Dar kartą dėl sintaksinių ryšių skirstymo

Pastabos tuvoje yra pirsys sf. pl. (1) net prie Varniy (LKZ, 26 teikia 2pirSis). Arkliais ripinosi paprastai vyrai, kurie placiai sako esant pirSys, pirsims, tai pirsys sm. sing. neZinia iS kur Zinoma. Knygoje dar ir nemazai kirtio klaidy: brudZas = briioZas, ruézas = rtiozas, rasliava = rasliava, Eerina = Ezeriina, ti lydziu = tud lydzit, skétra = skétra (1) scom. ir skétrd sf. (4), aFZuolas = driuolas, z. pudkai = puokat z. Vytautas Antanas Vitkauskas Lietuviy kalbos institutas P. Vileitio g. 5 LT-10308 Vilnius, Lietuva Dar karta dél sintaksiniy rySiy skirstymo 2006 metais iéjo Dabartinés lietuviy kalbos gramatikos ketvirtas, pataisytas, leidimas. Kadangi Sios gramatikos vyriausiasis redaktorius neseniai (Ambrazas 2005: 168) pripazino, kad ankstesniuose DLKG leidimuose taikyta ,,... morfologizuota valdymo ir Sliejimo prieSprieSa lietuviy kalbos sintaksinés sistemos ir jos raidos tyrimui pasirodé maZai prasminga‘, pariipo paziiiréti, kaip prijungimo tipai apibreziami naujajame, pataisytame, leidime. Pasirodo, kad ir Siame leidime tebeskiriami tie patys derinimas, valdymas ir Sliejimas. Pacituosime i8 eilés ju apibrézimus: »Derinimas yra priklausomojo ZodZio morfologinés formos (linksnio, skaigiaus, gimines) parinkimas pagal pagrindinj Zodj...* (DLKG*, p. 480); »Valdymas yra priklausomojo Zodzio parinkimas, sqlygojamas pagrindinio Zodzio junglumo. Valdomu Zodziu daZniausiai ema daiktavardziy ar ivardziy linksniai [.... Juo gali eiti ir nekaitoma Zodiio forma“ (ten pat, 480). »Sliejimas yra priklausomojo Zodzio formos parinkimas pagal jos reikSme, nesalygojamas pagrindinio Zodzio junglumo* (ten pat, 481). Patogumo délei palyginkime ia pacituotus apibréZimus su ankstesniuose leidimuose pateiktais apibréZimais. Derinimo apibrézimas, palyginti su ankstesniais leidimais, nepasikeité, bet valdymo ir Sliejimo apibrézimai anks¢iau skambejo taip: »Valdymas yra priklausomojo Zodz10 linksnio formos parinkimas, salygojamas pagrindinio Zodzio junglumo.“ (DLKG', 480). 104 Pastabos »Shejimas yra prijungimas, neiSreikStas priklausomojo Zodzio kaitybos galine. Tuo atZvilgiu Sliejimas sudaro prieSprie’q derinimui ir valdymui, paimtiems kartu.“ (ten pat, 481). J§ karto krinta j akis, kad naujajame leidime pateikti apibrézimai yra nevienodo pobiidzio: apibréziant derinima bei Sliejima kalbama apie priklausomojo Zodzio formos parinkima, o kalbant apie valdyma ~ apie paties priklausomojo Zodzio parinkima. AiSku, kad neribojant valdymo vien tik linksnio valdymu (kaip buvo daroma ankstesniuose DLKG leidimuose) pasirinkima reikia suvokti kaip semanti8kai adekvaty kalbos dalies bei leksinio turinio pasirinkima: veiksmazodis noréti atveria, pavyzdiziui, pozicija propoziciniam argumentui, reiSkiamam daiktavardzZiu (noriu miego) arba bendratimi (noriu miegoti); 8ia pozicija gali, bet nebiitinai turi uzimti linksniais kaitom as Zodis. Pagal panaSius principus apibrézti derinima bity nejmanoma, todél valdymas apibréZiamas sintaksi8kai, o derinimas — morfologiskai. Sliejimo apibréztis lieka miglota. Konstrukcijoje noriu miegoti Zodis miegoti pasirenkamas pagal valdomojo Zodzio jungluma, o konstrukcijoje variné rankena Zodzio variné Forma pasirenkama pagal pagrindinj Zodj. Kyla klausimas, kokia prasme junginiuose perpus magesnis, Zvilgsnis atgal ZodZiy perpus ir atgal rorma pasirenkama pagal Sios formos reikSme. Apie kokia forma tia kalbama? Juk Zodiiai atgal ir perpus yra nekaitomi! Taigi Gia kartojasi ta pati situacija, kuri ir paskatino DLKG autorius patikslinti valdymo apibrézima: kadangi Sliejimo savoka apima ir keliavome pernai, ir keliavome miskais tipo konstrukcijas, tai i§ tikryjy jos apibréZimas turéty buti papildytas tais patiais zodziais, kurie ir buvo pridurti apibréziant valdyma (pateikiame juos tik atvirkStine tvarka, atspindin¢ia tvarka, pagal kuria p. 480-481 pateikiami pavyzdiiai): »Sliejamu Zodziu dazniausiai eina nekaitoma ZodZio forma L..]. Juo gali eiti ir daiktavardZiy ar jvardZiy linksniai*. Bet tada jau visai nebesuprantama, kodél vienu atveju teigiama, jog pasirenkamas priklausomasis Zodis, 0 kitu — priklausomojo ZodzZio forma. Bandykime praktiSkai pritaikyti pateikta Sliejimo apibrézima: junginyje ilgesingas Zvilgsnis Zodiio ilgesingas morfologiné forma pasirenkama pagal pagrindinj Zodi, 0 junginyje Zvilgsnis atgal Zodzio atgal forma pasirenkama ne pagal pagrindinio Zodzio jungluma ir apskritai ne pagal pagrindinj Zodi, o ,,pagal jos reik’me“. Kokia Zodzio atgal forma ¢ia turima omenyje — morfologiné ar kokia nors kita? Matyt morfologiné, nes kitokios autoriai nemini (nors tik derinimo atveju jie tikslina, kad turima omenyje morfologiné forma). Ta¢iau 8i morfologiné forma negali biti susijusi su linksnio, giminés ir skaitiaus poZymiais, nes jy Zodis atgal, Zinoma, neturi. Beje, jeigu jis juos turétu, tai veikiausiai pagal juos ir buty derinamas su 105 Pastabos pagrindiniu ZodZiu. Taigi, kokia ZodZio atgal forma pasirenkama ne pagal pagrindinj Zodi, taip ir lieka neaisku. Tiesa, kalbant apie tokius junginius kaip atsisédom pasilséti bitty galima teigti, kad 8i morfologiné forma — tai bendratis. Bet tada neaigku, kodél Sliejimo atveju pasitelkiama kitokia formuluoté, negu valdymo atveju. Valdymo apibrézime priduriama, kad ,valdomu ZodZiu daZniausiai eina daiktavardziy ar jvardziy linksniai [...] Juo gali eiti ir nekaitoma Zodzio forma‘. Siuo atveju »nekaitomas“ faktiskai reiSkia ,,nekaitomas linksniais“. Bet net tuomet, jeigu Sliejimo atveju pasirinktume platesne ,,kaitomo ZodZio“ samprata, negu valdymo atveju, itraukdami dar veiksmaZodZio asmenuojamasias ir neasmenuojamasias formas, tai vis tiek Sliejimo apibrézimas lieka neaiSkus, nes niekas skaitytojui nepaaiskina, kokia dar kitokia, be morfologinés, Zodis atgal gali turéti forma. Kodél Sliejimo apibrézime kalbama apie priklausomojo ZodzZio Formos pasirinkima, 0 ne apie paties Zodzio pasirinkima, nesunku nuspéti. Mat jeigu Sliejimas bitu apibréziamas kaip priklausomojo Zodzio pasirinkimas, nesalygojamas pagrindinio zodzio junglumo, tai derinimas biity Sliejimo potipis, ir reikéty skirti derinamaji ir nederinamaji Sliejima; arba, dar geriau, reikéty derinima iSbraukti i3 prijungimo tipy saraSo ir priimti Lietuviy kalbos gramatikos darbuose (plg. Holvoet, Judzentis 2003, Holvoet, JudZentis 2005) sitiloma valdymo ir modifikavimo skyrima. Norint to i8vengti, kalbama apie formos pasirinkima. Ar toks sprendimas geresnis, galima abejoti. Mat jeigu Zodis atgal turi kokia nors morfologine forma, kuri pasirenkama pagal Sios formos reikSme, tai gal ir Zodis ilgesingas (be jau minéty linksnio, giminés ir skai¢iaus pozymiy) tokia forma turi, o tuomet ir pagal Si apibrézima derinimas téra Sliejimo potipis? Kadangi DLKG autoriy postuluojama Zodzio atgal morfologiné forma plika akimi néra matoma, tokios nuomonés negalime patvirtinti, bet negalime ir atmesti. Apskritai negalima pasakyti, kad naujai apibrézta valdymo ir Sliejimo prieSprieSa biity maZiau morfologizuota, nei ankstesné. IS tikryjy tik valdymo apibréztis yra maziau morfologizuota, o Sliejimo apibréZtis liko tokia pat morfologizuota, kaip ir buvusi. Tiesq sakant, prieSprieSos Gia visai neliko, nes abi apibréZtys byloja apie visi8kai skirtingus dalykus: vienu atveju apie priklausomojo ZodZio pasirinkima, kitu atveju apie priklausomojo Zodzio formos pasirinkima. PrieSprieSos tarp Sliejimo ir derinimo iS esmés irgi nebeliko, nes jeigu derinimo apibrézime kalbama apie »morfologinés formos pasirinkima pagal pagrindinj Zodj‘, tai tikriausiai ta reikia suprasti taip, kad Si forma pasirenkama pagal pagrindinio zodzio forma, ne pagal jo jungluma (kuris derinimui visiskai nesvarbus); tam, kad Sliejimas sudaryty derinimui prie8prieSa, jis turéty biti apibréziamas kaip formos pasirinkimas ne pagal 106 Pastabos pagrindinio Zodzio forma. Tatiau apibréZime ikeliamas ,,formos pasirinkimas ne pagal pagrindinio Zodzio jungluma‘ faktiSkai neatskiria Sliejimo nuo derinimo, nes Sis kriterijus tinka abiem prijungimo tipams. Taigi, nors prijungimo tipy apibrézimai, palyginti su ankstesniais DLKG leidimais, gerokai pakito, bendras vidiniy prieStaravimy skaitius liko daugmaz vienodas, arba net neZymiai padidejo. Ir ateityje atidziai stebésime Sioje universitetiniam déstymui taip svarbioje gramatikoje taikomos prijungimo sampratos raida. [domu, kaip prijungimo tipai bus apibréZiami kituose Dabartinés lietuviy kalbos gramatikos leidimuose, kuriy ateityje neabejotinai sulauksime dar daug. Amrazas, V. 2005: [Rec.] Axel Holvoet, Artiras Judzentis, red., Sintaksiniy rySiy tyrimai, Vilnius: Lietuviy kalbos institutas, 2003. Acta Linguistica Lithuanica 52, 167-170. Hotvoer, A., Juozevns, A. 2003: Sintaksiniy rySiy tipai. In: A. Howoer, A. Juvzenns, red., Sintaksiniy rysiy tyrimai, Vilnius: Lietuviy kalbos institutas, 11-35, Howvoer, A., Jupzevnis, A., 2005a: Sintaksinés priklausomybés tipai: papildymai ir patikslinimai. In: A. Holvoet, R. Mikulskas, red., Gramatiniy funkcijy tyrimai, Vilnius: Lietuviy kalbos institutas, 11-38. DLKG' = Vytautas Ambrazas, red., Dabartines lietuviy kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidykla, 1994, DLKG* = Vytautas Ambrazas, red., Dabartinés lietuviy kalbos gramatika. Ketvirtoji pataisyta laida. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidybos institutas, 2006. Axel Holvoet Lietuviy kalbos institutas P. Vileigio g. 5 LT-10308 Vilnius, Lietuva Dél Lietuviy kalbos tarmiy chrestomatijos recenzijos! Akivaizdu, kad kiekviena knyga gyva tik tada, kai turi ty§i su skaitytoju. Visy autoriy ar sudarytojy noras — iSgirsti kuo daugiau atsiliepimy apie parengta leidinj. Lietuviy kalbos tarmiy chrestomatijos (Vilnius: Lietuviy kalbos institutas, 2004, 328, * Acta Linguistica Lithuanica 52, 170-174. 107