ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
LYETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMATI
XLII
(2000)
Adelé
VALECKIENE
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
LINKSNIS
IR
JO
FUNKCIJOS
LIETUVIU
KALBOJE
0.1.
Linksnio
unkcija
y a
zymé i
daik a a dZio
bei
jo
a i ikmens
san yki
su
ki ais
sakinio
zodziais,
pap as ai
su
eiksmazodziu
a ba
ki u
daik a a dziu.
P z.,
aSo
laiskq
—
gal.
laiskq
ei8kia
san yki
su
eiksmazodZiu
aso
i
odo
objek-
a,
|
ku j
nuk eip as
eiksmas,
0
é o
namas
—
kilm.
é o
eiskia
san yki
su
daik-
a a dziu
namas
i
odo
daik o
p iklausyma
kam
(posesy inis
san ykis).
Taigi
linksniai
padeda
jung i
Zodzius
j
sakinj.
Lie u iy,
aip
pa
ki ose
leksija
iSlai-
kiusiose
indoeu opieciy
kalbose
a dazodziy
o mos
y a
de inamos
linksniu,
aip
pa
gimine
i
skai¢iumi,
p z.,
siinus
bu o
mylimas
—
siinus
i
mylimas
y a
y iskosios
gimines
ienaskai os
a dininko
linksniai.
Linksnio
ka ego ija
pa-
p as ai
isski iama
ose
kalbose,
ku
daik a a dziai
u i
linksniy
mo emas
(ga-
lunes).
W.
P.
Lehmannas
(1958:
185)
nu odo,
kad
kalboje
né a
linksnio,
jeigu
jis
ne u i
o mos,
kon as uojancios
am
ik oje
sis emoje
su
ki a
o ma.
Dél
o
linksnis,
ku is
issiski ia
unkciniais
bei
o maliosios
aikos
pozymiais,
adici-
neje
kalbo y oje
laikomas
mo ologine
ka ego ija
kaip
skaiéius
i
giminé.
Linksnio
sudé ingumas
y a
ai,
kad
jis,
no s
i
u édamas
apib éz a
o ma
(gal ing),
is
del o
ne u i
pakankamo
seman inio
apib éz umo,
.
y.
okios
seman-
ines
unkcijos,
pagal
ku ia
bi u
galima
ieng
linksnj
p ieSin i
ki am.
Galima
saky i,
kiek ienas
linksnis
u i
kele a
a
keliolika
ne e ai
sunkiai
iena
su
ki a
siejamu
unkcijy,
o
a ski iems
linksniams
am
ik ame
kon eks e
bidingos
ie-
nodos
unkcijos.
Ski ingu
kalby
linksniy
sis emose
ie
pa ys
linksniai
gali
u é i
ski ingas
unkcijas.
Jau
seniai
pas ebé a,
kad
am
ik y
linksniy
unkcijos
ne e ai
a i inka
p ie-
linksniniy
kons ukcijy
unkcijas
a ba
y a
joms
a imos.
Dél
o
kai
ku ie
y iné-
ojai,
sakysim,
J.
Ku y owiczius
(1960:
131-134)
p ielinksnj
laiko
nesa a anki8-
ka
(sinseman ine)
mo ema,
implikuojanéia
linksnio
galiine
i
ka u
su
pas a a-
ja
odanéia
linksnio
unkcija.
P ielinksninéje
kons ukcijoje
jis
iz elgia
d iguba
dicho omija,
p z.,
lo .
ex alu b|em:
I
dicho omija
—
Saknis
u b:
p ielinksnis
ex a
su
p iklausomo
akuza y o
galiine
-em;
II
dicho omija
—
pag indiné
submo ema
ex a:
papildoma
submo ema
akuza y o
galiiné
-em.
Del
linksniy
unkcijy
apa umo
su
p ielinksniniy
kons ukcijy
a i inkamo-
mis
unkcijomis
daugelis
y iné oju
pas a uoju
me u
nag ineja
linksniuy
i
p ie-
linksniy
kons ukcijy
unkcijas
ka u,
laikydami
sin e ines
linksniy
o mas
i
p ielinksnines
kons ukcijas
os
pacios
linksnio
ka ego ijos
i i sinémis
o mo-
mis
(Fillmo e
1968:
32
.,
E oms
1981).
66
Linksniy
unkcijy
speci ika
—
eiks i
Zodziy
san ykius
—
bei
jy
seman iné
j ai-
o é
p iklausomai
nuo
kon eks o
(apsup ies)
i
unkcinis
apa umas
su
p ie-
linksninémis
kons ukcijomis
leido
y iné ojams
pada y i
is ada,
kad
linksnis
y a
sin aksés
eiSkinys,
.
y.
kad
linksnio
ka ego ijos
p igim is
sin aksiné,
0
ne
( ien
ik)
mo ologiné
(Fillmo e
1968:
21).
A i inkamai
paki o
i
y inejimo
k yp is
—
nuo
unkcijos
p ie
o mos.
Be
o,
linksniy
seman inés
(,,gilumines*)
unkcijos
nag inéjamos
i
ose
kalbose,
ku
linksniy
mo ologiniy
odikliy
(ga-
liniy),
galima
saky i,
nebe a
(p z.,
angly
kalboje).
Teo iniu
poZii iu
bend ojoje
kalbo y oje
linksnio
bei
linksniy
unkcijy
klau-
sima
nag inéjo
daugelis
Zymiu
pasaulio
mokslininky.
Pagal
linksniy
unkcijas
pa eik a
i ai iy
linksniy
klasi ikaciju.
Cia
bus
ap a iamos
ijy
pag indiniy
au-
o iu
—
R.
Jakobsono,
J.
Ku y owicziaus
i
Ch.
J.
Fillmo e’o
linksniy
unkciju
eo ijos,
ku ios
y a
ski ingos
i
a spindi
mokslo
apie
linksnj
bei
jo
unkcijas
aida.
0.2.
Vieno
i8
zymiausiy
P ahos
ling is inés
mokyklos
a s o y
Romano
Ja-
kobsono
da be
,,Bei ag
zu
allgemeinen
Kasusleh e*
(1971:
23-71)
linksnis
siejamas
su
mo ologiniu
lygmeniu,
analogiskai
kaip
giminé
i
skaicius.
Jakob-
sonas,
is u uliojes
g ama iniy
opozicijy
moksla,
aisingai
p i aiky a
g ama i-
néems
ka ego ijoms
i i,
siekia
i
linksnius
suklasi ikuo i
pagal
jy
di e encinius
pozymius
bei
nus a y i
jy
opozicijas,
0
pas a osiose
—
Zymé uosius
i
nezymé-
uosius
na ius.
Sa o
da be
analizuodamas
usy
kalbos
duomenis,
jis
i8ski ia
kiek-
ieno
linksnio
bend aja
eiksme
(Gesam bedeu ung),
ku i
nep iklauso
nuo
kon-
eks o,
i
dalines,
kon eks ines
eiksmes
(Sonde bedeu ungen),
ku ias
salygoja
kon eks as
—
linksniy
apsup ys
(i ai is
junginiai).
Pas a asias
eikSmes
Jakob-
sonas
laiko
bend osios
eik8més
kombinaciniais
a ian ais.
Jakobsono
bend oji
linksnio
eik8mé
y a
abs ak i,
i8 es a
i$
daliniy
eiks-
miu
i
ne u i
iesioginio
ysio
su
konk e¢ia
a osena.
Del
o
ji
neduoda
i o
pama o
konk e¢ioms
linksniy
unkcijoms
i i.
Ne
be
pag indo
ji
bu o
k i ikuo-
a
daugelio
y iné ojy
(Kypunosua
1955:
78;
Ku y owicz
1960:
136;
149-150;
Vcayenxo
1965:
96,
105;
Helbig
1973:
158
.;
Hoxynm
1978:
97
.
i
li .;
Fill-
mo e
1968:
10).
An a
e us,
Jakobsono
linksniy
eo ija
(da
Z .
jo
1971:
154—
183)
ne e ai
emiamasi
nag inéjan
i ai iy
kalby
linksnius
(plg.
Ba ne o a
i
k .
1979
—
usy
kalbos
linksnius,
JIuxayesa
1986
—
lie u iy
i
usy
kalbos
linksnius).
0.3.
J.
Ku y owicziaus
(1960:
131-150;
1964:
179-206)
linksniy
mokslas
dau-
giau
a spindi
p ak ine
linksniy
a osena
i
ge iau
p i aiky as
i i
linksniy
unk-
cijas.
Ku y owiczius
ku damas
sa o
eo ija
emiasi
j ai iy
ide.
kalby
duomeni-
mis, a p
ki y
i
lie u iy.
Jis
ski ia
d ejopo
ipo
linksniy
unkcijas:
sin aksines
i
seman ines.
Sin aksinémis
laikomos
sis emos
salygo os
unkcijos,
nep iklauso-
mos
nuo
seman inio
kon eks o,
ne u incios
jokios
seman inés
e eés.
Jos
iS y$-
kéja
p ieSinan
ieng
linksni
ki am
pagal
am
ik a
di e encinj
pozymi,
p z.,
iesioginio
papildinio
galininka
eiksnio
a dininkui
i
pan.
Seman inémis
lai-
komos
unkcijos,
pasizymin¢ios
nuo
kon eks o
p iklausomais
seman iniais
a -
67
spal iais
( ie os,
laiko, ikslo
i
pan.).
Sin aksinés
i
seman inés
unkcijos
gali
bu i
pi minés
i
an ines.
Pi minés
unkcijos
y a
dominuojan¢ios,
s a biausios,
pag indinés
am
ik am
linksniui,
0
an inés
—
pe i e inés,
Salu inés,
maziau
is eikS os,
ibo os.
Linksniai
klasi ikuojami
pagal
pi miniy
unkcijy
pobudi.
Ski-
iami:
1)
g ama iniai,
a ba
sin aksiniai
( a dininkas,
galininkas,
kilmininkas),
i
2)
konk e ieji,
a ba
p ie eiksminiai,
linksniai
(jnagininkas,
ie ininkas
i
naudi-
ninkas
su
am
ik omis
iSlygomis).
G ama iniy
linksniy
pi minés
unkcijos
y a
sin aksinés.
P z.,
galininko
pi miné
unkcija
y a
iesioginio
papildinio,
.
y.
eiks-
mo
pe éjimo
j
objek a
zyméjimas
su
anzi y iniais
eiksmazodziais.
Pagal
Ku-
ylowicziu
(1960:
136
.;
1964:
181),
ji
y a
sin aksinio
pobidzio
i
nep iklauso
nuo
seman inio
kon eks o.
G ama iniy
linksniy
an inés
unkcijos
y a
seman i-
nés,
p iklausomos
nuo
kon eks o,
jas
iboja
san ykiaujan¢iu
Zodziy
leksinés
eiks-
mes,
p z.,
laiko
galininkas
y a
ik
laiko
sa okas
Zyminéiy
daik a a dziu.
Kon-
k eciujy
linksniy,
a i kSciai
—
pi minés
y a
seman inés
unkcijos,
p iklausomos
nuo
san ykiaujanciy
Zodziy
leksinés
eikSmés,
o
an inés
—
sin aksinés,
pagal
sa o
pobudj
a i inkan¢ios
g ama iniy
linksniy
pi mines
unkcijas.
Taigi
sin aksi-
nes
unkcijos
y a
pi minés
g ama iniams
i
an inés
konk e iesiems
linksniams,
0
seman inés
unkcijos,
p ieSingai
—
pi minés
konk e iesiems
i
an inés
g ama-
iniams
linksniams.
Ku y owiczius
ku ia
sin aksine
linksniy
eo ija.
Be
o,
jo
eo ijoje
yski
k yp-
is
i
|
seman ika.
Palygin i
su
Jakobsono
eo ija,
Ku ylowicziaus
mokslas
apie
linksnius
y a
Zingsnis
j
p iekj.
An a
e us,
Ku y owiczius
aip
pa
neis engia
p ies a a imy.
Jis
nei e ino
okiy
seman iniy
linksniy
unkcijy
(seman iniy
,, o-
liu“),
ku ias
lemia
eiksmazodzio
i
daik a a dzio
linksnio
seman inis
san ykis
(z .
oliau
Ch.
Fillmo e’o
da bus).
O
okias
seman ines
unkcijas
i8
ik uju
u i
ne
ik
konk e ieji,
be
i
g ama iniai
linksniai.
Sakysim,
eiksnio
a dininkas
a
iesioginio
papildinio
galininkas
a likdami
a i inkamas
sin aksines
unkcijas
uo
paciu
me u
u i
i
am
ik as
seman ines
unkcijas.
P z.:
Té as
ki o
medi
—
é as
u i
sin aksing
eiksnio
i
seman ine
agen o
( eiksmo
a likéjo)
unkcija,
o
me-
dj —
sin aksing
iesioginio
papildinio
i
seman ine
pa ien o
(kas
ka
pa i ia)
unk-
cija.
Ku ylowiczius
mano,
kad
eiksnio
a dininkas
i
iesioginio
papildinio
ga-
lininkas,
be
sa o
sin aksiniy
unkciju,
ki u,
.
y.
seman iniu,
unkcijy
isai
ne u-
i.
Plg.
jo
pas aba
apie
galininka:
,,Su
anzi y iniais
eiksmazodZiais,
kai
Sis
linksnis
(galininkas)
zymi
idinj
a
iSo inj
eiksmo
objek a,
galininko
galane
ne u i
jokios
seman inés
e és,
o
y a
g ynai
sin aksinis
daik a a dZio
p iklau-
symo
eiksmazodziui
odiklis.“
(Ku y owicz
1960:
136-137).
0.4.
Nauja
linksniy
koncepcija
pa eiké
Ch.
J.
Fillmo e’as
(1968:
1-88;
1977:
59-81)
emdamasis
angly
kalbos
duomenimis.
Angly
kalboje,
galima
saky i,
ne a
linksniy
zymikliy
(galiiniy),
issky us
ienaskai os
kilmininka
i
daugiskai-
os
linksnius
(ski ian
juos
nuo
ienaskai os),
a¢iau
sakinyje
egzis uoja
uni e -
salios
linksniy
sa okos,
su okiamos
i§
daik a a dZio
a
jo
a i ikmens
san ykio
su
eiksmazodziu
a
ki u
daik a a dziu.
Be
o,
i
ose
kalbose,
ku
y a
linksniu
68
zymikliai,
linksniy
skai¢ius
neiden iskas
ju
eiskiamoms
sa okoms:
as
pa s
links-
nis
u i
ne
iena
unkcija,
o
a
pa i
unkcija
budinga
ne
ienam
linksniui.
Todel
Fillmo e’as
ku ia
,,giluminiu“
linksniy
eo ija.
Jo
nuomone,
linksniu
y a
iek,
kiek
y a
eikSmiy,
salygojamy
si uacijos,
.
y.
p iklausomy
nuo
daik a a dzio
san ykio
su
eiksmazodziu.
Jis
isski ia
,,p opozicijos
ema“,
ku i
suda o
eiks-
mazodis
(V)
i
jam
p iklausoma
a dazodine
g upe
(NP)
—
pap as ai
daik a a -
dis.
Cia
s a biausia
eiksmazZodzio eikimés
ipas.
Jis
lemia
daik a a dzio
pa-
inkima
bei
linksnio
seman ine
unkcija’.
Jau
L.
Tesnié e’as
(1959:
102
.)
issky é
eiksmazodi,
uziman i
cen ine
ie a
sakinyje,
i
ak an us
( eiksmo
daly ius)
bei
si cons an us
( eiksmo
aplinkybes).
TaCiau
jo
sakinio
modelis
neiSejo
i§
sin aksés
iby.
Fillmo e’o
,,giluminiai*
links-
niai
y a
eliacinio
pobidzio
i
apibidinami
seman iSkai.
Jie
a i inka
am
ik u
uni e saliu
sa oku,
sp endimy
ipus,
ku iuos
zmogus
u i
da y i
apie
i ykius,
susijusius
su
juo
a
yks andius
Salia
jo,
okio
ipo
kaip
,,kas
kazka
pada e™,
,,kas
su
kuo
a si iko“,
,,.kas
pasikei e“
i
pan.
Fillmo e’as
(1968:
24-25)
ski ia
6
daz-
niausiai
a ojamus
,,giluminius*
linksnius:
1)
agen as
[A]
—
eiksmo
a likéjo
linksnis,
2)
ins umen as
[I]
—
eiksmo
a likimo
p iemonés
linksnis,
3)
da y as
[D]
—
eiksma
a
busena
pa i iancio
gy o
daik o
linksnis,
4)
ak i y as
[F]
-
eiksmo
a
busenos
ezul a o
linksnis,
5)
loka y as
[L]
—
eiksmo
ie os
links-
nis,
6)
objek y as
[O]
—
sup an amas
seman iSkai
kaip
daik o,
i
ku j
nuk eip as
eiksmas
a
bisena,
linksnis
(pe spéja,
kad
jo
ne eikia
painio i
su
iesioginio
papildinio
linksniu
sin aksiniame
lygmenyje).
Be
Siy,
da
mini
di ek y a,
bene-
icien a
i
ki us
,,giluminius*,
.
y.
seman inius,
linksnius.
Fillmo e’o
,,giluminiai*
linksniai
a spindi
kons ukcijy
seman ines
unkcijas
sakinyje,
iS ySkina
linksniy
seman ine
sis ema
i
y a
uni e salis,
inka
be
ku-
iai
kalbai.
A ski ose
kalbose
ski iasi
ik
ju
aiskos
budai,
adinami
iS i Sine
s uk u a,
i$ i Siniais
linksniais
(linksniy
gal inés,
p ielinksniu
p idéjimas
i
k .).
P ielinksnines
kons ukcijas
Fillmo e’as
aip
pa
laiko
linksniais
i
i ia
ienoje
g e oje
su
,,sin e iniais“
linksniais.
Daik a a dzio
linksni
p ie
am
ik o
eiks-
mazodzio
gali
a s o i
i
Salu inis
demuo
(AS
no iu,
kad
jis
a ei y).
'
Fillmo e’o
da buose
y a
i
okiy
eiginiy,
kad
p opozicijos
eme
eiksmaZodzio
pa inkimas
p iklauso
nuo
linksnio
pa inkimo,
p z.,
eiksmaZodis
bég i
gali
bi i
is a y as
i
ema
[
A]
(Vaikas
béga),
a ida y i
—
i
ema
[
O+A ]
(Vaikas
a ida é
du is),
ku
A
y a
agen as
( eiks-
mo
a likejas),
o
O
—
objek as,
sup an amas
ne
sin aksiSkai,
be
seman iskai
(Z .
Fillmo e
1968:
27,
31).
Cia
Fillmo e’as
siekia
ski i
eiksmazodziy
seman ines
g upes
pagal
palydo y
(daik a-
a dziy)
seman ines
unkcijas.
An a
e us,
ilgainiui
Fillmo e’o
i
ki y
,,linksniy
g ama ikos*
a s o y
da buose
i ai
nusis o éjo
nuomoné,
kad
eiksmaZodis
u i
cen inj
aidmeni
sakinyje
i
eiksmazodzio
eikSmés
ipas
lemia
daik a a dZio
linksnio
pa inkima
bei
eik’me.
G ei
bu o
su ok a,
kad
s a biausia
y a
i8 i i
eiksmaZodziy
seman inius
ipus,
speci ikuo i
poZzymius,
kuo
ski iasi
iena
eiksmazodziy
g upé
nuo
ki os,
lemian i
daik a a dziy
linksniy
seman ines
unk-
cijas
(Z .
Weld
1975:
114
.;
190
.;
Longac e
1976:
38).
69
Fillmo e’o
,,giluminiy“
linksniy
eo ija
u ejo
iesioging
i aka
eiksmazodziu
alen ingumo
y iné ojams.
Bu o
iSplée o a
seman iniy
unkciju,
a i inkan¢iy
Fill-
mo e’o
,,giluminius*
linksnius,
samp a a,
nag inéjan
eiksmazodziu
i
daik a-
a dziu
kons ukcijas
ski iama
daugiau
seman iniy
unkcijy
(ne
iki
20)’,
no s
ne
isos
jos
ienodai
apib éziamos.
Daba
y ineéjamas
ne
ik
eiksmazodziu
(Helbig,
Schenkel
1975,
Helbig
1982),
be
i
bud a dziu
(Somme eld ,
Sch ei-
be
1974)
seman inis
alen ingumas.
Fillmo e’as
(1968:
21;
1977:
60)
ne
ka a
pab éZia
,,giluminiy“
linksniy
sin-
aksine,
o
ne
( ik)
mo ologine
p igim i,
.
y.
ju
p iklausyma
sakinio
s uk i os
o ganiza imo
lygmeniui.
Jis
nu odo,
kad
,,giluminiai“
linksniai
y a
susije
su
sa-
kinio
s uk i os
seman ika
i
Siuose
emuose
nag inéjamas
ju
sin agminis,
0
ne
pa adigminis
aspek as,
.
y.
,,giluminiai“
linksniai
a i inka
okius
seman inius
san ykius,
ku ie
sieja
sakinio
s uk u os
elemen us
ieng
su
ki u
kon eks e,
0
ne
su
kon as u
a
opozicijy
sis ema
pa adigminiame
plane.
Kai
ku ie
alen ingu-
mo
eo ijos
au o iai
i$
iso
nep ipazis a
linksniui
g ama inés
ka ego ijos
s a u-
so.
Sakysim, Helbigas
(1982:
59-62)
eigia:
,,Linksnis
né a
jokia
ka ego ija,
be
san ykis,
a ba
unkcija.
Seman iniai
linksniai
negali
bu i
apib éz i
seman iniais
a gumen y
pozymiais...
Seman iniai
linksniai
apib éziami
pagal
p edika o
se-
man inius
pozymius,
.
y.
eiksmazodzio
leksinius
pozymius...
Seman iné
p e-
dika o
s uk i a
y a
bazé
seman iniam
linksniui.“.
0.5.
Lie u iu
kalbo y oje
daugiausia
bu o
y iné a
a ski y
linksniu
éik’més
bei
a ojimo
a ejai.
Jonas
Jablonskis
(Rygiskiu
Jonas
1928)
sa o
knygoje
,,Linksniai
i
p ielinksniai“
pi ma
ka a
de aliai
iSanaliza o
bei
su o mula o
linksniy
eikSmes
bend ineje
lie u iu
kalboje
bei
a mése
nu odydamas
i
klai-
dingus
linksniy
a ojimo
a ejus.
Jo
da bas,
ski as
p ak ikai
bei
mokykloms,
u éjo
didele
eik8me
ugdan
lie u iy
kalbos
kul i a.
Jablonskio
su o muluo o-
mis
linksniy
eikSmémis
bei
e minais
i
daba
emiamasi
aSan
j ai ias
g a-
ma ikas
bei
s udijas
apie
linksnius.
An a
e us,
Jablonskio
linksniu
bei
p ie-
linksniniy
kons ukcijy
nag inéjimas
nebu o
pag is as
ien isa
me odika.
Jo
kny-
goje
ienoje
plo meje
nedi e encijuo ai
nusakomos
i
sin aksinés,
i
seman inés
linksniu
eikSmés,
.
y.
ienos
eikSmeés
apib éziamos
sin aksiSkai
( eiksnio,
a-
inio
a dininkas,
nede inamojo
pazyminio
kilmininkas),
0
ki os
seman i8kai
(kokybés,
kiekybés
kilmininkas,
inagio,
kelio,
me o,
ski umo
inagininkas).
Jam
s a bu
bu o
ik
nusaky i
linksniy
eikSmes
bei
pa ody i
ju
i ai o e.
Tuo
laiku
lie u iy
kalbo y oje
da
nebu o
keliami
linksniy
eikSmiu
sky imo
me odikos
klausimai.
*
Lie u iu
kalbos
eiksmazodziy
seman iniam
alen ingumui
ap a i
N.
Slizienés
,,Lie u iy
kalbos
eiksmazodziy
junglumo
Zodyne“
(1994:
20-25)
aip
pa
ski iama
20
seman iniu
unkci-
ju;
E.
Jakai ienés
knygoje
,,Leksiné
seman ika“
(1988:
62-63)
uo
pa
ikslu
nu odomos
23
se-
man inés
unkcijos.
Sias
unkcijas
galima
de alizuo i
a ba
jung i
j
didesnes
g upes.
70

Tuo
paciu
me u
kaip
Jablonskio
knyga
pasi odé
i
ki as
eikSmingas
da bas
apie
lie u iu
kalbos
linksnius
—
E.
F aenkelio
,,Syn ax
de
li auischen
Kasus“
(1928).
Tai
daugiau
is o inio
pobiidZio
eikalas.
Pa aSy as
okiSkai,
jis
placiau
galejo
pasklis i
uZsienyje
a p
besidomin¢iy
lie u iu
kalba
mokslininky.
Siame
da be
ap a iami
ne
ik
daba inés
kalbos,
a miu,
be
i
misy
senujy
as u
duo-
menys,
pa eikiama
sin aksiniy
kons ukcijy
su
i ai iais
linksniais
is o iniu
ai&ki-
nimu,
lie u iy
kalbos
linksniy
a ojimas
lyginamas
su
ki y
ide.
kalby
a i inka-
mu
linksniy
a ojimu.
Pas a aisiais
keliais
deSim meciais
y a
pa aSy a
sinch oninio
pobidzio
s u-
diju
apie
a ski us
linksnius
daba inéje
lie u iu
kalboje
(apgin u
kaip
dak a o
dise acijos):
A.
Laigonai és
(1957)
apie
ie ininky
(inesy o,
ilia y o,
alia y o)
eiksmes
bei
a osena;
T.
V.
Bulyginos-Smelio os
apie
junginius
su
kilminin-
ku
(z .
Bynp mna-LImesesa
1960);
A.
Rasima iciaus
apie
eiksmaZodinius
jun-
ginius
su
jnagininku
(Z .
Pacumasuuioc
1965),
J.
Kiliaus
apie
ie os,
A.
Ruzés
apie
laiko
kons ukcijas
su
linksniais
bei
p ielinksninémis
kons ukcijomis
(z .
Kumoc
1973;
Pyxe
1977)’.
Miné uosiuose
da buose
ap ép a
pla i
anali-
zuojamyjy
linksniy
medzZiaga.
Ski ingai
nuo
Jablonskio,
linksniy
eik&més
ia
ap a iamos
a siz elgian
j
isa
jungini.
Pazymé ini
du
pas a ieji
Kiliaus
i
Ruzés
da bai,
ku
nag inéjimo
iSei ies
aSkas
y a
ie os
a
laiko
eik8més,
0
ju
a spal-
iai
iS ySkinami
ap a ian
Siy
eikSmiy
aiskos
p iemones
—
linksnius
bei
p ie-
linksnines
kons ukcijas.
Kiliaus
da be
linksniy
eiksmés
ski umai
ap a iami
emian is
Jakobsono
opozicijy
bei
di e enciniy
pozymiu
me odika,
ku i
padeda
a skleis i
ie os
eikSmiy
sis ema
lie u iy
kalboje*.
Nag inéjan
junginius
linksniy
bei
p ielinksniniy
kons ukcijy
eiksmés
pla-
Ciausiai
ap a iamos mokslinése
lie u iy
kalbos
g ama ikose.
,,Lie u iu
kalbos
g ama ikoje“
(LKG
1976:
9-275)
pa eikiami
ik
p ijungiamieji
junginiai.
Ju
kla-
si ikacijos
pag indas
y a
junginiy
aiska,
p z.,
eiksmazZodiniai
junginiai
su
kilmi-
ninku,
naudininku
i
k .,
o
Siu
sky iy
iduje
smulkiai
iSdi e encijuo os
linksniy
bei
p ielinksniniy
kons ukciju
eiksmés.
,,Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama i-
koje“
(DLKG
1994:
483-571)
ski iami
ijy
iSiy
junginiai
pagal
sin aksiniy
ySiy
ipus:
a pusa io
sasajos,
p ijungiamieji
i
sujungiamieji.
A ski i
junginiy
ipai
smulkiau
klasi ikuojami
pagal
eiksme.
Ski iamos
ke u ios
apibend in os
linksniy
bei
p ielinksniniy
kons ukcijy
eik’més:
subjek o,
objek o,
aplinky-
biu,
pozymio,
ku ios
smulkiau
de alizuojamos
pagal
aiska°.
>
Plg.
da
da bus
apie
eiksmazodziu
junginius
su
p ielinksniais
i
linksniais:
V.
Jo aiSo
—
su
naudininku
(Z .
Mosai u ac
1964),
E.
Valiuly és
—
su
galininku
(Z .
Bam onm e
1966),
M.
Cai-
kausko
—
su
kilmininku
(Z .
Yai kaycxac
1968).
*
Kiliaus
da be
a si ibojama
nuo
Jakobsono
bend osios
eiksmés,
ku i
analizuojan
ik
ie-
os
eikSmés
linksniy
bei
p ielinksniniy
kons ukcijy
sis ema
né a
ak uali.
>
Dél
subjek o,
objek o
i
aplinkybiy
seman iniy
unkcijy
sky imo
Z .
Amb azas
1986:
27
.
71
Reiksmingas
lie u iy
kalbo y ai
baigiamas
leis i
N.
Slizienes
,,Lie u iy
kal-
bos
eiksmazodziy
junglumo
zodynas“
(1994-1998),
ku
p ie
i auk yju
i
i
Zody-
na
eiksmazodziy
pa eikiamos
i
jiems
p iklausomy
linksniy
bei
p ielinksniniy
kons ukcijy
seman inés
unkcijos.
Miné inas
kalbos
kul i ai
labai
neikaliie s
didokas
Jono
Sukio
da bas
,,Links-
niai
i
p ielinksniai:
a osena
i
no mos*
(1998),
ku
no mos
poZiU iu
panaSsiai
kaip
Jablonskio
ap a iamas
linksniy
i
p ielinksniy
a ojimas
bend ineje
kal-
boje
pas a aisiais
keliais
deSim meciais.
Apz elg i
bei
i e in i
iSleis iems
da bams
apie
lie u iy
kalbos
linksniy
eiks-
mes
eikalingas
a ski as
s aipsnis.
Cia
nu ody i
ik
s a besni
Sios
s i ies
leidi-
niai
bei
ap a as
ju
pobuidis.
Lie u iy
kalbo y oje
ebé a
ak ualis
linksniy
klasi-
ikacijos
bei
ju
unkciju
sky imo
k i e ijai.
0.6.
Siame
s aipsnyje
nag inéjami
daik a a dziy
bei
jy
a i ikmeny
linksniai,
p isijunge
p ie
eiksmazodziu
a ba
a dazodziy.
Ski iamos
sin aksinés
i
se-
man inés
linksniy
unkcijos.
Kiek ienas
linksnis
uo
pa¢iu
me u
a lieka
sakinyje
am
ik a
sin aksine
i
am
ik a
skaiciy
seman iniy
unkcijy.
Sin aksinés
Cia
sup an amos
okios
unkcijos,
ku ias
lemia
zodziy
sin aksiniai
ySiai
sakinyje,
p z.,
a dininkas,
susijes
su
eiksmazodziu
a pusa io
sasajos
ySiu,
zymi
eiks-
mo
a likéja
a ba
busenos
pa y eja
i
u i
eiksnio
(sakinio
subjek o)
unkcija
( aikas
béga,
jis
se ga);
galininkas,
susijes
su
eiksmazodziu
s ip iuoju
aldymo
ySiu,
.
y.
bi inas
eiksmazodziui,
zymi
eiksmo
pe éjima
i
objek a
i
a lieka
papildinio
(sakinio
objek o)
unkcija
( aSo laiskq);
0
galininkas,
susij¢s
su
eiks-
mazodziu
silpnuoju
aldymo
ySiu,
.
y.
nebu inas
eiksmazodZiui,
u i
aplinky-
bés
unkcija
(iséjo
y a)’.
Seman inémis
laikomos
okios
linksniy
unkcijos,
ku ios
p iklauso
nuo
eiks-
mazodzio
a
a dazodzio
i
p ie
ju
p isijungusio
linksnio
seman inio
san ykio,
kaip
Fillmo e’o
,,giluminiai*
linksniai
bei
alen ingumo
eo ijos
a s o u
seman-
inés
unkcijos
(,, oles*).
Veiksmazodzio
i
daik a a dzio
linksnio
seman iniam
san ykiui
lemiama
aidmeni
u i
eiksmazodzio
seman inis
ipas.
A ski i
linksniai
gali
u e i
ne
iena,
o
kele a
sin aksiniy
i
seman iniu
unk-
ciju.
Jos
a pusa y
susijusios,
nes
iSplaukia
iS
y
paciu
zodziu
san ykio.
Esan
°
Veiksnys,
papildinys,
aplinkybés
Gia
laikomi
daik a a dziy
bei
jy
a i ikmeny
sin aksinémis
unkcijomis.
Ta p
adinamuyjy
,,kalbos
daliy“
i
,,sakinio
daliy“,
ski iamy
adicinéje
g ama iko-
je,
i$
ik ujy
y a
oks
san ykis:
,,kalbos
dalys*
—
ai
zodziy,
u inciu
ienodus
eikSminius
bei
g ama inius
pozymius,
klasés
(daik a a dis,
eiksmazZodis
i
k .),
0
,,sakinio
dalys“
y a
ne
kas
ki a
kaip
u
Zodziy
klasiy
unkcijos.
Pi masis
pasaulinéje
kalbo y oje
a sisakes
,,sakinio
daliu“
ka ego ijos
y a
Tesnié e’as.
Sa o
knygoje
,,Elémen s
de
Syn axe
S uc u ale“
jis
nu odo:
.,Vaid-
meni,
ku j
a lieka
zodziai
eikSdami
(sakinio)
min i,
mes
adinsime
unkeija“.
I
oliau:
,Jeigu
mes
isi edame
sa oka
unkcija,
ai
sakinyje
Al ed
appe
Be na d
zodis
Al ed
a licka
subjek o
( eiksnio)
unkcija,
Be na d
—
objek o
(papildinio),
o
appe
y a
eiksmaZodinis
cen as
(maz-
gas)“
(Z .
jo
1959:
39,
50).
Dél
o
aip
pa
z .
Halliday
1994:
25;
lie u iy
kalbo y oje
—
Valeckiené
1998:
22,
34.
72
am
ik o
linksnio
ienai
sin aksinei
unkcijai,
pap as ai
y a
ienokios
seman i-
nés
unkcijos,
o
esan
ki ai
sin aksinei
unkcijai
—
ki okios
seman ines
unkcijos.
Sin aksinés
unkcijos,
p iklausomos
nuo
sin aksiniy
zodziy
ySiu,
y a
ne iboja-
mos
kon eks o.
Seman ines
unkcijas
iboja
kon eks as.
Jos
p iklauso
nuo
san-
ykiaujanciy
zodziy
leksinés
eikSmes
bei
ju
seman inio
san ykio.
S aipsnyje
laikomasi
Ku y owicziaus
linksniy
klasi ikacijos
—
ski iami
g a-
ma iniai
i
konk e ieji
linksniai.
Taciau,
ski ingai
nuo
Ku y owicziaus,
seman i-
nés
unkcijos
¢ia
ap a iamos
iek
konk e¢ciuju,
iek
g ama iniy
linksniu.
Siekia-
ma
a skleis i
kiek ieno
linksnio
pi mines
i
an ines
unkcijas,
ku ios
y a
links-
niu
klasi ikacijos
pag indas.
G ama iniai
linksniai
1.0.
Kaip
ki ose
ide.
kalbose,
aip
i
lie u iy
kalboje
p ie
g ama iniy
linksniu
pagal
ju
pi mines
sin aksines
unkcijas
p iklauso
a dininkas,
galininkas
i
kil-
mininkas.
Va dininkas
Veiksnio
a dininkas
1.1.1.
Va dininkas
dazniausiai
a ojamas
eiksnio
unkcija.
Tai
jo
pi miné,
dominuojan i
sin aksiné
unkcija.
Sia
unkcija
a dininkas
u i,
kai
y a
sakinyje
susijes
su
eiksmazodziu
bei
jo
sin aksiniu
a i ikmeniu
a pusa io
sasajos
ySiu
(p z.:
S iecia
saulé).
Kadangi
lie u iy
kalboje
8io
modelio
sakiniai
suda o
dide-
le
dali,
odél
eiksnio
a dininkas
y a
labai
pla¢iai
a ojamas
p ie
i ai iy
eiks-
mazodziu,
jo
ne iboja
kon eks as.
Va dininkas,
a likdamas
eiksnio
unkcija,
ka u
u i
i ai iy
seman iniy
unk-
ciju,
ku ias
didele
dalimi
lemia
eiksmazodzio
seman inis
ipas.
1)
Agen o
a dininkas.
Jis
zymi
eiksmo
a likéja,
pap as ai
asmeni
a ba
ki a
gy a
bu ybe,
ka ais
negy a
daik a,
ak y ia
izine
jéga,
pajégia
a lik i
eiksma,
p z.:
Vy ai
pjo e
len as;
A klys
pesa
Zole;
Véjas
gena
debesis.
Sia
unkcija
u in is
a dininkas
jungiamas
p ie
anzi y iniy
i
in anzi y i-
niy
eiksmazodziu,
eiskianciy
ak y y
eiksma,
pasiekian i
am
ik a
ezul a a,
eikalaujan i
iS
eiksmo
a likejo
am
ik y
pas angu.
Tokie
eiksmaZodziai
daz-
niausiai
Zymi:
a)
izinj
eiksma,
susijusj
su
am
ik a
uZduo imi,
p z.:
Zmonés
di bo
laukuo-
se;
Me gai é
sémé
andenj;
Mokiniai
aské
obuolius;
b)
men alinj
eiksma,
p z.:
Mokinys
sp endé
uzda inj;
P o eso ius
skai é
pa-
skai q;
c)
su
kalbejimu
susijusj
eiksma,
p z.:
D augai
kalbéjo
apie
p aéjusius
me us;
Mokinys
a sakinéjo
j
klausimus;
Mo ina
skundési
sa o
nedalia;
73
d)
su
Zmoniu
bend a imu,
kon ak a imu
susijusi
eiksma
(p anesima,
eika-
la ima,
p asyma,
aginima,
isakyma,
linkéjima,
k ie ima,
padeéka
i
pan.),
p z.:
Té as
p anesé
apie
siinaus
es u es;
Jis
p asé
paskolin i
knygos;
Kaimynas
k ie é
uzei i;
Mo ina
liepé
aikams
moky is;
e)
su
judéjimu
susijusj
eiksma,
p z.:
Jie
pe éjo
miskq;
Keliau ojai
kope
{
kal-
nq;
Paukséiai
issk ido
j
Sil uosius
k as us;
Suo
léké
keliu;
)
momen inj
eiksma,
p z.:
Vy as
enke
kumSciu
j
s alq;
S ecias
da e
aikui
saldainj;
Kas
paémé
mano
knygq?;
Jie
pasikei é
do anomis;
g)
daik o
busenos
ki ima,
ienos
daik o
busenos
pe éjima
i
ki a,
p z.:
Ragana
pa e é
b olius
juod a niais;
Té as
a sisédo
uz
s alo;
Ligonis
a sigulé
an
Sono;
h)
asmens
uzsiémima
kuo,
p z.:
Jie
e ési
p ekyba;
Vaikai
g yba o
miske;
Mo-
ina
aisé
algy i.
2)
Pa ien o
a dininkas.
Jis
zymi
asmeni,
gy ina
bei
negy a
daik a,
ku i
eikia
eiksmas
a ba
ku is
apim as
am
ik os
busenos,
p z.:
Sinus
pasi-
da é
d augo
j akai;
P azydo
pie a
pu ienomis.
Ski ingai
nuo
agen o,
pa ien o
a dininkas
jungiamas
p ie
in anzi y iniu
eiksmazodziu,
pap as ai
eiSkianciu
i ai ias
ne alingas
bisenas
bei
sa aimi-
nius
eiksmus,
ne eikalaujancius
eiksmo
pa y ejo
pas angu.
Plg.
agen o
i
pa-
ien o
a dininka
p ie
ak y aus
i
sa aiminio
eiksmo
eiksmazodziu:
Véjas
[Ag]
lenké
medzius
i
Medis
[Pa ]
linko
nuo
éjo.
Veiksmazodziai,
p ie
ku iy
jungiamas
pa ien o
a dininkas,
dazniausiai
zy-
mi:
a)
izine
asmens
bei
daik o
biisena,
ju
padé i,
p z.:
Vaikas
se ga;
Zmogus
ne eko
samonés;
Ba ai
pe slapo
nuo
lie aus;
Zydi
pieniy
laukas;
b)
psichine
asmens
bisena
bei
bii i,
p z.:
Jis
daznai
pyks a,
ni s a;
Visi
Zmonés
klys a;
Ma y e
ilgéjosi
nami;
c)
su
egzis a imu,
bu imu
susijusias
asmeny
bei
daik y
busenas,
p z.:
Jie
gy e-
na
kaime;
Ju
sodybos
sueina
(gy ena
g e a);
Jy.
bu as
susideda
is
ijy
kamba iy;
d)
ju imais
su okiamas
daik u
busenas,
p z.:
Tolumoje
lyg
kazkas
boluoja;
Ziba
i aigidés
danguje;
Gélés
k epia;
e)
asmenu,
gy inu,
daik y
izines
bisenas,
susijusias
su
ju
skleidziamais
ne-
alingais
ga sais,
p z.:
Senelé
k iokia;
Medziai
oSia
nuo
éjo;
Lék u ai
zia;
)
su
judejimu,
slink imi
susijusia
asmens
bisena,
p z.:
Jonas
aziuoja
auki-
niu;
Té as
joja
a kliu;
Sesuo
sk enda
lék u u;
g)
sa aimini
izini
eiksma,
ku is
apima
daik a,
p z.:
Rugiai
by a;
Duona
iigs a;
Jam
asojo
kak a
p akai u;
h)
p oceso
p adzia
bei
pe ejima
i
nauja
izine
bisena,
ku ia
pa i ia
asmuo
a
daik as,
p z.:
Vaikas
jau
gyja;
Zmogus
anka;
Gélés
ys a;
i)
momen ini
eiksma,
p oceso
baig i,
ku ia
pa i ia
asmuo
a
daik as,
p z.:
S inus
Zu o
kau ynése;
Namas
i o
degésiy
k i a.
3)
Kon en y o
a dininkas.
Jis
zymi
eiksmo
a
bisenos
u ini.
Sia
unkcija
a dininkas
pap as ai
u i
p ie
in anzi y iniu
eiksmazodZiu,
eiskian-
74
b)
kon en y o
kilmininkas.
Jis
zymi
eiksmo
a
bisenos
u ini,
p z.:
paskai os
skai ymas
(<skai o
paskai q),
padé ies
Zinojimas
(<=zino
pade-
i),
ze
124.
Ki os
kilmininko,
a liekancio
pazyminio
sin aksine
unkcija,
seman inés
unk-
cijos
y a
an inés.
Jos
p iklauso
nuo
kon eks o,
.
y.
nuo
Sio
kilmininko
i
pa-
g indinio
daik a a dzio
leksiniy
eikSmiy
bei
jy
san ykio.
2)
Posesy inis
kilmininkas.
Jis
zymi,
kam
kas
p iklauso.
Sio
kilmi-
ninko
i
pag indinio
daik a a dzio
seman inis
san ykis
labai
i ai us:
a)
asmens,
gy uno,
daik o
kaip
isumos
i
jo
dalies
san ykis.
Visuma
zymi
kilmininkas,
o
jo
dali
—
pag indinis
daik a a dis,
p z.:
aiko
koja,a klio
ka -
ciai,
g éblio
dan ys,
kalno
i s iné,
obels
Ziedas;
b)
p oduk o
i
jo
kilmes,
Sal inio
san ykis.
Kilme,
Sal inj
zymi
kilmininkas,
o
pa i
p oduk a
—
pag indinis
daik a a dis,
p z.:
be Zo
sula,
lie aus
anduo,
ozkos
pienas,
saulég qzy
aliejus,Zu y
aukai;
Cc)
ypa ybés,
busenos
i
ju
u é ojo
san ykis.
Ypa ybe,
bisena
zymi
pag indi-
nis
daik a a dis,
o
jos
u é oja
—
kilmininkas,
p z.:
mo inos
dziaugsmas,
Si -
dies
amumas,Zmogaus
gy enimas,
ZodzZio
eiksmeé;
d)
giminys és,
pa aldumo,
nuosa ybés
san ykiai,
p z.:
duk e s
y as,
é o
b olis,
moky ojo
s inus,
biéiy
mo inélé,
g upés
seniiinas,
bi io
adas,
Kudi kos
as ai.
3)
Nusakomasis
kilmininkas.
Jis
nusako
bei
apibiidina
pag indiniu
daik a a dziu
zymima
daik a.
Pagal
sa o
unkcija
Sis
kilmininkas
a imas
biid-
a dziui.
Jo
seman inis
san ykis
su
pag indiniu
daik a a dZiu
y a
ki oks
negu
posesy inio
kilmininko.
Nusakomuoju
kilmininku
daik as
apibidinamas:
a)
iSkelian
jo
kokybe
(kokybés,
a ba
apibidinamasis,
kilminin-
kas;
daznai
p ie
jo
y a
bi inas
modi ikuojamasis
Zodis),
p z.:
aukS o
agio
y as
(plg.
aukS aiigis
y as),ge os
Si dies
mo e is
(plg.ge asi dé
mo-
e is),laimés
ki dikis;
b)
nu odan
panaguma
i
koki
daik a
(panaSumo
kilmininkas),
p z.:
akmens
Si dis
(plg.akmeniné
Si dis),a klio
s eika a
,,kaip
a klio,
s ip i“,
aukso
min ys
(plg.auksinés
min ys),lino
spal os
suknelé,
plunksnos
o mos
lapai
(plg.plunksniniai
lapai);
c)
zymin
medzZiaga
a
a ski a
iene a,
i8
ko
pada y as
bei
susideda
daik as
(medziagos
kilmininkas),
p z.:
aukso
Ziedas
(plg.auksinis
Ziedas),
bul iy
kosé
(plg.
bul iné
kosé),
obuoliy
ynas,
sniego
senis,
iusio
kepu e
‘ iu8io
kailio’",
ugiy
laukas,
y¥niy
sodas;
d)
nu odan ,
kam
ski iamas
daik as
(paski ies
kilmininkas),
p z.:
akiy
lasai,
g indy
askas,
pa ody
imai;
e)
pasakan
daik o
a da
( a do
kilmininkas),
p z.:
Gedimino
ga -
é,
S.
Né ies
idu iné
mokykla,
g uodzio
ménuo,
lie u iy
kalba.
4)
Kiekio
kilmininkas.
Sis
kilmininkas
pa s
sa o
leksine
eikime
zymi
laiko,
e d és,
alpos,
s o io
ma a
bei
kieki
i
pagal
ai
apib ézia
pag indiniu
81

daik a a dziu
zymima
daik a.
Del
o
jis
y a
a imas
nusakomajam
kilmininkui,
p z..ménesio
aikas,
penkiy
kilome y
kelias,ke u iy
kibi y
s a i-
né,
d iejy
kilog amy
lydeka.
P ie
pag indinio
daik a a dzio
ne e ai
jungiami
du
kilmininkai,
ku iy
ienas
(ka u
su
bid a diSkuoju
skai a dziu)
odo
ma a,
kieki,
dydi,
o
ki as
—
ma o,
kiekio
uisi
(laiko,
e d es,
i io
i
pan.);
pas a asis
ne
isada
bu inas,
p z.:
d i-
deSim
d ejyu
me y (amZiaus)
sinus,
ijy
me y
ilgio,
d ieju
—
plocio
kilimas,
d iejy
coliy
(s o umo)
len os,
SeSiy
sieksniu
ilgu-
mo
d obé,
d idexim
penkiy
kilog amy
(s o io)
e sis.
Salia
d ieju
daik a a dzio
kilmininku
bid a diskojo
skai a dzio
kilmininkas
y a
e¢iasis
Sioje
kons ukcijoje.
Jis
jungiamas
p ie
pi mojo kilmininko
i
padeda
jam
is-
eikS i
ma a
bei
kieki.
Kilmininku
san yki
odo
skliaus eliai
i
s éles,
nuk eip-
os
i
p iklausomuosius
zodzius:
{
[(D idesim
d ejy)
<—me y]
>
amziaus
}
<
s inus.
5)
Vie os
kilmininkas.
Sis
kilmininkas
pa s
sa o
leksine
eikime
Zymi
ie os
sa okas
—
odo
ie a,
plo a,
ku
y a
pag indiniu
daik a a dziu
pasaky as
daik as. Kai ku ie
kilmininkai
ik
am
ik ame
kon eks e
(su
am
ik u
pazy-
mimuoju
zodziu)
igyja
ie os
eikSme.
P z.:da zo
Zolé,
kaimo
namas,
kal-
nyu
upée,kiemo
ea as,namy
da bai,
pie y
gélés,
pilies
kiemas,
Silo
uo-
gos.
6)
Laiko
kilmininkas.
Sis
kilmininkas
odo
laika,
kada
y a
pag indiniu
daik a a dziu
pasaky as
eiSkinys,
bisena
a
daik as,
p z.: y o
asa,
udens
da bai,
asa os
ka s is,
Velyky
y me is,
Ziemos
speigas.
Kilmininkas
pa s
eiSkia
laiko
sa okas
a ba
gauna
laiko
eikSme
kon eks e
san ykiaudamas
su
pag indiniu
daik a a dziu.
Vie os
i
laiko
kilmininkas
ne u i
sasajos
su
a i inkamos
unkcijos
a dinin-
ku
bei
galininku,
nes
pas a ieji
pap as ai
jungiami
p ie
eiksmazodziu
i
odo
eiksmo
ie a
bei
laika,
o
kilmininkas
eina
p ie
daik a a dziu
i
odo
daik o
ie a
bei
laika.
Laiko kilmininkas
gali
bi i
sinonimiSkas
laiko
galininkui
ik a-
da, kai
pas a asis
jungiamas
p ie
daik a a dziu,
plg.:
nak ies
da bas
i
da bas
nak i.
Kilmininkas
sin aksiskai
neskaidomoje
kons ukcijoje
1.3.1.2.
Tam
ik ais
a ejais
daik a a dzio
kilmininkas
y a
aldomas
ki o
daik a a dzio
bei
jo
a i ikmens,
ka ais
bid a dzio
i
ka u
abu
suda o
sin ak-
siskai
neskaidoma
kons ukcija,
ku i
a lieka
pag indiniam
zodziui
bidinga
unk-
cija,
p z.:
J
oba
suguzéjo
bi ys
aiky.
Cia
bii ys
aiky
u i
sin aksine
eiks-
nio
unkcija.
Tokiose
sin aksi8kai
neskaidomose
kons ukcijose
p ie
daik a-
a dzio
p isijunges
kilmininkas
pap as ai
eina
pos pozicijoje
po
pag indinio
daik a a dzio.
Jis
u i
d i
seman ines
unkcijas.
Jos
apib éz os
kon eks o
i
y a
an inés.
82
1)
Kiekio
u inio
kilmininkas.
Sio
kilmininko
unkcija
y a
p iklau-
soma
nuo
pag indinio
daik a a dzio
leksinés
eikSmés.
Pag indinis
daik a a -
dis
odo
laiko,
e d és,
io,
s o io,
apim ies
i
pan.
ma a,
kieki,
0
jo
aldo-
mas
kilmininkas
—
o
ma o,
kiekio
u ini,
p z.:
p aéjo
me ai
laiko,
penki
kilo-
me ai
kelio,
me as
d obés,
kilog amas
s ies o,
ezimas
Sieno,
s a iné
ko
-
pus y,
g upé
s uden y.
Plg.
kiekio
kilmininka,
ku io
unkcija
y a
p iklauso-
ma
ne
nuo
pag indinio
daik a a dzio,
0
nuo
pa ies
kilmininko
leksinés
eiks-
més
(Z .
1.3.1.1,
4).
Ka ais
kiekio
i
kiekio
u inio
kilmininko
unkcijos
su ampa,
.
y.
pasaky-
mai
su
ienu
i
ki u
kilmininku
eiSkia
a
pa i,
plg.:penkiy
kilome y
kelias
(kiekio
kilmininkas)
i
penki
kilome aikelio
(kiekio
u inio
kilmininkas);
me
-
o
(ilgumo)
d obé
(kiekio
kilmininkas)
i
me as
d obés
(kiekio
u inio
kil-
mininkas).
Kiekio
kilmininku
daugiau
pab éziamas
ma uojamasis
daik as,
0
kie-
kio
u inio
kilmininku
—
daik o
kiekis,
ma as.
Kiekio
u inio
unkcija
ypaé
bidinga
daik a a dzio
kilmininkui,
p isijungu-
siam
p ie
daik a a diskuju
skai a dziy
(a)
a ba
daik a a diskai
a ojamy
skai -
a diskuju
i a dziy
(b):
a)
deSim
y
y,
eje as
gal ijy,
penkiolika
me
y,
ke u iasdesim
kilome -
u,
Sim as
li y,
pus ecios
dienos,
pusan o
colio;
b)
kele as
aiky,
kele as
me
y,
keliolika
kilog amy,
keliolika
mo e y.
P ie
daik a a diskuyjy
skai a dziu
bei
i a dziy
gali
jung is
du
daik a a dziu
a
daik a a diSkuju
zodziy
kilmininkai,
ku iy
ienas
odo
kiekj,
ma a,
o
ki as
—
kiekio,
ma o
u inj,
p z.:
de yniolikakapy
k ieciy,
dexim
po y
pi s iniu,
d idesim
hek a y
Zemés,
keliolikakilog amy
medaus,
plg.
sus aba éju-
sius
pasakymus:
desim ys
iks anéiy
Zmoniy,
Sim ai
Sim y
gulbiy.
Kiekio
u inj
zymin is
daik a a dzio
kilmininkas
aip
pa
p isijungia
p ie
bud-
a dziy,
u in¢ciy
kiekio
eikSmés
a spal i:
kupinas,
-a,
pilnas,
-a,
sklidinas,
-a,
gausus,
-i,
u ingas,
-a
(a),
ypaé
p ie
kieki
eiSkianéiu
bei
a
eikSme
igyjanciu
kon eks e
be a dés
giminés
o my:
maza,
didzia,
aps u,
gaju,
gilu,
ilga,
siau a,
s iuka
(b),
p z.:
a)
kupinas
jégy,
pilnas
dziaugsmo,
pin iné
pilna
Zu ies,
duobé
sklidina
andens,
u ingas
pinigu;
b)
maza
duonos,
didzia,
siau a
ie os,
aps u,
gaju
Zolés,
gilusniego,
ilga,
s iuka
dienos,
Zmoniy
juoda.
2)
ISski ies
kilmininkas.
Sio
kilmininko
unkcija
p iklauso
nuo
pa-
g indinio
Zodzio
leksinés
eikSmés.
Pag indinis
Zodis
eikalauja
kilmininko,
nu-
odancio,
i$
ko
iSski iamas
zymimasis
daik as.
Isski ies
kilmininko
eikalauja:
a)
neapib eziamieji
daik a a diskieji
a
daik a a diskai
a ojami
i a dziai:
kas,
daug
kas,
ku is,
-i,
ka as,
-a,
kazku is,
-i,
ienas
ki as,
iena
ki a,
né
ienas,
-a,
iilas,
-a,
ienas,
-a
i
k .
P ie
jy
jungiamas
daik a a dziu
daugiskai os
kilmi-
ninkas,
zymin is
isuma,
i8
ku ios
iSski iamas
j a dzio
nu odomas
neapib éZ as
daik as
—
dalis
isumos,
p z.:
A
cia
bus
kas
Zmoniy?
T sk;
Daug
kas
Uzuoze iy
83
als ieciy
no eéjo
i
sa o
sodybose
u é i
gand us
Vien;
Ak,
kaip
ila
mi isu
Zo
-
leliy
aip
nusi edé,
kad
nei
boba
jau
didziai
suk osusi
kumpso
Don;
b)
neapib éziamieji
daik a a diskieji
i a dZiai:
kas,
kazkas,
kazin
kas,
kas
no s.
P ie
ju
jungiamas
daik a a diskai
a ojamo
bud a dzio
y iSkosios
giminés
ie-
naskai os
kilmininkas,
u in is
apibend inamaja
eikSme.
Bud a dzio
kilminin-
kas
zymi
ypa ybes
isuma,
0
j a dis
—
neapib eZ a
dali
os
isumos,
p z.:
Dél
o
kai
ku e
ne iki,
kad
iS
o
kas
ge o
bus
Myk-Pu ;
Jaunama e
a nesé
su
sa im
i
kazka
S iesaus
18;
Bugnas
eiské,
kad
bus
paskelb a
kas
no s
s a baus
Myk-Pu ;
C)
pa ieniai
nelyginamojo
laipsnio
daik a a dzio
pozicijoje
esan ys
bud a -
dziai,
ku ie
sa o
leksine
eikSme
zymi
am
ik a
i8sky ima:
pasku inis,
-é,
pi mu-
inis,
-é,
e as,
-a
i
k .
P ie
ju
jungiamas
daik a a dziy
a ba
daik a a diskujy
i a dziu
daugiskai os,
e ai
ienaskai os
kilmininkas,
odan is,
i$
ko
iSski iamas
daik as,
p z.:
Pasku inieji
juju
da
ebeb azdéjo
Januliy
sodziuje
Vien;
Tik
e as
ju
giminés
susilauke
zilos
sena és
Vien.
Kilmininkas
p ie
eiksmazodziu
Papildinio
kilmininkas
1.3.2.1.1.
Daik a a dzio
kilmininkas
u i
sin aksine
papildinio
unkcija,
kai
y a
jungiamas
p ie
eiksmazodziy
i
zymi
objek a,
i
ku j
pe eina
eiksmas.
Sis
kilmininkas
daugeliu
a eju
susijes
su
papildinio
galininku,
ma
kons ukcijos
su
kilmininku
ne e ai
y a
kons ukcijy
su
galininku
ans o mos.
Tokie
kilmi-
ninkai
y a
iS es inis
eiSkinys.
A likdamas
sin aksing
papildinio
unkcija,
daik a a dzio
kilmininkas
u i
ke-
le a
seman iniy
unkcijy.
Jos
pap as ai
p iklauso
nuo
papildomo
kon eks o
i
y a
kilmininkui
an ines.
1)
Neiginio
kilmininkas.
Papildinio galininkas
y a
jungiamas
p ie
an-
zi y iniy
eigiamyjy
eiksmazodziu,
ne u inciy
neiginio.
Kai
eiksmazodziui
p i-
dedamas
neiginys
ne,
galininkas
au oma iskai
keiciamas
kilmininku,
p z.:
myli
suny
i nemylis inaus,
a éjoda zq
i ne a éjoda zo,
skynéobuolius
i
neskyné
obuoliy,
sup an u a e
i
nesup an u
a es,
Zinaukelia
i
nezinau
kelio.
Kilmininkas,
kaip
i
galininkas,
cia
odo
eiksmo
objek a,
ik
neigiamasis
eiksmazodis
(neiginiu
ne)
neigia
eiksmo
nuk eipima
j
objek a.
Neiginio
kilmininkas
a ojamas
i
ais
a ejais,
kai
p ie
neigiamojo
eiks-
mazodzio
p isisliejusi
da
eigiamojo
eiksmazodzio
bend a is,
p ie
ku ios
jun-
giamas
kilmininkas,
p z.:
galéjo
pi k i
nama
i
negaléjo
pi k i
namo,
padéjo
nes i
s alq
i
nepadéjo
nes i
s alo.
Ma a,
kiekj
eiSkian¢iy
daik a a dziy
neiginio
kilmininkas,
p isijunges
p ie
neigiamojo
eiksmazodzio,
u i
p idé inj
kiekio
a spal i,
kei¢ian i
iso
pasakymo
p asme,
p z.:
di bo
alandq
i
nedi bo
(né)
alandos.
Pas a asis
pasakymas
84
eiskia,
kad
di bo
maziau
negu
alanda,
isos
alandos
ne eikejo.
Plg.
da :
nu-
azia o
du
kilome us
i
nenu azia o
(né)
d iejy
kilome y
(nepasie-
ke
da
d iejy
kilome y),
s é é
kilog amga
i nes e é
(né)kilog amo
( iko
iki
kilog amo).
2)
Dalies,
a baneapib éz o
kiekio,
kilmininkas
i gi
susijes
su
iesioginio
papildinio
galininku.
P ie
y
pa¢iy
eiksmazodzZiy
galininkas
odo
daik o
isuma,
o
kilmininkas
—
jo
dalj.
Kilmininkas
pap as ai
gauna
dalies
bei
neapib éz o
kiekio
unkcija,
kai
zymi
konk e¢ius
daik us,
daznai
medziagas,
galimas
ski s y i
dalimis.
Dalies
kilmininkas
u i
i
kiekio
a spal i.
P z.:
pi ko
kumpi,
s i j
( isa)
i
pi kokumpio,
sii io
(neapib éz a
kieki,
dali),
a¢iau
Salia
pi ko
namq
negalima:
*pi ko
namo.
Reikia
ada
saky i:
pi ko
dali
namo.
Plg.
da
dalies
kilmininka:
algé
mésos,
da zo iu,
gé é
pieno,
ka os
(ne-
apib ez as
kiekis)
i
algé
mésq,
da zo es,
gé é
pieng,
ka a
(be
kiekio
eikSmés
a spal io).
Cia
s a bu
i
ienaskai os
a
daugiskai os
o mu
a ojimas.
P z.:
u im
ko
-
pus q
(s eika)
i
u im
kopiis o
(dali);
u im
du
kopiis us
i
u im
ko-
pus y
(neapib éz as
kiekis,
daugiau
negu
ienas).
Neapib ez o
kiekio
unkcija
gali
u é i
i
abs akéiy
daik a a dziy
kilminin-
kas,
jeigu
jis
eiSkia
dalimis,
iene ais
ski s omas
sa okas,
p z.:
u im
bédu,
idéjy,
minciy.
Dalies
kilmininkui
y a
a ima
i
okia
kilmininko
unkcija,
kai
eiksmas
nu-
k eipiamas
j
objek a
umpam
laikui,
p z.:
Duok
man
peilio
(neilgam,
um-
pam
paskolink).
Sia
unkcija
kilmininkas
placiau
a ojamas
y u
aukS aiéiy
a -
meése.
3)
Pilnio,
a ba
daugio,
kilmininkas.
Sis
kilmininkas
pap as ai
a o-
jamas
p ie
eiksmazodziy
su
p ieSdéliu
p i-,
p z.:
p iéjo
moniy,
p ilijo
an-
dens.
Tie
pa ys
anzi y iniai
eiksmazodZiai,
ne u in ys
p ieSdélio
p i-,
eika-
lauja
galininko,
o
u in ys
§j
p ieSdélj
—
kilmininko,
p z.:
pylé andenj
i
p ipy-
lé
andens,
pjo e
Sienq
i
p ipjo e
Sieno.
4)
Fini y o
kilmininkas.
Sis
kilmininkas
zymi
eiksmo
iksla
a ba
pa-
ski i.
Jis
ibojamas
uo,
kad
daZniausiai
a ojamas
su
slink ies
eiksmazZodZiais,
p z.:
iS€jo
duonos,
aziuoja
dak a o,
enkasi
pie y.
Tokiose
kons ukcijose
p ie
eiksmazodzio
ne e ai
p isijungia
bend a is,
ku i
ada
aldo
kilmininka.
Su
bend a imi
ikslo
bei
paski ies
unkcija
ySkesné
i
konk e esné,
p z.:
is azia o
pie u
pjau i;
ixssi uosé
sese s
aplanky i.
Siose
kons ukcijose
bend a is
bu i-
na,
jos
negalima
iSleis i.
5)
Veiksmo
a likéjo
(agen o)
bei
bisenos
pa y éjo
(pa ien o)
kilmininkas.
Sis
kilmininkas
a ojamas
ne eikiamosiose
kons ukcijose,
ku ios
y a
a i inkamy
eikiamuju
kons ukcijy
ans o mos,
p z.:
Té as
a-
So
laiskq
=>
Laiskas
asomas
é o;
Vaikas
se ga
>
Vaiko
se gama.
Kai
eiksmazodis
eiSkia
ak y y
eiksma,
ne eikiamosios
kons ukcijos
kilminin-
kas
zymi
eiksmo
a likéja.
Kai
eiksmaZodis
eiSkia
biisena,
ne eikiamosios
85
kons ukcijos
kilmininkas
odo
bisenos
pa y éja.
Pas a ojo
ipo
ne eikiamo-
siose
kons ukcijose
a ojama
ne eikiamyuju
daly iu
be a dés
giminés
o -
ma.
1.3.2.1.2.
Be
miné uju
papildinio
kilmininko
unkciju,
ibojamy
specialaus
kon eks o
bei
u inciy
nuo
kon eks o
p iklausomy
p idé iniy
seman iniy
a spal-
iy,
a ojamas
am
ik y
eiksmazodziy
aldomas
papildinio
kilmininkas,
pa-
gal
sa o
pobudj
a i inkan is
papildinio
galininka.
Kaip
i
miné asis
galininkas,
Sis
kilmininkas
zymi,
i
ka
nuk eip as
eiksmazodzZio
eiSkiamas
eiksmas,
i
am
eiksmo
nuk eipimui
j
objek a
zymé i
kilmininkas
eiksmazodziams
y a bi i-
nas.
Kad
am
ik i
eiksmazodziai
eiksmo
nuk eipimui
i
objek a
ealizuo i
bu-
inai
eikalauja
ne
galininko,
o
kilmininko,
p iklauso
nuo
y
eiksmazZodziu
lek-
sinés
eikSmés,
p z.:
bijo
é o,
gaili
aiko,
iesko
iesos,
ilgisi
é y,
laukia
gied os,
no i
pieno,
p aso
pinigy,
eikia
mésos,
siekia
mokslo,
oks a
Ziniu,
engia
ba niu.
Ne eikiamosiose
kons ukcijose
Sie
papildinio
kilmininkai
ne
isada
i s a
eiksnio
a dininku,
p z.:
Vaikas
bijo
é o
negalima
ans o muo i
=>
* é as
bijomas
aiko,
sakoma:
Vaiko
bijoma
é o.
Vieni
lie u iy
kalbininkai
&i
kilmi-
ninka
laiko
iesioginio
papildinio
kilmininku
(DLKG
1994: 488),
ki i
—
ne ie-
sioginio
papildinio
kilmininku
(Labu is
1994:
54).
Tai
ik
odo,
kad
ne eikia-
mujy
kons ukcijy
ans o macijos
k i e ijus
né a
pakankamas
ski i
papildi-
nio
usis.
Veiksmazodziu,
bi inai
eikalaujanéiy
kilmininko
eiksmo
nuk eipimui
j
ob-
jek a
zyme i,
y a
daug
maZiau
negu
eikalaujan¢iy
galininko.
Dél
o
Ku ylowi-
czius
(1960:
138,
143,
146)
oki
kilmininka,
kaip
i
a i inkama
naudininka
bei
inagininka,
laiko
iesioginio
papildinio
galininko
kombinaciniais
a ian ais.
Pa-
g indinis
a ian as
y a
papildinio
galininkas.
Ki iems
linksniams
&i
unkcija
y a
an ine.
Minimojo
papildinio
kilmininkas
daZniausiai
u i
seman ine
kon en y o
unk-
cija.
Jis
zymi
eiksmo
a
bisenos
u ini,
p z.:
Sesuo
bijo
g iaus inio;
Vaikai
laukia
s e
iy;
Me gai é
ilgéjosi
mo inos.
Kon en y o
kilmininkas
ka ais
jungiamas
p ie
bid a dziu,
a imu
sa o
lek-
sine
eiksme
miné iesiems
eiksmaZodziams.
Sis
kilmininkas
Zymi
ypa ybes
u-
inl,
p z.:
godus u o
(plg.
geis i
u o),
eikalingas
pinigu
(plg.
eikia
pini-
gu),
skolingas
malky
(plg.
skolin is
malky),
e as
meilés.
Toks
kilmininkas
aip
pa
a ojamas
p ie
be a dés
giminés
bid a dziu,
p z.:
baisu
ka o,
Cia
eisybés
nepanasu.
Ta inio
kilmininkas
1.3.2.2.
Kilmininkas
a lieka
sin aksine
a inio
unkcija
eidamas
su
pagalbi-
niu
eiksmazodziu.
Jam
bi inas
modi ikuojamasis
Zodis
(bid a dis,
daly is).
Sis
kilmininkas
u i
seman ing
apibudinamaja,
a ba
kokybés,
unkcija,
p z.:
Jis
86

bu o
apsk i o
eido;
Jige os
Si dies.
Plg.
os
pa
seman inés
unkcijos
a inio
Inagininka
2.2.2.
G ama iniy
linksniy
san ykis
1.4.
Va dininkas
i
galininkas
pagal
sa o
pi mines
sin aksines
unkcijas
suda-
o
p ieSp iesa:
eiksmo
nuk eipimas
/
nenuk eipimas
j
objek a.
Zymé as
Sioje
p iesp iesoje
y a
galininkas,
jis
zymi
objek a,
i
ku j
nuk eip as
eiksmas.
Veiks-
nio
a dininkas
okio
pozymio
ne u i.
Jis
y a
nezymé as
p ieSp ieSos
na ys.
Pa-
gal
sa o
pobidi
eiksnio
a dininko
i
papildinio
galininko
p ieSp ieSa
y a
ne
seman ineé,
be
sin aksiné.
Ji
emiama
Siy
linksniy
pi mineémis
sin aksinémis
unkcijomis
(Z .
Ku y owicz
1960:
149).
Kilmininkas
ski iamas
p ie
g ama iniy
linksniy
dél
o,
kad
jo
pi miné
sub-
jek o
a ba
objek o
unkcija
y a
susijusi
su
pi minémis
eiksnio
a dininko
a ba
papildinio
galininko
unkcijomis,
.
y.
Sie
kilmininkai
y a
eiksmazodiniy
kon-
s ukcijy
su
a dininku
a ba
galininku
nominalizacijos
pada inys.
Ta p
kilmi-
ninku,
p isijungusiy
p ie
daik a a dziu,
jie
y a
dominuojan ys.
Ki os
kilminin-
ko,
p isijungusio
p ie
daik a a dziy,
unkcijos
y a
an inés.
Kilmininkas,
p isijunges
p ie
eiksmazodziu,
dazniausiai
y a
eiksmaZodi-
niu
kons ukcijy
su
galininku
ans o mos
(Z .
neiginio,
dalies,
pilnio,
eiksmo
a likeéjo bei
busenos
pa y ejo
kilmininkus
1.3.2.1.1.).
Jo
unkcijos
y a
an inés,
ibojamos
kon eks o.
Dél
siau os
a osenos
papildinio
kilmininkui
aip
pa
an iné
y a
eiksmo
pe ejimo
j
objek a
unkcija,
a i inkan i
iesioginio
papildi-
nio
galininko
unkcija.
Va dininkas,
galininkas
i
kilmininkas,
san ykiaudami
a p
sa es
i
ienas
ki a
i8ski dami
pagal
sa o
pi mines
sin aksines
unkcijas,
suda o
linksnio
ka e-
go ijos
b anduolj.
Sakinio
s uk i oje
jie
y a
dominuojan ys
linksniai.
An a
e us,
kilmininkas,
kaip
odo
jo
ans o mos
i§
a dininko
i
ypaé
is
galininko,
sinch oniniu
poZil iu
y a
i8 es inis
eikinys.
Dél
o
linksniy
sis emoje
jis
né a
ienodo
lygio
kaip
galininkas
bei
a dininkas,
ku ie
suda o
pag indines
s uk i-
as
kilmininko
a z ilgiu.
Konk e ieji
linksniai
2.0.
Palygin i
su
g ama iniais
linksniais,
konk e¢iuju
linksniy
unkcijos
labai
p iklauso
nuo
kon eks o.
Jas
daznai
iboja
daik a a dzio
leksiné
eik’mé.
Be
o,
jiems
budingos
aplinkybiy
sin aksinés
unkcijos.
P iesingai
g ama iniams
links-
niams,
ku iems
aplinkybiy
bei
ki os
nuo
kon eks o
p iklausomos
unkcijos
y a
an ines,
konk e iesiems
linksniams
jos
y a
pi minés.
P ie
konk e¢iuju
linksniu
p iklauso
naudininkas,
inagininkas
i
ie ininkas.
87
Naudininkas
Papildinio
naudininkas
2.1.1.1.
Sia
sin aksine
unkcija
u i
naudininkas,
p isijunges
iek
p ie
anzi-
y iniy
—
ka u
su
papildinio
galininku,
iek
p ie
in anzi y iniu
eiksmazodziu,
ka ais
p ie
be a des
giminés
bud a dziu
su
pagalbiniu
eiksmazodZiu.
Jis
zymi
asmenj
a
daik a,
1
ku iuos
k yps a
eiksmas,
be
ne
isada
sakinyje
bi inas,
ypac
p ie
anzi y iniy
eiksmazodziuy.
Ve cian
eikiamasias
kons ukcijas
ne-
eikiamosiomis,
kai
papildinio galininkas
i s a
eiksnio
a dininku,
papildinio
naudininkas
pap as ai
i8licka
nepaki es,
p z.:
Mo ina
pasiu o
suknele
me gai-
ei
=»
Suknelé
mo inos
bu o
pasiii a
me gai ei.
Pagal
§i
k i e ijy
minimaji
naudininka
galima
laiky i
ne iesioginio
papildinio
naudininku.
A likdamas
sin aksine
ne iesioginio
papildinio
unkcija
naudininkas
ka u
u i
i ai iy
seman iniy
unkciju,
ku ios
daug
p iklauso
nuo
o,
a
naudininku
pasaky as
daik a a dis
zymi
asmeni,
a
daik a.
1)
Bene icien o
naudininkas.
Sis
naudininkas
odo
asmeni,
kieno
naudai
a
nenaudai
a liekamas
eiksmas.
Jis
jungiamas
p ie
anzi y iniu
eiks-
mazodziy
ka u
su
iesioginio
papildinio
galininku
a
dalies
kilmininku.
Gali-
ninkas
bei
dalies
kilmininkas
pasako,
i
ka
nuk eip as
eiksmas,
o
naudininkas
—
kieno
naudai
jis
a liekamas,
p z.:
aSo
laiskq
é ui,
a iduoda
pinigus
mo inai,
duk e ims
zadéjo
didelj
k ai j,
paaiskino
be niukui
uzda inj,
jai
ix iesé
pa-
galbos
ankq,
paskolinokaimynei
duonos,
iskepé aikams
py ago,
da é
me -
ginoms
iesu y.
Sis
naudininkas
ka ais
gali
eikS i
i
negy a
daik a,
be
kon eks iskai
jis
su-
p an amas
kaip
asmeny
g upé,
kuopa,
p z.:
pjo é
Sieng
isam
kaimui
(= iso
kaimo
zmoneéms),
a liko
p ie ole
d a ui
(=d a o
sa ininkams),
sky é
lésu
mo
-
kyklai
(mokyklos
ado y
kompe encijai),
plg.
sky é
lésy
mokyklos
emon-
ui
( ikslo
unkcija).
2)
Ad esa o
naudininkas.
Sis
naudininkas
odo
asmeni
—
ad esa a
su
p iklausymo
a spal iu.
Jis
aip
pa
jungiamas
p ie
anzi y iniy
eiksmazodziu
ka u
su
papildinio
galininku.
Galininkas
odo,
i
ka
nuk eip as
eiksmas,
0
nau-
dininkas
zymi
asmeni,
ku iam
p iklauso
galininku
pasaky as
daik as,
p z.:
pa-
bucia o
mo inai
anka,
nuki po aikui
plaukus,
apa ékaimynams
lauka,
ejas
jai
d aiké
plaukus,
jis
man
daug
s eika os
a émé,
jai
uzémé
k apa,
jam
pa oge
a kli.
Si
naudininka
galima
keis i
kilmininku:
pabucia o
mo inai
anka
=>
pabucia-
o
mo inos
anka,
aciau
Sios
kons ukcijos
u i
ski inga
eiksmés
a spal i.
3)
Pe cipien o
naudininkas.
Sis
naudininkas
Zymi
asmeni,
ku iam
kas
nu inka,
y a,
ku is
ka
pa i ia
a
e ina.
Jis
jungiamas
p ie
bisena
a
sa ai-
minj
eiksma
eiSkianciy
in anzi y iniu
eiksmazodziy,
daznai
su
eiksnio
a -
dininku,
p z.:
nusibodo
man
as
da bas,
aikams
paky éjo
okia
zZiema,
au
88
pa inka
os
gélés,
seniui
nelaimé
a si iko,
man
kyla
pa ydas,
man
jis
nei
smi -
di,
nei
k epia,
jam
ai
j
gal a
nea éjo,
jam
Zemé
sukosi
po
kojy,
kas
au
y a?,
Zosei
be
jokio
da belio
be
galo
p ailgo,
nuo
y
ais y
Elenai
nepage éjo,
ai-
kui
pagailo
Suns,
mums
pakanka
duonos.
Tokia
pa
unkcija
u i
naudininkas,
jungiamas
p ie
biseng
eiSkian¢io
in-
anzi y inio
eiksmazodzio
su
bend a imi,
p z.:
mums
eikia
ei i,
jam
seka-
si
di b i
(plg.:
jam
_
sekasi
da bas),
b oliui
eko
ilgai
lauk i,
nusibodo
man
megz i.
Mine oji
unkcija
aip
pa
budinga
naudininkui,
ku is
jungiamas
p ie
be a -
dés
gimines
bud a dziu
su
pagalbiniu
eiksmazodziu
(pas a asis
daznai
iSlei-
dziamas).
P ie
ju
da
gali
bi i
ki o
eiksmazodzio
bend a is.
Naudininkas
odo
asmeni,
ku is
pa i ia
am
ik a
busena
a
ja
e ina,
p z.:
man
li idna,
man
baisu,
man
nuobodu,
mums
Cia
smagu,
man
Cia
g azu
gy en i,
man
sunku
pasaky i,
maza
§eimynai
duonos,
s eikam
i
bo agas
s eika,
jam
iskas
ais-
ku,
man
_ a o
pagalbos
p i alu.
4)
Ekspe ien o
naudininkas.
Sis
naudininkas
aip
pa
jungiamas
p ie
be a deés
giminés
bid a dziu
su
pagalbiniu
eiksmazodziu
(pas a asis
daznai
numanomas)
i
zymi
ne
asmeni,
o
ik
jo
dali,
ku i
pa i ia
am
ik a
izine
buse-
na,
p z.:
gailu
akims
(g auzia
akis),kojoms
Siu ks u
(bado
pe
aziena
ei-
nan ),
ankoms
Sal a,
plg.man
Sal a
ankoms.
5)
Fini y o
naudininkas.
Jis
zymi
eiksmo
paski i
a ba
iksla.
Pa-
ski ies
unkcija
u i
naudininkas
okiy
daik a a dziy,
ku ie
zymi
konk e¢ius
daik us.
Jis
jungiamas
p ie
anzi y inio
eiksmazodzio
su
papildinio
galininku
(kilmininku)
i
odo,
kokiam
daik ui
ski iamas
galininku
eiSkiamas
daik as,
p z.:
pjo é
len as
g indims,
d ozé
dan is
g ébliui,
audé
d obe
ma ski-
niams,
pi ko
medziagos
suknelei,
ki o
k imus
malkoms,
ga o
uginiy
mil y
duonai.
P ie
Sio
naudininko
daznai
p idedama
eiksmazodzio
bend a is:
pi ko
dalgj
Sienui
pjau i,
ezé
ply asnamui
s a y i,
aSé
kuolus
pomido ams.
p i is i,
aisé
g ie ine
s ies ui
mus i.
Tikslo
unkcija
pap as ai
u i
naudininkas
okiu
daik a a dziu,
ku ie
zymi
abs ak u
bei
apibend in a
daik a.
Jis
jungiamas
iek
p ie
anzi y iniu,
iek
p ie
in anzi y iniu
eiksmazodziy
i
odo,
kokiu
ikslu
a lieckamas
eiksmas,
p z.:
engé
da bq
spaudai,
pasisiiidino
suknele
es u éms,
iesko
ie os
poilsiui,
sky é
lesy
mokslui,
neuz eko
pinigy
mokescéiams,
ezé
qs us
s a yboms,
aisési
kelionei,
engesiegzaminams,
susikaupé
maldai.
2.1.1.2.
Palygin i
nedaug
eiksmazodziy
eikalauja
papildinio
naudininko,
pagal
sa o
pobidj
a i inkanC¢io
iesioginio
papildinio
galininka.
Jis
y a
bu inas
eiksmazodziui
eikS i
eiksmo
nuk eipimga
j
objek a.
Taciau
del
ibo os
a o-
senos
$i
unkcija
naudininkui
y a
an iné,
plg.
a i inkama
kilmininka
1.3.2.1.2.
Sis
naudininkas
dazniausiai
a ojamas
su
okiais
eiksmazodZiais:
a s o au i,
auko is,
déko i,
g asin i,
kenk i,
ke sy i,
nusikals i,
nusilenk i,
padeé i,
pasiduo i,
89
pa aikau i,
pa ik i,
pa yde i,
pi s is,
p ieS a au i,
p ieSin is,
p ilyg i,
p i a i,
a -
nau i,
ukdy i,
ado au i,
e gau i.
Papildinio
naudininkas
su
Siais
eiksmazodZiais
ne
isada
i s a
eiksnio
a -
dininku
ne eikiamosiose
kons ukcijose,
p z.:
Jonas
a s o a o
i mai
=>
Fi ma
bu o
a s o aujama
Jono,
be
negalima
ans o macija:
Mokiniai
dékojo
moky o-
Jui
=
*Moky ojas
bu o
dekojamas
mokiniy.
Galimas
pasakymas:
Mokiniy
bu o
dékojama
moky ojui.
A likdamas
sin aksine
papildinio
unkcija,
minimasis
naudininkas
u i
i ai iu
seman iniy
unkcijy,
p iklausomy
nuo
jo
seman inio
san ykio
su
eiksmazodzZiu.
1)
Bene icien o
naudininkas.
Jis
zymi
asmeni,
Zmoniu
bend uome-
ne,
gy i,
kam
ski iamas,
ku
k eipiamas
eiksmas
a
busena,
p z.:
Jaunuolis
a s o a o
i ma ;
Man
_niekas
nekenkia;
Té as
pag asino
aikams;
Mo ina
padejo
aiku
sp es i
uzda inj;
Visi
jam
pa ydejo;
Jis
pi sosi
kaimyno
duk e
-
iai;
Té as
p i a é
mo inai;
Jis
ado auja
sky iui.
2)
Pe cipien o
naudininkas.
Jis
zymi
psichinés
bisenos
pa y éja
bei
su okeéja,
p z.:
Sese iai
pa inka
Si
daina;
Jam
iipi
pelnas.
3)
Kon en y o
naudininkas.
Jis
Zymi
eiksmo
u inj.
Si
unkcija
bi-
dinga
abs akciu
daik a a dziy
naudininkui,
p z.:
Jis
pasida é
d augo
i akai;
Zmonés
pasip iesino
am
aldzios
nu a imui.
2.1.1.3.
Papildinio
sin aksine
unkcija
u i
daik a a dzio
naudininkas,
jun-
giamas
p ie
am
ik y
bud a dZiu
su
pagalbiniu
eiksmazodziu.
Naudininko
daz-
niausiai
eikalauja
Sie
bud a dziai:
apa iskas,
-a,
biidingas,
-a,
lygus,
-i,
naudin-
gas,
-a,
nuobodus,
-i,
nuolaidus,
-i,
paklusnus,
-i,
palankus,
-i,
pa ankus,
-i,
pa o-
gus,
-i,
pa ojingas,
-a,
p ieplaikus,
-i,
p iesingas,
-a,
eikalingas,
-a,
skolingas,
-a.
Naudininkas
p ie
minimuyjy
bud a dziy
u i
a z ilgio
a ba
ibojamaja
seman-
ine
unkcija,
p z.:
Man
naudingas
pa a imas;
ki am
jis
gali
bu i
nenaudingas.
Plg.
da :
Daba
mums
pa ojingesni
lenkai
negu
k yziuociai
Vien;
Man
jie
isa-
da
bu o
p iesingi;
Jam_
b idinga
okia
nuo aika.
Aplinkybeés
naudininkas
2.1.2.1.
Be
papildinio,
naudininkas
u i
aplinkybés
sin aksine
unkcija.
Pa-
p as ai
a ojamas
laiko
naudininkas.
Laiko
unkcijq
u i
laiko
sa okas
zymin-
¢iu
daik a a dziu
naudininkas.
P iklausomai
nuo
kon eks o
laiko
naudininkas
y a
d ejopas.
a)
Laiko
paski ies
naudininkas.
Jis
zymi
laika,
ku iam
ski iamas
bei
numa omas
daik as
bei
ei$kinys,
ka ais
asmuo,
pasaky as
papildinio
ga-
lininku
a
dalies
kilmininku,
p z.:
Duong
aupyk
y ojui,
ne
da ba
p z;
K iks-
ynas
a idejo
Valainis
Sekminéms
K e ;
Nakéiai
p isi elké
daugiau
bobe-
liy
Zem.
b)
Laiko
ukmés
naudininkas.
Jis
zymi
ezul a inés
bisenos
uk-
me,
apimanéia
daik a a dziu
Zzymima
laiko
a pa
a ei yje
i ykus
eiksmui.
Sia
90
5)
P iezas ies
jnagininkas.
Sia
unkcija
dazniausiai
u i
abs akéiy
daik a a dziy
jnagininkas,
a ojamas
eiSkian
emocijas
bei
pojuicius
p ie
sa-
aiminj
eiksma
zymin¢iu
eiksmazodziu,
p z.:
akys
degé
neapykan a,
akys
S y i
laime,
mi s a
ba
du,
isas
dega
ka §
iu,
plyS a
Si dis
skausmu,
susig au-
dino
palankiais
jo
odZiais.
Siuos
inagininkus
galima
pakeis i
p ielinksnio
i ,
ka ais
nuo,
dél
kons ukcijomis
su
kilmininku:
akys
S y i
i§
laimés,
mi s a
i§
bado,nuo
bado,
susig audino
dél
jopalankiy
zodziy.
P iezas ies
unkcija
aip
pa
u i
eiksmazodiniy
daik a a dziu
inagininkas
kaip
a i inkamu
eiksmazodiniy
kons ukcijy
nominalizacija,
plg.:
Jis
k iecia
d au-
gq
=
D augas
a ykojo
k ie imu;
Vadas
isaké
a yk i
=
Jis
a yko ado
jsa-
ky
mu;
jis
pap a o >
jo
pap a imu,
jis
palaimino
=>
jo
palaiminimu;
jis
sup a o
>jo
sup a imu.
Vie ininkas
2.3.
Vie ininkas
pap as ai
jungiamas
p ie
eiksmazodZiu,
ka ais
p ie
bud-
a dziy
su
pagalbiniu
eiksmazodziu
i
a lieka
aplinkybes
sin aksine
unkcija.
Jis
u i
seman ines
unkcijas:
ie os,
laiko,
eciau
bido.
1)
Vie os
ie ininkas.
Sis ie ininkas
daZniausias.
Jis
Zymi
eiksmo
ie a,
ku
kas
y a,
yks a.
Vie os
unkcija
daznai
u i
ie ininkas
okiy
daik a a dziu,
ku ie
sa o
leksi-
ne
eikSme
odo
am
ik a
plo a,
ie os
pa i siu
a ba
pas a a,
koki
konk e u
daik a
bei
sankaupa
daik u,
ku iy
iduje
a
a p
ku iy
yks a
eiksmas,
p z.:
bu au
kieme,
di bo
da ze,
laukuose,
s o i
saloje,
suzibo
Z aigzdés
dan-
guje,
ma y i
S iesos
iesSkely,
inko
géles
pie oje;
sédéjo
kamba yje,
o-
boje,
miegojo
da zinéje,
sédéjo
ezime,
pauksciukai
cypsi
lizde,
mo ina
s o-
ejo
a uose,
a pdu y,
pin inése
suk au i
aisiai,
me gai é
sédéjo
s ak-
lése,
laiké
saujoj,
ankose,
akyse
S ie é
il is,
Si dyje
ne imas,
liko
a -
min yje;
miske
gegu é
kuka o,
ugiuose
pabaideé
kiskj,
mies elyje
bu-
o,
g ybauja
be zyne.
Vie os
unkcija
aip
pa
u i
ie ininkas
okiu
daik a a dziu,
ku ie
konk e-
Ciai
nei a dija
ie os,
ik
odo
jos
k yp i
(kai éj,
desinéj,
y uose,
aka uose,
lauko
gale,
knygos
p adzioj,
uzpakaly,
ki oj
puséj,
Siame
k aS e)
a ba
zymi
aplinka,
ku
kas
yks a
(pasauly,
bala
d obé
sauléje,
sédéjo
pa amsy,
slépési
uZuo e-
joj,
s o i
lie uje,
maciau
ménesienoj),
a ba
koki
engini,
s i i,
ku
kas
y a,
daly auja
(bu o
es u ese,
Soko
k iks ynose,
daly a o
spaudoje,
bik
s eika
ma elése).
Tokiu
daik a a dziu
ie ininka
su
am
ik u
eiksmazodziu
ne e ai
galima
pakeis i
p ielinksninémis
kons ukcijomis,
plg.:
bégioja
kieme
i po
kiema,
g ybauja
be zyne
i
po
be zyng,
pasklido
aikaimisxke
i
po
mika;
guli
Zoléje
i
an
Zolés,
s o éjo
a uose
i
a p
a y,
p ie
a u;
S ie é
il is
akyse
i
i
akiu;
asé
len oje
i
an
len os.
97

Vie ininkas
daik a a dziu,
eiSkianciy
ie a,
s i i,
aplinka,
aip
pa
jungia-
mas
p ie
bid a dziy
su
pagalbiniu
eiksmazodziu
i
zymi
daik o
bei
ypa ybés
bu imo
ie a,
s i i,
aplinka,
p z.:
ga sus
isoje
apylinkéje,
naudingas
iky-
je,
gud iausias
isame
kaime
(zmogus),
sma kus
Sokyje,
Siu ks us
kalbo-
je,
na sus
musSiuose.
2)
Laiko
ie ininkas.
Laiko
unkcija
u i
ie ininkas
okiu
daik a a -
dziu,
ku ie
eiSkia laiko
sa okas:
apibend in a
laika,
me y
laikus,
ménesius,
sa-
ai es
dienas,
pa os
dalis,
laiko
azes,
laiko
pe iodus,
laiko
ma o
iene us,
zmo-
gaus
gy enimo
a
is o ijos
a psnius
i
pan.,
p z.:seno ej
daugiau
dainuoda o,
mi é
pa asa y,
susi go
idu ziemy,
sausy
p asidéjo
Salciai,
pi madieny
-
je
g izonamo,
pa aka y
p adéjo
ly i,
aka e
susi inko
daug
jaunimo,
ai-
kys éj
gané
gy ulius,
baznycia
pas a y a
penkiolik ame
Sim me yje.
Laiko
unkcija
aip
pa
daznai
u i
y
paciy
daik a a dZiu
galininkas
i
inagi-
ninkas.
Ka ais
Siu
linksniy
i
ie ininky
a ojimas
su ampa,
p z.:
g izo
idu -
nak yje,
idu nak y,
idu nakéiu,
g izo
pa asa yje,
pa asa i,
be
nesakoma
“g iZo
pa asa iu,
sakoma:
g izo
pa asa io
me u;
a ojamas:
g i-
Zo asa g,
asa os
me u,
be
nesakoma:
*g izo
asa oj;
sakoma:
g izo
s
au
-
syjeé,
sausio
ménes}j,
be
nesakoma:
*g iZo
sausiu,
*sausio
me u;
a ojama:
g izo
dieng,
dienos
me u,
be
nesakoma:
*g izo
dienoj,
no s
galimas
pasa-
kymas:
g izo
ecioj
dienoj;
sakoma:
g izo
nak j,
nakéia,
be
nesakoma:
*g izo
nak yje,
galima:
nak ies
idu y
(= idu nak y);
sakoma:
g izo
y-
q,
y e,
be
nesakoma
*g iZo
y u,
galima:
g izo
pa y¢iu
i
pan.
Vieno
a
ki o
linksnio
a ojimas
laiko
unkcija
p iklauso
nuo
daik a a dZio
leksinés
eiks-
més
bei
jo
apsup ies.
Tiksliau
nusakan
apib éz a
laika
a ojami
laiko
azes
eiSkian ys
ie inin-
kai:
p adzZioje,
pabaigoje,
gale,
idu y,
pi moje
a
an oje
puséje
su
laiko
sa okas
eiskianciu
kilmininku,
p z.:
sa ai és
p adzioje,
ménesio
gale,
XX
amziaus
pi moje
puséje,
asa os
idu y
(= idu asa y).
Laiko
unkcija
u i
ie ininkas
i
okiu
daik a a dziu,
ku ie
zymi
su
am
ik-
ais
da bais,
poilsiu,
apeigomis,
S en emis,
eikéjo
bisena
a
gam os
eiSkiniais
susijusj
laiko
a pa,
p z.:
neieskok
pa ésio
ugiapju éj,
gimé
bul iakasy;
ku
p isiglausi
a g
e?,
pazinsi
d augq
nelaim
éje;
lyjan
pjauk,
gied oj
g ébk,
okiame
ka S yje
gy ulius
gena
a an.
3)
Bido
ie ininkas.
Jis
pa odo
eiksmo
bei
biisenos
biida.
Sia
unkcija
u i
abs akCios
eik’més
daik a a dziu
ie ininkas,
pap as ai
su
eiksmazodziais
gy en i,
aug i,
p z.:
gy ena
san aikoje,
meiléje,
baiméje,
ba niuose,
augo
a ge,
pulke
(dideléj
Seimynoj).
Si
unkcija
a ima
ie os
unkcijai.
Konk e¢iuju
i
g ama iniy
linksniy
san ykis
3.0.
Konk e ieji
linksniai
y a
susije
su
g ama iniais
linksniais
i
suda o
su
jais
iena
g ama ing
linksnio
sis ema.
Konk e¢iuosius
linksnius
naudininka
i
inagi-
98
ninka
galima
p ieSin i
g ama iniams
linksniams
galininkui
i
kilmininkui
pagal
ju
a lieckama
ne iesioginio
/
iesioginio
papildinio
unkcija.
Naudininkui
i
ina-
gininkui
biidinga
ne iesioginio
papildinio
unkcija,
jie
eiksmazodziui
daznai
nebi ini,
o
galininkui
i
kilmininkui
—
iesioginio
papildinio
unkcija,
jie
eiks-
mazodziui
bi ini.
An a
e us,
naudininkas
i
inagininkas
a ojamas
i
a i in-
kama
unkcija
kaip
iesioginio
papildinio
galininkas.
Tam
ik i
eiksmazodziai
bu inai
eikalauja
naudininko,
inagininko
a
kilmininko
kaip
daugelis
ki u
eiks-
mazodziu
—
galininko:
a i
lauka,
bijo i ilko,
abejo i
gau aja
Zinia,
a s o au i
sky-
iui.
Tik
galininkui
iesioginio
papildinio
unkcija
y a
pi mine,
o
ki iems
links-
niams
—
an iné.
Be
o,
konk e ieji
linksniai
naudininkas
i
inagininkas
am
ik-
ais
a ejais
y a
g ama iniu
linksniu
galininko
i
a dininko
ans o mos.
P z.,
ins umen o (p iemonés)
inagininkas
su
am
ik ais
eiksmazodZiais
y a
iesio-
ginio
papildinio
galininko
a ba
eiksnio
a dininko
ans o mos
(a e i
ba us
>
a é i
ba ais;
sumi géjo
z aigzdés
danguje
=>
sumi géjo
dangus
Z aigzdemis,
Z .
2.2.1.1,
1).
Laiko
eikSmés
kons ukcijos
su
naudininku
y a
sakiniy
su
eiks-
nio
a dininku
ans o mos
(plg.:
Saulée
leidosi
=>
Saulei
leidzian is,
z .
2.1.2.2.).
Tokios
sasajos
aip
pa
daugiau
a
maZiau
sua ina
konk eCiuosius
linksnius
su
g ama iniais
linksniais.
An a
e us,
a p
konk e¢iuju
i
g ama iniy
linksniy
y a
nemaza
ski umu.
Konk e iesiems
linksniams
budingos
aplinkybiy
sin aksines
unkcijos.
Vie inin-
kas y a
g ynas
aplinkybinis
linksnis.
Be
aplinkybiy
—
ie os,
laiko,
budo,
ki u
unkciju
jis
ne u i.
Inagininkui
aplinkybiu
unkcijos
aip
pa
y a
pi mines.
Jis
u i
daugiau
aplinkybiu
unkcijy
ne
uz
ie ininka:
laiko,
ie os,
kiekio,
p iezas-
ies,
bido.
Maziau
bidinga
aplinkybiu
unkcija
naudininkui.
Lie u iu
kalboje
a ojamas
ik
laiko
naudininkas.
Aplinkybiy
unkcijas
u i
i
g ama iniai
links-
niai:
a dininkas
—
laiko,
ie os,
kiekio,
o
galininkas
—
laiko,
kiekio,
be
jiems
Sios
unkcijos
an inés.
Konk e¢iyju
linksniy
unkcijos
labai
p iklauso
nuo
kon eks o
bei
nuo
daik-
a a dzio
leksinés
eikSmes.
G ama iniy
linksniy
a osena
maziau
iboja
kon-
eks as.
Nuo
daik a a dzio
leksinés
eikSmes
ypa¢
p iklauso
aplinkybiy
seman ineés
unkcijos.
Laiko
unkcija
u i
daik a a dziu,
zymin¢iu
laiko
sa okas,
linksniai
(naudininkas,
inagininkas,
ie ininkas,
a dininkas,
galininkas);
ie os
unkcija
—
daik a a dziu,
zymin¢iu
e d és sa okas,
linksniai
( ie ininkas,
inagininkas,
a dininkas);
kiekio
bei
ma o
unkcijqa
—
daik a a dziu,
zyminciy
kiekio
bei
ma-
o
sa okas,
linksniai
(inagininkas,
galininkas,
a dininkas).
Budo
unkcija
p ie
am
ik y
eiksmazodziy
pap as ai
u i
abs ak¢iy
daik a a dziu
ie ininkas
i
inagininkas,
o
p iezas ies
unkcija
—
abs ak¢iy
daik a a dziu
inagininkas.
Nuo
daik a a dzio
leksines
eikSmés
p iklauso
i
ne iesioginio
papildinio
naudininko
bei
inagininko
am
ik os
seman inés
unkcijos.
P z.,
inagininkas
pap as ai
u i
ins umen o
seman ine
unkcija
okiu
daik a a dziu,
ku ie
eiS-
kia
i anki,
p iemone
a ba
igyja
okia
eikSme
kon eks e,
p z.:
mezgé
megz in{
99
i balais,
masina,
ankomis.
Bene icien o
a ba
pe cipien o
naudininkas
a oja-
mas
okiy
daik a a dziy,
ku ie
eiSkia
asmenis,
o
ini y o
naudininkas
—
okiy
daik a a dziu,
ku ie
eiSkia
daik us,
plg.:
Man
p i ezé
len y
g indims
(man
—
bene icien as,
g indims
—
ini y as).
Sauksmininkas
4.0.
Nuo
ki y
linksniy
y a
a sijes
Sauksmininkas.
No s
pagal
sa o
leksija
(senoji
jo
o ma
—
g ynas
kamienas)
Sauksmininkas
y a
ienas
i§
seniausiu
links-
niu,
be
del
sa o
izoliuo os
pozicijos
sakinyje
nezymi
zodziy
san ykiu,
aigi
sin-
ch oniniu
poZiu iu
iS
ik yjy
ne a
ik as
linksnis.
Sauksmininkas
u i
nuo
sakinio
izoliuo a
k eipinio
unkcija
i
a ojamas
k eipian is
1
paSneko a,
ka ais
i
i
negy a
daik a,
p z.:
Vy ai,
y oj
mes
lazo
neisim
Myk-Pu ;
Ju gienéle,
balandéle,
duoks
mieliy
no s
laseli
Zem;
Spjauk,
ge kle,
andenj!
LT .
Kadangi
pasneko as
y a
an asis
asmuo,
eiSkiamas
j a dZiais
u
(jis),
ams-
a,
daznai
k eipinys
eina
po
Sio
i a dzio,
ka ais
i
p ieS
ji,
p z.:
A
u,
A
gu ,
da
nemiegi?
Pauks ;
Ko
ams a,
Zmogeli,
duodies
uz
nosies
edziojamas?
Zem;
Ak,
Doéy!
Doéy!
u
mi s
klausy
neno éjai
Don.
Pap as ai
k eipinys
y a
izoliuo as
nuo
2-ojo
asmens
j a dZio,
be
ka ais
in-
onaciskai
su ampa
su
juo
i
suda o
iena
k eipinio
g upe,
p z.:
Oi
u
sese éle,
bal a
lelijéle,
kol
iena
bu ai,
a gelj
nema ei
(d)
S an;
Tu
gi ele,
u
Zalioji!
Ko
g audingai
aip
ai oji?
Mai ;
Al,
Si dele
u
mano,
kaimynéle,
pasakysiu
au
didele
naujieng
Myk-Pu .
Vie oj
Sauksmininko
ka ais
a ojamas
daik a a dziy
a dininkas,
ypaé
su
i a dziu
u
i
2-ojo
asmens
eiksmazodzio
o momis,
p z.:
Vaiks,
kq
u
daba
kalbi?
Simon;
O ku
mo¢iu é
pa ukai?
LT ;
Ponas
gal
Zinai?
Skp;
E,
ku
nenuliiisi
Zmogus...
K é ;
Keliauk daba
u.
Zmogus,
péscias
okj
keliq
Zem.
Daik a a dzio
a dininka,
einan j
po
u,
galima
laiky i
Sio
i a dzio
p iedé-
liu
—
jie
abu
sude in i
linksniu:
#
—
a dininkas
i
daik a a dzio
a dininkas,
plg.:
Ku
u,
Zmogus,
pasidési.
Kai
sakinyje
u
neiS eikS as,
daik a a dzio
a di-
ninkas
y a
nulineés
u
o mos
p iedelis,
plg.:
Ku
( u
—
@)
mociu é
pa ukai?
Ki aip
bi u
nepaaiskinama
a iniu
einan i
2-ojo
asmens
eiksmazodzio
o ma
su
daik a a dzio
a dininku,
nes
daik a a dzio
a dininkas
eikalauja
3-iojo
asmens
eiksmazodzio
o mos:
ponas,
mociu é
Zino.
Po
j a dzio
u
p iedélio
a dininkas
i
k eipinio
Sauksmininkas
sa o
pozici-
jomis
labai
a imi,
plg.:
Ku
u,
Zmogus,
pasidési;
Ku
u,
Zmogau,
eini?
Tik
pas a-
ajame
sakinyje
Sauksmininkas
daugiau
izoliuo as,
nes
jis
ne u i
ySio
su
ki ais
sakinio
ZodZiais.
Tokia
pa aleliné
daik a a dzio
a dininko
kaip
p iedélio
i
Sauksmininko
kaip
i e pinio
a osena
i
suda o
pag inda
sua é i
Siems
links-
niams.
Be
Sis
linksniy
sua éjimas
y a
kon eks inis,
o
ne
g ama inis.
Be
abejo,
100
u i
eikSmés
i
ai,
kad
kai
ku ios
a dininko
i
Sauksmininko
o mos
lie u iu
kalboje
su ampa.
Taip
a dininko
a ojimas
ie oj
Sauksmininko
padeda
Sauks-
mininkui
p isislie i
p ie
linksniy
sis emos.
Pab éz ina,
kad
Sis
linksnis
ik
p isi’-
lieja
p ie
linksniy
sis emos,
be
j
ja
nejeina,
y a
jos
paSaleje.
Bend osios
iS ados
1)
Lie u iu
kalboje
linksnio
ka ego ijos
pobiidis
y a
sin aksinis.
Daik a a -
dziu
linksniai
eiSkia
zodziu
san ykius
i
aip
padeda
o muo i
sakini.
2)
Linksniai
sakinyje
uo
paciu
me u
a lieka
d ejopas
unkcijas:
sin aksines
i
seman ines.
Sin aksinés
linksniy
unkcijos
p iklauso
nuo
ju
sin aksinio
ySio
su
pag indiniu
Zodziu,
p ie
ku io
linksnis
jungiamas
—
pap as ai
su
sakinio
cen-
a
suda an¢iu
eiksmazodziu
bei
bud a dziu
su
pagalbiniu
eiksmazodziu,
aip
pa
a dazodinése
kons ukcijose
su
ki u
daik a a dziu
bei
jo
a i ikmeniu.
Va -
ojami
okiy
sin aksiniu
unkcijy
daik a a dziy
linksniai:
eiksnio
a dininkas;
papildinio
galininkas,
kilmininkas,
naudininkas,
jnagininkas;
a inio
a dinin-
kas,
kilmininkas,
inagininkas;
p edika inio
pazyminio
a dininkas,
galininkas,
inagininkas;
aplinkybiu
isi
linksniai,
iSsky us
kilmininka.
Seman ines
linksniy
unkcijos
p iklauso
nuo
daik a a dzio
linksnio
i
pag indinio
zodzio
seman inio
san ykio,
aip
pa
nemaza
dalimi
nuo
daik a a dzio
leksines
eikSmes.
Va oja-
mi
okiu
seman iniy
unkcijy
p ie
eiksmazodziu
jungiami
daik a a dziu
links-
niai:
agen o
a dininkas,
kilmininkas,
naudininkas;
pa ien o
galininkas,
kilmininkas,
naudininkas,
a dininkas;
kon en y o
galininkas,
kilmininkas,
a dininkas,
naudininkas;
bene icien o
naudininkas,
a dininkas;
pe ci-
pien o
naudininkas,
a dininkas;
ins umen o
inagininkas,
a dininkas:
ezul a o
galininkas;
ad esa o
galininkas,
naudininkas;
ekspe ien o
naudininkas;
ini y o
naudininkas,
kilmininkas;
laiko
naudininkas,
inagi-
ninkas,
ie ininkas,
galininkas,
a dininkas;
ie os
inagininkas,
ie ininkas,
ga-
lininkas,
a dininkas;
kiekio
bei
ma o
naudininkas,
inagininkas,
galinin-
kas,
a dininkas;
budo
inagininkas,
ie ininkas;
p iezas ies
inagininkas
i
k .
3)
Pagal
pi mines
linksniuy
unkcijas
lie u iy
kalboje
y a
g ama iniai
i
kon-
k e ieji
linksniai.
G ama iniu
linksniy
pi mineés,
dominuojan¢ios
y a
eiksnio
a dininko,
iesioginio
papildinio
galininko,
subjek o
bei
objek o
kilmininko
unkcijos.
Konk eéiy
linksniy
pi minés
y a
aplinkybiu
ie ininko,
inagininko,
naudininko
bei
ne iesioginio
papildinio
naudininko,
inagininko
unkcijos.
Tie-
sioginio
papildinio
galininka
a i inkan¢ios
naudininko,
inagininko,
kilmininko
unkcijos
pas a iesiems
linksniams
y a
an ines.
4)
Lie u iu
kalboje
linksniai
u i
o maliuosius
zymiklius
(ski ingas
gal -
nes)
i
y a
p ieSinami
pagal
sin aksines
unkcijas.
Tiesioginio
papildinio
gali-
ninkas
p ieSinamas
eiksnio
a dininkui
pagal
eiksmo
nuk eipimo
/
nenuk ei-
pimo
1
objek a
pozymi.
Tiesioginio
papildinio galininkas
zymi
objek a,
i
ku i
nuk eip as
eiksmas,
0
eiksnio
a dininkas
okio
pozymio
ne u i.
Be
o,
gali-
101
ninkas
(i
kilmininkas)
p ieSinamas
naudininkui
i
inagininkui
kaip
iesioginio
/
ne iesioginio
papildinio
linksniai.
Del
o
linksnis
lie u iy
kalboje
né a
ien
ik
daik a a dzio
linksniy
o my
unkcija,
be
am
ik a
o mu
sis ema,
suda an i
g ama ine
ka ego ija
kaip
ki os
daik a a dzio
ka ego ijos
—
giminé
i
skaiGius.
Su
daik a a dziais
de inami
ki i
a daZodzZiai
ne
ik
gimine
i
skai¢iumi,
be
i
linksniu.
5)
Sauksmininkas
lie u iy
kalboje
a sijes
nuo
isos
linksnio
sis emos,
nes
jis
izoliuo as
sakinyje
i
ne odo
san ykio
su
ki ais
sakinio
Zodziais.
Sauksmininko
a osena
ibojama
jo
unkcijos
—
eikS i
k eipimasi
i
2-aji
asmenij.
Dél
o
jis
eina
sakinyje
ik
su
2-ojo
asmens,
ypa¢
liepiamosios
nuosakos
eiksmazodziu
o momis.
An a
e us,
Sauksmininkas
Sliejasi
p ie
linksnio
sis emos
dél
jo
san-
ykio
su
eiksnio
a dininku,
ku is
eidamas
su
2-ojo
asmens
eiksmazodzZiy
o -
momis
pakeicia
Sauksmininka
(Ku
mociu é
pa ukai?
LT ).
Va dininkas
ypaé
a imas
Sauksmininkui,
kai
eidamas
po 2-ojo
asmens
j a dzio
u i
p iedélio
unk-
cija
i
sa o
izoliuojamaja
in onacija
a i inka
k eipinio
Sauksmininka,
plg.:
Ku
u,
Zmogus,
pasidesi?
i
Ku
u,
Zmogau,
pasidési?
Gau a
1999
05
27
SALTINIU
SUTRUMPINIMAI
Al
—
Aly us.
Balé
-
J.
Baléikonis
(1885-1969).
B
—
Ba akiai,
Tau agés
.
d
—
daina.
Don
—
K.
Donelai is
(1714-1780).
G l
—
Ga lia a,
Kauno
.
Jabl
—
J.
Jablonskis
(1860-1930).
JD
—
Lie u iskos
dainos
1-3
/
Uz asé
A.
Juska,
Vilnius,
1954.
Kn
—
Kauno
a imoji
apylinke.
Kp
—
Kupiskis.
K é
— V.
K é é-Micke icius
(1882-1954).
K n
—
K e inga.
LKZ
—
Lie u iy
kalbos
Zodynas
1-18,
Vilnius,
1941-1997.
LT
—
Lie u iy
au osaka
/
Uz asy a
1944-1956,
Vilnius,
1957.
LzP
—
Lazdyny
Peléda
(S.
PSibiliauskiené,
1867-1926,
M.
Las auskiené,
1872-
1957).
Mai
—
Mai onis
(J.
Maciulis,
1862-1932).
Myk-Pu
—
V.
Mykolai is-Pu inas
(1893-1967).
Pauks
—
J.
PaukS elis
(1899-1981).
p z
—
p iezodis.
s
—
aS ai,
ne u in ys
a ski y
su umpinimu.
Simon
-
I.
Simonai y e
(1897-1978).
Skp
—
Skapiskis,
Kupiskio
.
S an
—
S.S ane i¢ius
(1799-1848).
Sl
—
Siauliai.
102

T sk
—
T oskinai,
Anyk&éiy
.
Vaizg
Vaizgan as
(J.
Tumas,
1869-1933).
Val
M.
Valan¢éius
(1801-1875).
Vien
—
A.
Vienuolis-Zukauskas
(1882-1957).
Zem
Zemai é
(J.
BeniuSe ici i ée-Zyman iené,
1845-1921).
|
LITERATURA
Amb azas
V.
1986:
Lie u iu
kalbos
sakinio
sin aksinés
i
seman ines
s uk l os
iene ai.
—
Lie u iy
kalbo y os
k ausimai
25:
Lie u iy
kalbos
sin aksés
y inéjimai,
4-44.
Ba ne o a
V.e.a.
1979:
Pycckas
pammMa uka,
Academia,
P aha.
DLKG
1994:
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika
/
Red.
V.
Amb azas,
Vilnius:
Mokslo
i
en-
ciklopedijy
leidykla.
E oms
H.W.
1981:
Valenz
Kasus
und
P aposi ionen,
Heidelbe g.
Fillmo e
Ch.
J.
1968:
The
Case
o
Case.
—
Uni e sals
in
Linquis ic
Theo y
/
Ed.
by
E.
Bach,
R.
T.
Ha ms,
New
Yo k,
Chicago,
1-88.
Fillmo e
Ch.
J.
1977:
The
Case
o
Case
Reopend.
—
Syn ax
and
Seman ics
8
/
Ed.
by
P.
Cole,
J.
M.
Sadock,
New
Yo k,
San
F ancisco,
London,
59-81.
F aenkel
E.
1928:
Syn ax
de
li auischen
Kasus,
Kaunas.
Halliday
M.A.K.
1994:
An
In oduc ion
o
Func ional
G aumma ,
2
ed.,
London,
New
Yo k
e c.
Helbig
G.
1973:
Die
Funk ionen
de
subs an i ischen
Kasus
in
de
deu schen
Gegenwa ssp a-
che,
Halle.
Helbig
G.
1982:
Valenz—Sa zgliede -Seman ische
Kasus
—
Sa zmodelle,
Leipzig.
Helbig
G.,
Schenkel
W.
1975:
Wo e buch
zu
Valenz
und
Dis ibu ion
deu sche
Ve ben,
Leipzig.
[Jablonskis
J.]
1928:
Rygiskiy
Jono
linksniai
i
p ielinksniai,
Kaunas.
Jakai iené
E.
1988:
Leksiné
seman ika,
Vilnius:
Mokslas.
Jakobson
R.
1971:
Bei ag
zu
allgemeinen
Kasusleh e.
—
Selec ed
W i ings
2,
The
Hague,
Pa is,
23-71.
Jakobson
R.
1971:
Ako6cou
P.
Mopdo o mueckne
Hab
MOCHA
Hay
CABAHCKHM
CKJIOHCHHEM.
—
Selec ed
W i ings
2,
The
Hague,
Pa is,
154-183.
Ku y owicz
J.
1960:
Le
P obléme
du
Classemen
des
Cas.
—
Esquisses
Linguis iques:
Polska
Akademia
Nauk,
P ace
Jezykoznaweze,
19,
131-150.
Ku y owicz
J.
1964:
The
In lec ional
Ca ego ies
o
Indo-Eu opean,
Heidelbe g.
Labu is
V.
1994:
Lie u iy
kalbos
sin aksé
1-2,
Vilnius:
Vilniaus
uni e si e o
leidykla.
Laigonai é
A.
1957:
Vie ininky
eikSmeé
i
a osena
daba inéje
lie u iy
kalboje, Vilnius:
Vals-
ybineé
poli inés
i
mokslinés
li e a i os
leidykla.
Lehmann
W.P.
1958:
On
Ea lie
S ages
o
he
Indo-Eu opean
Nominal
In lec ion.
—
Language
34,
179-202.
LKG
1965-1976:
Lie u iyy
kalbos
g ama ika
1-3
/
Vy .
ed.
K.
Ul ydas,
Vilnius.
Longac e
R.E.
1976:
An
Ana omy
o
Speech
No ions,
Lisse.
Sliziené
N.
1994-1998:
Lie u iy
kalbos
eiksmazodziy
junglumo
Zodynas
1,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla;
2(1),
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
Somme eld
K.E.,
Sch eibe
H.
1974:
Wé e buch
zu
Valenz
und
Dis ibu ion
deu sche
Adjek i e,
Leipzig.
Sukys
J.
1998:
Lienu iy
kalbos
linksniai
i
p ielinksniai:
a osena
i
no mos,
Kaunas:
S iesa.
Tesnié e
L.
1959:
Elémen s
de
Syn axe
S uc u ale,
Pa is.
Valeckiené
A.
1998:
Funkciné
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopediju
leidybos
ins i u as.
Valiuly é
E.
1995:
Vie q
nusakome
j ai iai.
Vie ininkas
i
jo
sinonimai,
Vilnius:
Mokslo
i
en-
ciklopedijy
leidykla.
Valiuly é
E.
1998:
Daba inés
lie u iy
kalbos
sin aksiniai
sinonimai,
Vilnius:
Mokslo
i
encik-
lopedijy
leidybos
ins i u as.
Byasi uua-UIMexesa
T.
B.
1960:
Coue anusa
c
poguTenbHBIM
nazexom
B
COBpeMeHHOM
JIMTOBCKOM
JIMTepaTypHOM
A3bIKe
(aBT.
WHcc.),
MocKsa.
Ban onu e
E.
1966:
3nayenne
u
yno peOsenue
nmpezno oB
C
BUHMTeBHEIM
MagzexKOM
B
COBP€MeHHOM
JIMTOBCKOM
A3bIKe
(aBT.
AHcc.),
Bubuioc.
Aloxyaua
M.
1978:
K
sonpocy
0
Mopdono myeckux
MpoTHBOTOCTaBIeHHAX
(KPHTHKa
TeopHu
OuHApHBIX
KoppeALMi
B
MOpouO Mu
YeLICKo o
A3bIKa).
—
A3bIKO3HANHe
B
Yexocaopaxuu,
Mocxsa,
88-118.
Mcauenxo
A.B.
1965:
[pamma iyueckni
c poi
pyccKo o
s3bIKa
B
COMOCTAaBIeHMI
C
COBAaL[KMM.
~
Mopdono us
1;
2
u3g.,
Bpa ucnana.
Mosa imac
B.
1964:
Mpen oxus e
KOHCTPYKUHMH
C
TaTeIbHbIM
MaexKOM
B
COBpeMeHHOM
PYCCKOM
H
JIHTOBCKOM
s3bIKax
(aBT.
AMcc.),
B us bHioc.
Kua oc
UH.
1973:
Cuc ema
npoc panc BeHHbix
Mpes0 os
H
Mayexeii
BTHTOBCKOM
JIMTepaTypHOM
A3bIKe
(aBT.
WuCcc.),
Bu bHIOc.
Kypuaosuy
E.
P.
1955:
3ame Ku
0
3HaueHHM
c oBa.
—
Bompocsi
13bIKO3HaHHs
3,
73-81.
JIuxayesa
A.B.
1986:
Magzexusie
@opMbI
pyccKo o
H
AMTOBCKOTO
#3KIKOB
(aBT.
WMCcc.),
B o pu oc.
PacuMmasuyioc
A.
1965:
Tna ombybie
cnoBOcoueTaHMs
C
TROPHTeTBHBIM
B
COBpeMeHHOM
JIMTOBCKOM
JIMTepaTypHOM
si3bIKe
(aBT.
Wucc.),
Bu BHioc.
Pyxe
A.
1977:
BpemeHuble
KoHCTpyKUMH
COBPpeMeCHHOTO
JMTOBCKOLO
JHTepaTypHO o
A3bIKa
(aBT.
2HM1cc.),
Bumbu oc.
YalikaycKac
M.
1968:
T'na oapnsie
cnoBocoyeTaHua
c
mpezno amn
an ,
be,
ix,
p ie
B
COBP€MeHHOM
JIMTOBCKOM
A3bIKe
(aBT.
1Mcc.),
BubHi0c.
Yei d
Y.
JI.
1975:
3uauenne
u
c pyK ypa
a3bika,
Mocxsa.
CASE
AND
ITS
FUNCTIONS
IN
THE
LITHUANIAN
LANGUAGE
Summa y
The
a icle
deals
wi h
he
unc ions
o
cases
in
he
Li huanian
language.
A
dis inc ion
is
made
be ween
he
syn ac ical
unc ions,
which
depend
on
he
case’s
syn ac ic
ela ion
o
o he
wo ds
in
a
sen ence
(subjec ,
objec ,
ad e bial
modi ie s
e c.),
and
seman ic
unc ions
( oles),
which
a e
de e mined
by
he
seman ic
ela ion
be ween
he
noun
case
and
he
e b
o
nominal
(Agen ,
Pa ien
e c.).
All
he
cases
—
conc e e
and
g amma ical
—
a
he
same
ime
pe o m
syn ac ic
and
seman ic
unc ions
in
he
sen ence.
On
he
basis
o
he
unc ions
ha
ha e
been
analysed,
he
conclusion
is
d awn
ha
case
is
syn ac ic
in
cha ac e :
i
e e s
o
he
syn ac ic
and
seman ic
ela ions
o
wo ds
in
he
sen ence
and
hus
con ibu es
o
i s
o ma ion.
The
cases
o
he
Li huanian
language
ha e
o mal
case
ma ke s
(endings)
and
a e
opposed
on
he
basis
o
hei
syn ac ic
unc ions.
The e o e,
a
case
is
no
me ely
a
unc ion
(as
poin ed
ou
by
Helbig)
bu
also
a
sys em
o
o ms
which
cons i u es
a
g amma ical
ca ego y
like
o he
nominal
ca ego ies
—
gende
and
numbe .
The
pape
discusses
a
a ie y
o
ea men s
o
he
ca ego y
o
case
(Jakobson,
Ku ylowicz,
Fillmo e),
p esen s
a
e iew
o
he
key
wo ks
on
he
Li huanian
cases
oge he
wi h
a
desc ip ion
o
hei
cha ac e .
104