Ac a
Linguis ica
Li huanica
LVI
(2007),
117
-
144
Recenzijos
Re iews
Vy auTas
AMBRAZAS
Lie u iy
kalbos
is o iné
sin aksé
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
2006,
610
pp.,
ISBN
978-9955-704-18-8
Vy au o
Amb azo
Lie u iy
kalbos
is o iné
sin aksé
y a
ilgameciy
au o iaus
y imu,
ku iy
ezul a ai
bu o
paskelb i
daugelyje
a ski y
publikaciju,
sin ezé.
Nenuos abu,
kad
bii en
iems
dalykams,
ku ie
au o iaus
iSsamiau
bu o
is i i
anks iau,
ski ia-
mas
ypa ingas
démesys.
Tai
y a
pag indinés
eik&més
lie u iy
is o inés
sin aksés
klausimai,
okie
kaip
Zodziy
a ka,
daly iniy
kons ukciju,
bend a ies
kons ukciju,
pasy o
aida.
Sioje
knygoje
uzpildomos
i
kai
ku ios
sp agos,
.
y.
ap a iami
i
ie
dalykai,
ku iems
au o ius
anks iau
nebu o
sky es
a ski y
monog a ijy
a
s aipsniy.
Zinoma,
isi’kas
i8samumas
y a
idealas,
p ie
ku io
egalima
a é i,
i
ne
dideliuose
sin e iniuose
da buose
isada
a pazZis ame
au o iaus
indi idualiy
paiesky
i
y imy
p e e encijy
pédsakus.
Siomis
iZanginémis
pas abomis
no iu
pazyme i,
jog
neke inu
au o iui
p iki8 i,
kad
8j
a ba
a
aspek a
knygoje
bu o
galima
pladiau
ap a i,
sis
a ba
as
dalykas
joje
liko
nepaminé as.
Kai
a eis
laikas
naujai
sin ezei,
ki as
au o ius
pa-
a8ys
ki a
eikala,
aip
pa
a spindin j
jo
indi idualias
p e e encijas.
Po
iZanginio
sky iaus,
ski o
is o inés
sin aksés
y imo
p incipams,
knygoje
eina
sky ius
apie
Zodziy
a ka
i
jos
pokyéius.
Po
o
eina
ys
sky iai,
ku iuose
i§
eilés
ap a iami
ys
sakiniy
ipai,
ku iy
sky imas
a spindi,
au o iaus
nuomone,
is o iniu
pozi iu
s a biausia
sakiniy
klasi ika imo
k i e ijy.
Pi miausia
ski iami
du
pag in-
diniai
—
a daZodiniy
i
eiksmaZodiniy
sakiniy
—
ipai,
eéiajj
ipa
suda o
adinami
»mis ieji
sakiniai“,
.
y.
sakiniai
su
a daZodiniais
(pi miniais
i
an iniais)
p edika-
y ais.
Mis iam
ipui
p iklausy y,
p z.,
sakinys
Sinus
g izo
s eikas,
sa yje
jungian is
a ski u
sakiniy
Sanus
g igo
i
Sanus
( a)
s eikas
b uozus.
A
ik ai
Sie
sakiniai
»y a
olimoje
ide.
kalby
seno eéje
susida e
dél
eiksmazodiniy
i
a dazodiniy
sakiniy
sa eikos*
(p.
491)
i8
ik yjy
niekas
neZino,
i
suzino i
u ba
nebii y
imanoma.
Be
kaip
medziagos
iSdés ymo
k i e ijus
Sis
dalykas,
Zinoma,
né a
eikalingas
j odymo.
Ki uose
sky iuose
i8
eilés
ap a iami
a dazodziy
Zyméjimas
linksniais,
p ielinksninés
kons ukcijos,
bend a ies
i
daly inés
kons ukcijos
i
sudé iniai
sakiniai
su
jung u-
117
Recenziyjos
Kiniais
Salu iniais
sakiniais.
A ski ame
sky iuje
pa eik i
apibend inimai
dél
lie u-
iy
kalbos
sin aksés
is o inés
aidos,
okiSka
knygos
san auka,
bibliog a ija
i
o-
dyklés.
Medziagos
iSdés ymas
isada
y a
su a inis
dalykas,
daznai
dik uojamas
p ak i-
niy
sume imy
a ba
iesiog
adicijos,
i
ne u é y
bi i
p incipinés
k i ikos
objek as.
Be
u inio
s uk ii a
daZnai
a spindi
i
da be
a ojamy
sa okuy
apa a a,
ku is
jau
u é y
bii i
k i iskai
e inamas.
Ap a iamos
knygos
mediZiagos
iSdés yme
pasi ei8-
kia
daug
nejp as y dalyku,
ku ie
nepasi uosusiam
skai y ojui,
juolab
lie u i8kos
mo-
kyklos
nelankiusiam
i
lie u iskos
mokyklinés
g ama ikos
nesimokiusiam
Zmogui
apsunkina
skai yma
(panaSiai
apsunkina,
p z.,
i
akademines
Lie u iy
kalbos
g a-
ma ikos
a ba
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ikos
skai yma).
Ka
okiam
skai y ojui
da y i
susidii us,
a kime,
su
,,d ejybiniy
linksniy*
sa oka?
Siaip
pa i
sa oka,
egis,
y a
nesudé inga:
sakinyje
pa a o i
du
a dininkai,
du
galininkai,
du
naudininkai
i
pan.,
p z.,
a ny
ben
po ele
sa
pie ums
nusisauju
(Donelai is;
p.
267).
Tad
eikiausiai
i
okie
sakiniai
kaip
AZuolas
kai us
medis
(p.
133)
y a
d ejybinio
a dininko
a e-
jai?
Nieko
panaSaus
— Siame
sakinyje
y a
du
a dininkai,
be
jis
kazkodél
ne enkina
salygu,
kad
pa ek y
j
d ejybiniy
linksniy
ka ego ija.
Fak iSkai
d ejybiniy
linksniu
sky iuje
(i8sky us
j ade
paminé as
isai
ki okio
pobiidzio
kons ukcijas
kaip
p aSau
a es
menkniekio)
ap a iamos
daugiausia
kons ukcijos
su
an iniais
p edika y ais
(seconda y
p edica es), p z.,
Asch
awa
Duk e j
ne adau
Me gq
B B
V
Moz
22.17.
Po
paslap ingu
,,d ejybinio
linksnio“
pa adinimu
a ades
ge ai
Zinoma
ka ego ija,
skai-
y ojas
pajun a
paleng éjima
i
oliau
ikisi
iSsamesniy
Ziniy
apie
an iniy
p edika-
y y
Zyméjima.
Zinome
(sla is ikoje
Siam
ei8kiniui
i
ji
salygojan iems
eiksniams
ski a
gausi
li e a ii a),
kad
an iniai
p edika y ai
gali
bi i
zymimi
j ai iais
budais:
de inimu,
inagininku
a
p ielinksnine
kons ukcija
(plg.
Teismas
p ipazino
ji
kal q
/
kal u;
Pas
iikininkg
jis
a na o
kaip
be nas /
uz
(pe )
be nq).
Kaip
lie u iy
kalbos
is o i-
joje
u uliojosi
Siy
ijy
Zyméjimo
biidy
san ykis?
|
§j
klausima
iesioginio
a sakymo
knygoje
ne andame,
nes,
a kime,
p edika inis
jnagininkas
ap a iamas
isai
ki ame
sky iuje,
ku
jis
slepiasi
po
ne
maZiau
mjslingu
pa adinimu
,,sakiniai
su
inagininku“
(pp.
158-167).
A si e us
$j
sky iy,
skai y oyui
sunku
bus
su ok i,
kodél
Duona
i s a
kéinu
y a
,,sakinys
su
jnagininku“,
o
Jonas
aziuoja
d i adiu
—
jau
ne.
Sis
keis as
daly-
kas
pagaliau
paaiskéja
ik
pas udija us
mokykline
lie u iy
kalbos
g ama ika,
ku ioje
jung ies
p edika y as
( aip
pa
i
su
adinamomis
,,neg ynosiomis
jung imis“,
kaip
an ai
i s i,
ap i
i
pan.,
a ojamas
p edika y as)
né a
a ski a
sakinio
dalis,
o
ik
sudé inio
a inio
dalis,
su
eiksniu
siejama
de inimo
( iksliau,
,, a pusa io
sasajos“)
ysiu.
Apie de inima
kons ukcijoje
mes
esme
Liudinikais
io
(B B
Apd
5.32)
kalbé i
118
Recenzijos
sunku,
aigi
Sis
p edika inis
jnagininkas
a sidu ia
niekieno
zeméje
i ,
kad
ne eiké u
a o i
g iez q
abu
implikuojanéio
e mino,
saugiau
slaps y is
uz
linksnio
a ba
ki os
mo ologinés
ka ego ijos.
Taip
a si anda
,,sakiniai
su
inagininku“
a ba_,, a dazo-
diniai
sakiniai
su
be a dés
giminés
o ma“.
Kaip
uome
kalbé i
apie
ai,
apie
ka
kalbe i
neleidziama?
Klausimas
del
p edika y y
Zyméjimo
de inimu
a ba
jnagininku
y a
labai
umpai
ap a iamas
(pp.
165-167),
be
au o ius
lyg
i
a sisako
galimybés
emdamasis
sa o
su ink a
medZiaga
apie
ai
ka
no s
naujo
pasaky i,
nes
jau
Jablonskio
g ama ikoje
de inamas
linksniu
p edika y as
pa enka
j
,,d ejybiniy
linksniy*
ka ego ija,
o
ieno
i§
sakinio
eiksmazodZio
a gumen y
san ykio
su
inagininku
klausimo
en
nebi y
ne
kaip
kel i.
Taigi
abi
kons ukcijos
adicinéje
lie u iy
kalbos
g ama ikoje
gy ena
sa o
gy enima
i
jos
émuose
i8
p incipo
negali
susi ik i.
O
juk
jdomu,
kad,
pa-
yzdziui,
depik y iniai
an iniai
p edika y ai
(depic i e
seconda y
p edica es),
ku ie
daba inéje
lie u iy
kalboje
nuosekliai
de inami
su
subjek u
a ba
objek u,
senojoje
lie u iy
kalboje
ka ais
Zymimi
jnagininku,
p z.,
kad
newayk czo u
nogu
ChNT
Ap
16.15
(daba :
kad
ne aikscio y
nuogas);
gime
ak u
ChNT
Jn 9.20
(daba :
gimé
aklas).
Gal
ai
ik
sla y
kalby
j aka’,
o
gal
iesiog
linksniy
a ojimo
p incipai
bu o
ki okie,
nei
daba ?
Ma
Chylinskis
démenis
de ina
i
ki oje
kons ukcijoje,
ku ia
eiké y
u -
bi
p ipazin i
komplemen a y ine
(complemen a i e):
ne adau
nes
da ba
awo
pi no
po
diewu
ChNT
Ap
3.2.
T iiks an
specialiy
y imy,
au o ius
gal
i
negaléjo
i§
ka o
i
81
klausima
a saky i,
a¢iau
ben
jau
pa ies
ak o
kons a a imas
bii y
bu es
naudingas
kaip
nuo oda,
ka
galé y
i8 i i
ki i
y éjai
a ei yje.
Be ,
kad
a si e y
naujy
y imy
pe spek y os,
eiké y
a sisaky i
mokyklinés
g ama ikos
ka ego ijy
bei
sa oky
i
kai
ka
pe im i
i§
Siuolaikinés
eo inés
ling is ikos
sa oky
a senalo.
Kad
au o ius
uZ-
sienio
li e a ii a
y a
skai es,
abejoniy
nekyla
paz elgus
i
knygos
bibliog a ija:
joje,
pa yzdziui,
ci uojama
Johannos
Nichols
knyga
apie
p edika y y
Zyméjima
(Nichols
1981),
be
i§
en
gau as
jZ algas
au o ius
pasilieka
sau,
skai y oyams
pa eikdamas
senaja
ge aja
Jablonskio
g ama ikos
igmin j.
Gaila,
nes
okia
nuos a a
ak i8kai
uZ-
ke a
kelius
naujiems
y imams.
»D ejybiniy
linksniy*
sa oka
y a
ydinga
da
i
odél,
kad
suplaka
j
iena
k ii a
i§
esmés
ski ingus
sin aksinius
ei3kinius,
nepalikdama
galimybés
kons ukcijy su
(depik y iniu
a ba
komplemen a y iu)
an iniu
p edika y u
(O
Ioab
palikka
giwus
a likusius
Mies e
B B
I
K on
12.8;
kq
wadini
mane
gie q
B B
M
19.17)
ski i
nuo
okiy
Gia
iesioginés
lenky
kalbos
j akos
negaléjo
bi i,
nes
Gdansko
Biblijoje
a i inkamose
ie ose
pa a o i
p ie eiksmiai
(nago,
slepo).
119
Recenzijos
kons ukcijy kaip
nege
j a
szmogui
wienam
bi i
VE
50,,,
ku iose
bend a ies
sakinio
p edika y as
y a
de inamas
ge iausiu
a eju
ik
su ko e e en i8ku
pag indinio
saki-
nio
komplemen u.
Ma
okj
sakinj
sin aksi8kai
galima
bii u
in e p e uo i
a ba kaip
nege (a)
y a
[Zmogui
bi i
ienam],
a ba
kaip
nege (a)
y a
Zmogui,
[pRo,
bii i
ienam]
pagal
ai,
a
da y a
ak uosime
kaip bend a ies
sakinio
subjek a,
a
kaip
pag indi-
nio
sakinio
komplemen a.
Sakinio
p asmé
eikalaya
ink is
pi maja
in e p e acija,
plg.
non
es
bonum
esse
hominem
solum,
ob
Kcdd
el a
o
& Opw o
pd oy.
Todél
apsimes i,
kad
sennam
gi am
jiikis
B
73
i
nege
j a
szmogui
wienam
bi i
y a
a
pa i
sin aksiné
s uk i a,
galima
mokyklinéje,
be
ne
mokslinéje
g ama ikoje.
Tai, beje,
ne
ik
in e p e acijos
eikalas,
nes klaidinga
eo iné
nuos a a
eda
i
p ie
dalykiniy
klaidy,
ku ias
i8 aisy i
éliau
bina
sunku.
Ta kime,
senuosiuose
aS uose
andame
we
»d ejybinj galininka*
kons ukcijose,
ku iose su
papildiniu
de inamas
an inis
p e-
dika y as:
Ghys
...
bago iisius
usczus
apleida
VEE
159,
be
okiy
kons ukcijy,
ku iose
bend a ies
sakinio
p edika y as
bi y
de inamas
su
pag indinio
sakinio
galininko
objek u,
ne andame
isoje
senojoje
lie u iy
as ijoje
—
isu
Gia
esama
jnagininko,
p z.,
sakens
iemus
nessibijo i
/
liepe
ios
linksmais
bi i
BP
1
83.15.
Kodél
gi
Gia
ne a -
ojamas
,,d ejybinis
galininkas*
(*lepe
ios
linksmus
bi i)?
Tiesa,
daba
bend inéje
kalboje
eikalaujama
ie oje
inagininko
a o i
galininko
linksnj
(p i e é
juos
a -
sa gius
bi i),
be
daba inei
a osenai
eikiama
kons ukcija
y a
g ynai
di b iné,
suku a
(g ei¢iausiai)
Jablonskio
i
pa em a
klaidinga
p ielaida,
kad
kons ukcija
Gia
y a
a
pa i,
kaip,
a kime,
pada é
juos
a sa gius,
bi en
,,d ejybinis
galininkas‘?.
»Taisyklinga*
( .
y.
is o ine
adicija
nepa em a,
be
eikiausiai
a i inkan i
kalbinin-
ky
a paZin a
,,kalbos
d asia‘)
kons ukcija
p i e é
juos
a sa gius
bi i
bu o
jsi es a
ka u
su
,, eisinga‘
jos,
kaip
,d eyybinio
galininko“,
in e p e acija,
odél
g ei¢iausiai
ne ak iSkas
bi y
klausimas,
kodel
B e kiinas
ne a oja
kons ukcijos
*liepe
ios
links-
mus
bii i,
no s
jis
de ina
démenis
kons ukcijoje
Diewas
p isake
mums
mielaschi din-
giems
bi i
(BP
Il
253,4).
Amb azas
Sio
klausimo
i
nekelia,
pasi enkindamas
uo,
kad
paci uoja
,,d ejybiniy
naudininky“
pa yzdziu,
p z.,
nege
j a
szmogu
wienam
bii i.
Kons ukcijai
liepe
ios
linksmais
bii i
paci uo i
i
ap a i
iesiog
nebii u
ie os,
nes
ai,
kad
joje
né a
daba ines
g ama ikos
eikalaujamo
d ejybinio
galininko,
kiek ienam
aki aizdu,
o
p ipazin i,
kad
ai
y a
p edika inis
jnagininkas
su
bend a imi
ba i,
aip
pa
negalima,
nes
ai
eikS y
p ipazin ,
kad
$i
kons ukcija
ak iSkai
ski iasi
nuo
2Su
Sia
di b inai
suku a
kons ukcija
ko ojo
Leona das
Damb i inas,
ku is
sakinj
Pa oju,
e éianciy
mus
bi i
akylesnius,
i
cia
ne aks a
aisé
j
...
bi i
akylesmais
(U -
néjZi i e
2006:
7).
Is o i8kai
Zidi in
jis
bu o
eisus,
nes
,,d ejybinis
galininkas“
Sioje
kons ukcijoje
pa em as
nesusip a imu.
120
Recenzijos
»d ejybinio
galininko“
kons ukcijos
pada é
juos
a sa gius,
0
ada
eiké y
p ipazin i,
jog
i
kons ukcijai
Diewas
p isake
mums
mielaschi dingiems
bi i
d ejybinio
linksnio
aiSkinimas
né a
adek a us.
Ka
uome
da y i?
Ge iausia
nu ylé i.
Siu
eiluéiy
au o-
iaus s aipsnis
(Hol oe
2004),
ku iame
a k eipiamas
démesys
i
ikdan ij
senosios
lie u iy
kalbos
kons ukcijos
“liepe
ios
linksmus
bi i
nebu imo
ak a
i
si ilomas
ai8-
kinimas,
Amb azo
pag js ai
neci uojamas.
IS ies
diskusija
su s aipsnio
au o iumi
nebii y
bu usi
jmanoma
jau
ien
odel,
kad
jo
iskel a
p oblema
Jablonskio
g ama-
ikos
emuose
negali
bi i
né
o muluojama,
ad
i
pa s
jos
kélimas
g ei¢iausiai
né a
pageidaujamas.
Bii ina
kele a
Zodziy
a i
i
apie
knygoje
aikomus
sin aksinio
ap aSo
p incipus,
nes
jie
lemia
daugelj
o muluoéiy,
apibidinanéiy
iek
a ski y
kons ukcijy
aida,
iek
i
bend asias
lie u iy
kalbos
sin aksés
aidos
endencijas.
Lie u iskoje
g ama inéje
adicijoje
p iim o
sin aksiniy
y8iy
ski s ymo
j is
i-
pus
—
aldyma,
de inima
i
Sliejima
—
Sioje
is o inéje
g ama ikoje
a sisakoma,
ie oje
jo
si ilan
pap as esnj
d iejy
ipy
—
aldymo
i
Sliejimo
—
sky ima
(p.
20).
Pagal
api-
b ézimus
jis
a i ik y
Lie u iy
kalbos
g ama ikos
da buose
(p z.,
Hol oe
&
Judzen is
2005)
p iim a
aldymo
i
modi ika imo
sky ima.
Panaiai
kaip
i
en
de inimas
au-
o iaus
laikomas
sin aksinés
p iklausomybés
o malia
aika
(p.
20).
Be
keis a,
kad
ik
de inimas
laikomas
okios
p iklausomybés
ai8kos
o ma:
pap as ai
ling is inéje
li e a ii oje
de inimas
kaip
mo osin aksinés
p iklausomybés
ipas
minimas
ka u
su
mo osin aksiniu
aldymu
(ang.
go e nmen ,
p anc.
ec ion,
ok.
Rek ion).
Ta¢iau
mo osin aksinis
aldymas
( ekcija)
Amb azo
knygoje
adici’kai
neski iamas
nuo
sin aksinio
aldymo
(komplemen acijos).
Tai, beje,
ne
ienin elis
dalykas,
ku is
ne-
modi ikuo as
pe keliamas
i§
senosios
sin aksiniy
ySiy
sis emos.
Islieka
eiksnio
i
a inio
,, a pusa io
sasajos“
y8ys
(p.
21).
Si
sa oka
y a
pe im a
i8
DLKG
koncepcijos,
pagal
ku ia
eiksmazodis
am
ik a
p asme
y a
sin aksiSkai
p iklausomas
nuo
eiks-
nio,
kadangi
y a
su
juo
de inamas.
Kadangi
eiksnys
sa o
uoz u
y a
p iklausomas
nuo
eiksmazZodzio
(pas a asis
juk
a e ia
pozicija
a dininko
eiksniui),
ai
i
gau-
name
a pusa io
p iklausomybe.
TaGiau
a sisakius
de inimo
kaip
eciojo
p iklauso-
mybés
ipo,
juk
nelieka
i
,, a pusa io
sasajos“,
0
eiksmazodzio
de inimas
su
eiks-
niu
e a
klasikinis
pag indinio
demens
Zyméjimo
pa yzdys.
Kadangi
bibliog a ijoje
minimas
Johannos
Nichols
1986
me y
s aipsnis,
,,pag indinio
démens
Zyméjimo“
sa oka
au o iui
u é y
bi i
Zinoma,
no s
jis
ja
igno uoja.
I8
senojo
sa oky
a senalo
aip
pa
y a
islikes
i
,,d ilypis
p iklausomybés
y8ys“,
uo
paéiu
me u
esa
siejan is
a ininius
pazyminius
i
su
a iniu,
i
su eiksniu
a ba
papildiniu.
T adiciskai
$i
sa oka
pag indZiama
p edika y o
de inimu
su
eiksniu
a ba
papildiniu,
p z.,
pazi-
121

Recenzijos
nau
jj
jaunq:
kadangi
adiciSkai
de inimas
laikomas
sin aksinio
ySio
ipu,
ai
Sioje
kons ukcijoje
p edika y o
biid a dis
jaung
u i
p iklausy i
nuo
papildinio
j a dzio
ji
(dél
de inimo),
be
uo
pa iu
me u
jis
u i
p iklausy i
i
nuo
a inio
eiksmazodzio
(ki aip
kons ukcijy
maéiau
b olj
linksmq
i
maciau
linksmq
b olj
ski umo
nebii y
galima
sin aksiskai
ap a’y i).
Be
isb aukus
de inima
i8
sin aksiniu
ySiy
ipy
sa a3o,
ne a
pag indo
kalbé i
i
apie
,,d ilype
p iklausomybe*.
P iklausomybiy
g ama ikoje
d iguba
sin aksiné
p iklausomybé
i8 is
nep ipazis ama,
ne isai
aiiku,
kaip
ja
su o-
kia
i
pa s
au o ius,
an ai
p.
491
skai ome:
,,An asis
a daZodis
Sio
ipo
sakiniuose
[ .
y.
sakiniuose
su
a ininiais
paZyminiais
—
A.
H.]
u i
d ilypius
sin aksinius
ySius:
jis
Sliejamas
p ie
pi mojo
[ a dazodzio]
kaip
am
ik as
p iedélis
i
ka u
seman i8-
kai
siejamas
su
eiksmazodziu*.
Be
jeigu
a dazodj
su
eiksmazZodziu,
kaip
eigia
au o ius,
esieja
seman inis
ySys,
ai
sin aksinio
ysio
a p
jy
jis
eikiausiai
nebe-
pos uluoja,
odél
nesup an ama,
kodél
sin aksinis
ysys
u é y
bi i
d ilypis?
Ta iau
a kime,
kad
au o ius
iesiog
ne iksliai
o muluoja,
i
kad
ka u su
seman ine
p i-
klausomybe
ak iSkai
pos uluojama
i
sin aksiné
p iklausomybé.
Be
uome
u ime
du
ski ingus
sin aksinés
p iklausomybés
nus a ymo
k i e ijus:
(i)
ienu
a eju
(jj
jaunq)
i8
mo osin aksinés
Zodziy
p iklausomybés
(de inimo)
da oma
iS ada
apie
ju
sin aksing
p iklausomybe,
o
(ii)
ki u
a eju
(maciau
jaunq)
okia
i8 ada
da oma
nepaisan
o,
kad
de inimo
i
apsk i ai
mo osin aksinés
p iklausomybés
a p
ZodZiy
né a
—
miné asis
seman inis
y8ys
a p
jy,
ma y ,
jau
laikomas
pakankamu
pag indu
sin aksiniam
ySiui
nus a y i.
Tu é y
bi i
aiSku,
kad
oks
nus a ymo
p ocedii y
ne-
ienodumas
y a
eo iskai
nepageidaujamas
i
p ak ikoje
eda
p ie
nei’sp endziamy
p ieS a a imy.
Ma
sunku
paneig i,
kad,
p z.,
sakinyje
nudazé
namq
Zaliai
zodzius
namq
i
Zaliai
sieja
seman inis
ySys,
nes
juk
namas
pada omas
Zalias,
i
daugelyje
kalby
Sis
ySys
i
pab éZiamas
de inimu
(la .
nok dsoja
mdju
zalu).
Jeigu
de inimas
y a
pakankama,
be
nebii ina
salyga sin aksiniam
ySiui
nus a y i,
ai
emian is
se-
man iniu
ySiu
lais ai
galima
eig i,
jog
i
kons ukcijoje
nudazé
namq
Zaliai
u ime
d iguba
p iklausomybe.
Be
uome
isa
sis ema,
pos uluojan i
sin aksinj
ski uma
a p
kons ukcijos
su
aplinkybe
(laiko
bu elj
s aciai)
i
kons ukcijos
su
a ininiu
pa-
zyminiu
(laiko
bu elj
s aciq), g i i a.
Sios
ilgokos
dig esijos
cia
p i eiké
am,
kad
bii y galima
sup as i
i
j e in i
ie-
na
i§
pag indiniy
ap a iamo
eikalo
eziy
—
eiginj
apie
,, aldymo
s ip éjima‘.
Au-
o ius
emiasi
ci a a
i
An oine’o
Meille
ide.
lyginamosios
g ama ikos
Meille
1934)
i ado:
»ll
n’y
a ai
pas
en
indo-eu opéen
de
,, ec ion*
d’un
mo
pa
un
au e,
122
Recenzijos
comme
il
y
en a en
la in
pa
exemple;
l’au onomie
du
mo
es
le
p incipe
qui
commande
la
s uc u e
de
la
ph ase
indo-eu opéenne“
(p.
196,
i8naga).
Iki
galo
neaigku,
a
ai
asydamas
Meille
u éjo
omenyje
sin aksine
a
mo o-
sin aksine
p iklausomybe,
no s
e minu
,, ec ion*
adiciSkai
Zymimas
linksnio
( .
y.
mo osin aksinis)
aldymas.
Ap a iamos
knygos
au o ius,
sp endZian
i8
kai
ku iy
o muluogiy,
omenyje
u i
bii en
mo osin aksine
p iklausomybe:
plg.,
p z.,
o -
muluo e
,,Eidami
su
linksniuojamais
Zodziais
p ielinksniai
juos
aldo,
.
y.
lemia
ju
g ama ine
o ma“
(p.
283).
Nelinksniuojamas
Zodis,
ma y ,
negali
bi i
aldomas,
odél
kons ukcijose
is
cia,
pe
ku
i
pan.
eikiausiai
u ime
Sliejima.
Be
ko
uome
e i
p.
20
pa eik i
apib ézimai?
Ten
juk
kalbama
apie
sin aksinj
eikala ima
a ba
jo
nebu ima,
o
jau
p.
283
pasi odo,
kad
ai
é a
mo ologijos
eikalas:
jeigu
p iklau-
somas
Zodis
linksniuojamas,
u ime
aldyma,
jeigu
ne
—
ai
Sliejima.
Be
a kime,
kad
apib éZimai
gy ena
sa o
gy enima
kazku
a ski ame
kampelyje
i
au o iaus
samp o a imams
eik’més
ne u i.
Ta¢iau
ne
i
su
okia
iSlyga
sunku
iki
galo
sup as-
i,
ka
au o ius
u i
gal oje
eigdamas,
kad
esa
,,Lie u iy
kalbos
aidoje
pas ebimas
linksniy
sin axsinio
p iklausymo
nuo
eiksmazZodziu
s ip éjimas“
(p.
197)
(i8didin a
mano
~
A.
H.).
Juk
linksnio
p iklausymas
neé a
olygus
zodzio
p iklausymui,
aigi
au o ius
Gia ak iSkai
kalba
apie
ekcija,
ne
apie
komplemen acija.
Skai an
eks a
ie omis
a odo,
kad
i
pa s au o ius
né a
iki
galo
apsisp endes,
kas
bii en
lie u iy
kalbos
aidoje
s ip éja.
Ma
konk e@iais
a ejais
pab éZiama
bii-
en
komplemen acija:
,,Apsk i ai
kons ukcijose
su
laiko
i
ie os
galininku
pas-
ebima
a
pa i
aidos
k yp is:
nuo
p iglie os
aplinkybés
i
eiksmazodzio
aldoma
iesioginj
papildinj*
(p.
206).
Sis
eiginys
g indziamas
okiais
pa ydziais,
kaip
p a-
aiksciojau
nak ,
iS a nau i
me us
i
pan.
Taéiau
a si ibojus
nuo
ypa ingy
da ybiniy
ipu,
ku iuose
laiko
ukmé
j aukiama
j
eiksmazodzio
a gumen y
s uk ii a
(Sie
da ybiniai
ipai
gal
i
y a
nauji,
be
jy
a si adimas
is
del o
y a ZodZiy
da ybos,
o
ik
ne iesiogiai
—
sin aksés dalykas),
nema y i,
kas
bii y
pasikei e.
Kons ukcijoje
miego-
jo
isq
nak j
Zodis
nak j
u bi
i
oliau
lieka
kaip
i
bu es
,,p i8lie as“?
Siaip
a
aip
i imas
iesioginiu
papildiniu
y a,
be
abejo,
sin aksinis
p ocesas,
i
jo
pos ula imas
ody y,
kad
kalbama
apie
komplemen acijos
ySio
a si adima.
Ta iau
ki ose
ie ose
élgi
aiskiai
u imas
omenyje
linksnio
pasi inkimas:
,,Silpnéjan
pa i y inio
kilmi-
ninko
i
galininko
p iep ieSai
s ip éja
polinkis
apibend in i
a ba
iena,
a ba
ki a
i§
y
linksniy
a siz elgian
j
eiksmazZodzio
eiksme.
Tuo
biidu
seman inis
linksnio
de inimas
su
eiksmazodziu
kei iamas
s ip éjanéiu
sin aksiniu
aldymu“
(p.
224).
Taigi
aldomas
jau
nebe
Zodis,
o
linksnis.
Jeigu
susilpnéjus
pa i y inio
kilmininko
123
Recenzijos
i
galininko
p ieSp ieSai
(a simin i
b olio
:
a simin i
b olj)
apibend inamas
galininkas
(a simin i
b olj),
ai
keigiasi
ik
komplemen o
zyméjimas,
a¢iau
negalima
kalbé i
apie
komplemen acijos
ySio
a si adima.
Tai kas
i8
ik ujy
kei¢iasi?
Gal
,, aldymas“
e eiSkia
nuosekly
am
ik o
linksnio
a ojima
am
ik o
leksinio
iene o
komple-
men ui
Zymé i?
O
gal
ai,
kad
linksnio
pasi inkimas
nebelemiamas
seman iskai?
Ge ai
bii y
ai
suzZinojus.
Amicus
Pla o,
sed...
Niekas
neabejoja
An oine’o
Meille
milZiniika
eik’me
is o-
inés
kalbo y os
aidai,
a¢iau
jo
sin aksiniy
eiginiy
d ideSim
pi mojo
amziaus
p adZioje
ci uo i
nebe eiké y.
Kad
i
kaip
sup as umé e
jo
ankséiau
paci uo a
eigi-
nj,
siedami
ji
su
sin aksine
a
su
mo osin aksine
p iklausomybe
jis
u bi
abiem
a ejais
y a
klaidingas.
Pi ma,
jeigu
,, aldyma“
su okiame
kaip
sin aksine
p iklausomybe
—-
komplemen-
acija
—
ai
pagal
Meille
ekons uojamai
p okalbei
p iski iame
ki okius
s uk i os
desnius,
nei
gy osioms
kalboms.
Esa
p okalbés
ZodZiai
bu e
sin aksiSkai
sa a an-
kiSki,
ju
nesieje
okie
p iklausomybés
san ykiai,
kaip
daba inése
kalbose.
Zinoma,
galima
okj
eiginj
iskel i,
be
ada
g iz ame
j
anks y yjy
kompa a y is u
(Boppo
i
Schleiche io)
laikus,
kai
da
bu o
papli es
poZi i is,
jog
ski ingais
aidos
e apais
(kalby
,, aikys es“
i
,,sena és*
pe iodais)
kalboms
gali
bi i
bidingi
ki okie
s uk-
ii os
b uoZai
i
kai os
désniai.
Nuo
jaunag ama ikiy
laiky
implici i’kai,
0
nuo
XX
a.
an os
puses
eksplici iskai
laikomasi
,, ienodumo
p incipo“
(uni o mi a ian
p inciple,
plg.
Ha is
&
Campbell
1994:
24-32),
pagal
ku j
ling is iniai
aiSkinimai
u i
bi i
ienodi
nep iklausomai
nuo
o,
a
i iama
daba iné
kalba,
a
hipo e iné
seno és
p okalbe.
Joks
dalykas,
ku is
neimanomas
daba ,
ne u é y
bi i
pos uluojamas
i
i ian
kalby
aida
p aei yje.
P imi y iy,
g ama iskai
nesusi o ma usiy
kalby
idéja
gal
niekada
nebu o
gnieZ ai
i
galu inai
pasme k a,
be
ben
jau
Siuo
me u
ji
ling is-
y
né a
imZiau
s a s oma.
Toks
p okalbés
aidos
e apas,
kai
komplemen acijos
i
modi ikacijos
sa okos
negalé y
jai
bi i
p i aikomos,
mums
y a
ik
pusiau
moksliniy
spekuliacijy
dalykas.
Taigi
belieka
an a
,, aldymo*
samp a a
-
mo osin aksiné.
Be
i
¢ia
Meille
eiginys
a odo
labai
abejo inas.
[ ai iais
konk e¢iy
kalby
aidos
e apais
andame
linksniu
koduojamy
seman iniy
p ieSp iey
panaikinimo
i
s uk i iniy
linksniy
(p z.,
objek o
galininko)
jsigaléjimo
a eju,
be
andame
i
p ieSingos
endencijos
a eju.
Pa yzdiiui,
pa i y inis
objek o
Zyméjimas
(i8
ku io
iSsi u uliojo
i
neiginio
kilmininkas)
bal y
i
sla y
kalbose
ge okai
sus ip éjo,
g ei@iausiai
paska in as
ablia-
y o
i
geni y o
sink e izmo
(ablia y ai
y a
ge ai
paliudy as
pa i y iniy
kons ukci-
ju
Sal inis):
ai
aiSkiai
ma y i
palyginus
sla y
i
bal y
kalbas
su
seno és
g aiky
i
lo-
124
Recenzijos
ynu
kalby
eks ais.
P edika y o
pozicijoje
Salia
a dininko
(galininko)
sla y
i
bal y
kalbos
jsi edé
jnagininka,
ku is
i8
p adziy
bu o
susijes
su
papildomo
seman inio
u inio
Zymejimu
(daba
Si
p edika inio
jnagininko
unkcija
abiejose
kalby
Seimose
y a be eik
isi8kai
isblankusi).
Zodziu,
bal y
i
sla y
kalbose
ignyko
ienos
linksniu
koduojamos
seman inés
p ieSp ieSos,
be
a si ado
ki os.
Zinoma,
linksniu
koduoja-
my
seman iniy
p ieSp iesy
mazéjima
ma ome
i
ose
kalbose,
ku
linksniy
nebelieka,
kaip
an ai
daba inése
omany
kalbose,
be
éia
jau
sunku
jz elg i
mo osin aksinés
» ekcijos*
idejos
olesnj
pli ima.
G jz an
konk e¢iai
p ie
kalbamos
knygos
ezés,
jos
i e inima
apsunkina
ai,
kad
au o ius
,,linksnio
aldymo*
iksliau
neapib ézia
—
kaip
jau
bu o
saky a,
jo
linksnio
aldymo
samp a a
y a
pe sipynusi su
g ynai
sin aksinés
p igim ies
ei8kiniu
—
kom-
plemen acija.
Pa eikiami
pa yzdziai
y a
p ies a ingi
i
odo,
kad
sin aksinis
aldymas
(komplemen acija)
au o iaus
g ieZ¢iau
neski iamas
nuo
mo osin aksinio
aldymo
( ekcijos).
Jeigu
miné a
knygos
eze
eikia
sup as i
aip,
kad
lie u iy
kalbos
aidoje
linksniu
koduojamy
seman iniy
p ieSp ieSy
skai¢ius
subjek o,
objek o
i
pan.
ai8kos
a eju
sumaZéjo,
ad
oks
eiginys
eo iskai
y a
p asmingas,
be
g ei¢iausiai klaidin-
gas
ak iskai.
Pa yzdziui, galininko
i
pa i y inio
kilmininko
p ie8p ieSa
lie u iy
kalboje
iki
Siol
y a gy a.
Kokia
p asme
ji
bii y
susilpnéjusi
i
uZleidusi
ie a
,, aldy-
mui‘?
Zinoma,
galima
as i
pa ieniy
a eju,
kai
kilmininko
i
galininko
al e nacija
bu o
panaikin a.
Ano
au o iaus,
pa i y inés
kilmés
y a su
eiksmaZodiiais
a min i,
uémi s i
a o as
kilmininkas
(a mink
manes
B B
Moz.
I
40,14),
ku is
i8
daba inés
kalbos
y a
igs um as
galininko.
Be
kilmininko
i
galininko
konku encija
pas ebima
jau su
lo yny
memini,
g aiky
juys yoKw.
Tad
dis
eiSkinys
y a
oks
senas,
kad
eikiau-
siai
jau
i
senujy
lie u isky
a3 y
kalboje
oks
kilmininkas
bu o
seman iskai
nemo-
y uo as
sin aksinis
elik as (dél
pa i y inés
jo
p igim ies
galima
ik
spélio i),
i
jo
pasalinimas
iS
lie u iy
kalbos
pe spek y os
ebu o
ieno
seman i8kai
nemo y uo o
» ekcijos“
ipo
pakei imas
ki u
(Gia
u bii
su eiké
ekonomijos
p incipas:
ie oj
d ie-
ju
ekcijos
ipy
liko
ienas).
Siuo
poZiii iu
Siek
iek
ski iasi
ablia y inés
eiksmés
kilmininkai.
Apie
bijo i,
eng i
ipo
eiksmazodzius
au o ius
ao:
,,Kilmininkas,
se-
niau
u eéjes
a ski ies
eiksme,
ilgainiui
j aukiamas
j
eiksmazodzZio
seman ines
bei
sin aksinés
aukos
lauka,
ne enka
sa a ankiSkos
eik’més
i
da osi
jo
aldomu
pa-
pildinio
linksnis*
(p.
245).
Kad
kons ukcijoje
bijo i
ilko
kilmininkas
ilko
p ie8
a si-
andan
,, aldymui*
nebii y
bu es
papildinys,
sunku
pa iké i,
—
okia
nuomoné
é a
o
pa ies
p imi y ios,
sin aksiniu
ySiy
ne u indios,
p okalbés
mi o
dalis.
Veikiausiai
Sis
kilmininkas
kons ukcijoje
bijo i
ilko
isada
Zyméjo
papildinj.
Klausimas
ik,
a
jis
( .
y. bii en
linksnis)
daba
a
/
i
senuosiuose
aS uose
y a
aldomas,
a
ne.
Siuo
125
Recenzijos
(eds.),
S udies
in
Bal ic
and
Indo-Eu opean
linguis ics
in
hono
o
William
R.
Schmals ieg.
Ams e dam
&
Philadelphia,
75-90.
How oe ,
A.
2004b:
E idencialumo
ka ego ija.
In:
A.
How oe
&
L.
Semén ene,
ed.,
G ama iniy
ka ego ijy
y imai.
Vilnius:
LKI,
105-120,
Ho o ,
A.
2007:
Mood
and
Modali y
in
Bal ic.
K akéw:
Wydawnic wo
Uniwe sy e u
Ja-
giello iskiego.
Hou oe ,
A.
&
Juzen is,
A.
2005:
Sin aksinés
p iklausomybes
ipai*
papildymai
i
pa ik-
slinimai.
In:
A,
Ho oe
&
R.
Miku skas,
ed.,
G ama iniy
unkc ju
y ima ,
Vilnius: LKI,
11-38.
Li inow,
W.
P.
1989:
De
Modus
ela i us
bal ische
Sp achen
aus
ypologische
Sich .
Bal is ica
25
(2),
146-155.
LKG
=
K.
Ul ydas,
ed.,
1965-1976:
Lie u iy
kalbos
g ama ika.
Vilnius:
Min is.
Meie ,
A.
1934.
In oduc ion
a
l’é ude
compa a i e
des
langues
indo-eu opéennes.
7°
éd.
Pa is:
Hache e.
Mo a esix,
E.
1978.
On
he
dis ibu ion
o
e ga i e
and
accusa i e
pa e ns.
Lingua
45,
233-279.
Nicos,
J.
1981:
P edica e
Nominals:
A
Pa ial
Su ace
Syn ax
o
Russian.
Be keley:
Uni e si y
o
Cali o nia
P ess.
Nico s,
J.
1981:
Head-ma king
and
Dependen -ma king
G amma .
Language
62,
1,
56-
119.
Supa an ,
M.
1998.
Voice
pa ame e s.
In:
L.
Kuuko
&
H.
Va e ,
eds.,
Typology
o
Ve bal
Ca ego ies.
Pape s
P esen ed
o
Vladimi
Nedjalko .
Tiibingen:
Niemeye , 117-138.
U nézi0Te,
R.
2006:
Leona dui
Damb iiinui
—
100
me y.
Gim oy
kalba
2006
asa is
N .
2
(464),
3-7.
Axel
Hol oe
Lie u iy
kalbos
ins i u as
P.
Vileisio
g.
5,
LT-10308
Vilnius,
Lie u a
132