LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVII
(1997)
LEKSIKOGRAFIJOS
IR
LEKSIKOLOGIJOS
PROBLEMOS
Elena
GRINAVECKIENE
LITUANIZMY
PRISITAIKYMAS
BALTARUSIU
SNEKTOSE
IR
JU
ATPAZINIMO
BUDAI
Lie u iy
Snek os,
dél
j ai iy
poli iniy,
socialiniy,
ekonominiy
p ieZas¢iy
is-
o iniais
laikais
a sidii usios
bal a usiy
8nek y
apsup yje
i
asimiliuojandios
jy
j akos
eikiamos,
de inosi
p ie
bal a usiy
kalbos
sis emos,
asimilia osi,
ne eko
daugelio
esminiy
sa o
gim osios
kalbos
b uozy,
ypa¢
jos
gy umo,
aisyklingu-
mo,
aizdingumo,
ka u
do anojo
joms
palygin i
ySkius
sa o
ealaus
egzis a i-
mo
ose
e i o ijose
pédsakus.
Pa ekusiy
j
bal a usiy
kalbos
sis ema
i
joje
p i-
gijusiy
lie u iskos
kilmés
zodziy
olimesné
aida
labai
ne ienoda
i ,
apsk i ai
iman ,
sudé inga.
Ji
dazniausiai
p iklauso
nuo
li uanizmo
skolinimosi
laiko
i
nuo
jo
a si adimo
geog a ijos.
Senesnieji
i
olimesniy
nuo
Lie u os
bal a usiy
e i o ijy
li uanizmai
y a
iek
paki e,
iek
susla éje,
kad
ne e ai
i§
ik o
sunku
juos
a pazin i.
Naujesnieji
i
a ciau
Lie u os
pasienio
a ojamieji
iki
Siol
da
ne
aip
y a
pasida e
ai
j akai,
i
juos
iden i ikuo i
dazniausiai
leng iau.
Ilgame eés
li uanizmy
bal a usiy
snek ose
paieSkos
ekspedicijomis
(ypa¢
pa-
ibinése
su
Lie u a
i
Lie u os
Snek omis)
i
jy
de aliis
y inéjimai
(1956-1996)
eikia
nemaZai
naujy
duomenu,
gana
pa ikimai
iS ySkinan¢iy
jy
p isi aikymo
p ie
bal a usiy
kalbos
sis emos
b uoZus,
a skleidzian¢iy
bal a usiskas
apnaSas
i
padedandiy
palygin i
gana
iksliai
juos
a paZin i.
Pi miausia
li uanizmai
daZniausiai
pamazu
p adeda
p a as i
sa o
pi minj
(a sineS inj)
lie u iska
pa idala,
ima
jj
besglygiSkai
de in i
p ie
bal a usiy
kal-
bos
sis emos,
j yks a
esminiy
kokybiniy
jy
o mos
i
u inio
nu olimy
i
nuk y-
pimy
nuo
lie u iy
kalbos,
ima
kis i
jy
sudé iniy
daliy
aidmuo,
paski is,
i8
bal-
a usiy
kalbos
jie
jgauna
i$
ka o
nejp as y,
naujy
b uozu.
Li uanizmas,
pa ekes
j
bal a usiy
Snek as
i
jose
p igijes,
i8
ka o,
s aiga
ne-
enka
sa o
p iegaidés.
O
aip
y a
odél,
kad
p iegaidziy
ne u i
bal a usiy
kalba.
Taigi,
j
jas
jsiliedamas,
jis
nusime a
didZiausia
sa o
lie u i8kumo
i
au iskumo
pozymj
—
sa o
sa i uma,
ne enka
jj
puoSiancio
apda o,
nusku s a.
Misy
ik
pa-
s ebe a,
kad,
sakysime,
Kamojy
apyl.
(Pas o iy
aj.,
Bal a usija)
i
ki u
bal a-
usiy
Snek ose
lie u iskos
kilmés
ie o a dziai,
upé a dziai,
pa a dés
i
pan.
sa o
p igim ine
i ap ade
p iegaide
4
u+
J
m,
n,
d iga siuose
da
u i
iSsaugojé,
a iami
aiSkiai
(LKK
XXX
126-128).
Be
ai,
zinoma,
jau
ne ipi8kas
umpalaikis
eiSkinys.
P iegaidziy
iSnykimas,
miisy
nuomone,
y a
pa s
ySkiau-
sias
li uanizmy
akcen ologinés
sis emos
p ia éjimas
p ie
bal a usiy
snek y.
171
Ne ekdamas
p iegaidés
li uanizmas
i§
ka o,
labai
g ei ai
p a anda
i
sa o
lie u iska
ki cia img
—
jis
uoj
pa
paklis a
bal a usiy
ki cio
Sokinéjimo
dés-
niams.
S ai
li uanizmai
xoym
<
ké4usas,
n0yx
<
/4uZas
i
k .
lie u iy
Snek ose
bu e
pas o aus
ki cia imo
Saknyje
(p z.,
kdusas,
kduso,
su
kdusu,
kKduSali
pan.)
daba
pasida o
Sokinéjancio
ki cia imo
jau
pagal
bal a usiy
kalbai
bidingus
désnius,
p z.,
Koy,
Kajiud,
Kayju0m...
Li uanizmas
66a
<
banda
i
k .,
bu-
es
Sokinéjan¢io
ki éio
(:
banda,
bands,
ba idai,
su
banda
...),
daba
ampa
pas o aus
ki cia imo
(:60xnqga,
60nqBI,
O6ngaH
...
)
ix
pan.
Ka u
su
li uanizmy
p iegaidziy
isnykimu
bei
jy
akcen uacinés
sis emos
su-
sla éjimu
kons a uojamas
i
jy
ki ciuo y
i
neki Ciuo y
ilgujy
skiemeny
isiSkas
susilyginimas
su
umpaisiais.
Visi
li uanizmo
balsiai
ne enka
ilgumo
i
umpu-
mo.
Jie
isi
pasida o
kokybiSkai
ienodi
kaip
kad
y a
bal a usiy
kalboje,
p z.,
a anypam
‘a ski ai’
(
<
a ddu om
‘izoliuo ai’)
(CBI
I
103),
6ax3nKa
“buoZzelé’
Lis.
(<
buozélé
+
ka),
apyae
(<
a iodai),
indéus!
Rod.
(<
gyluonis),
'inéma
‘pempé’
Ach .
(<
gy élé
+
ka),
T’yOin
(LKK
XXX
116)
‘misko
a das’
Rod.
(<
Guobynas),
kyxyub
‘pa siukas’
(LKK
XXX
116);
‘S ilpukas’
(Ma .,
86),
(<
kaku is,
kauka is),
xynenéup
Rod.
(<
kopiné i),
nanginxa
Ku .
(<
puodyné
+a),
mninéys
Kam.
(<
snyps i),
pyx3enp
Ki .
(<
i kZolé),
sisixapaup
Bok.
(<
yzdé i)
‘ieSko i’
i
k .
Nus a y a,
kad
bal a use¢dami
sa o
iS8 aizdos
pap as ai
nekeiCia
ie
li uaniz-
mai,
ku iy
one iné
sis ema
(daugiausia
a miné)
i
ki ¢ia imas
su ampa
su
bal-
a usiy,
p z.,
anixyna
‘ inginys’
(CBI
I
87)
(<
apykula
‘ .p.’),
6yMOsa
(<
a m.
bumbéla,
bk.
bambélé),
xa ypxa
‘ y isky
kelniy
p iekio
p askiepas’
(CBI
II
597-598)
(<
ke u ka
‘ .p.’),
kymua
‘kelio
nelygumy
iSg indimas
Sako-
mis’
Rag.
(<
a m.
kumsa,
bk.
kamsa
‘ .p.’),
c a6a4
‘misa’
Kam.
(<
misa
‘ .p.’),
pa ma
‘Zioplys’
(CBI
I
389)
(<
épla‘ .p.’),
pa ’ena
(CBI
I
389)
(<
a m.
égéla,
bk.
égélé),
nanceé
(CBI
I
281)
(<
aps a‘ .p.’),
Kipamma
(CBI
II
464)
(<
ke épla)
i
d.
k .
Visa
galiiné
-as
nume ama
ik
senesniy
li uanizmy,
p z.,
apya
(<
a iodas),
6poux /6pyux
‘b ank as’,
koyu
(<
kdusas),
kapu
(<
ké sas),
noyx
(< /éu-
Zas),
poluc
(<
ais as),
cuimMOyp
(<
s imibu as),
ckmoT/m«Km0T
‘skliu as’,
*«a ’ap
(<
Zéga as)
i
k .
Jei
Sia
gal ine
nume us
susida o
sunkiau
iS a iami
du
p iebal-
siai,
a p
jy
isp audZiamas
9(a),
p z.,
cBipsx/cBipan
(<
s i nas).
Tu ima
li uanizmy,
ku iy
galiinés
-as
nume amas
ien
p iebalsis
-s.
To-
kie
y iSkosios
giminés
daik a a dZiai
uo
bidu
pa e ¢iami
be a dés
giminés.
Taip
d iejy
giminiy
lie u i8ki
ZodZiai
ampa
ijy
giminiy
li uanizmais,
p z.,
Opduk a
(<
b a ik as),
6épana
(<
bé a/as),
‘ne é y i
g iidai’,
péiic a
(<
ais as),
wBapKa
(<
s a kas),
xOxna
‘Se iai
an
gy ulio
sp ando’
(<
kak/as
‘sp andas’),
K6 a
(<
ak io as),
xnyx a/xmy a/xKmyx a
“Zlug as’
(CBI
Il
1481)
<
Zugzas),
'
Bal a usiy
li uanizmy
sp ogs amasis
s aipsnyje
pe eikiamas
modi ikuo a
aide
su
aki-
o
zenklu- ’.
172
Onca?
(<
Apsas)
i
k .
Li uanizmy
galiinés
-/s,
-ys
pap as ai
nume amos
isai.
Galiinéje
a sidii e
2x,
i
p iebalsiai
a iami
kie ai,
isi
ki i
-
minkS ai.
p z.,
i ’émp
(<
gigélis),
im
(<
gyl¥s),
Kym
(<
kilys),
kypMémp
‘ okia
Zu is’
(<
ku mélis),
na ’écp
(<
lagésis),
Kykyub
(<
Aaku is
‘pa siukas’
i
kauka is
S ilpukas’),
Opdg3en»
(<
b adinys),
pa ’oiim
(< agaisis),
A6ans
‘p d.’
(<
Abuolis
‘Obuolys’
<
obuol s)
i
k .,
a-
ciau
u ima
a eju,
kai
nuk in a
ik
galiinés
-s,
p z.,
ckimynm3i
(<
ski/andis),
i
li uanizmo
o ma
i s a
daugiskai ine,
a ba
pasi aiko,
kai
galiinés
-is
ie oje
a ojama
galiiné
-a,
p z.,
wkinénga
(CBI
V
479)
<
skiléndis,
daik a a dis
ampa
mo e iskos
giminés.
A ciau
p ie
Lie u os
sienos
palygin i
e ai
li uanizmo
ga-
liinés
—as,
-is
s eikos,
p z.,
Kapxmic
(<
ka k/ys)
‘ka klas’,
’6 ’ic
‘nep asy as
s e ias
es u ése’
(<
g ogis)
Vid.,
pssac
(<
éZas)
‘ ézis’,
Ba ’aHac
‘ anagas’
(<
anagas)
Rod.
i
k .
Lie u isky
zodziy
galiiné
-a
li uanizmuose
dazniausiai
iSlieka
s eika,
p z.,
HOuTa
(<
mas a),
kymud
(<
a m.
kumsa,
bk.
Kams4),
66uma
(<
banda),
c abna
(<
s abda),
ssmu a
(<
épla
‘ épla’)
i
d.
k .,
aciau
ka ais
Salia
jos
ski ingose
’nek ose
pasi aiko
i
galiiné
-7a,
p z.,
my pa/my pa
(<
pu a).
Lie u i8ko
zodzio
a miné
galiiné
-a
po
sukie éjusio
/
li uanizme
aip
pa
s eika,
p z.,
6ymOsu1a
(<
a m.
bumbéla,
bk.
bambéle).
Kadangi
bal a usiy
Snek y
sis ema
ne u i
lie u iy
kalbai
biidingo
balsio
é
( a m.
é),
pi miausia
jis
iS
li uanizmy
p anyks a.
Visi
é-kam.
li uanizmai
sla é-
dami
i s a
daZniausiai
io-kam.,
e¢iau
—
o-kam.,
p z.,
mimna
(<
a m.
pimpé,
bk.
pémpé),
pay ’éusa
(<
augiéné),
ca¥céus
(<
sausiéné),
xpyums
(<
k iisné),
mynpxa
(<
di/ké),
Tanin a
(<
Pa il é)
‘pie os
a das’
Vid.,
D’ep oxnina
(<
Gi uoklyné)
‘mikko
dalis’
Vid.,
pacaxina
(<
asakilé),
Maypyxuia
(<
Pad iik-
sé)
‘pie os
a das’
Vid.,
Bipuind
(<
i iné)
i
k .
Y a
a ejy,
kai
sla éjan io
(ypa¢
seniai
pasiskolin o)
li uanizmo
galiiné
é
gali
i
nuk is i,
p z.,
skmxKemb
‘ okia
iks a’
(<
juodZolé
‘ .p.’)
i
mo e iSkoji
jo
gimine
ampa
y iskaja.
Fkam.
li uanizmy
galiiné
-is
pap as ai
aip
pa
nume ama,
galiineje
a sid -
es
p iebalsis
dazZniausiai
minkS as,
p z.,
Kieu
(<
k/é is),
cpepus
(<
s i is),
Hémapacub
(<
né imas is)
i
k .,
no s
y a
a ejy,
kai
jy
-7s
pakeiciama
gal ine
-1a,
pVzZ.,
BipIHs/mBipuH4/ciBipHs
‘s i is’.
Galiinge
-(z)
us
li uanizmai
(miisy
uZ iksuo a
ik
pa a dés)
aip
pa
y a
nume-
e,
ka u
iSmesdami
i
p iesagos
p iebalsj
- -,
p z.,
Kynéiu
(<
Ku/é icius),
Jlyuxéis
(<
Lunké icius)
Rod.
Toks
p iesagos
-e ic-
p iebalsio
- -
iSme imas
g eiciausiai
gau as
i§
lie u iy
Sias
pa a des
skolinan
(plg.
Die eniskiy
apyl.
analogiskas
pa a des,
Uscinéic’us
‘Us ina icius’,
Vaskéleic’us
‘Vaskele icius’,
2
Pasi aiko
a ejy,
kai
be a dés
giminés
ie o a dj
Onca
‘Apsas’,
nea k eipe
akiy
j
ki us
jo
linksnius
(p z.,
émy
na
On ca;
xe1y
man
O ca
i
k .)
1985-1987
m.
jo
snek os
y éjai
gana
nea sa-
kingai
palaiké
mo e i8kosios
giminés
i
pe
isq
s aipsnj
okiu
jj
laiké
(z .
LKK
XXVIII
99-
117).
173
da
plg.
Tu ska
1982:
67).
Galiinés
- o
li uanizmy
pas ebé a
isai
mazZai,
i
sla éjan
jy
galiinés
likimas
ne ienodas,
p z.,
c yMa
(<
s uomu6d,
o
gal
i8
s iima)
‘s uomuo’,
wa amMaHb
(<
Selmu6,
0
gal
iS
selmenys).
Bal a usiy
li uanizmy
daugiskai os
a dininko
galiiné
isada
sla iska
-s(s1)
i ,
kaip
i
bal a usiy,
giminés
ne u i,
p z.,
pSs ’ini (<
ézginés),
6pas ’yHEI
(<
b azgiinai),
nymnénaxu asi
‘pu ienos’
(<
a m.
pumpdlaksciai),
pa ’yui
‘ ogu-
és’
(<
agu és),
nymp
(<
/iipos),
s up
(<
Zidunos),
a oxans
(<
a m. a aZa-
Jos,
bk.
a Zalos),
6amp3éui
(<
balzienai,
balzienos),
6x e
(<
gak os),
xS 'ini
(<
Zaginia )
i
k .
P ie
li uanizmy
ne e ai
p idedamos
bal a usi8kos
mazybinés
p iesagos,
ku-
ios
mazybinés
eikSmés
da iniui
daZniausiai
ne eikia,
p z.,
Kiniuxa
(<
kielé
+
igka),
Kamyuika
‘kaup ukas’
(<
kadp- i+yu Ka),
KOupauKa
‘kai ys’
(<
kai ys+auxa),
knoyciuka
‘kas
mégs a
klausy is
po
langais’
(<
A/aus-y i iuxa),
Oyp6anka
(<
bu bulas+Ka),
OpyHTauka
‘b ank as’
(<
OpyH a +auxa,
OpyHKTa+ayKka),
Wom3inKa
(<
puodyné+xa),
KyMIAy6K
(<
Aummpis+axox)
i
k .
No s li uanizmy
Saknis
ilgiausiai
nepasiduoda
sla éjimo
i akai
i
pagal
ja
leng iausiai
galima
juos
a paZin i,
aCiau
i
ji
pa i ia
i ai iausiy
paki imy,
igau-
na
palygin i
sunkiai
nuspéjamgq
sa o
aidos
k yp i,
iSsiski ia
lie u iy
kalbai
daz-
nal
nejp as i
jos
okalizmo
i
konsonan izmo
dalykai.
Kaip
jau
miisy
anksciau
nus a y a,
bene
isais
a ejais
siau éja
jo
ki ¢iuo as
balsis
a
i
d ibalsiy
bei
d i-
ga siy
pi mojo
démens
ai
i8 i s a
0,
p z.,
66Hya
(<
banda),
6poux
(<
b ank-
as),
Kpo¥u
( a m.
A adsas)
‘k iaudis’,
no¥x
(<
/4uzas);
ndi ca
(<
paisy i),
éx s
(<
gak os),
c éui
(<
s acias),
poiic
(<
ais as),
comup
(<
sam is)
i
k .
(z .
LKK
XXVII
124).
ISnyks a
i
li uanizmy
d ibalsiai
o
i
au,
kadangi
bal a usiy
kalbai
jie
nebu-
dingi.
Isnykdamas
d ibalsis
wo
ski ingose
Snek ose
i
ski ingu
laiku
y a
da es
ejopus
e leksus:
0,
a, u,
p z.,
Emapiusi
(<
a m.
Jiiodek-nai,
bk.
J iode/énai),
’a6a
(<
g iobas),
apyn
(<
a iodas)
(z .
LKK
XXVII
125-128),
au
—
ke u is
-
OY,
O,
a, U,
PVZ.,
OVX
(<
/d4uZas),
1OxKaBicKa
(<
/duZas+apicKa),
Kamyuika
‘kaup-
ukas’
(<
kaup /
+
yu xa),
xyxyu
‘s ilpukas’
(<
kauku is)
i
k .
(Z .
Bal is ica
1989:
70-80).
Bal a usiy
Snek ose
u ime
li uanizmy
su
nedésningai
suminkS in u
Saknies
p iebalsiu,
p z.,
Kona
‘kluonas’,
c on sia
‘suk inis’,
Km0MO6nI
‘klumpés’
i
k .
Kiek
silpniau
sla éja
li uanizmu
gomu inis
7
p ieS
ki
gi
sp ogs amasis
g,
odan ys,
kad
juos
iSlaike
Zodziai
gali
bi i
daZniausiai
lie u iskos
kilmés,
p z.,
in ipp anix
‘ ingia ykS is’,
Bin ’pa
‘Ving a,
upés
a das
p ie
Kamojy
Pas o iy
3
1995
m.
isleis y
Zie elos
lie u iy
Snek os
eks y,
uZ a’y y
1901-1903
m.
jzymaus
lenky
kalbininko
p o .
J.
Roz ado skio,
pa yzdziai
kG# a
i
kOulé
‘kiaulé’
(Rozwadowski
1995:
42)
odo,
kad
g eiciausiai
dé]
bal a usiy
Snek y
j akos
jau
i
pacioje
lie u iy
Snek oje,
kol
ji
ebebu o
gy a,
galéjo
bi i
p adé as
ienbalsin i
lie u iy
d ibalsis
au.
174
aj.,
pyHkimi
‘ unkeliai’
i
k .
Bal a usiy
i
lenky
e i o ijas,
ku
oks
a
su inka-
mas
lenky
kalbininké
H.
Tu ska
laiko
lie u isko
subs a o
ie omis
(Z .
Tu ska
1982:
64
i
k .),
o
Zymus
lenky
dialek ologas
p o .
S anisla as
Glinka,
ades
Augus a o
apylinkiy
bal a usiy
i
lenky
Snek ose
sla y
kalboms
s e ima
gomu-
inj
n,
pag is ai
ji
laiko
ose
apylinkése
is o iniais
laikais
gy enusiy
lie u iy
kal-
bos
elik u
(Glinka
1990:
119-120
i
p idé as
Zemélapis).
Ka u
pas ebé a,
kad
bal a usiy
li uanizmai
ie oj
lie u iy
p iebalsio
&
u i
p iebalsj
ch,
p z.,
6x s
(<
gak os),
xype auua
‘judin is’
(<
ku s y is),
p oxae s
‘k iuksi’,
x6xma
‘kiaulés
sp ando
plaukai’
(<
xkak/as),
xm06a
(<
k/ iibas
‘ y is’),
xaiimyxa
‘pasileidélé’
(<
k aii/é
+yxa),
xypHy
(<
ku niaii)
i
k .
Tai
ne
kas
ki a,
kaip
li uanizmo
sla éjimo
odiklis,
da
plg.
a i k8 inj
désnj
sla ikuose
lie u iy
Snek y
skoliniuose:
ka a
(<
b .
xa a),
k6c‘no s’
(<
b .
xomp).
Ak ualu
pazymeé-
i,
kad
kai
ku ios
bal a usiy
Snek os
sla ams
biidingg
p iebals]
ch
daZnai
délioja
i
ie oj
ki y
sla y
kalby
a
ki y
bal a usiy
Snek y
skoliniy
4,
p z.,
xypTKa
‘s iu-
ké’ Sal.
(<
us.
Kyp ka
‘ .p.’),
xa ap
‘uZdegimas’
(<
us.
xa ap
‘ .p.’),
xBanpa
‘ke i is
ménesio’
(<
us.
KBaypa
‘ .p.’),
xapMyuika
(<
us.
KapMyu ka
‘ .p.’),
xop
Mal.
(<
us.
Kyp ),
x6xmou
(<
us.
Koxmow
‘ .p.’).
Tai,
misy
sup a imu,
ypaé
e inga
ypa ybé,
leidzian i
isus
bal a usiy
Zodzius,
u in¢ius
okj
cA,
i a -
i
a ba
ki akilmiais,
a ba
giminaiCiais
i$
ki y
jy
Snek u.
Taigi
a pazjs an
bal a usiy
li uanizmus,
bi ina
Siuos
jy
sla éjimo
pada inius
u é i
gal oje,
jy
paisy i
i
juos
aiky i.
Gana
sunku
li uanizmus
a pazin i,
kai
jy
Saknies
p adinis
p iebalsis
dél
ne-
e imologinés
kai os
pakei¢iamas
ki u,
iSk eipianciu
jy
p igim inj
pa idalg.
Pa-
s ebé i
Sie
daznesni
okios
p iebalsiy
kai os
a ejai:
a)
Zodzio
p adzios
s-
pakei iamas
j
s
umipax
‘spi gas’,
u kmo
‘skliu as’,
wmdp ’is
‘sna glius’,
u16Km Ha
‘sluoksna,
ka na’,
mxinénga
‘skilandis’,
WKIY310K
‘skilandis’,
mBipu Hs
‘s i is’
i
k .
b)
Zodzio
p adzios
p-,
aip
pa
-
pakei iamas
ska dZiuoju
b-,
p z.,
6yKuITSI
‘puk8 os,
j
andenj
nuleis os
Sakos
Zu ims
slép is’,
6dicaup
‘paisy i’,
OipOaTE
‘nu i bes’
i
k .
c)
Zodzio
p adzios
&-
pakei iamas
ska dziuoju
g-
,
p z.,
'i6m1
(<
kéb/as),
‘ne ykes’,
yMOsi/ 'my
On
(<
A/umpeés)
i
k .
d)
Re esniais
a ejais
zodzio
p adzios
g-
pasi aiko
pakeis as
j
d-;
/-
i
n-;
J-
i
/-,
p z.,
mpabéc
(<
g ebés ai),
Hyp6a
(<
mop6a)
‘s o a
skied a’,
mo pp ya
(<
jud é
+ina)
‘ okia
susukan i
linus
pik zole’
i
k .
e)
Pasi aiko
li uanizmy
i
su
nee imologiSkai
paki usiu
kamieno
p iebalsiu,
p z.,
nauy6aiua
‘kas
ilgai
Ciupinéjasi’
(<
a m.
pacupdila,
bk.
paciupdila),
p3sBiHl
(<
ézginés),
poy 'as
‘ audo ojas’
(<
aud6 i+a4),
kynb4d/kympxa
(<
kalse)),
Kap aHOc
‘ ies anosis’
(<
ka kanosis)
i
k .
Bal a usiy
Snek ose
esama
Sio
ipo
skoliniy
i i8
ki y’sla y
kalby,
p z.,
pyaui
(<
us.
Tpy Hm),
apMamKa
(<
us.
sapMapka)
i
k .
Analogisky
nee imologinés
p iebalsiy
kai os
a ejy
pasi aiko
i
lie u iy,
i
175

bal a usiy
Snek y
skoliniuose
i8
ki y
kalby
a
Snek y,
p z.,
8ék8 as
(<
kéks as);
KO6auKa
“duobu e
po
k i ine’
(<
Kémauyxa
‘ .p.’),
Kppmp Hix
‘ okia
ais azolé’
(<
us.
ppimyTHuK
‘ .p.’),
kykypka
‘liemené’
(<
us.
Tyxypxa
‘ .p.’),
6a mdu Ka
‘ka ei iskas
me alinis
bu elis’
(<
us.
6aKmaxxa
‘ .p.’)
i
k .
Nemaza
li uanizmy
ekons ukcijos
keblumy
u ima
i
ais
a ejais,
kai
y a
numes as
jo
zodzio
p adzios,
pap as ai
Saknies
p iebalsis,
eciau
—
balsis,
p z.,
Kapay
(<
ska 6cius),
np6 ’a
(<
sp aga),
KnyuKi
‘sqna iai’
(<
ukiYHKi
<
WUIyHKi
<
sla inys),
p oxae b
(<
k i ksi),
ikcBa
(<
iks a),
in ipp aHik
(<
ingia yks-
is),
KOTKi
(<
akuo a/),
Bipumé
‘s i is’
(<
cBipumHs4),
pacxnéiqanua
‘skleis is’
i
k .
Sio
ipo
skoliniu
esama
i
bal a usiy
Snek y
skoliniuose
i
ki y
bal a usiy
Snek y
i
i8
usy
k.,
p z.,
smpyx
(<
Banpyx),
sHTpOOpI
(<
BeHTpPOOEI),
apyu Ka
(<
agspyu Ka),
sii
(<
Baxi)
i
k .
Nepaisan
pi minio
okiy
leksemy
pa idalo,
jo
neieSkan ,
pasi aiko
i
gana
klaidingy
bei
nepama uo y
jy
e imologiza imy.
Taip
y a,
sakysim,
a si ike
su
miné uoju
xo xi
(akuo ai)
(OCBM
I:
102;
V:
104).
Li uanizmas
sla édamas
ka ais
jgauna
p idé inj
balsj
a
p iebalsi,
p z.,
acnép/
acsip
‘s i is’,
apyx
‘a uodas’
i
k .
Siais
a ejais
jy
Saknis
i8lieka
bemaz
nepaki-
usi,
li uanizmas
skamba
lie u iskai
i
a paZin i
jj
palygin i
nesunku.
Pasi aiko,
kai
j
li uanizmo
kamieng
ka ais
biina
isp aus as
p iebalsis,
p z.,
ynbui a
(<
guz a),
knyHKi
‘sqna iai’
(<
wxayuxi)
i
k .
[sp aus as
kamieno
p iebalsis,
apsk i ai
iman ,
didelés
j akos
leksemai
a paZin i ne u i
—
am
ypa¢
padeda
jos
eik8me
i
iso
ZodZio
lie u iskas
skambesys.
Bal a usiy
Snek ose
pasi aiko
nemaZa
li uanizmy
su
i8mes u
p iebalsiu
a
i
isu
skiemeniu
(sinkopé),
p z.,
HepyM
‘ne imas’
(<
ne amumas),
6pyu a
‘b ank-
as’,
myMa a
(<
Sunme e),
mya
(<
sunauja),
manaysa
(<
sala ija),
KypaxKi
‘kojy
kulniukai’
(<
xyxapayxi
<
ka ka as+auxi)
i
k .
Sio
ipo
skoliniy
bal a usiy
Snek ose
pasi aiko
i
sla iskos
kilmés,
p z.,
Kanamyxa
‘ie a’
(<
xanaxanyxa
‘ .p.’),
kaMau xa
‘ oks
ezimas’
(<
kamaméu xa
‘ .p.’),
MaHdpKa
‘S a kas’
(<
Mapp HdpKa
‘ .p.’),
camapscxa
‘kapojy
maSina’
(<
camamapscxa
‘ .p.’),
suHim aa
‘mieZiena’
(<
suMenim aa
‘ .p.’)
i
k .
Bal a usiy
Snek y
sukel a
li uanizmo
sudé iniy
daliy
aidmens
Zodyje
kai a
ge ai
odo
ka ais
iso
li uanizmo
(ka u
su
jo
galiine)
laikymas
ik
kamienu,
p ie
ku io
déliojamos
bal a usiskos
galiinés.
Sakysime,
i§
bal a usiy,
gy enan-
ciy
daugiausia
Lie u os
pasienyje,
Snek y
gi dé a
li uanizmy
su
d igubomis
ga-
lunémis
—
lie u i8ka
—
ja
pap as ai
eina
isiems
linksniams
apibend in a
nekai-
oma
ns.
a d.
galiiné
i
bal a usiska,
ku i
li uanizma
linksniuojan
kin a,
p z.,
o ich!
npbuu i
ga
Bacsni.
Vid.
‘nep a’y i
s eciai
—
guogiai
j
es u es
a éjo’;
yaa
’é ’icay
ca6pandce.
Vid.
‘daug
guogiy
p isi inko’;
mani
K6mp ki
3
KApKuicay.
Vid.
‘pyné
pin ines
i8
ka kly’;
Ba ’anac
KyppI
méma oup.
Rod.
‘ anagai
is as
gaudo’;
ps
pssacpi
3ammi
Mey.
Rod.
‘ is
ézius
Zemés
u éjo’
i
k .
Vadinasi,
lie u i8ko
Zodzio
galiinés
unkcija
Siuo
a eju
isiskai
izoliuojama,
o
zodzio
kamienas
di b inai
p apleciamas.
Tokia
li uanizmy
modi ikacija,
be
176
abejo,
ne e ai
gali
sukomplikuo i
iksliq
jy
ekons ukcija.
Ka ais
aip
pa
Cia
pasi aiko,
kai
lie u isko
zodzio
kamiengalio
p iebalsis
del
me a ezés
nusikelia
daugiau
j
li uanizmo
ZodZio
p iekj
i
jo
kamiengalis
ampa
ki as
kamieno
p iebalsis,
p z.,
6pyaTki
<
6pyHxK s
(<
a m.
b unk ai,
bk.
b ank a ),
OpyH K6y
<
OpyHKToy,
mpEmsEine
‘pe s ée i’
(<
mepuen
pe -
S ’),
cksapc yHé
(<
ske s u es),
kapnana
(<
Kepanma)
‘ke épla’,
pécxay
(<
ska ocius),
MOpBa
(<
MO¥pa)
‘mau a ’
Bicxpa
(<
iks a).
Panasiy
a ejy
pasi aiko
i
skoliniuose
i§
ki y
sla y
kalby,
p z.,
K66mixK
‘kil-
bukas’
(<
K6n6ix
‘ .p.’),
mpaépx
‘p askiepas’
(<
mpapSx
‘ .p.’).
Li uanizmy
ekons ukcija
i§
ik o
apsunkina
ki i
me a eziniai
jy
paki imai,
dazniausiai
nesisiejan ys
su
jo
kamiengaliu.
S ai,
sakysim,
li uanizmas
mop6a
‘s o a
skied a’
(CBI
II
314)
ie omis
y a
i8 i es
j
pyms6a
‘ .p.’
(CBI
IV
314),
o
Bana ’ac
—
j
Bd ’anac,
al6ynéixa
‘p ieSgyna’
—
j
aOmynéiixa
‘ .p.’,
Bip inKa
‘ i i-
ne’
—
j
Banuépka
‘ .p.’,
Hépp macip
‘ne imas’
—
j
Hémapacup
‘ .p.’
i
d.k .
Analogiski
skiemeny
sukei imai
bidingi
iek
bal a usiy,
iek
i
lie u iy
Snek-
u
skoliniams,
pa ekusiems
j
jas
i8
ki y
kalby
a
Snek u,
p z.,
b .
maHaSpaxk
‘puo-
dukas
su
ko w’
(<
le.
ade/ek/ ondelek
‘ .p.’),
xanmaus
‘p as i
skudu ai,
suplyS¢
d abuziai’
(<
le.
akmany
‘ .p.’),
pam3 o a
‘Siu kS i
paklode’
(<
asapy a
‘ .p.’),
xpyc anxi
‘b aSkés’
(<
le.
uska k ‘ .p.’)
i
k .,
lie.
Sas ok/é
‘ audonasis
se ben-
as’
(<
asOklé
‘ .p.’)
i
k .
NeZinan
pi minés
okiy
leksemy
ly ies,
nenus ucius
ikslios
jy
Saknies,
gali-
mybé
jas
ekons uo i
ak iSkai
susikomplikuoja
a
isiSkai
a k in a.
Todel
ypaé
s a bu
okiu
a eju,
i a us
juos
skoliniais,
be
ne adus
daugiau
jy
ediniy
nei
bal a usiy,
nei
lie u iy
Snek ose,
laiky is
isi ikinimo,
kad
jy
Saknis
ki a
i
in en-
sy iai
jos
ieSko i,
kai aliojan
as
leksemas
pagal
kombinacinius
jy
one ikos
desnius.
Ypaé
sunku
ekons uo i
li uanizmais
j a iamus
bal a usiy
Snek y
ZodZius,
pasizymin¢ius
ne
ienu,
o
palygin i
kele u
sudé ingy
paki imy
—
Saknies
d ibal-
sio
su ienbalséjimu,
nee imologine
p iebalsiy
kai a,
ga sy
i
skiemeny
iSme i-
mu
(sinkope),
skiemeny
sukei imu
(me a eze)
i
pan.
S ai
po
ilgy
leksemos
skipKamb
‘kie a
baly
Zole’
(i
jos
a ian y)
analiziu,
lyginimu,
ling ogeog a ijos
paisymo,
a odo,
mums
pa yko
nus a y i,
kad
ji
g eiciausiai
sudu inis
Zodis
(ska-xKanp),
laiky inas
li uanizmu.
Jos
Sal inis
ik iausiai
bus
bu usi
lie.
jziodZo-
/é
‘ ais iné
baly
Zolé,
Ac aea
spica a’.
|
pi maji
jos
démenj
g eiciausiai
del
asi-
miliacijos
a
ki y
p iezasciy
bus
bu es
jsp aus as
>.
Taigi
skmpxamb
<
supKayb.
Dél
analogiskos
kilmés
plg.
lie.
skolini
seks a né
‘k umplia a is’
(<
Ses a né
‘ .p.’,
LKZ
XIV
617).
An asis
jos
démuo
—
xan,
be
abejo,
bus
a si ades
i8
lie.
a misko
za/é‘Zolé’.
Li uanizmas
sxmpxKamb
(su
a ian ais)
a ojamas
bal a u-
siy
e i o ijose,
pakankamai
nu olusiose
nuo
Lie u os
sieny
(z .
ABS
XX
328
p idé a
zemél.)
iki
Siy
dieny
sa o
one ikoje
i8saugojes
senajj
lie u iy
*4(>
0),
biidamas
palygin i
s ip iai
pa eik as
bal a usiy
Snek y
i akos,
be
abejonés,
p i-
klauso
senajam
skoliniy
sluoksniui.
Tos
pa
eik8més
ki a
sudu iné
leksema
177
IsDKIPKAU
—
u bi
me a ezés
keliu
bus
a si adusi
iS
sa o
giminai és
spxmpKamb
a ian o
spkmKey
(z .
ABS
XX
326-327).
Taigi
mpxmKai
<
sdkmxoy,
plg.
lie.
Samalas
<
maSalas.
Jei
ai
mums
i§
ik o
pa yko
j ody i,
a ei yje
e imologizuojan
Siuos
li uaniz-
mus,
galimas
daik as,
bus
iS eng a
y
klaidy,
ku iy
y imy
p adzioje
da
kiek
mégéjiskai
ieSkan
lie u isky
ju
a i ikmeny
jau
bu o
pada y a
(Z .
Becui
1969:
123-134).
_
A ba
S ai
e u,
g eiciausiai
aip
pa
sudu iniy
leksemy
WIBIHTEICHOP
ce
waH aknép
‘ .p.’
i
k .
a ian y
skambesys
sukelé
mums
j a ima,
a
ai
ne
li ua-
nizmai.
Ilgai
bu o
analizuo i
Sie
bal a usiy
Snek y
ZodZiai
i
p iei a
p ie
i8 ados,
kad
ai
u bi
el
li uanizmai,
ku iy miisy
kalboje
daba
jau
neuZz iksuo a.
Ta-
Giau
u in
joje
okiy
analogiskos
da ybos
jy
seman iniy
a i ikmeny,
kaip
szm-
akloscia
(sim a a kial,
sim a uksliai,
aip
pa
sim ak dldZia!)
sijonai
(LKZ
XIV
815,
817)
i
a siz elgian
j
u
nag inéjamy
bal a usiy
leksemy
is
dél o
lie u iska
aidéjima,
y a
pama o
many i,
kad
i
jie
i8
ik o
galéjo
joje
ba i.
Jau
bu ome
pa eike
nuomone
(LKK
XXII
197-198),
kad
pi masis
jy
démuo
galé u
bi i
Zodis
si as,
an asis
—
sk/ ii as
‘audeklo
skiau eé,
sklypas,
ézis’
a ba
A/iu -
mas
‘gabalas’
(pas a asis,
misy
i a imu,
aip
pa
galbii
bus
nume es
sa o
p adi-
ni
s-,
ple.
da
sk/iumbas
‘gabalas’,
skliimbeé/skliumbe
‘ .p.’.
Del
leksemos
maHTakiép
pi mojo
démens
wau a—
galimo
a si adimo
i8
sym as,
plg.
lic.
san-
S idis
<
Suisiidis
(LKZ
XIV
505),
aip
pa
lie.
skolinius
simka ka
(<
sinko ka)
‘gé imy
pils y oja
ka éemoje’,
simkido i(<
sinkuo /‘pils y i
gé imus’
(LKZ
XIV
811).
O
leksemos
’yxanxi,
6~KaNKi,
xyxKamKi,
bidamos
iena eikSmes,
bu en
‘buoZgal iai’,
miisy
nuomone,
skamba
aip
pa
lie u iSkai.
Taciau
ne
ik
lie u iS-
kas
jy
skambéjimas,
be
i
be
sla y
kalboms
biidingos
pleo onijos
(polnoglasi-
jos,
plg.
b .
anasa,
lie.
ga/ a),
isai
kaip
lie u iy
ju
d iga sis
-am-
leidZia
j a i,
kad
jy
kilmé
galé y
bi i
i
lie u i8ka.
Pazymé ina,
kad
jy
Sios
eikSmés
giminai-
iy
nei
bal a usiu,
nei
ki ose
sla y
kalbose
ne as a.
Im a
Sias
leksemas
lygin i
a pusa yje
i
jas
analizuo i
paskiemeniui.
Analizés
duomenys
leidZia
jas
isas
is
laiky i
neabejo inomis
giminai émis.
Jos
isos
ys
laiky inos
sudu iniais
zodziais.
Leksemai
’Kanxi
p adzia
bus
da e
lie.
buoZgal (sa )
i
bal a usiy
p iesaga
—
xi.
Li uanizmui
oliau
bal a uséjan
dél
didelés
supe s a o
j akos
i yko
palygin i
zymiy
jo
o mos
paki imy.
IS
p adZiy
bus
su ienbalsej¢s
bal a u-
siy
kalbos
sis emai
s e imas
Sios
leksemos
d ibalsis
uo
i
jos
p adinis
6
dél
sp ogs amojo
jos
idu iniojo
skiemens
’
olimosios
eg esy inés
asimiliacijos
is i o
aip
pa
sp ogs amuoju
’.
Taigi:
buoZgal
(sai)
+
Ki
>
*Oyox ’aBKi
>
6yx ’anBKi
>
’yx ’amBKi.
S eiki
sp ogs amieji
Sios
leksemos
’
kalba,
kad
jis
—
li uanizmas
(bal a usiskuose
ZodZiuose
sp ogs amojo ’
nepasi aiko).
Véliau
da
labiau
leksemai
bal a uséjan
ak iSkai
sunkiai
is a iami,
o
bal a usiams
da
i
neip as i
jos
p iebalsiy
junginiai
-x ’-
i
-BK-
supap as éjo
apdami
~x-
i
-1K-.
178
Taigi
* yx ’a Bki
>
’yoxanki
(z .
LKK
XXVII
128;
LKK
XXX
120-121).
Lek-
sema
xyxaki
aip
pa
bus
a si adusi
i$
’yxanki
a ba
eg esy inés
asimiliacijos
keliu
(: ’yx-
>
xyx-),
a ba
dél
nee imologinés
Zodzio
p adzios
p iebalsiy
kai-
os
(mazZiau
i ikima).
Ypa€
sudé inga
bu o
j ody i
leksemos
xyximki
‘kulniukai’
i
gausiy
os
pa
eik’més
ki y
leksemy
(KOxkauki,
KOpxKimKi
i
k .)
lie u iSka
kilme.
Po
de alios
ju
analizés,
a pusa io
lyginimo
i
g e inimo,
miisy
nuomone,
gana pa ikimai
pa yko
nus a y i,
kad
ak i8kai
jie
giminingi
i
a pusa yje
gene iSkai
susije
su
lie.
kKa ika as,
kuka as
‘kaub ys’
(z .
LKK
XXVIII
162-164).
Po
ilgu
analiziy
i
dideliy
s a s ymy
pagaliau
u bi
mums
bus
pa yke
nus a-
y i
b .
pa i,
ma ’appi,
cypa i,
cypy ’i
i
k .
gausiy
jy
a ian y,
u inciy
a
pacig
eikSme
‘Ciu kSlés,
s o eés,
ie és’,
lie u iska
kilme.
Leksema
pa ’i
jau
seniai
j a éme
esan
lie u iSkos
kilmés
i
a kakliai
ieSkojome
jos
lie u isko
a i ikmens,
aciau
is
gana
nesékmingai
(Becui
1969:
128,
LKK
XVI
187,
LKK
XXVIII
164-165,
LKK
XXX
116).
Véliau
susidii e
su
os
pacios
eikSmés
jos
a ian ais
cypa ’i
i
cypy ’i
i
pasi emdami
lie u iy
d ibalsio
o
i imo
bal a usiy
Snek y
j
a
bei
u
désningumy
galimybemis
(CBI
V
20, 21,
LKK
XXVII
126-127)
paga-
liau
jau,
a odo,
galu inai
a adome
iksly
jy
lie u iskq
a i ikmeni.
O
jis
—
ai
lie.
s uiogos,
ski ingose
bal a usiy
Snek ose
da usios
j ai ius
sa o
a ian us.
I
Sie
skoliniai
bal a usiy
Snek ose
i§
ik o
seni,
nuéje
ilga
aidos
kelig.
Taigi
lie.
s i o-
gos
pi miausiai
ienu
bus
iS i usios
j
*cpa ’i,
ki u
j
*cpy ’i
(plg.
’a6
<
guobas
i
Ty6in
<
Guobynas),
ku ios
ilgainiui,
galimas
daik as
dél
pa ogumo
a i
a
del
bal a usiams
bidingo
pleo onijos
(polnoglasijos)
désnio,
bus
iS i usios
j
cypa ’i
a
cypy ’i
i
okios
ose
Snek ose
iSliko.
Kai
lie.
s iiogos
bal a usiskai
bu o
a iamos
da
kaip
*cpa ’i,
kai
ku iose
jy
8nek ose
dél
zodzio
eik8més
isblukimo
bus
bu es
numes as
jy
zodzio
p adzios
s-
(plg.
ju
mpd ’a
<
sp aga).
Taip
i§
*cpa ’i
i
a si ado
pa ’i.
Va ian o
mazybine
ly is
ma ’App
<
pa ’amp
<
s uogélés
(CBI
II
603)
dél
me a ezés.
NemazZas
iz algumas
bi inas
i
j odinéjan
leksemy
pockay
(<
ska dcius),
TpHona e
(< d ib/a),
wi naup
(<
cidude i),
ma u yKi
(<
sapelni),
apyu ka
(<
é i kas),
sse p
(<
Z y as),
nepa ’i
‘pe z algos’,
pynaus
‘ upize’,
panusKi
‘ka es
ago
agelés’,
upeé a dzio
Mapy ’a
i
k .
lie u iskq
kilme.
Jq
aiSkiausiai
paliudija
ju
isy
eikSme
i
palygin i
gana
didelis
jy
one inis
a umas
y
paciy
eik&miy
lie u iskiems
Sal iniams.
S ai
péckau
— ai
aiskus
me a ezinis
da inys,
kiles
i8
lie.
ska dcius,
leksema
Tppi6na a
(kap6yxKa),
be
abejo,
y a
kilusi
i8
lie.
d ibla+
a ei,
plg.
da
d ib/ia
‘kas
s ambaus
sudejimo’.
Jos
zodzio
p adzios
—
nee imologines
p iebalsiy
kai os
pada as,
sukel as
sla éjimo
p oceso,
su ikus
lie u iskam
jos
skambéjimo
ySiui
su
eik’me.
Leksema
uSimaup
‘plepé i
nie-
kus’
u bi
jau
sla y
di oje
bus
ga usi
pe kel ine
eikSme,
0
jos
Saknies
lie u-
iskas
a miskas
-au-
sla edamas
eduka osi
(plg.
Sl.
O .
1990:
317).
Leksema
ma yki
‘nuo é os’,
be
jokios
abejonés
—
lie.
a m.
Sapelikai
su
isk i usiu
neki -
Ciuo oju
e.
Esame
nuomones,
kad
leksemos
apyu xa
‘a y e’
lie u iskas
Sal inis
—
179