LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVIII
(1997)
Vi a
PRANSKUNAITE
KIELES
PAVADINIMAI
LIETUVIY
KALBOS
TARMESE
Nedidelio,
ilga
jud ia
uodega
paukS elio
(Mo acilla)
daugiausia
lie u iy
kal-
bos
a mése
papli es
pa adinimas
—
k e/é'.
Tiesioginiy
a i ikmeny
lie.
k e/é
u i
ki ose
bal y
kalbose,
plg.:
la.
cié/a a,
p .
kylo.
E imologai
i
Zodj
sieja
su
ide.
*ké#
Saknies
eiksmaZodZiais,
eiSkian¢iais
judéjima
(F aenkel
1962:
251;
Ka ulis
1992:
170-171;
Sabaliauskas
1990:
149;
Topo o
1980:
361-365).
Ki ose
ide.
kalbose
Sio
paukS¢io
pa adinimy,
iesiog
a i inkan¢iy
lie u iy
kie/é,
odos,
nezinoma.
Taciau
seman iniu
poZii iu
lie.
A e/é
galima
sie i
su
sudu iniais
ki y
kalby
pa adinimais,
plg.:
usy
7paco ysKa,
TpacoxBéc Ka,
lenky
zesio-
gonek,
ok.
Bachs elze,
p anc.
hochequeue,
angl.
wag ail
i
k .,
ku iy
ienas
demuo
eiSkia
judéjima,
ki as
—
uodega.
IS
lie u iy
a miy
ik
iename
punk e
uz iksuo as
okios
da ybos
kielés
pa adinimas
—
s y auodégé
(Musninkai,
Si -
in y
aj.).
V.
Topo o as,
lygindamas
bal iska
k e/é
su
ki y
ide.
kalby
pa adini-
mais,
mano
galéjus
i
bal y
kalbose
egzis uo i
sudu inj
Zodj
su
an uoju
déme-
niu,
eiSkusiu
,,uodega“,
no s
pa ikimy
duomeny
okios
s uk i os
ekons a i-
mui
nepa eikiama
(Topo o
1980:
364).
Kielés
pa adinimas
andamas
K.
Si ydo
Zodyno
pi majame
leidime
(apie
1620
m.),
ank aS iniame
XVII
a.
okieciy-lie u iy
kalby
Zodyne
,,Lexicon
Li -
huanicum“,
P.
Ruigio
zodyne
(1747
m.)
bei
ki uose
XVIII-XIX
a.
leksikog a i-
jos
da buose
i
leidiniuose
(K.
Milkaus,
F.
Ku Sai io,
A.
Juskos
Zodynuose,
S.
Daukan o
aS uose).
Be eik
isose
daba inése
lie u iy
a mése
papli usi
pas o aus
ki éia imo
pa adinimo
o ma
-
k/e/é
(1),
a iau
daugelyje
ie y
Sis
Zodis
y a
i
kilnojamos
(3)
pa adigmos
—
k/e/é.
Daug
ku
abi
o mos
a ojamos
p amai iui,
no s
iena
i$
jy
pap as ai
y a
y aujan i.
Pa yzdziui,
pie y
aukS ai iy
plo e
i
y inése
kau-
niskiy
Snek ose
okia
o ma
y a
k e/é,
ki u —
k/elé.
Tik ai
pas a oji
o ma
daugiausia
uZ aSy a
isuo inio
ki ¢io
a i aukimo
zonoje
(p z.,
Siau inéje
pane-
1
Kielés
pa adinimai,
ju
papli imas
i
a ojimas
lie u iy
kalbos
a mése
apZ elgiama
daugiausia
emian is
duomenimis,
ku ie
uZ agy i
pagal
A.
Salio
1941
m.
suda y a
anke a
»Apklausas
1“
zodziy
geog a ijai
i i.
Tie
duomenys
i§
daugelio Lie u os
ie y
su ink i
1942—
1943
m.
i
oliau
pildomi
nuo
1972
m.
Taip
pa
pasinaudo a
didziuoju »Lie u iy
kalbos
Zodynu“
(LKZ),
jo
ka o eka
i
ki ais
Sal iniais,
185
eziskiy
plo o
dalyje,
zemaiciy
a més
plo e),
aka iniame
kauniSkiy
pak aS y-
je.
Tik
pak aS inése
Zemaiciy
Snek ose
(Kelmé,
Ku Sénai,
Pag aman is,
Tau a-
gés
aj.,
Raseiniai)
pasi aiko
o ma
i
su
kilnojamuoju
ki ¢iu.
Dél
o my
kielé
i
kielé
papli imo
da
Z .
1
pa .,
aip
pa
LKZ
V
748;
kielé
D Z
151;
LzZ
117.
A ski ose
y y
aukS aiciy
plo o
ie ose
(E iSkiai,
Pane ézys,
Smilgiai)
a o-
jama
Sio
pa adinimo
o ma
kiela
(LKZ
V
748).
Ta mése
esama
nemazZai
deminu y iniy
:
Saknies
k e/
ediniy:
A eldi is,
kieliu-
kas,
kiel(ijiké,
kieli is,
kiela is
(LKZ
V
748-749),
kiel4iké
(D Z
151),
kiel4i é
(LzZ
117).
,,Apklauso
1“
duomenys
da
u ingesni:
uZ asy a
desim
deminu y iniy
A e/és
o mu.
IS
jy
dazniausiai
a ojamos:
kie/élé
(pasi aiko
bemaz
isame
lie u iy
kalbos
plo e),
k/eliké
(j
y us
nuo
Saukény,
Uz enéio
i
Silalés,
.
y.
be eik
isame
aseiniskiy
plo e,
Klaipédos
k aS o
aka iniame
kam-
pe,
aip
pa
apie
Jona a
i
Kauna),
k7e/uké
(pie inése
dziky
snek ose),
k e/di é
(lie u iy
kalbos
pie y¢iuose),
A e/y é
( y y
aukS aiciy
plo e
apie
Roki&kj,
Za a-
sus,
Molé us).
Re esni,
pasi aikan ys
isose
a mése
deminu y iniai
kAze/és
e-
diniai:
k ela é,
kieliii e,
kielii é,
kieli kas.
Pauk8¢io
pa adinimo
kielé
Saknis
a spindima
§
8]
Zodj
u in¢iy
a miy
plo o
ie o a dziuose
i
asmen a dziuose:
Kieliai
(Si in y
aj.
kaimas),
Kielionys,
Kieliskas
(P ieny
aj.
kaimai),
Kieliskés
(Kai8iado iy
aj.
kaimas),
Kieliskiai
(Bi zy
aj.
kaimas),
K eliigala
(Pane ézZio
aj.
kaimas);
Kieliskas
(P ieny
aj.
eZe as)
(Lie u os
1963:
74;
Vanagas
1970:
172);
Kiela,
Kiela,
Kielé,
Kieldi is,
Kiel auskas,
Kiélius
(Lie u iy
1985:
988-989).
Daugiausia
zemaiciy
a méje
i
g e imose
aka y
aukS aiciy
Siauliskiy
(A io-
gala,
Raseiniy
aj.,
DimSiai,
Liepo iai,
Siauliy
aj.,
S upu ai,
JoniSkio
aj.),
e-
Ciau
ki ose
Snek ose
(p z.,
ZapySkis,
Kauno
aj.)
g e a
pa adinimo
k e/é
a o-
jamas
i
/edspi a.
Tel8i8kiy
i
Siauli8kiy
plo e
y auja
o ma
/édspi a
(1
ki é.),
o
didesnéje
aseiniskiy
dalyje
(Kelmé,
Raseiniai,
Va niai,
Tel8iy
aj.)
—
/edspi a
(3°
ki ¢.),
Z .
1
pa .,
aip
pa
—
Vi kauskas
1976:
171.
Tik
i8
ienu
ki u
y a
zinomos
Sio
pa adinimo
é-
kamienés
o mos:
/édspy é
(1;
MeSkuiéiai,
Siauliy
aj.),
ledspy é
(3°;
K aziai,
Kelmés
aj.).
Tokio
kamieno
o ma
y a
uZ iksa es
A.
Juska,
plg.:
,paukS is,
ku s
pa asa j
pi miausiai
a lekia
bi
leda
spi i,
adinas
ledspi e*
(LKZ
VII
227).
Daug
ku
Salia
pag indinés
o mos
—
/édspi a
/
leds-
pi a
—
uz aéy a
i
mazybinés
(maloninés)
eik8més
o ma
/edspi iké,
o
Ku 8é-
ny
apylinkése
—
/edspy i ikas
(Vi kauskas
1976:
171).
Ta mése,
ku ioms
bidingas
pa adinimas
J/édspi a
(Jedspi a),
dazniausiai
zinomas
i
pi masis
Sio
paukS elio
pa adinimas
—
Ae/é.
Kai
ku ie
a saky ojai
i
»Apklauso
1“
klausimg
nu odo,
kad
ledspi a
esan i
kieliy
iSis.
Pa adinimo
/edspi a
kilmé
daZnai
paciy
zmoniy
aiSkinama:
kielé
pa sk i-
dusi
i8spi ia
su
uodega
leda,
jq
seniau
i
adinda o
/edspi a
(Kal inénai,
Silalés
aj.
(LKZ
ka o eka)).
T.
I anauskas
apie
§j
paukS elj
ao:
,,pa asa j
ka u
su
gand u
pasi odo
pi mosios
kielés,
daznai
an
ledo,
upiy
bei
eze y
pak aS iuose.
Taigi,
eisingai
ZemaiCiai
pa adino
kielg
ledspi a,
nes,
jai
pa sk idus,
i ps a
pas-
186
ku inis
ledas“
(I anauskas
1964:
209).
Adomynéje
(Kupiskio
aj.)
uz a8y a:
mé-
lynoji
kiela
a sk idus
leda
i8spi ia,
Zalioji
kiela
Zole
a ne’a
(LKZ
ka o eka).
Del
o,
kad
pa asa j
pa sk enda
ka u
su
gand u
( a mése
adinamu
i
ga -
niu),
kiele y a
igijusi
gand o
d augés
,, epu acija“.
Kai
ku
(Klampuéiai,
Vilka-
iskio
aj.)
ji
aip
i
adinama
—
ga nio
d a igé.
Apie
kiele
sakoma:
ja
ga nys
pa asa j
pa neSa
po
spa nu
i8
pie y
(DaukSiai,
Ma ijampolés
aj.
(LKZ
ka o-
eka)),
ga id o
a nes déji
(Do nu a,
Kédainiy
aj.),
kiela
pa lekia
su
s a ku:
sako,
s a kas
jq
an
uodegos
pa neSa
(E z ilkas,
Ju ba ko
aj.
(LKZ
V
748)),
ne ukus
pa léks
guZu is,
an
uodegos
pa nes
ledspy éle
(LKZ
ka o eka).
Pa-
je onyse
(Vilka iSkio
aj.)
uZ a8y a
kielés
i8is
ga niné,
Jiezne
(P ieny
aj.)
—
bal oji
a ba
busiliné.
Sis
lyginimas
su
gand u
a
ga niu,
galimas
daik as,
ade-
sis
ne
ien
dél
d augys és,
be
i
dél
spal os.
Be
miné y
pa adinimy,
ienu
ki u
uZ asy a
i
ki y
Sakny
pa adinimai:
pie-
méné
(Slapabe zé,
Kédainiy
aj.),
piemen kas
(An aliep é,
Za asy
aj.),
pie-
menuké
(Alo e,
Aly aus
aj.),
piemendi é
(Joniskis,
Molé y
aj.,
K osna,
Laz-
dijy
aj.,
Plu iskés,
Ma ijampolés
aj.),
dika
is d4i é
(Dubidiai,
Va énos
aj.).
Keliose
ie ose
uz a’y a
zylé,
zylélé,
aciau
Gia
g eiGiausiai
supainio i
pauks-
Giai,
no s
Luko¥aidiuose
(Siauliy
aj.)
uz a’y a
zylé
kieliké.
Bu imonyse
(Sal-
cininky
aj.),
Kamojyse
(Bal a usija),
Pliupuose
(Kédainiy
aj.),
Rodinioj
(Bal-
a usija),
Siesikuose
(Ukme gés
aj.)
uZ iksuo as
sla iskos
kilmés
pa adinimas
pliska,
pliska
(plg.:
b us.
micxa,
lenk.
pliszka*).
Tos
pa ios
Saknies
y a
i
skolin iniy
lie u iy
pa a dziy:
Pliska,
Plyskdi is,
Pliskauskas,
Pliské icius,
Pliskus,
Pliska,
Pliskdi is,
Pliskéuskas
(Lie u iy
1985:
477-478),
plg.:
b us.
ITnicxa,
II icxo,
TInicxesuy,
enk.
Pliska,
Pliszka.
T.
I anauskas
aSo,
jog
Lie u oje
ap inkamos
ik
d i
kieliy
i’ys:
bal dji
a ba
Zil6ji
kielé,
da
adinama
/édspi a
(Mo acilla
alba)
i
gel ondji
kielé
a ba
bandkielé
(Mo acilla
la a).
Tadiau,
jei
iké ume
anke os
,,Apklausas
1“
duomenimis,
uZ aSy ais
i8
lie u iy
a miy,
jy
p iskai¢iuo ume
daugiau
nei
d i-
desim
isiy.
,,ROSiuojama‘
j ai iausiais
poZii iais.
Pagal
bu imo
a
lizdo
suki-
mo
ie a
ski iamos
okios
kieliy
ii’ys:
kalni,
s dginé,
baly,
andeniné,
pie i-
né,
a imy.
Vilkabaliuose
(Vilka iskio
aj.)
i
Kal a ijoje
(Ma ijampolés
aj.)
uz asy a:
Sokinéja
po
a imus,
dél
o
sakoma,
kad
jq
iSa ia.
Pagal
spal a
ski iama
bal oji
a ba
busiliné
(
bal iké),
gel ondji
(
gel oniké),
pulkoji
(
pilku e),
meélynoji
(mesl oji,
mélyniké,
mélyni é),
Zil6ji
(ziluké,
Zylé,
Zylai é),
Zeb oji,
sidab iné,
sémOji,
si méyi,
Juodoji.
Kai
ku
i8is
nusako
konk eéios
kuno
ie os
spal a
a
spal o umo
pobidj:
ge/ onsnapé,
audonpil é,
gel ongi -
Zé,
bal agu klé,
bal abu né,
bal asikné,
gel onma gé,
mélynma gé,
ma goji.
Is
kai
ku iy
pa adinimy
ma y i,
jog
kielés
mégs a
gal ijy
kaimynys e,
sukiojasi
2
Dél
Sio
sla y
kalby
ZodzZio
e imologijos
z .
Dacmep
M.
I umozo n ecku
CIOBapb
PyccKo o
43b1Ka
3,
Mocxsa:
1971,
283.
187
apie
bandas:
ka akielé,
bandos
kielé,
ba idkielé,
kumelkielike.
Kalbé i
apie
kielés
iiSiy
pasiski s yma
a mése
sunkoka,
nes
miné osios
i-
Sys
uz asy os
iS
j ai iy
lie u iy
kalbos
plo o
ie y.
Iim j
suda o
bandés
kielé
a ba
bandkiele,
zinoma
ik
Siau és
Zemaiciy.
ReCiau
pasi aikanCios
igys
uz a-
Sy os:
AukS ad a yje
(Pane ézio
aj.)
i
Siluose
(Pane ézZio
aj.)
—
Ssi moyi,
Sin-
au uose
(Sakiy
aj.)
-
sémoji,
Vilka iskyje
—
sidab iné.
Maiziausiai
isiy
pa adinimy
uZ agy a
is
Zemai ijos.
Kai
ku
kielés
da
ski s omos
j
j]
namines
i
laukines:
/aukiné
—
pilkoji,
naminé
—
gel onoji
(Vi skupénai,
Papilys,
Bi zy
aj.).
Ne
isi
apklauso
a saky ojai
ski ia
kielés
iSis.
Nuola
ma ydamas
kiele
besisukiojanciq
apie
sa o
namus,
a us,
gal ijus,
s ebédamas
jos
elgesj,
Zmogus
dazZnai
sa e
palygina
su
ja:
ko
cia
Sokinéji,
kaip
kielé
(neduodi
amybés)
(LKZ
V
748);
bu cija
kaip
kielé
p ies
lie y
(LKZ
ka o eka);
menulaikai
uodegos
kaip
kielé
(Kazly
Rida).
Tu in
gal oje
kie-
lés
mazumg
i
laibuma,
apie
menka,
plona
zmogy
pasakoma:
ai
jau
dideliai
k elingas
y as,
je
né
pu o
a izy
nepanes(a)
(LKZ
V
748);
apie
Zmogu
plonom
kojom
—
kielakojis,
kielablauzdis
(LKZ
V
748);
apie
plona
me ging
—
kiela i é
(LKZ
ka o eka),
o
Pil iskiuose
(Vilka i8kio
aj.)
ne
i
keikiamasi:
ma
jj
kielés
(LKZ
V
748)!
Vadokliuose
uz agy as
p ie a as
—
i8
kielés
elgesio
galima
nuspé i
nelaime:
Jeigu
su inki
ku
pauk8 j
kiela,
ai
eikia saky i
,,kiela
iks,
adegéla
k ips“.
|
ka q
Song
a k eips
uodega,
iS
en
lauk
nelaimés
(LKZ
ka o eka).
Palyginus
1942-43
m.
a sakymus
su
naujesniais,
uzZ a’y ais
po
1972
m.,
i
apibend inan
Cia
pa eik us
duomenis,
galima
da y i
kelias
iS adas.
Lie u iy
kalbos
plo e
labiausiai
i8pli e
pa adinimai
k e/é
i
Jedspi a.
I8
daugelio
ie y
»Apklauso
1“
a saky ojy
nenu ody a,
a
/edspi a
a ojama
kaip
pauk&¢io
kie-
lés
pa adinimas,
a
ik
kaip
iSis.
Dél
kai
ku iy
sp agy
nuo
1972
m.
pildy ose
anke ose
sunku
pasek i
Siy
d iejy
sinonimiSkai
a ojamy
pa adinimy
aida
os
pacios
a més
plo e
(i8
daugelio
ie y
apsk i ai
né a
a sakymy).
Be
i
i8
u,
gana
agmen isky,
duomeny
ma y i,
kad
isame
a miy
plo e
a ojamas
ben-
d ines
kalbos
pa adinimas
kye/é
s umia
i§
a osenos
/edspi a.
Ledspi a
po
1972
m.
uZ iksuo a
os
SeSiuose
punk uose:
el8iskiy
y iniame
i
pie y iniame
pak a8ciuose
(Vege iai,
Raudénai,
Luoké)
bei
p ie
Sio
plo o
besi8liejanéiy
a -
niskiy
iename
punk e
(Gin eniai).
Be ,
kaip
miné a,
naujesnieji
duomenys
né-
a
igsamis.
I$
e esniy
pa adinimy
miné ini
Saknies
piemen-
a ian ai,
a o i
Pie y
Lie u oje,
be
jie
aip
pa
be eik
i8s um i
& e/és.
Pas a aisiais
me ais
piemenuké
uz asy a
ienin eliame
punk e
—
Aly aus
ajone,
Alo éje.
LITERATURA
IR
SALTINIAI
D Z:
Nak iniené
G.,
Paulauskiené
A,
Vi kauskas
V.
D uskininky
a més
Zodynas,
Vilnius:
Mokslas,
1988.
F aenkel
E.
1962:
Li auisches
e ymologisches Wé e buch,
Heidelbe g-Go ingen:
Ca l
Win e .
Uni e si a s e lag.
188
1
pa .
Kielés
pa adinimai

I anauskas
T.
1964:
Lie u os
pauksciai
3,
Vilnius:
Min is.
Ka ulis
K.
1992:
La wesu
e imologijas
a dnica
1,
Riga:
A o s.
Lie u iy
1985:
Vanagas
A,
Maciejauskiené
V,
Razmukai é
M.
Lie u iy
pa a dziy
Zodynas,
Vilnius:
Mokslas.
Lie u os
1963:
Lie u os
TSR
upiy
i
eZe y
a dynas,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
moksli-
nés
li e a i os
leidykla.
Lie u os
1976:
Lie u os
TSR
adminis acinio- e i o inio
suski s ymo
Zinynas
2,
Vilnius:
Min is.
LKZ
V,
VII:
Lie u iy
kalbos
Zodynas
5,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a i os
leidykla,
1959;
7:
Min is,
1966.
LzZ:
Pe auskas
J..
Vidugi is
A.
Laziiny
a més
Zodynas,
Vilnius:
Mokslas,
1985.
Sabaliauskas
A.
1990:
Lie u iy
kalbos
leksika,
Vilnius:
Mokslas.
Topo o
1980:
Tonopos
B.
H.
Upyccxu #
351K.
C opaps.
H-K,
Mocxsa:
U3pa enbc so
»HayKa“.
Vanagas
A.
1970:
Lie u os
TSR
hid onimy
da yba,
Vilnius:
Min is.
Vi kauskas
V,
1976:
Siau és
y y
diinininky
snek y
Zodynas,
Vilnius:
Mokslas.
DIE
BEZEICHNUNG
DER
BACHSTELZE
(LIT.
KIELE)
IN
DEN
LITAUISCHEN
MUNDARTEN
Zusammen assung
Fi
das
Végelchen
kielé
(Bachs elze)
mi
dem
langen
beweglichen
Schwanz
is
in
den
li aui-
schen
Dialek en
am
wei es en
die
Bezeichnung
k/e/é
e b ei e .
Im
g éB en
Teil
des
li auischen
Sp ach aumes
ha
dieses
Wo
eine
es e
Be onung
-
li .
kie/é
(1).
Doch
in
ielen
O scha en,
besonde s
im
Siidos en
Li auens,
weis
dieses
Wo
inne halb
seines
P adigmas
eine
wechseln-
de
Be onung
au ,
gl.:
k e/é.
In
den
Zemai ischen
Munda en
und
den
benachba en
im
Gebie
Siauliai
we den
neben
li .
k elé
noch
die
Bezeichnungen
li .
/€dspi a//edspi a
geb auch .
AuBe
diesen
Bezeichnungen
liegen
auch
Ablei ungen
on
ande en
Wu zeln
o :
Ablei un-
gen
on
li .
piemen-
sowie
Bezeichnungen
slawische
He kun :
pliska,
pliska.
In
den
Munda en
liegen
ii
die
A e/é
-
A en
iele
Bezeichnungen
o ,
die
sich
nach
de
Fa be
bzw.
de
Bun hei
des
Ge iede s,
nach
dem
O
wo
diese
Vogel
leb
bzw.
sein
Nes
lich
ausge ich e
sind.
De
Ve gleich
de
on
An anas
Salys
1942-43
gesammel en
An wo en
au
die
F agen,
die
im
Bogen
,,Apklausas
1“
/
,,Um age
1“
o liegen,
mi
den
neue en
An wo en,
die
1972
ixie
wu den,
zeig ,
da8
im
ganzen
Munda en aum
das
in
de
Gemeinsp ache
geb auchliche
Wo
kie/é
alle
iib igen
Bezeichnungen
dieses
Vogels
e d ang .
189