ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
LII
(2005),
59-65
Linksniy
a ojimo
daznumas
i
daik a a dzio
eikSme
INETA
SAVICKIENE
Vy au o
Didziojo
uni e si e as
Using
Ku y owicz’s
no ions
o
g amma ical
and
conc e e
cases,
g amma ical
cases
a e
examined
wi h
espec
o
hei
syn ac ic
unc ions
and
conc e e
ones
wi h
espec
o
hei
seman ic
unc ions.
Ou
hypo hesis
is
ha
s a is ically
he
equency
o
a
case
is
in e sely
p opo ional
o
i s
deg ee
o
unc ional
ma kedness.
G amma ical
cases
(nomina i e,
accusa i e
and
geni i e)
a e
shown
o
be
mo e
equen
han
conc e e
ones
(da i e,
ins umen al
and
loca i e).
Di e ences
in
equency
o
case
o ms
o
speci ic
wo ds
e lec s
ma kedness
o
he
case
and
noun
seman ics.
The
s udy
is
based
on
an
analysis
o
spoken
Li huanian
using
he
CHILDES
p og amme.
The
equency
o
case
o ms
and
hei
meanings
we e
in es iga ed
o
adul -di ec ed
speech
(ADS),
child-di ec ed
speech
(CDS)
and
child
speech
(CS).
Simila
endencies
we e
shown
o
hold
in
CDS
and
CS,
bu
di e en
ones
in
ADS.
Signi ican
di e ences
connec ed
wi h
animacy
we e
obse ed.
Ou
esul s
con i m
he
assump ion
ha
he
meaning
o
a
noun
in luences
he
seman ics
o
indi i-
dual
cases
and
hei
po en ial
o
occu ence.
1.
SAKYTINE
IR
RASYTINE
KALBA
D idesim ojo
amZiaus
ling is y
iskel as
p incipas,
kad
saky iné
kalba
ski iasi
nuo
aSy inés
i
dél
o
ji
u é y
bi i
laikoma
s a besne
y imams,
sulauke
daugelio
p i a-
imo.
Leona das
Bloom ieldas
(1935:
21)
eigé,
kad
aSymas
né a
kalba,
o
ik
am
ik as
kalbos
egis a imas.
Bloom ieldo
pazi i os
pada e
i aka
i
eo ines
ling is i-
kos
min¢iai,
ypa¢
sin aksei.
S a bu
bi y
p isimin i,
kad
i
Johnas
Lyonsas
(1977:
39-
42)
a k eipé
démesj
j
g ama ikos
i
Zodyno
ski umus,
ku ie
ski ia
saky ine
i
aSy i-
ne
kalba.
Jis
pab éze,
kad
aS ingose
isuomenese
san ykis
a p
saky inés
i
aSy inés
kalbos
y a
labai
sudé ingas
—
saky inés
i
aSy inés
kalbos
j ai a imai
am
ik oje
kalboje
gali
bi i
i$
dalies
nep iklausomi.
Taciau
okie
eiginiai
nepaneigia
saky inés
kalbos
p io i e o,
nes
saky ine
kalba
is
dél o
pi miausia
eikalinga
komunikacijos
ikslams
ne
i
labai
aS ingose
isuomenése.
Be
o,
zmogus
saky ine
kalba
isisa ina
pi miausia
i
neabejo inai
leng ai,
o
aSy inei
kalbai
iSmok i
p i eikia
daugelio
me u,
i
ai
yks a
dazniausiai
ne
aip
leng ai
i
ne
isada
s¢kmingai.
Siame
da be
pabandysime
ap a i
lie u iy
kalbos
linksnio
ka ego ija,
ku i
apima
ne
kelis
kalbos
s uk i os
lygmenis.
Ap aSan
linksnius,
nei$ engiamai
eikia
em-
60
|
INETA
SAVICKIENE
is
sin akse
i
seman ika,
nes
ik
apiman
isus
Siuos
lygmenis
galima
susida y i
links-
nio
ka ego ijos
aizda.
Pabandysime
pasiziii e i,
a
ski iasi
linksniy
a ojimo
daznu-
mas
suaugusiy
zmoniy
i
aiky
pokalbiuose.
Sis
s aipsnis
pa a’y as
naudojan is
pokalbiy!
medzZiaga.
Pokalbiai
bu o
sis emin-
gai
i aSinéjami
j
audiokase es
i
ansk ibuojami
j
kompiu e j
pagal
CHILDES?
sis-
ema.
2.
BENDRINES
LIETUVIU
KALBOS
LINKSNIO
KATEGORIJA
,»Linksnio
ka ego ija
apima
kelis
kalbos
s uk i os
lygmenis. Vadinasi,
iename
ku iame
no s
lygmenyje
negalima
a skleis i
isy
jos
ypa ybiy.
Mo ologijoje
ap a-
Soma
linksniy
o my
sis ema,
a¢iau
ji
né a
be eikSmé;
pa adigminiai
san ykiai
isa-
da
emiasi
uo,
ka
eiSkia
iena
a
ki a
linksnio
o ma
sin agmoje“
(Paulauskieneé,
1994:
98).
Jeigu
linksnj
d auge
su
p ielinksniais
sup asime
kaip
iena
unkcine
ka ego ija,
ai
jos
cen e
bus
subjek iniai—objek iniai
san ykiai,
o
pacioje
pe i e ijoje
—
aplinky-
biu
sa okos.
P ielinksninéje
kons ukcijoje
daik a a dzio
linksnis
jungiamas
p ie
eiksmazodzio
p ielinksniu,
ku is
eikalauja
am
ik o
linksnio
—
kilmininko,
gali-
ninko
a ba
inagininko.
Lie u iy
kalboje
p ielinksniai
dazniausiai
a ojami
su
kil-
mininku
(an ,
be,
p ie,
is,
dél,
iki),
galininku
(j,
pas,
pe ,
p o,
p ies,
apie),
jnagininku
(su,
po).
P ielinksninés
kons ukcijos
daugiausia
nusako bend g
ie os
eikSme,
e-
¢iau
—
ki as
aplinkybes
(Amb azas,
ed.,
1994;
Paulauskiené
1994;
Valeckiené
1998;
Sukys
1998).
Visus
linksnius
Je zy
Ku y owiczius
suski s é
j
d i
g upes.
Va dininka,
galininka
i
kilmininka
del
jy
pi mines
sin aksinés
unkcijos
jis
pa adino
,,g ama iniais“.
Ki i
links-
niai
(naudininkas,
inagininkas
i
ie ininkas)
y a
,,konk e ieji“—
u i
pi mine
seman-
ine
unkcija
i
daznai
p iklauso
nuo
konk e aus
kon eks o,
.
y.
nuo
eiksmazodZio
i
p ie
jo
p isijungusio
daik a a dzio
leksiniy
eikSmiy
(Ku y owicz
1964:
31,
188-189).
Taigi
linksniy
unkcijos
y a
sin aksinés
i
seman inés.
Daik a a dziai
dazniausiai
jun-
giami
p ie
eiksmazodZio,
ku is
suda o
sakinio
cen a
i
eikalauja
am
ik o
links-
nio.
Kai
ku ie
linksniai
jungiami
p ie
ki y
daik a a dziy.
Adele
Valeckiene
(1998:
251-252)
eigia,
kad
s a biausi
linksniai
sakiniui
o muo i
y a
galininkas
i
a dininkas.
Pagal
sa o
pi mines
sin aksines
unkcijas
jie
susije
su
1
Sio
da bo
analizés
pag indg
suda o
keli
pokalbiy
eks ynéliai.
Pi masis
apima
aiko
i
suaugusio
pokal-
bius,
.
y.
apie
35
al.
j aSy
(Z .
Sa ickiené
2001,
2003),
an asis
—
suaugusiy
pokalbiai
a pusa yje,
.
y.
apie
9
al.
i aSy
(au o es
ink a
medziaga).
PaSneko ai
p iklauso
ski ingo
amZiaus
i
ly ies
g upéms.
Vy aujan-
ios
pokalbio
emos
susijusios
su
bui ies
p oblemomis,
pa i ais
ispudzZiais,
a ei ies
planais.
Si
p og ama
isus
ansk iba imo
i
koda imo
da bus
leidZia
a lik i
daug
iksliau
i
palygin i
g ei ai.
Be
o,
jileidzia
au oma iskai
analizuo i
didelés
apim ies
pokalbiy
eks us.
CHILDES
sis ema
apima
d i
p iemones.
Pi moji-— ai
ansk iba imo
i
koda imo
o ma as
CHAT.
An oji—analizés
p og amy
pake as
CLAN.
Remian is
CLAN
p og amomis
Combo,
Kwal,
F eq,
bu o
a lik i
s a is iniai
medZiagos
y imai,
ku iy
ezul a ai
leido
da y i
i adas
apie
a ojamos
leksikos
i
g ama iniy
ka ego ijy
daznuma
(MacWhin-
ney
1994).
LINKSNIU
DAZNUMAS
IR
DAIKTAVARDZIO
REIKSME_
|
61
eiksmazodziy
anzi y umu
i
san ykiauja
a p
sa es
kaip subjek o
a dininkas
i
objek o
galininkas.
Su
a dininku
i
galininku
susijes
kilmininkas.
P ie
eiksmazo-
dziu
p isijunges
kilmininkas
pagal
unkcija
glaudZiai
susijes
su
galininku
i
gali
a lik i
objek o
unkcija.
Taigi
adiciSkai
lie u iy
kalbo y oje
a dininkas,
galininkas
i
kilmininkas
p iski-
iami
p ie
g ama iniu
linksniy,
0
naudininkas,
inagininkas
i
ie ininkas
—
p ie
se-
man iniy.
Tipiskiausia
a dininko
sin aksine
unkcija
—
subjek as,
0
galininko
i
kil-
mininko
—
objek as.
Taciau
linksniyu
unkcijos
né a
ik
i8 a dy osios
—
jy
egzis uoja
ku
kas
daugiau.
Pa yzdziui,
kilmininkas
junginiuose
su
eiksmazodzZiais
eiskia
ob-
jek a,
jo
dalj
a ba
neapib éz a
kieki.
Kilmininkas
su
p ielinksniu
gali
a lik i
i
aplin-
kybiu
unkcijas,
0
a dazodinése
azése
ei i
pazyminiu.
Galininkas,
be
iesioginio
objek o,
gali
eikS i
ie os
i
laiko
aplinkybes.
Objek a
eiSkian is
naudininkas
aip
pa
gali
a lik i
ski ingas
seman ines
unkcijas:
ini y o,
bene icien o,
pe cipien o.
Inagininkas,
be
d ejopos
objek o
eiksmes
(ins umen o
i
komi a y o),
gali
eiks i
i
ie os,
laiko
aplinkybes.
O
ie ininkas,
be
ie os,
gali eikS i
i
laika.
Vadinasi,
links-
niai
u i
pag indiniy
i
Salu iniy
eikSmiy.
Naujausiuose
lie u iy
g ama ikos
y imuose
eigiama,
kad
g iez o
ski umo
a p
g ama iniy
i
seman iniy
linksniy
negali
bi i,
kad
,, ik
konk e¢ius
linksniy
a ojimo
a ejus
galima
adin i
g ama iniais
a ba
se-
man iniais*
(Hol oe ,
Semeniené
2004).
3.
LINKSNIU
REIKSMES
IR
VARTOJIMAS
Linksnio
ka ego ija,
bidama
iena
i§
sude ingiausiu,
0
d auge
i
idomiausiu
kalbos
ka ego iju,
su eikia
y éjams
galimybiy
paanalizuo i
ja
i ai iais
pozi iais.
Reali
a -
osena
a skleidzia
linksnio
ka ego ijos
i ai iapusiskuma,
jo
po encijas
ski inguose
kon eks uose
igy i
ienokias
a
ki okias
eikSmes.
Analizuodami
linksnio
a ojima
i ai iuose
kon eks uose,
pabandysime
pasizii-
é i,
kokie
linksniai
—
g ama iniai
a
seman iniai
—
a ojami
dazniau
i
kokiomis
eikSmeémis.
Pagal
a ojimo
daznuma
p elimina is
saky ines
lie u iy
kalbos
y imai
odo
oki
linksniy
pasiski s yma:
daZniausiai
a ojamas
a dininkas,
an as
pagal
daznuma
—
kilmininkas,
ecias
—
galininkas,
ke i as
—
naudininkas,
oliau
—
inagininkas
i
ie-
ininkas.
1
LENTELE. LINKSNIU
PASISKIRSTYMAS
VARTOJIMO
DAZNUMO
ATZVILGIU
(%).
LINKSNIS
u
G.
K
N.
IN.
Vi
46%
19%
21%
_
6%
4%
3%
Linksniuy
a ojimas
y a
glaudZiai
susijes
su
kalbéjimo
si uacija,
kon eks u
i
pa-
Giais
kalbos
ak o
daly iais.
Aki aizdis
linksniy
a ojimo
ski umai
pas ebe i
si ua-
62
|
INETA
SAVICKIENE
cijose,
kai
suauges
kalba
su
suaugusiu
(SSK)°,
su
aiku
(VSK)
a ba
kai
kalba
mazas
aikas
(VK)
(Z .
2
len ele).
Ty imo
duomenys
odo,
kad
linksniy
a ojimo
a z ilgiu
VSK
i
VK
y a
daug
a i-
mesnés
(Z .
Sa ickiené
2000,
2002)
nei
SSK.
Nepaisan
dideliy
ski umy,
galima
pa-
s ebé i,
kad
y a
i
panaSumy
—
a dininkas
y a
dazniausiai a ojamas
isy
ijy
g u-
piy
linksnis.
Ki y
linksniy
a ojimas
ski iasi.
SSK
g upé
daug
dazniau
a oja
kilmininka
nei
galininka,
o
VSK
i
VK
galininkas
y a
Siek
iek
daznesnis.
SSK
aip
pa
d igubai
dazniau
a oja
naudininka,
o
jinagininko
i
ie ininko
a ojimas
be eik
su ampa
su
VSK.
Visos
g upés
panasiai
a oja
ie ininka.
2
LENTELE.
LINKSNIU
VARTOJIMO
DAZNUMAS
(%):
SSK
VS.
VSK
VS.
VK
LINKSNIS
4
4
G.
;
K.
N.
IN.
a
Vi
i
SSK
32%
18%
28%
_—«d9%
5% 3%
VSK
48%
21%
19%
5% 4%
3%
VK
59%
19% 15%
4%
2%
2%
Ma y i,
kad
daZniausias
y a
a dininkas
(nezymé asis
na ys),
0
ki ame
skaleés
gale
ie ininkas
i
inagininkas
—
e¢iausi
linksniai.
Vie ininkas
( eciausias
isoje
linksniy
sis emoje)
laiky inas
labiausiai
zymé u
na iu.
Rezul a ai
panasis
i
SSK,
i
VSK,
i
VK
—
daZniausiai
a ojami
g ama iniai
links-
niai,
0
seman iniai
lieka
sis emos
pe i e ijoje.
A ski y
linksniy
daznumas
ski iasi,
ypaé
a dininko.
Pas a asis
linksnis
a ojimo
daznumu
VK
kalboje
be eik
10
p oc.
p alenkia
VSK
i
ne
27
p oc.
SSK.
VSK
i
VK
dazZnas
a dininko
a ojimas
ai
speci iné
aiky
i
jiems
ski iamos
kalbos
ypa ybe,
ypa¢
anks y uoju
kalbos
jsisa ini-
mo
laiko a piu
(Sa ickiené
1999,
Voeiko a,
Sa ickiené
2001).
Duomenys
odo,
kad
g ama iniai
linksniai,
.
y.
a dininkas,
galininkas
i
kilminin-
kas,
y a
zymiai
daznesni
uZ
konk e¢iuosius
linksnius:
naudininka,
jnagininka
i
ie i-
ninka*.
Vadinasi,
unkciskai
zymé as
konk e¢ciyjy
linksniy
posis emis
pasizymi
mazu
daZnumu.
G ama iniy
linksniy
daznumas
labai
ski iasi
nuo
konk e¢iyjy
linksniy
daz-
numo.
Vieno
kilmininko
daznumas
y a
didesnis
nei
isy
konk eciyjy
linksniy
ka u
paim u.
Raéy inés
lie u iy
kalbos
linksniy
a ojimo
endencijos
panaSios
—
g ama iniai
linksniai
daznesni
uz
konk e¢iuosius
(Zilinskiené
1979:
78-88).
DaZniausiai
a o-
jamas
kilmininkas
(43%),
o
a dininkas
i
galininkas
a ojami
pana iai
(a i inka-
mai
20%
i
18%)
(Gelumbauskai é
2003).
=
SSK
-
suaugusiam
ski ama
kalba
(angl.
adul
di ec ed
speech,
ADS),
VSK
— aikui
ski iama
kalba
( aiki8koji
kalba;
angl.
child
di ec ed
speech,
CDS),
VK
- aiko
kalba
(angl.
child
language).
©
Kadangi
Ku y owiczius
nesky é
Sauksmininko
linksnio,
Cia
jis
i gi
né a
minimas.
LINKSNIU
DAZNUMAS
IR
DAIKTAVARDZIO
REIKSME_
|
63
Sla y
kalby
(Snekamujy)
s a is iniai
duomenys
panasis:
usy:
V.
—
32,6,
G.
—
25,3,
K.
—
22,
N.
—
4,1,
V .
—
10,1,
In.
—
5
(Zemskaja
1979:
74);
lenku:
V.
—
34,2,
G.
-
29,8,
K.
—
19,2,
N.
—
4,8,
In.
—
4,4,
V .
—
7,6
(Laskowski
1989:
212).
Idomu
ai,
kad
lenky
i
usy
kalbose
daznesnis
galininkas,
o
lie u iy
kalboje
—
kilmininkas.
Bend as
linksniy
daznumas
da
isko
nepasako
apie
linksnio
ka ego ija.
Linksniy
s a is ikai
didele
ji aka
da o
daik a a dzio
seman ika
(Laskowski
1989:
207-226).
Tik inan
§j
eigini,
eikia
zi é i,
kokia
eik8me
linksniy
s a is ikai
u i
,,gy o
/
negy-
o“
seman iné
p iesp ie’a.
Zemiau
pa eikiamose
len elése
a ski ai
pa odomi
SSK,
VSK
i
VK
duomenys.
3
LENTELE.
SSK
GYVO
/
NEGY
VO
SEMANTINES
PRIESPRIESOS
LINKSNIU
DISTRIBUCIJA
(%)
LINKSNIS
_
u
G.
/
K
N
1
IN
;
V .
s
GYVAS
-
36,32
;
8,24
46,31
_
6,48
2,17
0,48
7
NEGYVAS
|
_
11,53
19,56
45,77
1,92
14,20
7,02
4
LENTELE.
VSK
GYVO
/
NEGYVO
SEMANTINES
PRIESPRIESOS
LINKSNIU
DISTRIBUCIJA
(%)
i.
=.
oe
_
eu
Gy as
55,2
89
AA
s 25
OO
Ney as
35,2 29,6
23,1
0,4
5,1
5,7
5
LENTELE.
VK
GYVO
/
NEGYVO
SEMANTINES
PRIESPRIESOS
LINKSNIV
DI-
STRIBUCIJA
(%)
LINKSNIS
o
_
G.
KO
N.
a
IN.
-
V
Gy as
;
65,0
8,7
:
9,9 6,9
a
15
!
_0
NEGYVAS
44,4
29,0
18,8
0,1
/
3,0
3,8
S a is inis
ski umas
a p
gy as
/
negy as
eiSkian¢ciy
daik a a dziy
labai
aki aiz-
dus.
Dazniausias
gy o
linksnis
VSK
i
VK
y a
a dininkas
(jo
daznumas
daug
dides-
nis
negu
isy
ki y
linksniy
ka u
paim y),
o
SSK
—
kilmininkas,
ku io
daznumas
len-

64
|
INETA
SAVICKIENE
kia
a dininka
ne
10
p oc.
SSK
negy u
daik y
g upéje
a dininkas
a sidu ia
ik
ke -
i oje
pozicijoje
—
po
kilmininko,
galininko
i
inagininko
—
nuo
dazniausio
linksnio
a silikdamas
ne
34
p oc.
IS
g ama iniy
linksniy
galininkas
y a
labiausiai
zymé as
na ys
gy y
g upéje
(be eik
ienodai
a ojamas
isu
g upiu:
SSK
8,24%,
VSK
8,9%,
VK
8,7%),
0
kilmininkas
(VSK
23,1%
i
VK
18,8%)
i
a dininkas
(SSK
11,53%)
—
negy u.
Negy u
daik y
naudininkas
y a
labiausiai
zymeé as
na ys
(SSK
1,92%,
VSK
0,4%,
VK
0,1%),
o
inagininkas
i
ie ininkas
pakankamai
dazni
isose
g upese. Ki a
e us,
gy yu
naudininko
daznumas
labai
didelis,
o
ie ininkas
be eik
isai
ne a oja-
mas
(iSsky us
SSK
0,48%).
Rezul a ai
odo,
kad
esama
aki aizdziy
ski umy
a ojan
gy as/negy as
naudi-
ninka
i
ie ininka.
Tokio
ski umo
p iezas is
naudininko
a eju
y a
ai,
kad
Sis
links-
nis
dazniausiai
a liecka
bene icien o,
pe cipien o
a
ekspe ien o
unkcijas
(apie
se-
man ines
unkcijas
z .
Jakai iené
1988;
Valeckiene
1998).
Vie ininko
si uacija
panagi
j
naudininko,
a¢iau
Sis
linksnis
uzima
ibines
pozicijas
—
gy u
posis emyje
ie inin-
kas
be eik
isiskai
ne a ojamas.
Taip
y a
del
o,
kad
ip asciausia
ie ininko
unkcija
—
nu ody i
ie a.
Aki aizdu,
kad
Si
unkcija
apima
ik
negy us
daik us.
Vadinasi,
ie-
ininkas
y a
labiausiai
zymé as
linksnis
gy y
posis emyje,
0
a p
negy us
daik us
ei8-
kianciy
daik a a dziy
jis
igyja
ki oki
s a usa.
Ap a us
linksniy
s a is ika,
ma y i,
kad
linksniy
a ojimo
daznumas
labai
ski iasi
pagal
ai
ku iam
posis emiui
jie
p iklauso.
Rezul a ai
pa i ina
min i,
kad
nuo
daik-
a a dzio
eikSmes
p iklauso
ne
ik
a ski y
linksniy
seman ika,
be
i
jy
a ojimo
galimybes.
4.
ISVADOS
Linksniy
sis emoje
ySk s
a ojimo
daznumo
ski umai,
susije
su saky inés
kal-
bos
speci ika.
Ap a us
gy as/negy as
eiSkianciy
daik a a dziy
g upes,
ma y i,
kad
linksniy
a -
ojimo
daznumas
aki aizdziai
ski iasi.
Daik a a dzio
seman ika
lemia
linksniy a -
ojimo
daznuma.
Taciau
s a bu
ne
ik
ai,
kokie
linksniai
dazniausiai
a ojami pokal-
byje.
Pokalbio
ema,
daly iai bei
si uacija
aip
pa
lemia
linksniy
pasiski s yma.
Remian is
Je zy
Ku y owicziaus
linksniy
ski s ymu
j
g ama inius
i
konk eciuo-
sius,
bandy a
pasizi i é i,
a
adinamieji
ik ieji
g ama iniai
linksniai
—
a dininkas,
kilmininkas
i
galininkas
—
y a dazniausiai
a ojami
sa o
pag indinemis,
0
ne
Salu i-
némis
eikSmémis.
Rezul a us
no e ysi
apibend in i
a ojan
,,linksniu
hie a chi-
jos“
de inicijas:
,,Linksniai
iSsidés o
skaléje
pagal
ai,
a
jie
koduoja
cen ines,
a
pe i e ines
sakinio
unkcijas*
(Hol oe ,
Seméniené
2004:
33).
LITERATURA
AMBRAZAS,
ed.,
1994:
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
BLOOMFIELD,
L.
1935:
Language,
London:
Allen
&
Unwin.
LINKSNIY
DAZNUMAS
IR
DAIKTAVARDZIO
REIKSME_
|
65
GELUMBAUSKAITE,
K.
2003:
Daik a a dziy
linksniy
a ojimo
dinamika.
Magis o
da bas,
Kaunas:
VDU.
HOLVoET,
A.,
SEMENIENE
L.
2004:
Linksnio
eo ijos
pag indai.
Hol oe ,
A.,
Semeéniené,
L.,
ed.,
G ama i-
niy
ka ego ijy
y imai,
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u as
(Lie u iy
kalbos
g ama ikos
da bai,
2),
11-33.
JAKAITIENE,
E.
1988:
Leksiné
seman ika,
Vilnius:
Mokslas.
Ku yLowIiczZ,
J.
1964:
The
in lec ional
ca ego ies
o
Indo-Eu opean,
Heidelbe g:
Ca l
Win e
Uni e si a s-
e lag.
LaskowskI,
R.
1989:
Ma kedness
and
he
ca ego y
o case
in
Polish.
Tomi¢,
O.M.,
ed.,
Ma kedness
in
syn-
ch ony
and
diach ony,
Be lin
e c.:
Mou on
de
G uy e ,
207-226.
Lyons,
J.
1977:
Seman ics.
Vols.
1-2,
Camb idge:
Camb idge
Uni e si y
P ess.
MACWHINNEY,
B.
1994:
The
CHILDES
P ojec :
Tools
o
Analyzing
Talk,
Hillsdale,
NJ:
Law ence
E lbaum
Associa es.
PAULAUSKIENE,
A.
1994:
Lie u iy
kalbos
mo ologija,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopediju
leidykla.
SAVICKIENE,
I.
1999:
Lie u io
aiko
daik a a dzio
mo ologija.
Dak a o
dise acija,
Kaunas:
VDU.
SAVICKIENE,
I.
2000:
Linksniai
Snekamojoje
kalboje.
Da bai
i
dienos
24
(Kaunas:
VDU),
89-98.
SAVICKIENE,
I.
2001:
Linksnia imo
pa adigmuy
o ma imasis
aiky
kalboje.
Li uanis ica
3(47),
58-69.
SAVICKIENE,
I.
2002:
The
eme gence
o
case
dis inc ions
in
Li huanian.
Voeyko a,
M.
D.,
D essle ,
W.
U.,
eds.,
P e-
and
P o omo phology:
Ea ly
Phases
o
Mo phological
De elopmen
in
Nouns
and
Ve bs,
Miinchen
—
Newcas le:
LINCOM
Eu opa
(Lincom
s udies
in
Theo e ical
Linguis ics,
9),
105-115.
SAVICKIENE,
I.
2003:
The
Acquisi ion
o
Li huanian
Noun
Mo phology,
Wien:
Ve lag
de
Os e eichischen
Akademie
de
Wissenscha en.
SLoBIN,
D.
I.
1985:
In oduc ion:
Why
s udy
acquisi ion
c osslinguis ically?
Slobin,
D.
I.,
ed.,
The
C osslin-
guis ic
S udy
o
Language
Acquisi ion.
Vol.
1,
Hillsdale,
NJ:
Law ence
E lbaum
Associa es,
3-27.
Suxkys,
J.
1998:
Lie u iy
kalbos
linksniai
i
p ielinksniai:
a osena
i
no mos,
Kaunas:
S iesa.
VALECKIENE,
A.
1998:
Funkciné
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
VoeEyYKOVA,
M.
D.
1998:
Acquisi ion
o
diminu i es
by
a
Russian
child:
p elimina y
obse a ions
in
connec-
ion
wi h
he
ea ly
adjec i es.
Gillis,
S.,
ed.,
S udies
in
he
Acquisi ion
o
Numbe
and
Diminu i e
Ma king
(An we p
Pape s
in
Linguis ics,
95),
97-113.
VoEYKOVA,
M.
D.,
SAVICKIENE,
I.
2001:
The
acquisi ion
o
he
i s
case
opposi ions
by
a
Li huanian
and
a
Russian
child.
Wiene
Linguis ische
Gaze e
67-69,
165-188.
ZEMSKAJA,
E.
A.
1979:
Pycckaa
pazeoeopuaa
peu,
Mockpa:
Hayxa.
ZILINSKIENE
DKuuucKene],
V.
1979:
C a uc uueckui
anan3
MOPOJIO HH
JIMTOBCKHX
a3eTHO-
XYPHAJIbHBIX
TEKCTOB.
Asmopedepam
duc.
Kano.
~uson.
HaykK,
Bus bH OC.
Ine a
Sa ickiené
Gau a
2005
05 23
Vy au o
Didziojo
uni e si e as
S.
Daukan o
g.
28,
44246
Kaunas,
Lie u a
[email p o ec ed]