LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXXI.(1994)
KALBOS
NORMALIZACIJOS
KLAUSIMAI
SIMAS
KARALIUNAS
TAUTA,
VISUOMENE
IR
LIETUVIU
KALBOS
VARTOJIMAS
1.
Lie u iy
‘kalba
i
isuomené
Kalba,
kaip
i
kiek ienas
ik o és
eiSkinys,
u i
poZymiy,
ku ie
jai
pa iai
nep i-
klauso,
i8eina uZ
jos
iby.
Tie
pozZymiai
y a
san ykiai
a p
kalbos
i
o,
kas
y a
uz
kalbos.
Siy
san ykiy
esama
d ejopy:
kalbos
bei
ja
a ojancios
isuomenés
san y-
kiai
i
d iejya
keliy
kalby
a pusa io
san ykiai.
Ta p
kalbos
i
isuomenés
esama
glaudZios
iesioginés
sqsajos,
ku i
eiSkiasi
kalbos
a ojimu,
ki aip
sakan ,
kalbos
unkciona imu.
Sakome,
kad
kalba
a oja
Zmonés,
isuomenés
na iai.
Galime
pasaky i
i
kiek
ki aip:
kalba
unkcionuoja
isuomenéje.
Tad
san ykis
a p
kalbos
a o ojy,
isuomenés
i
pa ios
kalbos
ei8kiasi
jos
a ojimu,
a ba
unkciona imu.
Visuomené,
kasdien
a odama
kalba,
da o
jai
am
ik a
j aka.
DaZniausiai
ai
es i
nesamoninga:
Zmonés
nejaucia,
kad
jie
da o
kalbai
am
ik a
j aka.
Be
isuomenés
po eikis
kalbai
gali
bi i
i
samoningas.
Pa yzdZiui,
jis
gali
eikS is,
pas angomis
planuo i
kalbos
a ojima,
ipin is
jos
kul i a
i
pan.
Nesunkiai
ma omas
ki as
kalby
a ojimo,
a ba
unkciona imo,
b uoZas
y a
ju
pli imas.
An ai
angly
kalba
i8
B i y
saly
papli o
po
kelis
kon inen us
—
Siau és
Ame ika,
Aus alija,
Indija.
Kalbos
pli imas
isiSkai
nep iklauso
nuo
pa ios
kalbos,
nuo
jos
s uk i os.
Jo
p ieZas ys
iSeina
uZ
kalbos
iby.
Kalbos
pli ima
lemia
jos
a o ojai.
Pasak
p ancii-
zy
ling is o
A.
Ma ine ,
kalbos
pli imas
,,y a
Salu inis
p oduk as
ka inés,
poli inés,
eliginés,
kul i inés,
ekonominés
a
s a iai
demog a inés
ekspansijos
os
au os,
ku ios
bend a imo
p iemoné
a
kalba
y a.
Lo yny,
a aby,
ispany
i
anglu
kalboms
pla iai
pasklis i
a gu
a
padéjo
jy
pobiidis.
Kas
jy
s uk i oje
galéjo
p ie
o
p isi-
dé i,
ben
jau
a spindéjo
as
au os
cha ak e io
i
kul ii os
ypa ybes,
ku ios
ienaip
a
ki aip
lémé
olesne
i ykiy
eiga*.1
Kalbos
plisdamos
susidu ia
iena
su
ki a
i
ima
iena
ki a
eik i.
Tad
kalby
kon ak us,
jy
sa eika
sukelia
konk e iis
is o iniai
eiksniai,
bii en :
e niSkai
i
kal-
biSkai
ski ingy
Zmoniy
mai’ymasis
i
gy enimas
oje
pa ioje
e i o ijoje,
ju
geog a-
iné
kaimynys é,
mig acija,
ka iné
okupacija,
kolonizacija,
ekonominiai,
isuome-
niniai
—
poli iniai
i
kul i iniai
au y
y8iai
i
k .
Lie u iy
kalbos
a ojima,
jos
unkciona ima
misy
dienomis
—
kaip
i
anks es-
niais
jos
aidos
laiko a piais
—
apibiidina
jai
da oma
samoninga
lie u iy
isuome-
nés
j aka
i
sa eika
su
ki omis
kalbomis.
Jos
a ojimui
ieSajame
gy enime
misy
*
Map une
A.
Pacnpoc paHenue
s3bIka
M
CTpykTypHad
HH BucTHKa
//
Hosoe
B
MHTBHC-
Tuxe.
M.,
1972. T.
6.
C.
81-82.
26
dienomis
lemiamq
eikSme
u éjo
as
ak as,
kad
lie u iy
kalbai
bu o
su eik as
als ybinés
kalbos
s a usas.
1988
m.
lapk igio
18
d.
Lie u os
TSR
AukS iausioji
Ta yba
papildé
Respublikos
kons i ucijg
nauju
s aipsniu,
ku iuo
lie u iy
kalba
bu o
j eisin a
kaip
als ybiné.
S ai as s aipsnis:
»Wals ybiné
Lie u os
TSR
kalba
y a
lie u iy
kalba.
Lie u os
TSR
uZ ik ina
lie u iy
kalbos
a ojima
als ybés
i
isuomenés
o gany
eikloje,
§ ie imo,
kul i os,
mokslo,
gamybos
i
ki ose
is aigose,
jmonése
bei
o ga-
nizacijose,
als ybés
ipinimasi
isapusiSku
lie u iy
kalbos
ugdymu
i
mokymu.
Suda omos
salygos
ugdy i
i
ki as
Lie u os
TSR
a ojamas
kalbas,
moky is
i
a o i
usy
kalba
kaip
TSRS
au y a pusa io
bend a imo
p iemone“*®.
Visuma
p iemoniy
lie u iy
kalba
ugdy i
i
ja
a o i
als ybés
i
isuomenés
gy enime
bu o
numa y a
d iem
ki ais
dokumen ais
—
Lie u os
TSR
AukS iausiosios.
Ta ybos
P ezidiumo
jsaku
,,Dél
Lie u os
TSR
als ybinés
kalbos
a ojimo“
i
Lie u os
TSR
Minis y
Ta ybos
nu a imu
.,Dél
p iemoniy
Lie u os
TSR
als ybinés’
kal-
bos
a ojimui
uZ ik in i“.
Né a
abejonés,
kad
als ybinés
kalbos
s a uso
su eikimas
lie u iy
kalbai
i
isuma
numa y y
p iemoniy
igy endin i
[s a yma
dél
lie u iy
kalbos
paskelbimo
als ybi-
ne
suda é
salygas
no maliam
lie u iy
kalbos
unkciona imui
ieSajame
gy enime,
leido
i§
esmés
page in i
jos
mokyma
i
kul ii a,
padéjo
pakel i
lie u iy
kalbos
p es-
iZa
isuomenés
akyse.
D auge
isa
ai
p isidéjo
p ie olesnés
nacionalinés
kul i os
i
mokslo
aidos,
au os
sa imonés
gai inimo
i
d asinio
a gimimo.
Poli iSkai
bei
kul i iSkai
s a bi
i
a
aplinkybé,
kad
miné u
[s a ymu
ga an uo-
jama
eisé
ki oms
Lie u oje
gy enan¢ioms
au inéms
bend ijoms
a o i
i
ugdy i
sa asias
kalbas.
An a
e us,
lie u iy
kalbos
paskelbimas
als ybine
aip
pa
daug
kuo
jpa eigo-
ja,
da o
mus
a sakingus.
Ge iausiai
ai
i8 ei$ké
ga susis
usy
mokslininkas
V.
Topo-
o as:
,,Kalbos
als ybingumas
a spindi
is o ine
kalbos
i
kul i os
aidos,
nacio-
nalinés
sa imonés
lygio
ealybe,
pasi engima
p isiim i
a sakomybe
dél
y
is o iniu,
socialiniy,
Gkiniy-ekonominiy,
kul i iniy
i
ki y
uZda iniy,
ku ie
iSkyla
au-
ai,
u in¢iai
als ybinj
s a usa,
sp endimo“.
Kalba,
kaip
in eg uojan is,
isuomene
i
ieninga
e nosa
lydan is
eiksnys
i
kaip
pag indiné
isuomenés
bend a imo
p iemoné,
y a
susijusi
su
Siy
uZda iniy
sp endimu,
kadangi
nuo
kalbos
komunika-
ciniy galiy
p iklauso
i
miné y
uZda iniy
sp endimas.
A
mes, kaip
subjek ai,
isuo-
menés
na iai,
am
pajégiis,
pa odys
ne olima
a ei is,
o
dél
miisy
kalbos
po encijy
né a
abejoniy.
S ai
él
V.
Topo o o
Zod iai:
,,Ta iau
a
pasi engusi
pa i
lie u iu
kalba
im is
da
ienos
unkcijos
—
bi i
Lie u os
als ybine
kalba?
Zinoma.
Sun-
kiomis
pas a ojo
Sim me io
salygomis,
nesan
als ybingumo,
lie u iy
kalba,
no s
i
ne
be
ne ekéiy,
a silaiké
i
ne
sukii é
ypa inga
aukS iausia
kul i ine
socialine
kalbos
o ma
—
li e a ii ine
kalba,
ku i
apo
galinga
nacionalinio
ys ymosi
ieni-
jan ia
jéga,
e ek y iu
i
j ai iu kul ii os
ins umen u,
jos
d asia.
Lie u iy
liaudis
ne
ik
apgyné
i
i8saugojo
sa o
kalba,
be
iSpuoseléjo
i
p a u ino
ja
iki
okio
laips-
nio,
kad
lie u iy
kalbos p ipaZinimas
als ybine
Siandien
jau
nepa eikalau y
jokiy
®
Lie u os
TSR
als ybiné
kalba
(s a biausi
dokumen ai).
V.,
1989.
P.
11.
27
»lopymy™,
,,p i empimy“,
kalbos
su oga y
j edimo.
Lie u iy
kalba
i8
iesy
pa i i-
no, ne
esan
be eik
eks emalioms
salygoms,
sa o
s ebé ina
gebéjima.
adek a iai
pajaus i
i
pe di b i
Siuolaikinio
gy enimo
u inj
padiuose
sudé ingiausiuose
i
sub-
iliausiuose
jo
pasi eiSkimuose.
I
lie u iy
kalbos
idinés
po encijos,
i
konk e-
is
jos
laiméjimai
leidZia
laiky i
ja
ienu
ak y iyjuy
i
,,s ip iyju“
Siuolaikinio
pasau-
lio
kalby
mozaikos
elemen y
i
sie i
su ja
daug
iléiy.
Nenus ebsiu,
jei
a einan io
amZziaus
p adZioje
meniné
ki yba
lie u iy
kalba
pasieks
ne egé as
aukS umas“.*
Vals ybinés
kalbos
sa oka
eiSkia,
kad
kalba
a ojama
als ybinéje-adminis a-
cinéje
sis emoje
i ,
aisku,
ki ose
s e ose,
kaip
an ai
S ie imo, kul i os,
gamybos
i
k .
Ju idinés
p iemonés
j eisin i
kalbos
a ojima
ieSajame
gy enime
odo,
kad
y a
susida iusi
eks emali
kalbos
unkciona imo
si uacija.
Kalba
skelbiama
als ybi-
ne
a ba
dél
o,
kad
dél
ienokiy
a
ki okiy
p ieZas iy
ji
negali
unkcionuo i
ie-
Sajame
gy enime,
pi miausia
als ybinéje-adminis acingje
sis emoje,
i
kad,
adi-
nasi,
eikalingos
ju idinés
p iemonés
a
a ojima
ga an uo i
a ba
dél
o,
kad
als-
ybinis-adminis acinis
junginys
y a
daugia au is
bei
daugiakalbis.
Todél,
no in
isuomenés
komunikacija
i
als ybiniy-socialiniy
s uk i y
unkciona ima
pa-
leng in i,
iena
ku i
isuomenéje
a ojama
kalba
pakeliama
j
o icialiosios,
als y-
binés
kalbos
anga.
Kai
isuomené
y a
ienakalbé
i
jos
kalba
y a
pakankamai
unk-
cionali,
ne eikalingas
nei
jos
skelbimas
als ybine,
nei
ju idinés
p iemonés
jos
a -
ojimui
ga an uo i.
Siy
samp o a imy
kon eks e
i
eikia
e in i
Zymiausia
j ykj
miusy
au os
daba ies
gy enime
—
1990
m.
ko o
11 d.
nep iklausomos
Lie u os
als ybés
a ki imo
ak a.
Lie u os
als ybingumo
a kii imas
i
lie u iy
kalba
bei
jos
a ojimas
—
paZii-
é i
okie
i8
esmés
ski ingi
ei8kiniai
—
ienas
su
ki u
y a
iesiogiai
susije.
Viena,
nep iklausomos
yals ybés
bu imas
ipso
ac o
su eikia
kalbai
o icialiosios
bend a-
imo
p iemonés
s a usa.
An a,
biidingas
nacionalinés
kalbos
b uozas
y a
jos
Ji-
e a ii iné,
bend iné
s anda iné
o ma.
Li e a i inés
kalbos,
bend inés
s anda i-
nés
aSomosios
i
bend inés
s anda inés
Snekamosios
kalbos
bu imas
odo,
kad
au a
y a
pasiekusi
aukSciausia
socialinés
o ganizacijos
laipsnj,
u i
ealiq
nep iklau-
somos
nacionalinés
als ybés
suda ymo
galimybe
i
sa o
uni e saliai
e inga
kul ii-
ine
ki yba
p ilygs a
ki oms
pasaulio
au oms.
T e ia,
nep iklausoma
Lie u os
als-
ybé
iS edé
lie u iy
kalba
i8
os
eks emalios
si uacijos,
j
ku ia
ji
bu o
is um a
s agnacijos
me ais,
i
a sky é
miisy
kalba
nuo
y
globaliniy
uni ikuojamyjy
i
eli-
minuojamyjy
p ocesy,
ku ie
bu o
bidingi
Ta yby
Sajungos
kalbiniam
gy enimui.
2.
Kalbos
aidmuo
isuomenéje
Kokj
gi
aidmenj
kalba
aidina
isuomenés,
au os
gy enime?
Sa o
knygoje
,,Sep yni
Sim ai
me y
okie iy—lie u iy
san ykiy* Vydiinas
piesia
okj
aizdelj:
,,Kele a
dieny
jaunikai is
ieSéjo
sa o
mo inos
é iSkéje
p ie
Minijos.
Te a
da ba osi
g e imame
kamba yje,
kai
kazkas
pas
ja
a éjo.
Bu o
gi dé i
jaunos
me gai és
balsas,
ku is
skambéjo
pakiliai,
dziaugsmingai,
be
i8
lé o.
Kaip
skam-
*
Topo o as
V.
Ne
do ana,
be
eisé!
//
Min ys
apie
gim ajq
kalba.
V.,
1989.
P.
29.
28
ban ys
laSai
k i o
ZodzZiai
—
pilni
meilés,
linksmumo,
gé io
i
g oZio.
Niekad
jauni-
kai is
nemané,
kad
gim oji
lie u iy
kalba
okia
maloni
i
ha moninga!
Galéjai
su ok i,
kad
ji
y a
Zmogaus
Si dies
giesmé,
jo
sielos
balsas.
O
kalbéjo
apie
labai
pap as us
dalykus.
Kalbandiosios
jaunikai is
nema é,
i
klausé
jis
sa es,
a
ji
aip
pa
okia
g aZi.
Kalba
nu ilo,
i
pama é
jis
SmékS elin
pe
soda
liekna
[...]
s uo-
menj
“4,
Sio
paZii é i
pap as o
aizdelio
p asmé
gili.
Nema ydami
Zmogaus,
ien
i§
jo
kalbéjimo
biido
i
a ojamos
kalbos
galime
nusaky i
jo
izing
biikle
(a
kalban-
ysis
y a
y as,
a
mo e is,
jaunas
a
senas).
Remdamiesi
kalba,
galime
su ok i
jo
d asios
biisenq:
ge ai
jis
a
blogai
nusi eikes,
niii us,
pa a ges
—
a
linksmas,
gie-
d ios
nuo aikos,
Negana
o.
I§
Snekos
ypa ybiy
—
a ies,
a ojamy
Zodziu,
saki-
niy
sanda os
—
galime
pasaky i
i
daugiau
—
kokio
i8sila inimo
paSneko ai,
ka
di ba
i
pan.
Jaunos
me gai és
lipose
skamban i
lie u iy
kalba
au o iui
pasi odé
»maloni
i
ha moninga“,
odél
Klausé
jis
sa e,
a
a
me gai é
g aZi
i
pa i.
Tad
kal-
ba
y a
labai
in o ma y i
—
ji
daug
ka
pasako
apie
Zmogu.
I ai
ji
da o
ne
ien
p asminiais
ZodZiais,
be
i
pa¢iu
sa o
skambéjimu.
An a
e us
(kaip
nesunku
su ok i
i
iS
Vydiino
aizdelio),
kalba
p iklauso
nuo
ja
a ojan io
Zmogaus;
jos
p asmé,
u iningumas
i
g oZis
pa eina
nuo
asmens
d asios.
,,Kai
Zmonés
kalba,
—
oliau
sako
Vydiinas,
—
a si e ia
jy
d asios
pasaulis.
I
kuo
gy ybingesnis,
kuo
samoningesnis
jis
y a,
uo
g azesnis
y a
jo
skambéjimas“.
Da
p idu ia:
,,D asinis
gy enimas
i
kalba
dygs a
i§
ienos
Saknies.
Kai
Zmogus
kalba
i8
gausingos
i
gy y-
bingos
sielos
bei
daugiau
Zinodamas,
i
jo
ZodzZiy
skambesys
y a
kilnus
i
g azus“®,
Ta si
iloso iskai
miné a
aizdelj
apmas es
i
sa o
min is
apibend ines,
Vydiinas
eigia:
,,Be
kiek iena
kalba
eiSkia
ai,
ko
né a
ki oje.
Kiek ienos
kalbos
paski -
is
—
eikS i
ZmogiSkuma.
I
kiek iena
kalba
ai
a lieka
ik
i8
dalies
—
eikSdama
zmogiskumo
ik
mazZa
dalele.
Kai
kalba
nu yla,
nu iiks a
Zmonijos
a os
s yga“*.
IS
Siy
eilu iy
ma y i
gili
Vydiino
meilé
gim ajai
kalbai,
didzZia imasis
ja,
0
iloso-
iniai eiginiai
a skleidzia
Vydiino
kalbos
koncepcija,
kad
kalba
eiSkia
Zmoniy
d asia,
ZmogiSkuma,
o
ka u
i
apibiidina
Zmogu;
kiek iena
kalba
y a
sa i a,
ypa inga;
kiek iena
kalba
u i
ai,
ko
né a
ki oje,
ki aip
sakan ,
kiek iena
kalba
y a
au iné,
—
nacionaliné.
Kodél
okius
nuos abius
i
p asmingus
Zodzius
apie
kalba
—
pi miausia
apie
gim aja
lie u iy
—
galéjo
pasaky i
Vydiinas?
Tu bii
odél,
kad
augo,
gy eno
i
di bo
kalby
kon ak y,
biling izmo
(lie u iy— okie iy)
aplinkoje.
Ten,
ku
kasdien
susidu ia
d i
a
daugiau
kalbu,
p ie’
akis
iSkyla
jy
panaSumai
i
ski umai;
Zmogus
ima
labiau
k eip i
démesj
j
gim ajqa
kalba.
Gy endami
ieni
sa o
au os
i
kalbos
aplinkoje,
mes
jos
lyg
i
nebepas ebime.
Pi mas
‘sqly is
su
s e-
ima
kalba
p i e éia
mus
pajus i
sa o
kalba,
j
ja
paZii é i
i$
Salies,
Kasdienio
bend a-
imo
me u
lygindami
sa o
i
ki y
a ojama
kalba,
p adedame
pas ebé i
ne
ik
sa o
kalbos
speci ika,
be
i
ai,
kad
nuo
ki a au iy
mus
pi miausia
ski ia
miisy
kalba,
*
Vydiinas,
Sieben
Hunde
Jah e
deu sch-li auische
Beziehungen.
Tilsi ,
1932.
P.
45.
®
Ten
pa .
*
Ten
pa .
29
Kasdien
bend audami
su
sa o
au ie iais
nepas ebime,
kad
kalba
glaudZiai
susijusi
su
au ybe.
Ak y i
nuola iné
au ybés
i
kalbos
sa eika
uojau
pa
i8kyla
aikS én,
kai
ik
a sidu iame
ki a au éje,
juo
labiau
ki akalbéje
aplinkoje.
Ilgesnj
laika
pabu-
us
a p
s e imy,
koks
malonus
jausmas
uZlieja
k i ine,
s aiga
iSgi dus
gim osios
kalbos
Zodzius!
Vadinasi,
gim osios
kalbos
meilés
i
didzia imosi
ja
jausmas,
pe augan is
j
kale
binj
pa io izma,
isy
pi ma
y a
susijes
su
kalbos
ypa ybe
apibiidin i
Zmogy
ne
ik
kaip
asmenj,
be
i ,
ano
Vydino,
eikS i
ZmogiSkuma,
a skleis i
Zmogaus,
o
ka u
i
au os
d asia,
sa aja
au a
ski i
nuo
ki y.
$j
kalbos
gebéjima
lemia
as
ak as,
kad
kiek iena
kalba
u i
ai,
ko
né a
ki oje
kalboje,
ki aip
sakan ,
lemia
au iné
bei
kul i iné
kalbos
speci ika.
i
Kalbos
gebéjima
apibiidin i
asmenj
pazymi
i
ki y
k a8 yu
kalbininkai.
An ai
ame-
ikieciy
ling is as
i
e nologas
E.
Sapi as
aSo:
,,Balso
sa i umas,
one iné
Snekos
aiska,
a ies
g ei umas
i
sklandumas,
sakiniy
ilgis
i
sanda a,
leksikos
pobiidis
i
apim is,
jos
p isod inimas
moksliniy
elemen u,
ZodZiy
gebéjimas
a siliep i
j
so-
cialinés
aplinkos
eikmes,
i$
dalies
i
Snekos
o ien a imas
j
paSneko o
kalbinius
igidzius,
—
isa
ai
ik
nedidelé
dalis
sudé ingy
asmenj
apibidinan iy
ypa ybiy“’.
Pe
daugelj
ka i)
kaup as
i
puoselé as
zmonijos
pa y imas,
be
bend yju,
isu
Zmoniy
u imy
elemen y,
apima
i
sa i us,
speci inius,
bidingus
ik
ienai
ku iai
no s
au inei
kul ai.
Tau os
da bo,
socialinio
gy enimo,
kul i os
i
psicholo-
gijos
ealijos,
ypa ybés
i
jas
a spindin ios
sa okos
bei
aizdiniai
iksuojami
kalbos
ZodZiais,
azémis,
sakiniais.
Tau iné-kul i iné
kalbos
speci ika,
kalbos
unikalu-
mas
ge ai
ma y i
i8
i ai iy
idiominiy
posakiy
—
juos
i8 e s i
j
ki a
kalba
be
galo
sunku,
dazZnai
i
isai
negalima.
Sa i as,
ypa ingas,
au inis
isuomenés
i
Zmogaus
gy enimo
jp asminimas
kalboje
daugiausia
eiSkiasi
pa adinimy,
seman iniu,
i$
dalies
one iniy
paki imy
speci ika,
kalbinio
ik o és
skaidymo
pobiidziu.
Pa yz-
dziui,
saulég aza
miisy
adinama
pagal
ai,
kad
Sis
augalas
lapus
i
Zieda
g eZia
j
saule.
La iai
jj
adina
saulespuke
—
saulés
géle,
o
usai
ji
su okia
kaip
augan j
po
saule
—
nodcéaneunux.
Lenky
slonecznik
bi y
,,saulé inis“
(s oneczny
,,saulé-
as“).
Sa okq
,,80“
mes
su okiame
sudé a
i$
aS uoniy
deSiméiy,
o
p anciizai
—
4x
20
(qua e- ing ).
PanaSiai
skaidome
i
,,90“
(de ynios
deSim ys),
o
p an-
cuizai
—
4x
20+
10
(qua e- ing -dix).
Kaip
ski ingai
kalbos skaido
ik o e,
ma y i
da
i i8
okio
pa yzdzio.
Angly
kalba
anka
ski ia
j
d i
dalis:
hand
,, ankos
galas
nuo
ieSo“
i
a m
,, anka
nuo
pla’-
akos
iki
pe ies“.
O
lie u iy
kalba,
no s
i
u i
pla@s akq
,, ankos
galas
nuo
ieSo“,
daba
Zodziu
ankd
pasako
iek
,, iena
iS
d iejy
i Su iniy
Zmogaus
galiniy
iki
pe-
ies“,
iek
,, os
galiinés,
dalj
iki
ieSo“.
Be
seniau
ankos
dalys
i
lie u iy
kalboje
bu o
ski iamos
panaSiai
kaip
angly.
Tai
aiskiai
ma y i
iS
bend inéje
kalboje
a oja-
mo
pazas is
,, ie a
po
anka
ies
k i ine“,
odan io
bu us
i Su ine
ankos
dali
zyméjusj
Zodj.
Pagaliau
ai
pa i ina
a mése
esan is
Z@s as
,, ankos
dalis
nuo
al-
kinés
ligi
pe ies“.
Kaip
p ie’p ieSa
Zodis
ankd
p adZioje
bus
Zyméjes
ankos
gala
7
Cenup
9.
Asp
//
3ze unues
B.
A.
Uc opus
s3biko3Hanaa
XIX
u
XX
Bekos
B
O¥ep-
Kax
H
M3BHeyeHuAX.
M.,
1960,
T.
2.
C.
192.
:
30

nuo
alkiinés;
ai
ge ai
de a
su jo
kilme
—
i8
eiksmazZodzio
ink i
( e ka).
Tai-
gi
anka
—
o ganas,
ku iuo
enkama.
Speci iné
y a
aip
pa
one ika,
g ama ika,
sin aksé
bei
Zodynas.
Kiek ienai
kal-
bai
jie
y a
is
ki okie,
ik jai
ienai
bidingi.
Zmogaus
min is,
kad
i
labiausiai
in e nacionaliné,
i ai iomis
kalbomis
pasakoma
ski ingai.
Tad
mindiy
eiSkimo
biidas,
ma y ,
i gi
y a
speci inis,
au inis.
Tau iné-kul i iné
kalbos
speci ika
suda o
pama a
eikS is
e ninei
kalbos
unkci-
jai.
3.
E niné kalbos
unkcija
Veiksniai,
ku ie
o muoja
au a
i
eikia
jos
egzis a ima,
y a
bend oji
au inés
g upés
kilmé,
kalba,
gy ensena,
bend as
likimas,
kul i a
i
psichologija.
Kul i a
a ski ai
au os
u inio
neku ia,
be
y a
au iSkumo
pasi eiSkimo
o ma,
ma e iali-
nius
au os
elemen us
sulydan i
j
iena
isuma
i
uo
biidu
su o muojan i
au ine
indi idualybe.
Kul i a
ku ia
au a
kaip
objek a, ak ine
ik o e.
Subjek y iaja
sa o
puse
au a
y a
samoné
i
alia
—
samoningos
alios
sulydy as
kolek y as.
Tau iné
samoné
ski ia
au a
nuo
e ninés
g upés.
,,Tau a
lygiai
y a
objek as
i
sub-
jek as,
ak as
i
idéja,
ik o é
i
uzda inys*,
—
sako
J.
Gi nius®.
Tau os
psichologijai
p iklauso
okie
b uoZai:
au inis
cha ak e is,
empe a-
men as,
au iniai
jausmai,
nuo aikos,
supe s icijos.
Tau inj
cha ak e j,
be
e no-
kul i inés
bend uomenés
na iy
in e psichinés
o ganizacijos
egulia umu,
suda o
da
kul i os
a ibu ai
a ba
ins i ucinés
s uk i os,
sa o
isuma
i
iSsidés ymu
_
iek ySkios,
kad
iena
isuomene
nuo
ki os
ski y,
no s
Sie- ei8kiniai
ai
isuome-
nei
gali
i
nebi i
unikalis.
E nokul i inés
bend uomenés
na iy
psichologijos
ypa y-
bés,
in e psichinés
o ganizacijos
egulia umai,
kaip
ma y i,
y a
ik
ienas
i§
au inio
cha ak e io
elemen y.
Daba
isuo inai
manoma,
kad
kiek ienos
socialinés-kul i i-
nés
bend uomenés
na iai
ski iasi
am
ik u, sa i u,
psichiniu
bend umu.
E nosocia-
linés
bend uomenés
iduje,
aiSku,
negali
bi i
né
kalbos
apie
psichinj isy
jos
na iy
apa uma.
Vienas
nuo
ki o
Zmonés
ski iasi
ly imi,
empe amen u,
kons i u y inio
pobiidZio
b uoZais
i ,
be
abejo,
nuo
gene iniy
eiksniy
p iklausan¢iomis
ypa ybé-
mis.
Ne
Sie
b uoZai
i
ypa ybés
o muoja
au inj
cha ak e j.
E niniy-socialiniy
bend uomeniy
cha ak e j,
ma y ,
eikiau
lemia
kul ii a,
be
ne
Zmonés,
liaudis
a
asé.
E nosocialiniy
bend uomeniy
na iy
am
ik a,
sa o i8ka,
a ski a
psichinj
bend uma
lemia
am
ik i
Siy
bend uomeniy
kul i os
aspek ai.
Bend uomenés
na iams
bidinga
is o iskai
susida iusi,
ismok a
bend a
elgsena
i
a pusa io
bend a-
imas.
Tam
ik i
sis eminiai
os
elgsenos
i
bend a imo
aspek ai
i
suda o
isuome-
nés
kul ii a bei
lemia
am
ik us
e nosocialinés
bend uomenés
na iy
in e psichinés
o ganizacijos
egulia umus,
Sie
egulia umai
y a
kul i os
suku i®.
Psichiné
au os
o ganizacija
né a
jos
kul i a,
be
kul ii a,
ealizuodamasi
konk eciy
asmeny
elgsena,
iS eiSkia
au os
psichine
speci ika.
E nosocialiniy
bend uomeniy
kolek y-
“8
Ci .
i$:
Ideologinés
s o és
lie u iy.
iSei ijoje..
V.,
1978.
P.
293
®
Bedna ek
S.
Cha ak e
na odowy
w
koncepcjach
i
badaniach
wspéiczesnej
humanis yki.
W oclaw,
1980.
S.
16
.
31
inés,
pasamonéje
esan ios
kogni y inés
s uk i os
iXo igkai
pasi eiskia
kalboje
i
kul i oje.
Asmens
i
au os
pa y imas,
kaip
jau
miné a,
iksuojamas
kalba.
Kalba
pa y imas
i
kul i inés
e ybés
pe eikiamos
i8
ka os
j
ka a.
Kul i os
es inumas,
pe imamumas
be
kalbos
bi y
negalimas.
Tai
pasaky ina
iek
apie
auks-
os
kul i os
au as,
iek
i
apie
p imi y ios
kul ii os
o mas.
Didelé
dalis
p imi y-
ios
au os
kul ii os
egzis uoja
kalbos
pa idalu.
Pa a lés
i
p ieZodZiai,
gydomosios
inkan acijos,
maldos,
sakmés
i
pada imai,
dainos,
genealoginiai
pasakojimai
suda o
daugmaz
pas oyias
o mas,
ku iomis
kalba
eiSkiasi
kaip
kul ii os
saugo-
oja.
Be
kalbos
nejmanoma
né
daba iné
ci ilizacija
su
jos
mokyklomis
i
biblio-
ekomis,
didZiule
Ziniy
a sa ga
i
nuomoniy
j ai o e,
masinémis
in o macijos
p iemonémis
i
Zodine
o ma
iksuo ais
jausmais.
Fiksuodama
asmens
i
au os
pa y ima
i
ka u
su
juo
kul i ines
e ybes
pe -
duodama
i§
ka os
j
ka a,
bu usias,
esamas
i
bisimas
gene acijas
ij
iena
gy a
is-
o ing
isuma
jungia
kalba.
Tad
idiné
au os
ienybé
emiasi
jos
kalbine
ienybe.
Vadinasi,
is o i8kai
susida iusi
asmeny
a ba
asmeny
i
aplinkos
komunikacijos
sis ema
gali
bi i
laikoma
kul i a.
Kul i os
aiSka
y a
kalba,
odél
sup an ama,
kad
ySkiausias
au inés
indi idualybés
b uozas
i
ka u
s a biausias
eiksnys
kokiai
no s
socialinei
bend uomenei
sulydy i
j
au a
y a
kalba.
Sa o
au ine-kul a-
ine
speci ika
kalba
a lieka
au inio
p iklausymo,
a ba
e nine,
unkcija,
ku i,
pi ma,
y a
au os
o ma imosi
bei
egzis a imo
i ,
a i a,
au inio
a ibojimo
eiks-
nys.
Kalba,
kaip
au os
o ma imosi
i
egzis a imo
eiksnys,
pasi eiSkia
kalbine
apa-
ybe
Zmoniy,
a ojan iy
ku ia
no s
iena
kalbing
sis emq.
Pi miausia
kalbos
dé-
ka
asmuo
jaucia
y$j
su
bend uomene,
su
au a,
apa inasi
su
ja.
Apie
ai
g aZiai
y a
pasakes
didysis
miisy
kalbos
y iné ojas
K.
Biga:
,,Visi
lie u iai,
neZii in
j
ai,
kad
i
mégs a
jie
i8
ienas
ki o
kalbos
pasijuok i,
ienas
ki a
i8sip a a dZiuo i
lei8io,
gudo,
guogo,
kapso,
da ininko,
ciekso
i
ki ais
a dais,
jau ia
sa e
esan
ienos
au os
aikais.
Kiek ienas
lie u is,
ku iam
Siokiuo
a
okiuo
eikalu
enka
susidu i
su
oliau
gy enan iais
sa o
au os
b oliais,
gi di
juos
kalban
maza-daug
okia
pa
kalba,
kaip
i
jo.
Visus
lie u ius,
ick
augs aidius,
ick
Zemaicius,
iena
au a
da o
kalba“!.
Tad
kalba
elkia
i
ienija
i ai iy
a miy
i
socialiniy
g upiy
a s o us,
leng ina
a pusa io
bend a ima
i
Zmoniy
mig acija
e nokalbinés
bend uo-
menés
émuose.
Sia
p asme
kalba
y a
s a bus
au os
o ma imosi
i
egzis a imo
eiksnys,
ku iuo
kokia
no s
socialiné
bend uomené
lydoma
j
au a
i
ku iama
au iné
indi idualybé.
Si
apa inamoji- ienijamoji
kalbos
unkcija
eiSkiasi
kalbos
bend umu,
ku iuo
numa oma
iena,
bend a
kalba
ku ios
no s
konk e ios
au os
isiems
gy en ojams.
Kalbos
bend umas
ga an uoja
idinj
e ninés
bend uomenés
Ty8j
bei
susi elkima,
ku ia
jos
na iy
e nine
apa ybe.
Kalbos,
kaip
au os
o ma i-
mosi
i
egzis encijos
eiksnio,
eik’mé
didéja
andan is
i
s ip éjan
au inei
sq-
monei,
ku i
sa o
uoZ u
s ip ina
au os
kalbinj
bend uma™,
©
Baga
K.
Rink iniai
a8 ai,
V.,
1958.
T.
1.
P.
403.
A aes
A.
TI.
@yHKuMa
s3bIKa
Kak
STHHYECKO O
upH3Haka
//
Asie
u
OOujec Bo.
M.,
1968.
C.
128;
D u ie e
I.
Valoda
un
e noss.
Riga,
1990,
3.
Ipp.
. .
32
Ki a
kalbos
unkcija
y a
au inio
a ibojimo
unkcija.
Pe
isa
is o ija
lie u ius
nuo
ju
kaimyny
—
la iy,
usu,
bal a usiy,
lenky
i
okie iy
—
sky é
jiems
nesu-
p an ama
lie u iy
kalba.
Kaimyny
kalbos,
nesup an amos
lie u iams,
neleido
pas-
a iesiems
iSei i
i
e nog a inés
e i o ijos,
juos
elké.
Vadinasi,
kalbos
a liekama
au inés
indi idualybés
unkcija
u i
idine
i
io ine
puse.
Vidujai
ji
eiSkiasi
kaip
apa inamoji- ienijamoji
jéga,
laukujai
—
kaip
a i-
bojamoji
ypa ybé.
Kalbos
au inés
indi idualybés
unkcija
y a
glaudZiai
susijusi
su
kalbos
e ninio
b uoZo,
pag indinio
au ybés
pozymio
unkcija,
a iau
su
ja
nesu ampa.
E niné,
a ba
au inio
p iklausymo,
unkcija,
kaip
miné a,
eiSkiasi
au ine-kul i ine
kalbos
speci ika,
i
ja
a lieka
ne
kalbos
bend umas,
be
pa i
kalba.
Bend oji
au os
kalba
pe
me y
me us
gali
pleés is
a ba
siau é i.
Zinoma
daugybé
a ejy,
kai
ienos
kalbos
a ealas
pleciasi,
ki os
—
aukiasi.
Tau a
daZniausiai
y a
keliy
a
ne gi
isos
g upés
kaimyniniy
genéiy
in eg acijos
p oduk as.
Pa yzdZziui,
lie u iy
au a
susida é
i
lie u iy,
ku Siy,
Ziemgaliy,
séliy,
jo ingiy
i
skal iy
gen iy.
In eg acijos
p ocese
ienos
ku ios
gen ies
—
da%niausiai
didelés,
kul i igkai
s ip ios,
ienijan ios
—
kalba
i8siski ia
i ,
plisdama
ka u
su
poli ine
i
kul i ine
i aka,
asimiliuoja
ki os
kil-
més
Zmones.
Lie u iy
au os
o ma imosi
p ocese
okj
aidmenj
a liko
Li uania
P op ia
i
jos
kalba.
In eg uojamy
genciy
kalbos
ampa
ie inés,
jy
a ealas.
aukia-
si
i
galiausiai
jos
isai
iSnyks a.
Tad
kalbos
bend umas
y a
kin amas,
jo
unkcija
g ynai
sociologiné,
0
kalbos
e -
ninio
p iklausymo
unkcija
pas o i.
Kad
bend oji
au os
kalba
i
kalba
kaip
e ninio
p iklausymo
ei&kéja
y a
ski ingi
dalykai,
ma y i
i iS
y
a ejy,
iesa,
gana
e y,
ku
a ojamoji
kalba
i
kalba
—
e noso
eiSkéja
nesu ampa.
An ai
Sko ai
i
be eik
isa
ai iy
au a
a oja
angly
kalba,
ku i
jiems
y a
gim oji,
be
dél
o
jie
sa es
nelaiko
anglais,
i ,
pa yzdZiui,
Sko as
pa adin as
anglu
jsizeidZia.
Sa o
e nosa,
sa o
au ybe
Sko ai
i
ai iai
ma o
gaely
kalboje,
no s
ji
i
mi usi.
Vadinasi,
e ninio
b uozo,
pag in-
dinio
au ybés
pozymio
unkcija
a lieka
pa i
kalba
—
ienin elé,
au os
suku oji,
su
mo inos
pienu
gau oji,
au os
kiinas
i
k aujas
esan ioji,
jos
d asia
eiSkiangioji.
RySkiausiai
Zmones
pagal
au inj
p iklausyma
ski ia
kalba,
i8
isy
au os
sa okos
pozymiy
labiausiai
su
e nosu
susijusi,
ne gi
su
juo
susiliejusi.
Kalbos
bend umas
ienija
i
elkia
isus
iena
kalba
a ojan ius
bend uomenés
na ius,
lemia
e ning
apa ybe,
o
pa i
kalba
indi idualizuoja
sa o
e nosa,
o muoja
au ine
asmenybe
i
ku ia
emocinius
ySius
a p
isy
isuomenés
na iy.
Kad
au os
kalbos
bend umo
nede a
apa in i
su
au ybe,
ma y i
i i§
o,
kad
y a
au y,
ku ios
ienos
kalbos
ne u i,
pa yzdZiui,
S eica ai
a ba
baski ai.
An a
e us,
y a
kalby, ku ios
ap a nauja
kelias
au as,
pa yzdziui,
okie iai
i
aus ai,
anglai,
ame ikie iai,
kanadie iai
i
aus alieciai.
Kalbos
bend uma
laikan
e niniu
poZymiu,
nemazZa
au y
lik y
be
au ybés.
Be
ai
iSim ys,
0
pasaulio
gy en ojy
daugumai
gim-
oji
kalba
y a
nacionaliné
kalba
i
su ampa
su
au ybe.
3.
Lie u iy
kalbo y os
klausimai,
XXXI
33
4.
Kalba
i
nacija
Nacijai
o muojan is,
kalbos,
kaip
e ninio
pozymio,
eikSmé
kyla.
Tai
susije
su
nacijos
speci ika
bei
jos
aidmeniu.
Tau os
i
nacijos
ski uma
suda o,
ma y ,
ne
ik
kul i ingumo
laipsnis:
gi di,
nacija
y a
au a,
sa o
uni e saliai
e inga
kul i ine
ki yba
apusi
pasaulio
au y
Seimos
na iu.
Apsk i ai
galéjimas
suku i
als ybe,
jq
plé o i
i
s ip in i,
gebéjimas
ineS i
sa o
indélj
j
isos
Zmonijos
kul ii a
y a
s a biausias
nacijos
iSsisky imo
a ba
ben
o
iSsisky imo
pag indy
suda ymo
b uoZas.
Mokslinéje
i
poli inéje
li e a ii oje
nacijos
e minas
a ojamas
d iem
eik’mém.
Vaka y
Eu opos
Saliy
li e a ii oje,
ypaé
anglosaksy,
y auja
poZiii is,
kad
nacija
—
ai
als ybés
pilieciy
isuma,
adinasi,
ai
au a,
pasiekusi
ypa¢
aukS qa
kul i os
i
poli inés
o ganizacijos
laipsnj,
u in j
bend a
kalba
i
kul i a,
be
jungiama
als-
ybinés
o ganizacijos.
Cen inés
i
Ry y
Eu opos
Saliy
li e a i oje
papli usi
nuomo-
né,
kad
nacija
—
zmoniy
bend ija,
suda y a
bend os
kul ii os,
aukS esnés
negu
liaudies
kul i a
( olklo as),
suki usi
sa o
li e a i a
i
mena
(simboline
kul i a),
be
o,
siejama
is o ijos
adicijy
i
bend os
kilmés.
DaZniausiai
nacija
ski iama
emian is
kalba,
bend a
gy enama
e i o ija,
ikine
sankloda,
nacionaliniu
cha ak-
e iu
(psichine
sankloda),
a ski a
kul i a,
ku ais
poli iniais
ins i u ais
i
eligija!.
Nacijos
speci ika
suda o
ai,
kad:
a)
nacija
—
pas o iausia
Zmoniy
bend ijos
o ma,
ne e ai
unkan i
iks an me ius;
b)
ji
duoda
pas o y
kul i inj
palikima;
c)
o muoja
s ip y
indi ido
i
bend ijos
iden i ikacijos
jausma;
p iklausymas
naci-
jai,
ku i
duoda
indi idui
kalba,
gim aja
Zeme,
ie a
is o ijoje
i
gene acijy
i inéje,
y a
indi ido
apsisp endimo
pag indas;
d)
ku ia
labai
s ip y
bend ijos
na iy
solida-
umo
jausma
i
an agonizmq
s e imuju
a z ilgiu.
Dél
Siy
sa o
b uozy
nacijos
am-
pa
galingu
isuomeniniy
judéjimy
i
k aS u iniy
ideologijy
Sal iniu.
Vienas
s a biausiu
eiksniu,
lemian¢iy
nacijos
speci ika
i
jos
eikSme,
y a
kalba,
ku i
ampa
nacionaliné.
Kaip
miné a,
nacijai
o muojan is,
kalbos,
kaip
e ninio
b uoZo
aidmuo
didéja
—
kalba
ampa
li e a ii iné,
suno min a,
s anda iné
i
isai
nacijai
bend a,
o
ai
jau
y a
nacionalinés
kalbos
poZymiai.
Li e a i inés
kalbos
a si adimas
odo,
kad
kalba
pasieké
,,ypa inga
auk8¢iausiq
kul i ine-socialine
o ma“1*.
Be
li e a ii inés
o mos
nacionaliné
kalba
nejsi aizduojama.
Salia
a8omosios
o muojasi
suno -
min a
s anda iné
Snekamoji
kalba,
ka u
su
S ie imo
pli imu
apiman i
is
dides-
nes
gy en oju
mases
—
isy
Salies
egiony
i
socialiniy
g upiy
Zmones.
Suno min-
a
s anda iné
aSomoji
(li e a i iné)
i
suno min a
s anda iné
Snekamoji
kalba
pasida o
isos
au os
nuosa ybe
—
ampa
bend iné
ik aja
Sio
ZodzZio
p asme.
Suno min a,
aisyklinga,
g azi
bend iné
kalba
duoda
aisyklingumo,
kalbos
kul i os
e alona,
ku is
leidZia
a i inkamai
e in i
sa o
i
ki y
a ojama
kalbos
a ian a,
ki aip
sakan ,
su ok i
i
jsisgmonin i
no mos
egzis a ima.
Kalbos
no ma
jeina
j
kasdiening
kalbos
a oseng.
Dialek ais
susiskaidZiusioje
isuomenéje
ben-
4?
Ilenanpckuk
A.
Snemen apHp e
nona ua
commono un.
M.,
1969.
C.
176-179.
‘8
Topo o as
V.
Ne
do ana,
be
eisé!
//
Min ys
apie
gim aja
kalba.
V.,
1989.
P.
29.
34
deda
i
ealizuojasi
d ikalbiy
i
daugiakalbiy
asmeny
snekoje,
be
o
kon ak a imo
ezul a ai
iksuojami
kalbos
sis emoje,
nes
is o iSkai
Snekos
ak as
isada y a
pi -
mesnis
uZ
kalbos
ak q.
Kalbos
iena
ki ai
da o
j aka
esan
be kokiai
ju
salygio
o mai,
a p
ju
i
biglo-
izmui
bei
diglosijai.
Ma
isuomenés
gy enime
i
kul i oje
nuola
andasi
naujy
ealijy
i
idéjy,
d auge
iSkyla
eikalas
u é i
ZodZiy
joms
adin i.
Pasida y i
nauja
Zodj sa o
kalbos
di oje
gal
i
né a
labai
sunku,
be
daug
sunkiau,
kad
a
nauja-
da a
p iim y
kalbanéioji
isuomené,
kad
jis
joje
p igy yu.
Zymiai
leng iau
ka u
su
nauju
gaunamu
daik u
a
sa oka
pasiskolin i
i
ga a a
Zodj,
no s
jis
i
s e imas.
Su
mainy
keliu
gaunamais
daik ais
labai
daZnai
a eina
i
juos
Zymin ys
s e imi
ZodZiai.
Pi miausia
ai
pasaky ina
apie
adinamuosius
kul i os
ZodiZius,
.y.
kul ii os
ob-
jek us
Zyminéius
ZodZius.
Tai
—
ZodZiai
klajokliai,
ka u
su
kul i os
daik ais
i
sa okomis
einan ys
iS
kalbos
j
kalba.
Tokiu
a eju
iesioginiy
kalby
kon ak y
gali
i
nebi i.
Kokio
no s
saly io,
pa yzdZiui,
a p
lie u iy
i
a aby
kalby
niekada
né a
bu e,
be
mes
puikiai
a ojame
ju
ZodZius
—
ka a,
cuk us
i
k .
Kon ak ai
a p
olimy
au y
i
kalby
yks a
pe
au as
i
kalbas
a pininkes.
Se-
niausius
kul i os
ZodZius
(pa yzdiiui,
s iklas,
silkas,
pipi as,
k ikS as
ix
k .)
i8
ge -
many
i
ki y
Vidu Zemio
ji os
baseino
kul i os
kalby
mes
ga ome
sla y
kalboms
a pininkaujan ,
o
ai
aiSku,
déka
asmeny,
mokéjusiy
i
a ojusiy
lie u iy
i
sla y
kalbas.
é
Vadinasi,
no s
kalby
a pusa io
j aka
(daugiausia
pasi eiSkian i
skolin ais
Zo-
dziais)
galima
i
kalboms
iesiogiai
nesusilie ian ,
$i
aplinkybé
né
kiek
neg iauna
miné ojo
s a biausio
kalby
kon ak y
eo ijos
eiginio,
kad
kalby
j akos
iena
ki ai
laidininkai
y a
biling iai
asmenys.
Kalby
a pusa io
j aka
zymiai
didesné,
kai
kalbos
iesiogiai
kon ak uoja,
pa yz-
dZiui,
esan
biglo izmui
i
diglosijai.
DidZiausia
oji
j aka,
apiman i
ne gi
labiau
o -
ganizuo as
kalbos
s uk ii os
s i is,
es i
biling izmo
salygomis.
Diglosiné
si uacija
gy a o
Didziojoje
Lie u os
KunigaikS ys éje,
ku
Salia
kasdieninés
komunikacijos
eikméms
a ojamos
lie u iy
kalbos
o icialioji
senujy
Lie u os
ak y
kalba
bu o
sla y.
Tai
bu o
g yna
ag o
kalba,
ku ia
niekas
nekalbéjo
i
ku iai
iiko
daugelio
kasdien
a ojamy
Zodziy.
Todél
diglosijos
salygomis
j
ja
plis eléjo
s au as
lie u-
isky
ZodZiy
speci inéms
Lie u os
gy enimo
ealijoms
Zymé i,
kaip
an ai:
diaklo,
mezle a,
doilida,
dy an,
degesy,
apidemia,
da zyna,
nom,
p imen,
biciul,
bi nik
i
dau-
gelis
ki y.
Senojoje
sla iSkoje
Lie u os
kunigaik& ys és
ak y
kalboje
K.
Jablonskis
ado
218
pag indiniy
lie u isky
ZodZiy,
o
su
iS es iniais
—
apie
3205.
Tai
odo,
kad,
iena,
oji
sla iSkoji
kalba
bu o
negy a,
a o a
ien
a o
eikalams;
an a,
lie u iy
au os
kul i a
bu o
aukS a,
p ilygo
ki oms
senojoje
Lie u os
als ybéje
gy a usioms
e nokul i oms
i
da é
joms
nemaza
j aka.
;
Kalby
a pusa io
j aka,
be
skoliniy,
eiSkiasi
in e e encija.
In e e encijos
ei8-
kinys
biidingas
mis iajam,
a ba
subo dinuo ajam,
biling izmui.
In e e encijos
e ming
pasiiilé
P ahos
ling is ai,
i
daba
jis
isuo inai
p iim as.
Pa s
e minas
y a
a éjes
i8
ki y,
pi miausia
iksliyjy,
moksly.
In e e encijos
sa oka
**
Jablonskis
K.
Lie uyi8ki
Zodziai
senosios
Lie u os
a8 iniy
kalboje.
K.,
1941.
41

izikoje
i
psichologijoje
eiSkia
d iejy
p ocesy,
judesiy,
d iejy
ene gijos
o my
a pusa io
j akq.
Panasiai
Sis
e minas
a ojamas
i
ling is ikoje,
ku
juo
Zymima
d iejy
kalby
a pusa io
j aka.
Fizikoje
bei
psichologijoje,
aip
pa
ling is ikoje
in e e encija
u i
d ejopa
p asme:
ja
y a
sup an amas
iek
a pusa io
j akos
p o-
cesas,
iek
o
p oceso
ezul a as.
In e e encija
—
p ocesa
gali
u é i
Snekos
ak as,
Snekéjimas,
kalbos
p oduka imas,
o
in e e encija
— ezul a as
pasi ei8kia
eks e,
pasaky ame
a
pa aSy ame,
.y.
pa ioje
kalbos
p odukcijoje,
kalboje.
Pa ading
kalbos
i8mokima
Au bau
—
,,s a ymu“,
jos
deg ada imasi,
se gan
a azija,
—
Abbau
—
,,a dymu“,
biling io
in e e encija
galé ume
pa adin i
Umbau
—
.pe s a ymu“?*,
Nuk ypimai
nuo
kalbos
no my,
pasi odan ys
biling iy
Snekoje
dél
jy
daugiau
negu
ienos
kalbos
mokéjimo,
laikomi
in e e encijos
eiSkiniu®’.
Ki aip
negu
skoliniai,
in e e encija
palie ia
s uk i i8kai
o ganizuo esnius
kalbos
lygmenis
—
onologija,
mo ologija,
a ski as
Zodyno
s i is
(giminys és
e miny,
spal y,
o o
pa adinimy
sis emas
i
k .).
Tokiais
a ejais
nepakanka
kalbé i
apie
skolinimasi
a
ien
p idéjima
p ie
sis emos.
Juk
kalbos
sis emos
p a u éjimas
a
nusku dimas
i§
esmés
y a
senosios
opozicijy
sis emos
eo ganiza imas.
O
ai
jau
y a
kalbos,
kaip
sis emos,
ei8kinys.
‘
Dés ymo
pa ogumui
y a
ikslinga
ski i
Snekos
(pews,
speech)
in e e encija
i
kalbinés
sis emos,
a ba
—
umpiau
—
kalbos
in e e encija.
In e e encija
8neko-
je,
kaip
y a
aizdingai
iSsi eiskes
U.
Wein eichas®’,
y a
a si
s o és
neSamas
smélis.
0
in e e encija
kalboje
y a
a si
eze o
dugne
nusédes
smélis.
Snekoje
ji
nuola
pasi-
odo
biling io
pasakymuose,
kaip
jo an os
kalbos
mokéjimo
ezul a as.
Biling io
lipose
kon ak uojan ios
kalbos
a pusa io
sa eikai,
in e e encijai
i
maiSymuisi
pasiducda
ne ienodai
—
iena
ku i
nuken ¢ia
labiausiai.
Ku i
—
nusako
da
p aéjusiame
amZiuje
(1897)
su o muluo as
okie iy
ling is o
E.
Win-
discho
désnis:
labiausiai
pa eik a,
maiSy a
pasida o
ne
an oji,
naujai
i8mok oji
kalba,
be
gim oji
kalba?*,
Kodél
aip
y a,
p iklauso
nuo
j ai iy
p iezas iy
—
psichologiniy,
komunikaciniy,
socialiniy
i
k .
P ie
kalbos
a o ojo
psichologi-
nio
nusis a ymo,
kalban
ki a,
s e ima
kalba,
ne e p i
j
ja
sa o
gim osios
kalbos
zodziy
i
o my,
aigi
kalbé i
kiek
galima
aisyklingiau,
p isideda
komunikacijos
ne ikdymo
eikmé:
j e p y
ZodZiy,
o my
i
posakiy
mano
pa’neko as
nesup an-
a
pap as iausiai
dél
o,
kad
jis
mano
kalbos
nemoka.
An oji,
i8mok oji
kalba
daznai
a lieka
daugiau
socialiniy
unkcijy,
ki aip
sakan ,
y a
unkcionalesné
kaip
gim oji
kalbos
a o oju
kalba,
o
ne e ai
i
didesnj
p es iZq
u in i
a ben
jau
a o-
ojai
laiko
ja
okia
esan .
UZsiminus
kalbos
p es iZa,
ne eikia
pami s i,
kad
kalbos
p es iZas
né a
ma uojamas
k ad a iniais
kilome ais
i
a
kalba
kalban¢iy
milijo-
nais.
Kalbos
p es iZas
a spindi
aukS a
au os
kul ii a
i
d asiniy
galiy
lygi,
elgsenos
mo ale,
didele
ole ancijq
ki y
Zmoniy
i
kul i y
a z ilgiu,
paga ba
jiems.
26
Haugen
E.
The
Ecology
o
Language.
S an o d,
Ca.,
1972.
P.
304.
27
Wein eich
U.
Languages
in
Con ac .
P.
1.
8
Ten
pa . P.
11.
2®
Windisch
E.
Zu
Theo ie
de
Mischsp achen
und
Lehnwé e
//
Be ich e
iibe
die
Ve -
handlungen
de
sachsischen
Gesellscha
de
Wissenscha en
zu
Leipzig
(philologisch-his o-
ische
Klasse). Leipzig,
1897.
Bd.
49.
S.
101
und
wei e .
42
Biling io
gim oji
kalba,
ai8ku,
kiek
eikia
i
an ajq
kalba, be
daug
mazesniu
mas u
kaip
an oji
—
gim ajq.
Taip
y a
pi miausia
odél,
kad
pag indiné
an osios
kalbos
a o ojy
masé
y a
monoling é
i
nepaken ia
jokiy
nuk ypimy
nuo
sa o
kalbos
no mu.
Ieidami
i§
an ajai
kalbai
da omos
j akos,
kai
ku ie
y iné ojai
(pa yzdziui,
V.
Rozenc eigas*)
linke
ski i
d ejopa
in e e encija
—
iesiogine
i
ne iesiogine.
Va odamas
an aja
kalba,
asmuo
sa o
Snekoje
emiasi
pi miausia
gim osios
kalbos
aisyklémis.
Tai
iesioginé
in e e encija.
Ne iesioginé
in e e en-
cija
pasi ei8kia
ada,
kai
i8
Snekos
Salinamos
os
an osios
kalbos
aisyklés,
ku ios
ne u i
analogijy
gim ojoje
kalboje.
Reikia
pasaky i,
kad
okia
d ejopa
in e e en-
cija
bidinga
ne
ik
biling izmui,
be
i
biglo izmui,
sakysim,
kalby
mokan is
mokyk-
loje.
Tiesioginés
i
ne iesioginés
in e e encijos
ski uma
no ma y inés
g ama ikos
e minais
galima
apibiidin i
uo,
kad
pi muoju
a eju
a si anda
klaidos,
an uoju
—
nuk ypimai
nuo
s ilis ikos
no my.
Ku is
no s
pasakymas,
pa yzdziui,
gali
bi i
inkamai pasaky as
mo ologi8kai,
be
is
dél o
ne aisyklingas:
ma
jis
sku dus
s ilis i$kai,
ne u i
sinonimijos,
nes
i8
keliy
galimy
aiskos
bidy
pasi enkamas
as,
ku is
u i
a i ikmenj
gim ojoje
kalboje.
Masinio
mi8 iojo,
a ba
subo dinuo ojo,
biling izmo
pasekmés
d ejopo
pobiidzio
—
idinés
i
i¥o inés.
Biling is
Zmogus,
kasdien
p amaiSiui
a odamas
d i
( e iau
kelias)
kalbas,
ju
ski umo
ilgainiui
ima
nebejaus i,
i
8i
aplinkybé
pi miausia
iesio-
giai
a siliepia
gim ajai
kalbai.
An osios,
ismok inés
kalbos
a imo,
ZodZiy
aldymo
i
de inimo,
sakiniy
suda ymo
aisykles
biling is
asmuo
ima
nejuciomis
aiky i
Sne-
kédamas
gim aja
kalba.
Kaip
o
pada iniai,
iena,
gim osios
kalbos
mokéjimas,
ge-
béjimas
ja
o muluo i
i
eikS i
min is,
aisyklingai
jq
a o i,
ki aip
sakan ,
gim osios
kalbos
kompe encija,
silpnéja.
An a,
daZnai
pasi aikydami
biling io
Snekoje,
nu-
k ypimai
nuo
gim osios
kalbos
no my
ampa
jp as iniai,
p ie
jy
p ip an ama,
ima-
ma
jy
nepas ebé i.
I8
biling iy
8nekos
in e e encijos
ak ai
pamazu
pa enka
i
mono-
ling iy
gim osios
kalbos
a s o y
Sneka,
monoling és
isuomenés
y a
p iimami.
Tokiu
bidu
in e e enciniai,
nauji
eiSkiniai
jsi i ina
kalboje.
Kalba
da osi
ne ai-
syklinga,
mai8y a,
iSk eip a,
jos
kul i a
smunka.
Negana
o,
su
gim osios
kalbos
kompe encijos
silpnéjimu
ka u
eina
au inés
sa imonés
blésimas.
Zmogus
a sidu ia
—
ypaé
ai
biidinga
au iniu
a z ilgiu
miS ioms
Seimoms
(kas
SeS a
Seima
bu usioje
Ta ybu
Sajungoje
y a
miS i)
—
a p
d iejy
kalby,
d iejy
kul i y
i
e nosy.
I
Tei-
kia
ik
nedidelio
s um eléjimo
i8
Salies,
kad
oks
Zmogus
im y
sa e
apa in i
su
ki a,
dominuojanéia
kul i a
i
e nosu.
Tau a
i
kalba
deg aduoja.
Gim osios
kalbos
kompe encijos
silpnéjimas
i
isuomenés
kalbos
kul i os
smu-
kimas
suda o
idines
biling izmo
pasekmes.
Viena
i¥o iné
biling izmo
pasekmé
a,
kad
an oji
—
daznai
ji
y a
dominuojan i
—kalba
komunikacijos
s i yje
uzZima
gim osios
kalbos
ie a.
Gim osios
kalbos
a -
ojimo
s e a
aukiasi,
maZéja,
kalba
s umiama
i8
ie8ojo
gy enimo
—
p adZioje
i8
kai
ku iy
jo
s igiy,
éliau
i
i
iso.
Tai
a siliepia
i
pa iai
kalbai
—
naujy
aiSkos
p iemoniy
nebesi anda,
e minija
nebeku iama,
kalba
sku s a.
Kad
kalba
bi y
*°
Posenuseii
B.1O.
AspiKoBbie
KOHTaKTHI.
Jlesun pan,
1972.
C.
25-26.
43
g ynak aujé,
pajégi
i
u inga,
ji
p i alo
u é i
no malias
unkciona imo
salygas,
kadangi
iena
pag indiniy
kalbos
ypa ybiy
y a
jos
nuola inis
Tegene a imasis
ko-
munikacijos
p ocese.
Jeigu
o
né a,
kalba
deg aduoja.
Kalbos
a ojimo
s e y
aukimasis,
mazéjimas,
gim osios
kalbos
kompe enci-
jos
silpnéjimas
i
su
juo
einan is
au inés
samonés
blésimas
y a
pi mu inés
kalbos
pakei imo
salygos.
Kad
iena
kalba
gali
i8s um i
ki a
kalba,
uZim i
jos
ie a,
pas ebé a
seniai.
Vo-
kie iy
ling is as
H.
Paulis,
ienas
Zymiausiy
kalbo y os
eo e iku,
miisy
amZiaus
p addioje
a8é:
,,Ten,
ku
d i
au os
maiSosi
i
jungiasi,
biling izmas
y a
jp as as
eiSkinys,
ka u
su
juo
p asideda
i
kalby
a pusa io
sa eika.
Jei,
be
o,
ku i
no s
au a
kuo
no s
p alenkia
ki a
—
gy en ojy
skaigiumi,
poli ine
a
ekonomine
galia
a ba
d asiniu
a Z ilgiu
—
jos
kalba
imama
is
pla iau
a o i
ki os
kalbos
saskai-
a;
galy
gale
biling izma
él
pakeiéia
ienos
kalbos
a ojimas.
P iklausomai
nuo
nugalimosios kalbos
odomo
pasip ieSinimo
Sis
p ocesas
yks a
spa éiau
a
lé iau,
0
jos
paliekami
kalboje
nugalé ojoje
pédsakai
gali
bii i
ySkesni
a
ne
okie
ySkiis
“31,
Ap a ian
iesioginés
i
ne iesioginés
in e e encijos
ski uma,
apie
i§
a osenos
s umiamos
gim osios
kalbos
da oma
j aka
an ajai
kalbai
jau
kalbé a.
Mi S an-
Cios
kalbos
palik i
kalboje
nugalé ojoje
pédsakai
ling is ikoje
u i
sa o
pa adini-
mq
—
ai
subs a as.
An oji,
naujoji
kalba
s umia
gim aja
kalba
i§
a osenos
ne
i
ka o,
be
palai-
psniui.
Sis
p ocesas
ne u i
ikdy i
isuomenés
komunikacijos.
Naujoji
kalba
uzi-
ma
senosios
ie a
pi miausia
a ski ose
a ojimo
s e ose,
pa yzdZiui,
adminis a-
cijoje,
ka iuomenéje
a
mokykloje.
Gim oji
kalba
i
oliau
a ojama
Seimoje
i
bend aujan
ne o maliai.
Tokj
kai
ku iy
a ojimo
s e y
uzémimq
y iné ojai
aip
pa
laiko
ienos
kalbos
kei imu
ki a
i
adina
ji
daliniu®®.
Laipsnigkas
isuomenés
éjimas
p ie
ki os
kalbos
Seimose
a sispindi
uo,
kad
se-
neliai
kalba
iena
kalba,
o
jaunesnioji
ka a,
daZniausiai
aikai iai,
a oja
jau
ki a
kalba.
Taigi
gim osios
kalbos
g upé
su ampa
su
amiZiaus
g upe,
o
ai
i
y a
sinch oninis
ienos
kalbos
pakei imo
ki a
pasi eiSkimas,
Vidu inioji
ka a
—
é-
ai
—
daZniausiai
es i
biling iai
a
pp
ae
jie
namuose
kalba
d iem
a
kelio-
mis
i8
ka o
kalbomis*.
Ne eikia
many i,
kad
an oji,
naujoji
kalba,
kaip
am
ik a
aiskos
p iemoniy
sis ema
i
komunikacijos
p iemoné,
y a
p anasesné
i
kad
odél
ji
nugali
ki a
kalba.
Né a
p anagiy
a
a silikusiy
kalby,
dideliy
a
maZy
—
isos
kalbos
komunikaci-
Jos
a Z ilgiu
y a
ienodos,
kiek iena
kalba
puikiai
ap a nauja
sa o
bend uomene,
sa o
au a,
ku ios
gim oji
kalba
ji
y a.
,,Va Zo es
kalba
j eikia
ne
dél
ku iy
no s
sa o
idiniy
ypa ybiy,
be
dél
o,
kad
jos
a o ojai
y a
ka ingesni,
ana i8kesni,
kul i ingesni,
ene gingesni*,
—
aikliai
pazymi
p ancizy
ling is as
A.
Ma ine **,
*
Paul
H.
P inzipien
de
Sp achgeschich e.
7,
Au l.
Tiibingen,
1966.
S.
391
(Pi majame
leidi-
me
1880
m.
sky iaus
,,Sp achmischung*
da
nebu o).
*2
Wein eich
U.
Op.
ci .
P.
107.
**
Pla¢iau
—
Ka aliiinas
S,
Biling izmo
si uacijos
i
jy
socialiné
dinamika
//
Lie u iy
kalba
i
biling izmas:
Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
V.,
1988.
T.
28.
P.
8—18.
**
Map uue
A.
Pacupoc panenue
s3n1ka
CTpykTypHas
suu Buc uka.
C.
82,
44
ees
7.
E niniai-demog a iniai
p ocesai.
Kalby
ya ojimas
i
jo
pobidis
misy
dienomis
Tad
biling izmas,
kaip
ma y i,
y a
au os
nelaimé,
sunkia,
ne eikalinga
naS a
gulan i
an
jos
pe iy,
ja
sku dinan i,
smukdan i
jos
kul i g®*.
Biling izmas,
kaip
saky a,
kyla
i8
o,
kad
dominuojan i
au a
poli iniu
i
ekonominiu
spaudimu
p i-
me a
pajung ai
au ai
sa o kalba
i
kul ii a.
Tau a
puikiausiai
iSsi e éia
i
su
iena
kalba,
d i
kalbos
jai
ne eikalingos.
Toks
y a
pasaulio
au y
—
su
iena
ki a
i8im-
imi
—
kasdienio
gy enimo
bidas.
Kai
isuomeng
y a
apémes
masinis
biling izmas,
kai
pag indinés
au ybés
gy en-
ojai
esuda o
du
eédalius
(Es ijoje
es y
y a
61,5
%,
usy
—
30,3
%/)
a
os
puse
(La ijoje
1989
m.
gy en ojy
su a’ymo
duomenimis
la iy
y a
52
%,
usu
34,0
%)
isy
espublikos
gy en ojy,
kai
pas o iai
daugéja
mis iu
Seimu,
ku
aiky
au i-
nio
p iklausymo
jausmas
y a
iSbléses,
au a
s o i
an
p a ajos
k aS o
—
sa o
kal-
bos
pakei imo
ibos.
Negalima,
kad
okia
au os
egzis encijai
pa ojinga
si uacija
i
oliau
bi y.
[s a ymy
dél
sa yju
kalby
paskelbimo
als ybinémis
p iémimas
y a
despe a iSkos
Pabal ijo
als ybiy
pa lamen y
pas angos
iSsaugo i
sa o
kalba
i
kul-
i a,
iSlaiky i
au ing
indi idualybe,
ku i,
kaip
miné a,
be
kalbos
negalima,
ki aip
sakan ,
pas angos
apgin i
au os
egzis encija.
Tai
ne
au oizoliacija,
ai
au oa i ma-
cija.
Rusy
kalba
Lie u oje
bu o
a ojama
—
i§
dalies
i
daba
ebe a ojama
—
ne
ik
lie u iams
bend au i
su
ki y
au y
Zmonémis,
susi aSiné i
su
cen inémis
js-
aigomis
i
o ganizacijomis,
aip
pa
su
ki omis
espublikomis.
Rusy
kalba
Salia
lie u iu
bu o
a ojama
ap a nau i
daugelj
Lie u os
ikinés,
socialinés,
isuomeni-
nés
bei
poli inés
i
kul i inés
eiklos
s igiy.
I8
kai
ku iy
lie u iy
kalba
jau
bu o
i8-
s um a
—
jsigaléjo
usy
kalba.
Tai
pasaky ina,
pa yzdZiui,
apie
anspo o
i
ysiy
sis ema,
als ybines-adminis acines
js aigas,
a8 edyba
i
echnine
dokumen a-
cija,
o icialuji
susi aSinéjimq
i
k .
Dél
didesnio
usy
kalbos
unkcinio
k i io
i
jos
a o ojy
ag esy umo
(pa yz-
dZiui,
j
aldzios
js aiga
Lie u oje
su
eikalu
a éjusiam
pilie iui
bida o
pasakoma
»Go o i e
po
uski“
—
,,Kalbéki e
usigkai!“),
aip
pa
dél
miS iojo,
a ba
subo di-
nuo ojo,
biling izmo
yy a imo
i
pli imo
lie u iy
i
usy
kalby
sa eika
in ensy é-
jo,
lie u iy
kalbos
a ojimas
aukési,
neigiama
usy
kalbos
j aka
lie u iy
kalbai
didéjo,
nes
biling iy
lipose
a si ade
in e e encijos
eiSkiniai
e Zési
ne
ik
j
Sneka-
maja,
be
i
j
aSomajq
lie u iy
kalba.
Tokioje
s a bioje
kul ii os
s i yje
kaip
moks-
las
lie u iy
kalba
ik
i8
dalies
e unkciona o
—
gam os
i
iksliyjy
moksly
da bai
bu o,
leidziami
i
s aipsniai,
monog a ijos
aSomos
usy
kalba.
Nebesiplé oja
mokslinis
lie u iy
kalbos
s ilius,
nebeku iama
mokslo
e minija.
Dél
o
lie u iy
kalbos
kul i a
smuko,
o
ka u
menko
i
isos
isuomenés,
ypa
jaunimo,
kul i a.
Susi iipinimg
jau
kélé
ne
iek
lie u iu
kalbos
kul i os
eikalai
**
Placiau
apie
neigiama
socialine,
psichologine
i
k .
adinamo
nacionalinio— usy:
biling iz-
mo
j aka
Z .
Xuu
M.
[Mpo6mema
gpys3e ima:
B3 nag
Ge3
posoBpix
O4KOB
//
Pagy a.
Tan-
J uH,
1987.
Ne
6.
C.
72—78;
Ne
7.
C.
46-51.
45
isuomenéje
a
lie u iy
kalbos
padé is
mokykloje,
—
kas,
Zinoma,
aip
pa
s a bu,
°
__
kiek
as
ak as,
kad
paZeis a
daugelio
asmeny
pa i
gim osios
kalbos
kompe en-
cija,
pa s
gebéjimas
a o i
lie u iy
kalba,
eikS i
ja
sa o
min is**.
IXei is
i8
susida iusios
ka as o i8kos
si uacijos
y a
ne
éjimas
j
p agais inga
bi-
ling izma,
jo
plé ojima
i
s ip inima,
be
gim osios
kalbos
ausojimas,
isuomenés
ipinimasis
ja
i
yals ybés
globa
js a ymais
numa y omis
p iemonémis.
Visa
ai
neneigia
usu
kalbos,
jos
didelés
kul ii inés
i
komunikacinés
eikSmés.
Anaip ol.
Pas ebé a,
kad
po
o,
kai
bu o
p iim as
js a ymas
dél
lie u iy
kalbos
paskelbimo
als ybine,
lie u iai
no iau
i
daZniau
kalba
usi8kai.
Vadinasi,
a pnacionaliné
j am-
pa
sligs a,
d iejy
e niniy
bend uomeniy
a pusa io
komunikacija
ge éja.
Todél
uzda inys
y a
ne
plé o i
biling izma,
be
ugdy i
ge a
usy
kalbos
mokéjima,
apin-
is
Lie u oje
a ojamos
usy
kalbos
kul i a.
Ge as
usy
kalbos
mokéjimas,
g azi
a is
i
aukS a
usy
kalbos
kul ii a
lie u iams
y a
eikalinga
iek
bend au i
su
usy
i
ki y
Rusijos
au y
Zmonémis,
iek
susipaZin i
su
u inga
usy
au os
kul i-
a.
Pa yzdziui,
daug
didesnj
es e inj
pasigé éjima
jau i
Dos oje skj
a
Pas e naka
skai ydamas
o iginalo
kalba.
Tik
as
usy
kalbos
mokymas
ne u i
bi i
p i e s inis
—
Zmogus
u i
u é i
eise
pa s
nusp es i,
ku ia
uZsienio
kalba
pasi ink i
i
moky is.
Ki aip
y a
usy
mokyklose,
ku iy
Lie u oje
uZda y i
niekas
nesi engia.
Cia
usy
kalba
y a
ne
ik
mokomoji,
be
i
dés omoji.
I
apsk i ai
kiek
i
kaip
usy
kalbos
moky is,
kiek
i
kokiy
usi8ky
mokykly
iSlaiky i,
kiek
i
kaip
usy
kalba
a o i
ieSajame
gy enime,
y a
pa ios
Lie u os
usy
bend uomenés
dalykas,
niekas
j
jos
kul i inius
eikalus nesiki§a
i
ne u i
eisés
ki8 is.
An a
e us,
jeigu
usai
i
ki y
au ybiy
Zmonés
no i
gy en i
i
di b i
Lie u oje,
no i
daly au i
Lie u os
isuomeni-
niame
i
ikiniame
gy enime,
be
minimalaus
lie u iy
kalbos
mokéjimo
jiems
sunku
iSsi e s i.
:
Reikia
pasaky i,
kad
nemaZa
dalis
usy
i
ki y
au ybiy
Zmoniu,
pas o iai
Lie u-
yoje
gy enan iy
i
di banciy,
moka
i
a oja
lie u iu
kalba
i
kad
a
mokan iyju
i
a ojan¢iujy
dalis,
apsk i ai
paémus,
pamazZu
didéja.
AiSkiai
ai
ma y i
i$
pasku i-
niojo
gy en ojy
su aSymo
ezul a y
i
jy
lyginimo
su
anks esniy
su aSymy
duome-
nimis.
1989
m.
sajunginio
gy en ojy
su a8ymo
me u
pasisaké
lais ai
kalba
lie u iy
.
kalba
33,4
p oc.
usy
(1979
m.
pasisaké
35,2
p oc.),
15,5
p oc.
lenky
(1979
m.
—
11,1
p oc.),
17,0
p oc.
bal a usiu
(1979
m.
—
12,7
p oc.),
16,8
p oc.
uk ainieciy
(1979
m.
—
15,2
p oc.),
38,0
p oc.
zydy
(1979
m.
—
31,1
p oc.),
14,2
p oc.
o o iy
(1979
m.
—
13,5
p oc.),
43,7
p oc.
la iy
(1979
m.
—
48,3
p oc.),
45,2
p oc.
¢i-
gony
(1979
m.
—
41,8
p oc.),
35,7
p oc.
okie iy
(1979
m.
—
23,2
p oc.),
31,8
p oc.
es y
(1979
m.
—
22,2
p oc.)
i
50,9
p oc.
ka aimy
(1979
m.
—
31,8
p oc.)*’.
I
ai
sup an ama.
Da bo
i
kasdienio
bend a imo
eikmés
ska ina
pas o iai
Lie u oje
gy enan ius
i
di bancius
ki y
au y
Zmones
moky is
lie u iy
kalbos.
Tai
sa aiminis
p ocesas,
kylan is
i
da bo
i
bend a imo
eikmiy.
T iukSmau i
dél
o,
kad,
gi di,
usai
Lie u oje
e ¢iami
moky is
lie u iy
kalbos,
jie
pe sekiojami,
36
Z .
Keinio
S.
s aipsnj
,,Lie u os
als ybé,
au a
i
kalba“
Siame
ome.
Pig.
Ka ali nas
S.
Lie u iy
kalba
i
biling izmas
//
Vaka inés
naujienos.
1988.
Liepos
21.
37
1989
me y
sajunginio
gy en ojy
su aSymo
ezul a ai
//
Tiesa.
1990,
Koyo
10,
46

usy
kalba
disk iminuojama,
né a
jokio
pag indo.
Lie u os
espublikos
y iausy-
bés
nu a imu
pe
nus a y a
laika
(ligi
1995
m.)
iSmok i
lie u iy
kalba
jpa eigo i
ik
ado aujama
da ba
di ban ys
ki a audiai.
Tas
ak as,
kad
nemaZa
dalis
ki y
au ybiy
Zmoniy
a oja
lie u iy
kalba,
odo,
kad
lie u iy
kalba
Lie u oje
y a
j ai ia auciy
i
j ai iakalbiy
zmoniy
bend a imo,
susiZinojimo
p iemoné,
kad
ji
a lieka
egioninés
kalbos
aidmenj.
Tai
y a
a ski a
lie u iy
kalbos
unkcija
Salia
jos
als ybinés
kalbos,
lie u iy
au os
na iy
a pusa-
io
bend a imo
i
e ninés
unkcijos.
Lie u iy
kalbos
a ojimas
egioninio
bend a imo
p iemone
u i
kaip
p ielai-
dq
ai,
kad
ki y
au ybiy
Zmonés
a oja
ia
sa o
gim aja,
cia
lie u iy
kalba.
Ka-
dangi
es i
si uacijy,
ku
ki y
au ybiy
Zmoniy
gim oji
i
lie u iy
kalba
a ojamos
pakai om,
galima
kalbé i
apie,
sakysim,
usy—lie u iy,
lenky—lie u iu,
bal a u-
siy—lie u iy
biling izmo,
a ski ais
a ejais
galbii
i
apie
poliling izmo,
pa yz-
dzZiui,
Zy¥dy— usy—lie u iy,
ap aiSkas**,
Tipiski
biling iai
y a
usai,
senieji
Lie u-
os
gy en ojai*’,
Tu in
gal oje
i8
esmés
ski ingus
d iejy
kalby
a ojimo
bidus
(diglosija,
bi-
glo izmas,
biling izmas),
bi ina
di e encijuo ai
Zii é i
i
j
lie u iy
bei
usy
kalby
pakai inj
a ojimg.
AiSku,
kad
Gia
esama
aip
pa
diglosijos
i
biglo izmo
elemen y,
ne
ien
biling izmo.
Tas,
kad
1989
m.
gy en oju
su aSymo
me u
37,4
p oc.
lie u iu
uzsi aSé
lais ai
kalba usy
kalba,
jokiu
biidu
ne odo,
jog
oks
p ocen as
lie u iu
y a
biling iai
ik aja
Sio
Zodzio
p asme.
Ta
p oga
idomu
pazymé i,
kad
1979
m.
lais ai
mokan ys
usy kalbq
lie u iai
suda é
52,2
p oc.
Toks
gana
Zymus
usy
kal-
ba
lais ai
mokan¢iy
skaiéiaus
k i imas
pe
palygin i
umpa
laiko
a pa
(deSim
me-
y),
ma y ,
aiSkin inas
uo,
kad
gy en ojai
pas ebéjo
manipuliacijas
su
s a is iniais
duomenimis,
siekian
nelabai S a iy
iksly,
i
émé
k i i8kiau
Zii é i
j
sa o
usy
kal-
bos
mokéjima.
Kalby
a ojimo
i
e niniy-demog a iniy
p ocesy
endencijas
Lie uyoje
pas a-
uoju
laiko a piu
kiek
supaisy i
leidzia
gyyen ojy
su a8ymy
ezul a y
lyginimas
bei
socioling is iniai
duomenys.
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
ins i u o
Socialinés
lin-
g is ikos
g upé
1987
m.
pagal
am
ik a
anke a
apklausé
2071
asmenj
i§
j ai iy
Lie-
u os
socialiniy
g upiy.
I§
Siy
duomeny
ma y i,
kad
au iniai
i
kalbiniai
san ykiai
Lie u oje
palygin i
pas o iis,
didesnio
pasislinkimo
j
ku ia
no s
iena
puse,
kas
galé y
kel i
susi ipinima,
nema y i.
Laiko a piu
a p
1979
m.
i
1989
m.
gy en ojy
su aSymy
—
aigi
pe
deSim
me-
y
kiek
paki o
Lie u os
gy en ojy
au iné
sudé is.
Lie u iy
padaugéjo
212
iks an-
ciy
Zmoniy,
a¢iau
jy
kiekis
isy
gy en ojy
mas u
kiek
sumaZéjo.
Tai
susije
su
a p-
espublikine
mig acija
i
ki y
Lie u oje
gy enan iy
au ybiy
Zmoniy
na i aliu
p ie-
augiu.
Rusy
au ybés
gy en ojy
padaugéjo
41
iks anéiu,
lenky
—
11
iiks anéiy,
bal a usiy
—
5,6
iks an io.
*s
Ka aliinas
S.,
Vidugi is
A.
Biling izmo
ipy
Lie u os
TSR
klausimu
//
Misy
a du
kul a a. V., 1970.
Sas.
19;
Buny upuc
A.,
Kapam onac
C.
K
sonpocy
o
Tanax
aBys3b ans
B
JIu oscxo
CCP
//
MpoGnems
aBys3emuua
H
MHo os3B uHa,
M.,
1972.
C.
156—160.
**Pla iau
—
Ka aliiinas
S.
Respublikos
ling osocialinés
si uacijos
cha ak e is ika
//
Kalby
kon ak ai
Lie u os
TSR:
Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
V.,
1984.
T.
23.
P,
22—24.
ee
47
Pag indinés
au ybés
gy en ojai
—
lie u iai
—
suda o
2924
251,
a ba
79,6
p oc.,
isy
Lie u os
gy en ojy
(1979
m.
jy
bu o
80
p oc.).
Sio
ak o
eik’mé
ma y i
palyginus
su
kaimyniniy
als ybiy
pag indinés
au ybés
gy en ojy
skaiéiais.
La i-
joje
la iai
suda o
52
p oc.
isy
La ijos
gy en ojy
(1979
m.
—
53,7
p oc.),
Es ijo-
je
es ai—
61,5
p oc.
(1979
m.
—
64,7
p oc.),
Bal a usijoje
bal a usiai
—
77,9
p oc.
(1979
m.
—
79,4
p oc.)#*.
Kaip
ma y i,
pag indinés
au ybés
gy en ojy
po
upu i
mazéja.
1989
m.
sajunginio
gy en ojy
su aSymo
duomenimis,
daba
Lie u oje
gy ena:
u-
sy
—
344
455,
a ba
9,4
p oc.
(1979
m.
bu o
8,9
p oc.,
1970
m.—
8,6
p oc.,
1959
m.
—
8,5
p oc.);
lenky
—
257
994,
a ba
7,0
p oc.
(1979
m.—7,3
p oc.,
1970
m.
—
7,7
p oc.,
1959
m.
—
8,5
p oc.);
bal a usiy
—
63
169,
a ba
1,7
p oc.
(1979
m.
—
1,7
p oc.,
1970:m.
—
1,5
p oc.,
1959
m.
—
1,1
p oc.);
uk ainie iy
—
44
789,
a ba
1,2
p oc.
(1979
m.
—1,0
p oc.,
1970
m.—0,8
p oc.,
1959
m.
—0,7
p oc.).
Socio-
ling is iniy
anke y
su ink i
duomenys
kiek
ski iasi.
Pagal
juos
1987
m.
lie u iai
suda é
82,29
p oc.
isy
Lie u os
gy en ojy,
usai
—
9,14 p oc.
i
lenkai
—
6,24
p oc.
(anke os
,,.Kalby
a ojimas
Lie u oje“
klausimas
N .
6).
Socioling is iniy
anke y
duomenys
a skleidzia
aip
pa
au ybés
i
gim osios
kalbos
san ykj.
Y a
Zinoma,
kad
gim oji
kalba
i
au ybé
ne
isada
su ampa
—
ma
gim aja
kalba
gali
bi i
laikoma
i
ki os
au ybés
kalba.
Apklausos
me u
82,25
p oc.
esponden y
nu odé
gim ajq
kalba
esan
lie u iy
(kaip
miné a,
lie u iy
daba
y a
79,6
p oc.),
11,08
p oc.
esponden y
—
gim qjq
kalba
usy
(Lie u oje
ju
gy ena
9,4
p oc.),
5,89
p oc.
esponden y
—
gim aja
kalba lenky
(daba
jy
y a
7,0
p oc.)
i
0,78
esponden y
—
ku ia
no s
ki a
kalba
(anke os
,,Kalby
a ojimas
Lie u-
oje“
klausimas
N .
124).
Gim osios
kalbos
i
au ybés
ski umas,
kaip
a odo,
pi miausia
a si anda
au i-
niu
a z ilgiu
miS iose
Seimose.
So ie y
Sajungoje
kas
Se8 a
Seima
bu o
miS i
i
ju
nuola
daugéjo.
Pa yzdZiui,
nuo
1970
m.
ligi
1978
m.
mi8 iy
Seimy
skaigius
Lie u o-
je
padidéjo
3
p oc.
Jose
gime
aikai
suda o
13,9
p oc.
isy
naujagimiy*.
Pas ebé a,
kad
kalbos
i
a i inkamai
au ybés
pa inkimas
mi8 iose
Seimose
pi -
miausia
p iklauso
nuo
mo inos
kalbos
—
kokia
mo inos
kalba,
okia
i
aiku.
Tai
nus a o
i
au ybe.
Kalbos
pa inkimas
kiek
p iklauso
i
nuo
aplinkos:
Seimos
bend a imui
pasi enkama
a
kalba,
ku i
a ojama
aplinkiniy
Zmoniy,
mokyklo-
je
i
pan.
Gim osios
kalbos
i
au ybés
nus a ymo
p ocesas
mis iose
Seimose
iS
ik yjy
y a
daug
sudé ingesnis
i
sunkiai
p ognozuojamas.
1987
m.
apklausinéjus
gy en ojus
pagal
socioling is ine
anke a,
pasi odé,
kad
i$
2071
asmens
miS iy
Seimy
y a
7,0
p oc.
;
A sakydami
j
anke os
klausimg
,,Kokia
Jisy
su uok inio
i
Jisy
aiky
au ybé
2“,
3,5
p oc.
esponden y
i
miné o
skai¢iaus
pasisaké
esa
lie u iai
i
mu odé,
kad
ju
#0
1989
me y
sajunginio
gy en ojy
su asymo
ezul a ai
//
Tiesa.
1990.
Ko o
10.
*!
Gauas
P.
Daba iniai
e niniai
p ocesai
Lie u oje
//
Mokslas
i
gy enimas.
1981.
N .
3,
P,
27—28;
©
Tpudonosac
A.
Ass kopbie
mpouecck
B
ITHHYECKM
CMeDIAHHBIX
CeMbaX
//
Kalbu
y-
Siai
i
sa eikos:
Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
V.,
1989.
P.
149—152.
48
-su uok iniai
y a
usai,
lenkai
a
ki os
au ybés
Zmonés.
Jy
95,8
p oc.
gim oji
kalba
y a
lie u iy
—
34,7
p oc.
y y
i
59,7
p oc.
mo e y
( ik
po
1,4
p oc.
nu odé,
kad
gim oji
kalba
y a
usy
a ba
lenky).
75
p oc.
jy
aiky
—
40,3
p oc.
me gai¢iy
i
31,9
p oc.
be niuky
—
y a
lie u iai.
Be
6,9
p oc.
aiky
y a
usy
au ybés,
po
1,4
p oc,
lenky
a
ki os
au ybés.
IS
y,
ku
su uok iniai
y a
usai,
lenkai
a
ki os
au ybés
Zmonés,
2,6
p oc.
ap-
klaus ujy
pasisaké
esq
usai.
Jy
92,5
p oc.
—
52,8
p oc.
mo e u
i
39,6
p oc.
y u
—
gim oji
kalba
y a
usy,
ik 1,9
—
lie u iy
(likusieji
5,7
p oc.
gim osios
kalbos
nenu odé).
No s
Sie
esponden ai
i
laiko
sa e
usais,
gim aja
kalba
—
usu,
be
ik
30,2
p oc.
ju
aiky
y a
usai
(24,5
p oc.
be niuky
i
5,7
p oc.
me gai iy),
3,8
p oc.
—
ki os
au ybés.
Likusieji
43,4
p oc.
jy
aiky
y a
lie u iai
(34,0
p oc.
me -
gaiciy
i
9,4
p oc.
be niuky).
Kaip
ma y i,
gim osios
kalbos
pasi inkimo
i
au inio
iden i ika imosi
p ocesas
.
miS iose
Seimose
gana
sudé ingas.
Gim osios
kalbos
i
a i inkamai
au ybés
nus a-
ymas
a p
Lie u os
gy en oju,
apsk i ai
paémus,
palygin i
pas o us
—
pe
de8im
me y
be eik
nepaki o.
Dauguma
(96,1
p oc.)
Lie u os
Zmoniy
1989
m.
gy en oju
su aSymo
me u
gim aja
kalba
nu odé
sa o
au ybés
kalba.
An ai
gim aja
kalba
lai-
ko
sa o
au ybés
kalba
99,6
p oc.
lie u iy
(1979
m.
laiké
99,7
p oc.),
95,6
p oc.
usy
(1979
m.
—
97,7
p oc.),
85,0
p oc.
lenky
(1979
m.
—
88,3
p oc.),
68,6
p oc.
la iy
(1979
m.
—77,7
p oc.),
72,7
p oc.
ka aimy
(1979
m,
—
73,3
p oc.)*.
1979.m.
sajunginio
gy en ojy
su asymo
duomenimis,
96,9
p oc.
Lie u os
gy en ojy
gim aja
kalba
laiké
sa o
au ybés
kalba
i
ik 3,1
p oc.
—
ki y
So ie u
Sajungos
au u
kalbas**,
*
ke OK
Apibend inan
galima
pasaky i,
jog
kalba
skelbiama
als ybine
a ba
dél
o,
kad
ji
ne u i
no maliy
unkciona imo
salygy
ie3ajame
gy enime
i
kad
eikalingos
ju idinés
p iemonés
am
a ojimui
ga an uo i,
a ba
dél
o,
kad
als ybiniai
i
admi-
nis acijos
da buo ojai
y a
daugia au iai
bei
daugiakalbiai.
Todél,
no in
isuome-
nés
komunikacijq
i
als ybiniy-socialiniy
s uk i y
unkciona ima
paleng in i,
iena
ku i
isuomenéje
a ojama
kalba
pakeliama
j
o icialiosios,
als ybinés
kal-
bos
anga.
Nep iklausomos
nacionalinés
als ybés
bu imas
ipso
ac o
su eikia
kalbai
o icialiosios
bend a imo
p iemonés
s a usa.
E nosocialiniy
bend uomeniy
kolek y inés,
pasamonéje
esan ios
kogni y inés
s uk ii os
iSo iskai
pasi eiSkia
kalboje
i
kul ii oje.
Be
pe sonologiniy
sa ybiu,
kalba
pasiZymi
gebéjimu
eikS i
au os
d asia,
psiching
speci ika.
Tad
au iné-kul i-
iné
kalbos
speci ika
suda o
e ninés
kalbos
unkcijos
pama a.
Dél
a liekamy
apa-
inamosios- ienijamosios
i
au inio
a ibojimo
unkcijy
kalba
y a
s a bus
au os
o ma imosi
i
egzis a imo
eiksnys.
Nacijai
o muojan is,
kalbos
kaip
e ninio
b uoZo
eikSmé
didéja;
kalba
ampa
nacionaliné.
Li e a ii inés
i
bend inés-s anda inés
—
aSomosios
i
Snekamosios
48
1989
m.
sajunginio
gy en oju
su aSymo
ezul a ai.
P.
57—58.
44
Lie u os
TSR
gy en ojai.
V.,
1980.
P. 16.
4.
Lie u iy
kalbo y os
klausimal,
XXXI
49
—
kalbos
bu imas
odo,
kad
au a
y a
pasiekusi
auk8 iausiq
socialinés
o ganiza-
cijos
laipsni,
u i
ealiq
nacionalinés
als ybés
suda ymo
galimybe
i
sa o
uni e sa-
liai
e inga
kul i ine
kii yba
p ilygs a
ki oms
pasaulio
au oms.
Pag indinés
kalby
kon ak y
o mos
y a
biglo izmas,
diglosija
i
biling izmas.
I§
d iejy
s a biausiy
biling izmo
a mainy
—
g ynojo,
a ba
koo dinuo ojo,
i
mi3-
iojo,
a ba
subo dinuo ojo,
—
didZiausia
j akqa
kalbos
unkciona imui
i
aidai
da o
pas a oji,
ypaé
jeigu
miS usis
biling izmas
y a
masinis.
Vienos
kalbos
j akos
ki ai
laidininkai
y a
biling iai
asmenys.
Windischo
désnis
nusako,
kad
i§
d iejy
( e iau
keliy)
kon ak uojan iy
kalby
biling izmo
salygomis
labiausiai
pa eik a,
maiSy a
pasida o
gim oji kalba.
Bilin-
g izmo
pada iniai
y a
idiniai
(gim osios
kalbos
kompe encijos
silpnéjimas,
in e -
e encijos
ei8kimasis,
isuomenés
kalbos
kul ii os
smukimas)
i
i8o iniai
(kal-
bos
a ojimo
s e y
siau éjimas,
gim osios
kalbos
pakei imas
ki a).
HAPO/JI,
OBIJECTBO
HM
®YHKIIMOHMPOBAHHE
JIATOBCKOILO
A3bIKA
Pesiome
OqHMM
43
TIepBBIX
Wla oB
B
HallHOHasIbHO-A3bIKOBOM
Hpoyecce
Nepec polikH
sABHIIOCh
BO3-
BeeCHHe
HaNMOHANbHBIX
AZbIKOB
B
CTaTyc
ocydapcTBeHHBIx.
I o
obycAoBNeHO
M60
TeM,
4TO
y
A3bIKa
OTCYTCTBYIOT
HOPMAJIBHbIC
YCOBHA
(byHKI{MOHMpOBAaHHA
B
OOMECTBEHHOM
2%KH3HH,
B
pe-
3ymbTaTe
“e o
A3bIK
Me payupyeT,
1H60
TeM,
4TO
B
ocyAapCTBeHHO-alMMHHCTpaTHBHOM
OOpa-
SOBaHUE
CyIMecTBYIOT
Ba
WIM
HECKOJIEKO
A3bIKOB,
H
TO a
TA
TOTO,
YTOObI
OGe yuTb
KOMMY-
HUKAalHiO
OOulecTBa
H
yHKIMOHMpPOBaHHe
COLMAsIbHO-FOCyaPCTBeHHBIX
CTPYKTYp,
OAMH
H3
s3bI-
KOB
BO3BOMMTCA
B
PaHT
TOCyMaPCTBeHHOTO
A3bIKa.
Huu onambHo-KyIbTypHad
chenwMpHKa
s3bIKa
cayKUT
Ga30H
STHMYeCKOM
ibyAKIMH
sABbIKa,
MposBIAOMlelicA
B
HIeCHTHPUKALMM,
YHUPMKALMH,
DeNMMUTAaMH
oTHOCA.
A3BIK
BEICTyNaeT B
KaecTBe
BaxHo o
cbakTopa
@OpMupoBaHUA
H
CyIecTBOBAHUA
Hapoya,
MOITOMY
B
UIkase
COU
AJIBHBIX
ICHHOCTel
OM
3aHHMaeT
OCOOOe
MOMO*KeHHe,
H
B
Cy4ae
peasbHol
uM
BOOOpaxaemoi
olacHocTH,
y poxa onjeli
cyl ecTBOBaHMIO
Hapoyla,
NepBbIM
JeIOM
NOIKeH
GIT
3anjMMeH
ABBIK.
Bunuu su3m
Haps y
c
Ou moTH3MoM
HM
AMTOccHell
ABAAeTCA
OWHOM,
HO
CaMOi
aKTHBHOH
OpMoli
A3EIKOBBIX
KOHTAKTOB,
OKa3bIBaloIeli
OombUloe
BIMAHHe
Ha
byHKUMOHUpOBaHHe
M
pa3-
BuTue
a3bIka.
M3
3aKona
Bungquu a
cnenye ,
u o
HaMOONbIeMy
BIMAHHIO,
UCKaxKeHHIO
HM
CMeL e-
HMO
MOWBep aeTCA
MMCHHO
POAHOM
A3BIK.
HenocpescTsexusIMH
MpOBOAHMKaMM
BAMAHUA
OFHOLO
s3bIKa
Ha
Apy oli
sBisio ca
jpy-
SA3BIYHBIC
JTIONH,
Tlocneac sua
OusMH BH3Ma
MOXKHO
TosApa3qeiuTb
Ha
BHyTpeHHue
(ocnaGesanHe
KommeTeH-
UMM
POWHOTO
#3bIKa,
ABICHMe
MHTepepeHyHM)
M
BHeLMHHe
(cyxeHHe
cep
MpHMeHeHuA
s3bIKa,
3aMeHa
#3bIKa
Ipy HM).