Pas abos
u oje
y a
pi sys
s .
pl.
(1)
ne
p ie
Va niy
(LKZ,
26
eikia
2pi Sis).
A kliais
ipinosi
pap as ai
y ai,
ku ie
placiai
sako
esan
pi Sys,
pi sims,
ai
pi sys
sm.
sing.
neZinia
iS
ku
Zinoma.
Knygoje
da
i
nemazai
ki io
klaidy:
b udZas
=
b iioZas,
uézas
=
iozas,
aslia a
=
aslia a,
Ee ina
=
Eze iina,
i
lydziu
=
ud
lydzi ,
ské a
=
ské a
(1)
scom.
i
ské d
s .
(4),
aFZuolas
=
d iuolas,
z.
pudkai
=
puoka
z.
Vy au as
An anas
Vi kauskas
Lie u iy
kalbos
ins i u as
P.
Vilei io
g.
5
LT-10308
Vilnius,
Lie u a
Da
ka a
dél
sin aksiniy
ySiy
ski s ymo
2006
me ais
iéjo
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ikos
ke i as,
pa aisy as,
leidi-
mas.
Kadangi
Sios
g ama ikos
y iausiasis
edak o ius
neseniai
(Amb azas
2005:
168)
p ipazino,
kad
anks esniuose
DLKG
leidimuose
aiky a
,,...
mo ologizuo a
aldymo
i
Sliejimo
p ieSp ieSa
lie u iy
kalbos
sin aksinés
sis emos
i
jos
aidos
y imui
pasi odé
maZai
p asminga‘,
pa iipo
paziii é i,
kaip
p ijungimo
ipai
apib e-
ziami
naujajame,
pa aisy ame,
leidime.
Pasi odo,
kad
i
Siame
leidime
ebeski iami
ie
pa ys
de inimas,
aldymas
i
Sliejimas.
Paci uosime
i8
eilés
ju
apib ézimus:
»De inimas
y a
p iklausomojo
ZodZio
mo ologinés
o mos
(linksnio,
skaigiaus,
gimines)
pa inkimas
pagal
pag indinj
Zodj...*
(DLKG*,
p.
480);
»Valdymas
y a
p iklausomojo
Zodzio
pa inkimas,
sqlygojamas
pag indinio
Zodzio
junglu-
mo.
Valdomu
Zodziu
daZniausiai
ema
daik a a dziy
a
i a dziy
linksniai
[....
Juo
gali
ei i
i
nekai oma
Zodiio
o ma“
( en
pa ,
480).
»Sliejimas
y a
p iklausomojo
Zodzio
o mos
pa inkimas
pagal
jos
eikSme,
nesalygojamas
pag indinio
Zodzio
junglumo*
( en
pa ,
481).
Pa ogumo
délei
palyginkime
ia
paci uo us
apib éZimus
su
anks esniuose
leidi-
muose
pa eik ais
apib éZimais.
De inimo
apib ézimas,
palygin i
su
anks esniais
lei-
dimais,
nepasikei é,
be
aldymo
i
Sliejimo
apib ézimai
anks¢iau
skambejo
aip:
»Valdymas
y a
p iklausomojo
Zodz10
linksnio
o mos
pa inkimas,
salygojamas
pag indinio
Zodzio
junglumo.“
(DLKG',
480).
104
Pas abos
»Shejimas
y a
p ijungimas,
neiS eikS as
p iklausomojo
Zodzio
kai ybos
galine.
Tuo
a Z ilgiu
Sliejimas
suda o
p ieSp ie’q
de inimui
i
aldymui,
paim iems
ka u.“
( en
pa ,
481).
J§
ka o
k in a
j
akis,
kad
naujajame
leidime
pa eik i
apib ézimai
y a
ne ienodo
pobiidzio:
apib ézian
de inima
bei
Sliejima
kalbama
apie
p iklausomojo
Zodzio
o mos
pa inkima,
o
kalban
apie
aldyma
~
apie
pa ies
p iklausomojo
Zodzio
pa in-
kima.
AiSku,
kad
ne ibojan
aldymo
ien
ik
linksnio
aldymu
(kaip
bu o
da oma
anks esniuose
DLKG
leidimuose)
pasi inkima
eikia
su ok i
kaip
seman i8kai
ade-
k a y
kalbos
dalies
bei
leksinio
u inio
pasi inkima:
eiksmazodis
no é i
a e ia,
pa yzdiziui,
pozicija
p opoziciniam
a gumen ui,
eiSkiamam
daik a a dzZiu
(no iu
miego)
a ba
bend a imi
(no iu
miego i);
8ia
pozicija
gali,
be
nebii inai
u i
uzim i
linksniais
kai om
as
Zodis.
Pagal
panaSius
p incipus
apib éz i
de inima
bi y
nejma-
noma,
odél
aldymas
apib éZiamas
sin aksi8kai,
o
de inimas
—
mo ologiskai.
Sliejimo
apib éz is
lieka
miglo a.
Kons ukcijoje
no iu
miego i
Zodis
miego i
pasi-
enkamas
pagal
aldomojo
Zodzio
jungluma,
o
kons ukcijoje
a iné
ankena
Zodzio
a iné
Fo ma
pasi enkama
pagal
pag indinj
Zodj.
Kyla
klausimas,
kokia
p asme
jun-
giniuose
pe pus
magesnis,
Z ilgsnis
a gal
ZodZiy
pe pus
i
a gal
o ma
pasi enkama
pagal
Sios
o mos
eikSme.
Apie
kokia
o ma
ia
kalbama?
Juk
Zodiiai
a gal
i
pe -
pus
y a
nekai omi!
Taigi
Gia
ka ojasi
a
pa i
si uacija,
ku i
i
paska ino
DLKG
au-
o ius
pa ikslin i
aldymo
apib ézima:
kadangi
Sliejimo
sa oka
apima
i
kelia ome
pe nai,
i
kelia ome
miskais
ipo
kons ukcijas,
ai
i§
ik yjy
jos
apib éZimas
u é y
bu i
papildy as
ais
pa iais
zodziais,
ku ie
i
bu o
p idu i
apib ézian
aldyma
(pa eikiame
juos
ik
a i kS ine
a ka,
a spindin¢ia
a ka,
pagal
ku ia
p.
480-481
pa eikiami
pa yzdiiai):
»Sliejamu
Zodziu
dazniausiai
eina
nekai oma
ZodZio
o ma
L..].
Juo
gali
ei i
i
daik a a dZiy
a
j a dZiy
linksniai*.
Be
ada
jau
isai
nebesu-
p an ama,
kodél ienu
a eju
eigiama,
jog
pasi enkamas
p iklausomasis
Zodis,
0
ki u
—
p iklausomojo
ZodzZio
o ma.
Bandykime
p ak iSkai
p i aiky i
pa eik a
Sliejimo
apib ézima:
junginyje
ilge-
singas
Z ilgsnis
Zodiio
ilgesingas
mo ologiné
o ma
pasi enkama
pagal
pag indinj
Zodi,
0
junginyje
Z ilgsnis
a gal
Zodzio
a gal
o ma
pasi enkama
ne
pagal
pag in-
dinio
Zodzio
jungluma
i
apsk i ai
ne
pagal pag indinj
Zodi,
o
,,pagal
jos
eik’me“.
Kokia
Zodzio
a gal
o ma
¢ia
u ima
omenyje
—
mo ologiné
a
kokia
no s
ki a?
Ma y
mo ologiné,
nes
ki okios au o iai
nemini
(no s
ik
de inimo
a eju
jie
iks-
lina,
kad
u ima
omenyje
mo ologiné
o ma).
Ta¢iau
8i
mo ologiné
o ma
negali
bi i
susijusi
su
linksnio,
giminés
i
skai iaus
poZymiais,
nes
jy Zodis
a gal,
Zinoma,
ne u i.
Beje,
jeigu
jis
juos
u é u,
ai
eikiausiai
pagal
juos
i
bu y
de inamas
su
105
Pas abos
pag indiniu
ZodZiu.
Taigi,
kokia
ZodZio
a gal
o ma
pasi enkama
ne
pagal
pag in-
dinj
Zodi,
aip
i
lieka
neaisku.
Tiesa,
kalban
apie
okius
junginius
kaip
a sisédom
pasilsé i
bi y
galima
eig i,
kad
8i
mo ologiné
o ma
—
ai
bend a is.
Be
ada
ne-
aigku,
kodél
Sliejimo
a eju
pasi elkiama
ki okia
o muluo é,
negu
aldymo
a eju.
Valdymo
apib ézime
p idu iama,
kad
, aldomu
ZodZiu
daZniausiai eina daik a a -
dziy
a
j a dziy
linksniai
[...]
Juo
gali
ei i
i
nekai oma
Zodzio
o ma‘.
Siuo
a eju
»nekai omas“
ak iskai
eiSkia
,,nekai omas
linksniais“.
Be
ne
uome ,
jeigu
Slieji-
mo
a eju
pasi ink ume
pla esne
,,kai omo
ZodZio“
samp a a,
negu
aldymo
a eju,
i aukdami
da
eiksmaZodZio
asmenuojamasias
i
neasmenuojamasias
o mas,
ai
is
iek
Sliejimo
apib ézimas
lieka
neaiSkus,
nes
niekas
skai y ojui
nepaaiskina,
kokia
da
ki okia,
be
mo ologinés,
Zodis
a gal
gali u é i
o ma.
Kodél
Sliejimo
apib ézime
kalbama
apie
p iklausomojo
ZodzZio
Fo mos
pasi inki-
ma,
0
ne
apie
pa ies
Zodzio
pasi inkima,
nesunku
nuspé i.
Ma
jeigu
Sliejimas
bi u
apib éziamas
kaip
p iklausomojo
Zodzio
pasi inkimas,
nesalygojamas
pag indinio
zodzio
junglumo,
ai
de inimas
bii y
Sliejimo
po ipis,
i
eiké y
ski i
de inamaji
i
nede inamaji
Sliejima;
a ba,
da
ge iau,
eiké y
de inima
iSb auk i
i3
p ijungimo
ipy
sa aSo
i
p iim i
Lie u iy
kalbos
g ama ikos
da buose
(plg.
Hol oe ,
Judzen is
2003,
Hol oe ,
JudZen is
2005)
si iloma
aldymo
i
modi ika imo
sky ima.
No in
o
i8 eng i,
kalbama
apie
o mos
pasi inkima.
A
oks
sp endimas
ge esnis,
galima
abejo i.
Ma
jeigu Zodis
a gal
u i
kokia
no s
mo ologine
o ma,
ku i
pasi enka-
ma
pagal
Sios
o mos
eikSme,
ai
gal
i
Zodis
ilgesingas
(be
jau
miné y
linksnio,
giminés
i
skai¢iaus
pozymiy)
okia
o ma
u i,
o
uome
i
pagal
Si
apib ézima
de inimas
é a
Sliejimo
po ipis?
Kadangi
DLKG
au o iy
pos uluojama
Zodzio
a gal
mo ologiné
o ma
plika
akimi
né a
ma oma,
okios
nuomonés
negalime
pa i in-
i,
be
negalime
i
a mes i.
Apsk i ai
negalima
pasaky i,
kad
naujai
apib éz a
aldymo
i
Sliejimo
p ieSp ie-
Sa
bii y
maZiau
mo ologizuo a,
nei
anks esné.
IS
ik yjy
ik
aldymo
apib éz is
y a
maziau
mo ologizuo a,
o
Sliejimo
apib éZ is
liko
okia
pa
mo ologizuo a,
kaip
i
bu usi.
Tiesq
sakan ,
p ieSp ieSos
Gia
isai
neliko,
nes
abi
apib éZ ys
byloja
apie
isi8kai
ski ingus
dalykus:
ienu
a eju
apie
p iklausomojo
ZodZio
pasi inkima,
ki u
a eju
apie
p iklausomojo
Zodzio
o mos
pasi inkima.
P ieSp ieSos
a p
Slieji-
mo
i
de inimo
iS
esmés
i gi
nebeliko,
nes
jeigu
de inimo
apib ézime
kalbama
apie
»mo ologinés
o mos
pasi inkima
pagal
pag indinj
Zodj‘,
ai
ik iausiai
a
eikia
sup as i
aip,
kad
Si
o ma
pasi enkama
pagal
pag indinio
zodzio
o ma,
ne
pagal
jo
jungluma
(ku is
de inimui
isiskai
nes a bus);
am,
kad
Sliejimas
suda y y
de i-
nimui
p ie8p ieSa,
jis
u é y
bi i
apib éziamas
kaip
o mos
pasi inkimas
ne
pagal
106
Pas abos
pag indinio
Zodzio o ma. Ta iau
apib éZime
ikeliamas
,, o mos
pasi inkimas
ne
pagal
pag indinio
Zodzio
jungluma‘
ak iSkai
nea ski ia
Sliejimo
nuo
de inimo,
nes
Sis
k i e ijus
inka
abiem
p ijungimo
ipams.
Taigi,
no s
p ijungimo
ipy
apib ézimai,
palygin i
su
anks esniais
DLKG
leidi-
mais,
ge okai
paki o,
bend as
idiniy
p ieS a a imy
skai ius
liko
daugmaz
ieno-
das,
a ba
ne
neZymiai
padidejo.
I
a ei yje
a idziai
s ebésime
Sioje
uni e si e iniam
dés ymui
aip
s a bioje
g ama ikoje
aikomos
p ijungimo
samp a os
aida.
[domu,
kaip
p ijungimo
ipai
bus
apib éZiami
ki uose
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ikos
leidimuose,
ku iy
a ei yje
neabejo inai
sulauksime
da
daug.
Am azas,
V.
2005:
[Rec.]
Axel
Hol oe ,
A i as
Judzen is,
ed.,
Sin aksiniy
ySiy
y imai,
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
2003.
Ac a
Linguis ica
Li huanica
52,
167-170.
Ho oe ,
A.,
Juoze ns,
A.
2003:
Sin aksiniy
ySiy
ipai.
In:
A.
Howoe ,
A.
Ju zenns,
ed.,
Sin aksiniy
ysiy
y imai,
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
11-35,
How oe ,
A.,
Jupze nis,
A.,
2005a:
Sin aksinés
p iklausomybés
ipai:
papildymai
i
pa iks-
linimai.
In:
A.
Hol oe ,
R.
Mikulskas,
ed.,
G ama iniy
unkcijy
y imai,
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
11-38.
DLKG'
=
Vy au as
Amb azas,
ed.,
Daba ines
lie u iy
kalbos
g ama ika.
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
1994,
DLKG*
=
Vy au as
Amb azas,
ed.,
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika.
Ke i oji
pa aisy a
laida.
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as,
2006.
Axel
Hol oe
Lie u iy
kalbos
ins i u as
P.
Vileigio
g.
5
LT-10308
Vilnius,
Lie u a
Dél
Lie u iy
kalbos
a miy
ch es oma ijos
ecenzijos!
Aki aizdu,
kad
kiek iena
knyga
gy a
ik
ada,
kai
u i y§i
su
skai y oju.
Visy
au-
o iy
a
suda y ojy
no as
—
iSgi s i
kuo
daugiau
a siliepimy
apie
pa eng a
leidinj.
Lie u iy
kalbos a miy
ch es oma ijos
(Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
2004,
328,
*
Ac a
Linguis ica
Li huanica
52,
170-174.
107