LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMA!,
XXXII
(1993)
BALTY
ONOMASTIKOS
TYRINEJIMAI
LAIMUTE
BALUODE
SKONIO
SEMANTIKOS
HIDRONIMAI
LATVIJOJE
Vandens
kokybes
(skonio, spal os,
empe a i os
i
k .)
seman ikos
hid o-
nimai
bidingi
ne
ik
bal y
kalboms”,
be
i
apsk i ai
indoeu opie iy
a dynui.
Skonio
seman ika
y a
iena
hid onimiskiausiy,
nes
nu odo
ieng
s a biausiy
andens
ypa ybiy
(Vanagas
1981,
117).
Lie u oje
ig
iso
Zinoma
mazdaug
55
andens
skonio
eikimés
hid onimai.
La ijoje
okiy
hid onimy
uZ egis uo a
apie
30.
La ijoje
labiausiai
papli e
s aus skonio
seman ikos
hid onimai
—
okiy
uZ iksuo a
16.
Tai
bud a dines
kilmés
po amonimai
Saj-upe
+up.
Pe k
1970,
Sa ’-upi e
+up.,
s .
Kalu
(in o man o
pasakojimu
—
pe plygo
e ba
i
isby-
éjo
d uska)
1958
:
la .
saJ¥
"salzig
(si us)”
ME
III
803.
Si
saknis
pas ebe a
i
upé a dziuose
Sélija?
up.
Kul
E
Il
162,
=
?
Maz-sdlija”
up.
Snép
U
I
162
k
(1963),
i
élesnés
da ybos
i8
upé a dzio
kilusiame
pa adinime
Sal’
-
_
sudmal?-dikis
.
Snép
1963,
Saléj*-pué s*
.
Aizp
U
IV
16:
la .
salijs,
a m.
o ma
sdlejs "salzig;
salzhal ig
(s us;
s okas)”
ME
III
802.
Su
s i aus
skonio
seman ika
glaudZiai
susije
i
okie
daik a a dinés
kilmés
la iy
hid onimai
kaip
Sals-a uo s
si .
J-laic
1963
i
+8l .
Viesn
(bu es
dau-
boje
p ie
Gaizinio
kalno)
p,
Sals?-eze s
ez.
L-s
Kon .
XII
24029
k
(1972),
Séls*-likums
upés
ingis
Zeb
1958,
Sals*- alks
upl.
G ikE
II
93
:
la ..
sals
*das
Salz
(d uska)”
ME
Il
802—803.
Gal
i
Sals-ace
//Salace
up.
Skank
1966,
no s
Siuo
a eju
ai
g eidiausiai
ik
liaudies
e imologija,
8,
po amonimg
siejan i
su
d uska.
J.
Endzelynas
i
K.
Baga
§{
hid onimg
laiko
inoug iz-
mu
—
plg. es .
Sala si
sodyba
<*Sala sa
(Baga
RR
III
648,
Endzelyno
Vie o a dziy
zodyno
ank as is).
Cia
pa
da
pamine ini
i
la iy
hid onimai,
pada y i
i8
la .
daik a a -
dziy
sdlijums
”1.
das
einmalige
Salzen;
2.
die
Salzlake”
ME
III
802,
salims,
sdlims
"die Salzlake
(s i ymas,
sii us
mi kalas)”
ME
en
pa
—
Saél juma
dikis
.
S u
U
V
509,
=
Sélima
di is
E
Il
142
k
(1959),
Saljuma
di is
.
V-au
U
V
463,
Salijuma
upi e
upl.
Annen
1958,
=
Salima
upi e
U
V
455
k,
Sélijuma@
upiie
upl.
Sk i
E1115,
Apie
7>/2 .
FBR
XII
128.
$i
gaknis
gana
placiai
papli usi
i
ki y
la iy
oponimy
da yboje,
pa-
*
Apie
bid a dinés
kilmés
la iy
hid onimus
z .
Endzelin
1934,
124—126;
-Balode
1983,
25—34;
apie
spal os
seman ikos
hid onimus
bal y
kalbose
Z .
Baluodé
L.
Ig
la iy—lie u iy—p isy
hid oniminiy
pa aleliy
//Colloquium
P u henicum.
Wa szawa,
1992,
P.
157—172.
yzdziui:
Sdlé”
lama
gn.
Dob
(p ie
Be zés
upés)
1959,
Salij*- il s
i.
Snap
1963,
Salijas?
sodyba
Dign
1961,
sodyba
Snép
E
Il
104,
Sdlij-kains
kin.
en
pa
1963,
"Salejas”
p .
Dign
U
V
324,
Salezi*
namas
Dund
B
IT
146,
Sdles*
kalns
kin.
Ga
U
IV
77,
Sals-akmens
akmuo
Viesn
p,
8
kalny
pa adinimai
Séls-k- ns,
Séls*-kapa
kopa
Anc
(pasakojama,
kad
dia
nuskendes
lai as
su
d uskos
k o iniu)
1964,
Sdls*-lama
py.
Eng
1959,
Sdls*-pué s*
s .
Aizp
1958,
Sdlijum-bi zs
+be zynélis
Adul
1972,
Salijum-kalns
kin.
G as
1970,
Salijumi?
sodyba
Rop
E
I
56,
Sajumi
namas
Sa k
1973,
Salimi?
km,
K as
E
I
168.
Gal
cia
inka
paminé i
i
okius
la .
sodyby
a dus
kaip
Séla as
G am
1955,
Sdla i
Du b
1964,
P iekl
E
I
42.
La iy
klabos
a mése
gana
placiai
Zinomas
i
ki as
s aus
skonio
seman-
ikos
bud a dis
s i s
"1.
salzig”
ME
III
1134,
adiau
Si as
pa s
bid a dis
s i s
a mése
a ojamas
i
eikime
”2.
bi e ,
he be;
saue
(ka us;
igs us)”
ME
en
pa
—
S a
up.
Lubn
p
i
up.
Rug
( a iamas
s}u a”,
ne oli
Nagliy
kaimo)
1974,
S upi e
up.
Ku ma
1963.
Si
saknis pasi aiko
i
ki okios
da ybos
la iy
ie o a dziuose:
S i ais
za s
obelis
Poc
1958,
S i ce s
kl.,
S -kalling
kin.
i
S -pla a
py.
Ku ma
1963,
en
pa
i
S -k uogs
ka éema
U
IV
131,
be
o,
ka éema
i
Kul
U
IV
127,
Si as
py.
G ik
E
II
93,
py.
Plan
E
II
97,
Su a
pu s
s .
J-laic
("si s
plau ,
cie a
zale”
(s i u
gienau i,
kie a
zolé)
1963,
S *- é ce
dauba
P iekl
1979,
S i aju
bi zs
be zynas
Smil
1961.
Tadiau
uo-
se
a ealuose,
ku
galima
inoug y
kalby
j aka,
Sig
Saknj
ka ais
eike y
sie i
su
lyb.
s i
g oss
(didelis)”
Ke .
388,
es .
s i
" as
pa s”
Wied.
1096
—
pa yzdziui,
Su kanga -kalns
kin.
Dund
E
IT
147.
Tiesiog
lybigkais
laiky ini
okie
Dundagos
apylinkés
ie o a diiai
kaip
” uh uwawigga”
s .
U
IV
255,
”
uh -muzza”
miskas
U
IV
258,
”
uh -muzza-ia a”
|.
-U
IV
259,
g e ima-
me
Ancés
als¢iuje
uz iksuo as
bu usios
sodybos
inoug iskas
pa adinimas
S lag
1964
bei
lauko
a das
S lagda
//
Diz-klajums
1964,
ku
pa alelinis
;
Pa adinimas
—
ai
inoug iskojo
kalké.
Lie u oje
sios
seman ikos
hid onimy
uZ egis uo a
mazdaug
iek
pa
kiek
La ijoje.
Tai
15
upiy
i
1
eze o
pa adinimas,
pada y i
is
lie .
bad a dzio
su is
LKZ
XIV
220
:
S é
up.,
Sii is
up.,
Su dsis
up.,
S a a
up.,
Su élé
up.,
Su inis
ez.
i
k .
EZ
320.
Be
o,
y a
i
kele as
gy en ieciy
a dy:
lie .
Su iskiai
k.,
Su -upis
k.
Ladms.
295.
Su
su aus
skonio
seman ika
siejami
i
okie
hid onimai
kaip
D iskinis,
D iskiné
up.,
D uskiné
up.,
D uskénis,
D iskis
ez.,
D askupis
up.
i
k .
:
lie .
d uska
LKZ
I
767
(EZ
92—93).
P isy
kalboje
aip
pa
y a
ienas
po amonimas
§
u
e
1385
bei
kele as
oponimy
—Su iken
k,Su i i,Su ik,Su ke
s .(Ap .
177),
ku ie
aip
pa
siejami
su
miné ais
lie u iy
i
la iy
s aus
skonio
seman ikos
oud a dziais
(Ap .
177;
Dauba as
1990,
105),
no s
p isy
kalboje
a i inkamo
apelia y o
neigliko
(be
pig.
p .
daik a a dj
su is
”sii is”
Madiulis
1981,
314).
Nemaizai
La ijoje
y a
hid onimy,
pada y y
i
saldaus
skonio
seman ikos
leksemy
—
i§
la .
bid a dziy
salds
*siiss”
ME
III
669,
saldens
" as
pa s”,
a m.
o mos
saldans,
saldins,
saldains
ME
III
668
—
Sald-dziJums
gelmé
Engu és
ege e
Mé s
U
IV
207,
Sald-upe
up.
Zau
1969,
Saldanijs
al o ens
( a m.
o ma)
él .
Dag
1962,
Saldandis?
licis
il.
Akn
(Radzupés
jlan}
yUV
8
277
k.
Soldendis
pu iné
( a m.
o ma)
.
Dign
U
V
326.
Sig
Sakni,
ma y ,
galima
iZ elg i
i
okiuose
la .
hid onimuose
kaip
Saldus*
gze s
ez.
B oce
E
Il
90,
Saldus*upe
up. Sald
1953,
ku ie
sie ini
su
mies elio
pa adinimu
Saldus?*
ME
III
670.
Be
o,
y a
i
daugiau
la .
oponimy,
kilusiy
is
sio
bid a diio:
Saldais?
sodyba
Ruc E
Il
45,
Saldais
pu s
b.
Bel
1956,
Salda
pja a
p .
Eze n
1979,
Saldie
k.
Dag
1972.
Saldan e
k.
Ka say
E
II
178
i
k .
s
Si
Saknis
daZnai
pasi aiko
i
lie u iy
hid onimuose
—
Sdldus
up.,
Salde kis
up.,
Sald-upis
up.,
Salduskis
ez.
(EZ
288),
i
oikonimuose
bei
mik o oponi-
muose
—
Salda
plk.,
Sal-d-di é
d .,
Saldé
p .,
Saldénis
b.,
Saldyné
gn.
i
k .
(EZ
288),
Saldéné
k.,
Sald i iskis
k.
(Ladms.
270).
Reikia
p idu i,
kad
lie .
gélas
andué
=
la .
saldiidens
”sisses
(nich
sa!-
ziges)
Wasse ”
ME
III
670.
Taigi
seman ikos
a z ilgiu la iy
hid onimus
su
sald-
galima
palygin i
i
su
lie .
anden a dziais
Géljs
ez.,
Géla
up.,
Gélainis
ez.,
Géliské
up.,
Géluo as
ez.,
Gélizis
eZ.,
Gel- upis
up.,
Gel-upis
up.,
lie .
gélas,
gélas
"be
d uskos,
b~
igi ies,
p éskas,
saldus”
LKZ
TI
209
(EZ
III;
ki-
aip
Sa ukynas
1966,
188).
Vadinasi,
la iy
Saknies
seld-
hid onimai
i8
dalies
gale y
bi i
laikomi
Saknies
saj-
i
s i -
hid onimy
an onimais.
P usy
kalboje
né a
iSlikusiy
hid onimy
su
sald-
a
gél-,
neuz egis uo a
i
Sios
seman ikos
apelia y y.
Sa i as
okiy
la iy
i
lie u iy
kalby
skonio
seman ikos bud a dziy
san-
ykis
:
lie .
uigs is
=
la .
skabs,
lie .
ka /is
=
la .
ig s.
Is
la iy
adjek y o
skdbs
”saue
( igS us)”
ME
ILI
878
pada y as
ik ie-
nas
La ijos
hid onimas
—
Skdba s
dikis
.
Sél
1952.
Taéiau
dia
pamine ini
i
daik a a dinés
kilmés
anden a dziai
Skdbj’-upe
up.
Aizp
E
I
163
:
skabe
"die
Sau e
( ugs is)”
ME
II]
878,
Skabuma
bajja
si .
M-sal
1965
=
Vella
skabuma
bajlina
si .
M-sal
1952
:
skabums
"die
Sau e”
ME
III
878.
Si
Saknis
dazna
i
ki uose
La ijos
ie o a dziuose,
pa yzdziui
:
Skébd’pja a
p .
Ci
1958,
Skabais
kalns
kin.
Pel
1960,
Skaba?
biida
namelis
Ziemu
U
IV
65,
Skabie
sodyba
Pals
EI
81,
Skabji“
sodyba
Ben
E
II
131
i
k .
Lie u oje
uz egis uo as
ik
ienas
Sios
seman ikos
eZe o
pa adinimas
Ruks gs
:
lie .
iigs is
LKZ
X1
903
(EZ
284)
bei
kele as
mik o oponimy
—
Ruké ys
p .,
Ruks -pjaunis
p .
(EZ
284)
i
oikonimy
—
Rugs eliskisk.
(Ladms.
267).
*
E.
Blesé
la iy
ie o a dzius
su
Saknimi
sald-
linkes
sie i
su
no egy
a m.
syl
*nied ige ,
bei
Hochwasse
Gbe
schwemm e
Mee ess and,
kleine
Salzsump ”
a eikia
hee
kad
la .
“saldus
kazkada
galéjes
eiks i
"Zem3,
pelke g
ie a,
plikg
pilkg
plo g” (Blese
1933,
111—113).
Taéiau
A.
Vanagas
eisingai
nu odo,
kad
okia
ekons ukcija
ik y
Sakniai
sal-,
be
gali
nieko
bend a
ne u e i
su
opo-
nimais,
u in iais
Sakni
sald-.
Sunku
pasaky i,
ku ie
lie u iy
i
la iy
ie o a -
dziai
su
sald-
galé y
bi i
iSlaike
senajg
Sios
Saknies
( iksliau
—
Saknies
sal-)
eiks-
me,
o
ku ie
y a
kiek
élesni,
bal iskieji
da iniai,
sie ini
su
lie .
saldus,
la .
salds
(EZ
288—289).
A odo,
kad
dauguma
lie .
i
la .
oponimy
gali
ba i
e
-
dami
iesiog
i&
lie .
saldus,
la .
salds
(Endzelins
1933,
157—158;
EZ
289).
P ie
dios
seman ikos
lie u iy
hid onimy
p iski iami
i
okie
anden a -
diiai
kaip
Spalis
ez.
:
lie .
spahis
" igs us”
(EZ
310)
i
Skob-upis
up.<(?)
*Skob-upis
:
la .
skdbs
" ugs us”
(EZ
333)
(Vanagas
1981,
117).
P issy
kalboje
uzZ iksuo i
ie o a dziai
Ruc i e
n,Roc i en,
ku ie
galbi
islaike
p .
adjek y o
uk an
"saue ”
gakni
(Ap .
145-146).
Sios
gaknies
p .
hid onimy
neisliko.
La iy
bid a dzio
iig s
"bi e ,
he b
(ka us)”
ME
III
568
gaknis
pas e-
be a
ik
ieno
la iy
eZe o
pa adinime
—
Riig ens
K as
E
Il
168
:
la .
ig ens
"e was
bi e ,
bi e lich
( ags okas,
apy ugs is)”
ME
III
568.
Si
gaknis
e a
La ijos
oponimijoje,
y a
ik
kele as
ie o a dziy
—
isi
uz egis uo i
La ga-
loje
:
Rug ais
kalns
kin.
Bel
1965,
Riig ens
py.
K as
1957
i
k .
Si
seman inj
laukg
La ijoje
( iksliau,
La ijos
hid onimijoje),
ma y ,
a i inka
jau
mine
ojo
adjek y o
s i s
an oji
eikimé
“bi e ”
(z .
8.
.
s i s).
Lie u oje
gausu
gios
seman ikos
po amonimy:
Ka é- upis,
Ka é-iupys,
Ka -upis,
Ka -upis,
Ka endlé
i
k .
:
lie .
ka s
LKZ
V
347
(EZ
147,
148;
Vanagas
1981,
117),
nemaiai
y a
i
oikonimy,
ku iy
dauguma
y a
hid-
oniminés
kilmés:
Ka é-iupis
k.,
Ka é-iupys
k.,
Ka é- idé
k.
(Ladms.
123),
Ka -upenai
k.,
Ka ena
ms l.
i
k .
(Ladms.
125).
No s
y a
zinomas
p isy
kalbos
skonio,
seman ikos
bid a dis
p .
ka ai
"ka us”
(Madziulis
1981,
278),
agiau
né a
iglikusiy
p .
ie o a dziy,
ku ie
galé y
bu i
pada y i
i
sios
leksemos.
Be
jau
analizuo y
skonio
adjek y y
sajs,
s i s,
salds,
saldens,
skabs,
ig s,
la iy
kalboje
a ojami
da
i
ass
aS us,
kandus”,
kuédigs”kandus”,
pliekans
"p éskas,
gélas”,
s4ji
"p éskas,
beskonis”,
salkans
"sals as,
apysaldis”,
si s
aS us,
ai us;
ka us”,
skans,”
igs okas,
apy ugs is,
gaizus”,
skebigs
”sleiks-
us,
kok us”,
ské ms
"gaizus,
i us”.
Taciau
la .
hid onimuose
giy
adjek y y
Jakny
neuZ egis uo a
(gal
ik
bad a dis
si s
y a
neaiskios
da ybos
po amo-
nime
S ieks e
Lubn
p;
plg.
ki a
la .
upé a di
—
Ai ieks e?
EI
115).
Lie u iy
hid onimijoje
be
jau
mineé yjy
lie .
adjek y y
da
uz egis uo-
i
da iniai
ig
skonio
bud a dziy
ailis,
a is, gailis,
gaizis,
go is,
laiskis
(Vanagas
1981,
117).
Palyginus
kokybés
seman ikos
a ski y
pog upiy
hid onimus
kiekybiniu
a -
z ilgiu,
ma y i,
kad
iek
la iy,
iek
lie u iy
kalboje
spal os
seman ikos
hid-
T onimai
gausesni
nei
skonio
seman ikos,
da
maziau
y a
andens
skaid umo,
s a umo,
empe a i os
i
k .
seman ikos
anden a diiy.
SUTRUMPINIMAI
Gy enamyjy
ie y
a dy
su umpinimai
Adul
~
—
Aduliena
(Gulbenés
aj.)
Ai ’
—
Ai ieks é
(Jekabpilio
aj.)
Aizp
—
Aizpu e
(Liepojos
aj.)
Akn
—
Aknys a
(Jekabpilio
aj.)
Anc
—
Ancé
(Ven spilio
aj.)
Eze n
Ga
G am
G as
G ik
J-laic
Kalu
Ku ma
L-s
Lubn
Lubez
M-sal
Pals
Pé k
Plan
Aneniekai
(Duobelés
aj.)
Belia a
(Gulbenés
aj.)
Béné
(Duobelés
aj.)
B uocenai
(Saldaus
aj.)
Cy a a
(Liepojos
aj.)
Dagda
(K asla os
aj.)
Dignaja
(Jekabpilio
aj.)
Duobele
(Duobeles
aj.)
Dundaga
(Talsy
aj.)
Du bé
(Liepojos
aj.)
Engu é
(Tukumo
aj.)
Eze niekai
(Dagdos
aj.)
Ga iezé
(Liepojos
aj.)
G amzda
(Liepojos
aj.)
G aSiai
(Maduonos
aj.)
G ikiai
(Kuldygos
aj.)
Jaunlaicené
(Aliksnés
aj.)
Kalupé
(Daugpilio
aj.)
Ka sa a
(Ka sa os
aj.)
K asla a
(K asla os
aj.)
.
Kuldyga
(Kuldygos
aj.)
Ku male
(Kuldygos
aj.)
Limbagiai
(Limbaziy
aj.)
Liels aupe
(Césiy
aj.)
Lubana
(Maduonos
aj.)
Lubeze é
(Talsy
aj.)
Me s agas
(Talsy
aj.)
Mazsalaca
(Valmie os
aj.)
Palsmané
(Valkos
aj.)
Pe kuoné
(Liepojos
aj.)
Planyca
(Kuldygos
aj.)
Puociemas
(LimbaiZiy
aj.)
P iekulé
(Liepojos
aj.)
P iekuliai
(Césiy
aj.)
Ruopaiiai
(Rygos
aj.)
Ruca a
(Liepojes
aj.)
Rugajai
(Bal y
aj.)
Saldus
(Saldaus
aj.)
Sa kanmuiza
(Ven spilio
aj.)
Séliai
(Valmie os
aj.)
ll
Skan
—
Skankalné
(Valmie os
aj.)
Sk i
—
Sk y e iai
(Uog és
aj.)
Smil
—
Smil ené
(Valkos
aj.)
Snép
<=
Snépelé
(Kuldygos
aj.)
S
—
S aupé
(Césiy
aj.)
S u
—
S u elé
(Tukumo
aj.)
V-au
-—
Vecaucé
(Duobelés
aj.)
Viesn’
—
Viesiena
(Maduonos
aj.)
Zau
—
Zaubé
(Césiy
aj.)
Zeb
—
Zeb ené
(Duobelés
aj.)
Ziemu
—
Ziemupé
(Liepojos
aj.)
Ki i
su umpinimai
d .
—
di a
ms l.
—
mies elis
es .
—
es y
Pp
—
papildoma
medziaga
ez.
—
eée as
pa .
—
pa a de
gn.
—
ganykla
plg.
—
palygink
i.
—
jlanka
p .
—
p isy
k
—
ko eguo a,
pa ikslin a
p .
—
pie a
k
—
kaimas
s .
—
ais as
kl.
—
kelias
s. .
—
sub- e bo
kin.
—
kalnas
al .
—
Sal inis
1
—
laukes
a m.
—
a mybe
la .
—
la iy
i.
—
il as
yb.
—
lybiy
~
.
—
enkinys
lie .
—
lie u iy
up.
—
upe
:
a .
-—
gi ek
.
upl.
—
upelis
+
"=
p ied
objek o
igies
pa adinimg
(+ez.)
nu odo,
kad
ob-
jek o
nebé a
1956...1978
—
me ai
po
hid onimo
nu odo
ekspedicijos
laikg
i,
3
—
in onacijy
su apimas
LITERATUROS
SUTRUMPINIMAI
’
Ap .
—
Ge ullis
G.
Die
al p eussischen
O snamen.
Be lin—Leipzig,
1922.
Balode
1983
—
Balode
L.
Ipasibas
a ds
La ijas
PRS
eze u
nosaukumu
da inaaané.
//
LPSR
ZA
Vés is,
1983.
N .
1.
25.—34.
Ipp.
12
aia
Blese
1933
Bags
RR
Dauba as
1990
Endzelin
1934
EI-0
Endzelins
1933
EZ
FBR
XII
Ke
Kon .
I—XX
Ladms.
LKZ
Madiulis 1981
ME
I-IV
Sa ukynas
1966
UIV-V
Vanagas
1981
Wied.
Blese
E.
Dazas
domas
pa
Liepajas
un
Saldus
a du.—Filologu
bied ibas
aks i.
Riga,
1933.
S.
13.
108.—113.
lpp.
Biga
K.
Rink iniai
aS ai.
V.,
1958—1961.
T.
1—3.
Tay6apac
&.Tipyccxas
anponmunua.
Jucc.
na
concn.
yu.
c en.
xan.
buon.
x.
Bunpuioc,
1990.
Endzelin
J.
Die
le landischen
Gewasse namen.
Zei sch i
u
sla ische
Philologie.
Wiesbaden,
1934.
Bd.
I. H.
12.
S.
112.—150.
Endzelins
J.
La ijas
ie u
a di.
I.
d.
:
Vidzemes
a di.
Riga,
1922;
2.
d.
:
Ku zemes
un
La gales
a di.
Riga,
1925.
Piezimes
pa
Liepajas
un
Saldus
a du
//
Filologu
bied ibas
aks i.
Riga,
1933.
S,
13.
157.—158:
Ipp.
Vanagas
A.
Lie u iy
hid onimy
e imologinis
Zodynas.
V.,
1981.
Hauzenbe ga
E.
Ko
ie u
a di
dod
la iedu
alodas
oné ikai?
//
Filologu
bied ibas
aks i.
Riga,
1932.
S.
12.
115.—148.
Ipp.
Ke unen
L.
Li isches
Wo e buch
mi
g amma ische
Einlei ung.
Helsinki,
1938.
La iegu
Kon e sacijas
a dnica.
Riga,
1927—1940.
S.
1.—
22.
Lie u os
TSR
adminis acinio- e i o inio
suski s yme
Z
sapynns.
Me,
2976;
T.2:
Lie u iy
kalbos
Zodynas.
V.,
1968—1988.
T.
1—14.
MaZiulis
V.
P asy
kalbos
paminklai.
V.,
1981.
T.
2.
Milenbach
K.
La iesu
alodas
a dnica
//
Redigéjis,
papildinajis,
u pinajis
J.
Endzelins.
Riga,
1923—1932,
Ss.
=<,
Sa ukynas
B.
Bée y
a dai.
//
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
T.
8
:
Lie u iy
kalbos
leksikos
aida.
V.,
1966.
P.
183—194.
Plakis
J.
La ijas
ie u
a di
un
la ieju
pa a di.
D.
1:
Ku zemes
a di.
/
La ijas
Uni e si a es
aks i.
Filologijas
un
ilozo ijas
sé ija.
a,
1936.
S.
4;
D.
2:
Zemgales
a di.
//
La ijas
Uni e si a es
aks i.
Filologijas
un
ilozo ijas
sé ija.
Riga,
1937.
S.
5.
213.—528.
Ipp.
Vanagas
A.
Lie u iy
hid onimy
seman ika
//
Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
T.
21:
Lie u iy
onomas ikos
y inéjimai.
V.,
1981.
P.
4—154.
Wiedemann
F.
J.
Es nisch-deu sches
Wé e buch.
S .Pe e sbu g,
1869
(Tallinn,
1973).
13.
THE
HYDRONYMS
OF
TASTE
SEMANTICS
IN
LATVIA
Summa y
The
pace
o
sal y
as e
a e
he
mos
widesp ead
hyd onyms
o
his
ype
in
La ia:
abou
16
names,
de i a ed
om
La .
adjec i e
saji
”sal y”,
La .
sub-
"
s an i es
sals
sal ”,
salijums,
salims
b ine”.
App oxima ely
he
same
numbe
o
such
hyd onyms
is
—
in
Li huania,
oo.
Ano he
La .
adjec i e
s i s
”1.
sal y”
is
wellknown
in
La ian
dialec s
(o .
po amonyms
Su a,
Si upi e),
bu
i
also
has
a
meaning
"bi e ;
sou ”.
In
he
a ea
o
inno-ug ic
in luence,
such
oponyms
migh
be
de i ed
om
Li .
si ,
Es .
sa
big,
la ge”.
One
hyd onym
wi h
his
oo
—
Su e
—
has
been
egis a ed
in
P ussian,
oo.
The e
is
a
a he
la ge
numbe
o
hyd onyms
o
swee
as e
in
La ia.
These
hyd onyms
migh
be
compa ed
wi h
hyd onyms
o
he
same
Li h.
oo
Sald-
and
ano he
oo
Gél:
Li h.
adj.
gelas
[ andud]=La .
saldadens
" esh
wa e ”
3
S ange
ela ions
migh
be
men ioned
be ween
Li h.
ugs is
=
La .
skabs
*sou ”,
Li h.
ka us
=
La .
ig s
”
bi e ”.
La y.
adjec i e
skébs
is
men ioned
only
in
one
hyd onym
—
Skébais
dikis,
bu
he e
a e
some
mo e
hyd onyms
o
subs an i e
o igin
—
Skabj*-upe,
Skabuma
balla
e e..
The e
is
only
one
lymnonym
Ruks ys
in
Li huania,
oo.
La .
oo
ig s
”bi e ”
is
men ioned
only
in
one
lake-name:
Riig ens:
adj.
iig ens
" a he
bi e ”.
This seman ic
ield
in
La ian
hyd onymics
e iden ly
is
—
up
by
he
second
meaning
o
La .
adjec i e
s i s
”2.
bi e ?
—
men ioned
al
e.
o
O he
La .
adjec i es
o
as e
(such
as
ass,
kuédigs,
pliekans,
saj%,
salkans,
si s,
skéng,
skebigs,
aké ms)
a e
no
men ioned
in
he
de i a ion
o
La ian
hy-
d onyms.
Maybe
he
hyd onyms
o
as e
seman ics
a e e y
ancien ,
hei
seman ics
is
one
o
he
mos
hyd onymical.
Bu
/
we
compa e
his
g oup
wi h
ano he
hyd onyms
o
wa e
quali y
seman ics,
one
mus
no e,
ha
he
g oup
o
as e
seman ics
is
mo e
nume ous
han,
o
example,
he
g oup
o
colou
seman ics.
14
——
