Dėl priedzūkio ir jo ribų

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXXIV (1994) LIETUVIŲ KALBOS TARMĖS IR JŲ TYRINĖJIMAI Kazys MORKŪNAS DĖL PRIEDZŪKIO IR JO RIBŲ Kazimieras Jaunius pirmą kartą studijoje "Lietuvių kalbos priegaidés” (1899 m.), vėliau — po mirties išleistoje — "Lietuvių kalbos gramatikoje" (1911—1916), nurodydamas svarbiausias lietuvių tarmes, be kitų (vakarų ir rytų) aukštaičių, dar skyrė vidurio aukštaičių patarme!. Antanas Salys pir- mas plačiau aptarė šios (jo terminu — viduriečių aukštaičių) patarmės svar- biausias ypatybes bei skirtybes nuo vakarų ir rytų aukštaičių. Nuo pirmųjų vidurio aukštaičiai skiriasi priebalsio I prieš € (ir e, ei) kietinimu, nuo antrųjų — balsių ą, ę (taip pat -a, -e < *-an, *-én) ir dvigarsių am, an, em, en islai- kymu (kaip vakarų aukštaičiai). A.Salys gana tiksliai nurodė ir šios patarmės plotą? (ribas). Vytauto Didžiojo universitete skaitytame lietuvių dialekto- logijos kurse jis taip pat pridūrė: "Kaip kitur, taip ir viduriečių aukštaičių pasieniuose yra tokių vietų, kur prasilaužia kaimyninės ypatybės, vadinamos sporadinėmis"*. Šią pastabą A.Salys iliustravo vienu, bet turbūt būdingiau- siu pavyzdžiu — minėtų aukštaičių ploto pietiniu kampu. Pietinį vidurio aukštaičių kampą, turintį kai kurių bendrų ypatybių su dzūkais, A.Salys pavadinopriedzūkiu. Tas terminas ir dabar gana daž- nai vartojamas lietuvių kalbininkų darbuose, tačiau jo turinys ne visų visiškai vienodai suprantamas. Pavyzdžiui, sąvoka priedzūkis aiškinama: "pietinių vi- durio aukštaičių tarmė, kurioje esama dzūkų tarmės ypatybių"*; "vakarinių ir vidurinių aukštaičių tarmės, prisišliejusios prie dzūkų, plotas”®; "K.Jauniaus — A.Salio lietuvių tarmių skirstyme priedzūkiu vadinama kai kuriomis ypa- tybėmis dzūkams artima, bet pati nedzūkuojanti vidurio aukštaičių patarmės dalis (tarp Alytaus, Balbieriškio, Jiezno, Užuguosčio, Butrimoniy”®. Kartais šiai (priedzūkio) sąvokai teikiama ir aiškiau neapibrėžta geografinė reikšmė — gretimų aukštaičių pakraštys, susisiekiantis su dzūkų tarmės plotu ar pan. 1 Plg. Drotvinas V., Grinaveckis V. Kalbininkas Kazimieras Jaunius. V., 1970. P. 66—68, 165. 2 Plg. Salys A. Kelios pastabos tarmiy istorijai // Archivum Philologicum. K., 1933. Kn. 4. P. 28—29 ir žemėlapį; Sa ly s A. Raštai. Roma. 1992. T. 4 (Lietuvių kalbos tarmės). P. 109—114 ir žemėlapį. 3Salys A. Raštai. T. 4. P. 113. 4 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (II leidimas). V., 1972. P. 607. Iš esmės toks aiškinimas liko ir šio žodyno III leidime (V., 1993. P. 598), plg.: "pietinių vidurio aukštaičių šnekta, turinti dzūkams būdingų kalbos ypatybių". 5 Lietuvių kalbos žodynas. V., 1976. T. 10. P. 631. 18) Gaivenis K,Keinys S. Kalbotyros terminų žodynas. K., 1990. P. 84 A.Salys priedzūkiu, kaip minėta, vadino pietinį vidurio aukštaičių kamp arba teritoriją, “kur pasireiškia tik kai kurios dzūkų tarminės ypatybės*"“. Kokią teritoriją jis priedzūkiui skyrė ir kokias dzūkų ypatybes, "pasireiškian- ¢ias” toje teritorijoje, laikė svarbiausiomis? Vytauto Didžiojo universitete skaitytame A.Salio lietuvių dialektologijos kurse nurodomos šios svarbesnės priedzūkio ploto gyvenamosios vietos: Bal- bičriškis, Jieznas, Prienai, Punia, o vėlesniame straipsnyje "Lietuvių kalbos tarmės" — dar Birštonas, Darsūniškis“. Iš ypatybių, suartinančių minėto ploto šnektas su dzūkais, A.Salys pir- miausia nurodė balsių g, ę virtimą u:, i:. Tiesa, tas virtimas ne visur nuo- seklus. Pavyzdžiui, Jieznė sakoma grūštas ‘graitas’, bet izgr's- $k ‘isgrezk(i)’, tarp Alytaūs ir Balbiériskio — grūštas, gru-77-t'ie ‘grazyti’, su-s"s ‘Zasis’, pa- sakoma ir Ki-s'tlie ‘kesti’, ku-s'n'i-s "kasnis" šalia kd-s't'(ie) ‘kasti’, ka: ‘ka’, ta: ‘ta’. "Gana plačiai čia girdėti tariant: fi st(ie), stki's, suki., mani, tavi-~ testi, sūkęs, sūkę, mang, lav (mangs, manė, tavęs, tavė)"“,o vietoj te, tenai(s) dar daug kur ti, t'i-nai(s). Įvairiose žodžio pozicijose ¢, ę virtimo u-, 7 ir kitas izofonas gerokai pa- tikslino vėlesnieji minėtų vidurio aukštaičių ir gretimų šnektų tyrimai: dau- giausia šeštajame dešimtmetyje užrašyti duomenys "Lietuvių kalbos atlasui”, pastarųjų metų dialektologinės ekspedicijos", taip pat vienos kitos šnektos aprašymas diplominiuose darbuose*!. Balsių ą, ¢ virtimo u'/u, i'/i atvejų pasitaiko daug didesniame vidurio aukštaičių ploto pietiniame kampe, negu nurodė (tiesa, tik apytikriai) A.Sa- lys. Pagal virtimo intensyvumą šį kampą galima dar skirti į tris dalis (zonas). 1. Įvairiose žodžio pozicijose ą, ¢ dėsningai verčiami u-, £* (nekirčiuotoje pozicijoje — wu, 1) kairiojo Neries kranto Gegužinės, Kaugonių, Palomenės, Paparčių apylinkėse, iš vienos pusės (pietryčių) besiribojančiose su vakarų dzūkais, iš kitos pusės (šiaurės rytų) — su rytų aukštaičiais, žr. 1 pav. Šio- se apylinkėse tariama: t:žalas/tižolas ąžuolas", gri-stas ‘graztas’, kus'n'ė- lis ‘kasnelis’, žusū' ‘Zasy’, š'vks't! "švesti", grtižimas ‘grezimas’, anu’ ‘ana’, ta: ‘ta’, baltu ‘balta’, kdr'v'i ‘karve’, da ris ‘dares’, da-r'i ‘dare’. Dažniausiai taip tariama ir dešiniojo Neries kranto Padaigy, Ūpninkų apylinkėse, nors čia pa- sakoma ir d-Zulas||1i- Zulas ąžuolas", žashs “žąsis ||žūrs'lis ‘zasys’, ka-||ki- ‘ka’, K'.ta||K. tu kita’? " Plg. šiame ” Lietuvių kalbotyros klausimy” tome skelbiamą A.Salio 1972 m. kovo 11 i. laišką W.R.Schmalstieg'ui. 8 Plg. Salys A. Raštai. T. 4. P. 113, 303. 9.5'a1 ys A. Raštai. T. 4. P. 304. i 10 Vilniaus pedagoginio universiteto studentų 1991 m. dialektologinė ekspedicija Žaslių apylinkėse (vadovė — doc. D.Mikulėnienė), Lietuvių kalbos instituto 1992 m. dialektologinė ekspedicija Balbieriškio apylinkėse (dalyviai: E.Grinaveckienė, L.Grumadienė, D.Mikulėnienė, K.Morkūnas, V.Pranskūnaitė, A.Vidugiris). il švenčio nyte B. Žaslių tarmė. Dipl. d. (rankr.). Vilniaus universitetas, 3080 Grenda C. Palomenės tarmė. Dipl. d. (rankr.). Vilniaus universitetas, ? Dešinio jo Neries kranto Čiobiškio, Gėlvonų apylinkės, kurias A.Salys priskyrė 85 2. Maždaug nuo Naujųjų Kietaviškių (Kaišiadorių r.) toliau į pietų einanti balsių g, ¢ désningo virtimo uw’, 4 izofona sutampa su vakarų dzj ky riba (vietoj č, dZ ir t, d prieš 4, y, į, ie tarimo c, dz izofona). Nuo šio; izofonos į vakarus siaurame vidurio aukštaičių ruože (žr. 1 pav.) — Pakertis kės (Kaišiadorių r.), Gripiškės, Užuguostis (Prienų r.), Mefgiskés (Trakų r.) Butriménys, Kriauniai, Punia, Žagariai (Alytaūs r.) — uu“, 1 vietoj kirčiuo. tų ir nekirčiuotų ¢, ę žodžio kamiene tariami nedėsningai, tačiau gana daž. nai, pvz., d'žuolas, ki's'n'is/ku-s''i-s ‘kasnis’, si-spara/su-spara *sąspara? grūštas, ri-slas ‘rastas’, tū*so ‘taso’, Zi's'i-s ‘Zasys’, u'žuolė" lis, u Zuolin'is gru-§t'e-lis, ru-s'U'é- lis, ustu-s'i- tas ‘uztasytas’, Zu-s'@le-s; ¢'i-sta ‘gesta’, grii-. Za ‘grezia’, n'el!i-s ‘nekes’, s'W'i-sta ‘skesta’, gr'i- Fimas ‘grezimas’ ir d*žuolas kd-s'n'is/ka-s'n'i-s, kars't! ‘kasti’, gra-stas, ra-stas, $a-la, ‘Sala’, 2d-s'is, dra sumas ‘drasumas’, dra*sūs ‘drasus’, br'é sta ‘bresta’, g'é-sta, gr'é: a, sk'é-sta gr'e:žimas. Žodžio galūnėje (išskyrus būtojo laiko vyriškosios giminės dalyvių vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko formas) čia dažniausiai išlaikomi €*, pvz., and“ ‘ana’, ta“ ‘ta’, viena: kafta: ‘viena karta’, balta“ sena: “baltą sieną'; kū“t'e* ‘kate’, p'£*la" ‘pele’. | 3. Dar toliau į vakarus nuo aukščiau minėtų vietų (zr. 1 pav.) - Darsūniškis, Kaigiadérys, Kalviai, Krdonis, Žiežmariai (Kaišiadorių r.), Bal biėriškis, Birštonas, Jičznas, Nemajūnai, Prienai (Prienų r.), Ūdrija (Aly- tals r.) — vietoj ą, ¢ žodžio kamiene wu-, ir pasitaiko labai retai, pvz., su'spard “sąspara' (Kaišiadėrys), gr's- Za ‘grezia’, gr'i- #imas ‘grezimas’ ( Birs- tonas, Darsūniškis, Kalviai, Krūonis, Žiežmariai), sū'spara||sa"spara, gr'i-š't! ‘greiti’, gr'i-Za (Prienai), grt, Kis "kęsti" (Nemajūnai). Dažniausiai čia sakoma: d:Zuolas, kd-s'n'is/ka-s'n'i-s, kd-s't! sd*spara/sa"spara, gra-stas, rastas, Sala, Za-shs, br'é-sta, s'k'é: sta, gr'é:Za, gr'e-3't, Ke st! dh'e-s't. Siame ruoze daugiausia dėsningai ę virsta i"/i. tik tam tikrų žodžio formų gale. Iš jų pirmiausia minėtinos būtojo kartinio laiko veikiamųjų dalyvių vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko formos, pvz., D'ijd-ji-s/b'ijd-jis ‘bijojegs’, glir'd'é jis /-is ‘girdéjes’, ma-t%-s/-is ‘mates’, Aižgūlas/ -ws ‘isgulgs’, b'ijé-ji' /-i ‘bijoje’, glir'dé-ji /-i ‘girdéje’, mat: /-i ‘mate’, ziZguln-/-u ‘iSgule’. Tik pačiame šio ruožo vakariniame pakraštyje minėtų dalyvių formos pasitaiko dvejaip tariamos, pvz., b'lijd“ji", bet daž- niau buve's, jd-je* (Krūonis), jé-jis, b'ijé-ji, bun'i, ke-tn ‘kéle’ greta di-r'es, (pa)ma-t'es, rises (Ziezmariai), uzdug'is, uZdugi- ir (rodos, rečiau) uždug'e*8, uzdug'e: (Balbičriškis), gūm'i“s, tur'é-jirs, j6-5i, p'ripra-ti- greta retesnių n'e- bleigle:s ‘nebaiges’, apv'ef't'e-s (Udrija). k, vidurio aukštaičiams (žr. 2-oje išnašoje minimus jo darbus), iš tikrųjų tiek dvi- garsių am, an, em, en tarimu (verčia um, un, im, in), tiek kitomis vokalizmo ypatybėmis (pvz., žodžio galo balsių redukavimu) sutampa su gretimų Pabaisko, Sirvintų apylinkių rytų aukštaičiais, plg. Morkūnas K. Rytų aukštaičių pietinės tarmės fonetika // Lietuvių kalbotyros klausimai. V., 1960. T.3. P.8 tt.; Zin k e- viéius Z. Lietuvių dialektologija. V., 1966. P. 53 tt., 96 tt., Zemel. Nr. 1; Lietuvių kalbos atlasas. T. 2 (Fonetika). V., 1982. Zemél. Nr. 6, 68—72. 86 Taip turėtų būti tariamos ir tos pačios būtojo dažninio laiko dalyvių (pvz., bijédaves, bijédave) galūnės, tačiau tų dalyvių formų ne iš visur užrašyta. Kaip ir būtojo laiko dalyvių formos su -1*s/-is, -i* /-i, visose trijose pie- tinio vidurio aukštaičių kampo minėtose dalyse vartojami prieveiksmiai (ar dalelytės) £4-<tę (kai kur ir 'i-nai/t'i-ndi, ti"nais ‘ten, tenai’) ir š4*< šę (pas- tarasis prieveiksmis ne iš visur užfiksuotas). Pietvakariniame pakraštyje — Balbiėriškio, Prienų apylinkėse — t4 ir t'ė* kartais maišoma net to paties kaimo žmonių (t'ė- dažniau taria jaunesnės kartos atstovai). Balbiériskio ir gretimų apylinkių vietiniai gyventojai, sakantys t“ (ir š4"), savo vakarų bei šiaurės vakarų kaimynus, tariančius 1'ė*, vadina t e k- šiais. Plg. vietos žmonių pastebėjimus: vad'i"davo:m i“ p'r'ienu“ [Prienų] pūs'e: t'eks’zis || m'ė-s daū(k) „kas sarko:m | in’_t/i-] in/ t'i-nai | 0: ir p'r'ienu“ pūs'e:| in" t'ė-| in" t'enai || t'e-v'é:l'is [mano sake] | in’ t'i-| Oo__ mama nuo p'r'ienu“| in' t'e-|| mama iš t'ekš'ū'|| mama nud m'é-d’'v'is'u-| kun'ig'is’k" u-[Médvisiai, Kunigiškiai — Balbiėriškio apylinkės šiaurės vakarų dalies kaimai] || jié t'ekš'aei | už bal'b'iė- r'iš'k'o“ ap'ié š'eš'is k'ilom'etrus || mafdo“sai | put'r'is’ i | rūdž'akamp'ai | zaga-r' zi [Mardosai, Putrisiai, Rūdžiakampiai, Žagariai — kaimai į pietus nuo Balbiériskio] n’e_t'eks'zi || (Juozas Marčiulynas, 1920 m. gimęs ir gyvena Pūtrišiuose). kun'ig'iš'k'uos'e | vartuosė [Vartai — Balbiėriškio apylinkės šiaurės vakarų dalies kaimas] š'n'ė-ka k'it'ėp | gr'i-nai l'ietūv'iškai | t'eks'zei || (Paprūdžiai, Balbiėriškio apyl.). Tas pravardžiavimas skirtingai kaimynų šnektai apibūdinti girdėtas ir pla- čiau: teksiar (vns. vard. teksys) Alytaus, Krėkialaukio apylinkėse, tėkšiai (vns. vard. tėkšis) Krūonio, Simno apylinkėse?!*?. A.Salys dar nurodo ir plačiai priedzūkyje girdimas formas man'i-~ mang, tav'i-~ tavę, vartojamas vietoje manęs, manė, tavęs, tavė!*. Tačiau pastaro- sios formos, kurių kilmė nėra visai aiški!“, būdingos ne tik pietiniam vidu- rio aukštaičių kampui, bet daug didesniam šių aukštaičių plotui, pagal rytų aukštaičius nusitęsusiam į šiaurę — Jonavos, Šėtos ir kt. apylinkėms. Tiesa, tos formos vienur vartojamos tiek vienaskaitos kilmininko, tiek ir galininko reikšme, kitur jomis reiškiamas vienas katras iš tų linksnių, žr. 1 pav.1®. A.Salio, kartais ir kitų kalbininkų, minima ir dar viena pietinio vidurio aukštaičių kampo fonetikos ypatybė: uo virtimas wa ar net va, pvz., dudda ‘duoda’, dudna/dvana ‘duona’, kudlas ‘kuolas’, duanūk'ė-/dvanūk'ė ‘duonu- ké’, vandud/vandvd ‘vanduo’. Galima pridurti, kad ir vietoj ie čia tariama 13 Plg. Lietuvių kalbos žodynas. T. 15. V., 1991. P. 1134. 14 Salys A. Raštai. T. 4. P. 304. 18 Plg. Zinkevičius Z. Lietuvių dialektologija. P. 298—299. i | 49, Dėl negimininių įvardžių vns. kilmininko ir galininko formų man'į-, fav's paplitimo dar plg. Lietuvių kalbos atlasas. T. 3 (Morfologija). V., 1991. P. 78—79 ir žemėl. nr. 72—73. 87 (ne visų vienodai ryškiai) iea/ia:/je, pvz., plicanas/p'ienas/piénas “pienas? šičanas/šiūnas/šijėnas ‘Sienas’. Tačiau toks uo, ie ryškesnis tarimas bū- dingas tik nedideliam plotui — Jiezno, Užūguosčio, Nemajūnų (Prienų r.), Butrimonių, Pivašiūnų, Punids, Žagarių (Alytaus r.) apylinkėms. Visomis kryptimis tolstant nuo to "židinio" wo, ie pabaigos paplatėjimas silpnėja ir iš klausos sunkiau skiriamas!". 3 A.Salys nurodė ir vieną kita vidurio aukštaičių pietinio kampo bendrą sul dzukais morfologijos (morfonologing) ypatybę: būtojo kartinio laiko formas) mats ‘macian’, v'ed> 1 ‘vedziaun’ (be afrikatų pagal mates, vedei, mate, védé), tariamosios nuosakos formas bi: tau ‘biiciau’, bi-tai "būtum" (naujesnieji ty- rimai rodo, jog tvirtapradés šaknies tariamosios nuosakos formų priegaide | šiose tarmėse virsta tvirtagale, t.y. tariama bi-tau, bū'tai'*). Pastarųjų formų bei é-kamieniy daiktavardžių daugiskaitos kilmininko d'ė-d'u:(dė-du:) ‘dédziy’, gi-va thu gyvačių", atsiradusio dėl kitų linksnių poveikio, šiaurvaka- | rines izomorfas kai kurie kalbininkai linkę laikyti ir priedzūkio šiaurvakarinėd riba!?. | Iš tikrųjų šių būtojo kartinio laiko vienaskaitos pirmojo asmens (matbū/ mallet, vV'edbū/s'ed'eū), tariamosios nuosakos vienaskaitos pirmojo asmens (n'ėštau/n'eštau) ir antrojo asmens (n'ėšlai/n'eštai) formų izomorfos nesutam-- pa??. Be to, nė viena iš tų (trijy) izomorfy neapima viso vidurio aukštaičių pietinio kampo, kuriame būtojo kartinio laiko veikiamųjų dalyvių vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos formų -ęs, -ę > -1*8/-is, -i/-i, o vietoj t¢ tariama £4. Antra vertus, tos izomorfos apima mažesnį (matbū/mat'eū ir n'ėštau/n'eštau) ar didesnį (n'ėštai/n'eštai) vakarų aukštaičių pietrytinį pa- kraštį, žr. 1 pav. | Minėtos be afrikatų daugiskaitos kilmininko formos ne visai nuosekliai vartojamos pačių dzūkų, o už jų ribos tuo labiau*!. Todėl jų paplitimo tiks- lig šiaurvakarinę izomorfą nustatyti sunkiau. Viena kita to (gaid'ū ‘gaidziy’, b'it'u:/b4.t'u) tipo forma už dzūkų ribos, pavyzdžiui, užfiksuota Balbiėriškio, Čišbiškio, Upninkų (Padaigų k.) apylinkėse. Taigi beveik kiekvienos iš aptartų ypatybių paplitimas daugiau ar ma- žiau skiriasi, t.y. nesudaro visiškai sutampančių izoglosų (izofonų, izomorfų) pluošto. Vis dėlto kuri iš tų izoglosų laikytina šiaurvakarine priedzūkio riba? Viena iš svarbiausių vakarų dzūkų vokalizmo ypatybių, skirianti juos nuo artimiausių kaimynų vidurio (suprantama, ir vakarų) aukštaičių — balsių g, ę virtimas u-, 7*. Plotą už tų dzūkų šiaurvakarinės ribos su minėtos ypatybės gausesniais ar retesniais reliktais turbūt ir reikėtų laikyti priedzūkiu. Toli- k * - 17 plg. Zinkevičius Z. Lietuvių dialektologija. P. 86—87; Lietuvių kalbos atlasas. T. 2. P. Tf—82 ir žemėl. nr. 66, 67. i Plz. dviskiemeniy veiksmazodziy tariamosios nuosakos III a. formų kirčiavimą: Lietuvių kalbos atlasas. T. 2. P. 128 ir žemėl. nr. 109. | Plg. Vidugiris A. Svarbesnieji pietinės Lietuvos Panemunių tarmių bruožai // Panemunių dzūkai. V., 1970. P. 44—45. J 20 Plg.Lietuvių kalbos atlasas. T. 2. Žemėl. nr. 80; T. 3. Žemėl.nr. 103—105 k ir p. 107—109. i 21 Plg, Lietuvių kalbos atlasas. T. 2. P. 95—96. i Ru Slam 88 "9483 ‘sue, 149] ‘tupw/ 1 an) ‘1 upw ‘188 ‘sua — g1 ',s2Ae1 ‘sduely, 240} ‘Qudwl "WILY SUA — ZT ‘WUNISDU, 1153 U 10159 U — [1 (Neu, npysa u/nvysau — OY 'nvizpan ‘nviow [oda (RCPaa) no pao ‘(n Crow) na pw — 6 ‘asgunied oyuruipres "SŠp Ii ‘sua fnaApep fiffiureryiaa oyrep ofojnq tą (rerpjesonu ansia au) 1/4 < 5 — g ‘(NeIAI) rerpyesonuau ‘nL 3 D — 1 “1 ‘nm egsIla reisneruzep asol1zod orzpoz asolareal 3 “d — g *soja1A otynzpalid sousapip SOWIUIW OI[RS'Y — G ‘lerdlejsyne ounpla — ‘equ sulreyea fiynzp — £ ‘equi auraeyeA inreisyne M41 — g ‘equ saundi (jeg y [e8ed) fidreisyne fueyea — | ‘spjnzpaiig "aed T SMA i y Ld we Ws Xx ¥ Tr on RD“ 99 Eras 092717 ora X Xk X RT Vx ri A iki 29 -o us6 oN ow: SEN sz o SA m) © al (3 rd o od — 457 @ L oeėjeoa [2 “a fone x“ ima tas o 8 Par i 7, .0 "65 x, © 895 L ==} 9 į €l Leet er iš= O) I 0at0 ¢ yyy MAAN 7 ue” SoWIANS o R9 miausias priedzūkio pakraštys — kur būtojo kartinio laiko veikiamųjų dalyvių vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko formos pasitaiko su galūnėmis -1*8/-is, -i+ /-i. Ten baigiasi ir 14“, tinai tarimas. : Sis priedziikiui skirtinas plotas kick didesnis (toliau nusitęsia į šiaurės rytus) už tą, kurį apytikriai nurodė A.Salys. Tačiau jis, kaip ir nurodytas A.Salio, beveik ribojasi vidurio aukštaičiais; iš vakarų aukštaičių tiktai Mari. jampoles rajono pietvakariniame pakraštyje greta jé-jes, gir'd'ej jes, Ve, se kai kur pasakoma ir jo-ji's, gir "dé jirs, Vi, ši (Gelčiai, „Gudėlių apyl.). Priedzūkio sąvokos, suprantama, nerandame naujojoje lietuvių kalbos tar- mių skirstymo ir tarmių pavadinimų sistemoje. Šio skirstymo autoriai, — A.Girdenis ir Z.Zinkevi¢ius, — pirmiausia atsižvelgdami į vokalizmo ypaty- bes, iš aukštaičių tarmės išskyrė tris pagrindines patarmes: vakarų, piety ir rytų aukštaičių. Aukščiau aptartasis priedzūkio plotas padalintas dviem iš šių pagrindinių patarmių: šiaurinė dalis (Gegužinė, Palėmenė, Žasliai) atite- ko pietų aukštaičiams (buvusiems vakarų dzūkams), o didesnioji pietinė dalis (Balbiériskis, Jieznas, Uzuguostis, Žiežmariai), kaip ir visi kiti vidurio auks- taičiai priskirti vakarų aukštaičiams. Kartu ši pietinė (priedzūkio) dalis yra tipiška vakarų aukštaičių kauniškių periferine šnekta, turinti daug pereinamų pietų aukštaičių patarmės ypatybių, o šiaurinė dalis — pietų aukštaičių patar- mės periferinė šnekta su kai kuriomis rytų aukštaičių širvintiškių ypatybėmis (pvz., nekirčiuotų ilgųjų balsių trumpinimas). | Geriau suprasti Neries (žemupio) ir Nemuno tarpupio šnektų susidarymą, įvairių kalbos reiškinių paplitimą (izoglosas) ateityje galbūt padės to kraš- to istorijos, lėmusios ir kalbinės padėties kitimą, visapusiškos studijos. Šio krašto šnektų pokyčius daug kas lėmė ir pastaraisiais dešimtmečiais. Be visų lietuvių tarmių kitimą veikusių ar tebeveikiančių priežasčių, labai svarbi yra ta aplinkybė, jog Neries ir Nemuno tarpupyje įvyko gana akivaizdi gyventojų kaita (migracija) dėl didelių Kaūno, Elektrėnų, Krūonio elektrinių statybos“ (išnyko ištisi kaimai, išaugo nauja didelė miesto tipo gyvenvietė Elektrėnai). Daugelis šio krašto šnektų ypatybių nyksta ir dėl bendrinės lietuvių kalbos poveikio. Todėl ir kai kurios pritdzūkį skiriančios ypatybės pastaraisiais me- tais girdėtos jau tik iš senosios kartos vietinių žmonių. Priedzūkio ir gretimos gyvenamosios vietos (žr. 1 pav.) Gyv. vietos Gyv. vietos Rajonas Apylinkė (punkto) Nr. pavadinimas* 497 Betėgala Jonavos Kulvos 498 Padaigai i Upninky 499 Gegužinė Kaišiadorių Zūbiškių 500 Mančiušėnai Širvintų, Jonavos Gėlvonų (Širvintų r.), * Gyvenamųjų vietų (punktų) numeriai ir pavadinimai tokie, kaip "Lietuvių kalbos atlaso" (V., 1977—1991. T. 1—3). Vienos kitos gyv. vietos administracinis pavaldumas šiuo metu gali būti kiek pakitęs. 90 518 519 520 521 535 536 537 538 539 540 550 552 553 554 559 556 557 568 569 570 571 572 573 574 5715 5716 586 587 588 589 590 591 592 593 594 605 606 607 608 609 610 611 612 Užūsaliai Palémene Čiobiškis Mūsninkai Pravieniškės Rumšiškės Kaišiadorys Žasliai Paparčiai Kernavė Skriaūdžiai Garliava Margininkai Krūonis Žiežmariai Natijosios Kietaviskes Vievis Ąžuolų Buda Mozūriškės Išlaužas Darsūniškis Kalviai Pakertiškės Kaugonys Dau girdiškės Rykantai Sasnava Plūtiškės Pašlavantys Prienai Birštonas Jiéznas Uzuguostis Margiskes Semeliškės Ketūrvalakiai Marijampolė Igliauka Naujėji Ūta Balbiėriškis Nemajūnai Butrimonys Gripiškės Jonavos Kaišiadorių Širvintų » Kaišiadorių „ „ „ „ Vilniaus Prienų Kaūno ” Kaišiadorių „ „ Trakų Marijampolės Prienų „ Kaišiadorių „ „ » Traky ” Marijampolės „ Prienų „ Trakų ” Vilkaviskio Marijampoles Prieny Prieny į Alytaūs, Prienų Alytaūs Prienų Upninky Uzusaliy Palomenės Čiobiškio Mūsninkų Rumšiškių „ Kaišiadorių Paparčių Dūkštų Skriaudžių Garliavos Taūrakiemio Krūonio Žiežmarių Kietaviškių Gavaltuvos Veiverių Išlaužo Vilūnų Kalvių Žiežmarių Paparčių Rusakalnio Bražuolės Sasnavos Guobų Naujosios Ūtos Birštono Jiézno Lielioniy Ubiškių Semeliškių Ketūrvalakių Igliaukos Naujosios Ūtos Balbiėriškio Birštono (Prie- nų r.), Punios Butrimonių Lielionių 91 613 Aukstdvarys Traky Ubiškių 623 Vilkabaliai Vilkaviškio Rasių 624 Liudvinavas Marijampolės Meškūičių 625 Daukšiai » Padovinio 626 Gelčiai P Gudeliy 627 Udrija Alytaūs Krėkialaukio |! 628 Kriauniai 2 Dubėnų, Luksnėnų 629 Žagariai » Punios 630 Pivašiūnai „ Pivašiūnų 631 Onuškis Trakų Onuškio 638 Liubavas Marijampolės Liubavo 639 Kalvarija 3 640 Zelsva 7 Liudvinavo 642 Simnas Alytaus Simno 644 Alytus Alytaūs ZUR FRAGE DES VORDZUKISCHEN UND SEINER GRENZEN Zusammenfassung Den sūdlichen Teil der Untermundart des Mittelaukstaitischen (sie hat von den anderen aukstaitischen K.Jaunius unterschieden) hat A.Salys vordzukisch (priedza- kis) bezeichnet. Diesen Terminus gebrauchen nicht selten auch andere Linguis- ten, doch verleihen sie ihm nicht immer dengleichen Inhalt. Vordzukisch ist nach den Worten von A.Salys das Territorium (es umfaBt Siedlungen von Balbiériskis, 2 Ley. “m 2 . “ax Birštonas, Darsūniškis, Jiéznas, Prienai, Punia), "wo nur manche Merkmale des jį , $s i , Dzukischen vorkommen”. Von diesen Merkmalen hat er vor allem den Wandel der Vokale g, allerdings nicht immer regelmaBig) zu «*, 1, z.B. gra*štas ru Stas tų , , "Bohrer", s'k'ė*sta / s'kiūsta "versinkt" erwihnt. Die spiateren Forschungen haben die Geographie dieser Erscheinung prizisiert. Nach der Intensitat des Wandels von diesen Vokalen kann man das siidliche Eck des Mittelaukstaitischen in drei Zonen einteilen: 1) ¢, ¢ werden in allen Positionen meistens regelmaBig in u*, i*verwandelt, z.B. gri‘stas, kar'wi Akk. "die Kuh”. Das ist das Territorium von Gegužinė, Kaugonys, Palomenė, Paparčiai (nach der neuen, von A.Girdenis, Z.Zinkevičius vorgeschlagenen Klassifikation der litauischen Dialekte gehort dieses Gebiet zum Sūdaukštaitischen); 2) anstatt ą, ¢ werden unregelmaBig u*, i* ausgesprochen, z.B. d-zuolas ”Eiche”, s'k'é'sta ”versinkt” und *Zuolas, s'kli*sta. Diese Erscheinung umfašt folgende Siedlungen: Pakertiskes, Gripiskes, Uzliguostis, Mefgiskés, Butri- monys, Kriauniai, Punia, Zagariai; 3) i* anstatt e* wird nur in der Formen des SR) wins w ve ps ce pn | DT T . Bos pv» . Partizipiums pretiriti ausgesprochen, z.B. bijdjes, bijoję > bijo-jits/-is, bijo*ji"/-i Sv !. A- . . . RT ”erschrocken” und tg, šę > ti“, ši" ”jene, diese”. Das Gebiet umfaBt Balbiériskis, Yi. Vara i sa 7 ites , : a o SE | Birštonas, Darsūniškis, Jiéznas, Kaišiadorys, Prienai, Žiežmariai (nach der neuen Klassifikation der Dialekte gehoren die Mundarten der zweiten und der dritten Zone zum Westaukštaitischen von Kaunas). Damit ware das Isophon der Partizipien ę > i /i als westliche Grenze des Vordzukischen zu halten. A .Salys hat auf dieselben phonomorphologischen Merkmale wie Dzukischen hin- gewiesen, die in den siidlichen Untermundarten des Mittelaukstaitischen gebraucht werden, z.B. matbū "ich habe gesehen”, bi‘tau "ich ware”, bū*tai "du warest” (das haben manche spater als Grenze des Vordzukischen gehalten). Die Isomorphe von diesen Formen umfassen doch verschiedene Territorien der Untermundarten, sie fallen mit keinen Isophon des Wandels ¢, ¢ zu u'/u bzw. 1° /i zusammen. 92