LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXXIV
(1994)
LIETUVIY
KALBOS
TARMES
IR
JU
TYRINEJIMAI
Laima
GRUMADIENB
KELETAS
NAUJESNIY
PUNSKO
SNEKTOS
LINKSNIAVIMO
IR
KIRCIAVIMO
YPATYBIU
1.
Objek as.
Punsko
Snek a
y a
aka iné
pie y
aukS aidiy
a més
da-
lis,
nuo
pag indinio
a més
plo o
a ski a
ne
kalbos
ypa ybiy,
o
als ybinés
Lie u os-Lenkijos
sienos
(plaéiau
Z .
Mikalauskai é,
1933;
Suky é,
1951;
Sa-
ukynas,
1955;
Buch,
1961;
G ina eckiené,
1961;
Uzdila,
1963;
Valen uke i-
ci e,
1967;
G ina eckis,
1972;
Smoczyniski,
1977;
Hasiuk,
1978;
Aleksai e
L.,
1985;
Aleksai é
B.,
1985;
S oskeli inai é,
1990;
Ga é a,
S oskeli inai é,
Vaina,
1991).
Taip
Si
Snek a
ak uojama
i
pag indiniuose
lie u iy
dialek ologi-
jos
da buose
—
”Lie u iy
kalbos
a lase”
(T.1,
1977;
T.2,
1982;
T.3,
1991)
i
Z.Zinke iéiaus
”Lie u iy
dialek ologijoje”
(1966).
Punsko
apylinkiy
gy-
en ojai
y a
islaike
lie u i8kuma,
kalbos
i
kul ii os adicijy
es inuma
(ple.
Pok opek,
1975;
Gajda,
1987;
Ga aj,
1987;
Ga é a,
G umadiené,
1988).
Kaip
i
ki os
lie u iy
kalbos
a més,
Punsko
snek a
ebé a
gy ai
a oja-
ma
bui yje.
Taéiau
ai,
kad
pas a uoju
me u
isi
a més
a s o ai
(i8sky us
ikimokyklinio
amZiaus
aikus)
Punsko
apylinkése
jau
y a
d ikalbiai
(moka
i
lie u iskai,
i
lenkiSkai)
i
kad
bend iné
kalba
da o
mazZesnj
po eikj
nei
ki-
oms
lie u iy
kalbos
a méms,
snek ai
su eikia
speci iskumo.
Bend iné
kalba
Punsko
lie u ius
eikia
pe
adija,
ele izija,
spauda,
mokyklas
i
baznyéia,
be
jos
po eikis
is
iek
y a
silpnesnis
nei
Lie u oje.
Lie u os
adijas,
ele-
izija,
0
ypaé
spauda
né a
nuola iniai
Punsko
lie u iy
palydo ai,
nes
daznai
nukonku uojami
lenkisky
jy
analogy,
ypaé
jaunimo
gy enime.
Be
i
ose
mokyklose,
ku
dés oma
lie u igkai,
daugelis
ado éliy
y a
lenkiski.
Tiesa,
pas a uoju
me u
padaznéjo
iesioginiy
kon ak y
su
Lie u oje
gy enan¢iais
lie u iais,
nemazZa
ie inio
jaunimo
yks a
moky is
j
Lie u a.
2.
Me odas,
i iamoji
medZiaga
i
pa eikéjai.
Dalis
lie u iy
kalbos
a miy
y imy
y a
a lik a
laikan is
s uk i alizmo
p incipy,
be
y auja
geog-
a inés
dialek ologijos
me odas,
nedaug
epaki es
nuo
J.Gillié ono
laiky,
ski -
as
enkin i
is o inés-lyginamosios
kalbo y os
po eikius.
Ta miy
duomenys
pap as ai
enkami
iS
senyjy
pa eikéjy.
Pas a aisiais
desim meZiais,
enkan
duomenis
pagal
”Eu opos
kalby
a laso”
p og amas,
a sizZ elgiama
j
eikala-
ima
apklaus i
keliy
amZiaus
g upiy
i
i ai ios
socialinés
padé ies
pa eikéjus,
be
da
maZa
anali iniy
da by,
ku iuose
bi y
pasinaudo a
okio
pob dzio
duomenimis.
Taigi
lie u iy
dialek ologijoje
be eik
né a
adicijos
nuosekliau
lygin i
i ai aus
amiZiaus,
.y.
ski ingy
ka y,
pa eikéjy
kalbos
( iena
i8
igim-
ciy
—
I.Remeny és
(1992)
da bai).
Siame
s aipsnyje
lyginamos
kai
ku ios
Punsko
snek os
y esniosios,
i-
du iniosios
i
jaunesniosios
ka y
kalbos
ypa ybés,
.y.
isi edama
socioling-
97
is inés
dialek ologijos
dimensija
—
egimasis
laikas
(Labo ,
1966).
Lyginan
ijy
pa eikejy
ka y
kalbos
duomenis,
y.
i ian
a i inkamos
linksnia i-
mo
a
ki éia imo
ypa ybés
pokyéius
egimuoju
laiku,
galima
nus a y i
daba
~
yks anZio
kalbos
ki imo
k yp j
bei
in ensy uma,
as i
ysi
su
ki ais
yks an-_
iais
ki imais.
Taigi
i iamas
ne
diach oninés,
o
sinch onines
socioling is ines
dialek ologijos
objek as
—
daba
yks an ys
kalbos
ki imai.
Siuo
ikslu
medziaga
au o és
i
ki y
ink a
1989-1992
m.
pagal
Lie u-
iu
kalbos
ins i u o
pa eng a
”Lie u iy
kalbos
a miy
i
jy
sa eikos
y imo
p og amos”
ank as j
( oliau
—
”Ta miy
sa eikos
p og ama”).
Daugiausia
duomeny
su inko
punskie és
I ena
Gaspe a ici i e
i
G azina
So okai é,
su-_
kaup y
duomeny
pama u
pa asiusios
i
apgynusios
diplominius
da bus
Vil-~
niaus
uni e si e e
(Gaspe owicz,
1992;
So okai e,
1992).
Snek os
duomenys
bu o
enkami
kalban is
su
pa eikejais
i
is
ju
kalbéji-
mo
magne o oniniy
j asy.
IS
kiek ienos
amZiaus
g upeés
a s o u
ne
po
kelis
ka us
su ink i
a sakymai
{
”Ta miy
sa eikos
p og amos”
klausimus.
Siam
s aipsniui
naudo asi
j
ko eles
su agy ais
”
Mo ologijos”
sky iaus
klausimy
a sakymais.
Kai
ku ios
ki ia imo
ypa ybes
ap asy os,
iSanaliza us
daik a-
a dziy
linksnia imo
j ai a ima
egimuoju
laiku.
Papildomy
ak y
ieSko a
klausan is
ki y
Punsko
Snek os
a s o y
kalbos
magne o oniniy
i asy.
Punsko
Snek os
j aSai,
ansk ibuo i
eks ai
i
uzpildy os
”Ta miy
sa eikos
p og a-
mos”
ko elés
saugomos
Lie u iy
kalbos
ins i u o
Dialek ologijos
onduose,
Snek os
ak ai
ink i
i8
Z ikéliy
(10
km
j
pie yéius
nuo
Punsko)
i
K ei eny
(p ie
pa
Punsko)
kaimy
gy en ojy,
namy
aplinkoje
isados
Snekanéiy
a -
migkai.
Vidu inio
amZiaus
i
jaunesni
snek os
a so ai
engé
magne o oniniy
j aSy,
odél
didZioji
dalis
jy
a sakymy
y a
gau a
pokalbiy
me u.
Siy
d iejy
amZiaus
g upiy
pa eikéjy
apklaus a
maziau,
be
su
jais
bu o
dagznai
i
ilgai
bend anjama.
Vy esnieji
pa eikéejai
maloniai
su ikda o,
kad
ju
kalba
bu y
i asy a
magne o onu,
odél
jy
a sakymai
j
”
Mo ologijos”
sky iaus
klausimus
is ink i
i8
i asy.
Renkan
okiu
badu,
enka
isklausy i
daug
j aSsy y
eks y,
odél
y esniosios
ka os
pa eikéjy,
ku iy
kalbos
duomenimis
em asi,
bu e
daugiau.
au
Vy esniosios,
senosios,
ka os
( oliau
—
SK)
pa cikéjai:
Pe onéle
Pe-
éiuly é-Ga eniené
(g.
1912
m.),
Judzas
Uzdila
(#.
1905
m.),
Judzas
K i ick
(g.
1924
m.),
Judézas
Kliuki iskas
(g.
1924
m.),
Adéle
Kliukinskiené
(g.
19
m.),
Magdé
G igu iené
(g.
1925
m.)
i8
Z ikeliy,
Ka é
K i ickiené
(g.
1905
m.)
i
Julijona
Gaspe a i iené
(g.
1917
m.)
i8
K ei eny;
idu iniosios
ka os
( oliau
—
VK):
Jonas
(g.
1943
m.)
i
Juozas
(g.
1954
m.)
Gaspe a ié
is
Z ikeliy;
jaunesniosios
ka os
( oliau
—
JK):
I ena
Vainai e
(g.
1967
m
Zi a
Jankauskdi é
(g.
1969
m.),
I ena
Gaspe a iciu e
(g.
1969
m.)
is
Z ikel
i
G azina
So okai é
(g.
1969
m.)
iS
K ei eny.
Da bo
ikslas
—
nus a y i,
kokie
paki imai
daba
yks a
Punsko
Snek os
daik a a dziy
linksnia imo
i
ki éia imo
sis emose.
3.
Kele as
daik a a dziy
linksnia imo
sis emos
ki imo
enden-
cijy.
Ki imai
linksnia imo
sis emoje
y a
susijg
su
kamieny
p oduk y umu
ju
misima,
a ski y
linksniy
galiiniy
one iniu
p i aikymu,
am
ik y
linksniy
a ojimu
su
am
ik ais
p ielinksniais
(da
Z .
G umadiene,
1993,
p.
6).
98
Paki us
daik a a dzio
giminei,
pakin a
linksnia imo
pa adigma
i
kamie-
nas.
Vy esniyjy
Punsko
snek os a s o y
kalboje
Zue* is,
angl'is
y a
mo .
g.
kamieniai
daik a a dZiai,
o
jaunimo
—
jau
y .
g.
i
isiSkai
a ba
is
dalies
ape
76-kamieniais:
Vns.
Des.
Sk
VK,
JK Sk
VK,
JK
V.
Z E- us
Z e
“ s
Ze
“ is
Z E
“ is
K.
Z E- iés
Ze o.
/z e iés
Ze i :
e :
N.
Z0&
ai,
Z E
us,
ZE oi.m
Z E' d.m/Z e“ eu.m
G.
Zé
i:
Ze
- i-
Z E- us
Z E- us
In.
ZE- i/Z e- u
Zue- s
Z E“ o i.
ue
- ai.s/Z e- ume.
V .
Z e- un./
Be i
He i:
sa
Z E- iosa|/
Z e- an
Ze i :
$a!
Taip
pa
plg.
SK:
g'e é-s
angliés
ai.k u:
nus'ipu .ke;
JK:
¢i-me
a i.
glo-
usd.i,
n'eda i.k
susnaudo-i.
Analogisky
paki imy
yks a
i
ki uose
kamienuose.
SK
a oja
mo .
g.
ékamienj
dal!g'e-
(LKA
I
zemél.
N .
50),
o
JI
—
jau
y .
g.
ia-kamienj
dal.
gis
(ple.
Zinke icius,
1966,
p.
219),
SK
—
pa é-se-
,
JK
—
pa é-Sis,
p z.,
SK:
acwsé-3u
hu .
pa é-sei
|
ai_
na
lango'ed.;
JK
+
U
po_k a-mais
~
y'&
as
pa é:
Sis.
JKx
eciau
be a oja
seniesiems
jp as a
iu-kamienj
hisa-n'us,
nes
jaunimui
ip as esnis
76-kamienis
kiSd-n'is
(plg.
Zinke icius,
1966,
p.
254).
Be
i
siuo
a eju
kai
ku iy
linksniy
galunes,
ypaé
a més
speci ines,
iglaiko
i
jaunimas,
.y.
a ia
ns.
N.
kiSd-n'u,
aip
pa
i8
iu
kamieno
pe im a
ns.
G.
hisG-n'u-,
In.
kisan'd
i
V .
kisa-n'u .
Zodziy
o my
pe éjimas
i§
ieno
kamieno
ipo
j
ki a
né a
ien
kamieny
p oduk y umo
eikalas.
J aka
jaunimui
is
dél o
da o
i
bend iné
kalba,
no s,
kaip
miné a,
mazZesne
nei
Lie u oje.
Todél,
kaip
i
ki ose
a meése,
daznai
engiama
labai
nuo
bend inés
kalbos
besiski ianéiy
galiiniy:
SK
11.0-kamienj
ieSuc s
JIX
pap as ai
keigia
&-kamieniu
ie
Su as
(ple.
Zinke i ius,
1966,
p.
221),
SK
danci-s,
debesi-s
—
i-kamieniais
dancis,
debesis
(plg.
LKA
III
zemel.
N .
25,
26;
Zinke iéius,
1966,
p.
241),
SK
wkamienius
badis,
Sakis
—
6-kamieniais
bé@-das,
$4-3kas
(plg.
Zinke iéius,
1966,
p.
253).
Vy esniyjy
kalboje
gi dimas
ns.
K. ly is
d-g'o-,
ns.
In.
ag’,
dgs.
V.
ag'ei.,
dgs.
In.
[email p o ec ed],
.y.
kaip
ik
pe éjusias
is
i
kamieno
j
p oduk y esni
(1/16
kamiena,
Jaunimas
keiéia
i8
bend inés
kalbos
pa ekusiomis
ns.
K.
ag'iés,
ns.
Jn.
ag'im.,
dgs.
V.
a-g'i s,
dgs.
In.
ag'i .
(pas a oji
daugeliu
a ejy
um-
pinama
ne
ik
a mése).
Vie oj
y esniyju
is
Zo
kamieno
pe im os
ns.
In.
nakew
ly ies
jaunimas
a oja
nakewsh.,
-y.
”a i aiso”.
.
!
Punsko
snek oje
gana
nuosekliai
kie inama
daugelis
p iebalsiy,
be ,
p z.,
ns.
K.
Zue- iés
[ ]
del
is o iniy
p iezaséiy
a iama
salygiskai
minkS ai.
Jaunimas
s
p ieS
p ieSakinés
eilés
balsius
a ia
oki,
kaip
lenky
kalboje
—
{s].
Po
is izo
b iksnelio
pa eikiamas
e esnis
a ian as.
99
Pasi aiko
a ejy,
kai
daik a a dines
galiines
gauna
bud a dZiai.
Punsko
apylinkiy
y esnio
amZiaus
Zmonés
a oja
bid a dziy
ns.
N.ly is
a wzun'u,
ba.l u,
me3zun'u,
aka i:
kséu
(beje,
ne oli
nuo
Siy
apylinkiy
eina
daik a a -
dziy
o my
su
galiinémis
-u
i
-
wi
ispli imo
izoglosa,
plg.
LIKA
III
zemel.
N .
36).
Jaunimas,
no s
6-kamieniy
daik a a dziy
ns.
N.
galiines
pap as ai
islaiko
adicines
a mines
( .y.
-u,
o
ne
-ui),
su
bid a diiais
Siuo
a eju
elgiasi
ki aip:
a oja
a udzun'ui,
bd.l ui,
majwn'ui,
aka ikséui.
Tai
daik-
a a dziy
galiines.
Gali
bi i,
kad
aip
da oma
o ien uojan is
|
bend ine
kalba,
be
neZinan ,
kad
bend inés
kalbos
no ma
—
j a dinés
biid a dZiy
galiinés.
Gal
aip
pa
del
bend inés
kalbos
j akos
i
y esniyjy
a ojamas
senasias
dgs.
V .
ly is
k iéi-muos(a),
mé-3uos(a),
namios(a),
danci-s(a),
aki-s(a),
Sak6-s(a)
(plg.
LKA
III
zemél.
N .
67—70;
Zinke iéius,
1966,
p.
238)
jaunimas
keiéia
ly imis
a i inkamai
su
-dose,
-i¢e,
-6Se,
ku iy
baigmenyse
a iamas
p ieSakinés
eilés
balsis
e,
o
p ies
jj
—
lenkigkasis
al eolinis
[s].
Pazy-
me ina,
kad
jaunimas
ne a oja
su umpéjusiy
ly¢iy,
pasako
ik
sup ie eiks-
mejusia
namdos.
I
su
ki okiomis
galiinémis
a ojamus
ie ininkus
ki éiuoja
aip,
kaip
y esnieji
sa uosius,
p z.:
aki-$@,
Saké-se,
laukiose.
Jaunimas
be eik
ne a oja
ilia y o.
Tais
a ejais,
kai
senyjy
ilia y as
a -
ojamas
loka y o
eikSme
(kaip
i
isy
pie y
aukS ai¢iy,
ple.
LIA
III
zemél.
N .
44;
Zinke igius,
1966,
p.
201—202),
jaunimas
pasi enka
daik a a dziy
loka y o
ly is,
no s
i a dZiy
ilia y as
a ojamas,
p z.,
SK:
ai.
biwo-
be é.ik
ko-Zna i.
so-zun.
/
ai.
da_aza ikan
la .ke-si
/
ku- ina
i
md.lku:
an.
kasukan
d acimen
/
is
andenin.
ai.
gd.l!
labai.
ilga .
nega
li
bic;
VK:
Su an.
aza iki
ge .
niékas
nesimd.udo.;
JI:
ki .:
u n
an.
kasuki
/
kas
ani.
anden :
pld.uk'o-ja.
Senyjy
ilia y as
a ojamas
sa o,
.y.
idaus
einamojo
ie ininko,
eikSme
( ik
ns.),
o
jaunimas
e ¢iasi
junginiu
su
p ielinksniu
—
in
+
G.:
SK:
gal é-n
—
JK
in_gd.lou-,
SK
zame-n
—
JK
in_za-mi-
,
SK
s ubé-n
—
JK
in_
s abu-,
p z.,
SK:
ga- o-
gal é-n
i _
nucilo-
/
i _ a i.ke:
Za-me-n
shlen
eu:
2
“VK:
i3&-jo:
mugska .
i _neg a:Z0-;
JK:
nemenkai.
dé-jo.
in_gd.luu..
/
uza .ki
né-
buski
in_
s ubu’.
Daugiskai os
ilia y o
ne a oja
i
y esnieji,
kei¢ia
junginiu
su
p ielinks-
niu
—
in
+
G.
(plg.
LKA
III
zemél.
N .
48),
p z.,
SK:
aind
in_lawkus
paki- e-c;
VK:
je .
ai.ke
az oc
|
ba
i(n)_namus
neinsilai.s.
Jaunimo
kalboje
islikusi
ik
sup ie eiksméjusi
ly is
lad.kan
( isi
punskieéiai
Sia
ly i
ki ciuoja
Saknyje).
Punsko
Snek oje
alia y ai
né a
dazni,
be
y esniyjy
kalboje
pasi aiko
su-
p ie eiksméjusiy
jy
o my
uden'dp,
galép,
aka op
(uzZ iksuo as
umpas
0),
|
p z.,
SK:
aka ép
ba .n'o-
bi o-
|
ka(p)_pa e-jei.
/
aka op
as
Z u blikas
i _
dazbeige:
/
uden'dp
pa aikald.1
in_ a .sku-.
Vy esniyjy
a ojamas
i
daik a a dziy,
i
bid a dziy
ns.
loka y o
ly is
|
maz ki:
dubu iki:,
mezuni>
k wziki:
(plg.
LKA
III
zemél.
N .
48—49)
jau-
—
nimas
linkes
de in i
ki aip:
daik a a dziy
loka y o
ly is
iSlaiko
a mines,
o
100
bud a dziy
kei¢ia
bidingomis
bend inei
kalbai,
p z.
JK:
mazikam
aza ik -,
mejunem
namiki-
(su umpéjusios
ly ys
bidingos
i
Snekamajai
bend inei
kalbai).
Tagéiau
ne
isuome
jaunimas
enkasi
bend inés
kalbos
a ian a,
o
i
a -
odami
bend inés
kalbos
ly i,
ne
isuome
aip
ki éiuoja/
kaip
bend inéje
kal-
boje.
Pa yzdziui,
y esniyjy
a ojamos
p iebalsinio
kamieno
ns.
K.
ly ies
mo- e ds
(plg.
Kazlauskas,
1968,
p.
254)
ie oje
jaunimas
sako
mo:
e iés;
y esniyjy
a ojama
ns.
In.
ly is
mé- e u
y a
@
kamieno,
o
jaunesniyjy
mo‘ e um.
—
i
kamieno,
be
ki éiuojama
ski ingai
nei
bend inéje
kalboje.
Vy esnieji
punskiegiai
daba
daZniau
a oja
ly j
Su d,
no s
kaip
g e iminé
pasi aiko
i
Suéi
(plg.
Zinke igius,
1966,
p.
256),
be
jaunimas
ly ies
su d
y a
a sisakes
i
a oja
ik
Suéi
(ple.
LKA
II
zemél.
N .
67
i
komen a us).
Vy esnieji
daugiaskiemeniy
76-kamieniy
daik a a dziy
Sauksmininka
a -
oja
su
6
kamieno
Sauksmininko
galiinémis:
e- il'e,
ai.kele
(1
nekie i-
namas).
Jaunimas
giuo
a eju
a oja
46
kamieno
gauksmininko
galiine
-i:
e- uli,
aiké-li.
Ka ais
jaunimo
kalboje
keigiama
ik
ieno
ki o
zodzio
ly is
i8
isos
sis-
emos.
Pa yzdiiui,
isi
punskiediai
d iskiemeniy
6-kamieniy
Sauksmininkus
a oja
su
galiine
-ai:
é- ai,
j6-nai,
be
ik
jaunimas
sako
Zd.n e,
o
isi
ki i
—
zd.n a .
Jaunieji
is
dazniau
a oja
linksnius
su
p ielinksniais.
Punsko
snek o-
Je
p ielinksniai
ik(i),
lig(i),
pe ,
po,
p ie
y a
ip as i
su
naudininku,
p z.,
SK:
izé. k
ig_dagni
/
dé. bu:
dabai.k
ligi
ga-li
/
pé-sako-k
pe _nai.ji
|
ba
negi de
-jau
/
po_dd. bu
uzai.k
/
ko_pap asiic.
|
ka
pabii- u-
p ie_
a .ki.
Gal
del
o,
kad
Snek oje
a ojama
naudininko
ly is
su
seno ine
p iebal-
sinio
kamieno
galiine
-i,
ku ia
gauna
j ai iy
linksnia imo
ipy
daik a a dZiai
(daZniausiai
y iskosios
giminés),
ge okai
ski iasi
nuo
bend inéje
kalboje
a -
ojamy,
jaunimas
linkes
keis i
pazia
kons ukcija,
.y.
miné us
p ielinksnius
a oja
junginiuose
ne
su
naudininku,
o,
kaip
i
bend inéje
kalboje,
su
kilmi-
ninku,
p z.,
JK:
a _
izgé- ai,
igi
diigno
/
po_dé. bo-
bun
bai.
sei,
pa i.lsus.
Lyginan
j ai iy
ka y
Punsko
snek os
a s o y
kalbos
mo ologijos
ypa-
ybes
aiskéja,
kad,
no s
lenky kalba
daba
jau
be
igim ies
d ikalbiams
puns-
kiegiams
da o
didele
j aka,
ypaé
leksikai
i
one ikai,
linksnia imo
sis emai
Sis
po eikis
menkesnis
nei
bend inés
lie u iy
kalbos.
Taéiau
in e e enci-
jos
a ejy
jaunimo
kalboje
y a,
ypaé
a ojan
linksnius
su
p ielinksniais,
p z.,
JK:
ai.k|
an_b é-Vo-
saka .
‘eik,
sakau
b oliui(kalké
is
le.
do
b a a);
us_penk'é-lika
sapci:n'o-s
a:lando-s
‘be
penkiolikos
sep ynios’
(kalké
is
le.
za
pig nascie
minu
siddma
godzina).
Taigi
jaunimo
kalboje
nyks a
speci iskesnés
a més
linksniy
gal inés,
pe -
einama
i8
ieno
linksnia imo
ipo
j
ki a
(i8 isai
a
ik
kai
ku ie
linksniai),
gauséja
junginiy-su
p ielinksniais,
kin a
p ielinksniy
aldymas.
Tai
bend i
isoms
daba inéms
lie u iy
kalbos
a méms
eigkiniai.
Pag indiné
p ieZas is
y a
bend inés
kalbos
j aka,
no s
Punsko
Snek oje
kai
ku iy
eiskiniy
aida
gali
ka alizuo i
i
lenky
kalba.
4.
Kele as
ki éiuo iy
misimo
endencijy.
Viena
is
labiausiai
i
akis
101

k in anéiy
ki éia imo
naujo iy
Punsko
jaunimo
kalboje
(da
Z .
G uma-
diené,
1993,
p.11)
y a
a,
kad
a més
3-iosios
ki éiuo és
Zodzius
links ama
ki éiuo i
kaip
4-osios”,
.y.
3-4;
plg.
SK,
VK:
pé-das
/
peda,
pe-dd.m
/
pe-dé-m,
pé-dus
/
pé-das®
(3)
i
JK:
pé-das,
pe
dan.,
pe
dd.m,
pedis
(4);
SK,
VK:
Za nd,
Za né-n,
Za né-m,
Zd. nas
(3)
i
JK:
Za na,
Za né-n,
Za né-m,
Za nas
(4);
SK,
VK:
auka .,
id.ukus
(3)
i
JK:
awkai.,
awkus
(4);
SK,
VKe
d é-gnas,
d e-gnd,
d egniem,
d egném,
d é-gnus,
d é-gnas,
d é-gnai,
(3)
i
JK:
d é-gnas,
d e-gna,
d e-gniem,
d e-gné-m,
d e-gniis,
d e-gnas,
d é-gnai
(4);
SK,
VK:
gi- as,
gi- d,
gi iem,
gi: é-m,
gi- us,
gi- as,
gi
ai(3)
i
JK:
gi- as,
gi
a,
gi:
iem,
gi e-m,
gi is,
gi- as,
gi
ai;
SK,
VK:
ilgas,
alga,
izgiem,
ilgd-m,
i.lgus,
i.lgas,
i.lgai,
(3)
i
JK:
ilgas,
ilga,
ilgiem, ilgd-m,
gis,
ilgds,
i.lgai,
(4);
SK,
VK:
kie as,
kie a,
kieciem,
kie é-m,
kie
us,
kie
as,
kie ai
(3)
i
JK:
kie as,
kie d,
kieciem,
kie d-m,
kie is,
kie as,
kie
ai
(4);
SK,
VK:
Sé.l as,
gal ,
Salciem,
Sal é-m,
Sd.l us, $d.l as,
§d.l ai,
(3)
i
JK
Sd.l as,
Sal a,
Salciem,
Sal é-m,
Sal us,
Sal ds,
34.l ai,
(4);
SK,VK:
ienas,
°
.
-
4
.
2 z £
*
e
.
-
i
-
end,
ien em,
iend'm,
ienus,
ienas,
ienai
(3)
i
JK
ienas,
iend,
ieniem,
iend-m,
ien s,
iends,
ie
nai,
(4).
i
Ap a aisiais
a ejais
idu inioji
ka a
pap as ai
ki ¢iuoja
aip
pa ,
kai
i
y esnioji,
igsiski ia
ik
jaunimo
ki ia imas.
Be
y a
Zodziy,
ku iy
3—iaja
ki éiuo e
neki ciuoja
ne
ik
jaunesnioji,
be
i
idu inioji
ka a,
no s
senie-
ji
ki iuoja
3—iaja,
p z.,
SK:
ga dds,
ga }i,
ga ziems,
ga 3'd-m,
gd. 3'us,
ga. 3@s8,
gd4.73@1,
(3),
0
VK,
JK:
ga dis,
ga 3i,
ga ziem,
ga 3'é-m,
ga 3'us,
ga 3és,
gd. 3ai
(4);
SK:
saldus,
salzi,
saljiem,
sal3é-m,
sd.lj'us,
sé.4.@s,
4.13
@1
(3),
0
VK,
JK:
saldas,
sal3i,
saljiem,
sal3'6-m,
sal3'is,
sal3
as,
sd.l3ay
(4).
Taigi
ki is
nukeliamas
j
gala
ne
ais
a ejais,
kai
i ap adigkai
ki éiuo o
skiemens
pama as
y a
d ibalsiai
a
mig ieji
d iga siai,
o
jy
p iegaidés
Snek o-
Je
aigkiai
a iamos
i
ski iamos.
Bii ina
pazymé i,
kad
dazniau
gale
ki éiuo i
links ama
dgs.
G.
ly is
nei
ns.
In.,
.y.
pasi aiko,
kai
sakoma
kie us,
kie
as,
be
hie
u
(Snek oje
y .
i
mo .
g.
galiinés
su ampa),
pe:
dis,
be
pé-du.
Pas ebe as
i
a i kS ias
eigkinys,
kai
a més
4-osios
ki iuo és
Zod@iai
i
JK,
i
VK
ki éiuojami
3-iaja,
.y.
4—
3,
plg.
SK:
ge kié-
,
ge klE-n,
ge klé-m,
ge klas
(4)
i
VK,
JK:
ge klé-,
ge klE-n,
ge klé-m,
gé klas
(3)
(bend inéje
kalboje
aip
pa
3);
SK:
gle-bi-s,
gle-bin,
gle-bé.m,
gle-blus
(4)
i
VK,
JK:
a
Cia
omenyje
u ima
ik
ki gio
ie a
ZodZio
pa adigmoje,
j
jai
biidinga
p iegaide
nea siz elgiama.
P iegaidés
gana
aigkiai
a iamos,
odel
sumanymo
Zyme i
ik
ki cio
e
a sisaky a.
Snek os
ak ai
Siam
sky eliui
pa eikiami
a i inkamai
pagal
”
Ta miy
sa eikos
B ame
”
Ki éia imo”
obey
eikala imus,
.y.
nu odomos
daik a a dziy
ns.
ill.
des.
N.
i
G.
ly ys
i
bud a dziy
bei
skai a dziy
a i inkamai
y .
i
mo .
ea
ns.
V.,
dgs.
N.
i
G.
bei
mo .
g.
ns.
N.
ly ys.
Jei
pa yzdiiai pa eikiami
ki okia.
seka,
ai
eiSkia,
kad
p agomy
ly¢iy
gy ojoje
kalboje
neiggi s a.
3
102
gle-bi-s,
gle-bin.,
gle-bé.m,
glE-b'us
(3);
SK:
ka-klas,
kakla .,
kakld.m,
kaklus
(4)
i
VK,
JK:
ka-klas,
kaklan.,
kakld.m,
ka-klus
(3).
Tik
jaunimo
kalboje
pas ebé as
zodzio
k i d
ki ia imas
3-iaja
ki éiuo e,
o
y esnieji
ki éiuoja
4-aja.
Daik a a dj
s dézdas
ik
VK
ki éiuoja
3-iaja
ki -
diuo e,
o
SK
i
JK
—
4-aja.
I
4-43
a eju
igsiski ia
dgs.
G.:
Gia
dagzniau
nej
laukiama
ki is
a sidu ia
ne
gale,
o
ns.
In.
kaip
ik
daZniau
iglaiko
ki j
gale.
Pas ebe as
i
polinkis
2-osios
ki giuo és
ZodZius
ki diuo i
l-aja,
-y.
2-1.
ik
jis
jau
ne
oks
daZznas
i
3—4.
Beje,
ai
budinga
ne
ik
JK,
be
i
VK
kalbai,
plg.
SK:
gul.be-,
gul.be-m,
gullbés
(2)
i
VK,
JK:
gull.be-,
gul.be-m,
mi es
(1);
SK:
la ime-,
la i.me-m,
laumeés
(2)
i
VK,
JK:
la i.me-,
lad.-
mem,
la i.mes
(1);
SK:
al.ksnis,
al.ksnem,
all.ksn'us
(2)
i
VK,
JK:
al
ksnis,
al.ksnem,
al.ksn'us
(1);
SKe
a:
‘S as,
a
S am,
as is
(2)
i
.
VK,
JK:
a@-
S as,
a:
s am,
a:
S us
(1);
SK:
sausa .nis,
sausai.nem,
sausain'is
(2)
i
VK,
JK:
sausai.nis,
sausai.nem,
sausa .n'us
(1).
Gal
ik
Zodis
a@S as
ki éio
nea i aukian@iose
a mése
is
dél o
neki éiuo-
jamas
1-aja
ki ciuo e,
o
isy
ki y
nu ody y
a ejy
pasi aiko.
Nemaza
a miy,
ku
gulbe
ki iuojama
i ap adiskai,
sausainis
gali
bi i
naujas
a més
Zodis,
pap as ai
keigiamas
skoliniais.
Beje,
an aja
ki ciuo e
ki ¢ iuojama
Zodj
ie a
jaunimas
linkes
pas o iai
ki éiuo i
Saknyje.
JK
i
VK
1-aja
ki éiuo e
links a
ki éiuo i
i
kai
ku iuos
3-osios
ki éiuo-
és
Zodzius,
.y.
31,
plg.
SK:
kd- as,
ko- d.m,
ké- us
(3)
i
VK,
JK:
ké- as,
ké- am,
ké- us
(1);
SK:
Zd.ndas,
Zandd.m,
Zd.ndus
(3)
i
VK,
JK:
zé.ndas,
Z4.ndam,
Zd.ndus
(1);
SK:
dd.ik as,.
daik d.m,
dd.ik us
(3)
i
VK,
JK:
dd.ik as,
dd.ik am,
dd.ik us
(1).
Be
abejo,
okiy
zodziy
kaip
daik as
ki ia imas
gali
bi i
in e p e uojamas
kaip
senyjy
ba i ony
(kai
ku iose
a mése
iglaiky as
i
daba ),
be
juk
aip
ki giuoja
ne
SK,
o
VK
i
JK,
odél
daugiau
pama o
y a
laiky i
ai
nauju
eiskiniu,
galbii
ne u inéiu
okiy
giliy
Sakny.
Punsko
apylinkése
i in
gy ai
a ojama
kuopiné
daugiskai a,
odel
isis-
kai
pama uo as
giminys és
e miny
a
asmen a dziy
galininis
ki gia imas,
ypa
dgs.
V.i
K.,
ka ais
i
N.
bei
G.,
no s
ienaskai os
ly ys
ki ciuojamos
l-aja
ki éiuo e,
p i
.,
j ai aus
amZiaus
apakeikajil
ki éiuoja
uos e .,
uos ' i-,
uos é.m,
uos 'is;
bal adugnei.,
bal aduon'ii-,
bal aduoné.m,
bal aduon'is.
Tai
a chajiskas. a més
ki gia imas.
Pas ebé as
isiakai
ki okios
p igim ies
pe éjimo
1—4
a ejis,
kai
senyjy
islaiky a
ba i ona
jaunoji
ka a
kei¢ia
bend-
inés
kalbos
no ma,
p z.,
SK,
VK:
nd.uda,
nd.udo-m,
nd.udas
(1)
JK
ki -
Ciuoja
nauda,
naudd-m,
naudas
(4).
Pe éjimo
i§
pas o iojo
ki éia imo
ipo
j
kin amaji
(Siuo
a eju
12)
pa yzdziy
aip
pa
maza,
plg.
SK:
gimind.icis,
gimind.icem,
gimind.ic'us
(1)
i
VK,
JK:
gimina .cis,
gimina .cem,
gimi-
naicis
(2).
A i ks¢io
eiSkinio
pa yzdziy,
.y.
kai
pe einama
is
kin amojo
ki dia i-
mo
ipo
j
pas o yji
(41),
i gi
né a
daug,
plg.
SK:
p é- as,
p o- an.,
p o- u,
103
p o- i,
p o- ai.
(4)
i
VK,
JK:
p é- as,
p é- an,
p é- u,
p o
li,
p é- ai/p o:
a .
(1).
Visai
nedaug,
be
y a
pe éjimo
23
pa yzdziy,
plg.
SK:
aké-clos,
aké-co-m,
ake-caés
(2)
i
VK,
JK:
aké-clos,
ake-c'é-m,
aké-ces
(3).
(Beje,
a i kS¢cios
k yp ies
eigkinio,
.y.
3-42,
isai
nepas ebé a).
Tas
ak as, kad
Punsko
snek oje
links ama
pas o iai
a
ben
pas o iau
ki ciuo i
i ai iy
ki gia imo
ipy
zodiius,
i
ne
ik
jaunimo,
be
i
y élesniyjy
kalboje,
jau
galé y
bi i
ienos
ig
in e p e acijy
pama as.
Visais
iki
Siol
ap a -
ais
a ejais
issky us
3-31,
nepaisoma
p iegaidziy
i
su
jomis
susijusio
Sosi i o
i
Fo una o o
désnio
eikimo:
i agaligkai
ki éiuojami
ZodZiai
imami
ki -
Giuo i
kaip
i ap addiai,
no s
p iegaide
i
islieka.
Taigi
yskéja
endencija
isigale i
pas o iajam
ki éia imo
ipui.
Va gu
a
Sia
hipo eze
paneig y
uzZ iksuo i
pe éjimo
1—3
pa yzdjiai,
plg.
SK:
li-gus,
li
gi,
li:
giem,
li:
g'io-m,
li-g'us,
li-ges,
liga,
(1)
i
VK,
JK:
i:
gus,
li-gi,
li-giem,
li-g’é-m,
li-g'us,
li-ges,
li
gai
/li-
gai.
(3),
nes
jaunesniyjy
kal-
boje
isigali
bend inés
kalbos
no ma.
Tam
ik a
p asme
polinkj
pe ei i
is
kin amojo
ki cia imo
ipo
i
pas o yji
a
pas o esnj
odo
i
eiskinys
42,
plg.
SK:
u-sws,
o
Sd.m,
o:
S s
(4)
i
VK,
JK:
ei-Sa.m,
o:
sus
(2);
SK,
VK:
pa-das,
padd.m,
padis
(4)
i
JK:
pa-das,
pa-dam,
padis
(2)
(kaip
i
bend inéje
kalboje);
SK: kandé-,
kandé-m,
kandés
(4)
i
VK,
JK:
ka i.de-,
ka i.de-m,
kandés
(2).
Apz elgus
ki imy
k yp i,
galima
aiskiai
ma y i,
kad
labiausiai
kin a
3-
ioji
ki éiuo é
—
ji
nyks a
(plg.
S undzia,
1984).
IS
isu
y8kiausia
y a
3-4
endencija,
no s
p iegaidziy
podi iu
ji
y a
”nepa eisinama”:
i ap adZiai
imami
ki ciuo i
kaip
i agaliai.
Tai,
kad
yks an is
p ocesas
né a
one inés
p igim ies,
odo
31,
.y.
kad
gali
bi i
pe einama
i§
ienos
i ap adiskai
ki éiuojamos
pa adigmos
j
ki a,
i gi
i ap adiskai
ki giuojama
(d iskieme-
niy
a eju).
P iegaidziy
poZi i iu
pa adoksalus
y a
i
pe éjimas
21,
pa i inan is
endencijos
pe ei i
j
pas o yji
ki éia imo
ipa
isigaléjima
(plg.
Mikuléniené,
1993).
P iegaidziy
podi i iu
y a
na i aliai
paaiskinamos
4-42
i
2>4
enden-
cijos.
No s
443
a ejy
nemadza,
be
Jy
a ojimo
j ai a imo
pobidis
a si
implikuoja
olesnj
ki ima
—
433-1.
Ma y , galima
pa eik i
hipo eze,
kad
daba inés
Punsko
gnek os
ki éia i-
mo
sis ema
polia izuojasi:
j ai iais
keliais,
be
is
dél o
dalj
Zodziy
links ama
ki ciuo i
pas o iai,
.y.
judama
1-osios
ki éiuo és
link.
Ki a
dalis
zodZiy
links-
ama
ki éiuo i
kin amojo
ki gia imo
ipu,
pap as ai
ke i uoju.
S a biausia,
kas
paZymé ina
ap a ian
naujasias
ki éia imo
endencijas,
y a
ai,
kad
jos
yks a
k yp imi,
isiskai
nepaisanéia
Sosi i o-Fo una o o
désnio.
Ry&kéja
kolonino
ki éia imo
polinkis.
LITERATURA
Aleksai é
B.
Punsko
i
Seiny
k ag o
ie o a diiai.
Dipl.
da bas
( ank .).
VVU,
1985.
Aleksai é
I.
Punsko
snek os
konsonan izmas.
Dipl.
da bas
( ank .).
VVU,
1985.
Buch
T.
Li ewski
gwa y
miejscowe
w
powia ach
Sejny
i
Suwalki
//
Onomas-
ica.
T:
7.
1961.
P.221—229:
}
104
Gajda
J.
Kul u a
jako
czynnik
in eg ujacy
e niczna
g upe
li ewska
w
gminie
Punisk
//
Kul u a
wsi
punskiej.
Wa szawa,
1987.
P.
86—98.
Ga s a
K.,G umadiene
L.
Pe i e inés
lie u iy
kalbos
a més:
is o ija
i
daba is
//
Veidai’87.
Jaunyjy
ki ybos
almanachas.
V.,
1988.
P.
213—221.
Ga ég a
K.,S oskeli inai é
B.,Vaina
J.
Punsko
&nek os
ski -
umy
Zodynas
//
Lie u iy
leksikos
i
e minologijos
p oblemos
(Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
T.
29).
V.,
1991.
P.
32—46.
Gaspe owicz
I.
Socioling is inis
Z ikeliy
kaimo
a més
ap aSymas.
Dipl.
da bas
( ank .).
VU,
1992.
c
Ga aj
M.
Spolecznosé
lokalna
wsi
pu iskiej
—
e leksje
socjologiczne
//
Kul u a
wsi
pu iskiej.
Wa szawa,
1987.
P.
98—110.
G ina eckiené
E.
Nauji
dzi ky
a més
y inéjimo
duomenys
//
Li e a i a
i
kalba.
V.,
1961.
P.
603—608.
G ina eckis
V.
Nauji
duomenys
apie
aka y
dziky
a més
ki éia ima
//
LTSR
MA
da bai.
A
Se ija.
V.,
1972.
T.
4(41).
G umadiené
L.
Linksniy
a ojimas
Punsko
Snek oje
//
Jono
Jablonskio
kon e encija.
Linksnio
ka ego ija
i
linksniy
a ojimas.
Kon e encijos
p og ama
i
ezes.
Vilnius,
1993
m.
spalio
11
d.
Vilniaus
uni e si e o
Lie u iy
kalbos
ka ed a
i
Lie u iy
kalbos
ins i u as.
V.,
1993.
P.
6.
G umadieneé
L.
Ki éiuoéiy
migimas
Punsko
jaunimo
kalboje
//
Lie u iy
kalbos
a més
i
jy
y inéjimai.
P aei is
i
daba is.
An anui
Saliui
(1902
07
21
—
1972
07
31)
pamine i.
Kon e encijos
p aneSimy
ezés.
V.,
1993.
P.
11.
Hasiuk
M.
Fonologia
li ewskiej
gwa y
sejne iskiej.
Poznan,
UAM,
1978.
Kazlauskas
J.
Lie u iy
kalbos
is o iné
g ama ika
(ki Gia imas,
daik a-
a dis,
eiksmazZodis).
V.,
1968.
Labo
W.
The
Social
S a i aca ion
o
English
in
New
Yo k
Ci y.
Washing on,
1966.
Lie u iy
kalbos
a lasas
/
Mo k nas
K.
(a s.
ed.).
T.
1
(Leksika).
1977;
T.
2
(Fone ika).
1982;
T.
3(Mo ologija).
1991.
V.
Mikalauskai é
E.
Pakapsés
dziky
a més
one ika.
Dipl.
da bas
( ank .),
VU,
1933.
Mikuleniené
D.
Linksniuojamyjy
Zodiiy
ki zia imo
endencijos
//
Kalbos
kul i a,
N .
63,
1992.
P.
75—79.
Pok opek
M.
Ziemia
sejne iska
pod
wzgledem
e nog a icznym
//
Ma e ialy
do
dziejéw
ziemi
sejne iskiej.
T.
2
/
P ace
Bialos ockiego
owa zys wa
naukowego.
N .
22.
Wa szawa,
1975.
P.
73—250.
Remeny e
I.
Cen inés
Siau és
Zemai iy
a més
p ozodija:
ins umen inis
i
socioling is inis
y imas.
Filolog.
m.
kand.
dise acija.
V.,
1992.
Sa ukynas
B.
Leipalingio
a mé.
Dipl.
da bas
( ank .).
WVU,
1955.
Smoczynski
W.
Gwa a
li ewska
okolic
Punska.
K akow,
1977.
So okai e
G.
Socioling is ine
K ei ény
snek os
analize.
Dipl.
da bas
( ank .).
VU,
1992.
S oskeli nai é
B.
Punsko
Snek os
di e encinis
zodynas.
Dipl.
da bas
( ank .).
VU,
1990.
S undzZia
B.
Lie u iy
kalbos
d iskiemeniy
daik a a dziy
ki gia imo
a-
ian ai
a mése
//
Kalbo y a.
1984.
T.
35(1).
P.
94—102.
Suky e
J.
Veisiejy
a mé.
Dipl.
da bas
( ank .).
VVU,
1951.
Uzdila
A.
Punsko
a més
one ika
i
mo ologija.
Dipl.
da bas
( ank .),
VVU,
1963.
Valen uke iéii é
D.
Kabeliy
a mé.
Dipl.
da bas
( ank .),
VVU,
1967.
Zinke icéius
Z.
Lie u iy
dialek ologija.
V.,
1966.
105