LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXXIV
(1994)
LIETUVIY
KALBOS
TARMES
IR
JY
TYRINEJIMAI
Willia nas
SCHMALSTIEGAS
PROFESORIAUS
ANTANO
SALIO
ATMINIMUI
AS
nuogi dZiai
gailiuosi,
kad
Siandien
negaliu
bu i
su
jumis,
a iau
esu
dékingas
sa o
ge am
d augui
i
kolegai
Algi dui
Sabaliauskui
uz
e ima
i
—
lie u iy
kalba
umpy
a siminimy
apie
ieng
i§
mano
mylimy
p o eso iy*.
Kadangi
ne ukus
bus
kon e encija,
ski a
p o eso iaus
Jono
Kazlausko
a mi-
nimui,
8i
a
pasakysiu
i
apie
ji.
Mano
pi mieji
ealiis
kon ak ai
su
lie u iy
kul u a
p asidéjo
1950
me y
udeni,
kai
a8
kaip
aspi an as
is ojau
j
Pensil anijos
uni e si e a
(Uni e si y
o
Pennsyl ania).
Pi mojo
semes o
me u
mano
p o eso iai
bu o
Al edas
Sennas
(Sla y
ilologijos
semina as),
Vincas
K é é-Micke i ius
( usy
kalba
(Russian
con e sa ion
and
composi ion),
a ybiné
usy
li e a ii a),
F anzas
Rosen halis
(a aby
kalba),
Ca l onas
Coonas
(an opologija)
i
An anas
Sa-
lys
(bulga y
kalba).
Kadangi
anais
laikais
sla y
kalby
sky iai
bu o
madi,
kiek ienas
akul e o
na ys
u éjo
a lik i
daugybe
uZda iniy.
Todél
p o .
A.
Salys
dés é
daba inés
bulga y
kalbos
ku sg.
Siame
ku se
mes
naudojomés
—
zymaus
usy
sla is o
S.
B.
Be ns eino
"'pamMaTuxka
6ou apcKo o
ASbIKa”.
]
Pensil anijos
uni e si e a
p o .
A.
Salys
a yko
po
An ojo
pasaulinio
ka o,
pak ies as
p o .
A.
Senno,
ku is
penk ojo
desim me io
pabaigoje
bu o
ipa eigo as
iku i
Sla y
kaiby
sky iy.
Be
sa o
bu usio
s uden o
A.
Salio,
A.
Sennas
aip
pa
pak ie é
V.
K é e-Micke i iy
i
P ang
Ska dziy,
a iau
bi a
gandy,
jog
Sis
a sisaké,
nes
neno éjgs
di b i
su
A.
Sennu.
Pi masis
isp dis,
ku j
man
pada é
A.
Salys,
bu o
eigiamas.
P o eso ius
bu o
nepap as ai
upes ingas
i
k uops us.
Jis
mums,
s uden-
ams,
da é
ne
ik
ge us
bulga y
kalbos,
be
i
bend osios
kaibo y os
pag in-
dus.
Kalbéjo
jis
gana
lé ai,
be
ga siai
i
aiskiai.
No s
jo
angly
kalba
bu o-
su
neZymiu
akcen u,
niekam
nebu o
keblumy
ji
sup as i.
(Ki aip
bu o
su
V.
K e e-Micke icium,
ku io
a8
i8
ik yjy
niekad
negi déjau
kalban
angliskai.
Kadangi
pi maisiais
mano
me ais
Pensil anijos
uni e si e e
lie u iy
kalbos
—
aS
nemokéjau,
su
V.
K é e-Micke iéium
isada
kalbéjau
usigkai.
P o .
V.
K é é-Micke idius
labai ge ai
mokéjo
lo yny
kalba
i
u bu
galéjo
leng ai
skai y i
angliskai,
be
man
susida é
ispidis,
kad
kalbe i
angligkai
jam
bu e
nepap as ai
sunku.)
P o .
A.
Salys
a odé
isada
ge ai
nusi eikes
i
d augiskas,
pasi uoses
*
Sio
s aipsnio
a ian as
angly
kalba:
Schmals ieg
W.
R.
To
he
memo y
o
P o esso
An anas
Salys
//
Li uanus,
1992.
V.
38,
N=
3.
P.
58—68.
44
ski i
be
galo
daug
laiko
aigkindamas
mums,
negud iems
ame ikiegiy
s u-
den ams,
isokius
g ama ikos
a
apsk i ai
ling is ikos
dalykus.
Man
a odé,
jog
ai
bu o
Zmogus
su
Sypsena
eide.
An ame
semes e
s udija au
daugelj
dalyky, ku iuos
bu au
p adéjes
pi majame,
be
ie oje
a ybinés
usy
li e-
a u os
a§
klausiau
V.
K é és-Micke igiaus
senosios
usy
li e a ii os
ku so.
(Jame
V.
K e é-Micke iéius
s engési
iSaiskin i
idu amziy
usy
epo,
”Sak-
més
apie
Igo io
zygi”,
painumus).
Vie oje
an opologijos
pas
p o . A.
Salj
p adéjau
s udijuo i
p usy
kalba
—
sa o
pi maja
bal y
kalba.
Pensil anijos
uni e si e o
knygynui
kazkaip
pa yko
gau i
kele a
J.
Endzelyno
”
Al p eussis-
che
G amma ik”
(Ryga,
1944)
egzemplio iy.
Sia
g ama ika
naudojomés
kaip
ado eliu.
AS
da
ebe u iu
egzemplio iy,
ku j
ada
nusipi kau.
An ajame
i selio
puslapyje
pa asy a:
Au lage
1000.
Daba
ai
u é y
bi i
bibliog a iné
e enybe.
Miusy
g upéje
bu o
ik
penki
a
Se8i
s uden ai,
be
p isimenu
ik ai
du
—
kazkoki
Williama Gibbona,
ie ini
ame ikie i,
kaip
i
a8,
i
An ana
Klima,
ku i
su ikau
1950
me ais
i
su
ku iuo
nuo
o
laiko
esame
d augai.
Tik iausiai
p o .
A.
Saliui
bu o
sunku
aiskin i
elemen a ia
bal y
ilologija
pe
p usy
kal-
ba.
Taéiau
galy
gale,
ma y ,
jam
ai
pa yko,
nes
iena
ka a
pasaké
mangas,
kad
aS
p adedu
sup as i,
ka
jis
méginas
pe eik i.
Visada
uoliai
mokiausi
i
gauda au
pakankamai
ge us
paZymius,
be
niekas
man
nebu o
leng a
i
daznai
is
ka o
nesup asda au
paskai os
esmés.
Po
iene iy
me y
s udijy
Pensil anijos
uni e si e e
1951
me y
udenj
pe -
ejau
|
Kolumbijos
uni e si e a,
ku
s udija au
pas
ga sy
p anciizy
kalbininka
And é
Ma ine .
1952
me y
pa asa j
bu au
pagauk as
j
ka ine
a nyba
i
ik ai
1954
me y
udenj
galéjau
sug iz i
{
Pensil anijos
uni e si e a.
Tuojau
p adéjau
lanky i
p o .
A.
Salio
lie u iy,
lenky
i
senosios
sla y
kalbos
ku sus.
1954—55
me ais
lie u iy
kalbos
ku so
klausé
ke u i
s uden-
ai,
a p
jy
bu o
ge as
mano
d augas
Samuelis
Le inas,
daba
ge ai
Zinomas
angly
ling is ikos
p o eso ius
Niujo ke.
Tais
akademiniais
me ais
apie
e-
cig
alanda
po
pie y
S.
Le inas,
Kos as
Os auskas
(ka ais
aip
pa
Vincas
Maciiinas)
i
aS
dagnai
susi ikda ome
Pensil anijos
uni e si e o
biblio ekos
p ieskamba yje
pasisnekuéiuo i.
Musy
ijulé,
.y.
S.
Le inas,
K.
Os auskas
i
a8,
pasi adino
Lie u os
pa io y
klubu,
ku io
Sakis
—
”Cikaga
Siandien
—
pasaulis
y oj”.
Miusy
lie u iy
kalbos
ado élis
bu o
pa asy as
ien
lie u iskai,
i
mes
daugiausia
juo
naudoda omés
mokydamiesi
pa adigmas,
kadangi
iSsamaus
lie u iy
kalbos
ado élio
angly
kalba
nebu o.
Man
odos,
ado élis
bu o
pa aSy as
kunigo
J.
S a kaus,
be
nesu
ik as,
nes
neZinau,
ku
as
ado eélis
daba
y a.
P o .
A.
Salys
sup a o
lie u iy
kalbos
g ama ikos
sunkumus
angliskai
kal-
ban iems
s uden ams,
odél
jis
dauguma
g ama ikos
dalyky
is e sda o
mums
p a yby
me u.
Manau,
kad
mes
isi
cia
ga ome
ge us
lie u iy
kalbos
g ama-
ikes
pag indus,
no s
p o .
A.
Salys
ne eiké
démesio
Snekamajai
kalbai.
Jis
aisyda o
miisy
aS o
da bus
g ei ai
i
upes ingai,
a si
niekada
nepa a g-
damas
nu odyda o
elemen a ias
misy
klaidas.
Tasyk
mes
skai éme
mine-
og a uo us
lie u iskus
eks us,
ku iy
dalis
galiausiai
bu o
isspausdin a
kaip
an asis
p o .
A.
Senno
"Handbuch
de
li auischen
Sp ache”
(Heidelbe g,
45
1957)
omas.
I8
pe spausdin o
Sios
knygos
egzemplio iaus
K.
Os auskas
ikalbéjo
j
mano
magne o ona
Lazdyny
Pelédos
”Pi slybas”,
ku iy
aS
a side-
jes
daugelj
ka y
klausiau
mégindamas
p amok i
Snekamosios
kalbos.
I8
Sio
ku so
§.
Le inas
ypaé
ge ai
a simena
pasakyma
”Aklam
kelio
nepa odysi”
(daba
A.
Senno
Handbuch
II,
19)
i ,
kada
ik
susi inku
5.
Le ina,
jis
man
8i
posaki
ka oja.
Bijau,
a
ik
jis
nepagal oja,
kad
Sis
p ieZodis
aiky inas
man.
(Samuelio
Le ino,
angly
kalbo y os
specialis o,
ne eike y
painio i
su
Jules
Le inu,
bal is u).
Senosios
sla y
i
lenky
kalbos
ku sus
p o .
A.
Salys
dés é
aip
pa
me odis-
kai
upes ingai
kaip
i
ki us
ku sus,
a¢iau
dés ydamas
ado a osi
ame ikieéiy
p ak ika
i
leido
s uden ams
be
ku iuo
me u
jj
pe auk i
sa o
klausimais.
S uden as
iena
ka a
jo
paklausé,
kaip
jis
ismokes
lenky
kalba.
A.
Salys
a saké,
jog
klausydamas
adijo
laidy,
kai
da
gy eno
Lie u oje.
Blogos
nuo aikos
p o .
A.
Sali
maéiau
ik
iena
ka a,
kai
policininkas
jj
nubaudé
uz
ne
ie oje
pas a y a
maSina,
—
isame
k a ale
nubaus as
bu o
ik
jis
ienas,
no s
ki y
maginos
aip
pa
s o éjo
neleis inoje
ie oje.
Is
p adziy
p o .
A.
Salys
u éjo
bi i
mano
dise acijos
ado as,
be
del
kazkokiy
adminis aciniy
p oblemy
bu o
nu a a,
jog
man
ado aus
p o .
A.
Sennas.
As
daznai
eida au
pas
p o .
A.
Salj
pagalbos
i
abu,
A.
Sen-
nas
i
A.
Salys,
daly a o
mano
baigiamuosiuose
dok o an os
egzaminuose.
Gali e
jsi aizduo i
mano
su ikima,
kai
iskilo
lie u iy
kalbos
Zodzio
kunigas
p oblema.
P o .
A.
Sennas
i ino,
kad
Siame
zodyje
po
an ojo
balsio
nosi-
nio
elemen o
niekada
né a
bu e,
.y.
niekada
nebi a
*kuningas
a
panasiai,
a iau
A.
Salys
mané
p ie3ingai.
Egzamino
me u
paklaus a
mano
nuomo-
nes.
Neno édamas
palaiky i
ienos
ku ios
pusés,
a sakiau,
jog
galima
kai
ka
pasaky i
i
ieno,
i
ki o
poZi io
naudai.
1956
me ais,
ga es
dok o a a,
is ykau
di b i
j
Ken ukio
uni e si e a
(Uni-
e si y
o
Ken ucky)
Leksin one
(Lexin on).
Vis
da
palaikiau
ySius
su
p o .
A.
Saliu
i
palikes
Pensil anija.
Daba
pasiiilé
jam
padedan
j
angly
kalba
i8 e s i
J.
Endzelyno
”Bal u
alodu
skanas
un
o mas”.
P o eso ius
mane,
jog
galé ume
p idé i
kai
ku ias
lie u iy
kalbos
pa adigmas,
i
ada
si
knyga
aip
pa
bu y
inkama
lie u iy
kalbos
ku sui,
ku iam
iko
ado elio
angly
kalba.
Jis
su ado
man
lie u iska
e ima
”Bal y
kalby
ga sai
i
o mos”,
is
p adziy
pa eng a
ado aujan
Jonui
Kazlauskui,
i
aS
p adejau
sj
p ojek a.
Galiausiai
A.
Salys
nuo
gio
da bo
pasi auké
i
baigiau
ji
su
la iy
kalbininko
Benjaminio
Jége io
pagalba.
Sis
da bas
esési
ilgai
i
pagaliau
bu o
isspaus-
din as
1971
me ais
an as e
”
Janis
Endzelins’
Compa a i e
Phonology
and
Mo phology
o
he
Bal ic
Languages”
(The
Hague,
Pa is:
Mou on).
P o .
A.
Saliui
aSyda au
egulia iai
i
u éjau
galimybe
gana
daznai
jj
ma y i,
ypaé
po
o,
kai
sug izau
a gal
j
Pensil anija
i
désciau
is
p adziy
La ae o
koledZe
(La aye e
College)
Is one
(Eas on),
o
éliau
Pensil anijos
als ijos
uni e si e e
(The
Pennsyl ania
S a e
Uni e si y),
ku
aS
laikausi
i
siuo
me u.
Jis
man
pa a inéjo
i
skolino
knygas
i§
asmenineés
biblio ekos,
kai
agiau
s aipsnj
”Li huanian”
(p.
287—300)
Thomo
A.
Sebeoko
edaguo ai
—
knygai
"Cu en
T ends
in
Linguis ics”
(1963),
The
Hague:
Mou on).
Tuo
me u
né
ienas
iS
musy
nezinojo,
ka
Zymi
inicialas
A.
p ie
Sabaliauskas.
P o .
A.
Salys
saké
manas,
kad
¢ia
gali
bu i
Albinas.
Taip
miisy
ge as
d augas
46
Algi das
Sabaliauskas
siame
s aipsnyje
apo
Albinu.
Va ydamas
popie iy
aplankus,
ap ikau,
jog
u iu
apie
uzina
p o .
A.
Galio
laisky,
agy y
nuo
1966
me y
iki
1972
ko o
27- os.
Jis
isada
bu o
suin e esuo as,
jeigu
galima,
padé i
lie u iy
kalbininkams
keliau i.
1966
me-
y
g uodzio
30
dienos
laiske
jis
asé:
”Nei
Kazlauskas,
nei
Maziulis
negali
*nosies
iskis i”
uZsienin
[...]
Man
ik
keis a,
kad
ek o ius
Kubilius
pe
Vil-
niaus
uni .
mokslo
me y
p adjZios
igkilmes
[...]
suminéjo
kaip
ik us
ak us,
kad
Kazlauskas
i
MaZiulis
yks a
i
JAV
i
P anciizija.
Ma y ,
ek o ius
ia
poli ika o.
Ne u edamas
Mask os
su ikimo,
iska
ieSai
paskelbe
i
iSga -
sino,
kad
Mask ai
paskui
bi y
nepa ogu
neigleis i.
O
neisleidimas
el
da
pa ody y
Mask os
k aila
uZsispy ima
i
nepasi ikéjima
ne
o icialiais
pa ijos
na iais
(abu
Kazlauskas
i
Madiulis
y a
pa ijos
na iai
i
bus
js oj¢
g ei¢iausia
ka je os
sume imais).
Jei
is
iek
neigleis,
isi
Vilniuje
apie
ai
daug
kalbes
i
keiks
” uskius”.
Tu é iau
Gia
p idu i,
jog
nei
p o .
A.
Salys,
nei
a3
nemanéme,
kad
y a
kas
no s
peik ina
bi i
pa ijos
na iu.
Mums
a odeé,
jog
iesiog
y a
gy enimo
ak as,
kad
be
kas,
kas
no i
Ta yby
Sajungoje
palaiky i
gy a
lie u iy
kul-
ii a,
u i
daugiau
Sansy
ai
da y i
bidamas
pa ijos
na iu.
P isimenu,
jog
as un ajame
desim me yje
méginau
ska in i
kai
ku iuos
sa o
d augus
lie u-
ius
ap i
pa ijos
na iais.
An a
e us,
negal oki e,
jog
a3
kada
no s
bu au
komunis as
a
p i a iau
komunis y
paZii oms.
Manau,
kad
daugelis
mano
kolegy
Pensil anijos
als ijos
uni e si e e
laiko
mane
i in
konse a y iu.
1968
me y
balandzio
5—6
d.
Pensil anijos
als ijos
uni e si e e
j yko
bal-
y
kalbo y os
kon e encija,
pa i
pi moji
Siau és
Ame ikos
Zemyne.
Pak ie iau
daugybe
zymiy
p anegéejy:
An ana
Klima,
Leona da
Damb i na,
Go dona
B.
Fo da,
E ica
P.
Hampa,
B.
Jége i,
Al eda
Senna,
Cal e a
Wa kinsa,
Wa -
ena
Cowgilla,
Valdi Zepa,
Henninga
Ande sena,
Jamesa
W.
Ma chanda,
Josepha
Lelj,
Da ida
Robinsona,
Jona
Kazlauska,
Vy au a
Maziulj
i
An a-
na
Salj.
Visi
pak ies ieji
a yko,
issky us
D.
Robinsona
(ku io
nebu o
uo
me u
JAV)
i
J.
Kazlauska
bei
V.
Maziulj,
ku ie
nega o
leidimo
keliau i
j
Jung ines
Ame ikos
Vals ijas.
A.
Salys
skai é
p anesima
”Kele as
pas aby
dél
lie u iy
kalbos
a miy
aidos”,
be ,
deja,
nepa eiké
spaudai,
odel
jo
i
né a
knygoje
”Bal ic
Linguis ics”
(Uni e si y
Pa k
and
London,
The
Pensyl-
ania
S a e
Uni e si y
P ess,
1970),
knygoje,
ku i
bu o
dedikuo a
Al edui
Sennui
i
ku j
p a a méje
pa adinom
Jung iniy
Ame ikos
Vals ijy
bal is ikos
Nes o u.
Taéiau,
an a
e us,
bu ome
laimingi
galédami
¢ia
isspausdin i
J.
Kazlausko
s aipsni
”Dél
bal y-sla y
daugiskai os
i
d iskai os
naudinin-
ko”
("On
he
Bal o-Sla ic
Da i e
Plu al
and
Dual”,
p.
87—91).
Kele as
ki y
s aipsniy,
neskai y y
kon e encijoje,
aip
pa
bu o
ij auk i
j
sia
knyga.
Véeliau
dziaugemés
sulauke
labai
palankios
V.
Maziulio
ecenzijos.
Pas ebéjau,
kad
p o . A.
Salio
anka
man
aéy i
laiskai
y a
lie u iy
kal-
ba,
o
spausdin i
maginéle
—
angly
kalba.
Tai
aigkin ina
uo,
jog
Pensil anijos
uni e si e o
sky iaus
sek e o é
spausdinda o
jo
angliskus
laiskus,
o
lie u isky
laisky
nespausdinda o.
P ie’
mano
pi maja
kelione
j
Lie u a
jis
asé
angliskai
(1968
ugpjudio
2
d.):
"Manau,
jog
su iksi e
daugeli
mano
anks esniy
kolegy
i
s uden y,
pa yzdziui,
J.
Baléikoni,
J.
K uopa,
K.
Ul yda,
J.
Senky
i
daug
ki y.
Pe duoki e
mano
s eikinimus.
Pe duoki e
mano
linkéjimus
i
Ins i u o
AT
di ek o iui
K.
Ko sakui”.
|
AS
bu au
pa ages
A.
Saliui
apie
J.
Kazlausko
knygg
i
jis
a saké
1968.
m.
ugpjicio
9
d.
laiske
(angliskai):
”Kazlausko
knyga
y a
labai
jdomi
i
ska inan i.
A
isiskai
su inku
su
jo
y imo
me odika:
pi mu inis
ilologo
uzZ-
da inys
u i
bi i
aiskin i
o mas
emian is
idine
kalbos
aida
i
ik ai
ada_
da y i
is adas,
susijusias
su
bal y
a
apsk i ai
indoeu opieciy
kalbomis.
Tagiau
knygos
pa adinimas
y a
klaidinan is
i
ne eisingas.
Tu é y
bu i
”Lie u iu
kalbos
is o inés
g ama ikos
klausimai”
a ba
kaip
okie¢iai
saky y
”Bei age...”
Da bas
is
ik yjy
y a
ilologijos
dak a o
dise acija.
Jis
apgyné-
ja
8
pa asa i,
i
Ta yby
Sajungoje
dak a o
dise acija
y a
labai
eikSmin-
ga
a lyginimui.
Klaidinan is
pa adinimas
is
ik yjy
y a
jspudingesnis
negu
©
»Klausimai”,
i
galbii
ai
bu o
s a biau
J.
Kazlausko
ka je ai”.
Bu au
nusiun es
p o .
A.
Saliui
gana
ne as ingo
1970
me y
ko o
10
dienos-
laisko
kopija.
Si
laiska
uome iniam
Pensil anijos
als ijos
uni e si e o
ice-_
ek o iui
p o eso iui
Pauliui
Al house’ui
siun é
L.
BaZano as.
Jame
aSoma:
”Rysium
su
akademiniu
apk o imu
(akanemuueckow
3a py2kennoc sio)
Vil-
|
niaus
als ybiniame
uni e si e o
p o eso ius
Jonas
Kozlauskas
(sic!)
negalés
a imiausioje
a ei yje
a yk i
j
Pensil anijos
als ijos
uni e si e a
skai y i
lie-
u iy
kalbos
ku so
paskai y.
Su
paga ba
L.
Bazano as,
TSRS
Auks ojo
i
specialiojo
idu inio
mokslo
minis e ijos
uZsienio
ysiy
aldybos
i gininkas”.
Ga es
Sio
laisko
kopija,
p o eso ius
A.
Salys
1970
m.
ko o
30
dienos
laiske
ase:
"I& ada:
Rek o iui
Kubiliui
nepasiseké
p alauz i
Mask os
”plieninés””
uzdangos.
I ,
Zinoma,
kak a
sienos
nep amusi.
Tik
ge ai,
kad
Mask a,
pa-
galiau,
a saké.
Tas
posakis
B
61u2Kalimem
(!)
6ynymem
lyg
leis y
speé i,
kad
éliau
gal
kas
i
iSeis.
A
ben
ik
aip
bando
guos i
Jus
nusi ylus.”
1970
m.
balandzio
10
dienos
laiske
A.
Salys
asé:
”Dél
Bazano o
laiske
gal os
sau
nesuki e.
Gali e
pasiim i
i
nu ed i
Kazlauskui
pa ody i
(pa i
o i-
ginala!).
Gali e
i
daba
laiske
apgailes au i,
kad
Bazano as Jums
p anesé,
kad
Kazlauskas
aip
Vilniuje
"pe k au as”
da bu.
Pa a ki e,
kad
saugo y
s eika a
i
nepe sidi b y,
nes
ge y
kalbininky
juk
iek
maza”.
d
P o .
A.
Salys
padéjo
pasi uos i
mano
pi majam
apsilankymui
Lie u oj
e
1968
me ais,
o
éliau
1970
m.
bi éZelio
1
dienos
laiske
p asé¢
manes
paim i
kele a
nelegaliy
knygy
p o .
K.
Ko sakui.
Tuo
me u
a3
bu au
naujokas,
ne-
u éjes
eikaly
su
a ybine
mui ine,
i
labai
ne ima au,
be
kadangi
bu aw
p o .
A.
Salio
mokinys,
jauéiau
pa eiga
ai
a lik i.
Taigi
pakisau
lagamine
sias
knygas
po
kazkokiomis
angliskomis
knygomis.
N
usileidus
Se eme je o
ae od ome,
mane
apémé
ik a
panika,
kai
mui inés
pa eig inas,
ik indamas
mano
lagamina,
paémeé
lie u idkas
knygas
i
jas
Zi i inéjo.
Man
a odo,
jog
jis
mané,
kad
Sios
knygos
bu o
angliskos,
nes
jy
a8menys
bu o
lo yniski.
Paskui
jis
paz elgé
man
iesiai
j
akis
i
paklausé:
"EcTb
y
Bac
KHM M
Ha
pycckoM
aspike?”
A&
galéjau
nemeluodamas
a saky i:
"Y
Meus
HeT
HMKakMX
KHUT
Ha
pyccKoM
a3bike”.
Véliau
isiskai
jp a au
gaben i
nelegalias
lie u iska
knygas
j
Ta yby
Sajunga
i
man
odési,
jog
a3
ben
maza
dalele
esiau
kil-
nias
senyjy
Lie u os
‘knygnesiy
adicijas.
P o .
A.
Salys
aip
pa
man
da e
nu eZ i
giminaidio
s nui
JAV
ka inio
lék u o
Zaislini
model
(Sab e
Je
ai
plane).
Dél
jo
a8
aip
pa
jaudinausi,
nes
maniau,
jog
i
okio
zaislo
aizdas
gali
su ikdy i
a ybinés
mui inés
pa eig inus.
Pagaliau
as
yzausi
komp o-
48

misui,
nuimdamas
JAV
ka inio
lai yno
emblema,
ku i
ode,
jog
Zaislas
ik ai
pu o
ka inio
lék u o
modelis.
Véliau
be
kli éiy
p o
a ybine
mui ine
pe neSiau
kele a pa ies
p o .
A.
Salio
ink iniy
as y
omy.
Ne
sa o
duk a
Roxana
e ba au
Siam
kilniam
da bui.
1986
me ais
nei
ji,
nei
a ybinis
mui inés
pa eig inas,
ik indamas
jos
bagazg,
nesu oke,
ku
bu o
isleis as
A.
Salio
”Ras y”
II
omas,
no s
ne
i selyje
bu o
aiskiai
nu ody a
Roma.
Laimé,
nei
Roxana,
nei
mui ines
pa eigiinas
nebu o
dideli
poliglo ai,
i
po
pasikalbéjimo
Slubéiojanéia
angly
kalba
jai
bu o
leis a
pasiim i
knyga
i
pagaliau
p is a y i
{
Vilniy.
Miné ame
1970
me y
bi Zelio
1
dienos
laiske
p o .
A.
Salys,
be
o,
a-
se:
“Man
ne
nesmagu
uZsika i
Jums
su
uo
siun iniu.
Be
gal
kada
el
lankydamasis
Lie u oje
(mazdaug
po
po os
me y)
galésiu
Jums
ka
nu ez i”.
P o .
A.
Salys
minéjo,
jog
ga es,
no s
gana
pa éluo ai,
k ie ima
j
Vil-
niuje
1970
me ais
i yksianéia
bal is y
kon e encija.
Jis
j a e,
jog
sky iaus
sek e o é
bu o
ji
kazku
uzme usi.
Rase,
kad
p o .
J.
Kazlauskas
k iedia
jj
j
a
pa ia
kon e encija.
AS
bu au
p agy as
jam
labai
padeko i.
Taciau
p o .
A.
Salio
kigené
neleido
jam
kiek ienais
me ais
sk aidy i
j
Lie u a.
Rasé,
jog eks
palauk i,
pasi aupy i
kelionei
élesniam
laikui.
Visais
eikalais
man
ne ukus
pa agysias.
Be
o,
p aSé
manes
pe duo i
jiems
(Kazlausko
Seimai)
ge iausius
linkéjimus:
jie
abu
okie
malonius,
pap as i,
si dingi.
Jeigu
man
pa yk y
juos
ienu
a
ki u
budu
a sik ies i
Ame ikon,
—
asé
jis,
—
pasakyki e,
kad
pas
mus
jie
bus
mieli s eciai.
Toliau
asé,
kad
K.
Ko sakas
sa o
Ins i u a
aldo
labai
” i a
anka”.
”Jei
ko
Jums
eikés,
k eipki és
s aciai
j
ji”.
Po
p o .
J.
Kazlausko
mi ies
a5
ga au
laiska
(1970.
XII.
28),
ku iame
p o .
A.
Salys
asé:
”Kazlausko
laido u iy
kalbé ojy
sa asas
ypa ingas|...]
Nebu u
ek o iaus
Kubiliaus
nei
Ko sako,
aip
pa
né
ieno
uso, ku
di ba
li uanis ikos
s i yje
(o
jy
juk
y a
kele as)
[..]
Juk
i
apsk i ai
Kazlausko
mi is
no é a
negi domis
p aleis i.
Tik,
ma y i,
kaip
gandai
emé
plis i,
nebegalejo
ylé i,
i ”
Tiesa”
XII.
4.
paskelbé
a
su ab ikuo a
mi ies
e sija.
Taigi,
ylejo
is isus
du
meénesius”.
A&
p o .
A.
Saliui
nusiunéiau
nek ologa,
ku j
bu au
pa aSes
zu nalui
”
Ge-
ne al
Linguis ics”.
Dél
jo
jis
asé:
”
Nemanau,
kad
Jisy
nek ologinis
s aipsnis
y a
pa enkinamas.
Susida o
ispidis,
kad Jis
iki e
”Tiesos”
paskelb a
mi ies
e sija.
Tai
bi y
anduo
an
so ie y
maliino.
Jie
saky y,
ame ikieciai
p i-
ima
uz
ik a
piniga
mi ies
o icialiaja
e sija,
ik
”bu Zuaziniai
nacionalis ai”
skelbia
SmeiZ us
i
p asimanymus”.
Vélesniame,
1972
me y
ko o
11
dienos,
laiske
dekojo
man
uz
Zodyna
”
Li -
huanian-English
Glossa y
o
Linguis ic
Te minology”
(Dep .
o
Sla ic
Lan-
guages,
The
Pennsyl ania
S a e
Uni e si y,
1971),
ku j
p o . A.
Klimas
i
a8
pa engéme.
P o .
A.
Salys
ado
jame
nemaza
i
klaidy,
a p
jy
i
Zodzio
p iedzikis
(‘pe son
li ing
close
o
he
Dzukish
dialec
a ea’)
eikimés
pa ei-
kima.
Paaiskino,
jog
ai
ne
Zmogus,
gy enan is
a i
dziiky,
be
a i
jy
esan i
ie a.
Man
eko
aplanky i
p o .
A.
Sali
gal
sa ai é
p ie3
jo
mi i
Pensil anijos
uni e si e o
ligoninéje.
Taka
a3
bu au
a sineSes
isa
pake a
laisky,
ku iuos
neseniai
bu au
ga es
is
j ai iy
lie u iy
kalbininky
—
A.
Sabaliausko,
Z.
Zin-
ke i iaus,
V.
Maiziulio,
J.
Palionio,
S.
Ka aliiino
i
daugelio
ki y.
Jis
skai é
49
isus
giuos
laiskus
susidoméjes,
be
maciau,
jog
jis
pa a gs a
i
no i
pailse i,
odél
ilgai
neuzZ ukau.
No s
é ynés
ne ek is
jam
bu o
sunki,
jis
niekada
ne-
siskundé.
Man
susida é
ada
ispidis,
jog
jis
jaucia
a éjanéia
mi i,
be
sa o
gy enimu
bu o
pa enkin as.
Jam,
kaip
moky ojui,
mokslininkui,
au o iui
i
|
lie u iy
kul os
da bininkui,
pa yko
iek
daug
nu eik i.
Is
angly
kalbos
e e
A.
Sabaliauskas
s