Ac a
Linguis ica
Li huanica
LVII
(2007),
123
-
160
Pas abos
Rema ks
Del
daik a a dinémis
kaip
kons ukcijomis
eiSkiamos
an inés
p edikacijos
pobiidzio
0.
PenkiasdeSim
SeS ajame
Zu nalo
Ac a
Linguis ica
Li huanica
nume yje
paskelb as
Lo e os
Vaiciuly és-Seménienés
s aipsnis
,Daik a a dinés
kaip
kons ukcijos
kaip
anali inis
p edika y y
zyméjimo
odiklis*
eikSmingai
papildo
kol
kas
da
negausias
lie u i8kas
publikacijas
an inés p edikacijos
klausimais.
Sia
publikacija
Zeng as
da
ienas
Zingsnis
j
p iekj
mode ninan
koncep ualiaja
lie u iy
kalbos
g ama ikos
baze.
Kaip
jau
odo
pa s
s aipsnio
pa adinimas,
au o ei
pi miausia
ipéjo
nus a y i
an iniy
p edika y y
mo osin aksinio
zyméjimo
p io i e us.
Lie u iy
kalbos
duomeny
analizé
pa odé,
kad
dazniausiai
p edika y inémis
kaip
su
daik a a dine
aze
( oliau
kaip
+
DF
-
R.
M.)
kons ukcijomis
Zymimos
aplinkybinés
eik’mes,
0
biidingiausia
Sia
anali ine
o ma
zymé i
subjek o
a
objek o
i aukimo
j
iso
sakinio
p edikacija
p iezas j.
P edika y iniams
komplemen ams,
a i k3¢iai,
biidingesnis
y a
Zyméjimas
jnagininko
linksniu.
Sios
ig ados
pa i ina
s aipsnyje
ci uojamas
Hen schelio
(2005,
2007)
suda y as
p edika y y
Zyméjimo
i
jy
j aukimo
j
pag indinés
( .
y.
eiksmaZodinés
azés)
p edikacijos
ap ép j
hie a chijas.
Visa
ai
s aipsnio
au o ei
galiausiai
padeda
su o muluo i
iena
s a bia
empi inio
pobiidzio
i8 ada:
kuo
maziau
an inis
p edika y as
y a
j auk as
j
pag indine
p edikacija,
uo
labiau
links ama
jj
Zymé i
anali iskai,
kalbamu
a eju
-
kaip
+
DF
kons ukcija.
Taéiau,
p ie’
a likdama
empi inj
y ima,
s aipsnio
au o é
u éjo
nu eik i
i
am
ik a eo inj
da ba
—
ieningais
an inés
p edikacijos
e minais
pe o muluo i
ai,
kas
ligSioliniuose
lie u iy
kalbos
g ama ikos
ap aSuose
bu o
adinama
i ai iai:
pap as ais
a
p iezas iniais
p iedéliais,
a inio
a dinémis
dalimis
a
a ininiais
pazyminiais,
lyginamosiomis
( apa umo)
kons ukcijomis
a
aplinkybémis.
Kai
ku ie
eo iniai
an inés
p edikacijos
aspek ai
skai an
s aipsnj
i
pa auké
Siy
pas aby
au o iaus
démesj.
Be
apie
ai
i3
eilés.
0.1.
Ne ienoda
kalbamy
kons ukcijy
ak a ima
lie u iy
kalbos
g ama ikos
eikaluose
i§
dalies
lemé
ai,
kad
adiciskai
jos
ap a iamos
ski ingose,
a ski oms
g ama inéms
unkcijoms
( .
y.
adinamosioms
sakinio
dalims)
ski ose,
ap ago
ie ose.
Remdamasi
naujausiais
an inei
p edikacijai
ski ais
da bais
s aipsnio
au o é
k i i3kai
123
Pas abos
e ina
Sia
lie u iska
adicija,
a skleisdama
kaip
+
DF
kons ukcijoms
apibidin i
a ojamy
sa oky
am
ik a
neadek a uma
i
i8
dalies dél
o
kylan i
nepageidaujama
g ama inio
ka ego iza imo
sink e izma,
kai
i8
esmés
ski ingi
g ama ikos
eiskiniai
nepakankamai
aiSkiai
a ikuliuojami
i
bandomi
ap ép i
iena
sa oka.
An ai
okia
neaiskios
apib éZ ies
sa oka
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ikoje
(Amb azas,
ed.,
2006)
ampa
,,lyginamoji
( apa umo)
kons ukcija“.
S aipsnio
au o é
aikliai
pas ebi,
kad
Sia
sa oka
G ama ikoje
apibidinamos
kaip
+ DF
kons ukcijos
iS ies
jokio
lyginimo
ne eiskia:
kalbamu
kons ukcijy
eiSkiamos
p edikacijos
pobiidis
okiuose
sakiniuose kaip
Senoji
Pikciu niené
isoje
apylinkéje
ga séjo
Ka p
ge a
sopu e
i
okiuose
sakiniuose
kaip
Jis
a yko
j
sos ine
kai
pas un inys
i8
esmés
niekuo
nesiski ia,
no s
ik
pas a iesiems
G ama ikos
au o iai
nep ipazjs a
lyginamosios
eikSmés
i
adina
juos
a ininiais
pazyminiais.
I8
iesy
isuose
okiuose
sakiniuose
a ojamos
kaip
+
DF
kons ukcijos,
eik8damos
an ine
p edikacija
(i8
Cia
i
an iniy
p edika y y
e minas),
sin aksiskai
y a
susijusios
su
pag indiniu
p edika u
(komplemen a imo
a
modi ika imo
ySiu),
0
seman iSkai
-
i
su
ienu
i§
jo
a gumen y.
Tuo
Sios
kons ukcijos
ski iasi
nuo
lyginamujy
kaip
+
DF
kons ukcijy,
ku ios,
no s
aip
pa
eiskia
papildoma
(a ba
an ine)
p edikacija,
eidamos
sakinyje
(pap as ai
biido)
aplinkybémis
ik
modi ikuoja
pag indinj
p edika a,
be
i
ku io
no s jo
a gumen o
speci ika ima
né a
o ien uo os.
0.2.
Nelyginamasias
kaip
+
DF
kons ukcijas
apibudindama
an inés
p edikacijos
e minais
s aipsnio
au o é
olesniame
sa o
y ime
a si iboja
iek
nuo
adiciskai
adinamy
p iedéliy,
ku iy
p edikacija,
jos
nuomone,
ei3kiama
ne
sakinio,
o
daik a a dinio
junginio
lygmeniu,
iek
i
nuo
lyginamosios
unkcijos
kaip
+ DF
kons ukcijy,
ku ioms
labiau
inka
adicinis
aplinkybiy,
o ne
an iniy
p edika y y
e minas.
S aipsnyje
i§
eilés
ap a iami
p edika y iniy
kaip
+ DF
kons ukcijy
sin aksi
ysiai’
i
jy
g ama inés
unkcijos
sakinyje.
Su
sakinio
p edika o
eiksmazodziu
Sias
kons ukcijas
sieja
a ba
komplemen a imo
san ykis
—
uome
jos
apibiidinamos
kaip
bii inieji
(an iniai)
p edika y ai
—-
a ba
modi ika imo
san ykis
—
uome
kalbama
apie
lais uosius
(an inius)
p edika y us.
Pas a ieji
pagal
i auk umo
j
pag indine
sakinio
p edikacija
laipsnj
oliau
ski s omi
j
depik y us
i
‘
Laikan is
lie u i8kos
g ama ines
adicijos,
kalbamoms
kons ukcijoms
u e y
bi i
kons a uojamas
,,d ilypis
sin aksinis
y3ys“
-
de inimo
su
subjek o
a
objek o
daik-
a a daiu
i
aldymo
a
Sliejmo
su
a inio
eiksmazodziu.
Apie
,,d ilypio
sin aksi-
nio
ysio“
sa okos
ydinguma
pas a uoju
me u
ne
ka a
a’y a,
plg.
Hol oe
(2005:
157-161);
aip
pa
Hol oe ,
Judzen is
(2005:
29,
27
i§naSa);
Hol oe ,
Tamulioniené
(2005:
123,
7
i8naSa).
124
Pas abos
aplinkybinius
p edika y us
(angl.
ci cums an ials).
Is
esmes
okio
poZi i io
j
an iniu
p edika y y
sin akse
i
jy
g ama ines
unkcijas
laikomasi
i
Lie u iy
kalbos
g ama ikos
da by
eciajame
ome,
ku
Sie
klausimai ap a iami
a ski ame
s aipsnyje
(Hol oe ,
Tamulioniené
2005:
117-137).
Kalban
apie
lais uosius
an inius
p edika y us
Cia
kons a uojama,
kad
no s
isi
jie
modi ika imo
ySiu
y a
susije
su
sakinio
eiksmazZzodziu,
aciau
ieni
jy
seman iskai
y a
labiau
o ien uo i
j
iena
is
pag indinio
p edika o
a gumen y
( okiu
budu
y a
j aukiami
j
pag indinés
p edikacijos
ap ep j),
ki i
—
j
pa i
uo
p edika u
zymima
i ykj.
Pas a uoju
a eju
p edika y ai
unkciniu
a z ilgiu
p ia éja
p ie
p ie eiksmiais
eiskiamu
aplinkybiu,
ku iy
p edikacija
ik
papildo
pag indine
sakinio
p edikacija,
be
né a
sudedamoji
jos
dalis.
Fak as,
kad
kai
ku ios
p ie eiksmiais
eiSkiamos
aplinkybeés
iS
esmés
apibiidina
ne
pa i
eiksma,
be
iena
iS
jo
daly iu
(plg.
Jonas
i o
auks ielninkai,
Du is
nudazé
Zaliai),
mineé o
s aipsnio
au o iams
leidzia
kalbé i,
kad
a p
ipisky
lais ujy
an iniu
p edika y u
i
ipisky
eiksmazZodiniy
aplinkybiy
esama
isos
eilés
pe einamyjy
a eju.
Siai
min¢iai
i$
esmés
p i a ia
i
s aipsnio
au o é,
kons a uodama,
kad
lais aisiais
p edika y ais
einancios
kaip
+
DF
kons ukcijos
pagal
i auk umo
j
pag indine
sakinio
p edikacija
laipsnj
aip
pa
suda o
am
ik a
skale.
Taciau
kalbamy
kons ukcijy
speci ika
leidZia
jai
kiek
ki aip
a ikuliuo i
Sios
skales
a aminius
aSkus.
Viename
okios
skalés
gale
y a
adinamieji
depik y ai.
Tai
y a
i§
esmes
es ik y ines
unkcijos
kaip
+
DF
kons ukcijos,
ku ios
pasako
ku iuo
a z ilgiu
ienas
a
ki as
eiksmazodinio
san ykio
daly is
y a
i aukiamas
j
eiksmazodzio
eiskiama
p edikacija,
i
aip
iboja
Sios
p edikacijos
ap ép i.
Ki ame
skalés
gale
y a
adinamieji
aplinkybiniai
p edika y ai.
Tai
y a
os
kaip
+
DF
kons ukcijos,
ku iomis
pap as ai
pasakoma
subjek o
a
objek o
i aukimo
j
iso
sakinio
p edikacijos
ap ép i
p ieZas is
a
ikslas,
eciau
salyga,
laikas.
TipiSki
depik y ai
nuo
ipiSky
aplinkybiniy
p edika y u
ski iasi
ne
ik
sa o
seman ika,
be
i
g ama inémis
sa ybemis.
Pa yzdzZiui,
ik
pi mieji
pa enka
j
pag indinio
sakinio
p edika o
neigimo
ap ép i,
o
ai
odo
glaudy
ju
ysi
su
eiksmaZodine
aze.
Tuo
a pu
an ieji
y a
eikiau
susije
su
isos
sakiniu
eiskiamos
p opozicijos
u iniu.
Pap as ai
eiksmo
biida
modi ikuojan¢ios
lyginamosios
kaip
+
DF
kons ukcijos
aip
pa
i§
esmés
susijusios
ik
su
sakinio
eiksmazodziu.
Kaip
i
depik y ai
jos
pa enka
j
p edika o
neigimo
ap ép i,
no s,
ski ingai
nei
Sie,
seman isSkai
né a
susijusios
su
ienu
ku iuo
is
jo
a gumen u.
0.3.
Ne
ienoje
s aipsnio
ie oje
au o és
eiSkiamas
p i a imas
li e a oje
issaky ai
min¢éiai,
kad
sakiniuose
su
lais aisiais
an iniais
p edika y ais
ak iskai
eiskiamos
d i
p edikacijos,
ku iu
iena,
an iné,
laiko
i
modalumo
a z ilgiu
y a
subo dinuo a
pag indinei.
Tai
leidzia
kalbé i
apie
san ykinj
okiais
p edika y ais
125
Pas abos
eiSkiamos
p edikacijos
sa a ankiSkuma.
Bi inieji
an iniai
p edika y ai
3iuo
podiii iu
y a
labiau
in eg uo i
j
pag indinio
eiksmazodzio
seman ine
s uk i a,
del
o
galima
kalbé i
apie
pas a ojo
eiskiamos
p edikacijos
kompleksinj
pobiidj
(plg.
Hol oe ,
Tamulioniené
2005:
130).
Aki aizdu,
kad
an inio
p edika y o
kaip
sa o
komplemen o
eikalauja
ik
am
ik os
eikSmés
p edika ai.
Kalban
apie
kaip
+
DF
kons ukcijas,
biidingiausi
Siuo
podiii iu
y a
adinamieji
pe cepcijos,
a ba
su okimo,
eiksmaZodziai,
okie
kaip
sup as i,
in e p e uo i,
apibudin i
i
.
.
Pap as ai
Siu
eiksmazZodziy
p edika y iniai
komplemen ai
pag indinés
sakinio
p edikacijos
a z ilgiu,
panasiai
kaip
i
depik y ai,
a lieka
es ik y ine
unkcija.
P ie
papildymo
eikalaujanéiy
p edika y
s aipsnio
au o é,
p ieSingai
nei
miné o
Lie u iy
kalbos
g ama ikos
da by
s aipsnio
au o iai
(plg.
Hol oe ,
Tamulioniené
2005:
133-136),
linkusi
p iski i
i
adinamuosius
unkciona imo
eiksmazodzius,
kaip
an ai
di b i,
a nau i,
igd uo i
i
k .
Siy
eiksmazodziy
komplemen ai
gali
bi i
ei8kiami
ne
ik
kaip
+DF
kons ukcija,
be
i
o
daik a a dzio
jnagininku,
plg.
D a e
jis
a na o
kaip
samdinys
/
samdiniu.
Is ies
enka
p i a i
au o és
minéiai,
kad
eiksmaZodZiai
di b i
i
di b i
kuo /
kaip
kas
sa o
seman inémis
( alen inémis)
sa ybémis
ge okai
a pusa yje
ski iasi.
P a esdami
Siq
min j
galé ume
ne
eig i,
kad
alen inés
kalbamy
eiksmazodziy
sa ybés
(komplemen acijos
eikala imas)
iSplaukia
i8
bend esnés
kons ukcijos
ANoM
FUNKCIONUOJA
KAIP
BNoM
(BIN,
VIETOJE
BGEN,
UZ
(PER)
Bacc)
eik8més.
Kalbama
s aipsnio
au o és
pasi inkima
eikSmingai
pa emia
i
empi inis
ak as,
kad
p edika y inius
komplemen us
lie u iy
kalboje
biidinga
eik& i
a dazodziy
jnagininkais.
I8
esmés
su ikdamas
su
Gia
umpai
e e uo u
eo iniu
an iniy
p edika y y
apibiidinimu
ap a iamame
s aipsnyje,
dél
kai
ku iy
au o és
nuos a y
is
dél o
no ééiau
pa eiké i
po a
diskusiniy
pas abu.
1.0.
Ne
ienoje
s aipsnio
ie oje
eiskiama
min is,
kad
a p
p edika y inémis
kaip
+
DF
kons ukcijomis
eigkiamy
g ama iniy
unkcijy
nesa
g iez y
iby.
Toki
pozi i j
j
g ama ines
unkcijas
kaip
,laipsniskas“
ka ego ijas
a si
pa i ina
i
empi inio
y imo
ak ai,
s aipsnio
pabaigoje
au o és
pa eikiami
miné y
hie a chijy
pa idalu.
Su
okia
eo ine
nuos a a
dél
g ama iniy
ka ego ijy
pobidzio
sunku
be
iSlygy
su ik i.
Pi miausia
pas ebé ina,
kad
mokslinio
ka ego iza imo
ibos
b eZiamos
iena eiksmiskai,
ad
i
g ama iniy
ka ego ijy
(Siuoka
—
g ama iniy
unkcijy)
ibos
y a
g ieZ ai
apib éZ os
i
nepainio inos
su empi iskai
nus a omais
jy
aiSkos
ak ais.
Pas a ieji
i8
dalies
a spindi
j ai ius
ling is inio
koda imo
ne olygumus,
be
i8
dalies
y a
lemiami
i
subjek y iy
y éjo
sp endimu.
Siuos
dalykus
i§
eilés
i
ap a kime.
1.1.
Miné us
ling is inio
koda imo
ne olygumus,
bend ai
paémus,
lemia
ak as,
kad
ibo u kiekiu
ling is inés
aiskos
p iemoniy
kalboje
gali
bi i
ei8kiamas
i
126
Pas abos
esmés
ne ibo as
kiekis
eikSmiu,
a p
ju
i
g ama iniy.
Konk e¢iai
ap a iamu
a eju
eiké u
kalbé i
apie
i ai iomis
g ama inémis
unkcijomis
galimu
ap ép i
kalbiniu
eikSmiy
zymejima
ibo u
kiekiu
mo osin aksiniy
p iemoniy.
Kalbos
kon encija
a spindin¢iais
p o o ipiniais
a ejais,
ku ie
gali
bi i
nus a omi
i
empi iskai,
a ski os
g ama ines
unkcijos
eiskiamos
joms
biidingomis
mo osin aksinémis
p iemonémis.
Siais
p o o ipiniais
a ejais
i
emiamasi
apib éZian
g ama ines
unkcijas.
Taciau
i
mo y uo as
apib ezimas
y a
ap io inio
pobidzio.
Be
g ieZ ai
ski iamy
g ama iniy
ka ego iju
nejmanoma
jokia
ling is iné
analizé.
Kalboje
ne e ai
pasi aikan i
ku ios
no s
sudeé inés
s uk u os
al e na y ios
analizés
(i
al e na y aus
in e p e a imo)
galimybe
ik
pa i ina
egzis uojan
g ama iniy
ka ego ijy
ibas.
I§
ling is inés
p ak ikos
Zinome
i
apie
adinamuosius
,, a pinius
a ejus“,
kai
g ama inés
unkcijos
eiskiamos
joms
nebudingomis
mo osin aksinémis
p iemonémis.
Daznai
ne gi
okie
nes anda inés
aiskos
a ejai
empi iniy
y imy
keliu
is ikiuojami
p o o ipiskumo
skalése,
suda omos
j ai ios
hie a chijos,
be
okiu
bidu
euZ¢iuopiami
adinamieji
p o o ipo
e ek ai
(jy
apa inimo
su
loginés
ka ego ijos
s uk i a
k i ika
Z .
Lako
1987:
136-152),
ku ie
su
ski iamomis
g ama iniy
ka ego ijy
ibomis
iesiogiai
nesie ini.
1.2.
P o o ipiniai
g ama iniy
unkciju
aiskos
a ejai
s a biis
ne
ik
dél
o,
kad
mo y uoja
siy
ka ego ijy
apib éz is
i
aip
ne iesiogiai
alkina
ling is inei
sudé inés
kalbinés
s uk i os
—
sakinio
—
analizei,
be
ienu
a
ki u
g ama inés
aiskos
p o o ipu
neabejo inai
emiamasi
seman iskai
in e p e uojan
a
sakinj,
.
y.
p iski ian
jam
konk e y
seman inj
u inj.
Kogni y inéje
g ama ikoje
sudé inés
kalbinés
s uk ii os
in e p e a imas
sup an amas
kaip
ienoks
a
ki oks
jos
koncep ualiza imas.
Konk eciau
kalban ,
sakiniu
pe eikiamo
seman inio
u inio
sup a imas
p iklauso
pi miausia
nuo
o
sakinio
s uk i os
koncep ualiza imo
budo.
Ku iuo
keliu
su okéjas
pasuka,
p iklauso
i
nuo
iSo iniu
(pi miausia
—
kon eks o),
i
nuo
idiniu
eiksniu.
Pas a ieji
sie ini
su
sakinj
suda an¢iy
s uk u iniy
iene y
seman inio
iSplé imo
bei
jy
kombina o ikos
(seman inés
in eg acijos)
galimybémis.
Bii en
Sie
su
idine
sakinio
s uk u a
sie ini
eiksniai
i
lemia
,neadek acia*
g ama iniy
unkcijy
aiska,
ku i,
jeigu
ampa
kon encionalizuo a,
a e ia
kelia
al e na y iam
o
sakinio
pe skai ymui.
Toliau
panag inékime
kai
ku iuos
Zymesnius
ne ipinés
g ama iniy
unkcijy
aiskos
a ejus
i
pabandykime
iz elg i
idines
okios
aiskos
p ieZas is.
1.2.1.
Kalban
apie
lais yjy
an iniy
p edika y y
i
aplinkybiy
unkcinj
sua éjima
a
,giminys e“
daZnai
minimos
j
iena
ku j
i§
sakiniu
pe eikiamos
si uacijos
daly i
o ien uo os
(angl.
pa icipan -o ien ed)
aplinkybés
(plg.
Hol oe ,
Tamulioniené
2005:
121-127
su
li e a u a),
ple:
127

Pas abos
(1)
Me gai é
linksma
bégiojo
po
kiemq.
(2)
Me gai é
linksmai
begiojo
po
kiemq.
Lygindami
Siuos
pa yzdzius
galime
eig i,
kad
pi majame
i8
ju
i
sakinio
subjek o
daik a a dj
me gai é
seman iskai
o ien uo a
an iné
p edikacija
(lais asis
an inis
p edika y as)
y a eiskiama
ipiskai
~
su
uo
daik a a dziu
skai¢iumi,
gimine
i
linksniu
de inama
biid a dzio
o ma
linksma.
O
an ajame
pa yzdyje
i8
esmés
o
pa ies
u inio
an iné
p edikacija
eigkiama
ne ipi8kai
—
p ie eiksmiu,
ku is
dél
inhe en iniy
mo osin aksiniy
sa ybiy
seman inés
sasajos
su
p o iliuojamos
si uacijos
daly iu
k yp ies
(ji
pap as ai
laikoma
okia
pa i
kaip
i
pi majame
pa yzdyje)
negali
ody i.
Kaip
Zinome,
biido
p ie eiksmiai
p o o ipiskai
modi ikuoja
pa i
eiksma.
Jeigu
pasiduosime
Sio
p o o ipo
suges ijai,
ai
an ajj
sakinj
nesunkiai
koncep ualizuosime
aip,
kad
p ie eiksmis
jame
pi miausia
(a
iSim inai)
odys
ik
eiksmo
a likimo
biida.
IS ies
nesunku
jsi aizduo i,
kad
jeigu
me gai é
bégiodama
y a
linksma,
ai
i
pa s
jos
bégiojimas
y a
linksmas,
.
y
ji
bégioja
linksmai.
Nesunku
pas ebé i,
kad
okiam
an inés
p edikacijos
ling is iniam
,pe koda imui“
seman inj
pama a
pakloja
p edikuojamos
sa ybés
me oniminis
pe kélimas:
subjek o
daik a a dZiui
bidinga
sa ybe
na i aliai
p iski iama
(i )
jo
e e en o
a liekamam
eiksmui.
Toks
me oniminis
,,daik a a dinés*
sa ybés
pe kélimas
eiksmazodziui,
egis,
p iklauso
i
nuo
pa ies
eiksmaZodzio
seman ikos,
pa yzdiiui,
su
kai
ku iais
eiksmazodiiais
a ojamas
p ie eiksmis
linksmai
skamba
i in
na i aliai,
plg.
Me gai é
linksmai
s akséjo
an
Saliga io.
Taigi,
kai
ku iuos
nejp as us
g ama iniy
unkeijy
aiskos
a ejus
galime
ai8kin i
i
pe
me onimija,
nelaikydami
ju
ling is inio
koda imo
(a
Zyméjimo)
anomalijomis.
Tokia
eo iné
nuos a a
juo
labiau
p iim ina,
jeigu
laikomés
pozi i io,
kad
lais uosius
an inius
p edika y us
kaip
i
aplinkybes
su
sakinio
eiksmazodziu
sieja
modi ika imo
san ykis.
Ap a o
me oniminio
pe kélimo
keliu
an ing sakinio
p edikacija
ei8kian is
eiksma%odzio
modi ika o ius
koncep ualiai
pe o ien uojamas
i§
ienos
g ama inés
unkcijos
j
ki a.
Koncep ualiyju
sai y kai ai
iksuo i
na i aliai
pasi enkamas
i
ki as
o maliosios
ai8kos
p o o ipas.
1.2.2.
Bene
glaudgiausiai
su
eiksmazodzio
eiSkiama
p edikacija
y a
susije
adinamieji
ezul a y ai.
Eidami
su
pe ek y iniais
eiksmazodiiais
jie
Zymi
eiksma
pa y usio
subjek o
a
objek o
bisena,
plg.
p i azia o
pilnas
kiemas;
p ipylé
s ikline
skliding.
Deja,
ezul a y inés
p edikacijos
aiska
bid a dziais
lie u iu
kalboje y a
e a.
Kad
Siai
unkcijai
miisy
kalboje
(p ieSingai
nei
la iy)
apibend in a
a i inkamy
p ie eiksmiy
a osena,
aip
pa
ne eiké y
s ebé is
ien
dél
jau
miné os
glaudzios
ezul a y inés
eik’més
sasajos
su
dinamiSkai
besi u uliojan io
eiksmo
eiga.
Kai
ku ie
okia
eiksme
egulia iau
a ojami
p ie eiksmiai
y a
ne
igije
g ama ine
128
Pas abos
eikslo
odiklio
unkcija
—
jie
odo,
kad
jy
modi ikuojamo
eiksmazodzio
eiksmas
a liekamas
iki
galo,
plg.
nusmaugé
negy ai,
nusi engé
plikai
i
.
.
(plg.
Hol oe ,
Tamulioniené
2005:
125,
8
iSnaSa).
Kadangi
s aipsnyje
ap a iamomis
kaip
+
DF
kons ukcijomis
ezul a y ai,
kaip
pas ebi
au o é,
y a
nezymimi,
oliau
apie
juos
nekalbésiu.
1.2.3.
Pe eikime
p ie
s aipsnyje
ap a iamai
kaip
+
DF
kons ukcijai
a imesniy
pa yzdziy.
Kalbama
kons ukcija
gali
bi i
eiSkiami
ne
ik
lais ieji
a
bi inieji
an iniai
p edika y ai,
be
i
lyginamosios
unkcijos
biido
aplinkybes.
In e p e acijos
pasi inkima
gali
lem i
ne
ik
iSo iniai
kon eks o
eiksniai,
kaip
ma ysime
éliau,
be
i
sakinio
idines
sanda os
dalykai,
plg.:
(3)
P ie
manes
jis
p iéjo
pasi empes
kaip
kade y
ko puso
aukle inis.
(4)
As
j ikejau,
kad
jusy
iipes is
mano
ais a
nebus
e o inis,
kad
jiis
nuosi dziai,
kaip
mokslininkas,
edamas
ekspe imen a o iaus
smalsumo,
pa e si e,
kaip
Zadéjo e,
mane
sa o
mediumu.
(Pa yzdys
adap uo as
is
Vaiciuly é-Semeéniené
2007:
95.)
Siuose
sakiniuose
g e a
ju
eiksmazodziyu
modi ika o iu
pasi empes
i
nuoSsi dZiai
einancios
kaip
+
DF
kons ukcijos
eikiau
bus
su okiamos
kaip
juos
ikslinan¢ios
lyginamosios
biido
aplinkybés,
nei
kaip
eiksmo
p ieZas i
pasakan ys
an iniai
p edika y ai.
Pas a oji
in e p e acija
jmanoma
ik,
jeigu
su okéjui
Zinoma,
kad
sakiniy
subjek ai
i$
iesy
y a
a i inkamai
mokslininkas
i
kade y
ko puso
auklé inis,
ki aip
sakan ,
jeigu
kalbamu
pa yzdziy
kaip
+
DF
kons ukcijoms
p iski iamas
ak y umo
pozymis.
Apie
ai,
kad
lyginamosios
unkcijos
kons ukcijoms
ak y umas
nebidingas,
bus
kalbama
oliau.
1.2.4.
Del
seman inio
iSplé imo
p ocesy
a
pacia
mo osin aksine
o ma
gali
b i i
imamos
eikS i
kelios
g ama inés
ka ego ijos.
Pa yzdzZiui,
ins umen iné
daik a a dZio
jnagininko
eikSmé
me a o os
keliu
nesunkiai
gali
bi i
iSple¢iama
j
budo
aplinkybe
a ba
es ik y inés
unkcijos
an inj
p edika y a.
Todél
nenuos abu,
kad
kelios
g ama ineés
unkcijos
kalboje
gali
u é i
a
pa¢ia
mo osin aksine
aiska,
plg.:
(S)
Be niukas
akmeniu
isdauzeé
langa.
(6)
Nelaimeélis
akmeniu
k i o
nuo
s ogo.
(7)
Vaikys éje
é as
a na o
pas
ukininkus
piemeniu.
Del
os
pacios
p ieZzas ies
a
pa i
g ama iné
unkcija
gali
bi i
eiSkiama
i ai iomis
mo osin aksinémis
p iemonémis,
plg.:
a na o
piemeniu,
kaip
piemuo,
uz
(pe )
piemeni,
129
Pas abos
ie oje
piemens.
Tad
a ba
i§
o
pa ies
seman inio
kamieno
kilusios
a ski os
g ama inés
unkcijos
ebe u i
a
pa ia
mo osin aksine
ai’ka,
a ba
i§
smulkesniy
g ama iniy
eikSmiy
kon e gencijos
biidu
susi o ma us
bend esnei
g ama inei
ka ego ijai,
Si
pa eldi
isa
inkinj
aiskos
p iemoniy.
Be
ku iuo
a eju
am
ik as
g ama iniy
unkcijy
aiskos
sink e izmas
a
j ai a imas
neliudija
aiskiy
iby
a p
ju
nebu imo,
nes
g ama inés
ka ego ijos
pi miausia
apib éziamos
seman iskai.
Zinoma,
dél
o,
kad
kelios
g ama inés
ka ego ijos
u i
bend a
seman inj
pama a,
a
dél
o,
kad
i§
ki os
g ama inés
ka ego ijos
pe im i
mo osin aksiniai
odikliai
salygoja
nepageidaujamas
implikacijas,
am
ik y
p ak inio
pobiidzio
keblumy
g ama ineéje
analizéje
gali
kil i.
Tuome
gali
ek i
p iim i
su a inj
sp endima.
1.2.4.1.
Analizuojan
konk eGius
pa yzdiius
ka ais
gali
ba i
sunku
nusp es i,
ku iai
ka ego ijai
-
bi inyjy
komplemen u
a
depik y y
—
p iski :
an inius
p edika y us.
Ma
abiem
a ejais
an inés
p edikacijos,
subka ego izuodamos
iena
ku j
p o iliuojamo
j ykio
daly i,
a lieka
es ik y ine
unkcija
pag indinés
p edikacijos
a z ilgiu,
plg.:
(8)
Meégs u
Ciu lionj
kaip
apy ojq.
(Pa yzdys
i8
Hol oe ,
Tamulioniené
2005:
133.)
(9)
Jis a yko
j
sos ine
kaip
pasiun inys.
(Pa yzdys
i
Amb azas,
ed.,
2006:
627.)
Sakinio
(9)
eiksmazodis
a yko,
egis,
nep iklauso
daik a a dinio
komplemen o
eikalaujan iems
pe cepcijos
a
unkciona imo
p edika ams
i
kons ukcija
kaip
Pasiun inys
Gia
galé y
bi i
laikoma
eiksmaZodj
modi ikuojanéiu
lais uoju
an iniu
p edika y u
—
depik y u.
Paméginkime
Sio
eiSkiama
an ine
p edikacija
igskleis i
pag indinei
p edikacijai
laiko
i
modalumo
a z ilgiu
subo dinuo u
jung ies
sakiniu,
plg.
Jis
a yko
j
sos ine
biidamas
pasiun inys.
Be
okia
s anda iné
an inés
p edikaci-
jos
eksplikacija
nepe eikia
iso
(9)
sakiniu
pasakomo
u inio.
A odo,
kad
ku
kas
ikslesné
bii y
Si:
Jis a yko
j
sos ing
a nau i
( .
y.
unkcionuo i!)
pasiun iniu.
Pas a oji
eksplikacija
odo,
kad
(9)
sakinio
eiksmaZodj
y a
ikslinga
in e p e uo i
kaip
kompleksinj
p edika a,
ku io
sudé ine
dalj
suda o
implikuojamas
unkciona imo
eiksmazodis.
Taip
analizuodami
Sio
sakinio
eiSkiama
p edikacija,
u ime
p ipazin i,
kad
kons ukcija
kaip
pasiun inys
jame
y a
eiksmazodzio
a yko
komplemen as
(bi inasis
an inis
p edika y as).
Be
o,
lyginan
aukS iau
pa eik us
sakinius,
j
akis
k in a
da
ienas
jy
seman inés
s uk i os
ski umas.
Sakinyje
(8)
a z ilgi,
ku iuo
ibojama
pag indiné
p edikacija
( ei8kiama
eiksmazodZiu
mégs u),
pasakan is
depik y as
kaip
apy ojq
ipi8kai
nu odo
a
indi ido
subka ego ija,
ku i
laikoma
jo
130
Pas abos
sa as imi:
Ciu lionis
—
apy ojas
(dailininkas)
i
Ciu lionis
—
kompozi o ius
(muzikas)
y a
d i
Sio
asmens
apa ybe
apib ézian¢ios
p o esinés
ka ego ijos.
Dél
o
es ik y ini
depik y o
pobidj
jmanoma
pab é2Z i
i
a i inkamomis
leksinémis
p iemonémis,
plg.
Megs u
Ciu lioni,
be
ik
kaip
apy ojq.
G ei iausiai
dél
o,
kad
(9)
sakinyje
kaip
kons ukcijos
daik a a dziu
pasiun inys
indi idui
(jis)
p iski iama
p o esiné
ka ego ija
nelaikoma
jo
apa ybés
dalimi,
panaSiomis
leksinémis
p iemonémis
es ik y inio
kons ukcijos
pobidzio
cia
pab éZ i
negalime
(ben
jau
neisk eipdami
sakinio
u inio):
plg.
?
Jis
j
sos ine
a yko,
be
ik
kaip
pasiun inys.
Toks
es as
lais uju
i
bii inyjy
an iniy
p edika y y
sky imo
p ak ikai
gali
p a e s i.
1.2.4.2.
Kai
es ik y ine
unkcija
pe
ieno
i§
ak an y
subka ego iza ima
a liekan i
kaip
+
DF
kons ukcija
p iski ia
am
ak an ui
nebidinga
ka ego ija,
ai
gali
bii i
sunku
nusp es i,
ku iai
g ama inei
unkcijai
—-
depik y ui
a
lyginamajai
budo
aplinkybei
—
y a
a imesné
kons ukcijos
eiskiama
an iné
p edikacija,
plg.:
(10)
Va nalesy
saknis
galima
algy i
Zalias
kaip
salo as.
Jauni
lapai
i gi
a ojami
kaip
da zo e.
(Pa yzdys
adap uo as
i§
Vai iuly é-Seméniené
2007:
95.)
Va naleSas
a o i
mais ui
né a
jp as a,
odél
pe
an ine
p edikacija
p iski iamos
p ie
mais iniy
—salo y
a
da zo iy
—
ka ego ijyu
Sio
augalo
dalys
okiomis
i§
esmes
ne ampa.
Siu
sakiniy
kon eks e
kalbamos
ka ego ijos
dél
sa o
,,
ne ik o iskumo*“
unkciskai
labai
p ia eja
p ie
lyginimo
s anda o
unkcija
lyginamosiose
kons ukcijose
a liekan¢iu
daik a a dziu,
ku iy
eiSkiamai
p edikacijai
ak y umas
aip
pa
nebiidingas
(plg.
Va nalésy
saknis
galima
algy i
Zalias
kaip
salo as
/
ie oje
salo y
i
Va nalésy
Saknis
galima
algy i
Zalias
kaip
/
a si
salo as).
Nepaisan
okio
pa ojingo
p ia éjimo
p ie
lyginamosios
unkcijos
aplinkybiy,
kaip
+
DF
kons ukcijy
es ik y inis
pobidis
kalbamuose
sakiniuose
da
gali
bi i
a paZis amas
i
jos
pag is ai
gali
bi i
laikomos
depik y ais.
I
ai
imanoma
ik
aiSkiai
su okian
Sios
g ama inés
unkcijos
ibas
(C .
y.
seman ine
apib é2 j).
1.2.5.
Taigi
in e p e uojan
sakinj
su
ne ipine
mo osin aksine
aiska,
ku ia
y a
nuléme
i ai iis
seman inio
iSplé imo
p ocesai
a
kai
enka
ink is
iena
i§
ip as u
jo
koncep ualizaciju,
nei$si e ciama
be
p o o ipais
g indZiamu,
be
aiskias
ibas
u inciy
g ama iniy
ka ego iju.
Jeigu
Sios
ka ego ijos
,laipsniSkai“
pe ei u
iena
j
ki a,
.
y.
ne u é y
aiskiy
ibu,
kaip
ne a
odo
empi iniai
y imai,
ai
joks
ling is inés
s uk i os
koncep ualiza imo
a
jos
analizés
da bas
nebii u
imanomas.
[S ies
okiu
y imy
ezul a ai
e odo
bend as
ling is inio
koda imo
endencijas.
1.3.
Pagaliau
placiau
no é usi
pakomen uo i
iena
biidinga
a eji,
kai
g ama inés
131
Pas abos
be gas
s y uoklis
i
pan.
(plg.
Labu is
2002:
331-332),
a ba
daik a a dziy
samplaikos
é as
mo ina
, é ai',
y ai
mo e ys
,zmonés',
ankos
kojos
,galiinés‘
i
pan.
(plg.
Amb azas,
ed.,
2006:
557), ku ie
eikiau
p iski ini
Zodziy
da ybos
s e ai.
T adici$kai
Vaka u
ling is ikoje
ski iami
glaudziosios
i
lais osios
apozicijos
a ejai
lie u iy
au o iy
neap a iami.
Pap as ai
lais ajai
apozicijai
p iski iamas
seman iniu
bei
in onaciniu
sa a ankiskumu
pasizymin is
p iedélis
lie u iy
kalbininkus
iki
Siol
edomino
sky ybos
poiZiii iu.
Teigian ,
kad
,p iedelis
i
jo
pazymimasis
Zodis
abu
y a
daik a a dziai,
Zymin ys
a
pa j
ealios
ik o és
daik a
a
ei8kinj*
(Balke icius
1963:
177),
apy ik iai
uzZ¢iuopiamas
miné asis
esminis
apozicijos
poZymis
—
jos
démenu
ko e e en iskumas,
be
neski ian
démesio
y
démeny
e e encijos
speci ikai
da oma
pe nelyg
pla i
i8 ada
dél
ju
sin aksinio
lygia e iskumo,
esa
p iedélis,
lygiai
kaip
i
jo
pazymimasis
Zodis,
galjs
sakinyje
a s o i
isa
daik a a dinj
junginj
(plg.
Balke i ius
1963:
176; Mo kiinas,
pa .,
1999:
500).
Tuo
a pu
oks
eiginys,
kaip
éliau
ma ysime,
be
iSlygy
galioja
ik
ais
lais osios
apozicijos
a ejais,
kai
abu
jos
demenys
u i
speci ine
e e encija.
Visuose
lie u iy
kalbos
g ama ikos
ap aSuose
po
daik a a dzio
einancios
kaip
+
DF
kons ukcijos
laikomos
p iedéliais.
No s ne
ieno
lie u iy
au o iaus
(be
miné y
Zukauskai és
i
Balke i iaus,
da
plg.
Si au as,
G enda
1988:
104)
seniai
y a
pas ebé as
okiy
,,p iedéliy*
unkcinis
a imumas
aplinkybéms,
aciau
nesi yZ a
ju
apibidin i
an inés
p edikacijos
e minais.
Tuo
a pu,
kaip
éliau
ma ysime,
kiek
iSsamesne
p iedéliy
sin aksés
analize
odo,
kad
lais aisiais
an iniais
p edika y ais
pag is ai
galé y
bi i
laikomi
i
kai
ku ie
,, ik ieji*
( .
y.
be
kaip)
p iedéliai.
To,
kas
pasaky a,
pakanka
i8 adai,
kad
lie u iy
kalbo y oje
isi i inusi
p iedélio
samp a a
né a
adek a i
Siu
pas aby
analizes
uzda iniams:
né a
pakankamai
apib é2 i
nei
Sios
g ama inés
ka ego ijos
a s o y
sin aksinis
angas,
nei
ju
ei8kiamos
p edikacijos
o ien acija
bei
ap ép is.
Todél
oliau
ai,
kas
adici8kai
adinama
pazZymimuoju
p iedelio
i
daik a a dzio
junginiu,
meginsiu
pa eik i
i
analizuo i
kaip
daik a a dine
apozicija,
emdamasis
aka ie igka
%io
e mino
samp a a.
Ku
eikia
a osiu
i
adicinj
p iedélio
e mina.
2.2.
Daik a a dine
apozicija,
kaip
sin aksine
ka ego ija,
apib ézian is
iSo inis
pozymis
—jos
démeny
ko e e en iskumas.
Ki aip
a ian ,
abu
apozicijos
daik a a dziai
( iksliau
—
daik a a dinés
azés)
Zymi
a
pa j
esinj,
no s
daznai
ji
nu odydami
ski ingais
bidais
(ski iasi
e e encijos
pobiidis)
(plg.
Taylo
2002:
235).
T adiciSkai
apozicija
ski iama
j
glaudziaja
(a ba
es ik y ine)
i
lais aja
(a ba
ne es ik y ine)
(plg.
Bu on-Robe s
1975:
391).
Glaudziosios
apozicijos
démenys
suda o
in onacinj
iene a
(plg.
poe as
Mai onis,
kaimynas
ba siu ys),
0
lais osios
apozicijos
demenys
pasizymi
in onaciniu,
o
daZnai
i
seman iniu
sa a anki8kumu
(plg.
Valdas
Adamkus,
138

Pas abos
Lie u os
Respublikos
P eziden as;
Lie u os
Respublikos
himno
au o ius,
Vincas
Kudi ka;
Pu inas,
poe as)
(plg.
Van
Langendonck
2007:
126).
2.2.1.
P o o ipine
glaudZiaja
apozicija
suda o
ik inis
daik a a dis
i jj
subka ego izuojan is
bend inis
daik a a dis,
ku is
pap as ai
eina
p ieS
a
ik inj
daik a a di,
plg.:
(11)
Kalbininkas
Kazimie as
Biga
gimé
1879
me ais.
Kad
daik a a diné
apozicija
Siame
pa yzdyje suda o
iena
in onacinj
iene a,
odo
pab éa inai
(su
loginiu
ki éiu)
iS a iamas
an asis
jos
sandas,
plg.
Kalbininkas
Kazimie as
Biiga
gimé
1879
me ais.
Re e encijos
a z ilgiu
Sios
apozicijos
demenys
y a
aiskiai
nelygia e ¢iai.
Kaip
Zinome,
ik
ik inis
a das y a
inhe en iskai
apib éz a,
ad
i
speci inés
e e encijos,
daik a a diné
azé.
Todél
jis
be
nuos olio
gali
a s o i
isa
apozicinj
junginj,
plg.
Kazimie as
Biiga
gimé
1879
me ais.
Tuo
a pu
bend inio
daik a a dzio
apib éz umas
i
e e encijos
pobidis
Sioje
apozicijoje
né a
oksai
aiskus.
Jis
(p iesingai
nei
ka ais
eigiama)
isa
apozicinj
junginj
gali
pakeis i
ik
ypa ingomis
kon eks o
aplinkybémis,
kai
y a
aisku,
apie
ku j
kalbininka
kalbama.
Taigi
maZy
maiiausiai
jo
e e encija
né a
speci iné.
Ling is inéje
li e a ii oje
apie
okiy
bend iniy
apozi y y
apib éZ uma
kalbama
emian is
a ikelinémis
kalbomis,
ku iose
jie
daZnai
a ojami
su
Zymimuoju
a ikeliu,
plg.
angl.
he singe
Robeson,
he
lawye
W igh ,
be
aip
pa
i
singe
Robeson,
lawye
W igh .
Ta¢iau
Zymimojo
a ikelio
a ojimas
a ikelinéje
kalboje
ne
isada y a
susijes
su
jo
de e minuojamos
daik a a dinés
azés
e e en o unikalios
iden i ikacijos
p esupozicija,
plg.
he
co e
o
an
apple
=
an
apple
co e.
Vienas
i8
glaudziosios
apozicijos
démeny
(p o o ipiniu
a eju
—
bend inis
daik a a dis)
isada
nu odo
ki o
démens
( ik inio
daik a a dzio)
e e en o
ka ego ija
(p o esinés,
socialinés
a
ki os
p iklausomybés
klase),
.
y.
ji
subka ego izuoja.
Galé ume
eig i,
kad
jo
e e en as
y a
ins ancijuojamas
ne
ik o éje,
o
ipologinéje
e d éje®.
Tad
adicinj
p iedélj a i inkan is
glaudZiosios
apozicijos
daik a a dis
ne u i
speci inés
e e encijos,
be
am
ik a
p asme
y a
apib éz as.
Tokj
jo
apib éz uma
galime
adin i
moon.
Zymimojo
a ikelio
eikiamos
apib éz umo
desk ipcijos
u inj
aukS¢iau
pa eik uose
anglu
kalbos
pa yzdZiuose
i
suda o
ik inio
daik a a dZio
e e en o
ka ego inés
p iklausomybes
p esupozicija.
5
Pi masis
ski uma
a p
adinamojo
a ibu inio
i
e e en inio
apib éz umo
desk ipci-
jos
a ojimo
pas ebéjo
Donnellanas
(1966).
Ling is inéje
li e a i oje
plagiai
disku-
uo as jo
pa yzdys
Smi h’s
mu de e
is
insane:
$io
sakinio
d ejopa
in e p e acija
kaip
uk
i
emiasi
galimybe
jo
subjek o
daik a a dinés
azes
e e en a
in e p e uo i
kaip
(Smi ho
Zudiko)
ipa
a ba
kaip
o
ipo
ins anciaciya
(konk e y
asmenj).
139
Pas abos
2.2.2.
Kad
démeny
speci inés
s.
nespeci inés
e e encijos
dispozicija
y a
glaudziaja
apozicija
cha ak e izuojan is
ibojimas,
odo
i
ak as,
jog
okia
apozicija
ne ole uoja
d iejy
apib éz y
speci inés
e e encijos
daik a a diniy
aziu,
plg.:
(12)
Adomo
Micke iciaus,
Zymiausiojo
lenky
oman izmo
dainiaus,
ki yba
s ip iai
eiké
i
lie u iy
de yniolik ojo
amziaus
poe us.
(13)
?Zymiausiojo
lenky
oman izmo
dainiaus
Adomo
Micke iciaus
ka yba
s ip iai
eiké
i
lie u iy
de yniolik ojo
amziaus
poe us.
Siu
pa yzdziy
daik a a dinés
azés
Zymiausiasis
lenky
oman izmo
dainius
e e en o
unikalumas
implikuojamas
i§
miisy
Ziniy
apie
de yniolik ojo
amziaus
li e a ii a
i
o maliai
Zymimas
aukS¢iausiojo
laipsnio
apib éZiamaja
( adici:
ai
—
i a dziuo ine)
biid a dzio
o ma®.
Ma ome,
kad
$i
apib éz a
daik a a diné
azé
ka u
su
ko e e en isku
ik iniu
a du
gali
ei i
ik
kaip
lais osios
apozicijos
démuo.
Glaudziosios
apozicijos
p iedélinio
daik a a dzio
e e encija
gali
bi i
siau inama
ne
adikaliai,
pa yzdziui,
modi ikuojan
ji
sa ybiniu
i a dziu,
a iau kol
o
daik a a dzio
e e en as
né a
unikaliai
iden i ikuojamas
(speci inis),
ol
kalbama
apozicija
imanoma,
plg.:
(14)
A skubéjo
klé in
i
mano
moky ojas
S azdas
su pe sigandusiu
Papie iu.
(pa yzdys
iS
Labu is
2002:
328-329).
No s
sa ybiniai
j a dziai
daZnai
adinami
apib éZ os
daik a a dinés
azés
de e minan ais,
be
lie u iy
kalboje
su
apib eZ umo
desk ipcija
jie
gali
bi i
siejami
ik
esan
palankioms
kon eks o
a
epis eminémis
aplinkybémis,
kai
daik a a dinés
azés
e e en o
unikalumas
su okiamas
be
iSlygu
(plg.
Hol oe ,
Tamulioniene
2006:
24).
Pa yzdiiui,
né a
ga an ijy,
kad
ek a y inio
sakinio
S azdas
y a
mano
moky ojas
p edika inés
daik a a dinés
azés
e e en as
y a
unikaliai
iden i ikuojamas
indi idas,
.
y.
ienin elis
mano
moky ojas,
nes
a
galiu
u é i
i
daugiau
moky oju.
Todél
e e encijos
a z ilgiu
p incipinio
ski umo
a p
%io
ek a y inio
sakinio
i
ask ip y inio
jo
a i ikmens
S azdas
y a
moky ojas,
ku is
daznai
pab ezZiamas
(plg.
Hol oe ,
Cizik-P okaSe a
2005:
79),
egis,
né a.
Ki a
e us,
sakinyje
Mano
moky ojas
y a
S azdas
subjek o
pozicijoje
a sidi usios
o
pa ios
daik a a dinés
azés
e e en as
isada
bus
su okiamas
kaip
ienin elis
mane
mokan is
indi idas.
©
Apie
aukS esniojo
i
aukS iausiojo
laipsnio
bid a dZiy
mo emu
eik3mes
indélj
o muojan
modi ikuo os
daik a a dinés
azes
apib éZ uma
Z .
Mikulskas
(2006:
48-49).
140
Pas abos
Kai
sa ybinio
i a dzio
modi ikuojamos
daik a a dinés
azés
unikali
e e encija
implikuojama
is
a i inkamo
idealizuo o
kogni y inio
modelio
(ICM),
uome
oks
posesy inis
junginys
negali
ei i
glaudzioje
apozicijoje
su
ik iniu
daik a a dziu,
plg.:
(15)
Mano
y as
mégs a
bul inius
blynus.
(16)
(Mano)
An anas
mégs a
bul inius
blynus.
(17)
?Mano
y as
An anas
mégs a
bul inius
blynus.
Sakinys
(17)
skamba
keis ai,
nes
mums
jp as as
szimos,
ku
mo e is
e u i
iena
y a,
ICM
emia
speci ine
azés
mano
y as
e e encija.
2.2.3.
Kadangi
glaudziosios
apozicijos
p iedélinio
daik a a dzio
apib éZ umas
né a
ieno
lygmenssujo
pa ne io
apib éZ umu,
ai
okio
daik a a diniojunginio
asime ija
y a
aki aizdi
i
g ama iskai
eik’minga.
Si
asime ija
ska ina
pabandy i
kalbamus
apozicinius
junginius
ap aSan
neiski i
ju
i
ki y
modi ika imo
i
komplemen a imo
ySiais
g indzZiamy
daik a a diniy
junginiy.
T ans o macinés
gene a y inés
g ama ikos
a s o y
(plg.
Bu on-Robe s
1975:
397-405)
mégin a
glaudziasias
apozicijas
ap agy i
kaip
modi ika imo
a ejus,
p iedélio,
kaip
modi ika o iaus,
s a usa
g indzian
jo
de i acija
i$
p esuponuojamo
es ik y inio
san ykinio
sakinio
(plg.
Kalbininkas
Kazimie as
Buga
gimé
1879
me ais
<
Kazimie as
Biga,
ku is
bu o
kalbininkas,
gime
1879
me ais).
Kad
glaudziosios
apozicijos
a ejai
pag is ai
gali
bi i
laikomi
modi ikaciniais
jungi
ais,
odo
i
aki aizdus
jy
endocen ikumas
—
ienas,
pap as ai
speci inés
e e encijos
apozicinio
junginio
daik a a dis
sin aksiskai
gali
a s o au i
isam
junginiui.
Pa yzdziui,
nag inéjamame
pa yzdyje
oksai
y a
apozicijos
kalbininkas
Kazimie as
Biga
ik inis
a das
—
jis
iena eik3mi8kai
i
y a
pag indinis
daik a a dinio
junginio
démuo
(angl.
head).
O
pi masis
apozi y as
(kalbininkas),
kaip
jau
bu o
miné a,
sakinyje
gali
a s o i
isa
junginj
ik
ypa ingomis
kon eks o
aplinkybemis,
kai
ana o os
sai ais
jis
susiejamas
su*Kazimie o
Bigos
asmeniu,
.
y.
kai
aiSku,
apie
ku j
kalbininka
kalbama.
GlaudZiosios
apozicijos
endocen inis
pobiidis
leidzia
da
aiSkiau
ma y i
jos
démeny
san ykio
adinamaja
S
/
P
(sa a ankiskas
/
p iklausomas)
asime ija,
ku i
biidinga
i
modi ika imo
ySiu
siejamiems
junginiams.
Sudé iniy
s uk i y
suda yma
g indZian i
S/
P
asime ija
cia
pi miausia
sup as ina
kaip
démeny
san ykinis
koncep ualusis
sa a ankiskumas
a
p iklausomumas.
Modi ika imo
a eju
iena
i§
am
ik a
san ykj
p o iliuojanéio
( ad
koncep ualiai
p iklausomo)
démens
subs uk i y
seman iskai
pa ikslina
(elabo uoja)
ki as,
koncep ualiai
sa a ankiskas
(i
pap as ai
seman iSkai
u iningesnis)
démuo.
Abu
kalbamos
apozicijos
démenys
—
daik a a dziai
—
pap as ai
Zymi
daik a,
ne
141
Pas abos
san ykj
(i8sky us
giminys és
a
am
ik y
socialiniy
aidmeny
pa adinimus
bei
kai
ku iuos
ki us
a ejus),
a iau
jy
eiSkiamos
ka ego ijos
es i
ne
ieno
lygmens
i
pagal
abs ak uma,
i
pagal
kogni y inj
iSkiluma
(apie
iju
lygmeny
kogni y ines
ka ego ijas
Z .
Unge e ,
Schmid
1996:
60-113).
P o o ipinés
glaudziosios
apozicijos
a eju
ik inis
a das
(Kazimie as
Biga)
be
nuo odos
j
konk e y
indi ida
sa o
o ma
ka u
pasako
i
o
indi ido
bazine
( idu iniojo
lygmens)
ka ego ija
(zmocus,
y as).
Pag is ai
galime
many i,
kad
ki as
apozicijos
na ys
(p iedélis),
nu odydamas
Zemesne
nei
bazine
indi ido
ka ego ija
(pa yzdziui,
jo
p o esija)
seman i3kai
ja
pa ikslina,
panagiai
kaip
i
daik a a dis
py agas
pa ikslina
ik
schemiSkai
biid a dzio
skanus
implikuojama
ka ego ija
mais as
p o o ipiniame
modi ikaciniame
junginyje
skanus
py agas.
Siuo
( ibo u)
aspek u
ik inis
a das y a
koncep ualiai
p iklausomas
nuo
ji
seman iskai
pa ikslinan¢io
(papildan io)
bend inio
daik a a dzio.
Be
jeigu
pi miausia
paisysime
pag indinés,
deik inés,
ik inio
a do
unkcijos,
.
y.
jo
nuo odos
j
konk e y
indi ida,
ai
koncep ualiai
p iklausomu
demeniu,
eikalingu
jo
zymimo
esinio
e e encija
pa ikslinanéio
( ak iskai
-
apib éZianéio)
papildymo,
galime
laiky i
o
indi ido
subka ego ija
(ka siinxas)
pasakan j
p iedelj.
Be
okio
papildymo,
kaip
ma eme,
ienas
p iedélio
daik a a dis
ak ualiojoje
disku so
e d éje
negali
unkcionuo i.
Komplemen inj
inhe en i3kai
apib éz o
daik a a dinés
apozicijos
démens
pobiidi
ge ai
pa odo
okie
pa yzdiiai,
kaip:
(18)
Fak as,
kad
Zemé
y a
ploks ia,
isiems
y a
aki aizdus.
(19)
Min is,
kad
jis
galéjo
ai
pada y i,
y a
nepakeliama.
Cia
daik a a dziai
ak as
i
min is
dél
pe nelyg
bend os
(ka ego inés)
sa o
eikimés
pa ys
ieni,
be
sa o
papildymy
(kad
Zeme
y a
ploks ia
i
kad
jis
galéjo
ai
pada y i
),
sakiniy
subjek ais
negalé y
ei i,
plg.:
(20)
?Fak as
isiems
y a
aki aizdus.
(21)
?Min is
y a
nepakeliama.
Sie
apoziciniai
komplemen ai
y a
speci inés
e e encijos:
jie,
kaip
i8 isy
( ini iniy)
sakiniy
nominalizacjos,
i8
jy y a
pa eldéje
sa o
apib éz uma
(unikalios
si uacijos
p esupozicija)
i
dél
o
laiky ini
pilna e émis
daik a a dinémis
azémis
(Langacke
1991:
34-35;
148-149).
S uk i iniu
a é ilgiu
apozicija,
ku ios
iena
demeni
suda o
p opozicinés
kilmés
nominalizacija,
palyginama
su
p o o ipiniu
glaudziosios
apozicijos,
ku ios
iena
démenj
suda o
ik inis
daik a a dis,
a eju
(Hey ae
2003:
213-221).
S uk i inés glaudziosios
apozicijos
sa ybes
pas a uoju
me u
ne gi
laikomos
ik inio
daik a a dzio
apib éz ies
k i e ijumi
(Van
Langendonck
2007:
125-
142
Pas abos
143). Taigi
apibiidindami
glaudziosios
apozicijos
démeny
sin aksinius
ySius
galime
iSsi e s i
ip as ineémis
komplemen a imo
i
modi ika imo
sa okomis.
Ko e e en isko
démens
ka ego inés
p iklausomybés
p esupozicija
eiskian is
okios
apozicijos
p iedélis
pa s
eikalingas
jo
e e en a
apib ézian¢io
komplemen o
—
speci inés
e e encijos
daik a a dzio’.
Pas a asis
pagal
sin aksinj
a s o a ima
laiky inas
pag indiniu
apozicinio
junginio
démeniu,
o
p iedélis
—
jo
modi ika o iumi®.
2.2.4.
Ap a damas
glaudziosios
apozicijos
démeny
e e encijos
asime ini
pobiidi
i
os
asime ijos
nulem us
jy
a pusa io
sin aksinius
ySius,
émiausi
p o o ipiniu
modeliu,
kai
p ie§
ik inj
apozicijos
daik a a dj
eina
ji
subka ego izuojan is
bend inis
daik a a dis.
Tokiy
jp as y
apozicijy
a ojimo
disku se
unkciné
mo y acija
pap as ai
né a
labai
ySki,
i
jas pag is ai
galé ume
adin i
nezyme aisiais
glaudiiosios
apozicijos
a ejais.
[ ies
galima
bii y
many i,
kad
ik inis
a das
daznu
a eju
pa s ienas
gali
uZ ik in i
sa o
e e en o
unikaly
iden i ika ima
disku se
i
odeél
ne eikalingas
olesnio
e e encijos
ikslinimo.
Tai,
kad
p o o ipiniy
glaudziyju
apozicijy
bend iniai
démenys
specialaus
komunikacinio
k ii io
ne u i,
ikonigkai
a liepia
ak as,
kad
junginyje
jie
ne u i
i
loginio
ki éio
—
pab eziamaja
in onacija
pap as ai
iS a iamas
ik
ik inis
demuo,
plg.:
(22)
Daba
kalbés
poe as
Aidas
Ma éénas.
7
Naudodami
ip as us
kogni y inés
g ama ikos
eo inius
kons uk us,
subka ego izuo-
Jan j
glaudziosios
apozicijos
p iedélj
galime
apib éz i
i
g ieZéiau,
kaip
san ykines
p igim ies
apozi y a,
ku iam
bidinga
am
ik a
alen iné
s uk i a.
Jo
p o iliuojamo
san ykio
ibo%enkli
suda o
ipologinéje
ka ego ijy
e d éje
ins ancijuo as
e e en-
as,
o
ajek o iu
-
ik
abs akéiai
su okiamas
ko e e en iskas
daik a a dis,
ku iam
y a
nus a y as
ienin elis
—
speci inés
e e encijos
-
seman inis
ibojimas.
Pas a aja
p iedélio
subs uk a a
seman iskai
i
pa ikslina
(elabo uoja)
jo
apozicijos
pa ne is
—
unikaliai
iden i ikuoyama
e e en a
zymin is
daik a a dis.
*Remian is
daugiausia
kalby,
ku iose
daik a a dines
azés
modi ika imas
imanomas
ik
pe
apozicija,
pa yzdiiais,
ipologinéje
li e a i oje
andame
bandymy
iena
i8
apozi y u
apibiidin i
kaip
sin aksi8kai
nein eg uo a
modi ika o iy.
Esq
oksai
,apozi-
cinis
modi ika o ius*
daik a a diniame
junginyje
a lieka
as
paéias
seman ines
unk-
cijas
kaip
i
n eg uo asis
jo
a i ikmuo
(plg.
Rijkho
2002:
22-23)
Taéiau
lie u iu
kalboje
aip
apibidin i
galé ume
neben
lais osios
apozicijos
démen}.
GlaudZioji
apo-
zicija,
kaip
ma éme,
leidzia
a p
jos
démeny
iz elg i
ienokj
a ki oky
koncep ualio-
sios
p iklausomybés
y8j,
ku is
pag indzia
i
sin aksine
jy
p iklausomybe
( .
y.
iena
e us,
modi ika imo,
ki a
e us,
komplemen a imo
san yki).
Tad
jeigu
sin aksinj
y8i
apib éziame
p iklausomybés
e minais,
,sin aksi8kai
nein eg uo as
modi ika o-
ius“
y a
con adic io
in
adjec o.
143

Pas abos
Pag is ai
galé ume
many i,
kad
okiy
kaip
(22)
pa yzdyje
apozicijy
p iedeliai
esminio
aidmens
nus a an
ik inio
a do
e e en a
ne aidina:
a si
pas o is
epi e ai,
nu odan ys
komunikacijos
ak o
daly iams
ip as a
a do
u é ojo
subka ego ija,
e e en o
iden i ika ima
jie
pada o
be eik
au oma igka.
Ta¢iau
kai
ku iais
a ejais
okio
p iedélio
aidmuo
nu odan
ik inio
a do
e e en o
ka ego ine
p iklausomybe
gali
bu i
eikSmingesnis,
ypaé
aS o
kalboje.
Ma
o
pa ies
ik inio
a do
u é ojy
gali
bi i
i
daugiau,
dél
o
pla esniam
ad esa y
(skai y ojy)
a ui
gali
bi i
neaigku,
ku is
asmuo
u imas
omenyje,
kai
kalboje
( eks e)
minimas
jo
a das,
plg.:
(23)
P a azia ome
ma ema iko
Kubiliaus
é iske.
(Pa yzdys
i
Labu is
2002:
329.)
Lie u oje
y a
daug
Kubiliaus
pa a dés
u é ojy,
i
a i inkamu
p iedéliu
nepa ikslinus
e e en o
p o esijos,
ad esa ui
(skai y ojui)
gali
bi i
neai8ku,
apie
ku j
Kubiliy
—
ma ema ika,
li e a a,
poli ika
a
k .
¢ia
kalbama
( aSoma).
2.2.5.
Glaudiiosios
apozicijos
p iedéliy
a ojimas
kalboje
gali
bi i
siejamas
su
ki ais
nei
e e en o
iden i ika imas
komunikacijos
ikslais.
Tokiy
p iedéliy
sakinyje
a liekama
unkcija
gali
bi i
a ima
es ik y inei
kaip
+ DF
depik y y
unkcijai,
kai
pe
Siy
ei8kiama
an ine
p edikacija
pag indiné
sakinio
p edikacija
siau inama
no ima
linkme,
plg.:
(24)
Daugumai
lie u iy
Mai onis,
kaip
kunigas,
y a
menkiau
pazjs amas
negu
Mai onis,
kaip
poe as.
(25)
Daugumai
lie u iy
kunigas
Mai onis
y a
menkiau
Ppazjs amas
negu
poe as
Mai onis.
(26)
Daugumai
lie u iy
Mai onis
kunigas
y a
menkiau
pazjs amas
negu
Mai onis
poe as.
Aki aizdu,
kad
(25)
i
(26)
sakiniy
glaudiiosios
apozicijos
p iedéliy
paski is
ne
paleng in i
a do
Mai onis
e e en o
iden i ika ima
—
jis
i
aip
isiems
zinomas.
P iedéliais
kunigas
i
poe as
a do
Mai onis
designa as
( .
y.
asmuo
kaip
am
ik as
kul i inis
enomenas)
siau inamas
i
o muojamas
pagal
komunikacijos
ikslus:
jais,
kaip
i
a i inkamais
depik y ais
(24)
sakinyje,
eigkiami
a Z ilgiai,
ku iais
galioja
pag indiné
sakinio
eiksmazodiiu
(y a
pazjs amas)
eiSkiama
p edikacija.
P iedéliy
unkcine
mo y acija
i
papildoma
komunikacinj
k ii j
Siuose
pa yzdziuose
padeda
a pazin i
i
a i k8¢ias
nei
jp as a
in onacinis
apozicijos
démeny
kon i as,
plg.:
poe as
Mai onis,
Mai onis
poe as.
Tokius
glaudZiosios
apozicijos
a ejus
pag is ai
144
Pas abos
galime
adin i
zymé aisiais
(zymé umo
e ek as
pasku iniame
pa yzdyje
da
ySkesnis
dél
pos pozicinés
p iedélio
padé ies).
2.2.6.
Regiau
glaudziaja
apozicija
suda o
du
bend iniai
daik a a dziai.
Daéznai
li-
e a ii oje
pas ebima,
esa
ne
isada
ai’ku,
ku is
okios
apozicijos
démuo
y a
pag in-
dinis
(pazymimasis),
o
ku is
jj
modi ikuojan is
(pazymin is).
Bend ai
iman
okiems
ne ipiniams
glaudziosios
apozicijos
a ejams
galioja
as
pa s
speci inés
s.
nespeci-
inés
e e encijos
démeny
dispozicijos
eikala imas.
Unikaliai
iden i ikuojamo
e e-
en o
designan as
sakinyje
a s o auja
isam
apoziciniam
junginiui
i
ampa
pag in-
diniu
jo
démeniu.
Ne e ai kaip
o malus
pag indinio
démens
ski iamasis
b uoZas
nu odoma
pi moji
jo
ie a
apozicijoje,
ku i
in ui y iai
leidzia
sp es i,
apie
ka
i8
iesy
sakinyje
kalbama,
plg.
mano
kaimynas
gydy ojas,
angl.
my
neighbou
he
doc o .
I8 ies
speci ine
e e encija
okiuose
junginiuose
pap as ai
( .
y.
nezymé aisiais
a ejais)
u i
pi moji
daik a a dineé
azé
—
ji i
y a
pag indinis
apozicijos
démuo,
o
an osios
azés
apib éZ umas
(no s
angliskame
pa yzdyje
i
Zzymimas
eksplici i’kai
—
a ike-
liu)
é a
ipologinis.
Ki aip
a ian ,
glaudziosios
apozicijos
suda ymo
logika
pa eik-
ame
pa yzdyje
emiasi
jp as a
p esupozicija,
ku ia
pe eikia
ask ip y inis
sakinys
Mano
kaimynas
y a
gydy ojas,
one
ek a y inis sakinys Tas
gydy ojas
y a
mano
kaimy-
nas.
Kai
p ieS
akis
u ime
isa
sakinj,
juo
leng iau
pasaky i,
ku io
apozicijos
démens
designa as y a
p opozicijos
aikinys,
plg.:
(27)
Uz
duk e s
gal os
i
é as
Zemai is
da ési
aukS aidiui
neaiSkus.
(Pa yzdys
iS
Labu is
2002:
331.)
Juk
aisku,
kad
Sio
sakinio
eiginys
y a apie
é a,
be
ne
apie
Zemai i!
2.2.7.
D iejy
bend iniy
daik a a dziy
glaudziosios
apozicijos
unkciné
mo y acija
aip
pa
gali
bi i
siejama
ne
ik
su
e e en o
iden i ika imo
paleng inimu,
be
i
su
papildomos
p edikacijos
aiska
pag indinés
sakinio
p edikacijos
a z ilgiu,
plg.:
(28)
Mano
kaimynas
gydy ojas
daznai
nenak oja
namie.
Siame
pa yzdyje
glaudziosios
apozicijos
pag indiniu
démeniu
laiky ina
speci inés
e e encijos
daik a a diné
azé
mano
kaimynas,
o
jos
p iedéliu
—
nespeci iskai
in e p e uojamas
an asis
démuo,
ku is,
iké ina,
Gia
iS a iamas
su
pab éziamaja
in onacija®
mano
kaimynas
gydy ojas.
An ojo
apozicijos
démens
loginis
ki is
o-
°
GlaudZiosios
apozicijos
in onacinis
kon ii as
pi miausia
sie inas
su
komunikacijos
in encijomis:
sp esdami,
ku is
junginio
démuo
laiky inas
p iedéliu,
ien
ik
in onaci-
ja pasikliau i
negalime,
plg.:
Pagjs u
kaimynq
( .
y.
kaimynys éje
gy enan i)
gydy ojq,
jis
au pagelbés.
In e p e uojan
§
sakinj,
speci iné
e e encia
(be
nebii inai
api-
145
Pas abos
dy u
i
papildoma
jo
komunikacinj
k ii i.
Is ies
okio
p iedélio
unkciné
mo y acija
gali
bi i
siejama
ne
ik
su
pi mojo
démens
e e encijos
ikslinimu,
be
i
su
an inés
p edikacijos
aiSka.
Kalbamu
a eju
galé ume
eig i,
kad
p iedeliu
(gydy ojas)
implici iskai
pasakoma
i
sakinio
eikejo
a liekamo
eiksmo
p ieZas is
—
kaimynas
daznai
nenak oja
namie,
nes
okia
jo,
gydy ojo,
p o esija,
ku i
pap as ai
nea ski iama
nuo
skubiy
isk ie imy
i
nak iniy
budéjimy.
Tokios
implikacijos
ikimybé,
zinoma,
glaudziai
siejasi
su
pag indinio
p edika o
eik’me
( ak i8kai
okio
p iedélio
yi e pimas*
j
sakinj
daznu
a eju
y a
pag indinés
p edikacijos
mo y uo as).
Nesunku
pa eik i
pa yzdi,
kai
ski ingos
sakinio
p edika y
eikSmes
lemia
ski ingas
o
pa ies
p iedélio
in e p e acijas,
plg.:
(29)
Mano
kaimynas
ba siu ys
aiks o
kiau ais
ba ais.
(30)
Mano
kaimynas
ba siu ys
lo e ijoje
laiméjo
u is ing
kelione
i
Ispanija.
Pi majame
pa yzdyje
glaudzZiosios
apozicijos
p iedélio
unkciné
mo y acija
eikiausiai
sie ina
su
an inés
p edikacijos
—
nuolaidos
—
aiSka:
kaimynas
aikS o
kiau ais
ba ais,
no s
bidamas
ba siu ys
galé y
leng ai
juos
pasi aisy i.
An ajame
pa yzdyje
apie
daik a a dinés
azés
mano
kaimynas
e e en a
pa eikiamos
papildomos
in o macijos
(kad
jis
y a
ba siu ys)
mo y ai
né a
okie
aiskiis,
jie
iesiog
gali
bi i
siejami
su
pi mojo
démens
e e en o
iden i ika imo
paleng inimu.
2.2.8.
Auk8diau
ap a i
glaudziosios
apozicijos
pa yzdziai
odo,
kad
jy
suda ymo
(p iedéliy
a ojimo)
mo y acija
ne
ienu
a eju
gali
bi i
siejama
su
papildoma
es ik y ine
a
aplinkybine
unkcija
pag indines
sakinio
p edikacijos
a Z ilgiu.
Funkciniu
a z ilgiu
okiy
apozicijy
p iedéliai
y a
labai
a imi
lais iesiems
an iniams
kaip
+
DF
kons ukcijy
p edika y ams,
a i inkamai
—
depik y ams
i
aplinkybiniams
p edika y ams.
Ski umas
y a
as,
kad
p iedéliy
ei8kiama
an iné
p edikacija
egali
bi i
implikuojama
i
iso
sakinio
eik$més,
o
an uoju
a eju
ji
adek aciomis
kons ukcijomis
eigkiama
eksplici iskai
(plg.
Mano
kaimynas,
kaip
gydy ojas,
dagnai
nenak oja
namie).
Taéiau
implici inis
papildomai
eiSkiamos
p edikacijos
pobidis
né a
a
p ieZas is,
del
ku ios
kalbamy
p iedéliy
negalé ume
adin i
an iniais
p edika y ais.
Pi miausia
o
da y i
negalime
s uk i iniais
sume imais
—
glaudziosios
apozicijos
p iedélis
ka u su
sa o
modi ikuojamu
pag indiniu
démeniu
b eZ umas)
p iski iama
an ajam
apozi y ui,
ku is
éia
iS a iamas
su
loginiu
ki éiu.
Jis
i
a s o auja
sakinyje
isam
apoziciniam
junginiui,
o
pi ma
jo
einan is
p iedélis
(kaimynq)
nu odo
jo,
kaip
pag indinio
démens,
subka ego ija.
Glaudziosios
apozicijos
junginio
sukii imo
Siame
pa yzdyje
unkciné
mo y acija
sie ina
su
objek o
daik a a -
dio
(gydy ojq)
designa o
apib éz ies
siau inimu.
146
Pas abos
a s o auja
am paciam
pag indinio
p edika o
a gumen ui,
aigi
sin aksiSkai
y a
p edika inio
eiksmazodzio
komplemen o
sude iné
dalis:
laiky i
oki p iedélj
da
i
o
eiksmazodzio
modi ika o iumi
bi y
pe nelyg
keblu.
2.2.9.
G ei iausiai
del
i8
dalies
su ampanéiy
miné y
unkcijy
lie u iu
kalbo y oje
i
isigaléjusi
nuomoné,
kad
kaip
+
DF
kons ukcijos
i gi
laiky inos
p iedéliais.
Tokia
nuomong,
egis,
palaiky u
i
am
ik as
on ologinis
glaudziosios
apozicijos
p iedéliy
i
a i inkamy
kaip
+
DF
kons ukcijy
giminiskumas.
[ ies
okiy
p iedéliy
a osena
pi miausia
emiasi
ak y inio
jung ies
eiginio
apie
pag indinio
démens
e e en o
ka ego ine
p iklausomybe
p esupozicija
(ku ia
angluy
kalboje,
kaip
ma éme,
odo
zymimasis
p iedélio
daik a a dinés
azés
a ikelis).
Tokia
p esupozicija
emiasi
glaudZiosios
apozicijos
p iedéliy
a osena
i
ais
a ejais,
kai
jais
implici iskai
ibojama
pag indineés
sakinio
p edikacijos
ap ép is,
.
y.
os
p edikacijos
a z ilgiu
eiSkiama
es ik y iné
unkcija.
I
ik
papildomai
p edikuojan
aplinkybine
eikime,
Sis
eiginys
del
sa eikos
su
pag indine
p edikacija
i§
p esupozicijos
i8keliamas
j
sakinio
lygmenj
i
ampa
jo
p o ilio
(p edikacijos
siau aja
p asme)
dalimi.
Ki aip
a ian ,
sakinio
p edika o
eiSkiamo
eiksmo
p ieZas is
a
ku i
ki a
aplinkybé
i
p iedélio
gali
bi i
implikuojama
ik
uo
a eju,
jeigu
miné as
ak y inis
eiginys
né a
ik
p esuponuojamas,
be
leng ai
su okiamas
kaip
nea ski iama
sakinio
eik’més
dalis.
Jeigu
a simename,
ai
i
kaip
+ DF
kons ukcijy
depik y y
es ik y inés
unkcijos
aiska
emiasi
ieno
ku io
p edika inio
a gumen o
daik a a dzio
e e en a
subka ego izuojanéio
ak y inio
jung ies
eiginio
p esupozicija
(kaip
ma éme
ap a dami
pa yzdi
Labai
mégs u
Ciu lionj
kaip
apy ojq,
neisk aipan
sakinio
min ies,
an inj
jo
p edika y a
(kaip
apy ojq)
sunku
i&skleis i
j
a i inkama
jung ies
sakini).
Tik ai kai
oks
ak y inis
eiginys
y a
ne
p esuponuojamas,
o
implikuojamas
i
iso
sakinio
ei8kiamos
p edikacijos,
galima
i
,aplinkybiné“
kalbamy
p edika y iniy
kons ukcijy
in e p e acija'®.
Tai,
kad
3iq
in e p e acija
pa i inan is
ak y inis
jung ies
eiginys
p iklauso
sakinio
p o iliui,
odo
i
leng ai
ealizuojama
jo
eksplikacija,
plg.
Mano
kaimynas,
kaip
gydy ojas,
dagnai
nenak oja
namie
—
Mano
kaimynas,
b idamas
gydy ojas,
daznai
nenak oja
namie
—
Mano
kaimynas
daznai
nenak oja
namie,
nes
(jis)
y a
gydy ojas.
Vis
dél o
pasi inkimas
kalbamas
kaip
+
DF
kons ukcijas
ap agy i
kaip
eiksmaZodine
aze
modi ikuojanéius
lais uosius
‘°G ieZ ai
iman ,
ik
aplinkybinés
eikimés
an iniai
kaip
+
DF
kons ukcijy
p edika-
y a
laiko
i
modalumo
a é ilgiu
y a
subo dinuo i
(p iklauso)
pag indiniam
p edi-
ka ui,
A i inkamy
kons ukcijy
depik y ai
dél
p esupozicinio
pobiidzio
Siuo
a z ilgiu
y a
nep iklausom:
jy
eikiamos
p edikacijos
laikas
ik
su ampa
(a ba
pe sikloja)
su
pag indinio
p edika o
laiku.
147
Pas abos
How oe ,
A.,
Tamu ioniene,
A.
2006:
Apib éZ umo
ka ego ija.
In:
Ho o
&
Miku skas,
ed.,
2006,
11-32.
Kaz auskas,
J.,
Laiconai e,
A.,
U su is,
V.,
ed.,
1961:
Daba iné
lie u iy
kalba.
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a ii os
leidykla.
Lasu is,
V.
1994:
Lie u iy
kalbos
sin aksé
2.
Vilnius:
Vilniaus
uni e si e o
lei-
dykla.
Lasu is,
V.
2002:
Lie u iy
kalbos
sin aksé.
T e iasis
papildy as
leidimas.
Vilnius:
Vilniaus
uni e si e o
leidykla.
Laxo ,
G.
1987:
Women,
Fi e,
and
Dange ous
Things:
Wha
Ca ego ies
Re eal
abou
he
Mind.
Chicago-London:
Uni e si y
o
Chicago
P ess.
Lancacke ,
R.
W.
1987:
Founda ions
o
Cogni i e
G amma .
Vol.
1,
Theo e ical
P e equisi es.
S an o d,
CA:
S an o d
Uni e si y
P ess.
Lancacke ,
R.
W.
1991:
Founda ions
o
Cogni i e
G amma .
Vol.
2,
Desc ip i e
Applica ion.
S an o d,
CA:
S an o d
Uni e si y
P ess,
Ma uews,
P.
H.
1997:
The
Concise
Ox o d
Dic iona y
o
Linguis ics.
Ox o d-New
Yo k:
Ox o d
Uni e si y
P ess.
Miku skas,
R.
2006:
Apib éZiamyju
bid a dziy
ap ago
pe spek y a.
In:
Ho. o
&
Miku skas,
ed.,
2006,
33-65.
Mo konas
K.,
pa .,
1999:
Lie u iy
kalbos
enciklopedija.
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
Rukuo ,
J.
2002:
The
Noun
Ph ase.
Ox o d:
Ox o d
Uni e si y
P ess.
Si au as,
V.,
G enpa,
C.
1988:
Lie u iy
kalbos
sin aksé.
Vilnius:
Mokslas.
Tay o ,
J.
R.
2002:
Cogni i e
G amma .
Ox o d
/
New
Yo k:
Ox o d
Uni e si y
P ess.
Unce e ,
F,
Scumip,
H.-J.
1996:
An
In oduc ion
o
Cogni i e
Linguis ics.
London:
Longman.
VaIcIuLyTE-SEMENIENE,
L,
2007:
Daik a a dinés
kaip
kons ukcijos
kaip
anali inis
p edika y y
Zyméjimo
odiklis.
Ac a
Linguis ica
Li huanica
56,
73-101.
154

Pas abos
Van
Lancenponcx,
W.
2007:
Theo y
and
Typology o P ope
Names.
Be lin-New
Yo k:
Mou on
de
G uy e .
Zuxauskai e,
J.
1961:
Kaip
a ojimas
jungiamuoju
ZodzZiu
i
jung uku.
In:
Kazauskas,
Laicona e
&
U su is,
ed.,
1961,
217-278.
Rolandas
Mikulskas
Lie u iy
kalbos
ins i u as
P.
Vileisio
g.
5,
LT-10308
Vilnius,
Lie u a
14
mazmoZis
Keis i
y a
daba
a miy
eks y
Zodynéliai.
Si aip
sakau
susipazines
su
A.
Leskauskai-
es
Kuciiiny
k aS o
eks y
(2006)
knygos
Zodynéliu
(p.
401-425).
Visi
juk
zinome,
kad
a més,
snek os
daba
egzis uoja
g e a
bend ines
kalbos
(mokykla, adijas,
ele izija,
aldzios
as inés),
d ikalbys és
(ne
daugiakalbys és),
Za gono
(slengo)
—
jaunimo,
mokiniy,
aS iniy
da buo ojy
Sneka.
Mokslui,
Zodziy
e imologijai,
a miy
is o ijai
s a biausia
y a
pa eldé oji
leksika,
o
naujo és
idomios
ik
sociologiskai.
Ta p au iniy
Zodziu
iSk aipos
y a
laikinos,
jsigilinus
nebebiina
nei
okiy
ak u,
kaip
andlizas,
ga nizonas,
ab iké,
kan o a
(1)!,
ka asélé
(2),
liminddas,
li indn as
,lei e-
nan as‘,
na as
,ne as‘,
pils ikas,
adija,
Sakma ai,
S6 e is,
So e idu i,
So e iikas
(kokie
negi de i
dz ikiSki
Zodziai!),
ipe is
(?),
i i ind ius
, e e ina as‘
(dél
neki éiuo y
e
edukcijos).
Kucidiny
k a8 as
bu o
Bé znyko
(au o es
pa e s u
Bé zininkais)
isiskai
sulen-
kéjusios,
ko ojusios
p ieS
Lie u a
pa apijos
dalis,
ai
u
skoliniy
daug,
jie
daba
ne
pajuokiami,
s iby
i
ki okiy
eikéju
(ypa¢
p ekybininky)
iSpla in i:
baj@ as,
-d,
bles a
( eks e
bla.s a
—
158
p.,
adinasi,
paka o as
s e imas
Zodis),
basandské
( eks e
basandsku
—
Pp.
366),
bu dkas
(Lp,
D sk
gi dé a,
jaunimo
bo da.kas!),
cielkd
(2)
snekal ybe
iSlaikiusi
me gina‘
( eks e
cielkos,
p.
388,
él
paka o as
s e ima
kalba
Zodis
—
au o és
sulie u inamas),
bu diké
, a iné’,
dacia
(?)
(S endub és
d ikalbiy
dd.éa),
da di
,nagi‘,
di y i
,k ailin i‘
(i8
p eziden o
B azausko
inkimy
kampanijos),
cen a iga
(!),
dinas
,puikus‘,
lapka
( eks e
Id.pka,
p.
262
-
adinasi,
g ynas
s e i-
mas
Zodis),
nacidlnykas
(g ynai
usi’kas
Zodis),
paslé ica
(!)
,pa a le‘,
podlas
,niek-
Singas‘,
p a ibnas
SleikS us,
p ieSingas‘, uzdlas
,sunkus‘,
zakonas
,is a ymas‘,
zas @ as
(i
lenky
sa gybos)
i
. .
Jau
la iy
didysis
mokslininkas
J.
Endzelinas
ecenzijoje
apie
K.
Biigos
LKZ
pi muosius
sasiu inius
y a
mokes,
kad
daugiakalbiy
zmoniy
a -
155