LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXXIV
(1994)
LIETUVIY
KALBOS
TARMES
IR
JY
TYRINEJIMAI
Kazys
MORKUNAS
DEL
PRIEDZUKIO
IR
JO
RIBU
Kazimie as
Jaunius
pi ma
ka a
s udijoje
”Lie u iy
kalbos
p iegaidés”
(1899
m.),
éliau
—
po
mi ies
isleis oje
—
*Lie u iy
kalbos
g ama ikoje”
(1911—1916),
nu odydamas
s a biausias
lie u iy
a mes,
be
ki y
( aka y
i
y y)
auks ai¢iy,
da
sky é
idu io
auks ai¢iy
pa a me!.
An anas
Salys
pi -
mas
placiau
ap a é
Sios
(jo
e minu
—
idu ie iy
auks ai iy)
pa a meés
s a -
biausias
ypa ybes
bei
ski ybes
nuo
aka y
i
y y
auks aiziy.
Nuo
pi myjy
idu io
auké aidiai
ski iasi
p iebalsio
J
p ie’
é
(i
e,
e )
kie inimu,
nuo
an yujy
—
balsiy
g,
¢
( aip
pa
-a,
-e
<
*_an,
*-én)
i
d iga siy
am,
an,
em,
en
i8lai-
kymu
(kaip
aka y
auké ai iai).
A-Salys
gana
iksliai
nu odé
i
Sios
pa a mes
plo a”
( ibas).
Vy au o
Didziojo
uni e si e e
skai y ame
lie u iy
dialek o-
logijos
ku se
jis
aip
pa
p idu é:
”Kaip
ki u ,
aip
i
idu ie iy
auks aiciy
pasieniuose
y a
okiy
ie y,
ku
p asilauzia
kaimyninés
ypa ybés,
adinamos
spo adinémis”?.
Sia
pas aba
A.Salys
ilius a o
ienu,
be
u bu
budingiau-
siu
pa yzdziu
—
miné y
aukS aiziy
plo o
pie iniu
kampu.
Pie ini
idu io
auks aiciy
kampa,
u in i
kai
ku iy
bend y
ypa ybiy
su
dziikais,
A.Salys
pa adino
p iedz kiu.
Tas
e minas
i
daba
gana
daz-
nai
a ojamas
lie u iy
kalbininky
da buose,
aciau
jo
u inys
ne
isy
isiSkai
ienodai
sup an amas.
Pa yzdziui,
sa oka
p iedz kis
aiskinama:
*pie iniy
i-
du io
auké aiciy
a mé,
ku ioje
esama
dzuky
a mes
ypa ybiy”;
” aka iniy
i
idu iniy
auks aiciy
a més,
p isisliejusios
p ie
dzuky,
plo as”’;
”K.Jauniaus
—
A
Salio
lie u iy
a miy
ski s yme
p iedziikiu
adinama
kai
ku iomis
ypa-
ybemis
dz ikams
a ima,
be
pa i
nedzikuojan i
idu io
auks ai¢iy
pa a més
dalis
( a p
Aly aus,
Balbie iskio,
Jiezno,
Uzuguos io,
Bu imoniy”®.
Ka ais
Siai
(p iedziikio)
sa okai
eikiama
i
aiskiau
neapib éz a
geog a iné
eikSmeé
—
g e imy
auks aiciy
pak aS ys,
susisiekian is
su
dziiky
a més
plo u
a
pan.
i
Plg.
D o inas
V.,
G ina eckis
V.
Kalbininkas
Kazimie as
Jaunius.
V.,
1970.
P.
66—68,
165.
2
Plg.
Salys
A.
Kelios
pas abos
a miy
is o ijai
//
A chi um
Philologicum.
K.,
1933.
Kn.
4.
P.
28—29
i
zemelapi;
S
a
ly
s
A.
Rag ai.
Roma,
1992.
T.
4
(Lie u iy
kalbos
a mes).
P.
109—114
i
zemélapi.
3
salys
A.
Ras ai.
T.
4.
P.
113.
4
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas
(II
leidimas).
V.,
1972.
P.
6U7.
Is
esmeés_
oks
aiskinimas
liko
i
S10
Zodyno
III
leidime
(V.,
1993.
P.
598),
plg.:
*pie iniy
idu io
auks aiciy
snek a,
u in i
dzikams
bidingy
kalbos
ypa ybiy”.
5
Lie u iy
kalbos
zodynas.
V.,
1976.
T.
10.
P.
631.
see
Gai enis
K.,Keinys
S.
Kalbo y os
e miny
zodynas.
K.,
1990.
P.
84
A.Salys
p iedz kiu,
kaip
miné a,
adino
pic ini
idu io
auks aiéiy
kampa
a ba
e i o ija,
*ku
pasi eiskia
ik
kai
ku ios
dz ky
a minés
ypa ybés”’.
Koki
e i o ija
jis
p iedziikiui
sky é
i
kokias
dziiky
ypa ybes,
”
pasi eiskian-
dias”
oje
e i o ijoje,
laiké
s a biausiomis?
Vy au o
DidZiojo
uni e si e e
skai y ame
A.Salio
lie u iy
dialek ologijos
ku se
nu odomos
Sios
s a besnés
p iedzikio
plo o
gy enamosios
ie os:
Bal-
bié igkis,
Jiéznas, P ienai,
Punia,
o
élesniame
s aipsnyje
”Lie u iy
kalbos
a més”
—
da
Bi g onas,
Da siiniskis®.
Is
ypa ybiy,
sua inanéiy
miné o
plo o
snek as
su
dziikais,
A.Salys
pi -
miausia
nu odeé
balsiy
g,
¢
i ima
u-,
i:.
Tiesa,
as
i imas
ne
isu
nuo-
seklus.
Pa yzdziui,
Jiezné
sakoma
g a:
S as
‘g az as’,
be
izg ' -
gk
‘iSg ezk(i)’,
a p
Aly a s
i
Balbié iskio
—
g ii-S as,
g u-Zi- lie
‘g azy i’,
Zu-s'is
‘Zasis’,
pa-
sakoma
i
k’ s' 'ie
‘kes i’,
kuss'n' -s
‘kasnis’
Salia
kd-s' '(ie)
‘kas i’,
ka-
‘ka’,
a-
‘ a’.
"Gana
pla iai
Gia
gi dé i
a ian :
&s (ie),
s iki-s,
s ki.,
mani,
a i-~
es i,
s ikes,
siike,
mang,
La g
(mangs,
mané,
a gs,
a é)”®,
o
ie oj
é,
enai(s)
da
daug
ku
¢/7,
/ -naz(s).
I ai iose
ZodZio
pozicijose
g,
¢
i imo
u-,
i
i
ki as
izo onas
ge okai
pa-
ikslino
élesnieji
miné y
idu io
auk& ai¢iy
i
g e imy
snek y
y imai:
dau-
giausia
se3 ajame
desim me yje
uZ asy i
duomenys
”
Lie u iy
kalbos
a lasui”,
pas a yjy
me y
dialek ologinés
ekspedicijos!”,
aip
pa
iends
ki és
snek os
ap asymas
diplominiuose
da buose!!.
Balsiy
¢,
¢
i imo
u-/u,
i-/i
a ejy
pasi aiko
daug
didesniame
idu io
aukS ai¢iy
plo o
pie iniame
kampe,
negu
nu odé
( iesa,
ik
apy ik iai)
A.Sa-
lys.
Pagal
i imo
in ensy uma
i
kampa
galima
da
ski i
j
is
dalis
(zonas).
1.
I ai iose
Zodzio
pozicijose
g,
¢
désningai
e éiami
u-,
i:
(neki giuo oje
pozicijoje
—
u,
7)
kai iojo
Ne ies
k an o
Gegudinés,
Kaugoniy,
Palémenés,
Papa ¢ iy
apylinkése,
i8
ienos
pusés
(pie yéiy)
besi ibojanéiose
su
aka y
dzukais,
is
ki os
pusés
(Siau és
y y)
—
su
y y
auk& aidiais,
Z .
1
pa .
Sio-
se
apylinkése
a iama:
i-Zalas/z:Zolas
‘azuolas’,
g i :
S as
‘g az as’,
kus'n'é-Vis
‘kasnelis’,
Zus i-
‘Zasy’,
s ' -s' !
‘S es i’,
g izimas
‘g ezimas’,
an :
‘ana’,
i:
‘ a’,
bdl u
‘bal a’,
kd ' 'i
‘ka e’,
da- iis
‘da es’,
dé- 'i
‘da e’.
Dagzniausiai
aip
a iama
i
deSiniojo
Ne ies
k an o
Padaigi,
Upninky
apylinkése,
no s
¢ia
pa-
sakoma
i
d-Zulas||1i-Zulas
‘azuolas’,
Zas' s
‘gasis’
||Zd-s'is
‘zasys’,
ka-||kia-
‘ka’,
Ki2. al|k. u
‘ki a’.
7
Plg.
siame
”
Lie u iy
kalbo y os
klausimy”
ome
skelbiama
A.Salio
1972
m.
ko o
11
a.
laiskg
W.R.Schmals ieg’ui.
{
8
Pig.
Salys
A.
Ras ai.
T.
4.
P.
113,
303.
°Sal
ys
A.
RaS ai.
T.
4.
P.
304.
.
Vilniaus
pedagoginio
uni e si e o
s uden y
1991
m.
dialek ologiné
ekspedicija
Zasliy
apylinkése
( ado é
—
doc.
D.Mikuléniené),
Lie u iy
kalbos
ins i u e
1992
m.
dialek ologiné
ekspedicija
Balbie igkio
apylinkése
(daly iai:
E.G ina eckiené,
L.G umadiené,
D.Mikuleniené,
K.Mo kinas,
V.P anskinai é,
A.Vidugi is).
11S
enéio
ny e
B.
Zasliy
a mé.
Dipl.
d.
( ank .).
Vilniaus
uni e si e as,
ees
G enda
C.
Palomenés
a mé.
Dipl.
d.
( ank .).
Vilniaus
uni e si e as,
DeSiniojo
Ne ies
k an o
Cidbigkio,
Gél ony
apylinkés,
ku ias
A.Salys
p isky e
85
2.
Madzdaug
nuo
Naujgjy
Kie a iskiy
(Kaisiado iy
.)
oliau
j
pie y,
einan i
balsiy
g,
¢
désningo
i imo
u-,
i
izo ona
su ampa
su
aka y
dzy
ky
iba
( ie oj
é,
dzi
,
d
p ic
i,
y,
j,
e
a imo
c,
dz
izo ona).
Nuo
Sigs
izo onos
j
aka us
siau ame
idu io
auks aiciy
uoze
(Z .
1
pa .)
—
Pake ig.
kés
(KaiSiado i
.),
G ipiskés,
Uiziiguos is
(P ieny
.),
Me giskés
(T aky
.)
Bu iménys,
K iauniai,
Punia,
Zaga iai
(Aly aiis
.)
—
u-, é
ie oj
ki éiuo-
y
i
neki ciuo y
g,
¢
ZodZio
kamiene
a iami
nedésningai,
a iau
gana
dag,
nai,
p z.,
-Zuolas,
k -s'n'is/kus'n' s
‘kasnis’,
s i-spa a/suspa a
‘saspa a
g u:S as,
ii-slas
‘ as as’,
i-so
‘ aso’,
Z :s'i-s
‘zasys’,
u-Zuok:lis,
uw
Zuolinig
g u:
s 'é-
lis,
us'l/é-lis,
us u-s'
as
‘uZ asy as’,
Zu's'éle-s;
g/
s a
‘ges a’,
g .
a
‘g e a’,
n'ekli-s
‘nekes’,
s'kli-s a
‘skes a’,
g 'i-Zimas
‘g ezimas’
i
4:
Zuola
kd-s'n'is/ka:s'n'i:s,
kd-s' !
‘kas i’,
g a-s as,
a-s as,
Sd-la,
‘Sala’,
Za°s'i-s,:
d as
s imas
‘d asumas’,
d a:s is
‘d asus’,
b 'é-s a
‘b es a’,
gés a,
g 'é
Za,
sk'é-s a,
g 'e-Zimas.
Zodiio
galiinéje
(iisky us
bii ojo
laiko
y iskosios
giminés
daly iy
ienaskai os
i
daugiskai os
a dininko
o mas)
Gia
dazniausiai
iglaikomi
a,
€*,
p z.,
and
‘ana’,
a
‘ a’,
'iena:
ka a-
‘ iena
ka a’,
bdl a:
sena:
‘bal a,
sieng’;
ka- 'e:
‘ka e’,
p'é-la-
‘pele’.
3.
Da
oliau
i
aka us
nuo
aukséiau
miné y
ie y
(Z .
1
pa .)
=
Da siiniskis,
Kaisiadé ys,
Kél iai,
K ionis,
Ziezma iai
(Kaigiado iq
.),
Bal-
bié iskis,
Bi S onas,
Jiéznas,
Nemajinai,
P ienai
(P ieny
.),
Ud ija
(Aly-
alis
.)
—
ie oj
g,
¢
Zodzio
kamiene
u*,
pasi aiko
labai
e ai,
p z.,
su’spa a
‘saspa a’
(Kaisiadé ys),
g
Za
‘g ozia’,
g ’i:Zimas
‘g ezimas’
(Bi
onas,
Da siiniskis,
Kdl iai,
K onis,
Ziezma iai),
s i-spa a||sd-spa a,
g is !
‘g ea i’,
g ' Za
(P ienai),
g is ’,
Ki-s' !
‘kes i?
(Nemajiinai).
Dazniausiai
ia
sakoma:
4:
Zuolas,
ka:
s'n'is/ka:s'n'i:
s,
ka-s' ’,
sd‘spa a/sa:spa a,
g a:
S as,
a‘
s as,
5a:la,
Za°s' s,
b 'é-
s a,
sh'é
s a,
g 'é
za,
g e
s ’,
hé-s' !,
zulé-s' !.
iame
uoge
daugiausia
désningai
¢
i s a
i-/i.
ik
am
ik y
Zodzio
o my
gale.
Is
jy
pi miausia
miné inos
bii ojo
ka inio
laiko
eikiamyjy
daly iy
y iSkosios
giminés
ienaskai os
i
daugiskai os
a dininko
o mos,
p z.,
blijé-ji-s/b'ij6-jis
‘bijojes’,
gi 'dé-ji
s/-is
‘gi déjes’,
ma: -s/-is
‘ma es’,
Rizgulus/
-ns
‘“i8gules’,
b'ijd-ji-
/-1
‘bijoje’,
gi
de
ji
/-4
‘gi déje’,
ma- i:/4
‘ma g’,
iZglw-/-w
‘isgule’.
Tik
pa iame
sio
uozo
aka iniame
pak as yje
miné y
daly iy
o mos
pasi aiko
d ejaip
a iamos,
p z.,
b'ijé-ji-,
be
dad
niau
bu e-s,
j6-je-
(K ionis),
jé-jis,
blijé-ji,
bu 'i,
kle-ln
‘kéle’
g e a
dé- 'es,
(pa)ma- 'es,
a:
ses
(Ziezma iai),
uzdug’i's,
uzdug’i:
i
( odos,
eciau)
uzdug'e-s,
uzdug'e’
(Balbié iskis),
g'im'i-s,
u é-ji s,
jo-j ,
p ip a- i-
g e a
e esniy
n/e-
beig'e-s
‘nebaiges’,
ap 'e le-s
(Ud ija).
:
me
idu io
auks aiciams
(Z .
2-oje
iSnagoje
minimus
jo
da bus),
i8
ik yjy
iek
d i-
ga siy
am,
an,
em,
en
a imu
( e éia
um,
un,
im,
in),
iek
ki omis
okalizmo
ypa ybemis
(p z.,
zodzio
galo
balsiy
eduka imu)
su ampa
su
g e imy
Pabdisko,
Si in y
apylinkiy
y y
aukSs aiciais,
plg.
Mo kinas
K.
Ry y
aukS aiéiy
pie ines
a mes
one ika
//
Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
V.,
1960.
T.
3.
P.8
.;
Zinke
iéius
Z.
Lie u iy
dialek ologija.
V.,
1966.
P.
53
.,
96
.,
Zemel.
N .
1;
Lie u iy
kalbos
a lasas.
T.
2
(Fone ika).
V.,
1982.
Zemél.
N .
6,
68—72.
86
Taip
u é y
bi i
a iamos
i
os
pa ios
bii ojo
dazninio
laiko
daly iy
(p z.,
bigdda es,
bijéda e)
galiinés,
a iau
y
daly iy
o my
ne
is
isu
uZ aSy a.
Kaip
i
bu ojo
laiko
daly iy
o mos
su
-i-s/-is,
-i-/-i,
isose
ijose
pie-
inio
idu io
auks aigiy
kampo
miné ose
dalyse
a ojami
p ie eiksmiai
(a
dalely és)
' °< ¢
(kai
ku
i
'i-nai/ i-ndi,
'i-nais
‘ en,
enai’)
i
#7°<5¢
(pas-
a asis
p ie eiksmis
ne
is
isu
uZ iksuo as).
Pie aka iniame
pak as yje
—
Balbié iskio,
P ieny
apylinkése
—
i
#'é
ka ais
maiSoma
ne
o
pa ies
kaimo
zmoniy
(¢/é-
dagniau
a ia
jaunesnés
ka os
a s o ai).
Balbié iskio
i
g e imy
apylinkiy
ic iniai
gy en ojai,
sakan ys
(i
si),
sa o
aka y
bei
Siau és
aka y
kaimynus,
a ianéius
1’é-,
adina
e
k-
Siais.
_
Plg.
ie os
oan
pas ebejimus:
ad'i-da o'm
i:
p' ienu:
[P ieny]
al
e:
'eks'zis
||
m’é-s
dai(k)_kas
si-ko-m
|
in’_ 'i-|
in’_ 'i-ndi
|
o-_i-
p’ 'ienu-
pis’e-|
in!_ 'é-|
in’_
'enai
||
'é- 'é-l'is
[mano
sake]
|
in’_ '1-|
o_mama
nuo
p’ ienu:|
in’_ 'é-||
mama
is_ 'eks’a-||
mama
nud
m!é-d’ 'is'u-|
kun’
ig’is’k/
u-[Méd isiai,
Kunigikiai
—
Balbié igkio
apylinkés
Siau és
aka y
dalies
kaimail
||
jié
'eks!
ai
|
uz_
bal’
b’ié-
'is'k’o*
ap'ié
8'e8'is
k/ilom'e us
||
ma do-sai
|
pi ’ 'is!
zi
|
idz'akamp!
zi
|
zaga‘ ’
wi
[Ma dosai,
Pi isiai,
Ridziakampiai,
Zaga iai
—
kaimai
j
pie us
nuo
Balbié iskio]
n’e_
’eks'
zi
||
(Juozas
Ma éiulynas,
1920
m.
gimes
i
gy ena
Pi igiuose).
kun’
ig’is'k'uos'e
|
a uosé
[Va ai
—
Balbié iskio
apylinkés
Siau és
aka y
dalies
kaimas]
'n'é-ka
k’i /ép
|
g ’i-nai
l/ie i 'iskai
|
’eks!
zi
||
(Pap idziai,
Balbié iskio
apyl.).
Tas
p a a dzia imas
ski ingai
kaimyny
Snek ai
apibudin i
gi deé as
i
pla-
iau:
eks az
( ns.
a d.
ekSys)
Aly a s,
K dékialaukio
apylinkése,
ékgia
( ns.
a d.
ékdis)
K ionio,
Simno
apylinkése!?.
A.Salys
da
nu odo
i
plaéiai
p iedzukyje
gi dimas
o mas
man'i-~
mané,
a 'ii-~
a é,
a ojamas
ie oje
mangs,
mané,
a es,
a él4.
Tagiau
pas a o-
sios
o mos,
ku iy
kilmé
né a
isai
aiski'’,
bidingos
ne
ik
pie iniam
idu-
io
aukS aiciy
kampui,
be
daug
Hi
nians
Siy
aukS aiciy
plo ui,
pagal
y y
aukS ai¢ius
nusi esusiam
j
Siau e
—
Jona os,
Sé os
i
k .
apylinkéms.
Tiesa,
os
o mos
ienu
a ojamos
iek
ienaskai os
kilmininko,
iek
i
galininko
eiksme,
ki u
jomis
eiskiamas
ienas
ka as
is
y
linksniy,
Z .
1
pa .!®
A.Salio,
ka ais
i
ki y
kalbininky,
minima
i
da
iena
pie inio
idu io
aukS ai iy
kampo
one ikos
ypa ybé:
uo
i imas
wa
a
ne
a,
p z.,
dudda
‘duoda’,
dudna/d ana
‘duona’,
kudlas
‘kuolas’,
duanwk'é-
/d an k'é
‘duonu-
ke’,
andud/ and a
‘ anduo’.
Galima
p idu i,
kad
i
ie oj
ie
ia
a iama
4.
Lie u iy
kalbos
zodynas.
T.
15.
V.,
1991.
P.
1134.
4salys
A.
RaS ai.
T.
4.
P.
304.
Hs
Plg.
Zinke iéius
Z.
Lie u iy
dialek ologija.
P.
298—299.
Del
negimininiy
j a dziy
ns.
kilmininko
i
galininko
o my
man' -,
a ' -
papi
ae
PE,
Lie u iy
kalbos
a lasas.
T.
3
(Mo ologija).
V.,
1991.
P.
78—79
i
Zemel.
n
=.
87
]
(ne
isy
ienodai
ySkiai)
ea/ie/je,
p z.,
pieanas/pianas/pijénas
‘pienas’,
Siéanas/Sidnas/sjénas
‘Sicnas’.
Taéiau
oks
uo,
ie
yskesnis
a imas
bu-)
dingas
ik
nedideliam
plo ui
—
Jiézno,
Uz guos io,
Nemajiny
(P ieny
.),)
Bu imoniy,
Pi agi iny,
Punids,
Zaga iy
(Aly aus
.)
apylinkéms.
Visomis
|
k yp imis
ols an
nuo
o
“Zidinio”
wo,
ie
pabaigos
papla éjimas
silpnéja
i
i
klausos
sunkiau
ski iamas!’,
;
A.Salys
nu odeé
i
iena
ki a
idu io
auks aidiy
pic inio
kampo
bend a
su
dzikais
mo ologijos
(mo onologine)
ypa ybg:
bii ojo
ka inio
laiko
o mas
ma '>
i
‘maciau’,
'ed'>
i
‘ edziaw’
(be
a ika y
pagal
ma ez,
edei, ma eé,
éde),
a iamosios
nuosakos
o mas
bii- au
‘biigiau’,
bii- ai
‘bi um?
(naujesnieji
y-
imai
odo,
jog
i ap adés
gaknies
a iamosios
nuosakos
o my
p iegaidé
Siose
a mése
i s a
i agale,
.y.
a iama
bd- au,
bii- ai'8),
Pas a yjy
|
o my
bei
@kamieniy
daik a a dziy
daugiskai os
kilmininko
dé:
d'u:
(d'é
du-)
‘déedziy’,
gi:
a
'u:
‘gy aciy’,
a si adusio
dél
ki y
linksniy
po eikio,
Siau aka-
i
ines
izomo as
kai
ku ie
kalbininkai
linkg
laiky i
i
p iedziikio
Siau aka ine
|
iba!®.
Is
ik yjy
Siy
bii ojo
ka inio
laiko
ienaskai os
pi mojo
asmens
(ma '>
a7
ma 'e i,
ied
i/ 'ed'e ),
a iamosios
nuosakos
icnaskai os
pi mojo
asmens
(n'és au/n'es du)
i
an ojo
asmens
(n'éslai/n'esldi)
o my
izomo os
nesu am-
;
pa??.
Be
o,
né
iena
is
y
( ijy)
izomo y
neapima
iso
idu io
aukS aidiy
i
pie inio
kampo,
ku iame
bi ojo
ka inio
laiko
eikiamyjy
daly iy
y igkosios
4
giminés
ienaskai os
i
daugiskai os
o my
-¢s,
-¢
>
-i-s/-is,
-i-/-i,
0
ie oj
|
é
a iama
¢’-.
An a
e us,
os
izomo os
apima
mazesnj
(ma
/naia
i
n'és au/nles du)
a
didesnj
(n'és ai/n'es di)
aka y
auks ai iy
pie y in{
pa-
k as j,
Z .
1
pa .
|
Mine os
be
a ika y
daugiskai os
kilmininko
o mos
ne
isai
nuosekliai
|
a ojamos
paciy
dziiky,
o
uz
jy
ibos
uo
labiau?!.
Todél
Ju
papli imo
iks-
lia
Siau aka ing
izomo a
nus a y i
sunkiau.
Viena
ki a
o
(gaid' :
‘gaidziy’,
b u:
/b4. 'u)
ipo
o ma
uz
dziiky
ibos,
pa yzdziui,
uZ iksuo a
Balbié iskio,
Cidbiskio,
Upninky
(Padaigi
k.)
apylinkése.
Taigi
be eik
kiek ienos
is
ap a y
ypa ybiy
papli imas
daugiau
a
ma-
ziau
ski iasi,
.y.
nesuda o
isigkai
su ampanciy
izoglosy
(izo ony,
izomo y)
pluos o.
Vis
dél o
ku i
is
y
izoglosy
laiky ina
giau aka ine
p iedzukio
iba?
Viena
i8
s a biausiy
aka y
dziky
okalizmo
ypa ybiy,
ski ian i
juos
nuo
a imiausiy
kaimyny
idu io
(sup an ama,
i
aka y)
auks ai¢iy
—
balsiy
g,
¢
i imas
u-,
i-.
Plo a
uz
y
dzuky
Siau aka inés
ibos
su
miné os
ypa ybés
gausesniais
a
e esniais
elik ais
u bi
i
eikée y
laiky i
p iedzikiu.
Toli-
a
an
i
a
i
l
i
i
pec
ee
i!
Plo
Zink
ew
iéius
Z.
Lie u iy
dialek ologija.
P.
86—87;
Lie u iy
kalbos
a lasas.
-
2.
P.
77—82
i
Zemél.
n . 66, 67.
x
e.
d iskiemeniy
eiksmazodziy
a iamosios
nuosakos
III
a.
o my
ki éia ima:
Lie u iy
kalbos
a lasas.
T.
2.
P.
128
i
zemel.
n .
109.
19
Ple.
Vi
dugi is
A.
S a besnieji
pic inés
Lie u os
Panemuniy
a miy
b uozZai
/j
Panemuniy
dziikai.
V.,
1970.
P.
44—45.
an
Plg.Lie u iy
kalbos
a lasas.
T.
2.
Zemél.
n .
80;
T.
3.
Zemél.n .
103—105
i
p.
107—109.
21
Plg.
Lie u iy
kalbos
a lasas.
T.
2.
P.
95—96.
ee a
gon
88

*,9ARd
‘auew,
1A}
‘ upw/
an}
‘gupu
‘ye8
‘sua
—
gy
‘,sSae}
‘souew,
a0}
‘ upu
“WYIy
‘sua
—
ZT
‘,winjseu,
1189
u/wise
U
ss
=
hy
II
‘,ne gseu,
npzsau/no g2
u
—
OT
‘n szpan
‘no gpw
[oya a
(n
cpa)
napaa
‘(nczou )
nazou
—
¢
‘aseunyes
oyuTUIpiea
‘s8p
11
‘sua
adyep
i iu e yiaa
oy ey]
o oyng
413
( elpyasonu
Ins a
au)
1/4
<5
—
g
‘(ne ge1)
eyyesonuau
ind
$6
—
34
n
eysna
Teisne uzep
aso o zod
o1zpoz
aso i ea
3
—
9
‘soqa a
o ynzpealid
seusapip
sou u w
oes
*y
—
¢
‘ e g eysyNe
OLNpla
—
F
‘equ
suleyes
hynzp
—
¢
‘eqh
oulzeyes
g eysyne
hyA1
—
Z
‘equ
au yds
(iyes'y
yeBed)
o eysyne
haeyea
—
|
*sEynzpe ig
‘aed
T
&
°
6
a)
“oe
o
z
;
Iygl
!
i)
|
i
BEA
RN
z
snaly
oe
ee
a
i
eS
£1
jce
Taw
5
A
Tl
006°
¢
yyy
WAAR
7
6
le
”
89
miausias
p icdz ikio
pak aS ys
—
ku
bii ojo
ka inio
laiko
eikiamyjy
daly iy
ienaskai os
i
daugiskai os
a dininko
o mos
pasi aiko
su
gal inemis
-1-3/-is,
-i:
/-i.
Ten
baigiasi
i
(7,
/-nai
a imas.
Sis
p iedzukiui
ski inas
plo as
kick
didesnis
( oliau
nusi esia
{
Siau és
y us)
uz
a,
ku j
apy ik iai
nu odé
A.Salys.
Taéiau
jis,
kaip
i
nu ody as_
A.Salio,
be eik
ibojasi
idu io
auks aiéiais;
i8
aka y
auks aigiy
ik ai
Ma i-
jampolés
ajono
pic aka iniame
pak as yje
g e a
jé-je-s,
gi 'déje-s,
Ué,
sé
kai
ku
pasakoma
i
j6-j2's,
gi 'dé-ji-s,
li,
x
(Geléiai,
Gudéliy
apyl.).
P iedzikio
sa okos,
sup an ama,
ne andame
naujojoje
lie u iy
kalbos
a -_
miy
ski s ymo
i
a miy
pa adinimy
sis emoje.
Sio
ski s ymo
au o iai,
—
A.Gi denis
i
Z.Zinke icius,
—
pi miausia
a siz elgdami
j
okalizmo
ypa y-_
bes,
is
aukS aiciy
a mes
iSsky e
is
pag indines
pa a mes:
aka y,
pie y
i
y y
auks aiciy.
AukS¢iau
ap a asis
p icdz kio
plo as
padalin as
d iem
is
Siy
pag indiniy
pa a miy:
Siau iné
dalis
(Geguziné,
Palémené,
Zasliai)
a i e-
ko
pie y
auks aigiams
(bu usiems
aka y
dz kams),
o
didesnioji
pie iné
dalis”
(Balbié iskis,
Jiéznas,
Uziiguos is,
ZieZma iai),
kaip
i
isi
ki i
idu io
auks-—
aigiai
p iski i
aka y
aukS aidiams.
Ka u
$i
pie iné
(p iedzikio)
dalis
y a
ipiska
aka y
auks aiciy
kauniskiy
pe i e iné
snek a,
u in i
daug
pe einamy
pie y
aukS aiciy
pa a mes
ypa ybiy,
o
Siau iné
dalis
—
pie y
auks aiéiy
pa a -
mes
pe i e iné
snek a
su
kai
ku iomis
y y
auks aiéiy
Ssi in iskiy
ypa ybémis
(p z.,
neki éiuo y
ilgyjy
balsiy
umpinimas).
i
Ge iau
sup as i
Ne ies
(zemupio)
i
Nemuno
a pupio
snek y
susida yma,
i ai iy
kalbos
eiSkiniy
papli ima
(izoglosas)
a ei yje
galbu
padés
o
k as-
o
is o ijos,
lémusios
i
kalbinés
padé ies
ki ima,
isapusiskos
s udijos.
Sio
k aS o
Snek y
pokycius daug
kas
lémé
i
pas a aisiais
deSim me iais.
Be
isy
|
lie u iy
a miy
ki ima
eikusiy
a
ebe eikiandiy
p iczaséiy,
labai
s a bi
y a_
a
aplinkybé,
jog
Ne ies
i
Nemuno
a pupyje
i yko
gana
aki aizdi
gy en ojy
kai a
(mig acija)
dél
dideliy
Ka ino,
Elek ény,
K éonio
elek iniy
s a ybos
(ignyko
is isi
kaimai,
isaugo
nauja
didclé
mies o
ipo
gy en ie é
Elek énai).
—
Daugelis
sio
k aS o
Snek y
ypa ybiy
nyks a
i
dél
bend inés
lie u iy
kalbos”
po eikio.
Todel
i
kai
ku ios
p iédz kj
ski ianéios
ypa ybés
pas a aisiais
me-
ais
gi de os
jau
ik
iS
senosios
ka os
ie iniy
zmoniy.
;
P iedzikio
i
g e imos
gy enamosios
ie os
(Z .
1
pa .)
Gy .
ie os
Gy .
ie os
Rajonas
Apylinke
(punk o)
N .
pa adinimas*
497
Be égala
Jona oés
Kul os
498
Padaigai
”
Upninky
499
Geguziné
Kaigiado ig
Ziibiskiy
500
Mandiugénai
Si in y,
Jona éds
Gél ony
(Si in y
.),
*
Pe ae
cake
e e
ae
ini ion
2
Gy enamyjy
ie y
(punk y)
nume iai
i
pa adinimai
okie,
kaip
”
Lie u iy
kalbos
a laso”
(V.,
1977—1991.
T.
1—3).
Vienos
ki os
gy .
ie os
adminis acinis
pa aldumas
Siuo
me u
gali
bi i
kiek
paki es.
4
90
518
519
520
521
535
536
537
538
539
540
550
552
553
554
555
556
557
568
569
570
571
572
573
574
575
576
586
587
588
589
590
591
592
593
594
605
606
607
608
609
610
611
612
Uzisaliai
Palémene
Ciobiskis
Misninkai
P a ieniskés
Ruméiskés
Kaisiado ys
Zasliai
Papa éiai
Ke na e
Sk ia idZiai
Ga lia a
Ma gininkai
K uonis
Ziezma iai
Na ijosios
Kie a iskes
Vie is
Azuoly
Buda
Mozu iskés
Islauzas
Da siiniskis
Kal iai
Pake iskés
Kaugonys
Daugi digkés
Rykan ai
Sasna a
Plu iskes
Pasla an ys
P ienai
Bi s onas
Jiéznas
Uz guos is
Ma giskeés
Semeliskes
Ke i alakiai
Ma ijampole
Igliauka
Naujéji
U a
Balbié igkis
Nemajinai
Bu iménys
G ipiskés
Jona és
Kaigiado iy
Si in y
”»
Kaigiado iy
”
”
”
”
Vilniaus
P ieny
Ka ino
”
Kaigiado iq
”
”
T aky
Ma ijampoles
P ieny
”
Kaigiado iy
”
”
”
T aky
Ma ijampolés
”
P ieny
”
T aky
Vilka iskio
Ma ijampoleés
”
P ieny
P ieny
i
Aly a is,
P ieny
Aly a s
P ieny
Upninky
Uzisaliy
Palémenés
Cidbiskio
Misninky
Rumsiskiy
”
Kaisiado iy
Papa éiy
Duks y
Sk ia idziy
Ga lia os
Ta i akiemio
K ionio
Ziezma iy
Kie a iskiy
Ga al u os
Vei e iy
Iglauzo
Viliiny
Kal iy
Ziezma iy
Papa ciy
Rusakalnio
B azu6leés
Sasna os
Guoby
_
Naujosios
U dos
Bi s ono
Jiézno
Lielioniy
Ubiskiy
Semeligkiy
Ke alakiy
Iglidukos
Naujosios
U és
Balbié iskio
Bi S ono
(P ie-
ny
.),
Punids
Bu imoniy
Lielionig
91
613
Auks d a ys
T aky
Ubiskiy
623
Vilkabaliai
Vilka igkio
Rasiy
624
Liud ina as
Ma ijampolés
Mesk iéiy
625
Dauksiai
a
Pado inio
626
Geléiai
p
Gudéliy
627
Ud ija
Aly a s
K okialaukio
628
K iauniai
e
Dubeny,
Luksnény
629
Zaga iai
y
Punios
630
Pi agi inai
eo
Pi agiiiny
631
Onuskis
T aky
Onuskio
638
Liuba as
Ma ijampolés
Liuba o
639
Kal a ija
e
640
Zels a
As
Liud ina o
642
Simnas
Aly a is
Simno
644
Aly s
Aly a is
ZUR
FRAGE
DES
VORDZUKISCHEN
UND
SEINER
GRENZEN
Zusammen assung
Den
siidlichen
Teil
de
Un e munda
des
Mi elauk& ai ischen
(sie
ha
on
den
ande en
auks ai ischen
K.Jaunius
un e schieden)
ha
A.Salys
o dzukisch
(p iedza-
kis)
bezeichne .
Diesen
Te minus
geb auchen
nich
sel en
auch
ande e
Linguis-
en,
doch
e leihen
sie
ihm
nich
imme
dengleichen
Inhal .
Vo dzukisch
is
nach
den
Wo en
on
A.Salys
das
Te i o ium
(es
um a8
Siedlungen
on
Balbié iskis,
Bi s onas,
Da siiniskis,
Jiéznas,
P ienai,
Punia),
wo
nu
manche
Me kmale
des
Dzukischen
o kommen”.
Von
diesen
Me kmalen
ha
e
o
allem
den
Wandel
de
Vokale
g,
¢
(alle dings
nich
imme
egelmaBig)
zu
u*,
i,
z.B.
g a-s as
/
g a
s as
Boh e ”,
s‘k'é-s a
/
s'k' -s a
” e sink ”
e wahn .
Die
spa e en
Fo schungen
haben
die
Geog aphie
diese
E scheinung
p izisie .
Nach
de
In ensi i
des
Wandels
on
diesen
Vokalen
kann
man
das
siidliche
Eck
des
Mi elauks ai ischen
in
d ei
Zonen
ein eilen:
1)
g,
¢
we den
in
allen
Posi ionen
meis ens
egelma ig
in
u’,
i e wandel ,
z.B.
g ig as,
ké ' 'i
Akk.
"die
Kuh”.
Das
is
das
Te i o ium
on
Geguzine,
Kaugonys,
Palémené,
Papa éiai
(nach
de
neuen,
on
A.Gi denis,
Z.Zinke iéius
o geschlagenen
Klassi ika ion
de
li auischen
Dialek e
geho
dieses
Gebie
zum
Sudauks ai ischen);
2)
ans a
g,
¢
we den
un egelmaBig
u*,
i-
ausgesp ochen,
z.B.
é-Zuolas
”Eiche”,
s‘k'é-s a
” e sink ”
und
Zuolas,
s'k' *s a.
Diese
E scheinung
um aB
olgende
Siedlungen:
Pake iskés,
G ipiskes,
Uziguos is,
Me giskés,
Bu i-
monys,
K iauniai,
Punia,
Zaga iai;
3)
i
ans a
e-
wi d
nu
in
de
Fo men
des
Pa izipiums
p e i i i
ausgesp ochen,
z.B.
bijdjes,
bijdjg
>
b'ijé-7i-s/-is,
big
6-78"
/-4
*e sch ocken”
und
(¢,
s¢
>
i ,
#7:
”
jene,
diese”.
Das
Gebie
um a8
Balbié iskis,
3
Boies
.
o-
Pid
,
2
-
ys
~a
ee
Bi S onas,
Da suniskis,
Jiéznas,
KaiSiadé ys,
P ienai,
ZieZma iai
(nach
de
neuen
Klassi ika ion
de
Dialek e
gehd en
die
Munda en
de
zwei en und
de
d i en
Zone
zum
Wes aukS ai ischen
on
IXKaunas).
Dami
wa e
das
Isophon
de
Pa izipien
¢
>
-/i
als
wes liche
G enze
des
Vo dzukischen
zu
hal en.
A.Salys
ha
au
dieselben
phonomo phologischen
Me kmale
wie
Dzukischen
hin-
gewiesen,
die
in
den
siidlichen
Un e munda en
des
Mi elauks ai ischen
geb auch
we den,
z.B.
ma 'd%
”ich
habe
gesehen”,
bi- au
”ich
wa e”,
bi- ai
”du
wa es ”
(das
haben
manche
spa e
als
G enze
des
Vo dzukischen
gehal en).
Die
Isomo phe
on
diesen
Fo men
um assen
doch
e schiedene
Te i o ien
de
Un e munda en,
sie
allen
mi
keinen
Isophon
des
Wandels
g,
¢
zu
u'/u
baw,
i*/i
zusammen.
92