Lietuvių ir rusų kalbų funkcionavimas Lietuvos TSR švietimo sferoje

Me ia Oi ER akims i T TTR RAR a a PA vidurinėse mokyklose (Vilniaus elektrotechnikos, Molėtų raj. Alantos žemės ūkio technikos ir Panevėžio A. Domaševičiaus medicinos technikumai) ir 4) specializuotose klasėse (Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokyklos muzikos klasė, Šiaulių 9 vid. mokyklos klasė su sustiprintu matematikos mokymu). III. Kalbų mokėjimas ir vartojimas 1979 m. gyventojų surašymo duomenimis antrąją TSRS tautų kalbą laisvai mokéjo 53,59% respublikos gyventojų: 48,09, — rusiškai, 4,79, — lietuviškai, po 0,294 — latviškai, baltarusiškai, ukrainietiškai ir 0,19, — kitas kalbas. Kaip ir kitose respublikose, iš 130 TSRS tautų kalbų Lietuvos TSR gyventojai geriausiai moka rusų kalbą. Tarp 1970 ir 1979 m. surašymų Tarybų Sąjungoje ypač padaugėjo uzbekų ir lietuvių (pastarųjų — 16,2%,), mokančių rusų kalbą. TSRS lietuviai pagal rusų kalbos mokėjimą (52,194) tarp tautybių, kurių vardu pavadintos sąjunginės respublikos, iš 6 vietos pakilo į 4 vietą (po baltarusių, latvių ir kazachų, nuo pirmųjų atsiliko tik 4.99%). Pagal kitų TSRS tautų kalbų mokėjimą iš 11 vietos atsidurta 14-oje. Lietuvos TSR miestiečiai rusų, lietuvių bei kitas antrąsias TSRS tautų kalbas moka geriau (53,4, 6,4 ir 0,8%) negu kaimo gyventojai (39,9, 2,2 ir 0,5%). Vyrai rusy kalbą moka geriau (52,69,) už moteris (44,0%,) — atsiliepia aktyvesnis gyvenimo būdas, tarnyba kariuomenėje. Rusų kalbą labiau moka ir nacionalinės mažumos (ypač ukrainiečiai, baltarusiai), jaunimas, Asmenų, galinčių kalbėti antrąja kalba, procentą skaičiuojant ne iš visų respublikos gyventojų, bet vien iš tų, kurie tos kalbos nelaiko gimtąja, laisvai mokančių rusų kalbą kaip antrąją būtų daugiau — 54,094, mokančių lietuvių kalbą — 249%, kitas kalbas — 0,8%. 1979 m. surašymo duomenimis perėmusių rusų kalbą yra 3,7 karto daugiau (2,2%) ir, palyginti su laikančiais gimtąja lietuvių kalba (0,6%), tas skaičius 1970—1979 m. didėjo keturgubai greičiau. Mokančių rusų kalbą kaip antrąją tarp visų respublikos gyventojų per dešimtmetį padaugėjo 28,4 karto (14,2 ir 0,5%), o tarp nelaikančių tos kalbos gimtąja (plg. 1 lent.) — 9,6 karto greičiau negu mokančių lietuvių kalbą (1,7%). Iš viso mokančių rusų kalbą kaip antrąją buvo atitinkamai 10,4 ir 2,3 karto daugiau (47,9 ir 53,99) negu mokančių lietuvių kalbą (46 ir 2394). Taigi nors respublikoje dauguma gyventojų kalba lietuviškai, kaip antroji labiau mokama rusų kalba ir žymiai greičiau ji plinta. Taip yra dėl to, kad rusų kalba yra TSRS tautų bendravimo priemonė, 0 94,29, Lietuvos TSR nelietuvių sudaro slavų tautybės (rusai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai), kurie daugiausia mokosi rusiškose mokyklose irfvis dažniau su lietuviais gali susišnekėti rusiškai. Be to, ir lietuvių kalbos pamokų mokyklose dėstomąja rusų kalba susidaro trigubai mažiau negu rusų kalbos pamokų lietuviškose mokyklose. Lietuvių kalba respublikoje galima laisvai bendrauti su 859%, gyventojų; be lietuviy ją moka 55,894 latvių, 45,5% čigonų, 36,0% rusų, 32,59, žydų. Mažiausiai lietuviškai kalba lenkų (tik 11,6%), baltarusių (12,9%,), ukrainiečių (15,594). Palyginus su 1970 m., lenkų, mokančių lietuvių kalbą, padaugėjo labai nežymiai (0,79%,), o žydų ir negausių (neišskirtų) tautybių grupiy{sumazéjo (1,8 ir 9,99,). Pastarieji skaičiai susiję su gyventojų migracija. 155 MAAR a Tisą RITA EI RET TERE TR ra mokyklų, iš jų 1997 (9694) — kalbiniu požiūriu nemišrios: 1846 mokyklose (92,4%) buvo, déstoma vien lietuviy kalba, 103 (5,2%) — rusy kalba ir 48 (2,4%) — lenkų kalba. Jose mokėsi atitinkamai 402.727, 52.450 ir 3.753 lietuvių, rusų ir lenkų tautybés moksleiviai, kurie sudarė 87,89%, 11,4% ir 0,8% nemišrių mokyklų moksleivių bei 96,294, 71,57, ir 34,694 visų tos tautybės moksleivių. Pastebėta, kad, palyginus su literatūra gimtąja kalba, lietuviai moksleiviai rusiškai skaito maždaug du kartus lėčiau, o užsienio kalba — mažiausiai triskart lėčiau. Tai lemia perskaitytos literatūros kiekį ir apskritai norą skaityti, mokytis (Illsprac, 1978, c. 13). Dėl to respublikoje didžioji dalis literatūros spausdinama lietuvių kalba. 1940—1985 m. lietuviškai išleista 74,994 knygų ir brošiūrų, o rusiškai — 17,894 knygų. 1985 m. lietuvių kalba respublikoje išleista 70,3% knygų, 78,44, laikraščių, 73,5% žurnalų ir biuletenių, rusų kalba — 17,8% knygų, 18,74, laikraščių, 22,3% žurnalų (plg. Lietuvos TSR spaudos statistika 1981 —1985, p. 28—29, 75—76). Sociologiniame tyrinėjime laikyta, kad gimtosios kalbos poreikis savaime aiškus. Dėl to klausta, koks skaičius asmenų nori mokėti antrąją kalbą. Iš 1375 informantų | 1075 (78,294) pageidavo antrąja kalba kalbėti, skaityti ir rašyti, 82 (6%) — skaityti ir rašyti, 162 (11,894) — susikalbėti (7 lent.). Yra išryškėjusios antrosios kalbos poreikio keturios tendencijos. Pirma; kuo mažiau grupėje gerai mokančių antrąją kalbą, tuo daugiau atsiranda norinčių išmokti visas jos formas. Antra, dauguma informantų pageidauja aktyviai bendrauti (pirmiausia išmokti kalbėti). Trečia, gerai tą kalbą mokantys stengiasi įvaldyti visas jos formas (kalbėti, rašyti, skaityti). Ketvirta, kuo prasčiau antroji kalba mokama, tuo dažniau manoma, jog užteks išmokti tik susikalbėti. Gerai mokančių rusų kalbą II informantų dalyje buvo 1,9 ir 1,5 karto mažiau (24,67) negu I ir III dalyje. Bet skaičius norinčių kalbėti, skaityti ir rašyti (72%) II informantų dalyje 2,9 karto viršijo gerai mokančius, o I ir III dalyje — tik 1,7 karto. Pageidaujančių įvaldyti visas tris antrosios kalbos formas daugiausia (72 — 7 lentelė. Poreikis mokėti antrąją TSRS tautų kalbą* (suminiai duomenys) Informantai Antrosios TSRS tautų kalbos poreikis; nori: Atsakymų dalis skaičius pss helo, Sein skaityti ir rašyti susikalbėti I — 1019 skaičius 824 47 101 į % 80,9 4,6 99 II 300 skaičius 216 29 55 a 72 9,6 18,5 III 56 skaičius 35 6 6 % 62,5 10,7 10,7 I-III 1375 skaičius 1075 82 162 % 78,2 6,0 11,8 *93,7 9% apklaustųjų (nerusy tautybės atstovams) antrąja TSRS tautų kalba laikyta rusy kalba ir 6,3 94 apklaustųjų (rusams) — lietuvių kalba. 165 (1983.02.03, Nr. 15) ir kiti nutarimai, liečiantys humanitarinių dalykų dėstymo tobulinimą, Vykdydami aukštesnių instancijų nutarimus?, nuo 1977 m. švietimo organai dar daugiau dėmesio skiria rusų kalbos dėstymui lietuviams ir lenkams. Siekiama, kad kiekvienas moksleivis, gaudamas vidurinį išsilavinimą, laisvai mokėtų ir ru- ~ sy kalba. Rusų kalbai ir literatūrai mokyti 1986—1990 m. respublikoje planuojama šleisti apie 100 leidinių. 1987 m. LTSR radijo programose įvesta savaitinė laida ,,Rusų kalba“. Nuo 1984 m. mokytojai rusistai kas treji metai privalo kelti kvalifikaciją (nelietuviškų mokyklų lituanistai — kas penkti metai). Respublikinio mokytojų tobulinimosi institute įkurta rusų kalbos ir literatūros katedra bei kabinetas, VVPI įsteigtas tobulinimosi fakultetas, kur mokosi ir pradinių klasių mokytojai. Į RTFSR pedagoginių institutų rusų kalbos ir literatūros fakultetus dabar kasmet be konkurso siunčiama mokytis po 20 lietuvių abiturientų, metams stažuotis — po 30 studentų (žr. Cnypra, 1986, c. 1—4). Kad gerėtų rusų kalbos ir literatūros mokymas respublikoje, dedama labai daug pastangų, ir norint visa tai apžvelgti bei įvertinti, reikėtų atskiros monografijos. Daugiausia apklaustųjų siūlė tobulinti lietuvių ir rusų kalbų mokymo priemones, kelti pamokų kokybę, ikimokyklinį kalbų lavinimą (dėl kitų būdų nuomonės skyrėsi labiau). Ypač daug pasiūlymų dėl savo dalyko mokymo pateikė mokytojai lituanistai ir rusistai. Dėl pirmųjų trijų rusų kalbos mokymo būdų pastarieji manė taip pat, kaip dauguma apklaustųjų. Vadovėliams didžiausią reikšmę teikė ir miesto vidurinių bei proftechninių mokyklų moksleiviai (žr. 11—14 lent.). Moterys dėl abiejų kalbų mokymo buvo rūpestingesnės už vyrus ir pateikė 9,49, atsakymų daugiau (15 lent.). Vyrai kiek mažiau teikė reikšmės abiejų kalbų pamokų kokybei. : Mažai buvo pageidaujanciy suaugusiųjų lietuvių kalbos kursų lietuviams ir didinti rusų kalbos pamokų skaičių. Savaitinių rusų kalbos ir literatūros pamokų skaičius lietuvių kalba dėstomose mokyklose 1979—1987 m. jau padidėjo nuo 42 iki 47. 2,3—0,1% apklaustųjų savarankiškai pasiūlė dar daugiau lietuvių, rusų ir kitų kalbų mokymo tobulinimo būdų: geriau panaudoti fakultatyvus, televiziją, radiją, kino filmus, organizuoti moksleivių susitikimus su svetimkalbiais bendraamžiais, konkursus, viktorinas, kalbos būrelius. Siūlyta daugiau išleisti programinės literatūros, lentelių, paveikslų rinkinių ir t. t., geriau aprūpinti mokytojus metodiniais, didaktiniais leidiniais, vaizdinėmis priemonėmis, sudaryti sąlygas įsigyti knygynuose darbui reikalingas knygas. Svarbiausias kalbos pamokų vidurinėje mokykloje tikslas — išmokyti praktiškai taisyklingai šnekėti ir rašyti gimtąja ir antrąja kalba. Tai daugiausia turėtų liesti lietuvių kalbos pamokas (ypač nelietuviams). Rusų kalbos pamokose praktinė kryp- * Plg. Dėl rusų kalbos mokymo tolesnio tobulinimo bendrojo lavinimo mokyklose lietuvių (lenkų) dėstomąja kalba (LKP CK 1977.01.31 d. nutarimas); Dėl papildomų priemonių tobulinti rusų kalbos mokymąsi sąjunginių respublikų bendrojo lavinimo mokyklose ir kitose mokymo įstaigose (TSKP CK ir TSRS Ministrų Tarybos 1983.05.26 d. nutarimas): Liaudies švietimas, 1979, p. 99—103, 207—209; Tiesa, 1983, gegužės 28 d., p. 1; Memernc, 1981, c. 151—156, 230—295 H T. Jį.; TyGoriito, 1984, c. 5—9, 67—71. 169 14 lentelė. Kai kurių švietimo sferos kategorijų apklaustųjų siūlomi rusų kalbos mokymo tobulinimo būdai (94) Tobgiint okytojai Lietuviškų mokyklų moksleiviai Rusiškų mo būdai : : mokyklų rūsistai nerasistai miesto kaimo prof. tech. moksleiviai m-los m-los m-los 1 58,7 48,0 20,0 11 16,2 26,2 2 89,9 34,7 42,6 13 38,1 16,5 3 29,4 2,7 9,2 18 16,2 38,0 4 45,0 13,3 31,8 70 20,0 35,0 5 26,6 6,7 19,7 26 26,7 14,6 6 30,3 16,0 12,5 13 124 13,6 1-6 46,5 20,2 22,6 25,2 21,6 240 Paaiškinimas: lentelėje pateikiama nuomoné 1) mokytojų, dirbančių respublikos bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose ir daugiausia miestuose (ypač rusų kalbos ir literatūros mokytojų); 2) miesto ir kaimo bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų ir miesto specialiųjų profesinių techninių mokyklų moksleivių, kuriems dėstoma lietuvių kalba ir 3) miesto vidurinių mokyklų moksleivių, kuriems dėstoma rusiškai. sios ir rusų kalbos pamokas, šešiamečiams — iš viso 7 gimtosios kalbos ir 2 rusų kalbos pamokos. Iki šiol didesnė dalis lietuvių vaikų iš pradžių moka vien tarmiškai ir lietuvių bendrinės kalbos faktiškai mokosi kaip antrosios kalbos, todėl penkiamečių gimtajai ir rusų kalbai skirti vienodai laiko netinka. Tarybiniai psichologai pastebėjo, kad 5—6 metų vaikai labai nevienodai moka gimtąją kalbą ir ją gali pra- | dėti painioti su antrąja kalba. 15 lentelė Siilomy kalbos mokymo tobulinimo būdų priklausomybė nuo lyties (94) Lietuvių kalba Rusų kalba Kitos TSRS tautų kalbos Tobulinimo būdai vyrai moterys Vyrai moterys vyrai moterys 1 24,1 34,8 19,6 33,7 44 3,9 2 41,7 36,2 42,7 48,9 8,6 6,5 3 231 ° 30,0 16,5 16,9 2,0 55 4 38,6 33,2 344 34,5 2,4 1,7 5 17,9 16,9 21,7 22,3 4,8 6,1 6 12,4 11,8 15,5 19,9 15,8 20,3 Vaiko gimtosios kalbos įgūdžiai baigia formuotis pirmosiose mokyklos klasėse. Daugelis mūsų psichologų, pedagogų, kalbininkų yra pabrėžę, kad antrosios kalbos reikia pradėti mokyti tada, kai pirmoji (gimtoji) kalba įsitvirtina vaiko psichikoje ir pramokstama rašto gimtąja kalba (Jacikevičius, 1970, p. 27, 51, 80, 250, 255; Pycckuii 173