LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXVII
(1988)
LIETUVIY
KALBA
IR
BILINGVIZMAS
ALOYZAS
VIDUGIRIS
IS
ETNOLINGVISTINIY
SANTYKIY
RAIDOS
PELESOS
IR
GRETIMOSE
APYLINKESE
Daba iné
lie u iy—bal a usiy
pa ibio
kalbiné
si uacija
y a
daugelio
amZiy
e noling is iniy
lie u iy
i
bal a usiy
a pusa io
kon ak y
aidos
ezul a as.
Tiek
Siau aka iniai
Bal a usijos
TSR,
ick
pie y iniai
Lie u os
TSR
pak aS iai,
be
ski -
umy,
ku iuos
salygoja
daba iné
y
espubliky
siena,
u i
labai
daug
kq
bend a.
Vienas
i
esminiy
bend y
Sios
pa ibio
zonos
b uoZy
y a
panasi
e niné
i
kalbiné
gy en ojy
sudé is.
Ta
jy
panaSuma
lémé
bu usi
ienoda
Sio
k a8 o
p aei is,
bend os
is o inés-poli inés,
ekonominés
i
kul i inés-ideologinés
salygos.
I
daba
abipus
miné os
sienos
pla ioje
pa ibio
zonoje
glaudZiai
i
in ensy iai
kon ak uoja
lie u iy,
bal a usiy
a més,
jy
li e a i iniai
a ian ai,
aip
pa
usy
kalba,
neminin
Cia
ka -
ais
da
pasi aikan iy
ki y
au y
Zmoniy
a
ju
g upiy.
Panaii
e noling is iné
si ua-
cija
Pie y&iy
Lie u oje
jau
ap a a
(Vidugi is,
1983,
p.
46—61).
Daba
no ima
kiek
smulkiau
ap a i
e noling is iniy
san ykiy
aid
isai
p ie
Lie u os
TSR
p igludu-
siame
pak aS yje,
ku is
be eik
isi enka
a p
Dubi iy
i
Die éniskiy
iskySuliy.
Tai
Siau és
aka inés
Bal a usijos
TSR
Ga dino
s i ies
daba inis
Va end o
ajonas,
kalbininkus
ypaé
dominan is
pie aka ine
dalimi
—
Pelesds
i
Rédiinios
apylin-
kémis.
Tki
An ojo
pasaulinio
ka o
didzioji
daba inio
Va enayo
ajono
dalis
—
okios
i§
seno
Zinomos
apylinkés
kaip
Asa a
(ka ais
pa adinama
bu .
ga saus
A adnés
dy a o
a du,
plg.
Sinodus,
1744,
p.
63),
Benekdinys,
Noéia,
Pelesa,
Rédinia,
Va ena as
(sen.
Bala nd,
-6s)
—
i jo
i
Lydds,
o
ma Zesnioji
dalis
—
A moniskiy
i
Kaulélikiy
apyl.
—
i
Amends
apsk i i.
Iki
Pi mojo
pasaulinio
ka o
jos
p i-
klausé
Vilniaus
gube nijai,
o
a puka io
me ais
—
Nauga d ko
ai adijai.
Pagal
baZny ini
adminis acinj
ski s yma
ais
pa adinimais
a dinamos
pa apijos
p i-
klausé
Rédinios
dekana ui
(Sinodus,
1744,
p.
42—64).
Pelesa,
ilga
laika
iéjusi
i
R6-
dinios
alséiy
i
pa apija,
kaip
ai ys és
cen as
Zinoma
nuo
1637
m.
Ta iau
apy-
linkés
kul i iniu
cen u
ji
apo
ik
XX
a.
p adZioje,
kai
Cia
i8
Pili iny
k.
1908
m.
bu o
pe kel a
mokykla.
1553
m.
minima
Pelesds
bagny ia
(Ochma ski,
1972,
p.
70)
eikiausiai
bu o
pas a y a
Sendsios
Pelesds
d a e
i
éliau
sunyko
ka u
su
d a-
u,
nes
daba inis
(Naujosios)
Pelesds
kaimas
pa apijos
cen u
apo
ik
nuo
1917
m.,
0
1924
m,
dia
bu o
p adé a
s a y i
akmeniné
baZnyéia.
Siu
a miy
sa i umas
i
geog a iné
padeé is
anks i
a k eipé
daugelio
i ai iy
Saliy
y iné ojy
démesi.
Jau
daugiau
kaip
p ieS
Sim me i
(pi ma
ka a
1886
m.
i
paka o inai
1893
m.)
A moniSkiy,
Benekainiy
i
Kauléli8kiy
apylinkes
aplanké
Edua das
Vol e is,
uz iksa es
bidingesniy
one iniy
i
mo ologiniy
ypa ybiy,
21
e esniy
zodziy
(Wol e ,
1895,
p.
173—
187).
1895
m.
Asa os
i
Zi m iny
apylinké-
se
(i§
A adnés,
G ubény,
Lapo i8kiy,
Paa adnio,
Puodzi ,
Zani iny
i
ki y
kaimy)
medzZiaga
inko
ga sus
no egy
sla is as
Ola as
B okas.
Tu édamas
jau ia
klausa,
jis
ge ai
ap a’é
Siy
apylinkiy
lie u iy
Snek y
okalizma,
konsonan izma,
mo olo-
gija,
pa eiké
nemaza
pluos a
a miniy
eks y
(B och,
1958,
p.
1-71).
Tagiau
ei-
kia
pasaky i,
kad
O.
B okas
ia
pi miausia
yko
i i
ie os
bal a usiy
a més
(B och,
1957)
i
ik
paskui,
uzgi des,
kad
miné y
kaimy
Zmonés
kalba
lie u iSkai,
p adéjo
uZ aSiné i
i
lie u iy
kalbos
ak us.
Tai
bu o
labai
no a o iskas
y imo
biidas,
0
paskelb i
da bai
y a
isapusiskai
e ingi
i
daba .
1906
m.
i
Benekainiy
apylinke
bu o
a ykes
Jonas
Jablonskis,
Gia
uZ a¥es
j ai-
iy
Zodziy
i
posakiy
(Jablonskis,
1906).
Ta puka io
me ais
i8
miné y
apylinkiy
bu o
uZ aSy a
nemaZa
e ingy
au osakos
eks y
(Tau osakos
da bai,
1938,
.
4,
p.
1-301).
Ypa
ge ai
i
daug
au osakos
u% a8é
Juozas
Aidulis,
kiles
i§
Rédi-
nios
apylinkés
Sklodoni j
kaimo.
Lenkijai
uzmezgus
diploma inius
san ykius
su
Lie-
u a,
1938
m.
asa a
ZodZiy
ink i
gia
bu o
a yke
Zodynininkai
Napalys
G igas
i
Juozas
Senkus,
alkinami
ilnie és
Elenos
Samanii és-O embskienés
(G igas,
1938,
p.
404-406).
Poka io
me ais
jau
1952
m.
J.
Senkaus
ado aujama
Cia
a yko
pi moji
dialek-
ologiné
ekspedicija.
A moniskiy,
Asa és,
Benekainiy,
Kauléliskiy
i
Va ena o
apylinkiy
Snek as
pagal
,,Lie u iy
kalbos
a laso
medziagos
inkimo
p og ama“
y-
é
kalbininkai
J.
Senkus,
N.
G igas,
Monika
Sapijanskai é-Kuosiené,
Jonas
Pau-
lauskas,
Adelé
Laigonai é,
au osakininkas
Ju gis
Do ydai is.
Ypaé
Siy
a miy
y imu
ipinosi
p o .
Juozas
Baléikonis.
Su
i ai iais
alkinin-
kais
jis
po
kelis
ka us
ap azia o
daugelj
Va ena o
ajono
lie u iSky
kaimy.
Rink-
damas
ZodZius,
ie o a dZius,
j
a
da ba
jis
s engési
j auk i
daugiau
kalbininky.
Pe aZia es
O.
B oko
keliais,
su inkes
ak y
i
eks y
pluoS elj
nusiun é
j
Osla
Ch is ijanui
S angui,
ku is
juos
paskelbé
(S ang,
1960,
p.
337—339).
Tik as
Sio
k as o
lie u iy
globéjas
bu o
p o .
Tadas
I anauskas.
}
Tigiausiai
(apie
3
sa ai es)
Gia
uko
1959
m.
dialek ologiné
ekspedicija,
ku ios
me u
pagal
miné a
p og ama
bu o
i os
A moniskiy
(paka o inai),
Noéids,
Pe-
les6s,
Rédiinios
apylinkiy
Snek os.
Be
o,
1957,
1958,
1963
m.
pa ieniui
medzZiaga
da
bu o
ink a
Asa os,
Benekainiy,
Pelesds,
Rédinios
i
Zi miny
apylinkése.
Ta ming
medZiaga
uo
me u
¢ia
inko
Dalia
Ga gasai é,
Aldona
Jonai y é,
B onys
Sa ukynas,
Jonas
Sukys,
Aloyzas
Vidugi is
i
Vy au as
Vi kauskas.
I§
skelb y
da by
e ingiausias
y a
J.
Sukio
Ramaskoniij
8nek os
(A moniskiy
apyl.)
ap agas
(Sukys,
1960,
p.
177—189)
i
a miniy
eks y
pluog as
(Ch es oma ija,
1970,
p.
396—402).
Taip
pa
y a
%iek
iek
paskelb a
Ziniy
apie
lie uyiy
kalbos
a ojima
Siose
apylinkése
(Vidugi is,
1959,
p.
242—245)
i
apie
1959
m.
ekspedicijos
ezul-
a us
(G ina eckiené,
1960,
p.
191—
194).
:
1971
m.
&a
di bo
kompleksiné
lie u iy
dialek ology,
Zodynininku,
oponimiky
i
au osakininky
ekspedicija,
ku ioje
daly a o:
Zodyninkai
An anas
BalaSai is,
Kazys
Eigminas,
I ena
E many é,
Kazys
Pakalka,
oponimikai
Aleksand as
Vana-
gas,
Ma y é
Razmukai é,
Vi alija
Maciejauskiené,
dialek ologai
Jonina
Lipskiené
22
i
Aloyzas
Vidugi is,
au osakininkai
Juozas
Aidulis,
Kazys
G igas,
B oné
Ke be-
ly é,
Vanda
Mise i¢iené,
Leona das
Sauka,
No be as
Vélius.
i
k .
1974-1976
m.
Rodinios
i
Pelesos
apylinkése
yko
kompleksiné
Mask os,
Vilniaus
i
Minsko
kalbininku
ekspedicija,
ku ioje
daly a o
mask ie iai
Vladimi-
as
Topo o as,
Tama a
Sudnik
(o ganiza o é
i
ado é),
Lida
Ne skaja,
Tania
Ci -
jan,
ilnie é
Aldona
Jonai y é,
bu .
minskie is
Vale ijus
Cekmonas
i
k .
Siy
apylin-
kiy
-e noling is iniams
kon ak ams
bu o
ski as
ne
isas
Jleidinys:
,,Bal y-sla y
e nokalbiniai
kon ak ai*
(1980).
Tame
leidinyje
miné ini
Pelesos
i
Rodinios
apy-
linkéms
ski i
da bai:
T.
Sudnik
apie
Pelesos
apyl.
kalbine
si uacija
i
kai
ku iuos
jos
is o ijos
duomenis
(Cyaumx,
1980,
c.
181-191),
A.
Vanago
apie
y
apylinkiy
hid onimus
(Bana ac,
1980,
c.
192-201),
V.
Vi kausko
apie
kai
ku ias
Rod inios
Snek os
ypa ybes
(Bu kaycxac,
1980,
c.
202—205),
V.
Cekmono
dél
Pelesos
lie u-
iy
bal a usiy
one inés
in e e encijos
p oblemos
(Uexman,
1980,
c.
206
—
226),
A.
Jonai y és
apie
kul i iniy
augaly
pa adinimus
Pelesos
Snek oje
(Houai u e,
1980,
c.
227-244),
L.
Ne skajos
apie
Pelesos
apyl.
laidojimo
pap o ius
(Hescxas,
1980,
c.
245-254)
i
k .
‘
Pas a uoju
me u
j
io
pak aS io
lie u iy
Snek y,
aip
pa
kalbinés
si uacijos
i
jos
dinamikos
y ima
isi auké
Laima
G umadiené
i
Kazimie as
Ga S a.
Vadi-
namuosius
on alius
dialek ologinius
y imus
ak y iai
esia
V.
Cekmonas.
1986
m.
j
Pelesds
i
Rédinios
apylinkes
ink i
ling is inés,
socioling is inés
i
au osa-
kinés
medZiagos
bu o
a ykusi
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
ins i u o
ilology
g upé:
K.
Eigminas,
K.
Ga S a,
L.
G umadiené,
.N.
Lau inkiené,
A.
Romanéiuk
i
A.
Vidugi is.
Augan
susidoméjimui
bal y
i
sla y
kalbiniy
y$iy
p oblema,
eikia
daugiau
i
socioling is iniy
y imy.
Be
socialiniy
eiksniy,
pap as ai
lemianciy
ling is iniy
i
e noling is iniy
san ykiy
aida,
ap a imo
daba
neapsieina
joks
im esnis
kalbi-
niy
kon ak y
y inéjimas.
Tokiy
y imy
eikia
kuo
daugiau
i
i8samesniy,
nes
lie-
u iy—bal a usiy
pa ibio
e noling is iniai
san ykiai
kin a
sep ynmyliais
Zingsniais.
Daugelis
sinch oninio
kalbiniy
ysiy
y imo
Salininky
daba ,
apsilanke
Siose
apylin-
kése,
sunkiai
jsi aizduoja,
kad
seniau
ia
daug
kas
galéjo
bi i
isai
ki aip.
Ne
ie-
nas
lie u iy
kalbininkas
i
Sio
k a8 o
kalbing
si uacija
gali
paZ elg i
i8
daugiau
kaip
30
me y
laiko
nuo olio.
Pe
a
laika
(s aipsnio
au o iui
Cia
eko
lanky is
1955,
1956,
1957,
1958,
1963,
1968,
1971,
1984,
1986
m.)
Sio
k a8 o
e noling is iniy
san-
ykiy
mozaikoje
j yko
didZiuliy
ne
ik
kiekybinio,
be
i
kokybinio
pobudzZio
pe -
mainy.
:
Pelesos
apylinké
daba
ak uojama
kaip
lie u iy
i
bal a usiy
biling izmo
sala,
supama
bal a usiy
(Cyauux,
1980,
c.
181).
IS
adicijos
Pelesés
apyl.
kaimais
y a
laikomi
Sie:
Dubiniai,
D iskininkai
(Senieji
i
Naujieji),
Leli Siai,
Lelionys,
Lipkinai,
Padi ys
( .
Padzi ys
||
Padz icys),
Pamedé,
Pa alaké
(ka ais
.
Pau-
laké),
Pelesa
( .
Pelasd)
—
pa s
didZiausias
(1976
m.
bu o
195
sodybos)
kaimas,
Pili inai,
Senieji
Smilginiai,
Slabada,
Su kan ai,
Va liai.
Anks iau
Siai
apylinkei
da
p iklausé
i
ki i
a imesnieji
kaimai;
Ba aSi inai,
Ka gaudai,
Klaisiai,
Ki kés,
Linkiai,
Na ikai,
Vigénys
(S ownik,
1886,
p.
935).
23
Ano
T.
Sudnik,
nedideléje
Pelesds
apylinkéje
a si
susieina
j ai iai
pe
laika
paki usios
kadaise
ieningos
kalbinés
si uacijos
s adijos:
nuo
isi’ko
lie u iy
kalbos
uZgesimo
(Smilginiai,
LelidSiai
i
ypaé
Pamedé),
kai
lie u iy
kalba,
aigi
i
d i-
kalbiSkuma
iSlaiké
ik
pa ys
Senieji
gy en ojai,
pe
kokybine
i
kiekybine
d ikal-
biSkumo
pusiaus y a
(Pelesa,
Pili inai,
Dubiniai)
iki
ik o,
be eik
nepalies o
lie u iy
kalbos
y a imo
(Pa alaké,
Senieji
D iskininkai).
Visai
neseniai
(maz-
daug
p ie’
15—20
me y)
pagal
Sia
schema
galima
bu o
apibidin i
iso
Va ena o
ajono
kalbine
si uacija.
Daba inio
Va ena o
ajono
kalbinés
padeé ies
susi o ma ima
eikia
apZ elg i
de aliau
ne
ik
dél
y
Snek y
y iné ojy,
be
i
i¥
seniau
Siy
lie u iy
likimu
besido-
min iy
skai y ojy.
Tuo
labiau,
kad,
neZi in
j
kon as us
i
i ykusias
pe mainas,
daugelio
jy
a min yje
bu usioji
kalbiné
si uacija
a si
s eika
lieka
gy uo i
i
oliau,
ne e ai
keldama
skausminga
Pie e a
p aei iai
i
adicijoms.
Lie u iy
i
bal a usiy
kon ak ai,
be
abejo,
y a
labai
seni
i
siekia
da
uos
laikus,
kai
abi
os
kalbos
da
nebu o
susik is aliza usios
a i inkamai
i<
bal y
i
y y
sla-
y
kalbiniy
g upiy.
Apsk i ai
pie y iné
lie u iy
e niniy
plo y
iba
niekada
nebu o
aiSki
i
pas o i,
nes
Gia
g e a
i
daug
ku
mi8 iai
gy eno
lie u iai
i
bal a usiai.
Todél
dé!
gy en ojy
misimo
i
asimiliacijos
a
iba
ki o
lie u iy
e ninio
elemen o
nenaudai
(Jakubo skis,
1921,
p.
4—5).
Tadiau
Pelesos
uoZe
a
iba
y a
uzsikonse -
a usi
i
nedaug
epaki usi
nuo
KIV—XVI
a.
(3unxapuuioc,
Payyac,
1985,
c.
174—176).
In ensy ius
lie u iy
i
sla y
kalby
kon ak us
a spindi
aip
pa
Pelesos
i
Rodi-
nios
apylinkiy
hid onimija.
Kaip
odo
y imy
eaul a ai
(Baxa ac,
1980,
c.
192—
201),
pa i
seniausig
sluoksni
suda o
bal iSkoji
hid onimija,
o
sla i8kasis
sluoksnis
y a
ge okai
naujesnis,
jo
dalis
—
isai
neseny
laiky.
Be
o,
y a
im y
is o iniy
(Och-
manski,
1972,
p.
83—89)
i
kalbiniy
(Cyquuk,
1980,
c.
184—189)
a gumen y,
kad
apie
Rédinig
i
Pelésa
bu o
isikii e
p iisy
a
jiems
a imy
iSei iy
i§
Ba os,
Skal-
os
i
galbi
Pamedés
s idiy.
Pas a oji
aplinkybé
galéjo
p isidé i,
kad
apie
Pelésa
ilgiau
negu
ki u
iSliko
kompak i8ka
lie u isky
kaimy
g upé.
Taip
pa
galéjo
u é-
i
i akos
i
gam inés
salygos:
ig
pie y ciy,
pie y
i
pie aka iy
pusés
Pelesds
apyl.
nuo
bal a usisky
kaimy
sky é
pla ios
pelkés
i
pe
jas
ekandios
Di ds,
Pelesés
upés,
bu .
Pelesds
e¥e as
i
k .
J
Deja,
salygos
i
laikas
da é
sa o.
Palaipsniui,
ypa
po
Liublino
unijos
(1569
m.)
p adéjus
lenké i
d a ininkams,
paskui
i
mies ie¢iams,
ie os
bal a usiy
a mé,
biidama
panaii
j
lenky
kalba,
cia
apo
ne
ik
iSo iniy,
be
i
idiniy
kon ak y
kalba.
Lie u iams
als ie iams,
j
ku iy
kalba
im a
Zi é i
Zeminanéiai,
iSmok i
lenky
kal-
bos
i
aukS esniujy
klasiy
a s o y
bu o
pe
sunku.
Be
o,
po
XVIT—
XVIII
a.
ka y
i
ma o
epidemijy
j
iSmi usiy
lie u iy
ie a
Gia
galéjo
a sikel i
daugiau
a
maziau
gy en oju
i§
y y
sla y
Zemiy.
Nesulie u éjusi
jy
dalis
éliau ie os
gy en ojy
asi-
miliacija
galéjo
eik i
kaip
ka aliza o ius,
Nuo XIX
a.
idu io
lie u iy
kalba
pie y iniais
pak aS iais
émé
labai
spa éiai
nyk i.
Si
banga
pi miausia
apémé
y inj
pak aS j
su
lie u iy
sos ine
Vilniumi
i
nuo
Vilniaus
nepap as a
spa a
émé
plis i
j
isas
Puses,
ap épdama
j ai ius
mies us,
mies elius
i
ju
apylinkes.
Lie u iy
kalba
daug
ku
¢ia
bemaz
i8
ka o
apo
ik
se-.
24
nosios ka os
kalba,
o
jaunimas
g iebési
sla y
kalby.
Tai
su apo
su
lenky
au inio
sajudzio
suak y éjimu
i
ySium
su
uo
ca o
aldininky
nepap as ai
in ensy iai
&ia
p adé a
usy
kalbos
i
s a ia ikybés
s ip inimo
akcija.
[siliepsnojusi
ko a
a p
ca o
aldininky
i
lenki’kos
o ien acijos
d a ininku
bei
d asininky
dél
i akos
lie-
u iy
als iegius
p islégé
d igubu
jungu.
P ie
na i alios
asimiliacijos
p isidéjo
p ie a iné
asimiliacija,
a y a
als ybés,
baZny ios,
d a o,
mokyklos.
Naudojesi
ne ibo a
i aka,
d asininkai
isq
laika
bu o
pajung i
lenky
baZny-
inei_hie a chijai,
ku ios
cen as
bu o
Lenkijoje,
Gniezne
(Vilniaus
yskupija
éliau,
ak ikai
iki
Siol,
émé
p iklausy i
LomZos
a ki yskupijai).
Lenky
a ky-
os
ba%ny ios
s a biausias
uZda inys
bu o
pla in i
ne
ick
ikéjima,
kiek
lenkys e.
Pagal
p ieSp ieSq
su
y y
sla y
s a ia ikybe
ka aliky
ikybq
im a
adin i
lenky
ikyba
(,,polska
ia a“),
0
ka alikus
laiky i
lenkais.
Dél
o
daugelis
gy en oju,
sa-
o
Seimose
kalbéjusiy
ien
ik
lie u iSkai,
ka ais
sla iskai
ne
nemokéjusiy,
sa e
p adéjo
laiky i
lenkais.
Negausios
lie u iy
au inés
in eligen ijos
jégos
1831
i
1863—1864
m.
sukilimu
me u
bu o
iSsklaidy os
a ba
sunaikin os.
Spaudos
lo yniSkais
aSmenimis
uzd au-
dimas
p ilygo
apsk i ai
lie u iy
spaudos
d audimui.
Todél
lie u iy
au inis
sqji-
dis,
galéjes
s y uojanzios
sa imonés
lie u ius
laiku
pa em i,
ge okai
éla o.
Kokiais empais
e éjo
i
nyko
Sio
k aS o
lic u iu
kalba,
galima
ma y i
lyginan
XIX
a.
pi mosios
pusés
duomenis
su
XIX
a.
pabaigos
i
XX
a.
p adZios
duomeni-
mis.
1827
m.
P.
Kepenas
(Ken en,
1827,
c.
94),
emdamasis
Vilniaus
uni e si e o
p o .
A.
V.
Pelikano
i
lic u iu
a8y ojo
D.
PoSkos
su ink ais
duomenimis,
nu-
odé,
kad
Lydés
apsk i yje
lie u iy
kalba
a ojama
nuo
Vilniaus
apsk i ies
ibos
iki
Zi m inu.
Siq
in o macija
pa i ina
i
ge ai
a
k aS a
paZinoje
is o ikai
M.
Ba-
linskis
su
T.
Lipinskiu
(Bali iski
M.,
Lipi iski
T.,
1846,
251,
264):
Lydds
apsk i y-
je
lie u iskai
kalbama
Di és
paupiais,
apie
Zi m inus,
Benekdinis
( uo
me u
i
Be-
nekdiniy
als iy
iéjo
ne
ik
Va ena o,
be
i
daba iné
Bu imonig
apylinke,
esan i
Lie u os
TSR),
Baléininkis,
EisiSkes
(Bi8iSkiy
apylinké
su
Kalesni ikais
uo
me u
igjo
i
Lyd6s
apsk i j)
i
ne
uz
Lydés
iki
Némuno.
Kad
lie u iy
da
gy en a
i
uz
Lydés,
pa i ina
i
daba iniai
y imai
(Tayyac,
Buay apuc,
1983,
c.
39,
41;
3uaxaswa oc,
Paysac,
1985,
c.
175).
1867
m.
Lydés
apsk i yje,
A.
Ri icho
(Pu -
ux,
1875)
duomenimis,
lie u iai
suda é
21,3
%
isu
gy en ojy,
y.
apie
26
000,
no s
pagal
jo
Zemélapj
Pelesos
apylinké
bu o
p iski a
p ie
bal a usiy
plo o
(da
plg.
Tayaac,
Buny upuc,
1983,
c.
44).
XIX
a.
an oje
puséje
i
XX
a.
p adZioje
lie u iy
—bal a usiy
ski iamaja
iba
ben
jau
ies
Pelesa
(iki
Pelesos
d a o)
bu o
laikoma
Pelesés
upé,
oliau
j
y us
Ro-
dinios
i
Zobala és
(UZubalio)
pa apijy
iba
iki
Di os
upés,
paskui
Di a
auks-
yn,
oliau
i
y us
Asa és
upe
(i8
iesy
a okiau
nuo
jos
i
pie us
—
A.
V.)
i
Ge a-
ndiniy
puse
(KapKop,
1858,
c.
120-121;
Kopesa,
1861,
c.
287;
Bieli iski,
1893,
p.
528;
Kapcxuii,
1962,
c.
385—
386).
XIX
a.
palygin i
labai
g ei ai
sla éjan
a imesnéms
Vilniaus
apylinkéms,
bu-
o
pab éziamas
Lydés
apsk i ies
Siau inés
dalies
lie u iSkumas.
Vienas
iS
,,Geog a inio
Zodyno“
(Slownik,
1882,
p.
142)
au o iy,
aSydamas
apie
A adnés
d a a,
ku is
iéjo
i
Asa ds
pa apija,
paZymi,
kad
isi
pa apijos
gy en-
25

ojai
i§
kilmés
y a
g yni
lie u iai,
ku ie
iki
iol
a pusa yje
lie u iskai
ebekalba,
Tadiau
okiy
P aneSimy
bu o
negausu.
XIX
a.
pabaigos
i
XX
a.
p adZios
lie u iy
spaudoje
daZniausia
bu o
bugS aujama
i
P o es uojama
dél
p ie a inio
lie u iy
sla inimo.
O
bigS au i
ig
iesy
bii a
ko.
Kadaise
palygin i
kompak iskas
Ppie y inis
lie u iy
kalbos
plo as,
ne ienoda
Spa a
sla éjan
kaimams,
sma kiai
ko ijo.
Tai
aki aizdZiai
ma y i
i
1890
m.
Pla e io
su ink os
i
Anonimo
apdo o os
s a is ikos
(Anonim,
1898,
p.
62—67),
ku ia
emdamasis
J.
Roz ado skis
(Rozwadowski,
1904,
p.
93)
suda é
lie u iy
kalbos
papli imo
Zemélapj,
Zemélapis
bu o
gana
apy-
ik is,
nes
duomeny
apie
lie u iy
kalbos
a ojima
nebu o
su ink a
i
daugelio
Be-
nekainiu,
Saléininky,
Va ena o
aplinkiniy
kaimy
a ba
ie
duomenys
bu o
nepilni.
Kadangi
pla okoje
lie u iy
—
bal a usiy
pa ibio
juos oje
nemaza
ie os
gy en ojy
bu o
d ikalbiai
a ba
ikalbiai
(d a u
bei
pali a ky
paSonése
adosi
Slék y
kaime-
liy),
ku iems
bu o
bidinga
neapib éz a,
dazniausiai
S y uojan i
au iné
sa imoné,
ai
i
J.
Roz ado skio
nub éS as
lie u iy
kalbos
a ojimo
ibas
eikia
laiky i
ik
apy ik émis,
salyginémis.
Lydos
apsk i yje
iS isinéje
lie u iy
kalbos
e i o ijoje
uoZa
apie
Eigigkes
i
Pa-
ba e,
aip
pa
kai
ku iuos
kaimus
nuo
Eisiskiy
iki
No ids
i
Sal Oniskiy,
ku
XIX
a.
an oje
puséje
spa diai
pli o
bal a usiy
kalba,
J.
Roz ado skis
p isky é
p ie
bal a usiy
plo o.
Jis
a si
a sky é
dideli
lie u iy
kalbos
pusiasalj
nuo
pag indinés
lie u iy
e i o ijos.
Todél
a
masy a
ieni
y iné ojai
Zemélapyje
aizduoja
kaip
Ppusiasalj
(Kapcxuii,
1903;
Ve bickis,
1911),
ki i
—
kaip
sala
(Rozwadowski,
1914;
Ma ynsunc,
1902,
c.
45—46).
Kad
miné ame
Pusiasalyje
lie u iy
kalba
y a o
nebe
isuose
kaimuose
—
Jaunimas
daug
ku
buyo
p adéjes
kalbé i
bal a usiSkai,
—
ma y i
jau
i§
pas abos,
p idé os
p ie
Pla e io
su ink os
medZiagos,
kad
Pie y inéje
A moniskiy
apyl.
da-
lyje
,,senieji
kalba
lie u iSkai,
jaunimas
—
bal a usiskai*
(Anonim,
1898,
p.
62).
Rédinios
Pa apijoje
g e a
lie u iy
kalbos
a o os
jau
i
ki os.
Vieno
ko espon-
den o
p aneSimu,
jau
XIX
a,
gale
Rédiinios
Pa apijoje
., als ie iai
kalba
lie u is-
kai,
Slék os
—
lenkiSkai,
adindami
sa e
lie u iais.
Ku ie
ne
ku ie
lie u iai
ap usé-
jo,
kalba
sa o isku
Za gonu
pusiau
Tusi8kai,
pusiau
lenkikai
a ba,
kaip
en
sakoma,
»pap as ai“
(po-p os u),
.y.
smuzikiskai“,
Lie u iai
kalba
lie u iskai
ik
namie,
o
ki u
—
a ba
lenkiSkai,
a ba
»P0-p os u“
(B-
c,
1895,
c.
497).
Ve inga
E.
Vol-
e io
pas aba:
»Lyd6s
apsk i yje,
ne¥ii in
sulenkéjusiy
Slék y
y€iojimosi
i8
lie u-
iy,
is
dél o
gi dé i
lie u i ka
daina
i
lie u iy
kalba
kaip
namy
kalba. Lie u-
iai
(0
gal
senieji
jo ingiai)
kalba
im
kalbom:
i gininkams
—
usigkai
a ba
»PO-p os u,
.y.
bal a usigkai,
kunigui
—
lenkiSkai,
0
a pusa yje
—
lie u iSkai
i
ga siai,
kai
niekas
nesijuokia.
Ne
ieSuose
susibi imuose
galima
gi dé i
kalban
lie u iSkai“,
(Boms ep,
c.
66).
A.
Pla e io
—
Anonimo
no s
i
nepilna
s a is ika
Lydos
apsk i yje
lie u iy
uZ iksa o
16634,
y.
12,1%
is
isu
(137025)
gy en ojy.
Kiek
daugiau
lie u iy
uz iksuo a
pe
isuo inj
1897
m.
su asyma
—
17702,
a iau
ju
p ocen as
maZesnis
—
9%
i8
bend o
196444
kaimo
gy en ojy
skai iaus.
Uz ai
ko
ne
ke e iopai
(nuo
1,2
%
iki
4,2
%)
iSaugo
lenky
p ocen as.
Ma y ,
lie u iy
i
bal a usiy
biling iai
bei
26
lie u iu,
bal a usiy
i
lenky
iling iai
1897
m.
su a’ymo
me u bu o
daugiau
ski-
iami
p ie
sla y,
ypaé
lenky.
Pelesos
apylinkéje
po
baudZia os
panaikinimo
g ei€iausiai
p adéjo
sla é i
lais-
uju
als ieciy
i
bajo y
kaimai:
Ba a¥i inai,
Slabada,
Su kan ai
i
k .
Todél
jau
1890
m.
i8
1723
apylinkés
gy en ojy
nu ody a
1421
lie u is
i
302
bal a usiai
i
len-
kai
(Anonim,
1898,
p.
64—66).
Vie os
gy en ojy
lenkéjimo,
kaip
i
apsk i ai
sla éjimo
p ocesas
uo
me u
i-
sais
pie y iniais
lie u iy
kalbos
pak as iais
yko
labai
aud ingai
i
e Zliai.
Ka ais
d ikalbys és
s adija,
kei ian
kalba,
bida o
gana
umpa.
Ano
H.
Tu skos
(Tu s-
ka,
1939,
p.
33—34),
y esniosios
ka os
lie u iai
ne e ai
iSmokda o
sla u
(lenky
a
bal a usiy)
kalba
i
p adéda o
ien
jq
a o i,
jau
budami
suauge.
An a
e us,
uo
pa iu
me u
Lie u oje
sma kiai
kilo
i
lie u iy
au iné
sa imo-
né.
Tas
p ocesas
p asidéjo
aka inéje
Lie u os
dalyje,
ku
daugiau
papli o
nelega-
liai
MaZojoje
Lie u oje
spausdinamos
knygos
i
laik aS iai.
Be
o,
1904
m.
ca inés
Rusijos adminis acija,
issigandusi
e oliucinio
sajudzio,
bu o
p i e s a
panaikin-
i
d audima
spausdin i
knygas
i
laik aS¢ius
lo yny-lie u iy
aidémis,
o
1906
m.
—
leis i
mokyklose
dés y i
lie u iy
kalbq
kaip
a ski a
dalyka.
Nuo
o
laiko
lie u iy
spauda
galéjo
legaliai
padé i
sa o
au ie iams.
A si ado
daugiau
lie u iy
in eligen-
ijos,
ku i
sa o
eikla
padéjo
s ip in i
lie u iy
au ine
samone.
Vis
daZniau
baZny-
iose
pamaldos
p adéjo
yk i
lie u iy
kalba.
Lie u iy
au inio
sqajidzio
pakilimas
eiké
i
e noling is iniy
p ocesy
eiga.
Ta iau
iki
Pi mojo
pasaulinio
ka o
as
pa-
kilimas
daugiau
apémé
Su alky,
didesn¢
Kauno
gube nijos
dalj
i
ik
i§
dalies
Vil-
niaus
gube nija.
RySium
su
lie u iy
au inio
sqjiidzio
pakilimu
ypa
suak y ino
sa o
eikla
len-
kigkos
o ien acijos
a s o ai
—
ie os
d a ininkija,
in eligen ija,
Vilniaus
ysku-
pijos
ado ybé,
dalis
d asininky,
ku iuos
palaiké
gausi
ie os
lenky
spauda
(Gin-
au as,
1910,
p.
197-206).
Kadangi
baZny ios
j aka
e noling is iniy
p ocesy
eigai
bu o
lemiama,
jie
isaip
ukdé
lie u iy
d asininky
eikla,
lie u iskas
pamal-
das
(1905,
1910,
1913,
1915
i
k .
me ais
jy
emiami
aplenkéje
ie os
gy en ojai
pe
lie u i8kas
pamaldas
kélé
muS ynes
Asa ojé,
Benekainyse,
No iojé,
Rédiinioje,
Va ena e
i
k .),
i
lie u iy
pa apijas
ski da o
lenki8kos
o ien acijos
d asininkus,
o
ak y esnius
lie u iy
d asininkus
pe sekiojo
i
eme
i
g ynai
sla iskas
pa apijas.
S ma kiai
bu o
suma/Zin as
lie u iy
p iémimas
j
Vilniaus
d asine
semina ija
(Vil-
is,
1908,
p.
130).
Ka u
poloniza o iai
Smeizé
lie u iy
kalba,
adindami
ja
pagonis-
ka,
s engési
j eig i
min j,
kad
lie u iy
kalba
ne inkan i
iSsila inusiam
Zmogui.
Lenkinami
bu o
ne
ik
lie u iai,
be
i
bal a usi8kai
kalban ys
ka alikai.
Pas-
a ieji
ypaé
leng ai
pe siimda o
lenkiSka
sa imone.
Todél
lie u iy
a pe
bu o
ska-
inamas
ne
ik
lenky,
be
i
bal a usiy
kalbos
a ojimas.
E noling is iniy
p ocesy,
ykusiy
XX
a.
p adiZioje,
y imui
s a biis
y a
ie-
inio
gy en ojy
su asymo
duomenys,
ku iuos
1909
m.
ie os
adminis acija
su inko
i§
9
adinamojo
Vaka y
Rusy
k as o
gube nijy
(Vil is,
1909,
p.
90,
92,94
96).
Cia
pa-
eikiama
duomeny
apie
pag indiniy
au ybiy
skai iy:
lie u iy,
lenky,
Zydy
i
usy.
]
pas a yjy
( -y.
usy)
skai¢iy
jeina
usai,
uk ainie iai
i
bal a usiai
ka u,
be
ski-
iami
pagal
eligija.
1909
m.
duomenys
bu o
ink i
ne
pagal
a ojama
kalba,
kaip
27
1897
m.,
be
pagal
au ine
sa imone,
odél
ie
duomenys
a pusa yje
negali
bi i
lyginami.,
Ta iau
jy
sug e inimas
jdomus
ki u
aspek u,
nes
pa odo,
kaip
lie u iy
—bal a usiy
pa ibiais
pli o
lenky
au iné
sa imoné
iek
a p
lie u iskai,
iek
a p
bal a usigkai
kalbéjusiy
ka aliky.
Lyd6s
apsk i yje
lie u iais
uZsi aSiusiy
Zmoniy
labai
mazZa,
yos
4238,
a ba
2%
G5
211839
kaimo
gy en oju).
Ma y ,
nemaZai
jy
daliai
bu o
ga bingiau
pasi adin-
i
lenkais,
ku iy
skai ius
spa Ciai
augo
(1890
m.
—
1580,
a ba
1,2
%,
1897
m.
—
8298,
a ba
4,2
%,
1909
m.
—
12462,
a ba
3,9
%).
Ta iau
daug
d ikalbiy
lie u iy,
ku iy
gim oji
kalba
i
au ybé
buyo
nuola
komp omi uojamos,
au iSkai
bu o
ne-
apsisp ende
i
su aSiné oju
bu o
p iski i
pagal
als ybe
—
p ie
usy
( .y.
bal a u-
siy).
Bu es
da
gana
lie u iSkas
miné as
Lyd6s
k aS as
Pi mojo
Ppasaulinio
ka o
i8-
aka ése
jau
bu o
p adéjes
sma kiai
bal a usé i.
Pagal
apy ik ius
o
me o
lie u iy
pe iodinés
spaudos
p aneSimus
A m6niskiy,
Asa és,
Bu imonij,
No ids,
Rédi-
nios
i
Va end o
pa apijose
lie u iskai
kalbé a
da
apie
2/3—3/4
ie os
gy en ojy,
Kalesni iky
—
1/2,
Benekdiniu,
EiSiskiy
—
1/3—1/2,
Ge andiniy,
Kauléliskiy
— 1/3
(ki ais
duomenimis
iki
1/2),
T akéliy,
Zi m iny,
Zobala és
—
1/4-1/3,
Lydos
—
1/5,
Siy
pa apijy
baznyCiose
lie u iy
kalba
a ba
isai
niekada
nebu o
a ojama,
a ba
bu o
paSalin a,
ik
ka ais
da
saky i
lie u iski
pamokslai.
Lie u-
isky
laik aS iy
Gia
a eida o
labai
mazai.
:
A odo,
kad
lie u iy
au inio
sajiidzio
a balsiai
daugelio
kaimy
Cia
nespéjo
pa-
siek i.
O
en,
ku
as
pakilimas
bu o,
jis
yko
labai
pa éluo ai
i
apémé
ik
lie uyis-
kesnius
i
kompak i8kiau
iSlikusius
kaimus
(p z.,
apie
Pelésa,
Ramaské6nis,
aip
pa
pa ienius—Plikig,
Sklodonii
i
k .),
0
jy
gy en ojus
eikiausiai
i gi
ne
isus,
0
ik
didesne
a
magesne
jy
dali,
ki u
—
gal
ik
a ski as
Seimas.
Tagiau
i
o
uZ e-
ko,
kad
lie u iy
kalba
dia
ienu ,
cia
ki u
p a es y
sa o
egzis encija
iki
misy
die-
ny.
Kad
sla éjimas
yko
ne
isu
ienoda
Spa a,
galéjo
p isidé i
no s
i
umpai
ia
di be
lie u iy
kul i os
yeikéjai
—
moky ojai,
paZangesni
d asininkai
(
Ziminskas,
1931,
n . 80,
105-106;
1944,
n .
51,
68,
119;
Gus ai is,
1942,
n .
178).
Taip
pa ,
be
abejo,
eiké
i
Lie u os
als ybés
a sikii imas,
Bu Zuaziné
Lenkija
1920—1939
m.
okupa usi
isas
pie y ines
lie u iy
Zemes,
Gia
ak iSkai
p adéjo
ykdy i
sis eminga
nu au inimo
poli ika:
eikala o
a o i
isu
lenky
kalba,
a zé
lie u iy
spauda
i
sa i eikla,
uZda inéjo
gy a usias
dide-
lémis
pas angomis
jku as
lie u ikas
mokyklas.
Iki
1931—1932
m.
bu o
uZda y os
isos
daba inio
Va ena o
ajono
e i o ijoje
eikusios
37
p i acios
lie u iy
mokyk-
los,
o
iki
1936
m.
—
i
isos
Ju
ie oje
is eig os
skai yklos.
Be
o,
Asa és
apylin-
kéje
bu o
eikalau a
ijy
naujy
lie u isky
mokykly,
a iau
ju
s eig i
nebu o
leis-
a.
Vals ie iai,
laike
lie u iSkas
mokyklas,
daZnai
bu o
baudZiami
kaléjimais
i
ki-
okiomis
baudomis,
moky ojai
pe sekiojami.
Lie u iy
aikai
bu o
spi iami
lanky i
lenkiSkas
mokyklas,
0
nelankan ys
ju
—
baudziami.
Lie u isky
pamaldy
isai
bu-
o
nebejsileidziama
i
A moniskiy,
Asa és,
Benekdiniy,
Rédinios
bazny ias,
o
lie u iy
d asininkai
e o izuojami.
Lie u igkas
pamaldas
iki
1947
m.
iSlaiké
ik
pe-
lesiSkiai,
pasis a e
a ski q
baZnyéia.
28
Iki
XX
a.
pi mojo
ke i io
pabaigos
Rédinios
als ius
bu o
laikomas
da
‘gana
lie u iSkas.
Daugelio
ie os
a s o y
i inimu,
lie u iSkai
kalbé i
Gia
da
mo-
kéje
apie
75
%
gy en ojy,
a iau
daugumas,
biidami
indi e en ai,
ma y ,
labai
g ei-
ai
pe siémé
lenkiSka
sa imone.
;
E noling is iniy
san ykiy
aidai
pasek i
idomis
1928—
1933
m.
O.
Chominskio
suda y o
Zemélapio
duomenys.
Vien
daba inio
Va ena o
ajono
e i o ijoje
nu o-
dy a
da
Sim as
kaimy,
ku iuose
uo
me u
nuo
100
%
iki
10
%
kalbé a
lie u iSkai.
‘Vadinasi,
kaimai,
ku iuose
lie u iskai
kalbéjo
a ski os
Seimos
a
asmenys,
i
Zemé-
lapj
nepa eko.
Bend as
lie u iskai
kalbéjusiy
skai¢ius
pagal
a
Zemélapi
y a
apie
6000
(miisy
nuomone,
jis
u éjo
bi i
ben
eédaliu,
jei
ne
d igubai
didesnis).
Ta¢iau
i
ig
o
ma y i,
kad
ie os
lie u iai
anks iau
sla éje
daugiau
pagal
sa imone,
daba
spa iai
émé
sla é i
pagal
kalba.
Jaunoji
ka a,
ma y ,
daugiausia
jau
bu o
moko-
ma
kalbé i
sla iskai.
Lemiama
aidmenj
aidino
lenkikos
mokyklos.
NemaZa
p i-
sidéjo
i
gy en ojy
ski s ymas
i
ienkiemius.
Anks iau
ga inis
kaimas
bu o
ge a
lie u iy
kalbos
mokykla
iek
a éjinams,
iek
i
mi8 iy
Seimy
aikams,
ku ie
sa o
~
namuose
nespéda o
lie u iSkai
i’mok i.
Taigi
daugumas
senosios
ka os
a s o y
sa o
gim osios
kalbos
p adéjo
nebepe duo i
jaunajai
ka ai.
Tokia
padé is
bu o
iki
1939
m.,
kai
as
k a’ as
bu o
ijung as
i
Bal a usijos
TSR
sudeé i.
Ka o
i
poka io
me ais
ia
daug
lie u iy,
daZnai
i8 isomis
Seimomis
i8zudé
bal-
alenkiu
gaujos
(a mija
k ajowa),
ypaé
e o iza usios
samoningesniuosius
lie u ius.
Nuo
ada
daugelis
lie u iy
a pusa yje p adéjo
kalbé i
lenkikai
a -
ben
bal a usi8-
kai.
Tapo
adicija
lie u iy
¥eimose
no s
ienam
asy is
lenku.
Tiek
deél
Siy,
iek
i
dél
ki y
p ieZas iy
1945-1958
m.
i
Lenkija
emig a o
gana
daug
lie u iSkai
kal-
béjusiu
Zmoniy.
Neiii in
isu
u
i ykiy,
u éjusiy
lemiamos
eik’més
olimesnei
Sio
k aS o
e -
nolingyis iniy
san ykiy
aidai,
poka io
me ais
ypa¢
y esniosios
i
idu iniosios
ka os
lie u iskai
kalbanéiy
a s o y
galima
bu o
as i
da
gana
pla iai
bemaz
isa-
me
Va ena o
ajone.
IX
seno
lie u i8kai
mokan iy
ie iniy
Zmoniy
as a
da
o-
kiuose
kaimuose,
ku ie
Anonimo
i
O.
Chominskio
nu ody i
kaip
g ynai
sla iski.
T
ai
nieko
nuos abaus,
nes
lie uyikai
moké i
uo
me u
bu o
daugiau
nelaimé
negu
laimé.
Toliau
pagal
apylinkes
i
mokéjimo
laipsni
pa eikiami
kaimai,
ku iuose
1955—
1963
m.
is yky
i
ekspedicijy
me u
da
bu o
as a
daugiau
a
maziau
lie u iSkai
kalban iy
a
kalbé i
mokan iy
¥moniy.
Gaila,
kad
daugiau
démesio
bu o
ski iama
apylinkéms
i
jy
dalims,
ku iose
kompak iSkai
daugiau
bu o
lie u isky
kaimy
(p z.,
Pelesa,
Rodinia,
Asa a,
i8
dalies
Benekdinys,
Va ena as,
A moniSkés)
i
p i ik-
a
laiko
bei
galimybiy
ge iau
ap aikS io i
apsla éjusius
a
isai
susla éjusius
kaimus
apie
Ge anainis,
Kauléliskes,
N6 ia,
T akelils
i
k .
Lie u igkiausia
bu o
Pelesds
apylinké
su
Senijy
D iskininky,
Dubiniy,
Pa-
di io,
Pa alakés,
Pelesds,
Pili iny
kaimais,
ku
Seimose
daugiausia
bu o
kalbama
lie u igkai.
Mig us
bu o
ik
Naujijjy
D iskininky
kaimas.
Senoji
i
idu iné
ka a
lie u igkai
kalbéjo
Ka gaudd,
Klai8iu,
ypaé
$Vigoniii,
iS
dalies
Sen ijy
Smilginiy
kaimuose.
Tik
y esnioji
ka a
lie u iskai
mokéjo
Baléi8kiy,
Leli siy,
Pamedés,
Naujujy
Smilginiy,
Va lij
kaime.
Po iena
ki a
lie u i8kai
mokan i
senelj
su ik a,
29