Lietuvių ir rusų kalbų funkcionavimas Lietuvos TSR švietimo sferoje

Me ia Oi ER akims i T TTR RAR a a PA vidurinėse mokyklose (Vilniaus elektrotechnikos, Molėtų raj. Alantos žemės ūkio technikos ir Pa- nevėžio A. Domaševičiaus medicinos technikumai) ir 4) specializuotose klasėse (Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokyklos muzikos klasė, Šiaulių 9 vid. mokyklos klasė su sustiprintu matemati- kos mokymu). III. Kalbų mokėjimas ir vartojimas 1979 m. gyventojų surašymo duomenimis antrąją TSRS tautų kalbą laisvai mo- kéjo 53,59% respublikos gyventojų: 48,09, — rusiškai, 4,79, — lietuviškai, po 0,294 — latviškai, baltarusiškai, ukrainietiškai ir 0,19, — kitas kalbas. Kaip ir kitose respublikose, iš 130 TSRS tautų kalbų Lietuvos TSR gyventojai geriausiai moka ru- sų kalbą. Tarp 1970 ir 1979 m. surašymų Tarybų Sąjungoje ypač padaugėjo uzbekų ir lietuvių (pastarųjų — 16,2%,), mokančių rusų kalbą. TSRS lietuviai pagal rusų kal- bos mokėjimą (52,194) tarp tautybių, kurių vardu pavadintos sąjunginės respublikos, iš 6 vietos pakilo į 4 vietą (po baltarusių, latvių ir kazachų, nuo pirmųjų atsiliko tik 4.99%). Pagal kitų TSRS tautų kalbų mokėjimą iš 11 vietos atsidurta 14-oje. Lietuvos TSR miestiečiai rusų, lietuvių bei kitas antrąsias TSRS tautų kalbas moka geriau (53,4, 6,4 ir 0,8%) negu kaimo gyventojai (39,9, 2,2 ir 0,5%). Vyrai ru- sy kalbą moka geriau (52,69,) už moteris (44,0%,) — atsiliepia aktyvesnis gyvenimo būdas, tarnyba kariuomenėje. Rusų kalbą labiau moka ir nacionalinės mažumos (ypač ukrainiečiai, baltarusiai), jaunimas, Asmenų, galinčių kalbėti antrąja kalba, procentą skaičiuojant ne iš visų respub- likos gyventojų, bet vien iš tų, kurie tos kalbos nelaiko gimtąja, laisvai mokančių rusų kalbą kaip antrąją būtų daugiau — 54,094, mokančių lietuvių kalbą — 249%, kitas kalbas — 0,8%. 1979 m. surašymo duomenimis perėmusių rusų kalbą yra 3,7 karto daugiau (2,2%) ir, palyginti su laikančiais gimtąja lietuvių kalba (0,6%), tas skaičius 1970—1979 m. didėjo keturgubai greičiau. Mokančių rusų kalbą kaip antrąją tarp visų respublikos gyventojų per dešimtmetį padaugėjo 28,4 karto (14,2 ir 0,5%), o tarp nelaikančių tos kalbos gimtąja (plg. 1 lent.) — 9,6 karto greičiau negu mokančių lietuvių kalbą (1,7%). Iš viso mokančių rusų kalbą kaip antrąją bu- vo atitinkamai 10,4 ir 2,3 karto daugiau (47,9 ir 53,99) negu mokančių lietuvių kalbą (46 ir 2394). Taigi nors respublikoje dauguma gyventojų kalba lietuviškai, kaip antroji labiau mokama rusų kalba ir žymiai greičiau ji plinta. Taip yra dėl to, kad rusų kalba yra TSRS tautų bendravimo priemonė, 0 94,29, Lietuvos TSR nelie- tuvių sudaro slavų tautybės (rusai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai), kurie daugiau- sia mokosi rusiškose mokyklose irfvis dažniau su lietuviais gali susišnekėti rusiškai. Be to, ir lietuvių kalbos pamokų mokyklose dėstomąja rusų kalba susidaro trigubai mažiau negu rusų kalbos pamokų lietuviškose mokyklose. Lietuvių kalba respublikoje galima laisvai bendrauti su 859%, gyventojų; be lie- tuviy ją moka 55,894 latvių, 45,5% čigonų, 36,0% rusų, 32,59, žydų. Mažiausiai lietuviškai kalba lenkų (tik 11,6%), baltarusių (12,9%,), ukrainiečių (15,594). Palygi- nus su 1970 m., lenkų, mokančių lietuvių kalbą, padaugėjo labai nežymiai (0,79%,), o žydų ir negausių (neišskirtų) tautybių grupiy{sumazéjo (1,8 ir 9,99,). Pastarieji skaičiai susiję su gyventojų migracija. 155 MAAR a Tisą RITA EI RET TERE TR ra Rusų, laikančių lietuvių kalbą gimtąja, tarp apklaustųjų padaugėjo 3%, lenkų — 12,8%. Visoje respublikoje jų buvo daugiau tik 0,2 ir 0,7%. Iš 1375 apkaustųjų lietuvių kalbą pasisakė gerai mokantys 1104 (80,39), viduti- niškai — 217 (15,8%), silpnai — 27 (2%, žr. 4 lent.). Kadangi 90%, informantų bu- vo lietuvių tautybės ir maždaug tiek pat gimtąja kalba laikė lietuvių kalbą, 1094 žmo- nių, baigusių ar bebaigiančių vidurinę mokyklą, manė gerai nemokantys savo gim- tosios kalbos. Jeigu turėtume omenyje taisyklingą bendrinės kalbos tartį, žodyną, sintaksę, morfologiją, labai gerai kalbančių būtų ne tiek daug. Panašiai kaip per gyventojų surašymus (kuriais daugiausia remiasi kalbų politi- ka švietimo, masinės informacijos ir kitose srityse), apklaustųjų atsakymai apie kal- by mokėjimo lygį buvo gana subjektyvūs. Lietuvių kalbą pasisakė geriausiai (100%) mokantys ne tik ŠPI dėstytojai kalbininkai, bet ir Radviliškio raj. pradinių klasių mokytojai (5 lent.). Šie mokytojai, matyt, nebejaučia didesnio poreikio kelti ir gim- tosios kalbos kultūrą. 3 lentelė, Informantų bei jų tėvų tautybė ir gimtoji kalba Karta Gimtoji kalba (94) Tautybė ' skai: savo tautybės: k. ne savo tautybės k. : : rusų k. lietuvių k. lietuviai vaikai 862 98,6 1,0 m tėvai 842 99,5 0,4 - rusai vaikai 86 95,3 — 4,6 tėvai 61 98,3 — 1,6 lenkai vaikai 21 33,3 38,0 19,0 tėvai 16 43,7 37,5 6,2 ukrainiečiai vaikai 16 31,2 62,5 6,2 tévai 10 40,0 60,0 — baltarusiai vaikai 8 25,0 75,0 — tėvai 5 400 60,0 — Kuršėnų ir Šiaulių abiturientai, taip pat Šiaulių raj. Padubysio k. baigiamųjų klasių moksleiviai nurodė išmokę lietuviškai geriau ar neblogiau (94-929) už Šiaulių raj. įvairių dalykų mokytojus lietuvius (92%), o pastarieji — už VVU penk- takursius lituanistus (92%) ir įvairių respublikos mokyklų lietuvių kalbos ir litera- tūros mokytojus (90%)*. Mažiausiai gerai mokančių lietuvių kalbą atsirado tarp tos pačios Kuršėnų I vid. mokyklos moksleivių, baigusių kaimo aštuonmetes mokyklas (64%), ir tarp Šiaulių raj. vidurinių mokyklų rusų kalbos ir literatūros mokytojų (6594) bei ŠPI dėstytojų rusistų (6794). Šį faktą galima iš dalies suprasti (lietuvių tarp rusisty buvo 55 ir 44,4%, nors 70 ir 66,7%, yra gimę Lietuvoje), bet kaip tada mo- kyklose laikytis vieningo kalbos ugdymo? Kai mokytojas (dėstytojas) kalba pras- čiau už mokinį (studentą), nukenčia mokinio kalba ir mokytojo autoritetas. Rusų * Jei prie nurodytų „gerai“ mokančių pridėsime dar „vidutiniškai“ mokančius. 159 mokyklų, iš jų 1997 (9694) — kalbiniu požiūriu nemišrios: 1846 mokyklose (92,4%) buvo, déstoma vien lietuviy kalba, 103 (5,2%) — rusy kalba ir 48 (2,4%) — lenkų kalba. Jose mokėsi atitinkamai 402.727, 52.450 ir 3.753 lietuvių, rusų ir lenkų tau- tybés moksleiviai, kurie sudarė 87,89%, 11,4% ir 0,8% nemišrių mokyklų moksleivių bei 96,294, 71,57, ir 34,694 visų tos tautybės moksleivių. Pastebėta, kad, palyginus su literatūra gimtąja kalba, lietuviai moksleiviai rusiš- kai skaito maždaug du kartus lėčiau, o užsienio kalba — mažiausiai triskart lėčiau. Tai lemia perskaitytos literatūros kiekį ir apskritai norą skaityti, mokytis (Illsprac, 1978, c. 13). Dėl to respublikoje didžioji dalis literatūros spausdinama lietuvių kal- ba. 1940—1985 m. lietuviškai išleista 74,994 knygų ir brošiūrų, o rusiškai — 17,894 knygų. 1985 m. lietuvių kalba respublikoje išleista 70,3% knygų, 78,44, laikraščių, 73,5% žurnalų ir biuletenių, rusų kalba — 17,8% knygų, 18,74, laikraščių, 22,3% žurnalų (plg. Lietuvos TSR spaudos statistika 1981 —1985, p. 28—29, 75—76). Sociologiniame tyrinėjime laikyta, kad gimtosios kalbos poreikis savaime aiškus. Dėl to klausta, koks skaičius asmenų nori mokėti antrąją kalbą. Iš 1375 informantų | 1075 (78,294) pageidavo antrąja kalba kalbėti, skaityti ir rašyti, 82 (6%) — skaityti ir rašyti, 162 (11,894) — susikalbėti (7 lent.). Yra išryškėjusios antrosios kalbos po- reikio keturios tendencijos. Pirma; kuo mažiau grupėje gerai mokančių antrąją kal- bą, tuo daugiau atsiranda norinčių išmokti visas jos formas. Antra, dauguma infor- mantų pageidauja aktyviai bendrauti (pirmiausia išmokti kalbėti). Trečia, gerai tą kalbą mokantys stengiasi įvaldyti visas jos formas (kalbėti, rašyti, skaityti). Ketvir- ta, kuo prasčiau antroji kalba mokama, tuo dažniau manoma, jog užteks išmokti tik susikalbėti. Gerai mokančių rusų kalbą II informantų dalyje buvo 1,9 ir 1,5 karto mažiau (24,67) negu I ir III dalyje. Bet skaičius norinčių kalbėti, skaityti ir rašyti (72%) II informantų dalyje 2,9 karto viršijo gerai mokančius, o I ir III dalyje — tik 1,7 karto. Pageidaujančių įvaldyti visas tris antrosios kalbos formas daugiausia (72 — 7 lentelė. Poreikis mokėti antrąją TSRS tautų kalbą* (suminiai duomenys) Informantai Antrosios TSRS tautų kalbos poreikis; nori: Atsakymų dalis skaičius pss helo, Sein skaityti ir rašyti susikalbėti I — 1019 skaičius 824 47 101 į % 80,9 4,6 99 II 300 skaičius 216 29 55 a 72 9,6 18,5 III 56 skaičius 35 6 6 % 62,5 10,7 10,7 I-III 1375 skaičius 1075 82 162 % 78,2 6,0 11,8 *93,7 9% apklaustųjų (nerusy tautybės atstovams) antrąja TSRS tautų kalba laikyta ru- sy kalba ir 6,3 94 apklaustųjų (rusams) — lietuvių kalba. 165 (1983.02.03, Nr. 15) ir kiti nutarimai, liečiantys humanitarinių dalykų dėstymo to- bulinimą, Vykdydami aukštesnių instancijų nutarimus?, nuo 1977 m. švietimo organai dar daugiau dėmesio skiria rusų kalbos dėstymui lietuviams ir lenkams. Siekia- ma, kad kiekvienas moksleivis, gaudamas vidurinį išsilavinimą, laisvai mokėtų ir ru- ~ sy kalba. Rusų kalbai ir literatūrai mokyti 1986—1990 m. respublikoje planuojama šleisti apie 100 leidinių. 1987 m. LTSR radijo programose įvesta savaitinė laida ,,Ru- sų kalba“. Nuo 1984 m. mokytojai rusistai kas treji metai privalo kelti kvalifikaciją (nelietuviškų mokyklų lituanistai — kas penkti metai). Respublikinio mokytojų to- bulinimosi institute įkurta rusų kalbos ir literatūros katedra bei kabinetas, VVPI įsteigtas tobulinimosi fakultetas, kur mokosi ir pradinių klasių mokytojai. Į RTFSR pedagoginių institutų rusų kalbos ir literatūros fakultetus dabar kasmet be konkurso siunčiama mokytis po 20 lietuvių abiturientų, metams stažuotis — po 30 studentų (žr. Cnypra, 1986, c. 1—4). Kad gerėtų rusų kalbos ir literatūros mokymas respub- likoje, dedama labai daug pastangų, ir norint visa tai apžvelgti bei įvertinti, reikėtų atskiros monografijos. Daugiausia apklaustųjų siūlė tobulinti lietuvių ir rusų kalbų mokymo priemones, kelti pamokų kokybę, ikimokyklinį kalbų lavinimą (dėl kitų būdų nuomonės skyrėsi labiau). Ypač daug pasiūlymų dėl savo dalyko mokymo pateikė mokytojai lituanis- tai ir rusistai. Dėl pirmųjų trijų rusų kalbos mokymo būdų pastarieji manė taip pat, kaip dauguma apklaustųjų. Vadovėliams didžiausią reikšmę teikė ir miesto vidurinių bei proftechninių mokyklų moksleiviai (žr. 11—14 lent.). Moterys dėl abiejų kalbų mokymo buvo rūpestingesnės už vyrus ir pateikė 9,49, atsakymų daugiau (15 lent.). Vyrai kiek mažiau teikė reikšmės abiejų kalbų pamokų kokybei. : Mažai buvo pageidaujanciy suaugusiųjų lietuvių kalbos kursų lietuviams ir di- dinti rusų kalbos pamokų skaičių. Savaitinių rusų kalbos ir literatūros pamokų skai- čius lietuvių kalba dėstomose mokyklose 1979—1987 m. jau padidėjo nuo 42 iki 47. 2,3—0,1% apklaustųjų savarankiškai pasiūlė dar daugiau lietuvių, rusų ir kitų kalbų mokymo tobulinimo būdų: geriau panaudoti fakultatyvus, televiziją, radiją, kino filmus, organizuoti moksleivių susitikimus su svetimkalbiais bendraamžiais, konkursus, viktorinas, kalbos būrelius. Siūlyta daugiau išleisti programinės literatū- ros, lentelių, paveikslų rinkinių ir t. t., geriau aprūpinti mokytojus metodiniais, di- daktiniais leidiniais, vaizdinėmis priemonėmis, sudaryti sąlygas įsigyti knygynuose darbui reikalingas knygas. Svarbiausias kalbos pamokų vidurinėje mokykloje tikslas — išmokyti praktiš- kai taisyklingai šnekėti ir rašyti gimtąja ir antrąja kalba. Tai daugiausia turėtų lies- ti lietuvių kalbos pamokas (ypač nelietuviams). Rusų kalbos pamokose praktinė kryp- * Plg. Dėl rusų kalbos mokymo tolesnio tobulinimo bendrojo lavinimo mokyklose lietuvių (lenkų) dėstomąja kalba (LKP CK 1977.01.31 d. nutarimas); Dėl papildomų priemonių tobulinti rusų kalbos mokymąsi sąjunginių respublikų bendrojo lavinimo mokyklose ir kitose mokymo įstai- gose (TSKP CK ir TSRS Ministrų Tarybos 1983.05.26 d. nutarimas): Liaudies švietimas, 1979, p. 99—103, 207—209; Tiesa, 1983, gegužės 28 d., p. 1; Memernc, 1981, c. 151—156, 230—295 H T. Jį.; TyGoriito, 1984, c. 5—9, 67—71. 169 14 lentelė. Kai kurių švietimo sferos kategorijų apklaustųjų siūlomi rusų kalbos mokymo tobulinimo būdai (94) Tobgiint okytojai Lietuviškų mokyklų moksleiviai Rusiškų mo būdai : : mokyklų rūsistai nerasistai miesto kaimo prof. tech. moksleiviai m-los m-los m-los 1 58,7 48,0 20,0 11 16,2 26,2 2 89,9 34,7 42,6 13 38,1 16,5 3 29,4 2,7 9,2 18 16,2 38,0 4 45,0 13,3 31,8 70 20,0 35,0 5 26,6 6,7 19,7 26 26,7 14,6 6 30,3 16,0 12,5 13 124 13,6 1-6 46,5 20,2 22,6 25,2 21,6 240 Paaiškinimas: lentelėje pateikiama nuomoné 1) mokytojų, dirbančių respublikos bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose ir daugiausia miestuose (ypač rusų kalbos ir literatūros moky- tojų); 2) miesto ir kaimo bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų ir miesto specialiųjų profesi- nių techninių mokyklų moksleivių, kuriems dėstoma lietuvių kalba ir 3) miesto vidurinių mo- kyklų moksleivių, kuriems dėstoma rusiškai. sios ir rusų kalbos pamokas, šešiamečiams — iš viso 7 gimtosios kalbos ir 2 rusų kalbos pamokos. Iki šiol didesnė dalis lietuvių vaikų iš pradžių moka vien tarmiškai ir lietuvių bendrinės kalbos faktiškai mokosi kaip antrosios kalbos, todėl penkia- mečių gimtajai ir rusų kalbai skirti vienodai laiko netinka. Tarybiniai psichologai pastebėjo, kad 5—6 metų vaikai labai nevienodai moka gimtąją kalbą ir ją gali pra- | dėti painioti su antrąja kalba. 15 lentelė Siilomy kalbos mokymo tobulinimo būdų priklausomybė nuo lyties (94) Lietuvių kalba Rusų kalba Kitos TSRS tautų kalbos Tobulini- mo būdai vyrai moterys Vyrai moterys vyrai moterys 1 24,1 34,8 19,6 33,7 44 3,9 2 41,7 36,2 42,7 48,9 8,6 6,5 3 231 ° 30,0 16,5 16,9 2,0 55 4 38,6 33,2 344 34,5 2,4 1,7 5 17,9 16,9 21,7 22,3 4,8 6,1 6 12,4 11,8 15,5 19,9 15,8 20,3 Vaiko gimtosios kalbos įgūdžiai baigia formuotis pirmosiose mokyklos klasėse. Daugelis mūsų psichologų, pedagogų, kalbininkų yra pabrėžę, kad antrosios kalbos reikia pradėti mokyti tada, kai pirmoji (gimtoji) kalba įsitvirtina vaiko psichikoje ir pramokstama rašto gimtąja kalba (Jacikevičius, 1970, p. 27, 51, 80, 250, 255; Pycckuii 173 Dar siūlyta prie aukštesniųjų klasių matematikos, fizikos, chemijos, istorijos ir visuomenės mokslo vadovėlių mokykloms dėstomąja lietuvių kalba pridėti lietu- vių— rusų kalbų mokslinės terminijos Zodynélius ir aktyviai rusų kalbos terminų mokyti per visas pamokas. Kadangi tokiu būdu norima geriau išmokyti ne matema- tikos ir kitų minėtų dalykų, o rusų kalbos, jos terminus tikslingiau, metodiškiau, eko- nomiškiau pateikti rusų kalbos vadovėliuose ir mokyti per rusų kalbos pamokas. Antrosios kalbos vartojimas vietoj gimtosios kalbos (pilnas ar dalinis dėstymas antrąja kalba, taip pat jos vartojimas vaikų darželių rytmečiuose, susirinkimuose, pionierių bei komjaunuolių sienlaikraščiuose ir t. t.) siaurina gimtosios kalbos sfe- tas ir padeda ugdyti ne harmoningą dvikalbystę, bet vienkalbystę. Tokia veikla įei- na ne į temą „Rusų kalba kaip TSRS tautų bendradarbiavimo priemonė“, o į temą „Rusų kalba kaip nacionalinė (gimtoji) kalba“. Kai 1979 m. Estijoje buvo svarsto- mos rekomendacijos mokyklose dėstomąja estų kalba kai kuriuos dalykus pradėti dėstyti rusiškai (vėliau to atsisakyta dėl per menko antrosios kalbos mokėjimo), laisvai mokančių rusiškai estų užsirašė iš viso 4,5% mažiau (tarp 16—19 metų am- žiaus jaunuolių — 14,2% mažiau) negu 1970 m. (Mamas, 1985, c. 27). Harmoningai plėtoti dvikalbystę bus galima tada, kai šiame darbe be rusų kal- bos žinovų, mokytojų, darželių auklėtojų aktyviau dalyvaus ir gimtosios kalbos spe- cialistai, psichologai, visuomenė, Nustatyta, kad informaciją antrąja kalba net aukš- tosiose mokyklose lietuviai įsimena 22 —24,594 mažiau negu gimtąja kalba ir blogiau ją išlaiko (Aumkasuuroc, 1965, c. 24). Neminint populiarinamo užklasinio ir užmokyklinio darbo antrąja kalba (rusų kalbos fakultatyvai, savaitės, olimpiados, saviveiklos kolektyvai, sporto sekcijos, ru- sų kalbos, turizmo bei kraštotyros būreliai, mokyklų muziejai, internacionalinės draugystės klubai, susirašinėjimai su kitomis respublikomis ir t. t.), bendrojo lavini- mo mokyklose rusiškai dėstoma rusų kalba ir literatūra, pradinis karinis rengimas. ' Dėstyti dar daugiau dalykų antrąja kalba per apklausą laikė netikslinga tiek ru- sų kalbos ir literatūros mokytojai, tiek šį klausimą supratę moksleiviai ir ypač — suaugusieji, turintys vaikų (6, 10, 11, 15, 19 ir kitos grupės). Mokyklos, jų grupės dėstomąja rusų kalba priima visus norinčius, sudaro jiems geras sąlygas. Tiems, kurie pageidauja dar geriau išmokti rusų kalbos ir studijuoti rusų kalbą bei literatūrą, mokytis kitų respublikų aukštosiose mokyklose, 1976/77 m. m. 9-iose LTSR viduri- nėse mokyklose įsteigtos klasės su sustiprintu rusų kalbos mokymu. 1982 [83 m. m. tokių mokyklų respublikoje buvo 12, 1986/87 m. m. — 29. 1982 m. įvykusioje sąjunginėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje apie nacio- nalinių santykių plėtojimą buvo pabrėžta, jog siekiant gerai išmokyti rusų kalbos kaip TSRS tautų bendravimo priemonės, taip pat reikia užtikrinti, kad „rusai ir kitu tautybių atstovai, baigiantieji respublikos mokyklas, gerai mokėtų respublikos pa- grindinės tautybės kalbą. Tada jie galės aktyviau įsijungti į respublikos liaudies ūkį, partinį, valstybinį ir kultūrinį darbą“ (BocrursrBarb YOeKICHHBIX NATDHOTOB-HH- TepHanuOKHajiucTOB, 1982, c. 52). Respublikos gyventojų daugumos kalba, ne- vietinėms tautybėms būdama antroji ar trečioji TSRS tautų kalba, yra svarbi interna- cionalinio patriotinio auklėjimo priemonė, ji padeda stiprinti tautų draugystę ir net platinti rusų kalbą, nes abipusė dvikalbystė neasimiliuoja nė vienos kalbos (Tse, 175 įrengti atskirus tokius kabinetus ir juos aprūpinti specialybės literatūra, techninėmis mokymo priemonėmis. Aiškintina yra respublikos regioninio bendravimo kalbos studijavimo nauda. Kalbos įgūdžius galėtų lavinti lietuvių kalbos fakultatyvai, būreliai, olimpiados ir t.t. — daug ko galima pasimokyti iš rusų kalbos mokymo tobulinimo, taip pat iš ki- tų respublikų. Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje pagrindinės tautybės kalba dėstoma per televiziją; Latvijoje nuo 1980 m. kasmet sėkmingai vyksta rusiškų mokyklų mokslei- vių latvių kalbos olimpiados, 1985 m. eksperimentiškai latvių kalbos pradėta mokyti rusiškuose vaikų darželiuose (žr. Kocrexenxas, Bep3unbm, 1986, c. 2). Jeigu iki- mokyklinis antrosios kalbos mokymas laikomas naudingu ir rusų kalba dėstoma lie- tuviškuose ir lenkiškuose darželiuose, kodėl sunkiau išmokstamos lietuvių kalbos nemokoma rusiškose respublikos ikimokyklinėse įstaigose? Sąjunginėse respublikose (Gruzija, Uzbekija, Kazachstanas, Tadžikija, Ukraina, Azerbaidžanas, Kirgizija, Turkmėnija) mokyklos veikia net septyniomis-keturiomis kalbomis: be pagrindinės tautybės ir rusų kalbos, dėstoma ir kitomis vietinėmis kal- bomis (dauguma tų tautybių gyventojų paprastai gyvena gretimose respublikose). 1980 m. priimtas TSKP CK ir Ministrų Tarybos nutarimas dėl šiaurės tautybių gy- venamy rajonų ekonominio ir socialinio vystymo, numatant leisti jų kalbomis pro- gramas, vadovėlius ir kitas mokymo priemones mokykloms bei ikimokyklinėms įstaigoms. Dalis mažų Sibiro, Šiaurės ir Tolimųjų Rytų tautų atstovų pageidavo, kad pradinėse mokyklų klasėse būtų dėstoma jų gimtąja kalba arba kad ji būtų mokoma kaip dalykas rusiškose mokyklose (Zr. Ty6orzo, 1984, c. 137,139—142, 153). Kaimyninėje Baltarusijoje iš 8 pasienio mokyklų, kuriose 1957 m. dukart per savaitę pradėta dėstyti lietuvių kalba kaip dalykas (po karo tose vietose daugiausia dar kalbėta lietuviškai), iki šiol išliko trys: Astravo raj. Gervėčių kaimo vidurinė, Girių aštuonmetė, ir Varenavo raj. Pelesos aStuonmeté mokykla. Šioms mo- kykloms labai trūksta lietuvių kalbos mokytojų, globos, pedagoginės, grožinės lietuviškos literatūros ir t. t. Lietuvos TSR rusų kalba dėstomose mokyklose, kuriose apie pusę sudaro lenkų, baltarusių, ukrainiečių tautybės mokiniai (plg. Gaučas, Karalienė, 1981, p. 14), taip pat reikia kelti gimtosios kalbos kultūrą, nes formuojasi vietiniai rusų kalbos variantai (plg. Tpudonosac, 1978; T'apursa, 1986). K. TAPIINBA, 51. TPMHOOHOBAC OYVHKLHOHHPOBAHHE JIHTOBCKOTO H PYCCKOTO A3blKOB B C®EPE HAPOJLHOIO OBPA30OBAHHSA JIHTOBCKOR CCP Pesome B 1983 x 1985-1986 rr. Geuno onpomeno 1375 xureneit JIntCCP (909% — maTosusi). O10 Gb yHaumHecs CTAPIIAX KJACCOB TODOJICKHX H CEJIbCKHX OOIme06pa30BaTeJIbHBIX INKOJI H TOpOJĮ- ckux TITY, crynentsi, Yy4KTeJIA, NpernojiaBaTejiH, a Takxe pačoume xm ciyxanme. C moMoubo AHKCTLI MBYJAIIHCb CTENMeHb BIAJIEHHA H MOTPeOHOCTL B JMTOBCKOM, PYCCKOM, B APYTHX S3bIKax naponos CCCP, criocoGki COBEPIICHCTBOBAMS MX TtperroJiaBaHHA M T. A. (cero 35 sompocos). 12. 1880 177 Bainpaiūx V. Hl35IKOBbIč KOHTAKTET, Knes, 1979, BEICTYTUTEHHS Y4aCTHHKOB Cbe3jia NcaTeNeii || Jikreparypmas ra3era. 1986. 21 tona. Hcaes M. H. MapkcHcTCKO-1eHHHCKHe NIpHHIOIAN5I HALUHOHAIBHO-A36IKOBOH NIOJtuTHKH KITCC// : H3s. AH CCCP. Cep. JtKT-pbr X 513. 1986. T. 45. Ne 2. C. 120-129. T'apursa K. K. Passarue nsym3sraus B JIurosckoif CCP || Tp. AH JIatCCP. Cep. A. 1982. T. 3(80). C. 120-130. Fapmsa K. K. AkycrH4eckHe 0cobeHHOCTH BOK HIMA PYCCKOrO s3bIKA B CONOCTABJIEHHH C JIH- TOBCKHM s3bikom//Tp. AH JIntCCP. Cep. A. 1986. T. 1(94). C. 111—116, T'pymajene JI. Couxo/txKrBHcTH4eCKOe HCCJIeOBaHHC JIMTOBCKOŽH pe4H KODEHHELIX BH/IbHIOCIJeEB // Kalbų kontaktai Lietuvos TSR. V., 1983. P. 62—101. Ty6orao M. H. CoBpeMeHHble 3THOS35IKOBbIE nporecchi B CCCP, M., 1984. Konsirenko M. M., Canna C. T. PYHKUHOHAPOBAHKE PYCCKOTO S3BIKA B Da3IIH4HEIX CJIOXIX Ka- 3aXCKOro HaceneHus. ArrMa-ATra, 1982, Kopcaxac IO. GdyrkunoKapoBanme POIHOrO H pycCKOTO s3bikoB B mkonax CoBerckoi Jiarasi// Socialinės lingvistikos problemos. V., 1979. P. 41 —56. Kocremeuxas M., Bep3umsmu V. SI35iK ects menosems Hapona... [| Jar. ra3. 1986. 26 xuos6paz. C.+2. Muxamuenko B. 10. IpoGjteMet OYKHKLKOHHDOBAHHA H B3AKHMOJIEŽCTBHA JIKTOBCKOTO H pPYCCKOro s3bIKOB. Brmsaioc, 1984. Taam 3. O HEKOTOPHIX BONPOCAX pa3BHTHA Hal[H# H HAIIHOKHAJILHEIX A35IKOB Coserckoro Coosa |/ Mss. AH BerCCP. OGurectsennsie Haykn, 1968. T. 17. Ne 4. C. 386—401. Maa D. H. Passutie KauKOHA/IbHEIX 36x08 B CCCP x COBpeMeHNble MPOGTEME! NBysbraius || IlpoGeM6I 3CTOHCKO-PYCCKOrO H PYCCKO-3CTOHCKOIO MBys3Lranus. Tamme, 1985, C. 5-39, Pycckumit A351K B HauHORATEHOM LITKOJIe. M., 1977. Cnypra B. Ha ka4ecTBeHHO BbICINėM ypoBne // Pyccruit A35IK B mKOJIe. 1986. Ne 4. C. 1—4, Tpudonosac HI. C. OyHKUHOHAPOBAHHE H B3aHMOJNKeCŪCTBHE pycCKOTO H JIRTOBCKOTO S3LIKOB B JIutosckoit CCP: Ilmc. ... xaum. dmmon. mayx. M., 1978. Manranormcs, Xana3apos K. X, Pemesine HatįHOHAJIbHO-H35IKOBONŽ nNpoOjeMEI B CCCP. M., 1977. Illeneruc JI. K. 3a6ora mapTus O QyXOBHOM MOTEHIHATE COBETCKOTO Haporna || Pycckmit s351K — 360K IpYAOBI H coTpyammyecTsa Hapomos CCCP. M., 1981. Winmkye C. MHTepHAUMOHANGHOE BOCHHTAHME TPYIALUTHXCS cena [|| AnTepranmonansaoe Boc- muTraHue Tpyasumxcs. Pura, 1967. “Msprac B. Owepkn mo jmarsEcTaKe. Bumsuroc, 1976. Mispuac B. WU. TeopermteckHe OCHOBHI OOY4eHHA HECKOJILKHM S3LIKAM B mKOjIe (Ha MaTepHaJIe Jlurosexoit CCP): ABroped. mc. ... 1-pa mend. HayK. M., 1978. Auuxssugioc A. O IPOIYKTHBHOCTH BepOATBHON MAMSTH B CHCTEME nByx s35IKOB || Hayu. 1p, By308 JInrCCP. [Menaroraxa x ncuxonorns. Bamsmioc. 1965. T. 7. 12¢