RE
EE
ene
e
sa ano iskal
p iéme
kaip
a pnacionalinio
bend a imo
p iemong?.
Tai
uZ ik ina
lais a
y
kalby
mokéjima,
ienoda
bend ojo
igsila inimo
lygi,
a siZ elgian
ij
Lie u-
os
TSR
gy en ojy
ypa umus.
Kad
bi y
galima
pla iau
susipazin i
su
pasaulio
au y
kul ii a
i
kad
pla esnés
bii y
galimybés
gilin i
p o esines
Zinias,
mokyklose
aip
pa
dés omos
uZsienio
kal-
bos“
(Lie u os
Ta yby
Socialis inés
Respublikos
liaudies
S ie imo
js a ymas,
1986,
ip.
2):
TSKP
CK
poli iniame
p anesime
TSKP
XXVII_
su azia imui
nu ody a:
j++.
Musy
laiméjimai
ne u i
suda y i
ispidzio,
kad
nacionaliniai
p ocesai
nekelia
p oblemy.
P ieS a a imai
biidingi
isokiam
ys ymuisi,
jie
nei’ engiami
i
Sioje
s e oje.
‘S a biausia
—
ma y i
nuola
a si andandius
jy
aspek us
i
ibas,
ieSko-
i
i
laiku
pa eik i
eisingus
a sakymus
i
gy enimo
keliamus
klausimus“
(1986,
p.
5).
K.
Chanaza o as
i
k .
1963,
1977,
1982
m.
y a
p opaga e
mokymasi
ne-
gim aja
kalba,
no s
ada
an oji
kalba
daznai
ampa
.,pi maja“
(plg.
Xawa3zapos,
1977,
c.
137—143,
150
i
.
.).
Tokias
endencijas
k i ika o
kalbininkai
(plg.
Tiannp,
1968,
c.
390-401;
1985,
c.
10—11;
Tappa,
1982,
c.
120
i
.
.),
a-
8y ojai
(C.
Ai ma o as,
R.
Gamza o as,
B.
Oleinikas,
V.
Belo as).
,,Poli iskai
i
dyasiskai
nep iim inos
kai
ku iy
nacionaliniy
kalbu
s imimo
i§
ieSojo
gy enimo—
mokyklos,
ea o
—
endencijos“
bu o
pasme k os
i
TSRS
VIII
asy ojy
su azia-
ime
(B azénas,
1986,
p.
7;
B icTymieHua
yuacTHHKOB
Cbe37a,
1986,
c.
3,
10).
2.
Kalby
sociologiniy
y imy
api alga.
Musy
isuomenéje
ieSkoma
e ek y iu
me ody
suin ensyyin i
kalby
mokyma.
Dél
o
eikia
Zino i,
kaip
i8
ik o
jaunoji
ka -
a
moka
kalbas,
ko
jai
labiausiai
iks a
( aisyklingos
kalbos,
skai ymoja
aSymo
ig -
dziu),
koks
jos
poziii is
ij
mokymo
p oceso
obulinima.
Labai
daug
lemia
mokiniy
suin e esuo umas,
no as
moky is,
eigiamas
podii is.
Ne
el ui
V.
Leninas
(Ras ai,
20,
p.
55)
saké:
,,... ie,
ku iems
dél
jy
gy enimo
i
da bo
salygy
eikia
moké i
usy
kalba,
i moks
jos
i
be
lazdos*.
Sajunginiai
TSRS
gy en ojy
su agymai
apie
kalby
mokéjima
pa eikia
ik
pa ius
bend iausius
i
subjek y ius
(pa iy
gy en oju
nus a y us)
duomenis.
Klausimai
apie
an aja
TSRS
au y
kalba
nede alizuojami
(pa yzdziui,
,,galiu
lais ai
kalbé i,
skai y i
i
a8y i“,
,.moku
idu iniSkai“,
,silpnai*
i
.
.),
i
apklausiamajam
enka
ink is
ik
du
a sakymus—,,moku
lais ai*
a ba
nemoku‘.
Sa oka
,,moku
lais ai*
p iklau-
so
nuo
indi ido
po eikio
bend au i;
ak y ios
i
pasy ios
d ikalbys és
zonose
ji
gana
ski iasi
(da
plg.
Muxasbuexko,
1984,
c.
24).
[ja
nebi inai
u i
jei i
kalbos
kul i a.
Dél
ne ienody
kalbos
mokéjimo
k i e ijy
1979
m.
lais ai
mokan iy
usy
kalba
lie-
u iy
TSRS
uzZsi a8é
2,3°%
daugiau
(52,1%)
negu
uk ainie iy
(49,8
%),
ku iy
gim oji
kalba
nuo
usy
kalbos
ski iasi
nedaug,
kai
ka
galima
sup as i
i
be
pasi engimo.
Su aSymo
duomenys
nea spindi
i
daugiakalbiy
Zmoniy
skai iaus:
uz aSoma
ik
ie-
na,
be
gim osios
kalbos
mokama
kalba.
Todél,
pa yzdziui,
i§
18
313
i
28
993
LTSR
,lenku“,
gim aja
kalba
laikiusiy
ki os
au ybés
kalba,
1970
i
1979
m.
neuz a-
8y a
né
ieno,
mokan io
lenkiSkai.
;
1
Ge iau
$j
e mina
e s i
TSRS
au y
bend a imo
p iemoné,
2 .
Kalbos
kul i a.
1979.
N .
37.
P.
46.
151

idu inése
mokyklose
(Vilniaus
elek o echnikos,
Molé y
aj.
Alan os
%emés
Ukio
echnikos
i
Pa-
ne ézio
A.
DomaSe i iaus
medicinos
echnikumai)
i
4)
specializuo ose
Klasése
(Vilniaus
M.
K.
Ciu lionio
meno
mokyklos
muzikos
klasé,
Siauliy
9
id.
mokyklos
klasé
su
sus ip in u
ma ema i-
kos
mokymu).
Til.
Kalby
mokéjimas
i
a ojimas
1979
m.
gy en ojy
su a’ymo
duomenimis
an aja
TSRS
au y
kalba
lais ai
mo-
kéjo
53,5%
espublikos
gy en oju:
48,0%
—
usiSkai,
4,7%
—
lie u iskai,
po
0,2%
—
la iskai,
bal a usiskai,
uk ainie iSkai
i
0,1°%
—
ki as
kalbas.
Kaip
i
ki ose
espublikose,
i
130
TSRS
au y
kalby
Lie u os
TSR
gy en ojai
ge iausiai
moka
u-
sy
kalba.
Ta p
1970
i
1979
m.
su aSymy
Ta ybu
Sajungoje
ypa
padaugejo
uzbeky
i
lie u iy
(pas a ujy
—
16,2%),
mokan iy
usy
kalbg.
TSRS
lie u iai
pagal
usy
kal-
bos
mokéjima
(52,19%)
a p
au ybiy,
ku iy
a du
pa adin os
sajunginés
espublikos,
i&
6
ie os
pakilo
j
4
ie a
(po
bal a usiy,
la iy
i
kazachy,
nuo
pi myjy
a siliko
ik
4,9%).
Pagal
ki y
TSRS
au y
kalbu
mokéjima
i§
11
ie os
a sidu a
14-oje.
Lie u os
TSR
mies ie%iai
usu,
lie u iy
bei
ki as
an asias
TSRS
au y
kalbas
moka
ge iau
(53,4,
6,4
i
0,8%)
negu
kaimo
gy en ojai
(39,9,
2,2
i
0,5%).
Vy ai
u-
sy
kalba
moka
ge iau
(52,6%)
uz
mo e is
(44,0%)
—
a siliepia
ak y esnis
gy enimo
biidas,
a nyba
ka iuomenéje.
Rusy
kalba
labiau
moka
i
nacionalinés
mazumos
(ypa
uk ainiediai,
bal a usiai),
jaunimas.
Asmenu,
galinéiy
kalbé i
an aja
kalba,
p ocen a
skaigiuojan
ne
i§
isy
espub-
likos
gy en ojy,
be
ien
i
y,
ku ie
os
kalbos
nelaiko
gim aja,
lais ai
mokan iy
usy
kalba
kaip
an aja
bi y
daugiau
—
54,0%,
mokanéiy
lie u iy
kalba
—
24%,
ki as
kalbas
—
0,8%.
1979
m.
su a’ymo
duomenimis
pe émusiy
usy
kalba
y a
3,7
ka o
daugiau
(2,2%)
i ,
palygin i
su
laikanéiais
gim aja
lie u iy
kalba
(0,6%),
as
skai ius
1970—1979
m.
didéjo
ke u gubai
g ei iau.
Mokanéiy
usy
kalba
kaip
an aja
a p
isy
espublikos
gy en ojy
pe
deSim me i
padaugéjo
28,4
ka o
(14,2
i
0,5%),
o
a p
nelaikan iy
os
kalbos
gim aja
(plg.
1
len .)
—
9,6
ka o
g ei iau
negu
mokanéiy
lie u iy
kalba
(1,7%).
18
iso
mokan iy
usy
kalba
kaip
an aja
bu-
o
a i inkamai
10,4
i
2,3
ka o
daugiau
(47,9
i
53,9%)
negu
mokan iy
lie u iy
kalba
(46
i
23%).
Taigi
no s
espublikoje
dauguma
gy en ojy
kalba
lie u iSkai,
kaip
an oji
labiau
mokama
usy
kalba
i
Zymiai
g ei iau
ji
plin a.
Taip
y a
dél
o,
kad
usy
kalba
y a
TSRS
au y
bend a imo
p iemoné,
0
94,2%
Lie u os
TSR
nelie-
u iy
suda o
sla y
au ybés
( usai,
lenkai,
bal a usiai,
uk ainie iai),
ku ie
daugiau-
sia
mokosi
usikose
mokyklose
i is
daZniau
su
lie u iais
gali
susi$neké i
usiskai.
Be
o,
i
lie u iy
kalbos
pamoky
mokyklose
dés omaja
usy
kalba
susida o
igubai
maziau
negu
usy
kalbos
pamoky
lie u iskose
mokyklose.
Lie u iy
kalba
espublikoje
galima
lais ai
bend au i
su
85%,
gy en ojy;
be
lie-
u iy
ja
moka
55,8%
la iy,
45,5%
igony,
36,0%
usy,
32,5%
zydu.
MaiZiausiai
lie u iskai
kalba
lenky
( ik
11,6%),
bal a usiy
(12,9%),
uk ainieciy
(15,5%).
Palygi-
nus
su
1970
m.,
lenky,
mokan iy
lie u iy
kalba,
padaugéjo
labai
neZymiai
(0,7%),
o
Zydy
i
negausiy
(neiski y)
au ybiy
g upiy sumazéjo
(1,8
i
9,9%).
Pas a ieji
skai iai
susije
su
gy en ojy
mig acija.
155
Mokanéiy
ki as
TSRS
au y
kalbas
pe
degim me i
espublikoje
sumazéjo
0,3%
( iek
pa
liko
ik
bal a usiy,
o
zydy
—
0,7%
padaugéjo).
Idomu,
kad
po
usy
kal-
bos
daugiausia
lie u iy
lais ai
moka
mums
giminiska
la iu
kalba
(0,27%).
1979
m.
3,1%
espublikos
gy en ojy
bu o
asimilia esi
i
gim aja
kalba
laiké
ne
sa o
au ybés
kalba:
2,2%
—
usy
kalba,
0,6%
—
lie u iu
kalba
i
0,3%
—
ki as
kalbas.
I8
jy
sa o
au ybés
kalba
kaip
an aja
lais ai
mokéjo
74,6%
usu,
41,2%
lie u iu,
20,8%
uk ainie iy,
14,1%
bal a usiu,
3,4%
Zydy
i
9,7%
ki y
au ybiu,
i
iso
—
16,3%
gy en ojy.
Pe
desim me j
usy,
mokan iy
sa o
au ybés
kalba
kaip
an aja,
pagauséjo
8%,
lie u iy
—
5,6%,
zydy
—
0,5%,
ki y
au ybiy
—
sumazéjo
2,1%,
0
lenky
—
i$
iso
neuZ aSy a.
Miszy
y inéjime
au iniu
pozi iu
miS esnés
bu o
6
apklaus ujy
g upés,
ku iose
i i
i
iso
253
asmenys:
45%
lie u iy,
33%
usy
i
22%
ki y
au ybiy.
Labiausiai
pasikei é
au ybé
y
asmenu,
ku iy
ienas
é y
bu o
lie u is,
an as
—
Tusas.
8%
_
asmenuy,
kilusiy
i§
okiy
Seimy,
pasi inko
usy
au ybe,
5%
—
lie u iy
au ybe
i
49,
—
ki as
au ybes.
Ski ingai
nuo
sa o
é u,
17%
Vilniuje
gy enan iy
in o man-
y
p iémé
lie u iy
au ybe,
9%,
—
usy
au ybe
i
8%
—
ki as
au ybes,
0
Siauliy
aj.
—
36%
usu
au ybe,
17%,
—
ki as
au ybes
i
ik
9%
—
lie u iy
au ybe.
Siau-
liy
aj.
lie u iy
au ybé
pasi ink a
mazdaug
iska
e iau
negu
Vilniuje
dél
o,
kad
apie
Siaulius
Se8is
ka us
daugiau
bu o
asmenuy,
gimusiy
ki ose
TSRS
espublikose.
Kuo
daugiau
i8
ki u
a sikélusiy
(16,
18
g upé),
uo
dazniau
uzsi aSoma
usy
au y-
be.
Visose
miné ose
6
g upése
mokykloje
dés y a
usy
kalba.
Palyginus
su
au ybe,
laikan iyjy
usy
kalba
gim aja
padaugéjo
iS
iso
13%,
0
lie u iy
kalba
—
sumazéjo
4%.
P iklausomai
nuo
mig iy
Seimy
skaiciaus
i
mokymosi
usy
kalba
ukmés,
po
9—10
me y
34%
(7
g upé),
25%
(16
g upé)
mokslei iy
gim aja
laiké
usy
kalba;
lie u iy
kalba
gim aja
nus ojo
laiky i
15
i
4%
mokiniy,
18
apklaus ujy
59
é y,
su-
da iusiy
mig ias
Seimas,
63,9%
gim aja
laiké
usy
kalba
i
27,8%
—
lie u iy
kalba.
Poka io
me ais
mokyklos
kalba
gim aja
p adéjo
laiky i
dauguma
B éslaujos,
Va ena o
i
ki y
Bal a usijos
TSR
mokslei iu,
kilusiy
i8
g ynai
lie u i8ky
Seimy
(Apso,
Rodinios,
aip
pa
Bal i8kiy
apyl.;
é ai,
seneliai
aip
pa
émé
s eng is
kal-
bé i
aikams
sup an ama
mokyklos
kalba
i
da%niausiai
p imi so
gim aja
kalba).
Tolimesnéms
ka oms
au ybé,
nebesu ampan i
su
gim aja
kalba,
ne enka
p asmés
i
da%niausiai
pakei iama,
p ide inama
p ie
naujos
(an osios)
gim osios
kalbos.
Palyginus
su
é ais,
i§
993
gausesniy
au ybiy
a s o y
lie u iai
sa o
au ybés
kalba
gim aja
maZiau
laiké
0,9%,
usai
—
3%,
bal a usiai
—
5%,
uk ainie iai
—
8,8%,
lenkai
—
10,4%
(3
len .).
Tuo
a pu
1959
i
1979
m.
gy en ojy
su a’ymai
odo,
kad
usy
i
lie u iu,
laikan iy
sa o
au ybés
kalba
gim aja,
pe
20
me y
es-
publikoje
padaugeéjo
1,4
i
0,5%,
o
uk ainie iy,
bal a usiy
i
lenky
sumazéjo
0,8,
6,2
i
8.5%
(plg.
Tapuma,
1982,
c.
123).
e
Lenky,
laikan iy
usu
kalba
gim aja,
padaugéjo
0,5%,
lie u iy
—
0,6%,
uk ai-
nie iy
—
1,5%,
bal a usiy
—
15%.
Pagal
1970
i
1979
m.
espublikos
gy en ojy
su-
asymus
lie u iy
Sis
skaigius
nepasikei é,
uk ainie iy
—
0,5%
sumazéjo,
0
lenky
i
bal a usiy
—
3,3
i
4%
padaugéjo.
157
CEE
eee
ee
ee
iT
mokykly,
i8
ju
1997
(96%)
—
kalbiniu
poZi iu
nemiS ios:
1846
mokyklose
(92,4%)
bu o,
dés oma
ien
lie u iy
kalba,
103
(5,2%)
—
usy
kalba
i
48
(2,4%)
—
lenku
kalba.
Jose
mokési
a i inkamai
402.727,
52.450
i
3.753
lie u iy,
usy
i
lenky
au-
ybés
mokslei iai,
ku ie
suda é
87,8%,
11,4%
i
0,8%
nemis iy
mokykly
mokslei iy
bei
96,2%,
71,5%
i
34,6%
isu
os
au ybés
mokslei iy.
Pas ebé a,
kad,
palyginus
su
li e a ii a
gim aja
kalba,
lie u iai
mokslei iai
usi8-
kai
skai o
maZdaug
du
ka us
léciau,
o
usienio
kalba
—
maZiausiai
iska
léciau.
Tai
lemia
pe skai y os
li e a ii os
kiekj
i
apsk i ai
no a
skai y i,
moky is
(Iapxac,
1978,
c.
13).
Dél
o
espublikoje
didZioji
dalis
li e a i os
spausdinama
lie u iy
kal-
ba.
1940
—
1985
m.
lie u i8kai
iSleis a
74,9%
knygy
i
b osiu y,
o
usiskai
—
17,8%
knygy.
1985
m.
lie u iy
kalba
espublikoje
ileis a
70,3%
knygu,
78,4%
laik as iu,
73,5%
zu naly
i
biule eniy,
usy
kalba
—
17,8%
knygu,
18,7%
laik a8éiu,
22,3%
Zu naly
(plg.
Lie u os
TSR
spaudos
s a is ika
1981—1985,
p.
28-29,
75-76).
Sociologiniame
y inéjime
laiky a,
kad
gim osios
kalbos
po eikis
sa aime
aiSkus.
Dél
o
klaus a,
koks
skai ius
asmeny
no i
moké i
an aja
kalba.
I§
1375
in o man u
.
1075
(78,2%)
pageida o
an aja
kalba
kalbé i,
skai y i
i
a8y i,
82
(6%)
—
skai y i
i
a8y i,
162
(11,8%)
—
susikalbé i
(7
len .).
¥ a
iS ySkéjusios
an osios
kalbos
po-
eikio
ke u ios
endencijos.
Pi ma,
kuo
maziau
g upéje
ge ai
mokanéiy
an aja
kal-
ba,
uo
daugiau
a si anda
no inéiy
imok i
isas
jos
o mas.
An a,
dauguma
in o -
man y
pageidauja
ak y iai
bend au i
(pi miausia
i’mok i
kalbé i).
T e ia,
ge ai
a
kalba
mokan ys
s engiasi
i aldy i
isas
jos
o mas
(kalbé i,
a8y i,
skai y i).
Ke i -
a,
kuo
p as iau
an oji
kalba
mokama,
uo
daZniau
manoma,
jog
uzZ eks
iSmok i
ik
susikalbé i.
Ge ai
mokan iy
usy
kalba
II
in o man y
dalyje
bu o
1,9
i
1,5
ka o
maziau
(24,6%)
negu
I
i
TIT
dalyje.
Be
skaigius
no inéiy
kalbé i,
skai y i
i
aSy i
(72%)
II
in o man y
dalyje
2,9
ka o
i Sijo
ge ai
mokanéius,
o
I
i
III
dalyje
—
ik
1,7
ka o.
Pageidaujan iy
i aldy i
isas
is
an osios
kalbos
o mas
daugiausia
(72—
7
len elé.
Po eikis
moké i
an aja
TSRS
au u
kalbg*
(suminiai
duomenys)
In o man ai
An osios
TSRS
au y
kalbos
po eikis;
no i:
A sakymuy
dalis
_skai ius
Pid
Kalbé i,
Skai Y l
ska y i
i
aby i
suskalbé
I
a
1019
skai ius
824
47
101
%
80,9
4,6
9,9
Il
300
skai ius
216
29 55
%
72
9,6
18,5
Ul
56
skai ius
35
6
6
%
62,5
10,7
10,7
1-1
1375
skai ius
1075
82
162
%
78,2
6,0
11,8
*93,7
%
apklaus ujy
(ne usy
au ybés
a s o ams)
an aja
TSRS
au u
kalba
laiky a
u-
sy
kalba
i
6,3
%
apklaus ujy
( usams)
—
lie u iy
kalba.
165

skai y i
bei
aSy i.
IS
dalies
ai
galima
aiSkin i
i
,,jé¢gy
ekonomija“,
i
p ak iSkumu.
Tokia
endencija
jau
daba
pedagogams
kelia
iipes iy.
Vien
susikalbé i
pageida o
18,5%
I
dalies
mokslei iy
(55
asmenys),
0
9,
10,
22,
2
g upéje
—
21-40%
ap-
Klaus yju.
V.
Lie u iy
i
usy
kalby
mokymo
obulinimas
Ta ybu
Sajungoje
iek
lie u iy,
ick
usy
kalbos
(i
li e a ii os)
mokoma
ijy
ipy
mokyklose.
Lie u iy
kalba,
kaip
gim oji,
dés oma
lie u iams
LTSR
lie u iSkose
mokyklose
i
keliose
BTSR
usi’kose
mokyklose;
an oji
TSRS
au y
kalba
ji
y a
isose ki ose
espublikos
mokyklose,
ku iose
dés oma
usy
i
lenky
kalba.
Rusy
kalba,
kaip
gim oji,
dés oma
usams
i
maZiausiy
au y
a
jy
daliy
a s o ams,
o
kaip
an oji
kalba
—
sajunginiu
i
kai
ku iy
au onominiy
espubliky
pag indiniy
au y-
biu
mokslei iams.
IS
1375
apklaus yjy
15,8%
lie u iy
kalba
mokéjo
ik
idu ini8kai,
0
2°
—
silp-
nai.
Po
26%
gim aja
kalba
,, idu iniSkai*
ismokusiy
bu o
Siauliy
J.
Janonio
i
Vil-
niaus
VLKJS
50-me io
idu inése
mokyklose,
ne
36%
—
Ku Sény
I
id.
mokykloje.
Anks esniame
sociologiniame
y inéjime
43,8%
espublikos
V—XI
klasiy
moki-
niy
eigé,
kad
sunku
s udijuo i
lie u iy
kalba,
34%
—
moky is
usy
kalbos
i
26,4%
—
uZsienio
kalby.
Jei
kalby
moky is
bi y
nep i aloma,
gim osios
(lie u iy)
kalbos
i§
ju
moky usi
83,9%
(da
11,3%
—
jei
ba y
idomu),
usy
kalbos
—
68,3%,
u%sienio
kalbos
—
56,3%
(Ulapuac,
1976,
c.
62,
74).
IS
miisy
y inéjamujy
lie u iskai
aisyk-
lingai
kalbé i,
skai y i
i
a8y i
no éjo
ismok i
82%
lie u iy
i
73,2%
usy,
o
usixkai
—
85,7%
lenku,
78%
lie u iy,
75%,
uk ainie iy
i
bal a usiy
(plg.
10
len .).
1979—1986
m.
LTSR
S ie imo
minis e ija
iSleido
du
nu a imus
ge in i
lie u iy
kalbos
mokyma
i
sep ynis
s a besnius
nu a imus
obulin i
usy
kalbos
mokyma:
»Dél
gim osios
kalbos
mokymo
Silalés
ajono
bend ojo
layinimo
mokykly
p adinése
klasése“
(1980.05.28,
N .
58),
,,Dél
lie u iy
kalbos
mokymo
obulinimo
espublikos
bend ojo
la inimo
usy
i
lenky
kalba
dés omose
mokyklose“
(1986.04.14,
N .
42);
»Dél
aiky
usy
kalbos
mokymo
i edimo
pa engiamosiose
klasése
i
ikimokykli-
nése
js aigose“
(1979.08.03,
N .
81),
,,Dél
usy
kalbos
i
li e a ii os
mokymo
sus ip-
in o
usy
kalbos
mokymo
klasése“
(1980.05.28,
N .
59),
,,Dél
papildomy
p iemoniy
usy
kalbos
mokymui
bend ojo
la inimo
mokyklose
i
ikimokyklinése
is aigose
ge in i“
(1983.09.13,
N .
83),
,,Dél
usy
kalbos
mokymo
p og amy
ykdymo
Skuodo
ajono
ikimokyklinése
is aigose“
(1983.12.13,
N .
88),
,,Dél
a lygiy
moky ojams
uz
usy
kalbos
pamokas
pa engiamosiose
i
I
—
XI
klasése“
(1984.12.25
d.
ins ukcinis
aS as
N .
16-5288;
da
plg.
1983.09.13
d.
isakyma
N .
86,
1985.06.25
d.
nu a ima
i
.
.
(Z .
Nu a imy,
isakymy
i
ins ukcijy
inkinys,
N .
49,
p.
16—20,
64,
p.
21—
29,
72,
p.
17—21,
49,
p.
21-24,
69,
p.
18—21,
70,
p.
48,
72,
p.
13-16,
74,
p.
56).
Lie u iy
kalbos
mokymui
am
ik g
eikSme
u i
i
nu a imas
,,Dél
lie u iy
li-
e a i os
mokymo
i
jos
po eikio
mokslei iy
komunis iniam
aukléjimui
s ip in i
Vilniaus
mies o,
Ignalinos
i
P ieny
ajony
bend ojo
la inimo
mokyklose“
(1984.06.
06,
N .
43),
aip
pa
,,Dél
lie u iy
kalbinés
medziagos
inkimo
paspa inimo“
168
(1983.02.03,
N .
15)
i
ki i
nu a imai,
lie ian ys
humani a iniy
dalyky
dés ymo
o-
bulinima.
Vykdydami
aukS esniy
ins ancijy
nu a imus®,
nuo
1977
m.
$ ie imo
o ganai
da
daugiau
démesio
ski ia
usy
kalbos
dés ymui
lie u iams
i
lenkams.
Siekia-
ma,
kad
kiek ienas
mokslei is,
gaudamas
idu inj
i8sila inima,
lais ai
moké y
i
u-
sy
kalba.
Rusy
kalbai
i
li e a i ai
moky i
1986—1990
m.
espublikoje
planuojama
Sleis i
apie
100
leidiniy.
1987
m.
LTSR
adijo
p og amose
i es a
sa ai iné
laida
,,Ru-
sy
kalba“.
Nuo
1984
m.
moky ojai
usis ai
kas
eji
me ai
p i alo
kel i
k ali ikacija
(nelie u i8ky
mokykly
li uanis ai
—
kas
penk i
me ai).
Respublikinio
moky ojy
o-
bulinimosi
ins i u e
iku a
usy
kalbos
i
li e a ii os
ka ed a
bei
kabine as,
VVPI
is eig as
obulinimosi
akul e as,
ku
mokosi
i
p adiniy
klasiy
moky ojai.
[
RTFSR
pedagoginiy
ins i u u
usy
kalbos
i
li e a i os
akul e us
daba
kasme
be
konku so
siun iama
moky is
po
20
lie u iy
abi u ien y,
me ams
s aZuo is
—
po
30
s uden y
( .
Cnyp a,
1986,
c.
1—4).
Kad
ge é y
usy
kalbos
i
li e a ii os
mokymas
espub-
likoje,
dedama
labai
daug
pas angy,
i
no in
isa
ai
apZ elg i
bei
i e in i,
eiké u
a ski os
monog a ijos.
Daugiausia
apklaus yjy
si lé
obulin i
lie u iy
i
usy
kalby
mokymo
p iemones,
kel i
pamoky
kokybe,
ikimokyklinj
kalby
la inima
(dél
ki y
bidy
nuomonés
sky ési
labiau).
¥paé
daug
pasiiilymy
dél
sa o
dalyko
mokymo
pa eiké
moky ojai
li uanis-
ai
i
usis ai.
Dél
pi mujy
ijy
usy
kalbos
mokymo
bidy
pas a ieji
mané
aip pa ,
kaip
dauguma
apklaus yju.
Vado éeliams
didZiausia
eikSme
eiké
i
mies o
idu iniu
bei
p o echniniy
mokykly
mokslei iai
(z .
11—14
len .).
Mo e ys
dél
abiejy
kalby
mokymo
bu o
ipes ingesnés
uZ
y us
i
pa eiké
9.4%
a sakymy
daugiau
(15
len .).
Vy ai
kick
maziau
eiké
eikSmés
abiejy
kalby
pamoku
kokybei.
:
MaiZai
bu o
pageidaujan iy
suaugusiyjy
lie u iy
kalbos
ku sy
lie u iams
i
di-
din i
usy
kalbos
pamoky
skai iy.
Sa ai iniy
usy
kalbos
i
li e a i os
pamoky
skai-
&ius
lie uyiy
kalba
dés omose
mokyklose
1979
—
1987
m.
jau
padidéjo
nuo
42
iki
47.
2,3—0,1%
apklaus yjy
sa a ankiSkai
pasiiilé
da
daugiau
lie u iy,
usy
i
ki u
kalby
mokymo
obulinimo
bidy:
ge iau
panaudo i
akul a y us,
ele izija,
adija,
kino
ilmus,
o ganizuo i
mokslei iy
susi ikimus
su
s e imkalbiais
bend aamiZiais.
konku sus,
ik o inas,
kalbos
bi elius.
Siily a
daugiau
i8leis i
p og aminés
li e a i-
os,
len eliy,
pa eiksly
inkiniy
i
.
.,
ge iau
ap ipin i
moky ojus
me odiniais,
di-
dak iniais
leidiniais,
aizdinémis
p iemonémis,
suda y i
sqlygas
isigy i
knygynuose
da bui
eikalingas
knygas.
S a biausias
kalbos
pamoky
idu inéje
mokykloje
ikslas
—
iSmoky i
p ak is-
kai
aisyklingai
Sneké i
i
aSy i
gim aja
i
an aja
kalba.
Tai
daugiausia
u é y
lies-
ilie u iy
kalbos
pamokas
(ypaé
nelié u iams).
Rusy
kalbos
pamokose
p ak iné
k yp-
2
Pig.
Dél
usy
kalbos
mokymo
olesnio
obulinimo
bend ojo
la inimo
mokyklose
lie u iy
(lenky)
dés omaja
kalba
(LKP
CK
1977.01.31
d.
nu a imas);
Dél
papildomy
p iemoniy
obulin i
usy
kalbos
mokymasi
sajunginiy
espubliky
bend ojo
la inimo
mokyklose
i
ki ose
mokymo
js ai-
gose
(TSKP
CK
i
TSRS
Minis y
Ta ybos
1983.05.26
d.
nu a imas):
Liaudies
S ie imas,
1979,
p.
99-103,
207—209;
Tiesa,
1983,
geguzés
28
d.,
p.
1;
Mene uc,
1981,
c.
151-156,
230—295
HT,
2;
Fyo so,
1984,
c.
5—9,
67—71.
169

14
len elé.
Kai
ku iy
S ie imo
s e os
ka ego ijy
apklaus yjy
siilomi
usy
kalbos
mokymo
obulinimo
biidai
(%)
Moky ojai
iiss
ai
e e
Raa.
loky ojai
Lie u isky
mokykly
mokslei iai
Rusigky
mo
bidai
Ee
z
mokykly_
osis al
nenamia al
mies o
kaimo
p o . ech.
mokslei iai
m-los
m-los
m-los
1
58,7
48,0
20,0
il
16,2 26,2
2
89,9
34,7
42,6
13
38,1
16,5
3
29,4
27 92
18
16,2
38,0
4
45,0
13,3
31,8
70
20,0
35,0
5
26,6
6,7
19,7
26
26,7
14,6
6
30,3
16,0
12,5
13
12,4
13,6
1-6
46,5 20,2
22,6
25,2
21,6
24,0
PaaiSkinimas:
en eléje
pa eikiama
nuomoné
1)
moky ojy,
di ban iy
espublikos
bend ojo
la inimo
idu inése
mokyklose
i
daugiausia
mies uose
(ypaé
usy
kalbos
i
li e a ii os
moky-
ojy);
2)
mies o
i
kaimo
bend ojo
la inimo
idu iniy
mokykly
i
mies o
specialiyjy
p o esi-
niy
echniniy
mokykly
mokslei iy,
ku iems
dés oma
lie u iy
kalba
i
3)
mies o
idu iniy
mo-
kykly
mokslei iy,
ku iems
dés oma
usiskai.
sios
i
usy
kalbos
pamokas,
SeSiame iams
—
i§
iso
7
gim osios
kalbos
i
2
usy
kalbos
pamokos.
Iki
Siol
didesné
dalis
lie u iy
yaiky
i§
p adZiy
moka
ien
a miSkai
i
lie u iy
bend inés
kalbos
ak iskai
mokosi
kaip
an osios
kalbos,
odél
penkia-
me iy
gim ajai
i
usy
kalbai
ski i
ienodai
laiko
ne inka.
Ta ybiniai
psichologai
pas ebéjo,
kad
S—6
me y
aikai
labai
ne ienodai
moka
gim ajq
kalba
i
ja
gali
p a-
dé i
painio i
su
an aja
kalba.
15
len elé
Siiilomg
kalbos
mokymo
obulinimo
bidy
p iklausomybé
nuo
ly ies
(%)
Lie u iy
kalba
Rusy
kalba
Ki os
TSRS
au y
kalbos
Tobulini-
mo
biidai
y ai
mo e ys
y ai
mo e ys
y ai
mo e ys
i
24,1
34,8
19,6
33,7
44
3,9
2
41,7
36,2
42,7
48,9
8,6
6,5
3
Daal
30,0
16,5
16,9
2,0
5,5
4
38,6
33,2
34,4
34,5
2,4
ee,
5
179
16,9
21,7
22,3
48
6,1
6
12,4
11,8
15,5 19,9
15,8 20,3
Vaiko
gim osios
kalbos
igidziai
baigia
o muo is
pi mosiose
mokyklos
klasése.
Daugelis
misy
psichologu,
pedagogu,
kalbininky
y a
pab éze,
kad
an osios
kalbos
eikia
p adé i
moky i
ada,
kai
pi moji
(gim oji)
kalba
jsi i ina
aiko
psichikoje
i
p amoks ama
a o
gim aja
kalba
(J
acike i ius,
1970,
p.
27,
51,
80,
250,
255;
Pyccxuii
173