—
g ama iniy
i
seman iniy
k i e ijy
maiSymas,
kelian is
p ieS a a imus
12
b)
VeiksmaZodZiy
kons ukcijose
su
daly iais
(jau ési
pasme k as,
sakési
al-
ges,
ikéjo
pas eiksiqs,
mané
Zings,
dedasi
nema omas
i
pan.)
aip
pa
ski iame
du
komponen us:
a inj
i
su
juo
siejama
a ininj
paZyminj
a ba
papildinj.
Kad
da-
ly is
Gia
uZima
a ski os
sakinio
dalies
pozicija,
ma y i
i8
jo
subs i ucijos
p ijungia-
mojo
sakinio
Salu iniu
démeniu,
plg.:
jau ési,
kad
y a
pasme k as,
sakési,
kad
al-
gé,
ikéjo(si),
kad
pas eiks
i
.
.
Miné i
eiksmazodZiai
be
daly iy
a
p ijungia-
mojo
sakinio
Salu iniy
démeny
daZniausiai
ne a ojami,
be
ai
odo
ne
kons uk-
cijos
sin aksinj
monoli iskuma,
o
iesiog
s ip y
p ijungimo
y8i
(plg.
1.1.1.),
siejan-
i
eiksmaZodj
su
daly iu
panaSiai
kaip
su
papildinio
linksniu,
plg.
Zinau
g isias
i
Zinau
kelig,
be
ne
*Zinau.
(Pla iau
apie
siy
kons ukcijy
sin aksine
s uk i a
au .
1978,
7
.).
c)
Biid a dZiy
be a dés
giminés
o my
kons ukcijos
su
bend a imi
(malonu
asy i,
sunku
di b i,
ge a
aziuo i,
nuobodu
ilsé is...)
sin aksi8kai
i8nag iné os
V.
Si au o
(1978,
37-41);
galima
ik
p i a i
i ai
j ody ai
au o iaus
i8 adai,
kad
jos
aip
pa
skaidy inos
j
a inj
i
eiksnj.
Cia
ik
eiké u
p idu i,
kad
i
kons ukci-
jose
gaila
ski is,
maza
ikée i
a i inkamai
eikia
ski i
a ini
i
papildinj
(plg.
gaila
sky yby,
maza
ikéjimo).
d)
VeiksmaZodzio
bi i
kons ukcijose
su
daik a a d/iais
i
bid a dzZiais
kai
ku-
ie
y iné ojai
a iniu
laiko
ik
pa j
jung imi
einan j
eiksmaZodj
(Glinz
1965;
E -
ben
1964;
G ebe
1959;
Flimig
1970;
Poxnoscxas
1979
i
k .).
Si
pazi a
gali
bi-
i
mo y uojama
sin aksiniy
ySiy
pobiidziu:
eiksmazZodis
ba i
lie u iy
kalboje,
kaip
i
daugelyje
ki y
kalby,
su
a daZodziais
suda o
okios
pa
o mos
kons ukci-
jas
kaip
i
sa a ankiski
eiksmaZodZiai,
isy
laikomi
a iniais,
plg.
jis
aikSciojo
linksmas
i
jis
bu o
linksmas.
Ta iau
sakinyje
eiksmaZodis
bi i,
einan is
jung imi,
unkcionuoja
kaip
sin aksiSkai
u3 ia
mo ema,
su eikian i
a daZodzZiu
ei$kiamam
pozymiui
ik
laiko
i
modalumo
eikSmes
(plg.
Lyons
1968,
322—323;
Babby
1975,
76
.,
89).
Daugelyje
sakiniy
jis
u i
nuline
o ma,
o
kai
ku iy
ipy
sakiniuose
(p z.,
1.4.5
c
miné uose
beasmeniuose)
esamojo
laiko
jung ies
nuliné
o ma
y a
y aujan-
i
a ba
ne
ienin elé.
Toki
Zodj,
ne u in j
sa a ankiskos
sin aksinés
unkcijos,
ieng
laiky i
sakinio
pag indine
dalimi
sunku,
ypa
u in
omenyje,
kad
daugelyje
kalby
jung imi
eina
ne
eiksmazZodZiai,
o
i a dinés
kilmés
ZodZiu
o mos
a ba
mo -
emos.
PaZii ai
j
jung i
kaip
pag indine
sakinio
dalj
p ieS a auja
s uk ii a
y
saki-
niy,
ku ie
jung ies
né a
u éje
i
i8
p igim ies
y a
a daZodiniai,
a ba
nominaliniai
(au .
1979,
184
su
li .).
Tad
eiksmazZodj
bi i,
einan i
jung imi
asmeniniuose
a ba
beasmeniuose
sakiniuose
(p z.:
bu o
ge a,
bus
malonu),
ge iausia
laiky i
ne
sa-
a ankisku
a iniu,
o
a inio
dalimi,
kaip
da oma
ligSiolinése
lie u iy
kalbos
g a-
ma ikose
i
daugumoje
sin aksés
y inéjimu,
jy
a pe
i
sin aksiniais
ySiais
pag is-
ame
L.
Tesnié e’o
modelyje
(1959,
47,
72).
Pana¥iai
u é ume
Zii é i
i
j
eiksmazo-
dZius
pasida y i,
ap i,
i s i,
ku ie
nuo
,,g ynosios
jung ies“
bi i
ski iasi
ik
biise-
nos
ki imo
eikSme.
Ki i
eiksmaZodZiai,
iki
Siol
lie u iy
kalbos
g ama ikose
ski-
iami
p ie
,neg ynyjy
jung iy“,
y a
daug
sa a ankiSkesni
i
eidami
a iniais
daz-
nai
u i
p ijung y
ZodZiy
o my
bei
kons ukcijy,
p z.:
a odé
neg aziai,
liko
miske,
Jau eési
blogai,
adinosi
keis ai,
apsime é,
kad nema o.
Ty
eiksmaZodziy
junginiai
su
a dazodziy
a dininku
a
inagininku
(p z.:
a odé
neg azus,
liko
ieniSas,
jau-
19

ési
(Zeis as,
adinosi
@uolas/qZuolu,
apsime é
Si as)
i gi
gali
bi i
sin aksiskai
skaidomi
j
a inj
i
su
juo
siejama
a ininj
paZyminj
panasiai
kaip
ki y
eiksmazo-
dziy_kons ukcijos
(plg.:
gy eno
ieniSas,
a sikélé
linksmas,
aikSciojo
Ueis as).
Laikan
jung ies
ba i
kons ukcijos
su
a daZod iais
sudé iniu
a iniu,
is
dél o
su
daik a a dziu
senis
a pusa io
p iklausymo
ySiu,
o
biid a dis
s ip us
u i
d ily-
pius
sin aksinius
TySius:
i
su
bu o,
i
su
senis.
Pana ius
ySius
ma ome
i
a i inka-
moje
pasy inéje
kons ukcijoje
Senio
bi a
S ip aus,
ik
o ma
bii a
su
senio
Gia
sieja
ne
a pusa io
p iklausymo,
o
p ijungimo
ySys
(plg.
da
3.3),
VeiksmaZodis
bi i
eina
ne
ik
laika
bei
modaluma
Zymingia
jung imi,
be
a o-
jamas
i
eik’me
»egzis uo i®
(del
y
eikSmiy
san ykio
¥ .
Ben enis e
1960;
Kahn
1966;
Babby
1975,
79—80).
Egzis encinés
eik§més
eiksmazodj
ba i
lie u iy
kalbo-
je
galima
laiky i
okiu
pa
a iniu
kaip
i
eiksmaZodZius
egzis uo i,
gy en i,
aug i,
a si as i,
ding i
i
pan.
Egzis enciné
eikémé
y a
o ganiSkai
susijusi
su
bu imo
ie-
os
i
laiko
koo dina émis
(plg.
Cenmpepc osa
1977,
11
.),
ku ios
sakinyje
daZnai
eiSkiamos
p ie eiksmiais,
daik a a dzio
linksniais
a
p ielinksninémis
kons-
ukcijomis,
p z.:
Sa gas
y a
mokykloje;
Medis
buyo
b ie
kelio;
Susi inkimas
bus
y oj.
Tokiuose
sakiniuose
eiksmazZodis
ha i
a lieka
panasy
aidmenj
kaip
ki i
ba-
senos
eiksmazZod/iai
sakiniuose
Sa gas
gy ena
mokykloje:
Medis
augo
p ie
kelio:
Susi inkimas
i yks
y oj;
aigi
Cia
ji
i gi
ge iausia
laiky i
a iniu.
Zinoma,
oks
sin-
aksinis
kalbamojo
ipo
sakiniu
skaidymas
ne e éia
ju
a i inkamai
skaidy i
loginiu
i
seman iniu
poZid iu
(dél
glaudaus
y8io
a p
ie os
i
pozymio
eikSmiy
Z ,
Lyons
1977,
473).
1.4.6.
Sakinio
daliy
iduje
galima
i
olesné
subklasi ikacija.
Ji
ypaé
ak uali
sakinio
daliai,
pa adin ai
papildiniu
i
i&ski ai
pagal
labai
j ai ius
p ijungiamuo-
sius
ySius.
Pi miausia
Cia
iskyla
aplinkybiy
Klausimas,
Apib éz i
aplinkybes
kaip
a ski a
sakinio
dalj
pagal
sin aksinius
Ksi e ijus
i
aikiai
a ibo i
nuo
papildinio
kol
kas
niekam
nepa yko,
no s
pas angy
dé a
nema%a.
T adiciné
aplinkybiy
sam-
p a a,
biidinga
i
mokyklinei
g ama ikai,
emiasi
TeikSme,
ad
p iklauso
isai
ki-
am
—
seman iniam
analizés
lygmeniui.
Sin aksiniy
ySiu
lygmenyje
j
aplinkybes
Teiké y
Zi é i
kaip
j
am
ik a
papildiniy
pog upi.
Cia
a odo
galimi
Sie
aplinkybiy
sky imo
bidai:
a)
Laiky i
aplinkybémis
Sliejamus
papildinius
i
ski i
nuo
ki y
—
aldomy
papildiniy.
Ta iau
gis
biidas
abejo inas
dél
labai
o malaus,
»Pa i sinio“
ski umo
a p
aldymo
i
Sliejimo
(plg.
1.1.1.),
salygojamo
siejamy
o my
mo ologiniu
ypa-
ybiy.
Aplinkybés,
i&ski os
pagal
§j
k i e iju,
bi y
labai
nepanasios
j
as,
ku ias
ip as a
ski i
daba ;
pa yzdZiui,
eiké y
aplinkybémis
laiky i
bend a is
junginiuose
eikia
ei i,
P adéjo
aziuo i,
no iy
&y en i
i
pan.,
be
nuo
aplinkybiy
a ibo i
gali-
ninko
o mas
junginiuose
a azia ome
nak j,
s é é
is
kilog amus.
Toks
e mino
apim ies
pakei imas
maza
eduo y naudos,
nes
Sliejimo
bidu
p ijung as
o mas
galima
adin i
iesiog
p iSlie ais
Ppapildiniais.
20
b)
Laiky i
aplinkybémis
sakinio
sin aksinei
s uk i ai
nebi inus
( :
y.
i
saki-
nio
b anduolj
nejeinanéius)
papildinius.
Sj
pozii j
galima
pag is i
alen ingumo
eo ija,
ski iancia
bi inuosius
bei
akul a y iuosius
na ius
(ak an us)
nuo
ad.
lais uju
na iy
(si kons an y
a ba
si uan y).
Tik ai
eiksmaZodZiy
alen ingumo
salygojami
na iai
elaikomi
papildiniais
dia eziy
eo ijai
a s o aujangiuose
Lenin-
g ado
ipologinés
mokyklos
da buose
(p z.,
Xpaxoscxnii
1974;
1981);
lie u iy
kalbo y oje
Sis
p incipas
ealizuo as
E.
Geniu ienés
(plg.
Ten omene
1983,
16).
Aplinkybiy
sky imas
nuo
papildiniu
pagal
p iklausyma
a ba
nep iklausyma
sa-
kinio
s uk ii os
b anduoliui
y a
neabejo inai
p asmingas
sin aksiniu
po/iii iu.
Ta-
iau
aikan
8i
k i e ijy
aplinkybiy
e ming
i gi
eiké y
a o i
isai
ki okia
eikgme
negu
ligi
Siol.
Pa yzdziui,
sakiniuose
B olis
elgiasi
ge ai;
Mes
gy ename
mies e
Zodziy
o my
ge ai,
mies e
nebi y
galima
laiky i
aplinkybémis,
nes
jos
y a
bii inos
miné y
sakiniy
s uk i ai
i
sqlygojamos
eiksmaZodziy
alen ingumo:;
uo
a pu
as
pa ias
ZodZiy
o mas
sakiniuose
B olis
mokosi
ge ai;
Mes
pe nak ojome
mies e
jau
eiké y
laiky i
aplinkybémis.
Kadangi
pa j
aplinkybiy
e mina
no ima
iSlaiky i
isu
pi ma
dél
ip as umo,
oks
jo
pe kélimas
isai
ki okiems
dalykams
pa adin i
kazin
a
pasi ody y
p iim inas,
juoba
kad
bi inyjy
i
nebi inyju
na iy
ski uma
galima
nusaky i
ki ais
am
eikalui
a ojamais
e minais
(ak an u
—
si kons an-
y,
bi inujy
bei
akul a y iyjy
—
lais yju
na iy
i
pan.).
c)
Laiky i
aplinkybémis
papildinius,
u ingius
p ie eiksmiams
biidinga
pozici-
ja. Sis
biidas
emiasi
Zodziy
o my
pi miniy
i
an iniy
unkcijy
eo ija
(Slo y
1932;
Ku y owicz
1936),
ku i
aikoma
i
lie u iy
kalbos
sakiniy
nag inéjimui.
Palyginus
V.
Si au o
(1981,
33)
iSkel us
sakinio
daliu
pozymius
ma y i,
kad
ie-
nin elis
papildinio
i
aplinkybiy
ski iamasis
b uozas
é a
mo ologinés
bazés
ski -
umas.
Taigi
aplinkybémis
galima
laiky i
okius
papildinius,
ku ie
a ba
pa ys
u i
p ie eiksmiy
o ma,
a ba
gali
bi i
sakinyje
pakeis i
p ie eiksmiais
nesua dan
sa-
Kinio
s uk i os.
Neblogi
aplinkybinés
pozicijos
odikliai
bi y
apibend in os
eiké-
més
p ie eiksmiai
ada
( esp.
nuo
ada,
iki
ada...
),
en
(iS
en,
iki
en...),
aip,
odél,
iek
i
pan.
Laikan
p ie eiksmine
subs i ucija
aplinkybés_ski iamuoju
pozy-
miu,
ZodZiu
o mas
a
p ielinksnines
kons ukcijas,
ku ias
galima
pakeis i
i
p ie-
eiksmiais,
i
linksniais
( ienais
a
su
p ielinksniais),
eiké y
ski i
p ie
aplinky-
biy,
o
as,
ku iy
apibend in os
eikémés
p ie eiksmiais
pakeis i
negalima
—
p ie
iesioginiy
a
ne iesioginiy
papildiniy.
Pa yzdiiui,
p ie
aplinkybiu
a sidu y
okios
p iclinksninés
kons ukcijos:
g izome
i
aka onés;
gé iau
i
qsocio;
ix aukiay
ank
i
kiSenés
(i8
ku /i8
ko);
ixkelia o
pas
mo ing
(ku /pas
ka);
susédom
aplink
eZe élj
(ku /aplink
ka);
ixéjom
j
laukus
(ku /ika);
skai é
lai ka
po
s alu
(ku /po
kuo);
juokési
p o
aSa as
(kaip/p o
ka);
s a é
obesius
pagal
plang
(kaip/pagal
ka)
i
pan.
Tuo
a pu
ne iesioginius
papildinius
eiké u
iSski i
pasakymuose:
Juokési
i¥
é o,
nulipdé
senj
i
sniego
(i8
ko),
g iimési
su
p ieSais
(su
kuo),
slépési
nuo
aud os
(nuo
ko),
azia o
be
pi slio
(be
ko),
k epéjo
degu u
(kuo)
i
pan.
Tokia
aplinkybiy
samp a a
ba y
maZiausiai
nu olusi
nuo
adicinés
i
ka u
pag is a
g ama iniu
k i e ijumi.
Be
o,
Siuo
a eju
galima
pasinaudo i
mokyklinéje
p ak ikoje
aikomu
Klausimy
es u,
ku is,
kaip
jau
miné a,
y a
sup as in as
subs i ucijos
es o
a ian as.
Tik ai
as
aplinkybes,
ku ios
ne u i
p ie eiksminiy
ko elia y
(p z.:
k ie é
pie y;
a idéjo
21
posédj
y dienai),
ek y
i&ski i
pagal
ki okius
apibend in us
Klausimus.
Vis
dél o
nub éZ i
aixkia
iba a p
aplinkybiy
i
ne iesioginiy
papildiniy
miné u
biidu
ne
isu
imanoma
i
pe i e iniais
a osenos
a ejais
Ppasi aikys
kons ukcijy,
ku ias
bus
ga-
lima
in e p e uo i
d ejopai.
Tu in
omenyje
g ama iniy
iene y
klaséms
bidinga
lauko
s uk i a
(plg.
Ammonn
1964,
47—
51)
as
ibos
s y a imas
gali
bi i
eo i§-
kai
pa eisinamas.
1.4.7.
Papildiniai
pagal
adicija
da
ski s omi
i
iesioginius
i
ne iesioginius.
Reliacinés
g ama ikos
k yp ies
y inéjimai
odo,
kad
oks
ski s ymas
daugeliu
a ejy
y a
sin aksixkai
eikSmingas
(Johnson
1979;
Johnson,
Pos al
1980,
Pe lmu -
e ,
Pos al
1977;
Pe lmu e
1980
3
plg.
da
Ga y,
Keenan
1977;
Com ie
1981,
60—
67).
Ta iau
apib éz i
pagal
g ama inius
pozymius
iesioginiy
i
ne iesioginiy
papil-
diniu
ski uma
né a
leng a.
Io iniy
mo ologiniy
odikliy
am
oli
g aZu
nepakan-
ka,
plg.
g izome
nak j
(aplinkybé),
be
laukiame
nak ies
( iesioginis
papildinys),
Ma y ,
dia
isu
pi ma
eiké y
em is
sin aksiniais
P ocesais,
a p
ku iy
s a biausia
aidmenj
u i
pasy iné
ans o macija.
Keigian
ak y ine
kons ukcija
pasy ine
iesioginis
papildinys
lie u iy
kalboje
keigiamas
eiksnio
a dininku,
o
ne iesiogi-
nis,
kaip
i
aplinkybés,
Ppap as ai
islaiko
p ijungiamaji
y¥i,
linksnio
o ma
i
sin ak-
sing
pozicija
(plg.
é as
nupi ko
aikui
kepu e
i
kepu é
bu o
aikui
nupi k a
é o).
Naudojan is
uo
k i e ijumi
iesioginiais
papildiniais
eiké y
laiky i:
a)
su
eiks-
mazodZiais
s ip iu
p ijungiamuoju
ysiu
siejamas
galininko
o mas,
ku ios
Ppasy i-
néje
kons ukcijoje
keigia
TySio
ipa
i
i s a
a dininko
o momis;
b)
a i inkamas
kilmininko
o mas
kons ukcijose
su
neiginiu
(nepi ko
ais y,
nema au
kelio);
c)
kilmininko
o mas,
p iklausomas
nuo
eiksmazZodziy
no é i,
P asy i,
geis i
(pa)-
Seidau i,
pasiges i,
eng i,
siek i,
iexko i,
lauk i
i
pan.,
(plg.:
no imas
algis,
p aso-
ma
knyga,
pasiek as
ikslas,
lauk a
Zinid).
Ma y ,
p ie
Xios
g upés
eiké y
ski i
i
naudininka,
siejama
su
eiksmaz%odziu
a s o au i
(plg.
di ek o iaus
a s o ay-
Jama
jmoné).
Vis
dél o
y a
kele as
eiksmaZodziu,
su
ku iais
siejami
papildiniai
pa-
sy inéje
kons ukcijoje
(ypaé
Zemai iuose)
am
ik ais
a ejais
keigiami
a di-
ninko
o momis,
be
ne u ée y
bi i
laikomi
iesioginiais
papildiniais,
juoba
kad
Xa-
lia
ju
a ojamas
ki as
aixkiai
iesioginis
papildinys,
plg.:
duodu
aikui obuolj
—
dikas
duo as
obuolj;
do anojo
bobai
Sauks qa
—
boba
SaukS q
do ano a,
plg.
da :
aS
nemiegojau
isq
nak i
—
isa
nak is
mano
nemiego a.
P oblemiki
Siuo
a Z ilgiu
y a
i
naudininko
o mos
papildiniai
okiose
kons ukcijose
kaip
padé i
mokiniui
(plg.
moky ojo
padedamas
mokinys),
liep ilisaky i
ka ei iui
(plg.
a o
liep as/isa-
ky as
ka ei is)
bei
kilmininko
o mos
papildiniai
g e a
galininkiniy,
p yz.:
p asy i
é q
peilio.
Be
ne iesioginio
papildinio,
eliacinéje
g ama ikoje
da
ski iamas
ad.
Salu i-
nis
papildinys
(oblique
objec ),
mazdaug
a i inkan is
dauguma
sin aksixkai
nebi-
iny
aplinkybiy
i
ins umen o
bei
bene icien o
eik¥més
papildiniy.
No s
Salu inio
papildinio
igsky imo
k i e ijus
aiSkiai
nenusakomas,
be
iS
esmés
y a
seman inis
—
Siuo
e minu
Zymimi
san ykiai,
u in ys
»nep iklausoma
seman ini
u inj*
(Johnson
1977,
153).
Tad
g e a
aplinkybiy
iSski i
da
Salu inj
papildini
né a
eikalo,
Taigi
a odo
galima
okia
papildiniy
subklasi ikacija:
pi mojoje
ski s ymo
pa-
kopoje
pagal
ski inga
daly a ima
sin aksiniuose
p ocesuose
( isu
pi ma
—
pasy-
22
inéje
ans o macijoje)
ski i
iesiogini
—
ne iesioginj
papildini;
an oje
ski s ymo
pakopoje
pagal
p ie eiksmiams
bidinga
sin aksing
pozicija
iS
ne iesioginiy
pa-
pildiniy
isski i
aplinkybes.
1.4.8.
Ap a os
sakinio
dalys
y a
apib éz os
pagal
a
pa i
k i e ijy,
kaip
i
Zo-
dziy
junginiai
—
.
y.
pagal
sin aksinius
ySius
a p
sa a ankisSky
Zodziy
o mu.
Viene ai,
ku ie
Gia
adinami
sakinio
dalimis,
gali
bi i
apibidin i
i
Zodziy
o my
e minais
su
a i inkamy
sin aksiniy
ySiy
nu odymais.
Pa yzdZiui,
eiksnys
y a
am
ik a
Zodzio
o ma,
u in i
su
eiksmaZodziu
a pusa io
p iklausymo
ySiu
susijusio
a dininko
pozicija;
papildinys
—
p ijungiamuoju
ySiu
su
eiksmaZodZiu
susiju-
si
Zodzio
o ma. Ta iau
sakinio
daliy
e minai,
no s
ge okai
sukomp omi uo i
dél
adicinei
g ama ikai
bidingo
sin aksiniy
i
seman iniy
k i e ijy
maisymo,
y a
ne
ik
umpesni,
be
daugeliu
a ejy
i
pa ogesni.
Zinoma,
juos
bi ina
pa iks-
lin i
i
su eik i
jiems
aiSky
sin aksinj
u inj.
[8ski i
pagal
apib éZ us
sin aksinius
pozymius,
sakinio
sin aksinés
s uk i os
iene ai
galé y
bi i
i
oliau
adinami
sakinio
dalimis
iek
kalbo y os
da buose,
iek
i
mokyklos
p ak ikoje.
2.
SAKINIO
SEMANTINES
STRUKTUROS
VIENETAI
2.0.
Sakinio
seman ing
s uk ii a
suda o
a p
sa es
siejamomis
ZodZiu
o momis
nusaky y
eikSmiy
i
jy
san ykiy
isuma.
Zodziy
eikSmiy
san ykiai
sakinyje
eali-
Zuojami
ne
iesiogiai,
o
pe
kiek ienai
kalbai
speci iska
sin aksiniy
iene y
i
ju
y-
Siy
inklg.
Todél
iesioginio
a i ikimo
a p
seman inés
i
sin aksinés
sakinio
s uk i-
Tos
né a.
Bandydami
apib éZ i
seman inius
san ykius
sin aksiniy
y8iy
e minais,
nei’ engiamai
pa ek ume
j
oki
pa
ydinga
a a
kaip
i
ski dami
sin aksinius
ie-
ne us
pagal
eikSme.
Bend iausi
sakinio
seman inés
s uk i os
iene ai
ski iami
a siz elgian
j
uni-
e salia
loging
sakinio
skaida
i
apibend in as
jo
komponen y
eikSmes.
2.1.
Sakinio
(S)
p asminis
cen as
daba inéje
logikoje
aizduojamas
kaip
p o-
poziciné
unkcija
(P),
siejan i
p edika a,
a ba
pozymi
(F),
su
ienu
a
daugiau
a gumen y,
a ba
mas omy
dalyky,
.
y.
P~
F(x...).
Dalyko
(objek o)
jungimas
su
pozymiu
adinamas
p edikacija.
Sakinio
komunikacinis
k yp ingumas
(K)
i
su
Snek os
ak u
susijusios
modalumo
ka ego ijos,
suda anéios
ad.
sakinio
modali-
nj
éma
(M)
pap as ai
keliamos
uz
p opozicinés
unkcijos
iby,
.
y.
S~
K(M,
)P)).
P iklausomai
nuo
a gumen y
skai iaus
ski iamos
p opozicinés
unkcijos
su
ien-
ie iais
p edika ais
—
sa ybémis,
u ingios
o ma
F(x),
i
p opozicinés
unk-
cijos
su
daugia ie iais
p edika ais
—
san ykiais
(R),
u in ios
o ma
E ey
sc)
a ba
xRy...
Apib ézian
iena
a gumen a
pe
ki a
daugia ie es
unkcijas
galima
pa-
keis i
ien ie émis
(Kappu
1969,
62;
McCawley
1981,
395—396),
a iau
kalbos
se-
man inei
analizei
oks
unkcijos
pe a kymas
né a
naudingas,
nes
p adiné
schema
sup as inama.
A gumen ai
—
kin amieji
dydziai
(,, u8Gios
pozicijos“),
ku iy
skai-
Gius
p iklauso
nuo
p edika o
pobiidzio;
kai
jie
pakei iami
pas o iais
dydZiais
(kons-
an omis),
p opoziciné
unkcija
i s a
eiginiu
i
gauna
sakinio
pa idala.
Lekse-
momis
iS eik8 i
a gumen ai
kalbo y oje
nuo
L.
Tesnié e’o
Jaiky
adinami
ak an ais,
23
Ak an ais
gali
ei i
ne
ik
konk e iy
a
abs ak iy
dalyky
pa adinimai,
be
i
ki os
P opozicinés
unkcijos
( ad.
i auk iniai
p edika ai).
ReikSminiai
san ykiai
a p
e balizuo o
p edika o
i
ak an y
—
sakinio
seman-
inés
s uk i os
Pag indas.
Daba inéje
kalbo y oje
u
san ykiy
y inéjimui
ski ia-
ma
labai
daug
démesio.
2.2.
Daugelis
kalbininky
p edika o
i
ak an y
seman inius
san ykius
nusako
adiciniais
subjek iniu,
objek iniy
i
ad e bialiniy
san ykiy
e minais,
papli usiais
i
lie u iy
kalbo y oje.
Siai
k ypéiai
pas a uoju
me u
ySkiai
a s o auja
akademi-
pozymio
u é ojas
(Pyccxas
pamma uxa
1980,
127).
Objek u
adinamas
gy as
a
negy as
daik as,
j
ku j
iesiogiai
nuk eip as
eiksmas
a ba
san ykis;
dia
jeina
izinio
eiksmo,
min ies,
pe cepcijos,
Pp ia éjimo
bei
nu olimo
objek ai,
ad esa-
as,
emocinio
san ykio
objek as
(ib.
129),
Neelemen a iomis
seman inémis
ka ego i-
jomis
laikomi
pazymimosios
i
aplinkybinés
eik’més
k ali ika o iai,
i€plecian ys
elemen a ia
seman ine
s uk i a.
Taip
sup an ama
elemen a ioji
seman iné
s uk-
i a
maZdaug
a i inka
a inio
ypa ybiy
salygojama
sakinio
sin aksinj
b anduolj,
©
neelemen a ios
ka ego ijos
—
lais uosius
na ius
i
nuo
sakinio
daliy
p iklauso-
mus
komponen us.
Tadiau
Objek o
ka ego ijos
san ykis
su
_,,neelemen a iomis“
ka ego ijomis
lieka
neaiXkus.
Pa yzdziui,
eiksmo
iesioginés
k yp ies
poZymis
ne inka
ins umen ams,
o
p edika o
eik%més
salygojami
ad e bialiniy
TeikSmiy
komponen ai
(p z.,
Gy ename
mies e)
ne elpa
i
jokiq
ka ego ija.
Daugelyje
ki y
da by
subjek o
i
objek o
sa okos
y a
apsk i ai
neapib éz os
i
aiSkiai
neski iamos
nuo
sin aksiniy
eiksnio
bei
papildinio
sa oky.
P edika o
san ykiai
su
ak an ais
konk e iau
nusakomi
seman iniy
unkcijy
(a ba
seman iniy
Toliy,
gilumos
linksniy)
e minais.
Nuo
p edika o
—
eiksma%o-
dzio
p iklausan iy
pozicijy
eik$mes
Ch.
Fillmo e’as
Ppa adino
gilumos
linksniais,
ku ie
u éjo
Zymé i
uni e salius
seman iniy
san ykiy
ipus;
pas a uoju
me u
jie
skaigius
bei
pobiidis
i ai uoja;
ski ingy
(ka ais
i
u
pa iy)
y iné ojy
da buose
ju
igski iama
nuo
5—9
(Fillmo e
1968;
1977;
Cook
1978
;
Ande son
1971;
Ab a-
ham
1978;
S a os a
1978;
Dik
1980,
1980
a)
ligi
25
(Anpecax
1974,
125-126).
I§
dalies
aip
y a
dél
o,
kad
labai
pla i
ak an y
eikSmiy
skalé
y a
skaidoma
p ik-
lausomai
nuo
y inéjimo
k yp ies
i
konk e iy
uZda iniy.
Sakysim,
ap aSan
eiks-
mazodiniy
leksemy
alen inguma
p a a u
ski s y i_
seman ines
unkcijas
smul-
kiau
negu
i ian
bend asias
sakinio
sanda os
ypa ybes.
Daug
s a besniy
ski umy
kyla
dél
ne ienodo
Pozi i io
i
a
analizés
lygmeni,
ku j
Tep ezen uoja
seman inés
unkcijos.
Tiek
Ch.
Fillmo e’as,
iek
daugelis
ki u
Sios
k yp ies
y iné ojy
s engési
ski i
bei
apibidin i
seman ines
unkcijas
pagal
sakinio
zymima
si uacija,
»dalyku
padé j“
ik o éje
uz
kalbos
iby
(plg.
Pleines
1978,
367—368).
I
p edika a
( isu
pi ma
—
eiksmaZodi)
bu o
¥ii ima
kaip
j
eks aling is ines
si uacijos
pa adinima,
0
j
se-
man ines
unkcijas
( oles)
—
kaip
j
kalbé ojo
samonéje
a sispindingius
san ykius
24

a p
os
si uacijos
daly iy.
Remian is
paZii a
j
si uacija
kaip
sakinio
deno a a
a -
ba
e e en a
(
Tax
1969,
78—80;
1973,
358;
Mockanpcxas
1981,
9—10
su
li .)
seman ines
unkcijas
bandy a
ski i
i
di e encijuo i
pagal
ai,
ku iuo
bidu
i
ku iuo
a z ilgiu
p edika o
eiSkiamas
poZymis
liegia
os
si uacijos
daly ius.
Jeigu
paais-
kéda o,
kad
du
a
keli
sakiniai
su
ski ingais
p edika ais
gali
bi i
susie i
su a
pa ia
si uacija,
jie
bu o
laikomi
u inéiais
q
pa ia
seman ine,
be
ski inga
sin aksine
s uk i a
(
Ampecs
1974,
258
.).
SipaZiii a
e é
seman iniy
unkcijy
e minais
modeliuo i
ne
iek
p edika y
eikSmes,
kiek
pa ias
i¥o és
si uacijas,
ku ios
sa o
uoZ u
p ieinamos
ik
pe
sakinio
iene y
eikSmes.
P i aiky i
ja
konk e iy
sakiniy
(ypaé
ad.
kon e sy y)
analizei
bu o
sunku.
A idZiau
pa y ingjus
p edika y
seman ika
paaiSkéjo,
kad
laiky i
sakinio
ie-
sioginiu
deno a u
a
e e en u
iSo ine
si uacija
né a
i
eo inio
pag indo,
nes
p edi-
ka as,
a ba
poZymis,
y a
signi ikacinio
plano
iene as,
ad
negali
ei i
nominacijos
iene u
—
si uacijos
pa adinimu.
,,P edika ai
nej a dija“
(C enaHos
1980,
321).
Ski ingai
nuo
ak an u,
u in iy
i
deno acine,
i
signi ikacine
eik8me,
p edika as
sakinyje
ealizuoja
ik
sa o
signi ikacinj
(abs ak u,
sa okinj)
u inj
(ApyTionosa
1976,
11).
Sakinio
eik’mé
—
ne
pa i
si uacija,
o
ai,
kas
eigiama
apie
si uacija,
kokie
poZymiai
joje
i8ski iami
naudojan is
ienos
a
ki os
kalbos
p iemonémis.
Todél
a
pa i
si uacija
gali
bi i
nusaky a
sakiniais,
u ingiais
ski inga
seman ine
s uk i a
(plg.S a os a
1978,
512;
Lyons
1981,
491
.;
Béli o a
1982,
26;
Hla sa
1982,
30
.).
Pa yzdziui,
isi’kai
a
pa i
iSo és
si uacija
galima
nusaky i
sakiniais:
(1)
Té as
pa da é
a kli
kaimynui;
(2)
Kaimynas
pi ko
a klj
i
é o.
Ak an ai,
Zymimi
daik a a dzZiais
é as
i
kaimynas,
u i
abiem
a ejais
uos
pa ius
signi ika us
i
deno a us,
a¢iau
jy
seman iné
unkcija
( .
y.
san ykis
su
p edika u)
anaip ol
ne
ie-
noda:
pi majame
sakinyje
é as
Zymi
eiksmo
ykdy oja
(agen a),
o
kaimynas
—
eiksmo
ad esa a
(bene icien a);
an ajame
—
agen o
unkcija
jau
u i
kaimynas,
0
ZodZio
é as
o ma
zymi
eiksmo
Sal inj,
ku is
sakinyje
gali
bi i
i
nepasaky as.
Taigi
abieju
sakiniu
seman iné
s uk i a
ski inga;
as i
jai
bend a
a diklj
i au-
kian
kauzacijos
ope a o iy
i gi
sunku,
nes
pa duo i
#
CAUS
+
pi k i.
Sakinio
loging
i
seman ine
s uk i a
pi miausia
lemia
p edika o
pa inkimas,
nes
nuo
p edika u
einanciy
Zodziy
eikSmés
p iklauso
i
ak an y
skai ius,
i
pobi-
dis.
Kiek iena
kalba
u i
sa i a
eiksmazZodZiy
seman iniy
lauky
sis ema,
speci i-
nius
polinkius
am
ik us
eiSkinius
nusaky i
kaip
ak y ius
eiksmus,
juos
pa i-
ianéiy
daik y
bisenas
a
ambien inius
p ocesus
(plg.:
Pasnigo
i
Bomaa
cnee
pag-
e iui
su
P i e é
sniego).
Tuo
a pu
seman inés
unkcijos
mums
Zinomos
ik
i¥
p e-
dika o
eikSmés
i
,,ki o
kelio
p ie
ju
né a“
(Po s
1978,
399).
Ma y ,
odél
saki-
nio
seman inés
s uk ii os
iene y
im a
ieSko i
signi ikaciniame
kalbos
lygmenyje
o ien uojan is
i
p edika u
i
ak an ais
einan iu
Zodziy
o my
eikSmes
j ai iose
kal-
bose.
Kaip
ik
uo
biidu
daba
bandoma
iSski i
bend iausias
seman ines
unkcijas
( oles),
ku ios
a spindé y
p edika o
i
ak an y
san ykius,
ele an i8kus
daugelio
kalby
sakinio
sanda os
analizei
(Ab aham,
1978;
Axou os
1978;
Xpaxoxcxuii
1978:
1981).
Bend iausiomis
seman inémis
unkcijomis,
su ampan iomis
daugelyje
i§
pa eik y
Klasi ikacijy,
galima
laiky i
Sias:
agen a
—
A
( eiksmo
inicia o iy
i
a likéja,
iskai-
25
an
gam os
jégas),
pa ien a
—
P
( eiksmo
ga éja
a ba
biisenos
u é oja)
ka u
su
pe cipien u
—
Pep
(psichinés
biisenos
u e oju
a ba
ekspe ience iu),
desk ip y a
—
Dese
(sa ybés
a
a do
u é oja),
bene icien a
—
B
( eiksmo
a
biisenos
ad e-
sa a),
ezul a a
—
R,
kon en y a
—
Con
( eiksmo
a
bisenos
u inj),
ins umen a
—
I
(p iemone).
Labiau
nu olusiy
nuo
p edika o
(be
am
ik ais
a ejais
jo
salygoja-
mu)
ak an y
seman inius
san ykius
Zymi
kauza yyo
(Caus),
ini y o
(F),
loka y-
o
(L,
Gia
gali
bi i
p iski os
i
k yp ies
bei
laiko
nuo odos)
bei
moduso
(M)
unkci-
jos,
ku ios
gali
bi i
laikomos
i
a ski ais
p edika ais.
Kadangi
Gia
suminé os
seman inés
unkcijos
Zymi
p edika o
i
ak an y
san y-
kius
signi ikaciniame
lygmenyje,
jos
negali
bi i
apib éZiamos
pagal
ak an y
e e-
Tencines
ypa ybes:
gy as/negy as,
isas/dalinis
i
pan.
Tos
ypa ybés
p iklauso
ne
sakinio,
o
ak an y
e e encinei
s uk ii ai
i
gali
ik
ne iesiogiai
eik i
seman i-
nes
unkcijas.
Dél
os
sa eikos
i
ki u
p ieZasciy
a p
kai
ku iy
seman iniy
unkeijy
Pasi aiko
ibiniy,
pe einamyjy
a ejy,
Ppa yzdziui,
a p
kauza y inés
i
kon en y-
inés
unkcijos
okiuose
sakiniuose
kaip
Dangus
mi ga
Z aigédémis.
2.3.
Taigi
u ime
du
seman iniy
san ykiy
modelius:
pi majame
ie
san ykiai
api-
biidinami
subjek o,
objek o
i
ad e bialiniy
na iy
e minais,
an ajame
—
seman i-
niy
unkcijy
( esp.
Toliy,
gilumos
linksniy)
e minais.
Ka
bend a
a p
sa es
u i
ie
modeliai
i
a
galima
Juos
sude in i?
Jeigu
ji
sakinio
p edika a
Zii ésime
kaip
i
seman ixkai
neskaidoma
iene a,
abi
klasi ikacijos
a odys
nesude inamos:
ai,
kas
adinama
subjek u,
ienais
a ye-
Jais
bus
agen as
(Vaikas
aSo),
ki ais
—
pa ien as
(Vaikas
guli),
él
ki ais
a ejais
pa ien as
a i iks
objek a
(Vaikas
nega
obuoli).
Ta iau
p edika ai
i gi
ski s omi
i
Klases.
G e a
logikoje
ip as o
p edika y ski s ymo
i
ien ie ius
i
daugia iegius
Siuo
me u
gy ai
s a s omi
seman inés
p edika y
Kasi ikacijos
biidai
bei
k i e ijai.
Au o iai,
i ian ys
p edika y
komponen ine
s uk i a,
s engiasi
joje
iSski i
elemen-
a esnius
iene us
—
p asmés
komponen us
a ba
seman inius
pozymius
(plg.
Ben-
dix
1966;
Jackendo
1972;
1975;
Anpecax
1974;
Wie zbycka
1972;
1976),
ku ie
galé y
bi i
imami
pag indu
ski s an
p edika us
i
a ski as
Klases.
Tos
klasés
ski-
T iamos
ne ienodai
i
es i
ne ienodo
apibend inimo
laipsnio.
Pa yzdziui,
L,
Sée -
ba
sky é
eiksmo,
biisenos,
kokybés
p edika us
(Iep6a
1974,
90).
W.
Cha e’as
(1971),
J.
Pleinesas
(1976),
R.
Zimekas
(1980)
ski ia
eiksmo,
biisenos,
p oceso
p edika us
(panagiai
G enda
19825,
33:
jy.
S epano as
laiko
pag indiniais
is
p edika y
ipus,
a i inkangius
A is o elio
i&ski as
esmés,
biisenos,
san ykio
ka ego-
Tijas
(C enauos
1981,
131—
132),
o
V.
Bogdano as
pa eikia
kaip
bend ai
p ipazin-
as
eiksmo,
biisenos,
sa ybés
i
san ykio
p edika u
klases
(Bo ganos
1977,
51;
i ai iy
Klasi ikacijy
apZ alga
—
Cennpepc ona
1982,
88
.).
Nuoseklia
p edika-
y
Klasi ikacija
pagal
kelis
di e encinius
pozymius
pas a uoju
me u
suda é
T.
Bu-
lygina.
Sioje
Klasi ikacijoje
isy
pi ma
pagal
laiki8kumo
pozymi
a ski iamos
ypa-
ybés
nuo
eiSkiniy
(panagiai
Roseng en
1978,
379-380);
pas a ieji
oliau
pagal
dinamiSkumo
pozymi
ski s omi
i
eiksmus
(dinamixkus
eiSkinius)
i
biisenas
bei
si uacijas
(s a iskus
eiskinius),
0
eiksmai
pagal
ukmés
pozymj
ski s omi
i
p oce-
sus
i
i ykius
(Byse nya
1982).
A si ibojan
nuo
laikiSkumo
pozymio,
ku is
gali
bi i
susie as
su
eiksmazodzio
i
a dazodzio,
kaip
Zodziy
g ama iniy
klasiy,
di-
26
cho omija
(plg.
Ben enis e
1950,
21
.)
i
p edika inéje
sakinio
s uk i oje
apsk i-
ai
uzima
ypa inga
ie a,
ypa ybes
i
bisenas
bei
si uacijas
bi u
galima
jung i
j
iena
sink e inj
ipa
(plg.
Vendle
1967,
103)
i
sup ieSin i
su
eiksmais.
Jeigu
biise-
nos
kai a
ei’kian¢ius
p edika us,
L.
Cha e’o
adinamus
p ocesais,
p iski ume
i -
gi
p ie
biseny,
u é ume
d i
didziausias
p edika y
g upes
—
eiksmo
i
biisenos
(pla iausia
p asme)
p edika us.
Ne
i
okio
bend iausio
p edika y
suski s ymo
pakanka
am,
kad
subjek o
i
objek o
sa okas
bii y
galima
susie i
su
seman iné-
mis
unkcijomis
(au .
1982).
A ski ai
paim y
eiksmo
i
biisenos
p edika y
seman i-
nés
unkcijos
nesik yZiuodamos
jeina
i
bend esnes
subjek iniy,
objek iniy
bei
ad-
e bialiniy
san ykiy
ka ego ijas:
Seman iniai
san ykiai
i
unkcijos
( olés)
we
Su
eiksmo
p edika ais
siejamos
Su
biisenos
p edika ais
siejamos
Senan inis
san ykis
seman inés
unkcijos
seman inés
unkeijos
Subjek iniai
A
(A azia o
s e
éiy;
P
(S ikliné
suduzo)
Lie us
suplaké
ugius)
Pep
(Visi
idgi do
iukima)
B
(Té ai
u éjo
zemés)
Desc
(Duk é
bu o
g aizi;
Té as
bu o
moky ojasy
Objek iniai
P
(Me gai é
sudauzé
s ikline)
|
Con
(A¥
nezinau
ke
lio;
R
(Kaimynas
igkasé
g io i)
gee
pinien)
B
(ISsiundiau
lai ka
é ams)
R
(Pinigai
pa i o
anglimis)
I
(Pag iezk
smuiku)
Ad e bialiniai
Caus
(Zmonés
badu
mi é)
F
(A éjau
ki io)
M
(Gy ensime
ki aip;
Sa is
s é é
kilog ama)
L
(Gy enau
mies e;
Ejome
j
mies a;
Vaka e
a silo)
A siZ elgian
j
Sia
ko eliacija
subjek iniai,
objek iniai
bei
ad e bialiniai
san y-
kiai
gali
bu i
i8 eiks i
seman iniy
unkcijy
( oliy)
e minais.
Subjek a
galima
apib éz-
i
kaip
eiksmo
p edika y
agen a
i
bisenos
p edika y
pa ien a,
pe cipien a,
bene i-
cien
bei
desk ip y a.
Tokia
subjek o
samp a a
i¥
esmés
a i inka
i
jau
miné a
api-
b ézima:
,, eiksmo
a likéjas
a ba
biisenos
u é ojas“.
Ak an ai,
iesiogiai
salygo-
Jami
p edika o
seman ikos
i
a liekan ys
ki as
seman ines
unkcijas,
laiky ini
ob-
jek ais.
Ad e bialiniy
san ykiy
e minu
Zymimos
p ieZas ies,
ikslo,
ie os,
k yp ies,
laiko
bei
eiksmo
pobidzio
unkcijos
( olés),
biidingos
nuo
p edika o
labiau
nu o-
lusiems
ak an ams,
ku ie
daugeliu
a ejy
gali
bi i
laikomi
a ski ais
i auk iniais
p edika ais
(plg.
Helbig
1982,
28).
Gana
p oblemixka
y a
ins umen o
unkcija,
nes
eiksmo
p iemonés
eiSkéjai
ienuose
sakiniuose
y a
salygojami
p edika o
se-
man ikos
(p z.,
su
eiksmazodziais
g iez i,
skambin i,
ba skin i,
mojuo i
i),
ki uose
y a
akul a y iis
(p z.,
su
judéjimo
eiksmazodziais),
Daugelis
ju
i gi
gali
bi i
su-
27
p an ami
kaip
j auk iniai
p edika ai.
Kai
ku ie
y iné ojai
juos
bando
a ski i
nuo
objek y
i
ski i
p ie
os
pa ios
g upés,
kaip
i
laiko,
ie os
a
p ieZas ies
eiskéjus
(plg.
Cook
1978,
299;
Dik
1978,
39
.,
1980,
9;
lie u iy
kalbo y oje
—
D uk ei-
nis
1982,
16—17
su
li .).
Vis
dél o
u in
omenyje
ins umen o
Seman inj
y§j
su
agen-
u,
daznai
pas ebima
p iklausyma
nuo
p edika o
eikSmés,
a da%odine
aiska
i
daik iSkumo
eik3me
(Appa
1976,
6)
kol
kas
a odo
ikslingiau
ins umen o
unk-
cija
palik i
p ie
objek iniy
san ykiy
g upés.
Subjek o,
objek o
i
ad e bialiniy
na iy
sa okos,
miné u
bidu
ko eliuojamos
su
seman inémis
unkcijomis
( olémis),
gauna
labiau
apib éz a
u inj,
i§
esmés
ne-
p ieS a aujan j
jp as inei
a osenai:
jos
a i inka
su
eiksmo
i
biisenos
p edika-
ais
siejamy
seman iniy
unkcijy
g upes
kaip
aukS esnio
abs akcijos
laipsnio
ie-
ne ai.
Sude in i
a p
sa es
Siuo
me u
plagiausiai
a ojamus
sakinio
seman inés
s uk i os
modelius
y a
s a bu
i
dél
o,
kad
ju
aikymo
s i ys
né a
ienodos.
Tais
a eiais,
kai
eikia
apibidin i
sin aksinius
p ocesus,
labiau
p a a iis
y a
subjek o
a
objek o
sa okomis
apibend in i
Seman iniy
san ykiy
pluos ai;
an a
e us,
no-
in
uos
san ykius
nusaky i
konk e iau
(p z.,
alen ingumo
Zodynuose)
pa ankes-
nis
y a
seman iniy
unkciju
modelis.
IT
seman iniy
unkcijy
g upa imo ak ualuma
sakinio
s uk ii os
ap aSymui
bei
ipologijai
y a
a k eipe
démesj
i
ki i
y iné ojai.
A.
Kib ikas
am
eikalui
a o-
ja
hipe oliy
e mina,
ku iuo
Zymi
am
ik iems
kalby
sanda os
ipams
bidingus
seman iniy
unkcijy
( oliy)
pluos us,
ski ingai
ealizuojamus
io inéje
s uk i o-
je:
e ga y iniu kalby
Fak i y a,
akuza y iniy
kalby
Ak o iu;
ekspe ience io
( esp.
pe cipien o),
ecipien o
i
ikslo
unkcijas
jungia
i
Ad esa o
hipe ole
(Ku6pux
1979,
314-315;
1980,
328
.).
Subjek o
i
objek o
hipe oliy
( esp.
hipe unkcijy)
e minus
bal y
kalby
sang aziniy
eiksmaZodziu
Klasi ikacijai
aiko
E.
Geniu iené
(Ten ome e
1983,
15).
Tagiau
nei§sky us
eiksmo
i
biisenos
p edika y
y
hipe -
unkcijy
u inio
nebu o
galima
aiSkiai
apib éz i
seman iniu
pozi iu;
jos
buyo
lai-
komos
pusiau
sin aksinémis,
o
apibidinamos
a siZ elgian
i
i
komunikacines
ypa-
ybes
(plg.
okius
apib éZimus
kaip
,,pag indinis
si uacijos
daly is“;
»be a piskas,
a imiausias,
labiausiai
lieiamas
si uacijos
daly is“
Ku6pux
1979,
314).
Subjek iniy,
objek iniy
i
ad e bialiniy
san ykiu
g upés
y a
eikalingos
dél
o,
kad
lie u iy
kalboje,
kaip
i
ki ose
akuza y inio
sanda os
ipo
kalbose,
seman i-
nés
unkcijos
né a
koduojamos
iesiogiai.
Pa ien as
kons ukcijose
su
d i iegiais
p edika ais
ne
ik
eiSkiamas
ki aip
negu
kons ukcijose
su
ien iegiais
p edika ais
(plg.
Me gai é
sudauzé
s ikling
i
S ikliné
suduzZo),
be
i
ski ingai
daly auja
sin aksiniuose
p ocesuose,
ku iuos
seman iskai
apibidin i
unkcijy
( oliy)
e mi-
nais
bi y
keblu.
Pa yzdziui,
pasy inéje
ans o macijoje
s a biausia
aidmenj
u i
ne
agen o,
pa ien o
a
ki y
unkcijy,
be
subjek o
san ykio
su
eiksniu
paki i-
mas.
Kalboms,
ku iy
g ama inéje
sanda oje
seman inés
unkcijos
koduojamos
ie-
siogiai
(Van
Valin,
Foley
1980,
348—350);
Ku6pux
1980,
328
.
Hyxou
1982,
363),
subjek o
i
objek o
sa okos
(kaip
i
su
jomis
ko esponduojandios
sin aksi-
nés
eiksnio
bei
papildinio
sa okos)
gali
bi i
i
ne eikalingos.
Be
miné y
seman iniy
san ykiu,
sakinio
analizei
s a bi
pa ies
p edika o
eikSmés
komponen iné
s uk i a
bei
ak an y
e e encinés
ypa ybés;
aip
pa
dia
eikia
A si-
28
désningumy
—
am
ik os
hie a chijos,
pagal
ku ia
eiksnio
i
papildinio
sin aksi-
nés
unkcijos
gali
bi i
p iski iamos
ienokiq
a
ki okiq
seman ine
unkcija
u in-
iems
ak an ams
(Dik
1980,
14-15;
1980
a,
63—64).
Nuosekliai
ado aujan is
sin aksiniy
i
seman iniy
iene y
san ykiais
A.
Cholodo i iaus,
V.
Ch ako skio,
S.
Jachon o o,
G.
Silnickio
i
ki y
au o iy
suku as
dia eziy
modelis,
aiko-
mas
daugelio
kalby
ipologiniam
y inéjimui.
Viena
iS
Kli i iy
Sios
k yp ies
y iné-
jimuose
y a
subjek o
i
objek o
e miny
neapib éZ umas
i
nedi e encijuo a
a o-
sena,
ypa
bidinga
ling is iniams
da bams
omis
kalbomis,
ku ios
ne u i
pag e-
Giui
a ojamy
a i ikmeny
sin aksinéms
eiksnio
i
papildinio
sg okoms.
D iejy
e miny
eiliy
bu imas
lie u iy
kalboje
(kaip
i
daugelyje
sla y
kalby)
suda o
i in
palankias
salygas
apibidin i
ski ingy
analizés
lygmeny
iene us
i
jy
a pusa io
san ykius.
TS ados
1.
Sakinio
sin aksinés
i
seman inés
s uk i os
iene ai
apib éZiami
kiek iename
analizés
lygmenyje
a ski ai:
sin aksiniai
iene ai
—
pagal
Zodziy
o my
sin aksinius
ySius
sakinyje,
seman iniai
iene ai
—
pagal
seman ines
unkcijas
i
bend esnius
seman inius
san ykius.
2.
Ski iami
ys
pag indiniai
sin aksiniy
ySiy
ipai:
p ijungiamieji,
a pusa io
p iklausymo
(sasajos)
i
sujungiamieji
ySiai.
P ijungiamuoju
ySiu
Zodzio
o ma
j aukiama
j
sakinj
pe
nuo
jos
nep iklausoma
ki a
ZodZio
o ma,
a pusa io
p iklausymo
ySiu—pe
abipusiSkai
susijusiq
su
ja
zodzZio
o ma.
Sujungiamuo-
ju
ySiu
Zodziy
o mos
j aukiamos
j
sakinj
pe
ienoda
ySj
su
ki a
ZodZio
o ma.
Sin aksiniai
ySiai
o maliai
ealizuojami
de inimu
{bei
koo dina imu,
aldymu
i
Sliejimu.
3.
ZodZiy
o mos,
susijusios iesioginiais
y8iais,
suda o
Zodziy
junginius.
Zodziy
junginiai
(i8sky us
leksikalizuo us)
y a
ne
nomina y iniai
iene ai,
o
sakinio
sin-
aksinés
s uk i os
komponen ai,
i§ski iami
i ai iose
jo
skaidos
pakopose.
Pagal
sin aksiniy
ySiy
pobidj
ski iami
p ijungiamieji,
a pusa io
p iklausymo
i
sujun-
giamieji
ZodZiy
junginiai.
4.
Sin aksiniams
sakinio
s uk i os
iene ams
apibidin i
gali
bi i
a ojami
sakinio
daliy
e minai.
Tuo
a eju
sakinio
dalis
aip
pa
siiloma
apib éz i
pagal
Zodziy
o my
sin aksinius
ySius
su
sakinio
s uk i os
cen u
—
a iniu.
Sakinio
dalis,
ipiskais
a ejais
susijusi
su
a iniu
a pusa io
p iklausymo
ySiu,
laikoma
eiksniu,
susijusi
p ijungiamuoju
ySiu
—
papildiniu.
Papildiniai
sa o
uoZ u
ga-
li
bi i
ski s omi
i
iesioginius
papildinius,
ne iesioginius
papildinius
i
aplinkybes.
Sakinio
dalys,
susijusios
a p
sa es
sujungiamuoju
ySiu,
y a
iena iSés.
Sakinio
dalis,
susijusi
ka u
su
a iniu
i
su
eiksniu
a ba
papildiniu
d ilypiais
p ijungiamai-
siais
ySiais,
laikoma
a ininiu
paZyminiu.
Ki i
pazyminiai,
ne u in ys
iesioginio
ySio
su
a iniu,
y a
ne
sakinio
dalys,
o
ik
jy
modi ika o iai.
Vado aujan is
sin ak-
siniais
k i e ijais
ad.
su es inis
a inys
daugeliu
a ejy
gali
bi i
skaidomas
j
a inj
i
nuo
jo
p iklausoma
eiksnj
a
papildinj,
a¢iau
jung ies
kons ukcijos
su
a da-
ZodZiais
laiky inos
sudé iniu
a iniu.
22°
35

5.
Sakinio
seman inés
s uk i os
iene ai
apib éziami
pagal
p edika o
eik§-
Ininius
san ykius
su
leksemomis
ig eikS ais
a gumen ais
(ak an ais).
Ak an y
seman-
inés
unkcijos
(agen o,
pa ien o,
bene icien o
i
pan.)
nus a omos
signi ikacinia-
me
lygmenyje
a siZ elgian
i
p edika o
eikSme,
a spindingia
kalbé ojo
poziii j
i
si uacija.
6.
Ski iamos
d i
bend iausios
p edika u
seman inés
g upés:
eiksmo
i
biise-
nos
p edika ai
(p ie
bisenos
p edika y
p iski iami
i
p edika ai,
Zymin ys
daik y
Klases,
sa ybes
bei
p ocesus).
Remian is
okia
p edika y
subka ego izacija
seman-
ykius
a i inka
eiksmo
p edika y
agen o
i
bisenos
p edika y
pa ien o,
pe cipien-
o,
bene icien o
bei
desk ip y o
seman inés
unkcijos;
objek inius
san ykius
—
eiksmo
p edika y
pa ien o,
ezul a o,
bene icien o,
ins umen o
i
bisenos
p edi-
ka y
kon en y o,
ezul a o
unkcijos.
Ad e bialinius
san ykius
a i inka
p ieZas-
ies,
ikslo,
ie os,
k yp ies,
laiko
bei
eiksmo
pobiidzio
unkcijos,
biidingos
labiau
nuo p edika o
nu olusiems
ak an ams,
ku ie pa ys
gali
bi i
laikomi
j auk iniais
p edika ais.
Tuo
bidu
subjek iniai,
objek iniai
i
ad e bialiniai
san ykiai
apib é-
Ziami
p edika y
bend iausiy
g upiy
i
seman iniy
unkeijy
( oliy)
e minais.
7.
Monocen inis
sin aksiniy
ySiy
modelis
y a
ko elia y us
sakinio
b anduo-
lio
loginei
schemai.
No s
iesioginio
a i ikimo
a p
daugelio
sakiniy
sin aksinés
i
seman inés
s uk i os
ne a,
be
kiek iena
sakinio
dalis
a
ZodzZiy
junginio
démue
gali
bi i
apibiidin a
pagal
di e encijuo y
sin aksiniy
i
seman iniy
iene y
san y-
Kius.
LITERATORA
Ab aham
W.
(Ed.)
Valence,
Seman ic
Case
and
G amma ical
Rela ions,
—
Ams e dam,
1978.
G amma ical
Rela ions.
—
In:
Ab aham
(ed.)
1978,
p.
695—723.
Amb azas
V.
Lie u iy
kalbos
a dininko
su
daly iu
(nomina i us
cum
pa icipio)
s uk a-
Ta
i
aida.
~
Kn.:
Lie u iy
kalbo y os
klausimai,
V.,
1978,
.
18,
p.
7-68.
Amb azas
V.
Lie u iy
kalbos
daly iy
is o iné
sin aksé.
—
V.,
1979,
Amb azas
V.
Dél
sin aksiniy
i
seman iniy
e miny
san ykio.
—
Kn,:
Sin aksés
i
seman i-
Kos
klausimai.
Siauliai,
1982,
p.
6—7.
Ande son
J.
M.
The
G amma
o
Case:
Towa ds
a
Localis ic
Theo y.
—
Camb idge,
1971,
Babby
L.
H.
A
T ans o ma ional
G amma
o
Russian
Adjec i es.
—
The
Hague,
Pa is,
1975.
Balke i ius
J.
Daba inés
lie u iy
kalbos
sin aksé.
—
V,,.
1963.
Balke i ius
J.
Sakinio
Ppama as
eiksmazodis.
—
Misy
kalba,
1983,
N .
3,
p.
3-6.
Beche
J.
E ga i i y
and
he
Cons i u ion
o
G amma ical
Rela ions,
—
Tn:
Plank
(ed.)
1980.
Becke
K.
F,
O ganism
de
Sp ache
als
Einlei ung
zu
deu schen
G amma ik.
—
F ank u
am
Main,
1827,
Bélio é
H.
Séman ick4
s uk u a
é y
a
ka ego ie
padu,
—
P aha,
1982.
Bendix
E.
H.
Componen ial
Analysis
o
Gene al
Vocabula y.
—
Blooming on,
1966,
Ben enis e
E,
La
Ph ase
nominale,
—
Bulle in
de
la
Socié é
de
linguis ique,
1950,
.
46,
p.
19-36,
36
Ben enis e
E.
,,E e“
e
,,a oi “
dans
leu s
onc ions
linguis iques.
—
Bulle in
de
la
Socié é
de
linguis ique,
1960,
ol.
55.
Bloom ield
L.
Language.
—
New
Yo k,
1933.
Cha e W.
L.
Meaning
and
he
S uc u e
o
Language.
—
Chicago,
London,
1971.
Cha e
W.
L.
Gi eness,
Con as i eness,
De
ini eness,
Subjec s,
Topics,
and
Poin
o
View.
—
In:
Li
(ed.)
1976,
p.
27-55.
Chomsky
N.
Aspec s
o
he
Theo y
o
Syn ax.
—
Camb idge
(Mass.),
1965.
Chomsky
N.
Topics
in
he
Theo y
o
Gene a i e
G amma .
—
In:
Sebeok
(ed.)
1966.
Cole
P.,
Sadock
J.
M.
(Ed.)
Syngax
and
Seman ics.
Vol.
8.
G amma ical
Rela ions.
—
New
Yo k,
San
F ancisco,
London,
1977.
Com ie
B.
Causa i es
and
Uni e sal
G amma .
—
In:
T ansac ions
o
he
Philological
Socie-
y,
1974,
p.
1-32.
Com ie
B.
Language
Uni e sals
and
Linguis ic
Typology.
—
Ox o d,
1981.
Cook
W.
A.
A
Case
G amma
Ma ix
Model.
—
In:
Ab aham
(ed.)
1978,
p.
295—309.
DaneS
F.
Sa zgliede
und
Sa zmus e .
—
In:
Bei age
zu
P oblemen
de
Sa zgliede .
Leipzig,
978.
Dik
S.
C.
Func ional
G amma .
—
Ams e dam,
1978.
Dik
S. C.
S udies
in
Func ional
G amma .
—
London,
1980.
Dik
S.
C.
Se en een
Sen ences:
Basic
P inciples
and
Applica ion
o
Func ional
G amma .
—
h:
Mo a esik,
Wi h
(ed.)
1980
(a),
p.
45—75.
D uk einis
A.
Objek o
sa oka
i
kai
ku ie
pozymiai.
—
Kalbo y a,
1982,
.
23(1),
p.
15—20.
E ben
J.
Ab iB
de
deu schen
G amma ik.
—
Be lin,
1964.
Fillmo e
Ch.
J.
The
Case
o
Case.
—
In:
Uni e sals
in
Linguis ic
Theo y.
New
Yo k,
1968,
p.
1-88.
Fillmo e
Ch.
J.
The
Case
o
Case
Reopened.
—
In:
Cole,
Sadock
(ed.)
1977,
p.
59—82.
Flimig
W.
De
Sa zbau
(die
Syn ax).
—
In:
Die
deu sche
Sp ache
(Kleine
Enzyklopadie),
Leipzig,
1970,
Bd.
2,
S.
908—978.
F ies
C. C.
The
S uc u e
o
English.
—
New
Yo k,
1952.
Ga y
J.
O.,
Keenan
E. L.
On
Collapsing
G amma ical
Rela ions
in
Uni e sal
G amma .
—
In:
Cole,
Sadock
(ed.)
1977,
p.
83-120.
GeniuSiené
E.
Dél
pasy inés
in anzi y iniy
eiksmazodziy
o mos.
—
Kalbo y a,
1972,
.
24(1),
p-
27-31.
Glinz
H.
G amma ik
und
Sp ache.
—
In:
Mose
(H sg.)
1962,
p.
42—60.
Glinz
H.
De
deu sche
Sa z.
—
Diisseldo ,
1965.
Golab
Z.
P éba
klasy ikacji
syn ak ycznej
czasownikéw
polskich
(na
zasadzie
kono acji).
—
Biule yn
Polskiego
Towa zys wa
Jezykoznawczego,
1967,
.
25,
p.
3—43.
G ebe
P.
De
G oBe
Duden.
G amma ik
de
deu schen
Gegenwa ssp ache.
—
Mannheim.
1959.
G eenbe g
J.
H.
(Ed.)
Uni e sals
o
Human
Language.
Vol.
4.
Syn ax.
—
S an o d,
1978.
G enda
C.
VeiksmaZodzio
seman ika
i
ZodZiy
junginio
s uk a.
—
Kn.:
Vien isinio
sakinio
seman ika.
V.,
1982,
p.
31—56.
Hays
D.
G.
Dependency
Theo y.
A
Fo malism
and
some
Obse a ions.
—
Language,
1964,
N
4,
p.
511—525.
Helbig
G.
Valenz—Sa zgliede —Seman ische
Kasus—Sa zmodelle.
—
Leipzig,
1982.
Helbig
G.,
Schenkel
W.
Wo e buch
zu
Valenz
und
Dis ibu ion
deu sche
Ve ben.
—
Leip-
zig,
1973.
He inge
H.
J.
Theo ie
de
deu schen
Syn ax.
—
Miinchen,
1970.
Hijelmsley
L.
P olegomena
o
a
Theo y
o
Language.
—
Indiana,
1953.
Hocke
C.
F.
A
Cou se
in
Mode n
Linguis ics.
-
New
Yo k,
1958.
Hudson
R.
A.
Cons i uency
and
Dependency.
—
Linguis ics,
1980,
ol.
18,
p.
179—198.
Jablonskis
J.
Rink iniai
a8 ai.
T.
1 /
ed.
Palionis
J.
/
—
V.,
1957.
Jackendo
R.
S.
Seman ic
In e p e a ion
in
Gene a i e
G amma .
—
Camb idge
(Mass.),
72.
37
Jackendo
R.
S.
Mo phological
and
Seman ic
Regula i ies
in
he
Lexicon,
—
Language,
1975,
ol.
51,
N
3,
p.
639-671.
Johnson
D.
E.
On
Rela ional
Cons ain s
on
G amma s.
—
In:
Cole,
Sadock.
(ed.)
1977,
p.
151-178.
Johnson
D.
E.
On
Keenan’s
De ini ion
o
»Subjec
o “.
—
Linguis ic
Inqui y,
1977
(a),
N
8,
Pp.
673—692.
Johnson
D.
E.
Towa d
a
Theo y
o
Rela ionally
Based
G amma ,
—
New
Yo k,
London,
1979,
Johnson
D.
E.,
Pos al
P.
M.
A c
Pai
G amma .
—
P ince on,
1980,
Kahn
Ch.
H.
The
G eek
Ve b
» o
be“
and
he
Concep
o
Being.
—
Founda ions
o
Language,.
1966,
ol.
2,
N
3.
Ka ceyskij
S.
Su
la
pa a axe
e la
syn axe
en
usse.
—
Cahie s
F.
de
Saussu e,
1948,
N
7.
Ka ku iené
L.
Daba inés
lie u iy
kalbos
beasmeniai
eiksmaZodiniai
sakiniai
su
inagininku.
—
LTSR
MA
da bai.
Se ija
A,
1980,
.
1
(70),
p.
107-116.
Keenan
E.
L.
Towa ds
a
Uni e sal
De ini ion
o
,,Subjec “,
—
In:
Li
(ed.)
1976,
p.
303-333.
Ku ylowicz
J.
Esquisses
linguis iques.
—
W oclaw-K akéw,
1960.
Ku y owicz
J.
The
In lec ional
Ca ego ies
o
Indo-Eu opean.
—
Heidelbe g,
1964.
Labu is
V.
Zodziu
junginiy
p oblemos.
—
V.,
1976.
Labu is
V.
Sin aksés
ap aSymo
galimybés
i
uzZda iniai,
—
Kalbo y a,
1981,
.
32
(D,
p.
54—59_.
Lamp ech
A.
Rela ionale
Sa zanalyse.
—
Miinchen,
1983.
Lehmann
W.
P.
A
S uc u al
P inciple
o
Language
and
I s
Implica ions.
—
Language,
1973,
ol.
49,
p.
47—66.
Lehmann
W.
P.
P o o-Indo-Eu opean
Syn ax.
—
Aus in,
London,
1974.
Li
Ch.
(Ed.).
Subjec
and
Topic.
—
New
Yo k,
1976.
Lie u iu
kalbos
g ama ika,
—
V.,
1965,
.
1;
1971,
.
2;
1976,
.
3.
Lyons
J.
In oduc ion
o
Theo e ical
Linguis ics.
—
Camb idge,
1968.
Lyons
J.
Seman ics.
—
Camb idge,
1977,
ol.
1—2.
Ma ine
A.
L’Au onomie
syn axique.
—
In:
Mé hodes
de
la
g ammai e.
Pa is,
1966.
Ma ine
A.
Con en ions
pou
une
isualisa ion
des
Tappo s
syn axiques.
—
Linguis ique,
1973;
ol..9,
1,
p.
5—16.
MeCawley
J.
D.
An
Un-Syn ax.
—
In:
Mo a esik,
Wi h
(ed.)
1980,
p.
167-194,
McCawley
J.
D.
E e y hing
ha
Linguis s
Ha e
Always
Wan ed
o
Know
abou
Logic
(bu
we e
ashamed
o
ask).
—
Chicago,
1981.
Meille
A.
In oduc ion
a
I’é ude
compa a i e
des
langues
indo-eu opéennes.
—
Pa is,
1934.
Mo a esik
E.
A.
Ag eemen .
—
In:
G eenbe g
(ed.),
1978,
p.
331—374.
Mo a esik
E.
A.,
Wi h
J.
R.
(Ed.)
Syn ax
and
Seman ics.
Vol.
13.
Cu en
App oaches
o:
Syn ax.
—
New
Yo k,
London,
e c.,
1980.
Mose
H.
(H sg.)
Das
Ringen
um
eine
neue
deu sche
G amma ik.
—
Da ms ad ,
1962.
Paulauskiené
A.
G ama inés
lie u iy
kalbos
eiksmaZodzio
ka ego ijos.
—
V.,
1979.
Pauliny
E.
Slo enski
g ama ika
(Opis
jazyko ého
sys ému).
—
B a isla a,
1981.
Pe lmu e
D.
M.
Rela ional
G amma .
—
In:
Mo a esik,
Wi h
(ed.)
1980,
p.
195—229.
Pe lmu e
D.
M.,
Pos al
P.
M.
Towa d
a
Uni e sal
Cha ac e iza ion
o
Passi iza ion.
—
In:
P oceedings
o
he
Thi d
Annual
Mee ing
o
he
Be keley
Linguis ic
Socie y.
Be keley,
1977.
Plank
F,
(Ed.)
E ga i i y.
Towa ds
a
Theo y
o
G amma ical
Rela ions.
—
New
Yo k,
1980.
Pleines
J.
Handlung,
Kausali a ,
In en ion:
P obleme
de
Besch eibung
seman ische
Rela-
ionen.
—
Tiibingen,
1976.
Po s
T. C.
Case-G amma
as
Componen ial
Analysis.
—
In:
Ab aham
(ed.)
1978,
p,
399—
458.
Robinson
J.
J.
Dependency
S uc u es
and
T ans o ma ional
Rules.
—
Language,
1970,
ol.
46,
N
2,
p.
259~285,
Roseng en
I.
Die
Beziehung
zwischen
seman ischen
Kasus ela ionen
und
syn ak ischen
Sa z~
glied unk ionen:
de
eie
Da i ,
—
In:
Ab aham
(H sg.).
1978,
p.
377—398.
38
Schach e
P.
Re e ence-Rela ed
and
Role-Rela ed
P ope ies
o
Subjec s.
—
In:
Cole,
Sadock
ed.)
1977,
p.
279-306.
Schmals ieg
W.
R.
Indo-Eu opean
Linguis ics.
A
New
Syn hesis.
—
Uni e si y
Pa k
and
Lon-
don,
1980.
Schmi
Jensen
J.
Les
syn axemes.
—
In:
Mé hodes
de
la
g ammai e.
Pa is,
1966,
p.
161—
164.
Sebeok
T. A.
(Ed.)
Cu en
T ends
in
Linguis ics.
Vol.
3.
Linguis ic
Theo y.
—
The
Hague,
1966.
Si au as
V.
VeiksmazZodinis
a inys
daba inéje
lie u iy
li e a ii inéje
kalboje.
Filol.
kand.
dis.
( ank .)
—
V.,
1968.
Si au as
V.
Dél
pasy iniy
o mu
ak y inés
eik’més.
—
Kalbo y a,
1970,
.
21(1),
p.
71—74.
Si au as
V.
Pag indiniy
sakinio
daliy
de inimas.
—
V.,
1978.
Si au as
V.
Sakinio
dalys.
—
K.,
1981.
Sliziené
N.
Veiksmazodziy
alen ingumo
klausimu.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai,
1978,
a .
18,
p.
107-124.
SliZiené
N.
Subjek inimo
i
objek inimo
aidmuo
nus a an
lie u iy
kalbos
eiksmaZodZiy
-sin aksinj
alen inguma.
-
LTSR
MA
da bai.
Se ija A,
1980,
.
1
(70),
p.
93—105.
S a os a
S.
The One
Pe
Cen
Solu ion.
—
In:
Ab aham
(ed.)
1978,
p.
459—575.
S eele
S.
Wo d
O de
Va ia ion.
A
Typological
S udy.
—
In:
G eenbe g
(ed.)
1978,
p.
585—
624.
S ein hal
H.
G amma ik,
Logik
und
Psychologie.
—
Be lin, 1855.
S ockwell
R.
P.
Summa ion
and
Assessmen
o
Theo ies.
—
In:
Mo a esik,
Wi h
(ed.)
1980,
p.
353-381.
Tchekho
C.
Aux
ondamen s
de
la
syn axe:
l’e ga i .
—
Pa is,
1978.
Tesnié e
L.
Elémen s
de
syn axe
s uc u ale.
—
Pa is,
1959.
T ube zkoy
N.
Le
appo
en e
le
dé e miné,
le
dé e minan
e
le
dé ini.
—
In:
Mélanges
de
‘linguis ique
o e s
4
Ch.
Bally.
Gené e,
1939,
p.
75—82.
Valeckiené
A.
P edika y inis
pazyminys
kaip
a ski a
sakinio
dalis.
—
Kn.:
Lie u iy
kalbo y-
wos
klausimai,
1967,
.
9,
p.
97-114.
Van
Valin
R.
D.,
Foley
W.
A.
Role
and
Re e ence
G amma .
—
In:
Mo a esik,
Wi h
(ed.)
1980,
p.
329-352.
Van
Valin
R.
G amma ical
Rela ions
in
E ga i e
Languages.
—
S udies
in
Language.
Ams e -
dam,
1981,
ol.
5,
p.
361—394.
Vendle
Z.
Ve bs
and
Times.
—
In:
Z.
Vendle .
Linguis ics
in
Philosophy.
I haca.
1967.
Wie zbicka
A.
Seman ic
P imi i es.
—
F ank u
am
Main,
1972.
Wie zbicka
A.
Dociekania
seman yczne.
—
W oclaw-Wa szawa-K akéw,
1976.
Zimek
R.
Séman icka
ys a ba
é y:
Obecneling is ické
p oblémy
me odologie
syn ak ické
-séman iky
uS inu.
—
P aha,
1980.
Aymonn
B.
IT’.
B egenu e
B
CHHTaKcHc
COBpeMeHHO O
HeMel[Ko o
a3bIKa.
—
M.,
1955.
Aymoun
B. I.
Ocuoss
Teopun
pamMa uxu.
—
M.
—
JI.,
1964.
Auexcanapos
H.
M.
IIpo6sema
s opocTeneHHbIx
YWIeHOB
IpeNIOXKeHHA
B
PYCCKOM
A3bIKe.
—
Yu.
sa .
JITTIM
un.
A.
WU.
Tepuena.
JI.,
1963,
7.
236.
Anpecan
IO.
JI.
Jlexcuueckaa
ceman uka.
—
M.,
1974,
Apsa
H. H.
Komnouen He ii
anamu3
ceMaHTH4ecKkoli
CTpyKTYpBI
MpocTo o
mpesoKeHHA.
—
“Yepxosup ,
1976.
Apy onosa
H.
JI.
[[peqmoxe ne
u
e o
cmsicn.
—
M.,
1976.
Bapxygapos
JI.
C.
C pyx ypa
mpoc o o
mpenuioxKeHua
B
aHI MiicKoM
s3bIke.
—
M.,
1966.
Benomankosa
B.
A.
CoppemMenubiii
pyccKuii
a3bik.
Cun axcuc.
—
M.,
1977.
Bexouankosa
B.
A.
Cun axcuc.
— B
kx.:
Coppemennb i
pyccknii
a3p
/
Ton
pen.
Bes o-
qamkopoi
B.
A.
M.,
1981,
c.
363—552.
Bup oann
Ji.
A.
Konc pyxumm
c
da30BbiMu,
MOaIbHBIMH
H
Kay3aTHBHEIMM
ia osaMa.
—
B
xu.:
CemaHTHka
4
CHHTaKCHC
KOHCTpyKUHi
C
UpeyMKaTHbIMH
akTaHTaMH.
JI.,
1981,
c.
71—88.
Byai nna
T.
B.
K
noc poenu o
THMOO MH
peqHKaTOB
B
PyCCKOM
si3bIKe.
— B
KH.:
CemaH-
~TMYeCKHe
THIIBI
MpequKaTos.
M.,
1982,
c.
7—85.
39
Bo yanos
B.
B.
CemanTuko-cun akcueckas
Op aHH3ayua
mpeznoxenud.
—
JI.,
1977.
Baneiixa
JI.
Tpaxcno3uy4s
B
sHMTOBCKOM
MW
aHIsIMlicKOM
s3bIKax,
—
Bus eu oc,
1980.
Bapaym
WM.
®.
Ocuops
OnAcaTeMbHOK
MMH BucTHKH.
—
M,,
1977,
Buno payos
B. B.
Pycckui
s351K,
—
M.—JI.,
1947.
Buno payos
B.
B.
Bsegenue.
—
B
xu.:
T’pamma uxa
pyccKo o
asbika.
M.,
1954,
7.
2, 4.
1,
Buuo pagos
B.
B.
Vs6p.
p.
Uccnenosanus
mo
Pycckol
pamMa uxe.
—
M,,
1975.
Tax
B. P.
K
mpo6neme
CHHTaKcH4eckoi
ceManTuKu
(cemanTuyeckas
HHTep pe auna
,. nyOnn-
HBIX“
H
,,WOBepxHOCTHEIX“
cTpyk yp).
—
B
xn:
VWusapuan apie
CHHTaKcH4eckne
3HayeHuT
w
cTpykTypa
mpensoxe as,
M.,
1969,
c.
77—85.
Tax
B. I.
Beicka3pipanne
a
cuTyayus.
—
B
kx.:
Tpo6neme
CTPYKTYpHO
THHTBUCTHKH
—
1972.
M.,
1973,
c.
349-372,
Tenayse
H.
O.,
Taiiqaposa
®,
A,
O
BbIPAXKeHHH
CYOLEKTHO-OObEKTHEIX
OTHOMeHH
B
u6e~
Pulicko-KaBKa3cKux
s3bIKax,
—
B
KH:
Ka e opua
cyOzex a
u
oOnex a
B
ABbIKAX
PasHYHBIX
TH
nos.
JI.,
1982,
c.
154—188,
Ten omene
9.
Pedu exc isneie
ia ons
B
Gan uiicxux
a35 Kax
4
THHOMO HA
pediexcusos,
—
Busbu oc,
1983.
Taayxuii
A.
B.
®opmambubie
pamMaTuKu
u
ABbIKH.
—
M.,
1973.
Tpamma uxa
mu oscxo o
s3bika.
—
Bumpu oc,
1985.
Tpamma aka
pyccko o
s3b ka.
—
M.,
1952,
7.
1;
1954,
7, 2.
Tyxman
M.
i.
Tlosuunsa
NOMexkalle o
B
ASBIKAX
pas H4HEX
Tumos.
—
B
xu.:
Unens
mpex-
JOKCHHSA
B
ASBIKAX
Pa3H4HEIX
THMOB,
3E,
1972;
c=
27,
Exau3apeukosa
T.
A.,
Tonopos
B.
H.
A3p1K
Has .
—
M.,
1965,
S3oaoTosa
T .
A.
K
Bopocy
06
o6 ex e
CHHTaKCHYeCKHX
uccHenOBaHHi .
—
Wisp,
AH
CCCP.
Cep.
mu -psi
u
#3.,
1979,
Ne
1,
3ono ona
T .
A.
Kommynuka ususie
ACHEKTBI
pyccKO O cHHTaKcuca,
—
M.,
1982.
Kappu
X.
Ocnosanua
MaTeMaTH4ecKkok
No uKu
(Tep.
c
au m.),
—
M.,
1969.
a
Kacesuy
B.
B.,
Xpakogcxuii
B.
C,
O6nme
sonpocs
CeMaHTHKH
KOHCTpyKUMi
¢
mpenuKaT-
HBIMH
akTaHTamMu.
—
B
xu.:
Ceman uka
1
CHHTAKCHC
KOHCTPYKUMi
C
IIpenMKaTHBIMM
aKTaHTa-
Mu.
JI.,
1981,
c.
7—23.
Ku6pux
A. E.
Tloguiexanyee
4
mpoOs ema
yuupepcasmsnoi
Mone
#3b1ka.
—
Vi3n.
AH
CCCP.
Cep.
mu -ps
1
513.,
1979,
T.
38,
No
4,
c.
309-317,
KuGpnx
A.
E.
TIpequxa uo-ap ymen upie
OTHOMIeHHA
B
CeMaHTHYecKH
SP aTHBHBIX
s3bE
xax.
—
Vi3n.
AH
CCCP.
Cep.
au -ps
a
3.,
1980,
T.
39,
No'4,
c.
324—335,
KuGpux
A.
E.
TIpo6s ema
cun axcuyecknx
OTHOUeHH
B
YHUBepcabHO
TpaMMaTuke,
—
B
xx.:
Hopoe
3apyOexHoi
muu euc HKe.
M.,
1982,
mum.
11,
c.
5—36,
Kpxuxkosa
E.
Tpo6nema
Hpoc o o
mpenoxenusa,
—
Ceskoslo enské
usis ika,
1967,
N
2.
J om es
T.
Ti.
C pyx ypa
mpennoxenna
p
COBP€MCHHOM
PyYCCKOM
s3EIKe,
—
M.,
1979.
Jlonamos
10.
A.
O
TpaMMa THeckux
cpeycTBax
BbIPAKeHHA
CyObeKTa
u
OObEKTOB
B
an0an-
CKOM
s3bIke.
—
B
xu.:
Ka e opna
cyObex a
u
OOnexTa
B
ABbIKAX
Pa3sMYHEIX
THTOB,
JI.,
1982,
c.
101—124.
Mocka.cxaa
O.
VU.
TIpo6i ems
cuc emuo o
OmucaHMa
CHHTaKcuca.
—
M.,
1974,
Mpasex
P.
Cun akcuyeckaa
Auc puOyyna
a onos
m
ux
Kulacch .
—
BA,
1964,
Ne
3,
Myxun
A.
M.
@ynkumonansybii
ana
CMHTAKCHYCCKUX
9yleMeHTOB,
—
M.—JI.,
1964.
Myxun
A.
M.
C pyx ypa
TIpeMOxKeHHi
w
ux
Moen,
—
JI.,
1968.
Hynon
M.
O
HomMiexayux
uw
TonuKax.
—
B
KH,:
Hosoe
8
sapy6exnoi
JHHTBUCTHKe.
M.,
1982,
wem.
11,
c.
356—375.
Tlaayyena
E.
B.
O
cnocobax
MpelcTaBiewua
cHATakcHyecKoi
CTPYKTYpsI
Tpenoxexus,
—
BA,
1964,
Ne
2.
Tlemkoscxnii
A.
M.
Pycckuii
cnn axcuc
p
Hay4HOM
OcBelleHuH.
—
M.,
1956,
Poxnosexas
M.,
TL.
Ouepxu
mo
cuuTakcucy
6om apcKo o
“mTepa ypHo o
s3piKa.
Mpenne-
2KeHHA
C
TIpeMMKaTHBHBIM
onpeneneHHem.
—
M.,
1979.
40

Pycckas
pamma uka.
T,
2:
Cun axcuc.
—
M.,
1980.
Tionos
A.
C.
Tonsexau ee
u
cKa3yemMoe
B
CTpyKType
IpOcTo o
MpeAO%*KeHHA
COBpeMeHHOTO
pyccKo o
uMTepa ypHo o
s3bIka.
—
Tlepmb,
1974.
Pacnonos
HM.
I.
U o
akoe
c pyK ypHas
cxema
mpenyioxenua.
—
BA,
1976,
Ne
2.
Pacnonos
HM.
I.
Cxa3yemoe
Kak
KOHCTpyKTHBHBI
WeHTp
Upewomenus.
—
B
xu.:
Teope u-
yeckHe
MmpoOseMbI
CHHTaKcHca
COBpeMeHHEIX
uHZOeBpo elickux
s3bIKOB.
JI.,
1975,
c.
162—168.
Pes3un
WH.
VW.
Cospemenuas
c pyk ypHax
Ma suc uka.
—
M.,
1977.
Cenneepc osa
O.
H.
Ceman uueckui
anamu3
9K3HCTeHIMasIbHBIX
UM
MOCeCCHBHBIX
KOHCTPyK-
uu
B
an imiickom
«3bike.
—
B
xu.:
Ka e opuu
Opi us
u
oOnananua
B
A3biKke.
M.,
1977,
c.
5—67.
Cenusepc osa
O. H.
B opoi
sapwan
KnaccudbukanMOHHO
CeTKM
MU
OMMcaHHe
HEKOTOPBIX
mpe ukaTHBIX
THIOB
pyccKo o
s3bIKa.
—
B
xH.;
CemanTwyeckue
Tums
mpenuka os.
M.,
1982,
c.
86-157.
Cxo6ankosa
E.
C.
Co nacosanne
u
ympapsenue
B
pyccKoM
s3pike.
—
M.,
1971.
Cxo6anxoza
E.
C.
Cospemenun ii
pycckuii
a3b1K.
CanTakcHc
mpoc o o
mpejioxeHHa.
—
M.,
1973.
Cmupsankai
A.
UW.
Cun axcuc
an nuiicxo o
s3bika.
—
M.,
1957.
C e6nun-Kamencxnii
M.
M.
C opxoe
B
a3bIkosHaHun.
—
JI.,
1974.
C enanos
IO.
C.
K
ysusepcansxoi
Knaccudukayuu
mpenuka os.
— M3sn.
AH
CCCP.
Cep.
HT-pbl
W
43.,
1980,
T .
39,
Ne
4,
c.
311-323.
C enaxos
10.
C.
mesa.
IIpeauxa e .
IIpennoxenua.
—
M.,
1981.
Cycos
HW. TI.
Ceman uueckas
c pyk ypa
mpenioxe usa.
—
Tysia,
1973.
@u nanos
C.
A.
O
MoxesmaposanHu
cHHTaKcHca
B
CTpyKTYpHO
smH BucTHKe.
— B
KH.:
Tipo6nems
c pyk ypHok
muu suc ucn.
M.,
1962,
c.
100—113.
Xonoxosny
A. A.
Mpobsems
pamma uueckoli
Teopun.
—
JI.,
1979.
Xpakosexuii
B.
C.
Maccupypie
konc pykuuu.
— B
kH.:
Tumouo na
MaccHBHbIX
KOHCTpyk-
yu.
Ama esp
uw
3ano u.
JI.,
1974,
c.
5—45.
Xpaxoscxuii
B.
C.
poOsems
knaccuiuxaiun
cuHTakcH4ueckux
akTanTos.
—
B
xH.:
J[ma e-
3h
uM
3ano u.
JI.,
1975,
c.
274—280.
Xpaxoscknii
B.
C.
3ano
u
pedaexcus.
—
B
xx.:
poOnemp
eopuu
pamMa Tuyecko o
3a-
no a.
JI.,
1978.
Xpaxoscxnii
B.
C.
J[ua e3a
u
pe bepen Hoc s.
—
B
KH.:
3ao oBbie
KOHCTpyKIHH
B
pa3HO-
CTPyKTypHbix
s3p Kax.
JI.,
1981,
c.
5—38.
Ueps
A.
Bsenenue
8
MaTemaTuyecky10
Jo uxy.
—
M.,
1960,
7.
1.
Unko6asa
A.
C.
[po6sema
sp a usnoi
KoncTpykumM
B
uOepHiicKO-KaBKa3CKHX
A3bIKaX.
—
B
ku.:
Sp aTupnasd
KOHCTpyKUMA
DpeqioxKeHud
B
ABLIKAX
pasmM4HbIX
TuOOB.
JI.,
1967,
c.
10—32.
IWaxma os
A.
A.
Cun axcuc
pyccxo o
a3bika.
—
M.—JI.,
1941.
Iilsezosa
H.
10.
Toc poenne
pa3zena
,,CuH TaKcuc
ciloBoco¥eTaHua
uM
Mpoc o o
mpen0-
enna".
—
B
xH.:
OcHosbl
MocTpoeHua
omMcaTesbHOii
paMMaTHKH
COBpeMeHHOTO
pyccKo o
wmMTepa ypHo o
A3bIka.
JI.,
1966,
c.
167—205.
Tlimenes
JI.
H.
Cwu axcuueckad
4eHHMOCTS
BbICKa3bIBAaHHA
B
COBpeMcHHOM
pyccKoM
saabixe.
—
M.,
1976.
;
Ily6ux
C.
A.
Uepapxusa
unenos
mpenioxKennad
B.
HHTOeBponelickux
s3b kKax.
—
B
KH.:
Ka e-
Topusa
cy6bek a
uw
OOBbEKTA
B
ASbIKAX
pa3sIM4HbIX
THMOB.
JI.,
1982,
c.
125—134.
Ilep6a
JI.
B.
Asp kopasx
cuc ema
u
peyenad
Aex enbHoc b.
—
M.—JI.,
1974.
Sixon os
C.
E.
Knaccs
na onos
wu
manexHoe
o bopmienue
akTan os.
— B
xKH.:
Ipo6sems
Teopum
paMMa TH4ecko o
3aso a.
JI.,
1978.
B.
AMBPA3AC
EXQHHHMbI
CHHTAKCHYECKOR
M
CEMAHTHYECKOA
CTPYKTYPbI
TIPEAJIOKEHHSA
B
JIMTOBCKOM
S3bIKE
Pe3ziome
EquHuupl
cHHTaxcuyeckoi
u
cemanTHdecKoi
CTPYKTYPbI
MpeqioxXeHAA
OMpe ensoTcA
OTHE
HO
Ha
K@KOM
YpOBHe
aHasu3a:
eNMAMUbI
CHHTAKCHYeCKOi
CTPYKTYpbI
—
Ha
OCHOBaHHM
CHHTaK-
‘CHYECKAX
CBA3ei
CHOBOOpM
B
IpensOxKeHHH,
CAUHMINSI
COMaHTH4eCKOH
CIpyKTYypsI
— Ha
OcHOBa-
HMM
CeMaHTHYecKHx
dbynkuni
(ponei )
u
ux
Gomee
o6mux
pyom
—
C€MaHTH4eCcKUX
OTHOIMeHHI.
B
cunTaxcu4eckouk
c pyx ype
npennoxenus
PasiMda oTcs
TpH
OCHOBHEIX
THMa
CHHTAaKCH-
MeCKHX
CBsI3eH:
MOTYMHeHHe,
B3IaHMO3aBMCHMOCTb
1
couwnHenne.
C oBodopma
c
TOYHHHTeIbHOK
CBASBIO
BKIIOWACTCA
B
MpeAOXKeHMe
MPH
MocpencTBe
HC3aBMCMUMOi
OT
Hee
Tpy oi
cHoBOdopMEI,
‘CHOBOOPMA
CO
CBA3bIO
BIAMMOZaBHCHMOCTH
—
TPH
TIOCpe{CTBe
B3aMMOCBA3aHHOI
c
Hei
cMOBO-
ope .
C osodopms
c
comHn enbHoii
ca3BI0
BKMOWAIOTCA
B
IIpemIoxKeHMe
IPH
mocpencTBE
O MHAKOBO
cBA3H
Cc
Apy oi
cmosoiopmoili.
Co naconanne
(Bks oya onyee
KOOpAMHalH o),
yi-
YECKHX
CBa3eil.
Ciosodopmsi,
ces3aHHBie
B
MPCHIOKEHUH
HelOcpeyCTBeHHO
cHHTaKcHYecKOH
CBA3BIO,
CBAGH
PAas/IMMaIOTC
MOAIMHHTEsBHBIC,
B3AHMO3ABHCHMOCTABIe
1
COMMHUTeIbHBIe
cOBOCOYeTAHHA,
C pyk ypa
moquHHuTenbHEx
u
B3AMMO3ABUCHMOCTHEIX
ciOBOCOYeTAHHI
o6ycnosiena
CHOBOCOYeTaHMAMM
B
CHHTaKcH4ecKUX
Mpomeccax.
S o
He
ollpaBapipae
qesennd
cun aKcn4e-
CKHX
CBx3eli
Ha
,,pHCOBHBIe*
1
»lipenioxe eckue™.
Tpens oxenna
OTJIM4aIOTCA
OT
cHOBOCO-
“eTaHul
He
XapakTepoM
cHHTaKcu4ecKoi
BASH,
a
OOpMieHHeM
oO
ompeyeneHABIM
MozenaM,
COOTHECeHHEM
c
pe eBol
cuTyalueli,
MOnaBHOCTBIO
H
MHTOHAI[HOHHBIM
KOHTYpoM.
Tai
Xapax epuc axn
can axcuyecknx
CAMHMI
Ip
OMMcaHHH
CTpyKTypsI
MpeaOKeHus
Mo-
TYT
ObITS
HcCMONB30BaHEI
TepMUHET
4eHOR
TIPeATOXCHAS,
ONIPeeeHHBIe
Ha
OCHOBAHHH
CHHTaKcH-
MeCKUX
CBS3eH
CHOBOOpM
c
CHHTaKcH¥ecKUM
HEHTPOM
Mpenioxe ud
—
cKasyemumm.
Une
TIPCANOKCHHA,
B
THMOBBIX
ciyYasx
cBs3aHHBI
co
CKa3YeMBIM
CBs3bI0
B3AHMO3aBACHMOCTH,
ompenesi e c#
Kak
MTomlexa yee,
cps3aHHb i
TOAMMHMTeIBHOM
CBA3bIO
—
KaK
OMOsHeHHE,
(Tunossmn
cun a o cs
cuy4an,
B
KOTOpBIX
coBo*opMa
BbICTymaeT
B
xapakTepHow
Wi
TaHHol
MO3HUMM
TpaMMa uyeckoi
dope.)
To
PasHOMy
yYacTuIO
B
CHHTAaKCHYecKHx
Tpoueccax
ZonmosHe-
Unex
npensoxenna,
o6sana on ui
ABokHok
cuu axcuyeckoi
CBA3BIO
(co
CKa3YeMbIM
4
Tose-
*KallMM
WIM
NONOMHeHMeM),
xapaKTepu3ye ca
KaK
cKasyeMocTHoe
ompenenenne.
Jpy ue
ompe-
AeleHuA,
He
MMe omHe
NpAMOK
cBs3u
co
CKa3YeMBIM,
ABJISIOTCH
He
4“neHAaME
Tpeqioxwxenus,
a
uX
MonMduKaTopamu.
MleHHi
MpequKa a
kK
BEIpaxKeHHBIM
wIeKCEMaMH
ap yMeH aM
(ax an am),
Ceman ueckne
oynxyaa
aKTaHTOB
(a euc,
Ma uenc,
Genehu men ,
Pe3yIbTaT
u
ap.)
YyeTaHapiupa o cs
Ha
CH Hu(puKaTHB-
HOM
YpOBHe
c
YieTOM
3Ha¥eHuT
ipequka a,
OTpaxka ome o
oueHky
CHTyaluu
c
TOUKH
SpeHHa
ToBopsi e o,
42
Pa3imua o ca
cilenyiomme
HanOoNee
KpyMHble
CeMaHTMYecKHe
THIIbI
MpemukaTos:
IpeqHKaTb
JelicTBas
u
MpeyuKaTH
cocTosHMA
(K
MOCHeMHMM
OTHOCSTCA
TaKxKe
IIpesMKaThI,
o6o3Haya ommue
BKIOYeHHE
B
ONpeseseHHEI
Kacc,
MpH3HakH
uM
Mpouecchi).
Taka
cyOkaTe opu3auuaA
Upeqmka-
TOB
MO3BONeT
C ’pyMmMpoBaTh
ceMaHTHYecKHe
PyHKiMM
(pos)
aKTAHTOB
B
Gonee
o6mme
myIKH
( umepposm),
coo se cTBy ou ue
cyObeKTHbIM,
OObCKTHEIM
H
ajiBepOMasIbHbIM
OTHOLMIeHHAM.
Cy6nex ibie
oTHomeHHA
OOneMMHMIOT
yHKIMIo
a e ica
Ip
IpeqMKaTax
AelicTBuA
H
oyna
ma-
mexca,
Mepyum uen a,
Oenedumuen a
uM
HecKpHII THBa
Mpa
MpeqMKaTax
COCTOAHUA;
oOObeKTHBIC
o Homenus
—
dyHkuuM
na we ca,
pe3ymbTa a,
Gexeduyuen a,
MHCTpyMeHTa
pu
WpeqMKaTax
yelic sud
mM
yHKUMM
KOHTeHTHBa,
pe3ybTaTa
pM
WpemuKaTax
cOcTOAHHA.
AnpepOuasibHbie
OTHOMeHA
OODeTMAAOT
bYAKIMH
MpHYMHBI,
Ue,
MecTa,
HampaBleWMa,
BpeMeHH
H
cHocoba
elic aua,
XapakTepHBle
Wa
Conee
OTMaseHHBIX
OT
MpeqMKaTa
akTaHTOB,
KOTOpble
CaM
MO yT
paccMaTpHBaTBCsA
B
Ka ecTBe
BKIOYeHHEIX
mpemMKaTOB.
Takum
o6pa30M,
cyObexTHBIe,
OObEKT-
HbIe
HW
aqpepOuanbHble
OTHOMeHHA
OlpenesaloTcA
TepMuHaMM
THIOB
IpequKaTa
WH
CeMaHTHYe-
cKux
dyxkuni
(posei ).
Mosonen pu eckad
Moslem
cHHTaKcHueckux
cBs3eii
B
MpHHUMTIe
COOTBeTCTBYeT
JO HHecKoi
HM
CeMaHTWuecKOl
cTpykType
Mpemioxenua.
OnHako
eMMHUIbI
CHHTaKCHYecKO
CTpyKTypbl
He
MOTyT
ObITb
IpsxMO
COOTHEceHBI
c
KaTe opHamaM
MbIeHHA.
TIpenuka
MOxET
BbIPaxKATBCA
He
TOKO
CKa3YeMbIM,
HO
HM
Apy MMu
WieHaMu
MpemoxeHusA,
cyObeKT
—
AOMOsHeHHEM,
o6neKT
—
nomiexamm.
Pasniun
Mexkny
ceMaHTHYeckoi
H
CHHTaKcH4ecKoi
cTpyKTypol
mpensoxKexmi
OGycHOBIEHEI
pa3sHBIMH
B
Ka%KOM
sA3bIKe
OCOOeHHOCTAMH
TpaMMaTHYecKOTO
HM
JIeKCHYeCKOTO
c pos,
a
TakxKe
(by3HOHHbIM
XapakTepoM
KOZMpoBaHMA
CeMaHTHYeCKUX
HM
KOMMYHMKATMBHO-
pa Ma Tuueckux
Ka e opui .
Kaxypiii
KoMMOHeHT
Mpe ioxKeHua
XapaKTepu3yeTca
Ompene~
JIeEHHEIM
HaOopoM
cHHTAaKcHecKux,
CeMaHTWecKUX
M
KOMMYHMKATHBHO-[pa MaTHdecKHx
MpusHakOB,
BO3MOXHbIe
KOMOMHALMH
KOTOPBIX
OMpenessIOT
c enMpuky
AsbIKa.
TocsenoBaTes b-
Hb
YdeT
9THX
CHOXKHBIX
OTHOMIeHHH
MEXTY
eMMHMNAMM
pPa3HbIX
ypoBHel
Mo3sBONAeT
YTOMHMTE
HHTepmpeTanwio
MHOTHX
AHCKYCCHOHHBIX
KOHCTpyKIMi .
V .
AMBRAZAS
THE
UNITS
OF
SYNTACTIC
AND
SEMANTIC
SENTENCE
STRUCTURE
IN
LITHUANIAN
Summa y
The
a icle
deals
wi h
he
de ini ion
and
ela ions
o
he
main
uni s
o
sen ence
s uc u e
dis-
inguished
on
each
le el
o
analysis.
A
di e en ia ion
o
he
syn ac ic
concep s
o
su ace
subjec ,
objec
and
ad e bial
om
he
co esponding
seman ic
concep s
is
p oposed.
The
uni s
o
he
syn ac ic
s uc u e
a e
de ined
on
he
basis
o
he
syn ac ic ela ions
o
sub-
o dina ion,
in e dependency
and
coo dina ion.
The
syn ac ic
cen e
o
a
sen ence
( he
apex
o
all
syn ac ic
ela ions)
is
he
g amma ical
p edica e.
The
wo d
o m
in
he
ela ion
o
in e dependency
wi h
he
p edica e
is
de ined
as
he
g amma ical
(su ace)
subjec ,
he
wo d
o m
subo dina ed
o
he
p edica e
is
e med
a
g amma ical
(su ace)
objec .
The
di ec
objec
is
dis inguished
om
in-
di ec
by
pa icipa ion
in
syn ac ic
p ocesses
such
as
passi iza ion.
Ad e bial
modi ie s
a e
e-
ga ded
as
a
subca ego y
o
indi ec
objec s
cha ac e ized
by
dis ibu ion
ypical
o
ad e bs.
The
uni s
o
he
seman ic
s uc u e
a e
de ined
on
he
basis
o
seman ic
ela ions
be ween
he
p edica e
and
e balized
a gumen s
(ac an s).
These
ela ions
a e
dis inguished
on
he
le el
o
sig-
ni ica ion
and
condi ioned
by
he
meaning
o
p edica e
e lec ing
he
e alua ion
o
a
cogni i e
si-
ua ion
by
he
speake .
P edica es
a e
subca ego ized
in o
wo
main
g oups:
p edica es
o
ac ion
and
p edica es
o
s a e
(including
he
indica ions
o
quali ies,
classes
and
p ocesses).
This
subca -
ego iza ion
o
p edica es
pe mi s
he
oles
o
ac an s
(“deep
cases“)
o
be
ela ed
o
he
concep s
o
seman ic
subjec ,
objec
and
ad e bial.
The
subjec
ela ion
co e s
he
agen
o
he
p edica e
o
ac ion
and
he
pa ien ,
ecipien ,
bene ac i e
and
desc ip i e
o
he’p edica es
o
s a e.
The
objec
43
ela ion
co e s
he
oles
o
pa ien ,
esul ,
bene ac i e,
ins umen
o
he
p edica e
o
ac ion
and
con en ,
esul
o
he
p edica es
o
s a e.
The
ad e bial
ela ion
co e s
he
indica ions
o
cause,
pu -
Pose,
di ec ion,
ime,
and
manne
cha ac e is ic
o
pa icipan s
which
may
be
in e p e ed
as
inco -
Po a ed
(seconda y)
p edica es.
The
no ions
o
seman ic
subjec ,
objec
and
ad e bial
de ined
in
e ms
o
ole
g oups
and
ype
o
p edica e
a e
no
uni e sal
bu
hey
a e
ele an
o
he
desc ip ion
o
sen ence
componen s
and