Linksnių vartojimo dažnumas ir daiktavardžio reikšmė

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LII (2005), 59-65 Linksniy vartojimo daznumas ir daiktavardzio reikSme INETA SAVICKIENE Vytauto Didziojo universitetas Using Kurytowicz’s notions of grammatical and concrete cases, grammatical cases are examined with respect to their syntactic functions and concrete ones with respect to their semantic functions. Our hypothesis is that statistically the frequency of a case is inversely proportional to its degree of functional markedness. Grammatical cases (nominative, accusative and genitive) are shown to be more frequent than concrete ones (dative, instrumental and locative). Differences in frequency of case forms for specific words reflects markedness of the case and noun semantics. The study is based on an analysis of spoken Lithuanian using the CHILDES programme. The frequency of case forms and their meanings were investigated for adult-directed speech (ADS), child-directed speech (CDS) and child speech (CS). Similar tendencies were shown to hold in CDS and CS, but different ones in ADS. Significant differences connected with animacy were observed. Our results confirm the assumption that the meaning of a noun influences the semantics of individual cases and their potential of occurrence. 1. SAKYTINE IR RASYTINE KALBA Dvidesimtojo amZiaus lingvisty iskeltas principas, kad sakytiné kalba skiriasi nuo raSytinés ir dél to ji turéty biti laikoma svarbesne tyrimams, sulauke daugelio pritatimo. Leonardas Bloomfieldas (1935: 21) teigé, kad raSymas néra kalba, o tik tam tikras kalbos registravimas. Bloomfieldo pazitiros padare itaka ir teorines lingvistikos min¢iai, ypa¢ sintaksei. Svarbu bity prisiminti, kad ir Johnas Lyonsas (1977: 3942) atkreipé démesj j gramatikos ir Zodyno skirtumus, kurie skiria sakytine ir raSytine kalba. Jis pabréze, kad raStingose visuomenese santykis tarp sakytinés ir raSytinés kalbos yra labai sudétingas — sakytinés ir raSytinés kalbos jvairavimai tam tikroje kalboje gali biti i$ dalies nepriklausomi. Taciau tokie teiginiai nepaneigia sakytinés kalbos prioriteto, nes sakytine kalba vis délto pirmiausia reikalinga komunikacijos tikslams net ir labai raStingose visuomenése. Be to, zmogus sakytine kalba isisavina pirmiausia ir neabejotinai lengvai, o raSytinei kalbai iSmokti prireikia daugelio metu, ir tai vyksta dazniausiai ne taip lengvai ir ne visada s¢kmingai. Siame darbe pabandysime aptarti lietuviy kalbos linksnio kategorija, kuri apima net kelis kalbos struktiros lygmenis. ApraSant linksnius, nei$vengiamai reikia rem- 60 | INETA SAVICKIENE tis sintakse ir semantika, nes tik apimant visus Siuos lygmenis galima susidaryti linksnio kategorijos vaizda. Pabandysime pasiziiireti, ar skiriasi linksniy vartojimo daznumas suaugusiy zmoniy ir vaiky pokalbiuose. Sis straipsnis para’ytas naudojantis pokalbiy! medzZiaga. Pokalbiai buvo sistemingai iraSinéjami j audiokasetes ir transkribuojami j kompiuterj pagal CHILDES? sistema. 2. BENDRINES LIETUVIU KALBOS LINKSNIO KATEGORIJA ,»Linksnio kategorija apima kelis kalbos struktiros lygmenis. Vadinasi, viename kuriame nors lygmenyje negalima atskleisti visy jos ypatybiy. Morfologijoje apraSoma linksniy formy sistema, ta¢iau ji néra bereikSmé; paradigminiai santykiai visada remiasi tuo, ka reiSkia viena ar kita linksnio forma sintagmoje“ (Paulauskieneé, 1994: 98). Jeigu linksnj drauge su prielinksniais suprasime kaip viena funkcine kategorija, tai jos centre bus subjektiniai—objektiniai santykiai, o pacioje periferijoje — aplinkybiu savokos. Prielinksninéje konstrukcijoje daiktavardzio linksnis jungiamas prie veiksmazodzio prielinksniu, kuris reikalauja tam tikro linksnio — kilmininko, galininko arba inagininko. Lietuviy kalboje prielinksniai dazniausiai vartojami su kilmininku (ant, be, prie, is, dél, iki), galininku (j, pas, per, pro, pries, apie), jnagininku (su, po). Prielinksninés konstrukcijos daugiausia nusako bendrg vietos reikSme, re- ¢iau — kitas aplinkybes (Ambrazas, red., 1994; Paulauskiené 1994; Valeckiené 1998; Sukys 1998). Visus linksnius Jerzy Kurytowiczius suskirsté j dvi grupes. Vardininka, galininka ir kilmininka del jy pirmines sintaksinés funkcijos jis pavadino ,,gramatiniais“. Kiti linksniai (naudininkas, inagininkas ir vietininkas) yra ,,konkretieji“— turi pirmine semantine funkcija ir daznai priklauso nuo konkretaus konteksto, t. y. nuo veiksmazodZio ir prie jo prisijungusio daiktavardzio leksiniy reikSmiy (Kurytowicz 1964: 31, 188-189). Taigi linksniy funkcijos yra sintaksinés ir semantinés. Daiktavardziai dazniausiai jungiami prie veiksmazodZio, kuris sudaro sakinio centra ir reikalauja tam tikro linksnio. Kai kurie linksniai jungiami prie kity daiktavardziy. Adele Valeckiene (1998: 251-252) teigia, kad svarbiausi linksniai sakiniui formuoti yra galininkas ir vardininkas. Pagal savo pirmines sintaksines funkcijas jie susije su 1 Sio darbo analizés pagrindg sudaro keli pokalbiy tekstynéliai. Pirmasis apima vaiko ir suaugusio pokalbius, t. y. apie 35 val. jraSy (Zr. Savickiené 2001, 2003), antrasis — suaugusiy pokalbiai tarpusavyje, t. y. apie 9 val. iraSy (autores rinkta medziaga). PaSnekovai priklauso skirtingo amZiaus ir lyties grupéms. Vyraujanios pokalbio temos susijusios su buities problemomis, patirtais ispudzZiais, ateities planais. Si programa visus transkribavimo ir kodavimo darbus leidZia atlikti daug tiksliau ir palyginti greitai. Be to, jileidzia automatiskai analizuoti didelés apimties pokalbiy tekstus. CHILDES sistema apima dvi priemones. Pirmoji-—tai transkribavimo ir kodavimo formatas CHAT. Antroji—analizés programy paketas CLAN. Remiantis CLAN programomis Combo, Kwal, Freq, buvo atlikti statistiniai medZiagos tyrimai, kuriy rezultatai leido daryti ivadas apie vartojamos leksikos ir gramatiniy kategorijy daznuma (MacWhinney 1994). LINKSNIU DAZNUMAS IR DAIKTAVARDZIO REIKSME_ | 61 veiksmazodziy tranzityvumu ir santykiauja tarp saves kaip subjekto vardininkas ir objekto galininkas. Su vardininku ir galininku susijes kilmininkas. Prie veiksmazodziu prisijunges kilmininkas pagal funkcija glaudZiai susijes su galininku ir gali atlikti objekto funkcija. Taigi tradiciSkai lietuviy kalbotyroje vardininkas, galininkas ir kilmininkas priskiriami prie gramatiniu linksniy, 0 naudininkas, inagininkas ir vietininkas — prie semantiniy. Tipiskiausia vardininko sintaksine funkcija — subjektas, 0 galininko ir kilmininko — objektas. Taciau linksniyu funkcijos néra tik i8vardytosios — jy egzistuoja kur kas daugiau. Pavyzdziui, kilmininkas junginiuose su veiksmazodzZiais reiskia objekta, jo dalj arba neapibrézta kieki. Kilmininkas su prielinksniu gali atlikti ir aplinkybiu funkcijas, 0 vardazodinése frazése eiti pazyminiu. Galininkas, be tiesioginio objekto, gali reikSti vietos ir laiko aplinkybes. Objekta reiSkiantis naudininkas taip pat gali atlikti skirtingas semantines funkcijas: finityvo, beneficiento, percipiento. Inagininkas, be dvejopos objekto reiksmes (instrumento ir komitatyvo), gali reiksti ir vietos, laiko aplinkybes. O vietininkas, be vietos, gali reikSti ir laika. Vadinasi, linksniai turi pagrindiniy ir Salutiniy reikSmiy. Naujausiuose lietuviy gramatikos tyrimuose teigiama, kad griezto skirtumo tarp gramatiniy ir semantiniy linksniy negali biti, kad ,,tik konkre¢ius linksniy vartojimo atvejus galima vadinti gramatiniais arba semantiniais* (Holvoet, Semeniené 2004). 3. LINKSNIU REIKSMES IR VARTOJIMAS Linksnio kategorija, bidama viena i§ sudetingiausiu, 0 drauge ir idomiausiu kalbos kategoriju, suteikia tyréjams galimybiy paanalizuoti ja ivairiais pozitriais. Reali vartosena atskleidzia linksnio kategorijos ivairiapusiskuma, jo potencijas skirtinguose kontekstuose igyti vienokias ar kitokias reikSmes. Analizuodami linksnio vartojima ivairiuose kontekstuose, pabandysime pasiziiréti, kokie linksniai — gramatiniai ar semantiniai — vartojami dazniau ir kokiomis reikSmeémis. Pagal vartojimo daznuma preliminaris sakytines lietuviy kalbos tyrimai rodo toki linksniy pasiskirstyma: daZniausiai vartojamas vardininkas, antras pagal daznuma — kilmininkas, trecias — galininkas, ketvirtas — naudininkas, toliau — inagininkas ir vietininkas. 1 LENTELE. LINKSNIU PASISKIRSTYMAS VARTOJIMO DAZNUMO ATZVILGIU (%). LINKSNIS uv G. K N. IN. Vi 46% 19% 21% _ 6% 4% 3% Linksniuy vartojimas yra glaudZiai susijes su kalbéjimo situacija, kontekstu ir paGiais kalbos akto dalyviais. Akivaizdis linksniy vartojimo skirtumai pastebeti situa- 62 | INETA SAVICKIENE cijose, kai suauges kalba su suaugusiu (SSK)°, su vaiku (VSK) arba kai kalba mazas vaikas (VK) (Zr. 2 lentele). Tyrimo duomenys rodo, kad linksniy vartojimo atzvilgiu VSK ir VK yra daug artimesnés (Zr. Savickiené 2000, 2002) nei SSK. Nepaisant dideliy skirtumy, galima pastebéti, kad yra ir panaSumy — vardininkas yra dazniausiai vartojamas visy trijy grupiy linksnis. Kity linksniy vartojimas skiriasi. SSK grupé daug dazniau vartoja kilmininka nei galininka, o VSK ir VK galininkas yra Siek tiek daznesnis. SSK taip pat dvigubai dazniau vartoja naudininka, o jinagininko ir vietininko vartojimas beveik sutampa su VSK. Visos grupés panasiai vartoja vietininka. 2 LENTELE. LINKSNIU VARTOJIMO DAZNUMAS (%): SSK VS. VSK VS. VK LINKSNIS 4 4 G. ; K. N. IN. a Vi i SSK 32% 18% 28% _—«d9% 5% 3% VSK 48% 21% 19% 5% 4% 3% VK 59% 19% 15% 4% 2% 2% Matyti, kad daZniausias yra vardininkas (nezymétasis narys), 0 kitame skaleés gale vietininkas ir inagininkas — re¢iausi linksniai. Vietininkas (reciausias visoje linksniy sistemoje) laikytinas labiausiai zymétu nariu. Rezultatai panasis ir SSK, ir VSK, ir VK — daZniausiai vartojami gramatiniai linksniai, 0 semantiniai lieka sistemos periferijoje. Atskiry linksniy daznumas skiriasi, ypaé vardininko. Pastarasis linksnis vartojimo daznumu VK kalboje beveik 10 proc. pralenkia VSK ir net 27 proc. SSK. VSK ir VK dazZnas vardininko vartojimas tai specifiné vaiky ir jiems skiriamos kalbos ypatybe, ypa¢ ankstyvuoju kalbos jsisavinimo laikotarpiu (Savickiené 1999, Voeikova, Savickiené 2001). Duomenys rodo, kad gramatiniai linksniai, t. y. vardininkas, galininkas ir kilmininkas, yra zymiai daznesni uZ konkre¢iuosius linksnius: naudininka, jnagininka ir vietininka*. Vadinasi, funkciskai zymétas konkre¢ciyjy linksniy posistemis pasizymi mazu daZnumu. Gramatiniy linksniy daznumas labai skiriasi nuo konkre¢iyjy linksniy daznumo. Vieno kilmininko daznumas yra didesnis nei visy konkreciyjy linksniy kartu paimtu. Raéytinés lietuviy kalbos linksniy vartojimo tendencijos panaSios — gramatiniai linksniai daznesni uz konkre¢iuosius (Zilinskiené 1979: 78-88). DaZniausiai vartojamas kilmininkas (43%), o vardininkas ir galininkas vartojami panafiai (atitinkamai 20% ir 18%) (Gelumbauskaité 2003). = SSK - suaugusiam skirama kalba (angl. adult directed speech, ADS), VSK —vaikui skiriama kalba (vaiki8koji kalba; angl. child directed speech, CDS), VK -vaiko kalba (angl. child language). © Kadangi Kurytowiczius neskyré Sauksmininko linksnio, Cia jis irgi néra minimas. LINKSNIU DAZNUMAS IR DAIKTAVARDZIO REIKSME_ | 63 Slavy kalby (Snekamujy) statistiniai duomenys panasis: rusy: V. — 32,6, G. — 25,3, K. — 22, N. — 4,1, Vt. — 10,1, In. — 5 (Zemskaja 1979: 74); lenku: V. — 34,2, G. - 29,8, K. — 19,2, N. — 4,8, In. — 4,4, Vt. — 7,6 (Laskowski 1989: 212). Idomu tai, kad lenky ir rusy kalbose daznesnis galininkas, o lietuviy kalboje — kilmininkas. Bendras linksniy daznumas dar visko nepasako apie linksnio kategorija. Linksniy statistikai didele jitaka daro daiktavardzio semantika (Laskowski 1989: 207-226). Tikrinant §j teigini, reikia zitréti, kokia reik8me linksniy statistikai turi ,,gyvo / negyvo“ semantiné priesprie’a. Zemiau pateikiamose lentelése atskirai parodomi SSK, VSK ir VK duomenys. 3 LENTELE. SSK GYVO / NEGY VO SEMANTINES PRIESPRIESOS LINKSNIU DISTRIBUCIJA (%) LINKSNIS _ uv G. / K N 1 IN ; Vr. ts GYVAS - 36,32 ; 8,24 46,31 _ 6,48 2,17 0,48 7 NEGYVAS | _ 11,53 19,56 45,77 1,92 14,20 7,02 4 LENTELE. VSK GYVO / NEGYVO SEMANTINES PRIESPRIESOS LINKSNIU DISTRIBUCIJA (%) i. =. oe _ eu Gyvas 55,2 89 AA fs 25 OO Neyvas 35,2 29,6 23,1 0,4 5,1 5,7 5 LENTELE. VK GYVO / NEGYVO SEMANTINES PRIESPRIESOS LINKSNIV DISTRIBUCIJA (%) LINKSNIS vo _ G. KO N. a IN. - Vr Gyvas ; 65,0 8,7 : 9,9 6,9 a 15 ! _0 NEGYVAS 44,4 29,0 18,8 0,1 / 3,0 3,8 Statistinis skirtumas tarp gyvas / negyvas reiSkian¢ciy daiktavardziy labai akivaizdus. Dazniausias gyvo linksnis VSK ir VK yra vardininkas (jo daznumas daug didesnis negu visy kity linksniy kartu paimty), o SSK — kilmininkas, kurio daznumas len- 64 | INETA SAVICKIENE kia vardininka net 10 proc. SSK negyvu daikty grupéje vardininkas atsiduria tik ketvirtoje pozicijoje — po kilmininko, galininko ir inagininko — nuo dazniausio linksnio atsilikdamas net 34 proc. IS gramatiniy linksniy galininkas yra labiausiai zymétas narys gyvy grupéje (beveik vienodai vartojamas visu grupiu: SSK 8,24%, VSK 8,9%, VK 8,7%), 0 kilmininkas (VSK 23,1% ir VK 18,8%) ir vardininkas (SSK 11,53%) — negyvu. Negyvu daikty naudininkas yra labiausiai zymeétas narys (SSK 1,92%, VSK 0,4%, VK 0,1%), o inagininkas ir vietininkas pakankamai dazni visose grupese. Kita vertus, gyvyu naudininko daznumas labai didelis, o vietininkas beveik visai nevartojamas (iSskyrus SSK 0,48%). Rezultatai rodo, kad esama akivaizdziy skirtumy vartojant gyvas/negyvas naudininka ir vietininka. Tokio skirtumo priezastis naudininko atveju yra tai, kad Sis linksnis dazniausiai atliecka beneficiento, percipiento ar eksperiento funkcijas (apie semantines funkcijas zr. Jakaitiené 1988; Valeckiene 1998). Vietininko situacija panagi j naudininko, ta¢iau Sis linksnis uzima ribines pozicijas — gyvu posistemyje vietininkas beveik visiskai nevartojamas. Taip yra del to, kad iprasciausia vietininko funkcija — nurodyti vieta. Akivaizdu, kad Si funkcija apima tik negyvus daiktus. Vadinasi, vietininkas yra labiausiai zymétas linksnis gyvy posistemyje, 0 tarp negyvus daiktus rei8kianciy daiktavardziy jis igyja kitoki statusa. Aptarus linksniy statistika, matyti, kad linksniy vartojimo daznumas labai skiriasi pagal tai kuriam posistemiui jie priklauso. Rezultatai patvirtina minti, kad nuo daiktavardzio reikSmes priklauso ne tik atskiry linksniy semantika, bet ir jy vartojimo galimybes. 4. ISVADOS Linksniy sistemoje rySkts vartojimo daznumo skirtumai, susije su sakytinés kalbos specifika. Aptarus gyvas/negyvas reiSkianciy daiktavardziy grupes, matyti, kad linksniy vartojimo daznumas akivaizdziai skiriasi. Daiktavardzio semantika lemia linksniy vartojimo daznuma. Taciau svarbu ne tik tai, kokie linksniai dazniausiai vartojami pokalbyje. Pokalbio tema, dalyviai bei situacija taip pat lemia linksniy pasiskirstyma. Remiantis Jerzy Kurytowicziaus linksniy skirstymu j gramatinius ir konkreciuosius, bandyta pasizitiréti, ar vadinamieji tikrieji gramatiniai linksniai — vardininkas, kilmininkas ir galininkas — yra dazniausiai vartojami savo pagrindinemis, 0 ne Salutinémis reikSmémis. Rezultatus noretysi apibendrinti vartojant ,,linksniu hierarchijos“ definicijas: ,,Linksniai iSsidésto skaléje pagal tai, ar jie koduoja centrines, ar periferines sakinio funkcijas* (Holvoet, Seméniené 2004: 33). LITERATURA AMBRAZAS, red., 1994: Dabartinés lietuviy kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidykla. BLOOMFIELD, L. 1935: Language, London: Allen & Unwin. LINKSNIY DAZNUMAS IR DAIKTAVARDZIO REIKSME_ | 65 GELUMBAUSKAITE, K. 2003: Daiktavardziy linksniy vartojimo dinamika. Magistro darbas, Kaunas: VDU. HOLVoET, A., SEMENIENE L. 2004: Linksnio teorijos pagrindai. Holvoet, A., Semeéniené, L., red., Gramatiniy kategorijy tyrimai, Vilnius: Lietuviy kalbos institutas (Lietuviy kalbos gramatikos darbai, 2), 11-33. JAKAITIENE, E. 1988: Leksiné semantika, Vilnius: Mokslas. KuryLowIiczZ, J. 1964: The inflectional categories of Indo-European, Heidelberg: Carl Winter Universitatsverlag. LaskowskI, R. 1989: Markedness and the category of case in Polish. Tomi¢, O.M., ed., Markedness in synchrony and diachrony, Berlin etc.: Mouton de Gruyter, 207-226. Lyons, J. 1977: Semantics. Vols. 1-2, Cambridge: Cambridge University Press. MACWHINNEY, B. 1994: The CHILDES Project: Tools for Analyzing Talk, Hillsdale, NJ: Lawrence Erlbaum Associates. PAULAUSKIENE, A. 1994: Lietuviy kalbos morfologija, Vilnius: Mokslo ir enciklopediju leidykla. SAVICKIENE, I. 1999: Lietuvio vaiko daiktavardzio morfologija. Daktaro disertacija, Kaunas: VDU. SAVICKIENE, I. 2000: Linksniai Snekamojoje kalboje. Darbai ir dienos 24 (Kaunas: VDU), 89-98. SAVICKIENE, I. 2001: Linksniavimo paradigmuy formavimasis vaiky kalboje. Lituanistica 3(47), 58-69. SAVICKIENE, I. 2002: The emergence of case distinctions in Lithuanian. Voeykova, M. D., Dressler, W. U., eds., Preand Protomorphology: Early Phases of Morphological Development in Nouns and Verbs, Miinchen — Newcastle: LINCOM Europa (Lincom studies in Theoretical Linguistics, 9), 105-115. SAVICKIENE, I. 2003: The Acquisition of Lithuanian Noun Morphology, Wien: Verlag der Osterreichischen Akademie der Wissenschaften. SLoBIN, D. I. 1985: Introduction: Why study acquisition crosslinguistically? Slobin, D. I., ed., The Crosslinguistic Study of Language Acquisition. Vol. 1, Hillsdale, NJ: Lawrence Erlbaum Associates, 3-27. Suxkys, J. 1998: Lietuviy kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos, Kaunas: Sviesa. VALECKIENE, A. 1998: Funkciné lietuviy kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidybos institutas. VoeEyYKOVA, M. D. 1998: Acquisition of diminutives by a Russian child: preliminary observations in connection with the early adjectives. Gillis, S., ed., Studies in the Acquisition of Number and Diminutive Marking (Antwerp Papers in Linguistics, 95), 97-113. VoEYKOVA, M. D., SAVICKIENE, I. 2001: The acquisition of the first case oppositions by a Lithuanian and a Russian child. Wiener Linguistische Gazette 67-69, 165-188. ZEMSKAJA, E. A. 1979: Pycckaa pazeoeopuaa peu, Mockpa: Hayxa. ZILINSKIENE DKuuucKene], V. 1979: Crarucruueckuit anan3 MOPOJIOrHH JIMTOBCKHX ra3eTHOXYPHAJIbHBIX TEKCTOB. Asmopedepam duc. Kano. ~uson. HaykK, BustbHtOC. Ineta Savickiené Gauta 2005 05 23 Vytauto Didziojo universitetas S. Daukanto g. 28, 44246 Kaunas, Lietuva [email protected]