LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXVII
(1988)
LIETUVIU
KALBA
IR
BILINGVIZMAS
LAIMA
GRUMADIENE
SOCIOLINGVISTINIS
VILNIECIU
LIETUVIY
KALBOS
TYRIMAS:
KONSONANTIZMAS
IR
AKCENTUACIJA?
I.
Konsonan izmas
Vilnie iy
lie u iy
kalbos
konsonan izmas
i ai uoja
i8
esmés
im
a ejais:
1)
pazeidziami
kai
ku ie
bend inés
lie u iy
kalbos
p iebalsiy
pala alizacijos
eikala i-
mai,
2)
ka ais
p iebalsiy
asimiliacija
sqlygoja
ne
one inés,
o
mo ologinés
aplin-
kybés,
3)
pasi aiko
p iebalsio
j
elizijos
ak y.
P iebalsiy
minkS umas
p iklauso
i
nuo
ju
p igim ies,
nuo
a ikuliaciniy
sa y-
biy,
i
nuo
a més
a
idiolek o
ga sinés
sis emos
apsk i ai
(plg.
U bana i ii é,
1978;
Zinke i ius,
1966,
p.
153—170).
Akus iniu
poZii iu
minkS iausiai
p iebalsiai
a iami
p ieS
p ie’akinés
eilés
ilguosius
i emp uosius
ga sus,
ypa
p ieS
auks u i-
nio
pakilimo
balsj
[i:].
Kadangi,
kaip
jau
bu o
nu ody a
analizuojan
ilnie iy
kalbos
okalizma,
isigali
polinkis
kiek
maZiau
i emp ai
a i
ilguosius
balsius,
ai,
sa aime
aiSku,
i
p iebalsiy
minkS umas
maZéja.
A ikuliaciniu
poZii iu
p iebalsiai
ypaé
pala alizuojami
p ieS
uZpakalinés
eilés
balsius.
Kadangi
ilnie iy
kalbai
bi-
dinga
i
am
ik a
uZpakalinés
eilés
balsiy
delabializacija,
minkS ieji
p iebalsiai
p ie§
juos
u é y
bi i
ypaé
minks i,
.y.
akus iniu
poZi i iu
labai
auks o
emb o,
be
aip
dazniausiai
né a,
ypaé
neki iuo ame
skiemenyje.
Ma y ,
maziau
pas angy
eikalaujan i
nej emp ai
a iamy
balsiy
a ikuliacija
suponuoja
i
aip
pa
leng esnj
mazesnio
p iebalsiy
pala aliza imo
keliq.
Todél
galima
bi y
kons a uo i,
kad
il-
nie iy
kalboje
pas ebimas
polinkis
maZiau
pala alizuo i
minkS uosius
p iebalsius.
Viena
i€
lie u iy.
kalbos
konsonan izmo,
jo
sin agma ikos,
ypa ybiy
—
eg e-
sy iné
p iebalsiy
samplaiky
pala alizacija.
Vilnieciy
kalboje,
ypaé
mo emy
sandi-
ose,
pasi aiko
daug
Sios
aisyklés
igno a imo
a ejy.
Kalbos
pe i e ijos
ak y
—
a p au iniy
ZodZiy
—
pala alizacijos
poZi iu-
a-
j imas
ypaé
ne ienaly is.
Siame
s aipsnyje
apie
$i
dalyka
kalbama
odél,
kad
a o-
imo
daZnumo
a Z ilgiu
daugelis
okiy
ZodZiy
uzima
oli
g aZu
ne
pe i e ing
padé i,
y a
labai
pas ebimi,
y
nuola
gauséja.
Be
o,
eikia
iSsiai8kin i,
koks
isigali
modelis,
kaip
bus
adap uojami
biisimi
ZodZiai.
Tai
né a
ien
al o,
also
i
pan.
p oblema.
Sociolingyis inis
p iebalsiy
samplaiky
p ieS’
V‘
a ba
V"
kin amasis.
Ne
isose
a mése
ienodi
eg esy inés
p iebalsiy
samplaiky
pala alizacijos
ypa umai
(plg.
Gi denis,
Pi o kinas,
1978,
p.
25).
Daugeliu
a ejy,
kai
samplaikos
p adZioje
a
idu yje
y a
k,
g,
o
daZnai
i
p,
b,
m,
miné i
p iebalsiai
ose
samplaikose
nepala a-
1
Tesinys.
Snekamosios
ilnie iy
lie u iy
kalbos y imo
me ody
ap aSyma
i
yokalizmo
anali-
ze Zx.:
Lie u iy
kalbo y os
klausimai:
Kalby
kon ak ai
Lie u os
TSR.
V.,
1983.
T. 23.
P.
62—101.
132
lizuojami
(Zinke i ius,
1966,
p.
157).
Ta mése
pasi aiko
i
isim iy,
o
bend inés
kal-
bos
eikala imai
gana
g ieZ i
(plg.
Vi kauskas,
1985).
Vilniediy
lie u iy
kalboje
p iebalsiai
k, g,
p,
b,
m
p iebalsiy
samplaikose
p ak is-
kai
be eik
niekuome
neminkS inami.
Apsk i ai
y a
polinkis
pala alizuo i
ik
pasku-
iniji
samplaikos
p iebalsj,
a sidi usi
p ie¥
p ieSakinés
cilés
balsius,
a ba
ik
minkS-
aji
p iebalsi
p ieS
uzpakalinés
eilés
balsius,
p z.:
[I’p ’]
a ba
[Ip ’]
—
{al’.p ’i]
a ba
[al.p ’i]
‘alp i’,
[Z’ ’]
a ba
[Z ’]
—
[N2’ ’i ’e"]
a ba
[dZ ’i ’e"]
“UZ i é’,
[kS’ ’]
a ba
[k8 ’],
[s’n’]
a ba
[sn’]
—
[auk8’ ’és’n’is],
[aukS ’ésn’is],
[auk8’ ésn’is],
[ayk-
s ’ésn’is]
‘auké ésnis’,
[ ’pl’]
a ba
[ pl’],
[8’ ’]
a ba
[8 ’]
—
[a ’pl’é-8° ’i],
[a pl’és’-
i],
[a ’pl’éS ’i],
[a pl’¢S i]
“a plés i’,
[n’ ’]
a ba
{n ’]
—
[ ’ei.n’ ’i'n’is]
a ba
[ ’ei.n ’i'n’is]
‘ ein ynis’
i
k .
Anks esni
ilnie iy
mokslei iy
kalbos
y imai
odo,
jog
d iejy
p iebalsiy
samplaikos
nepala alizuojamos
17%
a ejy,
o
ijy—ke u-
iy
—
43%
a ejy
(Pake ys,
1971,
p.
7).
Socioling is ikai
analizuojan
ilnie iy
lie u iy
kalba,
p iebalsiy
g upiy
pala a-
lizacija
bandy a
i i
kaip
socioling is inius
kin amuosius,
ku iuos
suda o
p iebalsiu
samplaiky
su
pasku iniu
minkS uoju
p iebalsiu
ealizacijy
isuma.
Su umpin ai
Zymé a
(C’C’V!
C’C’V8),
ku
C’C’
—
d iejy,
iju
i
daugiau
p iebalsiy
samplai-
kos,
V!
—
be
ku is
p ieSakinés
eilés
balsis,
Vo
—
sup ieSakéjes
uzZpakalinés
eilés
balsis,
—
‘a ba’.
Kin amojo
skaléje
ik
dyi
padalos:
pala alizuo a
samplaika
i
nepala alizuo a
samplaika.
Ty imo
ezul a us
de é y
e in i
eze uo ai,
nes,
no in
a siz elg i
i
s a besnius,
kaip
mums
pasi odé,
eiksnius,
eko
da y i
am
ik y
nuo-
laidy.
Samplaikos
laiky os
pala alizuo omis
isais
ais
a ejais,
kai
bu o
mink8 ai
a iami
ben
du
jy
p iebalsiai,
.
y.
isos
pala alizuo os
d ina és,
o
ina éms
i
ke u -
na éms
pakako
d iejy
ne
ne
g e a
s o in iy
pala alizuo y
p iebalsiy,
p z.
[al.’ks-
n’is]
‘alksnis’
iksuojamas
kaip
pala alizuo as
p iebalsiy
samplaikos
a imas.
Bu o
udsib éZ a
pamégin i
iS i i
socioling is inio
kin amojo
(C’C’V'
a ba
C’C’V2)
i ai a imo
p iklausomybe
ne
ik
nuo
socialiniy
(iSsila inimo,
C),
socia-
liniy-demog a iniy
(amZiaus,
A)
i
kon eks iniy
s iliy
(B)
ak o iy,
be
i
i e in i,
a
mo emu
sandii ose,
ypaé
p ieSdélé uose
i
sudu iniuose
ZodZiuose,
daZniau
pasi-
aiko
a eju,
kai
ne yks a
eg esy iné
pala alizacija,
a
ne.
I8si ayus
magne o oninius
in e iu
su
ilnie iais
i aSus,
suskaigiuo a,
kad
maz-
daug
pusé
i iamujy
p iebalsiy
samplaiky
pala alizuojama,
o
maZdaug
pusé
—
ne.
I§
1
pa .
ma y i,
kad
homomo eminiy
i
he e omo eminiu
p iebalsiy
samplai-
ky
minkS inimas
nesiski ia
a ba
be eik
nesiski ia
(plg.
pa ikimumo
in e alus).
AiSkiau
Sio
socioling is inio
kin amojo
i ai a imo
negalima
nusaky i
nei
s ilis iniu,
nei
s a i ikaciniu
poZi iu,
no s
s a is i8kai
eik’mingas
y a
daZnesnis
pala ali-
zuo u
kin amojo
a ian y
pasi odymas
idu iniosios
ka os
(A,)
kalboje,
ypaé
ly-
ginan
ja
su
jaunesniosios
ka os
(A,)
kalba,
ku ioje
daZnai
pala alizuojama
jau
ik
eédalis
po encialiy
samplaiky.
Kon olinés
dik o iu
i
ak o iy
g upés
(C3)
kalboje
y auja
pala alizuo y
a ian y
a imas.
Ma y ,
su
am
ik omis
iSlygomis
socioling-
is inj
kin amaji
(C’C’Vi
a ba
C’C’V®)
galima
bi y
laiky i
s a i ikaciniu:
jau iu
amZiaus
ak o iui.
133
minkS ieji
p iebalsiai
(Zinke i ius,
1966,
p.
169—170).
Toks
a mi8kas
Zodzio
galo
p iebalsiy
minkS inimas
ilnie iy
kalboje
né a
daZnas.
Mokiniy
kalboje
iksuo a
1—25%
okiy
a ejy
(Pake ys,
1971,
p.
7).
Sis
klausimas
1939
m.
pla in oje
lie u iy
a ies
anke oje
da
bu o
disku uojamas
(Ta ies
anke a,
1939,
p.
64).
Ri lioje,
ypaé
g ei oje,
kalboje
ilnie iai,
neminks indami
Zodzio
galo
p iebalsiy,
kei&ia
i
ki o
ZodZio
p adZios
okalizma,
.
y.
ie oj
p ieSakinés
eilés
balsiy
i,
e
a ia
sa o iskus
idu inés
eilés
alo onus
[x ],
[9],
p z.:
[kam
$ °z’in’i]
‘kam
é zini’,
[ka
gim. um]
a ba
be
asimiliacijos
[kad
pim. um]
‘kad
im um’,
[je2undm
iSman’{ ’i]
‘jau-
nam
igmany i’
i
k .
Ypa¢
daZni
okie
a ejai,
kai
pi masis
Zodis
ampa
p okli iku,
p z.:
[ ’en_9i.l’es]
‘ en
eilés’,
[ka
sim. um]
a ba
[kad
ih. um]
“kad
im um’
i
k .
I8Si uo uose
pokalbiy
i aSuose
kalbamy
ak y
pasi aikyda o
daugelio
in o man-
y
kalboje,
be
s a is iskai
jy
apdo o i
nepa yko.
i
Subjek y aus
sa o
kalbos
e inimo
anke oje
bu o
nu ody i
ys
pa yzdZiai,
ku iy
pi mojo
ZodZio
galo
p iebalsiy
mink& inimas
j ai uoja
okiu
bidu,
kad
gali
pakis i
an ojo
ZodZio
p adZios
okalizmas.
Todél
ilnie iy
bu o
ei au asi,
a ,
ju
nuomone,
jie
a ia
kad
ei um,
en
eilés,
kam
e zini,
a
kad
si um,
en
9ilés,
kam
9 zini.
Sio
klausimo
y imas
anke iniu
bidu
né a
pa ikimas.
Todél
a
ak a,
kad
ik
ys
esponden ai
( ienas
i8
ak o iy
bei
dik o iy
g upés
i
po
iena
y esniosios
i
idu i-
niosios
ka y
a s o a)
nu odé,
jog
jie
okiais
a ejais
kaip
kam
e zini
i
k .
an ajame
Zodyje
a ia
9,
o
ne
e,
eiké y
aiskin i
aip,
kad
esponden ai
jau ia,
jog
Zodzio
pa-
baigoje
jie
pap as ai
a ia
ne
kie uosius
p iebalsius.
(Gal
ne be
eikalo
bu o
bigs au-
a,
kad
a sakymai
j
anke as
bisiq
nepa ikimi
ien
dél
o,
jog
daugelis
engsia
neip as-
o
pa a’ymo
su
9,
61?)
Responden ai
nu odé
ienodai
a iq
isais
im
a ejais,
né
ieno
neigsky é
—
ai
jau
a imo
modelis.
Zodziy
junginys
kam
e zini
bu o
i auk as
i
k yp ingo
in e iu
p og ama:
kon-
_ eks iniame
s iliuje
B.,
.
y.
skai ydamas
igly
eks a,
§i
jungini
pa a ojo
kiek ienas
in o man as.
Taip
bu o
suda y a
galimybé
palygin i
subjek y uji
sa o
kalbos
e -
inima
su
objek y iais
y
pa iy
in o man y
kalbos
ak ais.
$j
ka a
ezul a ai
ge okai
sky ési:
43%
y esniosios,
38%
idu iniosios
i
52%
jaunesniosios
ka os
a s o y
an ajame
Zodyje
a é
[9],
ne
[e].
I
is
dél o
okj
ieninga
esponden y
poZii i,
uz iksuo a
anke ose,
galima
aiSkin i
uo,
kad
absoliu i
dauguma
ilnieciu
y a
jsi-
samoninusi
okia
no ma
—
Zodzio
galo
p iebalsiy
a ima
de in i
su
po
jo
einancio
Zod%io
a imu,
no s
os
no mos
i
né a
isada
laikomasi.
Kie ujy
p iebalsiy
a imas
Zodzio
gale
da
nebi inai
indikuoja
alo ony
(s ),
[2]
miné ose
pozicijose
a si adima,
be
alleg o
s ilius
neiS engiamai
eikia
aplinki-
nius
ga sus
labiau
negu
len o,
nes,
su umpinus
iki
minimumo
pauze
a p
Zodziu,
p ieSakinés
eilés
balsiai
po
kie yjy
p iebalsiy
pakin a
(plg.
Kanup ab,
Macs ex-
Huxospa,
1981,
c.
30).
Vilnie iy
kalbos
ak ai
odo,
kad
ne
em azéje
i
be
ai’kesnés
pauzés
iS a i
Zodziy
junginiai,
ku iy
pi masis
Zodis
baigiasi
p iebalsiu,
o
an asis
p asideda
p ieSakinés
eilés
balsiu
(ka ais
i
ada,
kai
p asideda
minkS uoju
p iebalsiu),
y a
is
dél o
ak-
uojami
kaip
du
a ski i
iene ai,
.
y.
s engiamasi
iksuo i
Zodziy
ibas.
Bu en
odél
kie ai
a iami
pi mojo
ZodZio
galo
p iebalsiai
(i
beje,
gana
daznai),
ne gi
ada,
kai
pi masis
Zodis
y a
aiSkus
p okli ikas.
Tai,
kaip
pakin a
ki o
ZodzZio
p adZios
balsiy
135
aE
ee

nee
eee
ee
ae