LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXXI
(1994)
KALBO$
NORMALIZACIJOS
KLAUSIMAI
ANGELE
KAULAKIENE
»AUSROS*
FIZIKOS
POPULIARINIMO
STRAIPSNIU
TERMINIJA
1.
Homines
his o ia um
igna i
sempe
sun
pue i.
Siais
ZodzZiais
J.
Basana i ius
p adéjo
,,AuS os“
pi mojo
nume io
p akalba,
i
jie
apo
laik a8 io
epig a u.
,,Mu-
.
su
laik asz is,
wiena
ik
ka a
an
menesio
iszeings,
egul
apims
a
wie a,
ka i
di o-
nais
guli...
T umpai
sakan ,
laik asz is
musu
bus
ik
swie iszkas,
i
pagal
isz ekliu
i
pajegas
musu,
a gabes
Zines
ik
isz
wisa inio
mokslo.
Tas
Zines
su eikdami
skai-
y ojams
sawo,
mes
daugiausei
upinsimes
iszpla in i
a p
b oliu
Zines
apie
sawo
gimines
( au os)
senowes
weikalus,
0
eipogi
apie
eikalus
musu,
kaipo
Lie uwiu,
sziose
gadynese...
Wisa
musu
gimine
( au a)
u e u
a min i
i
pazin i
p aejusi
lai-
ka,
ku i
i a
giwenus
an
szios
Lie uwos
Zemes,
i
wisus
laimingus
i
nelaimingus
a si ikimus,
ku ie
sziokiu
a
okiu
budu
pada e
musu
giming
okia,
kokiq
szendie
egime
i
pawede
je
iems
a gams,
ku iuose
mes
giwename...
Toliaus
apie
da ba
,,Ausz os*
kalbedami,
u ime
pamine i
i
ai,
jog
mes
ne
uZsi-
mi szime
ink i
i
ap aszine i
wisokius
lie uwiszkus
senowes
paminklus
i
liekanas
(kas
liko),
isz
ku iu
galima
paZin i
giwenima,
buda,
daba,
senowiszka
ikibe
musu
seneliu.
To
delei
inkejai
dainu,
pasaku
i
.
paminklu
pagal
we ibe
i
swa buma
as
musu
laik asz ije
wie os
sawo
da bams.
Pasakodami
apie
p aei ing
senowes,
mes
nep aleisime
p oga
nepasikalbéje
su
skai i ojeis
apie
eikalus
musu
au os
szioje
gadinéje.
Naudingi
wel
pamokinimai
i
Zines
a
ai isz
no u os
a ba
p igim ies
mokslo,
a
ai
isz
ukes
wedimo
(ag onomi-
jos),
a
ai
isz
wais ijimo
(dak a is es)
i
.,
as
musu
..Ausz oj“
wisuome
pa al-
pos
wie a“?
(1,
5—7)*.
1.1.
No s
kei ési
edak o iai
i
au o iai,
a¢iau
J.
Basana i iaus
nuos a os,
pa eik-
os
,,AuS os“
pi mojo
nume io
,,P iekalboje*,
bu o
laikomasi
i
éliau.
Be
abejo,
daugiausia
s aipsniy
iSspausdin a
is o ijos,
kalbos,
kul i os,
S ie imo
klausimais.
Kiek
maZiau
,,AuS oje“
mokslo
populia inimo
s aipsniy
i$
ag onomijos,
as ono-
mijos,
bo anikos,
izikos,
geog a ijos,
medicinos,
echnikos,
e e ina ijos,
zoolo-
gijos
i
k .
s i iy.
S ai
pluoS elis
jy:
,.Apie
bi és“
(18,
122—123),
,,T usas
apie
bi-
es
(20,
202—206),
,,Apie
sk uzdéles“
(18,
115—116),
,Apie
Zemés
pa eiksla“
(22,
342344),
,Ap aszymas
Zemés
u i“
(2,
47—49;
3,
72—15;
6,
172—176;
7,
208—210;
8,
256—265),
,,Bandymas
ankiaus
Lie u oje
Zmoniu
a ojamu
Zo-
liu
a du“
(26,
82—86),
,,
Hypnoskopas*
(22,
319—325),
,,Isz
p ieZas ies
a adimo
1
Cia
i
ki u
eks as
pa eikiamas
au en i8kas.
RaSyba
i
sky yba
ne aisy a.
2
Z ,
Sal iniy
sa aSq.
Pi masis
skai ius
Zymi
,AuS os*
me us
i
nume i,
an asis
—
puslapi.
131
Lie u oje
,, aszy o
akmens“
(23,
377—387),
.,Kelia as
ZodZiu
apie
keliu
aisyma“
(29,
181—183),
,,Keli
ZodZei
apie
auginima“
(25,
46—49),
,,Keli
ZodZei
apie
kole a*
(4,
110—113;
5,
138—143),
,,Vais as
ni
kole os“
(28,
145—147),
,,Kelione
eZe Q
i
upiu
ing
Lie u a“
(3,
79—80),
,,Ma éma ikiszkas
Zemés
ap aszimas“
(11,
206—211;
12,
254256),
,,Medega
s a an
obas“
(9,
56—59;
10,
125—131;
11,
166—174;
14,
351—354;
15,
412—416;
17,
50—54),
,,Mokslas
apie
au ine
uke“
(12,
217—
222;
13,
297—304),
,,Sk uzdelia
a silankymas“
(2,
43—47),
,,Sz iesa
i
gy as is“
(29,
184—185),
,,Vaikszcziojanczios
Z akeles*
(8,
279—282),
,,Zodis
apie
e e ina-
ija
(29,
169—172).
1.2.
Siame
s aipsnyje
ap a iama
,,Aug os“
izikos
papulia inimo
s aipsniy
e minija.
,,Au8 a“
pasi ink a
dél Siy
p ieZas iy.
Pi ma,
ji
bu o
pi masis
DidZia-
_jai
Lie u ai
ski as
ménesinis
lie u iSkas
Zu nalas
(laik aS is).
An a,
ji
bu o
naujo
daba inés
lie u iy
li e a i inés,
a ba
bend inés,
kalbos
aidos
e apo
pag indéja’.
T e ia,
,,Aus a“
bu o
i
mokslinio
s iliaus
plé o oja.
Iki
jos
publicis inio
i
moks-
linio
s iliaus
ebu o
ik ai
uzuomazgos.
J.
Basana i iui,
J.
Slidpui
i
k .
p adéjus
agy i
j ai iu
mokslo
s i iy
populia inimo
s aipsnius,
Sie
s iliai
émé
ne
ik
labiau
iSsiski i,
be
i
pas ebimai
i é i.
2.
Mokslinio
s iliaus
plé ojimas
i
i éjimas
—
mokslo
kalbos
p ielaida.
Jos
sa i umas
—
e minija,
sa oky
nominacija,
kons ukcijy
bei
sakiniy
ZodZiy
a -
kos
s e eo ipai*.
2.
1.
,,AuS os“
izikos
populia inimo
s aipsniy
e minija
sa o
kilme
j ai i.
Dau-
guma
suda o
lie u iSkos
leksikos
ZodZiai,
kaip
an ai:
anglinis,
-é
(7,
209),
anglis
(7,
209;
12,
217;
17,
52),
anglius®
(15,
404), aszis
(11,
209),
balsas
(29,
175),
bégi-
mas
(9,
27),
bu is
(24,
28;
28,
154),
ga ai
(11,
171—173;
15,
404),
ga a imas
(11,
173;
15,
414),
gin a as
(28,
157),
g iausmas
(29,
174),
kibi ksz is
(22,
319),
medega
(2,
48;
9,
56;
23,
377;
29,
161),
ménulis
(29, 177),
pada iné
(6,
175),
pada yné
(26,
89;
28,
157),
p ie aisas
(23,
408;
24,
26;
29,
184),
saulé@
(29,
177),
skys imas
(17,
54),
s io é
(22,
319),
s o é
(29, 177),
s a ybé
(22,
320),
szilima
(11,
171;
15,
404),
sziluma
(6,
173;
11,
195;
22,
319—320),
sz iesa
(11,
195;
22,
320),
wZg udimas
(8,
259),
i imas
(15,
415),
Z aigzdé
(9,
28;
11,
209),
Z aké
(24,
27)
i
k .,
paim i
i8
a -
miy
a ba
senyju
lie u iy
kalbos
aS u.
Tagiau
izikos
populia inimo
s aipsniuose
y a
nemaZa
lie u iSky
e miny,
ku iuos
bu o
iSsi e e
i§
ki y
kalby
a
pa ys
susida e
jau
,,Kelei io“
bei
ki y
Ry y
P isijos
pe iodiniy
leidiniy
edak o iai,
p yz.:
apsz ais a
(9,
64)
,,8 ie imas“,
ap alumas
(14,
351—353;
15,
415)
,, éi is“,
ga lai is
(14,
345,
364;
24,
27;
25,
51),
plg.
ok.
Damp schi ,
gelezinis
kelias
(12,
260;
14,
363;
17,
49),
gelzkelis
(10,
121;
12,
296;
®
Palionis
J.
Dél
,,AuS os“
yaidmens
lie uyiy
li e a i inés
kalbos
is o ijoje
//
,,AuS a*
i
lie-
u iy
isuomeninis
judéjimas
XIX
a.
pabaigoje.
V.,
1988.
P.
189.
*
Plagiau
apie
mokslo
kalbos
ypa umus
Z .
Kaulakiené
A.
Mokslo
kalbos
uZuomazgos
,,Ke-
lei yje*
//
Lie u iy
leksikos
i
e minologijos
p oblemos:
Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
V.,
1990.
T.
29..P.
80—91.
5
Sie
i
kai
ku ie
ki i
Zodziai
ski ini
echnikos
e minijai.
Ta iau
jie
Cia
ap a iami
odél,
kad
y a
pa eik i
izikos
populia inimo
s aipsniuose.
Tuome iné
izika
i
echnika
a pusa yje
glaudziai
bu o
susijusios.
DazZnai
izika
bu o
laikoma
eo iniu
echnikos pag indu.
132
14,
389;
19,
166),
plg.
us.
acezesnan
dopoea,
ok.
Eisenbahn,
p anc.
chemin
de
e ,
gelékelio
ukis
(4,
115),
plg.
ok.
Eisenbahnzug,
olkalbis
(12,
263;
27,
100),
plg.
g .
2lé
+
phone,
ol asis
(11,
183;
22,
365;
24,
26;
27,
99),
plg.
g .
élé
+
g apho
i
.
.
,Aug os“
izikos
populia inimo
s aipsniuose
y a
i
pa iy
s aipsniy
au o iy
bei
edak o iy
suda y y
naujada y
a
e iniy,
p z.:
a as is
(24,
25)
,,i8 adimas“
balsaneszis
(24,
26)
,, ele onas“,
gelZiena:
..gelis
i ps a
i
eka
j
die,
o
an
i szaus
pludu iiija
gelziena*
(8,
259),
i édis
(21,
276)
,,p og ama™,
kibeklas,
kibekla
(6,
173)
,,cemen as,
klijai*,
mégis
(8,
257)
,p aba“',
naugés
(3,
73;
8,
256;
Os583
$01
13553
12,
217;
17,
51)
,,me alas“®,
pi mokas
(2,
48)
,a omas“,
pi mokiszkas,
-a (29,
170)
a omiskas“,
uksz da is
(10,
127—128),
sqmaisz is
(8,
47,
257)
,,misinys*
i
.
.
Aug ininkai
lie u isky
naujada y,
ma y ,
ki ési
del
d iejy
p iezZas iy.
Pi ma,
jiems
bene
labiausiai
iipéjo
leksikos
g yninimas.
Reikala
eng i
isokiy
ba ba iz~
my,
asy i
g yna
kalba
nuola os
pab éZda o
i
laik as¢io
edakcija,
i
j ai iy
s aips-
niy
bei
ecenzijy
au o iai’.
An a
e us,
auS ininkai
daug
ki ési
naujada y
ne
ik
dél
no o
g ynin i
,,AuS os*
s aipsniy
kalba,
be
i
i§
eikalo
lie u iSkai
pa adin i
i ai iy
mokslo
s igiy
sa okas,
nes
susidii é
su
dideliu
lie u iSky
e miny
ikumu
i
bu o
p i e s i
juos
da y is
pa ys.
Kaip
nu odoma
iename
,,Aus os“
nume iu,
jog
,musu
kalba
neseniai
da
p adéjo
bu i
aikinama
p ie
mokslu,
uz
ai-gi
neku ie
lie u iszki
ZodZei
da
ne
isiszkai
nu ikusei
i
aisyklingai
y a
a ojami:
ankei
él
susi inkame
su
okiais
a ejais,
kad
pacziu
kalboje
sunku
y a
a as i
kokj
no-
in
Zodj
uZ is
a i auk oms
nimonéms,
i
dél
o-gi
p isieina
p amany i
nauja,
be
oks
da bas
né a
labai
leng us:
ne
ka a
inkasi
paklys i
i
ka ais
ne
labai
lipszny
i
nedaily
,,nukal i
Zodj*
(19,
157)“.
Ta iau
au o iai
bei
edak o iai,
ku ie
u éjo
ge esne
kalbine
nuo oka
i
i esnj
gim osios
kalbos
jausma
bei
bu o
susipazine
su
ano
me o
ling is iniais
da bais,
suda yda o
ykusiy
e miny.
I§
okiy
auS ininky
suda y u
e miny
miné ini
Sie:
angla iiksz é,
di b u é,
is a as
»is a ymas“,
juod-
mena
,juodas
daik as“,
mokslayy is
,mokslininkas“,
pe i szis
,,pe eklius“,
po-
bidis.
.,cha ak e is“,
p ieplidis®.
Kiek
maziau
.,Aus os“
izikos
populia inimo
s aipsniuose
pa eik a skolin y
e miny,
p z.:
a omiszkas,
-a
(29,
170),
bomba da
(9,
39),
cen ime as
(22,
319),
ab ika
(22,
346),
gazas
(14,
351),
hid aulinis,
-é
(14,
351;
15,
414),
hypnoskopas
(22;
319),
kemija
(12,
217),
kon e o as
(11,
171),
kosmog apija
(29,
176),
kyali e as
(17, 39),
k izika
(9,
35),
ma e ija
(28,
140),
ma e ijolas
(12,
222),
ma e ijoliszkas,
-a
(12,
222),
me idijonas
(12,
255),
me olas
(8,
256), op iszkas,
-a
(7,
207),
o icon alisz-
kai
(22,
356),
polis
(11,
209—210),
polius
(22,
320),
po og apija
(21,
277),
p aba
(8,
251),
espi a o as
(7,
220),
ekno-mékaniszkas,
-a
(22,
359),
eleponas
(12,
263)
e
au ,
.
Dauguma
skolin y
e miny
y a
lo yny
a
g aiky
kilmés
(p z.:
as onomija
(12,
217;
29,
175),
plg.
as o...
+
g .
nomos,
dijame as
(22,
319),
plg.
g .
diame os
*
Plg.
da
F aenkel
E,
Li auisches
e ymologisches
Wé e buch.
Heidelbe g
—
Go ingen,
1962.
S.
487.
?
Dainauskas
J.
Ausz a
i
jos
gadyné
//
Lie u iy
au os
p aei is.
1983.
T.
7.
P.
716.
%
Ten
pa .
P.
717—718.
133
elek a
(8,
281;
22,
321—324),
elek inis,
-é
(8,
281;
29,
170),
elek iszkas,
-a
(22,
320,
324;
24,
26—27),
plg.
g .
élek on,
elek omagnasis
(22,
320),
plg.
g .
élek on+
magné is,
magnasas
(22,
319),
magnasinis,
-é
(29,
166),
magnasiszkumas
(22,
324),
magnasi as,
-a
(22,
320),
magne ismas
(29,
170),
pamagnasa imas
(22,
319),
plg.
g .
magné is,
maszina
(11,
168—169),
maszyna
(21,
288),
plg.
lo .
machina,
mé-
kanika
(7,
207;
12,
217;
22,
358),
mékanikiszkas,
-a
(23,
408),
mékanismas
(12,
273),
plg.
g .
méchaniké,
minu a
(20,
222;
22,
320),
plg.
lo .
minu us,
pe manen isz-
kas, -a
(22,
320),
plg.
lo .
pe manens,
po mula
(15,
404),
plg.
lo .
o mula,
adikalas
(15,
404),
plg.
lo .
adikalis
i
.
.) i
ik
kele as
pasiskolin a
i8
sla y,
okie iy
a
k .
kalby
(p z.:
kliszija
(25,
64),
plg.
p anc.
cliché,
liampa
(26,
90), plg.
ok.
Lampe,
1.
Jampa,
malia a
(17,
52—54),
plg.
1.
malowaé,
peczius
(11,
170),
plg.
b us.
neu,
sila
(11,
210),
syla
(21,
277;
29,
184),
plg.
us.
cua,
sudynas
(28, 157),
plg.
b us.
cydsina,
szpa as
(6,
172),
plg.
ok.
Spa ,
sz iubas
(29,
188),
plg.
ok.
Sch aube
i
wa h
5
I§
o,
kas
saky a,
ma y i,
kad
kilmés
poZi i iu
uome ing
izikos
e minija
suda é
du
sluoksniai:
sa ieji
lie u iSki
ZodZiai
e minai
i
skoliniai.
Sa iesiems
lie u iskiems
e minams
ski ini
ZodZiai:
a)
paim i
i8
a miy
a ba
senyjy
lie u iy
kalbos
a8 u,
b)
i8si e s i
ki y
kalby
pa yzdzZiu,
c)
naujai
suda y i
aus ininky.
18
ap a y
342
Zodziu
e miny
67,9
%
suda o
lie u iSki
ZodZiai,
o 32,1.%
skoliniai.
Vadinasi,
uome iné
izikos
e minija
da
ebesi émé
lie u i8ka
leksika,
no s
jos
p ocen as
Siek
iek
maZesnis
negu
p adiniame
izikos
bei
echnikos
e minijos
o ma imosi
e ape°.
2.2
,,AuS os“
izikos
populia inimo
s aipsniuose
daugiausia
y a
p iesagu
edi-
niy.
DaZni
ediniai
su
p iesagomis
-imas/-ymas,
-ininkas,
-inis,
-é,
-ys é,
*iSkas,
-a,
-umas,
p z.:
a ésimas
(11,
173),
a i inimas
(8,
259),
bégimas
[Z aigzdziu]
(9,
27),
bu bulia imas
(15,
415),
[pli u]
dzio inimas
(11,
169),
[ andens]
ga a imas
(15,
414),
gesinimas
[ opnos]
(14,
352),
iszdegimas
(11,
174),
[pli u]
iszdeginimas
(11,
170),
i aisymas
(22,
358),
ikai inimas
(11,
173),
i eikimas
[magnaso]
(22,
320),
[Z aigz-
dziu]
k i imas
(29,
177),
pamagnasa imas
(22,
319),
pe sik aipimas
[medziu]
(9,
58),
puldinéjimas
[Z aigzdZiu]
(29,
175),
pulimas
(29,
182),
sugniuzimas
(10,
126),
susi aukimas
[medZiu]
(9,
58),
suzadinimas
(22,
322),
i pimas
[gelzies]
(9,
58),
[p ie-
aisas]
uZdegimo
(23,
396),
uZg udimas
(8,
259),
uzleidimas
(11,
168),
édinimas
(11,
167),
i imas
(15,
415),
i inimas
(9,
102);
i klininkas
(9,
12),
kemininkas
(9,
89),
kugininkas
(lai ininkas)
(9,
12),
ma ininkas
(26,
88),
o kulkininkas
(23,
408),
a i-
ninkas
(28,
146);
akmeniné
[kulka]
(9,
39;
26,
95),
anglinis
[gazas]
(14,
351),
elek-
iné
[isz aka]
(8,
281),
ga ine
[kuliama
maszyna]
(27,
124),
gelZinis
[s ipas]
(9,
28),
iszlaiky inis
[magnasas]
(22,
320),
magnasiné
[ada a]
(29,
166),
nulie inis
[daig-
as]
(8,
260),
s a i iniai
[akmens]
(10,
126),
swk au iné
[dalis]
(12,
217),
opniniai
[akmenis]
(14,
351),
Zaibiné
[macis]
(24,
25);
ak u ininkys é
(24,
27),
ama ninkis é
(9,
6),
szipo ys é
(24, 27),
Z aigzdininkis é
(12,
222);
elek iszka
[kibi ksz is]
(24;
26),
[maszyna]
(22,
320),
[spéka]
(22,
324),
[sz iesa]
(24,
27),
ma ininkiszkas
[moks-
*
Gas ila
L.,
K uopas
J.,
Zi ku é
A.
Techninés
li e a ii os
i
e minijos
p adininkas
//
Mokslas
i
echnika,
1969.
N .
11.
P.
34—36;
Gas ila
L.,
Zi ku é
A.
Lic u iskosios
echninés
e minologijos
p admenys
XVIII
a.
Ry y
P iisijoje
//
Mokslas
i
echnika.
1969,
N .
4.
P.
20—21.
134
las]
(21,
270),
medegiszkas,
-a,
ma e ijoliszkas,
-a
(12,
222),
mékanikiszkas
[da bas]
(23,
408),
[isz y inéjimas]
(23,
408),
op iszkas
[s iklas]
(7,
207),
pe manen iszkas
[magnasas]
(22,
320),
ekno-mékaniszka
[d augys é]
(22,
359),
E aigzdininkiszka
[obse a o ija]
(14,
375);
ap alumas
(14,
351—354;
15,
415),
augsz umas
(9,
58;
14,
352),
didumas
(11,
168,
171),
d égnumas
(10,
125),
d uk umas
(9,
57),
d u umas
(29,
183),
gilumas
(29,
182),
ilgumas
(9,
57;
10,
126;
14,
352;
29,
183),
/é umas
(21,
277),
magnasiszkumas
(22,
324),
pla umas
(10,
126;
29,
182),
skilé umas
(9,
58),
s ip umas
(9,
58),
s o umas
(11,
171;
14,
352),
s a umas
(17, 47),
ankumas
(9,
58),
i umas
(9,
56;
21,
277)
i
. .
Kiek
maziau
(ka ais
os
po
iena
ki a)
pa eik a
e minu,
suda y y
su
p iesagomis
-eklas
(kibeklas
6,
173),
-ybé
(s a ybé
22,
320),
-iena
(gelZiena
8,
259),
-yklé
(kasyklé
[ a io]
28,
146;
sziaudiklé
9,
47),
-ima
(szilima
11,
171;
15,
404),
-uma
(sziluma
6,
173;
11,
195;
22,
319—320),
-yné
(pada yné
26,
89;
28,
157),
-mé
( eikmeé
10,
119),
-smas
(g iausmas
29,
174;
auksmas
11,
173),
-sné
( yksné
21,
277),
-s is
(a as is
24,
25),
- ojas,
- ojis
(ba s y ojas
26,
97;
isz as ojis
22,
319),
- ukas
(k ép ukas
7,
220),
- u as
(di b u as
12,
217;
21,
288;
23,
408;
piaus u as
11,
169;
pjau u as
9,
62;
in u as
8,
259), - u é
(di b u é
22,
346;
28,
155;
padé u é
26,
97).
Fizikos
populia inimo
s aipsniuose
nemaza
pa eik a
i
galiiniy
ediniyu.
Daznes-
ni
galiiniy
-a,
-as,
-is
ediniai,
p z.:
apsz ais a
(9,
64),
sugaba
(21,
277),
ieiga
(25,
63);
ga as
(11,
171—173;
15,
404),
s umas:
,,mokslas
y a
s umu,
ku s
s umia
iska
olyn,
sunkyn,
labyn“
(27,
100);
augsz is
(11,
167,
171),
bu is
(9,
7;
24,
28;
28,
154),
degis
(15,
404),
ilgis
(9,
28;
11,
170-171),
i édis
(21,
276),
plo is
(9,
7;
10;
11,
168),
sadélis
(3,
74),
s o is
(11,
168,
171)
i
.
.
Y a
ienas
ki as
i
p ieSdélio
edinys,
p z.:
an i sis
(21,
276),
a ga sis
(29,
176),
p ieszs ulpis
(11,
171).
Be
p ieSdéliy,
p iesagy
i
galiniy
ediniy,
,,Aus os“
izikos
populia inimo
s ai-
psniuose
gausu
i
di iniy,
ku iuos
galima
suski s y i
aip:
1)
di iniai
su
daik a a -
diniu
an uoju
sandu
(angla iiksz é
10,
128;
ga lai is
25,
51;
gelezinkelis
12,
268;
16,
24;
27,
109;
29,
187;
gelzkelis
10,
121;
12,
296;
14,
389;
19,
166;
pusga is
25;
52;
szeszke is
9,
28;
upskai lis
10,
119
i
.
.);
2)
di iniai
su
eiksmaZodiniu
an uoju
sandu
(balsaneszis
24,
26;
ga ezys
27,
100;
29,
165;
uksz da is
10,
127—
128;
ske sakisz é
22,
319;
olgi dis
27,
99;
olkalbis
12,
263;
27,
100;
ol aszis
11,
183;
22,
365;
24,
26;
27,
99;
andenda is
15,
404;
Zemap aszis
12,
227
i
.
):
Siuos
p iegdéliy,
p iesagu,
galiiniy
edinius
i
di inius
galima
suski s y i
j
am
ik as
da ybos
ka ego ijas,
ku iomis
pap as ai
nusakomos
i
pa iy
e miny
ka ego-
ijos.
Miné u
a eju
galima
ski i
eiksmy,
ypa ybiy,
eiSkiniy,
daik y,
dimensijy,
p o esijy
ka ego ijas,
ku ios
sie inos
su
kai
ku iais
e miny
nominacijos
ypa u-
mais.
2.3.
Vienas
jy—
,,Aus os*
izikos
populia inimo
s aipsniuose
pa eikiamy
sa oky
pa adinimy
j ai a imas.
I ai uojan ius
ZodZius
e minus
galima
sug u-
puo i
aip:
1)
kai
sa oka
j a dijama
sudé iniu
i
ienaZodziu
pa adinimu,
p z.:
gelezinis
kelias
(12,
260;
14,
363;
17,
49)
i
geleZinkelis
(12,
268;
16,
24;
27,
109;
29,
187),
gelzkelis
(10,
121;
12,
296;
14,
389;
19,
166),
piaunama
maszina
(pjau u as)
135

(7,
217).
Labai
daZnai
okie
pa adinimai
jungiami
jung uku
a ba, p z.:
daig ai
da an iejie
a ba
malia os
(17,
52),
umb a
a ba
Zemé
amsei
audona
(17,
51),
ienka -
iniai
pecziai
a ba
kakaliai
(11,
170),
Zaibiné
éka
a ba
macis
i
:
.;
2)
kai
sa oka
i a dijama
d iem
ienaZodZiais
pa adinimais,
ku ie
ienas
nuo
ki o
ski iami
kab-
leliu,
skliaus ais
a ba
jungiami
jung uku
a ba, p z.:
gencziazymis,
e nog apija
(21,
276),
j édis,
p og ama as
(21,
276),
medega,
ma e ijolas
(12,
222),
medegiszkas,
ma e ijoliszkas
(12,
222),
nii auka,
po og apija
(21,
277),
s a aunas,
physiszkas
(21,
276),
opna,
kalkés
(14,
354);
[magnasiné]
ada a
(yla)
(29,
166),
a im iné
(nega-
y iszka)
[elek a]
(22,
321),
a omiszka
(pi mokiszka)
[ €o ija]
(29,
170),
a as is
(a adimas)
(24,
25),
cinas
(ska das)
(8,
257),
daidalys é
(dailda ys é)
(26,
68),
di b u-
as
(maszina)
(12,
217),
(maszyna)
(21,
288;
23,
408),
galas
(polius)
(22,
320),
iszlai-
ky inis
(pe manen iszkas)
[magnasas]
(22,
320),
kibeklas
(cemen as):
,.molis
sumai-
szi as
su
smilczia
ge q
diida
kibekla
(cémen q)“
(6,
173),
kibekla
(klejai):
,,apliejus
andeniu
deg as
ilas
a si anda
didelé
sziluma
i
jos
pa i s a
j
kupe a
mil u
apnos;
ie
ai
mil ai
su aisy i
su
smilezia
i
andeniu
dida
apnq
a ba
s ip iq
kibeklqa
(klejus)
akmenims*
(6,
173),
kibi ksz is
(ZieZe ka)
(22,
319),
kokybé
(k ali e as)
(17,
39),
ligdienis
(€k a o ius)
(12,
255),
mégis
(p aba)
(8,
257),
ndugés
(me olai)
(3,
73),
o a-
mie is
(ba omé as)
(7,
207),
pi mokas
(a omas)
(2,
48),
p idé iné
(pozi y iszka)
[elek a]
(22,
321),
p ieszs ulpiai
(kon e o ai)
(11,
171),
pusiaudienis
(me idijonas)
(12,
255),
espi a o as
(k ép ukas),
(7,
220),
ske sakisz é
(dijame as)
(22,
319),
su-
das
( ykas)
(28, 146),
szil amie is
( e momé as)
(7,
207),
eleponas
( olkalbis)
(12,
263),
in u ai
(pieliczios)
(8,
259),
eka
(syla)
(23,
408),
Zemap aszis
(geog apija)
(12,
227),
Zinguné
(pus as,
pasz a)
(27,
121);
ama ai
a ba
p ekioné
(22,
316),
bomba -
da
a ba
a mo a
(9,
39),
di b u é
a ba
ama ie é
(28,
155),
koczilas
a ba
piaus u as
(11,
168),
naugés
a ba
me olai
(8,
256).
Vadinasi,
nominacijos
j ai a imas
pasi eiSkia
d ejopai.
Pi ma,
kai
j ai iuose
s aipsniuose
sa oka
pa adinama
ne ienodai,
p z.:
geleZinis
kelias
(12,
260;
14,
363;
17,
49),
gele¥inkelis
(12,
268;
16,
24;
27,
109;
29,
187)
i
gelzkelis
(10,
121;
12,
296;
14,
389;
19,
166),
augsz is
(11,
167,
171)
i
augsz umas
(14,
352),
ilgis
(9,
28;
11,
170—171)
i
ilgumas
(9,
57;
10,
126;
14,
325;
29,
183),
plo is
(9,
7,
10;
11,
168)
i
pla umas
(29,
182),
s o is
(11,
168,
171)
i
s o umas
(14,
352).
An a,
kai
iename
s aipsnyje
pa eikiamas
dyejopas
sa okos
pa adinimas
a ojan
jung u-
ka
a ba
a
ski ian
okius
pa adinimus
iena
nuo
ki o
kableliu
bei skliaus ais,
p z.:
daig ai
da an iejie
a ba
malia os
(17,
52),
medega,
ma e ijolas
(12,
222),
pi mokas
(a omas)
(2,
48)
i
.
.
I§
pa yzdziy
ma y i,
kad
daugiausia
j ai uoja
pa adinimai,
ski ini
daik y,
dimen-
sijy’’,
ypa ybiy
i
eiSkiniy
ka ego ijoms.
Dalis
okiy
ji ai uojan iy
pa adinimy
10
P iesagos
-umas
i
galiinés
-is
ediniai
,,AuS os“
izikos
populia inimo
s aipsniuose
Zymi
ne
ik
ypa ybés
pa adinimus,
be
i
am
ik us
dydzius,
kiekybinius
pa ame us,
p z.:
pusés
sieks-
nio augszczio
(11,
167)
i
augsz umas-gi
iilak is
su
ez e e
(14,
352),
ilgis...
ke u iu
sieksniu
(11,
170)
i
i/gumas
pus eczio
sieksnio
(29,
183),
sieksnio
ploczio
(11,
168)
i
colio
pla umo
(10,
126),
pusés
colio
s o io
(11,
168)
i
s o umas
pusé
sieksnio
(14,
352),
Vadinasi,
okiy
pa adinimy
sa okos
u inys
apima
poZymius,
ienu
me u
p iklausan¢ius
d iem
loginém
ka ego ijom:
,,ypa ybé“
i
136
a pusa yje
y a
susij¢
mo ologiskai.
Jie
pap as ai
suda o
mo ologinius
a ian us,
ku iuos
galima
ski i
j
Sias
g upes:
1)
sudé inis
e minas
i
uni e bacijos
bidu
su-
da y as
ienaZodis
e minas
(geleZinis
kelias
i
gelezinkelis,
gelzkelis);
2)
sudé inis
e minas
i
edybos
bidu
suda y as
e minas
(pjaunama
maszina
i
pjau u as
(7,
217);
3)
edybos
biidu
suda y i
du
os
pa ios
Saknies
e minai,
besiski ian ys
ilgesne
a
umpesne
o ma
(augsz is
i
augsz umas,
ilgis
i
ilgumas,
plo is
ix
pla umas).
Ki a
dalis
j ai uojan iy
pa adinimy
a pusa yje
siejasi
seman iSkai.
Jie
y a
lyg
i
sinonimai,
ku ie
sujung i
jung uku
a ba
(klys ugné
a ba
Zal ykslé
(24, 25),
nau-
gés
a ba
me olai
(8,
256),
a ski i
kableliu
(nii auka,
po og apija
(21,
277),
s a-
aunas,
physiszkas
(21,
276))
a
skliaus ais)
iszlaiky inis
(pe manen iszkas)
[mag-
nasas]
(22,
320),
p idé iné
(pozi y iszka)
[elek a]
(22,
321)
i
.
.
Vadinasi,
dél
nominacijos
j ai a imo
a si anda
e miny
a ian i8Skumas
i
sino-
nimi¥kumas.
Sios
ypa ybés
(ypaé
a ian i8kumas)
e minijoje
negalimos.
Ta iau
p adiniame
e minijos
o ma imosi
e ape
jos
nei8 engiamos
i
pa eisinamos.
An a
e us,
okie
a ian ai,
kaip
an ai:
gelezinkelis,
gelzkelis
Salia
gelezinio
kelio,
pjau-
u as
Salia
pjaunamosios
masinos,
odo
e miny
umpinimo
endencijy
uzZuomaz-
gas.
2.4.
Fizikos
populia inimo
s aipsniuose
pa eik y
sudé iniy
e miny
démenys
a pusa yje
y a
susije
am
ik ais
ySiais.
DaZniausiai
Sie
ySiai
y a
a ibu iniai.
Jie
iS eikS i:
a)
de inamuoju
paZyminiu
(anglinis
gazas
(14,
351),
a omiszka
(pi -
mokiszka)
éo ija
(29,
170),
d aikioji
gelezis
(8,
259),
elek iné
isz aka
(8,
281),
elek iszka
kibi ksz is
(24,
26),
elek iszka
maszyna
(22,
320),
elek iszka
speka
(22,
324),
gam iszka
elek a
(22,
321),
hid auliné
opna
(14,
351;
15,
414),
iszlaiky inis
(pe manen iszkas)
magnasas
(22,
320),
laukpusinei
pazymiai
(21,
276),
magnasiné
ada a
(yla)
(29,
166),
magnasii a
dudu é
(22,
320),
mékanikiszkas
isz y inéjimas
(23,
408),
op iszkas
s iklas
(7,
207),
sa y a piszkas
p i aukimas
(17,
47),
suk au iné
dalis
(12,
217),
ekno-mékaniszka
d augys é
(22,
359),
Zaibiné
éka
a ba
macis
(24,
25),
aigzdininkiszka
obse a o ija
(14,
375));
b)
nede inamuoju
pazyminiu
(dul-
kes
ska do
(16, 25),
gelezies
gumulas
(22,
319),
i ekmé
elek ynés
(29,
170),
kalio
akmens
anduo
(20,
222),
kasyklé
a io
(28,
146),
s idziu
malia a
(17,
52),
ekéjimo
eka
(23,
408),
iesos
s a umo
(17,
47)).
I§
Siy
pa yzdZiy
ma y i,
kad
jau
uome
bu o
po eikis
i8ski i
iSinius
i
gimini-
nius
e minus.
Kai
ku ie
jy
suda o
ne
lizdus
i
polizdzius,
pyz.:
akmenys:
Kalki-
niai
a.
(10,
127),
laukiniai
a.
(29,
181),
sméliniai
a,
(10,
127),
s a i iniai
a.
(10,
126):
s a i iniai
akmenis
dél
mu u,
s a i iniai
akmenis
dél
aslu,
s a i iniai
akmenis
deél
s o-
gu
(10,
126),
i naginiai
a.
(29,
181),
opniniai
a.
(14,
351);
anglys:
akmeninés
a.
(7,
209;
12,
217),
med¥iu
a ba
Zolynu
a.
(17,
52),
ik osios
a. (7,
209);
da bas:
mékani-
kiszkas
d.
(23,
408),
s a aunas
d.
(21,
277);
di b u é:
gaspado iszka
d.
(23,
408),
pab-
,dydis*.
Tad
jau
uome ingje
izikos
e minijoje,
galima
saky i,
egzis a o
ka ego inis
daugia eikS-
miskumas.
S aipsniuose
y a
p iesagos
-wmas
ediniy,
ku iais
nusakomas
ik
kiekybinis
pa ame as,
am
ik as
is,
p z.:
gipsiné
eSla
diudama
nepamazina
sa o
ap alumo
( 5,
415);
liesa
opna
nepadi-
dina
daugiaus
sa o
ap alumo,
kaip
ik ai
du
ka u...
(14,
353),
didumas
(10,
127).
137
ikiszka
d.
(23,
408);
malia os:
cininés
m.
(17,
54),
cininés
aliejinés
m.
(17,
54),
klijinés
m.
(17,
50—53),
pieninés
m.
(17,
50),
pieninés
a ba
a szkinés
m.
(17,
53),
opninés
m.
(17,
50);
maszina:
ga iné
kuliama
m.
(27,
124),
geleziné
kuliamoji
m.
(12,
273),
kuliama
m.
(7,
217),
pjaunama
m.
(pjau u as)
(7,
217);
medega:
angliné
m.
(7,
209),
di b iné
m.
(9,
56),
p igim iné
m.
(9,
56);
mil eliai: bal i
cino
m.
(17,
54),
bal i
sz ino
m.
(17,
54);
pli os:
degin os
p.
(9,
56),
nedegin os
p.
(9,
56);
opna:
de-
gin a
opna
a ba
kalkiai
(9,
56),
iebi
.
(14,
351),
gesi a
.
(14,
351),
k em an i
a ba
e dan i
y.
(14,
351)
i
.
.
Kai
ku iuose
s aipsniuose
uZsimenama
i
apie
~ama u,
pabuklu,
medegos,
pada ynés“
(21,
279),
mokslo
Saky
(,,a i me ika,
al-
geb a,
geome ija,
kosmog apija,
mine alogija,
k izika,
kemija“
(8,
258),
specialybiy
(,,inzine as,
eisda is
(26,
93),
kemininkas
(moka
isz as i
suk au inias
dalis
isokiu
daig u“)
(9,
89)
pa adinimus.
Tai
odo
au o iy
i
edak o iy
no a
pa eik i
kuo
daugiau
mokslo
Ziniu,
supazZindin i
skai y ojus
su
pag indiniy
sa oky
pa adinimais,
pa ikslinan
juos
ka ais
ki y
kalby
(daZniausiai
okie iy
k.)
ZodZiais,
pyz.:
aiksz-
eziojanczios
Z akelés
( ok.
Elms eue )
(8,
281),
yksné
(bes ebung)
(21,
277),
p a-
moné
(kuns )
(29,
186),
sugaba,
galybe
( ahigkci )
(21,
277),
sie és
uksz o ius
(aci-
dum
sul u icum)
(5,
42),
po milis
( adikalas
sk uzdinés
ugsz ies,
po milsupe klo i-
das)
(15,
404)
i
pan,
Ma y ,
oki
sa oky
pa ikslinima
galima
aiSkin i
d ejopai.
Pi ma,
be
abejo,
,,AuS os“
mokslo
populia inimo
s aipsniy
apsk i ai
kalbai,
sq-
oky
aiSkinimui,
e miny
pa eikimui
didelés
j akos
u éjo
p iisiné
li e a ii iné
kalba.
Tai
isi8kai
sup an ama:
Sio
laik a8 io
edak o iai
bu o
susipaZine
su
Ry y
P isi-
joje
éjusiais
pe iodiniais
leidiniais
(,,Kelei ius
1849—1880,
,,.Naujuoju
kelei iu*
1880—1886,
,,Lie u iSka
cei unga*
1878—1939
i
k .),
o
kai
ku ie
i
jy
—
J.
Basa-
nayi ius,
J.
Sliipas,
A.
Vi8 elis
pas a uosiuose
d ejuose
leidiniuose
bu o
paskelbe
i
sa o
s aipsniy™.
An a,
auS ininkai,
no édami
bi i
sup an ami
isiems
lie u iams
i
s engdamiesi
es i
anks esniasias
(S.
Daukan o,
M.
ValanGiaus
i
k .)
kalbos
g y-
ninimo
adicijas!,
bandé
skolinius
i
pusiau
skolinius
keis i
lie u i$kais
ZodZiais
e minais
( aip
ie oje
,,Kelei yje“
pa eik y
a ian y:
damSépis,
ga sépis,
ga iné
5é-
pis,
ga inis
Sépis,
ga y
Sépis,
ga u
a omoji
Sépis
,,Au’ oje“
a ojamas
ik
ienas
e minas
ga lai is
(14,
345,
364;
24,
27;
25,
51;
29,
165),
ie oje
eleg a as,
iely
pus as,
ielinis
pus as,
Zaibinis
pus as
—
ol asis
(11,
183;
22,
365;
24,
26;
27,
99)),
o sa o
pa iy
susida y us
a
i§
ki u
paim us
naujada us
daZnai
aiSkinda o
Zinomes-
niais
ZodZiais,
p z.:
kibi ksz is
(ZieZe ka)
(22,
319),
pi mokas
(a omas)
(2,
48),
spéka,
s ip ybé
(sila)
(12,
217)
i
pan.
T e ia,
oks
sa oky
pa ikslinimas
a
paaiSkinimas
iSplaukia
i i
pa ios
mokslo
kalbos
speci ikos,
apie
ku ia
i§
dalies
uZsimenama
iename
,,Aus os“
nume iy.
,,Raszéjas
pasku inio
isz
paminé u
eikalu
(kalbama
apie
s aipsnj
,,Ap aszymas
Zemés
u u“)
su enka
skai y ojui
Zines
apie
isokius
akmenis,
d uskas,
anglis,
nauges,
apsako,
kokio
budo
koZnas
daig as,
kokie
jo
pa idalai,
a
dega
an
ugnies,
a
i ps a
andenyje,
a
g ynas,
a
sumaiszy as,
an
ko
y a
a ojamas,
kokia
nauda
a ne’a
Zmogui
i
.
.
Jis
néko,
néko
nd
sa es
nep i-
deda,
néko
isz
gal os
neiszmislija,
o
pasako
ik ai
a,
kas
isz
ik o
y a.
Isz
o
apsa-
4
Palionis
J.
Lie u iy
li e a i inés
kalbos
is o ija.
V.,
1979.
P.
221.
148
Ten
pa .
P.
222,
138
kymo
skai y ojas
semia
sa
Zines
apie
daig us,
iszs a o
mislyje
i
apima
p o u,
.
e.
sup an a*
(24,
7).
2.5.
Tokiuose
eks uose
daZnai
pa eikiami
naujy
pa adinimy
aiSkinimai,
lyg
i
sa-
o iski
apib ézimai.
S ai
kele as
ju.
,,/ a
galibé
gam os,
ku iq
mokin iejie
adina
elek -
q
(8,
281).
Zaibiné
éka a ba
macis
a siski ian i
ni
klaidinancziu
Z akeliu
klys -
ugne a ba
Zal yksle
adinamu
[...]
(24, 25).
Be
kodél
ang
naujq
i anki,
ku s
pa odo,
kaip
magnasiné
pajéga
j eikia
Zmogu,
ne adina
,,magnoskopas“,
0
ik ai
,,hypnosko-
pas*?
(22,
322)
[...]
oliaus-gi
dumodamas
Ne on’as
isz ado
didelias
iesas
s a-
Jumo
i
a akcijos
a ba
sa y a piszko
p i aukimo,
ku iu
galybé
laiko
i
aikina
ke-
liones
isu
dangiszku
sz iesybiu,
ai
y a:
saulés,
ménesio,
Z aigzdziu,
plane u
i
ko-
me u
(17,
47).
Pas a asis
pa yzdys
odo
i
sa oky
sis eminimo
kai
ku ias
ap ai’kas:
e minas
dangiszkos
sz iesybés
i
e minai
—
saulé,
ménesis,
Z aigidés,
plane os,
kome os.
Tokiy
pa yzdziy
y a
i
daugiau:
gelZj
més
dé ime
ejaip
adindami:
g ina
gelezis,
plienas,
szpizius
(8,
258).
Jo
[deiman o]
sqdelis
okspa
kaip
anglies
i
jidpaiszés
(alupkés,
szwino)
(3,
74).
Gam iszka
elek a
p ieg
am
iszsidé u
{
p idé iniq
(pozi-
y iszkq)
i
a im iniqa
(nega y iszkq)
(22,
321).
Daznai
,,AuS os“
izikos
populia inimo
s aipsniuose
nu odomos
i
mokslinin-
ky
a
i8 adéjy
pa a dés.
Vienos
jy
pa eik os
o iginalo
o ma
(p z.:
Fa aday,
Fou-
caul ,
Lindsay
(22,
320),
Lohmeye
(9,
75)),
ki os
—
aplie u in os
(p z.:
Demo-
k i as
(29,
170),
Ne on’as
(17,
47),
Ocho o icz’ius
(22,
319),
Taci as
(9,
75)
i
.
J?
S aipsniuose
pa eik a
i
simboliniy
pa adinimy,
.y.
laik a8 iy,
Zu naly
a
Siaip
leidiniy
pa adinimai
o iginalo
kalba,
p z.:
.,K/osy“
(7,
215),
,,Lumié e
élec i-
que“
(22,
319),
.,Tygodnik
illus owany“
(11,
183),
,,
Wed owiec™
(8,
287)
i
.
.
bei
o mulés,
p z.:
adikalas,
susidedqs
isz
angliaus
i
andenda io,
adinamas
po -
miliu
(C.H)
(15,
404).
Su iena imas
jo
[ adikalo]
su
klo u
adinasi
klo opo mu
(C,HCl,)
(15,
404).
Kai
ku iuose
s aipsniuose
pa eik a
i
am
ik y
len eliy.
P z.:
ezia
galima
p i-
du i
diduma
nasz u,
eikalingu
dél
pe spaudimo
neku iu
akmenu...
Tada
akmens
pe sispaudzia,
jeigu
an
ke i ainio
pi sz o
a siaina:
dél
g ani o
ni
6000
iki
11200
s a u;
dél
kalkiniu
akmeniu
ni
1000
iki
8000
s a u;
—
—
—
smélinio
akmens
—
—
1600
—
—
—
4000
—
—
—
—
—
—
ma mulo
—
—
—
——
—
4000
—
—
—10400
—
—
—
—
—
—
mu o
isz
audonu
pli u
n i
960
iki
1440
s a u
(10,
127).
Visi
Sie
dalykai
odo
mokslo
kalbos,
ku i
eiSkiasi eiginiy,
hipo eziy
iSkelimu,
ju
pag indimu,
a gumen a imu,
s a s ymu,
i éjima
i
jsigaléjima.
2.6.
,Aus os“
izikos
populia inimo
s aipsniy
e minijos
analize
galima
api-
bend in i
Siomis
pas abomis:
1)
pag indinis
mokslo
kalbos
elemen as
—
e minija
bu o
suda y a
da
nepakankamai
sis emiSkai,
a iau
émési
i u
pama u
—
lie u igka
leksika,
j
ku ia
jéjo
ZodZiai,
paim i
i8
a miy,
senyjy
lie u iy
kalbos
a8-
y,
jau
anks esniuose
leidiniuose
ap ik i
naujada ai,
e iniai
i
pa iy aug ininky
139