Skonio semantikos hidronimai Latvijoje

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXXII (1993) BALTŲ ONOMASTIKOS TYRINĖJIMAI LAIMUTĖ BALUODĖ SKONIO SEMANTIKOS HIDRONIMAI LATVIJOJE Vandens kokybės (skonio, spalvos, temperatūros ir kt.) semantikos hidro- nimai būdingi ne tik baltų kalboms*, bet ir apskritai indoeuropiečių vardynui. Skonio semantika yra viena hidronimiškiausių, nes nurodo vieną svarbiausių vandens ypatybių (Vanagas 1981, Lt). Lietuvoje iš viso žinoma maždaug 55 vandens skonio reikšmės hidronimai. Latvijoje tokių hidronimų užregistruota apie 30. Latvijoje labiausiai paplitę sūraus skonio semantikos hidronimai — tokių užfiksuota 16. Tai būdvardinės kilmės potamonimai Saj-upe +up. Pėrk 1970, Saf? -upite +up., rst. Kalu (informanto pasakojimu — perplyso terba ir isby- réjo druska) 1958 : lat. sals "salzig (sūrus)" ME III 803. Si šaknis pastebeta ir upévardziuose Salija® up. Kul E II 162, = ? Maz-sélija® up. Snép U IV 162 k (1963), ir vėlesnės darybos iš upévardzio kilusiame pavadinime Sali}? - sudmal®-dikis tv. Snép 1963, Salėj*-puors* tv. Aizp U IV 16 : lat. salijs, = tarm. forma salejs "salzig; salzhaltig (sūrus; sūrokas)" ME III 802. Su sūraus skonio semantika glaudžiai susiję ir tokie daiktavardinės kilmės latvių hidronimai kaip Sals-avuots šlt. J-laic 1963 ir +šlt. Viesn (buvęs dau- boje prie Gaizinio kalno) p, Sals*-ęzęrs ež. L-str Konv. XII 24029 k (1972), Sals®-likums upės vingis Zebr 1958, Sals*-valks upl. GrikE II 93 : lat.. sals "das Salz (druska)" ME III 802—803. Gal ir Sals-ace //Salace up. Skank 1966, nors šiuo atveju tai greičiausiai tik liaudies etimologija, šį potamonimą siejanti su druska. J. Endzelynas ir K. Būga šį hidronimą laiko finougriz- mu — plg. est. Salatsi sodyba <*Salatsa (Būga RR III 648, Endzelyno Vietovardžių žodyno rankraštis). Čia pat dar paminėtini ir latvių hidronimai, padaryti iš lat. daiktavar- džių salijums "1. das einmalige Salzen; 2. die Salzlake” ME III 802, salims, salims "die Salzlake (sūrymas, sūrus mirkalas)" ME ten pat — Salijuma dikis tv. Strut U V 509, = Salima dikis E II 142 k (1959), Šalijuma dikis tv. V-au U V 463, Salijuma upite upl. Annen 1958, = Salima upite U V 455 k, Salijuma* upile upl. Skriv E I 115. Apie 4>1 žr. FBR XII 128. Si šaknis gana plačiai paplitusi ir kity latviy toponimy daryboje, pa- * Apie budvardines kilmės latvių hidronimus zr. E n d z e 1 i n 1934, 124—126; - Balode 1983, 25-34; apie spalvos semantikos hidronimus baltų kalbose žr. Baluodeé L. Iš latvig—lietuviy—priisy hidroniminiy paralelių //Colloquium Pruthenicum. Warszawa, 1992. P. 157-172. vyzdžiui: Sala" lama gn. Dob (prie Berzės upės) 1959, Sdlif-tilts ti. Snep 1963, Salijas* sodyba Dign 1961, sodyba Snep E II 104, Salij-kalns kin. ten pat 1963, ”Salejas” pv. Dign U V 324, Saleji“ namas Dund E II 146, Sales? kalns kin. “av U IV 77, Sals-akmens akmuo Viesn p, 8 kalnų pavadinimai Sals-krins, Sals*-kūpa kopa Anc (pasakojama, kad čia nuskendęs laivas su druskos kroviniu) 1964, Sals*-lama pv. Eng 1959, Sals*-puėrs? rst. Aizp 1958, Salijum-birzs +beržynėlis Adul 1972, Salijum-kalns kin. Gras 1970, Sūlijumi? sodyba Rop E I 56, Salumi namas Sark 1973, Salimi* km. Kris E II 168. Gal čia tinka paminėti ir tokius lat. sodybų vardus kaip Salavas Gram 1955, Salavi Durb 1964, Priekl E II 42. Latvių klabos tarmėse gana plačiai žinomas ir kitas sūraus skonio seman- tikos būdvardis sūrs "1. salzig" ME III 1134, tačiau šitas pats būdvardis stirs tarmėse vartojamas ir reikšme "2. bitter, herbe; sauer (kartus; rūgštus)" ME ten pat — Sūra up. Lubn pir up. Rug (tariamas sgyura?, netoli Naglių kaimo) 1974, Sūrupite up. Kurma 1963. Ši šaknis pasitaiko ir kitokios darybos latvių vietovardžiuose: Sūrais zars obelis Poc 1958, Sūrcelš kl., Sūr-kallinš kln. ir Sūr-plava pv. Kurma 1963, ten pat ir Sūr-kruogs karčema U IV 131, be to, karčema ir Kul U IV 127, Sūras pv. Grik E II 93, pv. Plan E II 97, Sūra purvs rst. J-laic ("sūrs plaut, cieta zale” (sūru šienauti, kieta žolė) 1963, Sūr*-tėrce dauba Priekl 1979, Sūrūju birzs beržynas Smil 1961. Tačiau tuo- se arealuose, kur galima finougrų kalbų įtaka, šią šaknį kartais reikėtų sieti su lyb. str "gross (didelis)” Kett. 388, est. sur "tas pats" Wied. 1096 — pavyzdžiui, Surkangar-kalns kln. Dund E II 147. Tiesiog lybiskais laikytini tokie Dundagos apylinkės vietovardžiai kaip ” fuhrfuwawigga” rst. U IV 255, " fuhr-muzza” miškas U IV 258, ” f uhr-muzza-iarra” |. -U IV 259, gretima- me Ances valsčiuje uzfiksuotas buvusios sodybos finougriskas pavadinimas Sūrlag 1964 bei lauko vardąs Sūrlagda //Diž-klajums 1964, kur paralelinis pavadinimas — tai finougriškojo kalkė. Lietuvoje šios semantikos hidronimų užregistruota maždaug tiek pat kiek Latvijoje. Tai 15 upių ir 1 ežero pavadinimas, padaryti iš liet. būdvardžio sūrūs LKZ XIV 220 : Suré up., Siris up. - Sūrūsis up., Sūrava up., Sūrėlė up., Surinis ež. ir kt. EZ 320. Be to, yra ir keletas gyvenviečių vardų: liet. Suriskiai k., Sur-upis k. Ladms. 295. Su sūraus skonio semantika siejami ir tokie hidronimai kaip Drūskinis, Drūskinė up., Druskinė up., Druskonis, Drūskis ež., Drūskupis up. ir kt. : liet. druska LKŽ II 767 (EZ 92—93). Prūsų kalboje taip pat yra vienas potamonimas S u r e 1385 bei keletas toponimų — Suriken k,Suriti,Surik,Surke rst.(Apr. 177), kurie taip pat siejami su minėtais lietuvių ir latvių sūraus skonio semantikos vūdvardžiais (Apr. 177; Daubaras 1990, 105), nors prūsų kalboje atitinkamo apeliatyvo neišliko (bet plg. pr. daiktavardį suris "sūris" Mažiulis 1981, 314). Nemažai Latvijoje yra hidronimų, padarytų į iš saldaus skonio semantikos leksemy — iš lat. būdvardžių salds “sūss" ME 111 669, saldens "tas pats”, tarm. formos saldans, saldins, saldains ME III 668 — Sald-dzijums gelmė Engurės ežere Mėrs U IV 207, Sald-upe up. Zau 1969, Saldanijs aliotens® (tarm. forma) šlt. Dag 1962, Saldandis? leis il. Akn (Radzupės įlant1) UV 8 RE 277 k. Soldendis pūrinė (tarm. forma) tv. Dign U V 326. Šią šaknį, matyt, galima įžvelgti ir tokiuose lat. hidronimuose kaip Saldus®¢zers ež. Broc EI 99, Saldus" upe up. Sald 1953, kurie sietini su miestelio pavadinimu Saldus?* ME III 670. Be to, yra ir daugiau lat. toponimų, kilusių iš šio būdvardžio: Saldais? sodyba Ruc E II 45, Saldais purvs b. Bel 1956, Salda plava pv. Ezern 1979, Saldie k. Dag 1972, Saldanie k. Karsav E II 178 ir kt. ’ Si šaknis dažnai pasitaiko ir lietuvių hidronimuose — Saldus up., Saldeikis up., Sald-upis up., Salduškis ež. (EŽ 288), ir oikonimuose bei mikrotoponi- muose — Salda pik., Sal-ū-dirvė dr., Saldė pv., Saldėnis b., Saldynė gn. ir kt. (EŽ 288), Saldėnė k., Saldūtiškis k. (Ladms. 270). ; — Reikia pridurti, kad liet. gėlas vanduo = lat. saldidens "sūsses (nicht sal- ziges) Wasser” ME III 670. Taigi semantikos atžvilgiu latvių hidronimus su sald- galima palyginti ir su liet. vandenvardžiais Gélys ež., Géla up., Gėlainis ež., Gėliškė up., Gėluotas ež., Gėlūžis ež., Gėl-iupis up., Gėl-upis up., liet. gėlas, gėlas "be druskos, b~ rūgšties, prėskas, saldus“ LKŽ III 209 (EZ III; ki- taip Savukynas 1966, 188). Vadinasi, latvių šaknies seld- hidronimai iš dalies galėtų būti laikomi šaknies sąl- ir sūr- hidronimų antonimais. Prūsų kalboje nėra išlikusių hidronimų su sald- ar gėl-, neužregistruota ir šios semantikos apeliatyvų. ] = Savitas tokių latvių ir lietuvių kalbų skonio semantikos būdvardžių san- tykis : liet. rūgštūs = lat. skabs, liet. karlūs = lat. rūgts. Iš latvių adjektyvo skūbs "sauer (rūgštus)" ME III 878 padarytas tik vie- nas Latvijos hidronimas — Skdbais dikis tv. Sėl 1952. Tačiau čia paminėtini ir daiktavardines kilmės vandenvardžiai Skabj*-upe up. Aizp E II 163 : skabe "die Saure (rugstis)” ME III 878, Skabuma balla šit. M-sal 1965 = Vella skabuma bajlina šit. M-sal 1952 : skdbums "die Saure” ME III 878. Si šaknis dažna ir kituose Latvijos vietovardžiuose, pavyzdžiui : Skdaba’plava pv. Cir 1958, Skabais kalns kin. Bel 1960, Skaba® būda namelis Ziemn U IV 65, Skabie sodyba Pals E I 81, Skabji* sodyba Bėn E II 131 ir kt. Lietuvoje užregistruotas tik vienas šios semantikos ežero pavadinimas Rūkštijs : liet. rūgštūs LKZ XI 903 (EZ 284) bei keletas mikrotoponimų — Rūkštys pv., Rūkšt-pjaunis pv. (EZ 284) ir oikonimų — Rūgšteliškis k. (Ladms. 267). * E. Blesė latvių vietovardžius su šaknimi sald- linkęs sieti su norvegy tarm. sylt "niedriger, bei Hochwasser ūber schwemmter Meeresstrand, kleiner Salzsumpf" ir pateikia hipotezę, kad lat. “saldus kažkada galėjęs reikšti "žemą, pelkėtą vietą, pliką pilką plotą" (Blese 1933, 111—113). Tačiau A. Vanagas teisingai nurodo, kad tokia rekonstrukcija tiktų šakniai sal-, bet gali nieko bendra neturėti su topo- nimais, turinčiais šaknį sald-. Sunku pasakyti, kurie lietuvių ir latvių vietovar- džiai su sald- galėtų būti išlaikę senąją šios šaknies (tiksliau — šaknies sal-) reikš- mę, o kurie yra kiek vėlesni, baltiškieji dariniai, sietini su liet. saldūs, lat. salds (EZ 288—289). Atrodo, kad dauguma liet. ir lat. toponimų gali būti ve- dami tiesiog iš liet. saldūs, lat. salds (Endzelins 1933, 157—158; EŽ 289). Prie šios semantikos lietuvių hidronimų priskiriami ir tokie vandenvar- džiai kaip Spalis ež. : liet. spahis "rūgštus" (EZ 310) ir Skob-upis up.<(?) * Skob-upis : lat. skabs "rūgštus" (EZ 333) (Vanagas 1981, 117). Prūsų kalboje užfiksuoti vietovardžiai Ructiten, Roctiten, kurie galbūt išlaikę pr. adjektyvo ruktan "sauer" šaknį (Apr. 145—146). Šios šaknies pr. hidronimų neišliko. Latvių būdvardžio rūgts "bitter, herb (kartus)" ME III 568 šaknis paste- beta tik vieno latvių ežero pavadinime — Riglens Kras E II 168 : lat. rūgtęns "etwas bitter, bitterlich (rūgštokas, apyrūgštis)" ME III 568. Ši šaknis reta Latvijos toponimijoje, yra tik keletas vietovardžių — visi užregistruoti Latga- loje : Rūgtais kalns kin. Bel 1965, Rūgtęns pv. Kras 1957 ir kt. Šį semantinį lauką Latvijoje (tiksliau, Latvijos hidronimijoje), matyt, atitinka jau minė- tojo adjektyvo surs antroji reikšmė "bitter" (žr. s. v. surs). Lietuvoje gausu šios semantikos potamonimų: Karé-tupis, Karé-iupys, Kdrt-upis, Kart-upis, Kartenalė ir kt. : liet. kartūs LKŽ V 347 (EZ 147, 148; Vanagas 1981, 117), nemazai yra ir oikonimy, kuriy dauguma yra hid- ronimines kilmės: Karé-iupis k., Karé-iupys k., Kdré-rudeé k. (Ladms. 123), Kart-upenai k., Kaftena mstl. ir kt. (Ladms. 125). Nors yra žinomas prūsų kalbos skonio, semantikos būdvardis pr. kartai "kartus" (Mažiulis 1981, 278), tačiau nėra išlikusių pr. vietovardžių, kurie galėtų būti padaryti iš šios leksemos. Be jau analizuotų skonio adjektyvų saąlš, sūrs, salds, saldęns, skabs, rūgts, latvių kalboje vartojami dar ir ass "aštrus, kandus", kuédigs "kandus", pliekans "prėskas, gėlas", saj§ "prėskas, beskonis”, salkans "salsvas, apysaldis", sivs "aštrus, aitrus; kartus", skūnš,"rūgštokas, apyrūgštis, gaizus”, skebigs "šleikš- tus, koktus", škėrms "gaižus, Aitrus". Tačiau lat. hidronimuose šių adjektyvų šaknų neužregistruota (gal tik būdvardis sivs yra neaiškios darybos potamo- nime Siviekste Lubn p; plg. kitą lat. upėvardį — Aiviekste’E I 115). Lietuvių hidronimijoje be jau minėtųjų liet. adjektyvų dar užregistruo- ti dariniai iš skonio būdvardžių gilūs, aitris, gailūs, gaižūs, gorūs, laiskis (Vanagas 1981, 117). Palyginus kokybės semantikos atskirų pogrupių hidronimus kiekybiniu at- žvilgiu, matyti, kad tiek latvių, tiek lietuvių kalboje spalvos semantikos hid- ronimai gausesni nei skonio semantikos, dar mažiau yra vandens skaidrumo, švarumo, temperatūros ir kt. semantikos vandenvardžių. SUTRUMPINIMAI Gyvenamųjų vietų vardų sutrumpinimai Adul — Aduliena (Gulbenės raj.) Aiv' — Aiviekstė (Jekabpilio raj.) Aizp — Aizputė (Liepojos raj.) Akn — Aknysta (Jekabpilio raj.) Anc — Ancė (Ventspilio raj.) 10 a ka NL MS et —— = = FEE Dag Dign Dund Durb Eng Ezern Gav Gram Gras Grik J-laic Kalu Kars Kul Kurma Lim L-str Lubn Lubez M-sal Pals Pérk Plan Ruc Rug Sald Sark Sal Aneniekai (Duobelės raj.) Bėnė (Duobelės raj.) Bruocenai (Saldaus raj.) Cyrava (Liepojos raj.) Dagda (Kraslavos raj.) Dignaja (Jekabpilio raj.) Duobelė (Duobelės raj.) Dundaga (Talsų raj.) Durbė (Liepojos raj.) Engurė (Tukumo raj.) Ezerniekai (Dagdos raj.) Gaviezė (Liepojos raj.) Gramzda (Liepojos raj.) Grašiai (Maduonos raj.) Grikiai (Kuldygos raj.) Jaunlaicenė (Alūksnės raj.) Kalupė (Daugpilio raj.) Karsava (Karsavos raj.) Kraslava (Kraslavos raj.) . Kuldyga (Kuldygos raj.) Kurmalė (Kuldygos raj.) Limbažiai (Limbažių raj.) Lielstraupe (Cėsių raj.) Lubana (Maduonos raj.) Lubezerė (Talsų raj.) Mersragas (Talsų raj.) Mazsalaca (Valmieros raj.) Palsmanė (Valkos raj.) Perkuonė (Liepojos raj.) Planyca (Kuldygos raj.) Puociemas (Limbažių raj.) Priekulė (Liepojos raj.) Priekuliai (Cėsių raj.) Ruopažiai (Rygos raj.) Rucava (Liepojos raj.) Rugajai (Balvų raj.) Saldus (Saldaus raj.) Sarkanmuiža (Ventspilio raj.) Sėliai (Valmieros raj.) 11 Skay — Skankalnė (Valmieros raj.) Skriv — Skryveriai (Uogrės raj.) Smil — Smiltenė (Valkos raj.) Snép + Snėpelė (Kuldygos raj.) Str — Straupe (Cėsių raj.) | Strut — Strutelė (Tukumo raj.) | V-au — Vecaucė (Duobelės raj.) Viesn — Viesiena (Maduonos raj.) : Zau — Zaube (Cėsių raj.) | Zebr — Zebrenė (Duobelės raj.) | Ziemu — Ziemupė (Liepojos raj.) Kiti sutrumpinimai dr. — dirva mstl. — miestelis est. — estų p — papildoma medžiaga ež. — ežeras pav. — pavardė gn. — ganykla plg. — palygink il. — įlanka pr. — prūsų k — koreguota, patikslinta pv. — pieva k. — kaimas rst. — raistas kl. — kelias s. v. — subverbo kin. — kalnas slt. — šaltinis L — laukas tarm. — tarmybė lat. — latvių - ti. — tiltas lyb. — lybiy tv. — tvenkinys | liet. — lietuvių up. — upė | Zr. — žiūrek . upl. — upelis | + © — pries objekto rūšies pavadinimą (4eZ.) nurodo, kad ob- jekto nebėra | | 1956...1978 — metai po hidronimo nurodo ekspedicijos laiką AZ, \¢ — intonacijų sutapimas LITERATŪROS SUTRUMPINIMAI | Apr. — Gerullis G. Die altpreussischen Ortsnamen. Berlin— Leipzig, 1922. : Balode 1983 — Balode L. Ipasibas vards Latvijas PRS ezeru nosaukum darinššanš. // LPSR ZA Vestis, 1983. Nr. 1. 25.—34. lpp. 12 Blese 1933 Būga RR Daubaras 1990 Endzelin 1934 E I-II Endzelins 1933 EŽ FBR XII Kett Konv. I— XXII Ladms. LKŽ Mažiulis 1981 ME I-IV Savukynas 1966 UŲ IV-V Vanagas 1981 Wied. Blese E. Dažas domas par Liepšjas un Saldus vardu.—Filologu biedribas raksti. Riga, 1933. S. 13. 108.—113. lpp. Būga K. Rinktiniai raštai. V., 1958—1961. T. 1—3. Jlayt6apac ė.Tlpyccras runponxumuus. Įlucc. Ha coucr. yu. cTen. xaHn. OmIon. H. Busrsroc, 1990, Endzelin J. Die lettlandischen Gewassernamen. Zeitschrift fur slavische Philologie. Wiesbaden, 1934. Bd. II. H. 12. S. 112.—150. Endzelins J. Latvijas vietu vardi. I. d. : Vidzemes vardi. Riga, 1922; 2. d. : Kurzemes un Latgales vardi. Riga, 1925. Piezimes par Liepšjas un Saldus vardu // Filologu biedribas raksti. Riga, 1933. S. 13. 157.—158: Ipp. Vanagas A. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. V., 1981. Hauzenberga E. Ko vietu vardi dod latviešu valodas fonétikai? // Filologu biedribas raksti. Riga, 1932. S. 12. 115.—148. Ipp. : Kettunen L. Livisches Worterbuch mit grammatischer Einleitung. Helsinki, 1938. Latviešu Konversacijas vardnica. Riga, 1927—1940. S. 1.— 22. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas. V., 1976. T. 2. Lietuvių kalbos žodynas. V., 1968—1988. T. 1—14. Mažiulis V. Prūsų kalbos paminklai. V., 1981. T. 2. Mūlenbach K. Latviešu valodas vardnica // Redigėjis, papildinšjis, turpinajis J. Endzelins. Riga, 1923—1932, S. 1.—4. Savukynas B. Ežerų vardai. // Lietuvių kalbotyros klausimai T. 8 : Lietuvių kalbos leksikos raida. V., 1966. P. 183—194, P1akis J. Latvijas vietu vardi un latviešu pavardi. D. 1: Kurzemes vardi. // Latvijas Universitates raksti. Filologijas un filozofijas serija. Riga, 1936. S. 4; D. 2: Zemgales vūrdi. // Latvijas Universitates raksti. Filologijas un filozofijas séri)a. Riga, 1937. S. 5. 213.—528. lpp. Vanagas A. Lietuvių hidronimų semantika // Lietuvių kalbotyros klausimai. T. 21: Lietuvių onomastikos tyrinėjimai. V., 1981. P. 4—154. Wiedemann F. J. Estnisch-deutsches Worterbuch. St.Petersburg, 1869 (Tallinn, 1973). 13. THE HYDRONYMS OF TASTE SEMANTICS IN LATVIA Summary The hydranyms of salty taste are the most widespread hydronyms of this type in Latvia: about 16 names, derivated from Latv. adjective sali "salty", Latv. sub- stantives sals "salt", sūlijums, salims "brine". Approximately the same number of such hydronyms is “ao in Lithuania, too. Another Latv. adjective stirs "1. salty” is wellknown in Latvian dialects (of. potamonyms Sura, Sūrupite), but it also has a meaning "bitter; sour”. In the area of finno-ugric influence, such toponyms might be derived from Liv. sur, Est. sur "big, large”. One hydronym with this root — Sure — has been registrated in Prussian, too. There is a rather large number of hydronyms of sweet taste in Latvia. These hydronyms might be compared with hydronyms of the same Lith. root Sald- and another root Gék: Lith. adj. gelas [vandud]=Lat. saldidens "fresh water”. Strange relations might be mentioned between Lith. rūgštūs = Latv. skūbs "sour", Lith. kartus = Latv. rūgts "bitter". Latv. adjective skūbs is mentioned only in one hydronym — Skūbais dikis, but there are some more hydronyms of substantive origin — Skūbj"-upe, Skabuma balla etc.. There is only one lymnonym Riikstgs in Lithuania, too. Latv. root rigis "bitter" is mentioned only in one lake-name: Rūgtęns: adj. rūgtęns "rather bitter”. This semantic field in Latvian hydronymics evidently is taken up by the second meaning of Latv. adjective surs "2. bitter” — mentioned above. Other Latv. adjectives of taste (such as ass, kuddigs, plickans, sajš, salkans, sivs, skūnš, ikebigs, §kérms) are not mentioned in the derivation of Latvian hy- dronyms. Maybe the hydronyms of taste semantics are very ancient, their semantics is one of the most hydronymical. But /f we compare this group with another hydronyms of water quality semantics, one must note, that the group of taste semantics is more numerous than, for example, the group of colour semantics. 14 ll Sill LL