Dėl daiktavardinėmis „kaip“ konstrukcijomis reiškiamos antrinės predikacijos pobūdžio

Acta Linguistica Lithuanica LVII (2007), 123 - 160 Pastabos Remarks Del daiktavardinémis kaip konstrukcijomis reiSkiamos antrinés predikacijos pobiidzio 0. PenkiasdeSimt SeStajame Zurnalo Acta Linguistica Lithuanica numeryje paskelbtas Loretos Vaiciulytés-Seménienés straipsnis ,Daiktavardinés kaip konstrukcijos kaip analitinis predikatyvy zyméjimo rodiklis* reikSmingai papildo kol kas dar negausias lietuvi8kas publikacijas antrinés predikacijos klausimais. Sia publikacija Zengtas dar vienas Zingsnis j priekj moderninant konceptualiaja lietuviy kalbos gramatikos baze. Kaip jau rodo pats straipsnio pavadinimas, autorei pirmiausia ripéjo nustatyti antriniy predikatyvy morfosintaksinio zyméjimo prioritetus. Lietuviy kalbos duomeny analizé parodé, kad dazniausiai predikatyvinémis kaip su daiktavardine fraze (toliau kaip + DF - R. M.) konstrukcijomis Zymimos aplinkybinés reik’mes, 0 biidingiausia Sia analitine forma zyméti subjekto ar objekto itraukimo j viso sakinio predikacija priezastj. Predikatyviniams komplementams, atvirk3¢iai, biidingesnis yra Zyméjimas jnagininko linksniu. Sios igvados patvirtina straipsnyje cituojamas Hentschelio (2005, 2007) sudarytas predikatyvy Zyméjimo ir jy jtraukimo j pagrindinés (t. y. veiksmaZodinés frazés) predikacijos apréptj hierarchijas. Visa tai straipsnio autorei galiausiai padeda suformuluoti viena svarbia empirinio pobiidzio i8vada: kuo maziau antrinis predikatyvas yra jtrauktas j pagrindine predikacija, tuo labiau linkstama jj Zyméti analitiskai, kalbamu atveju - kaip + DF konstrukcija. Taéiau, prie’ atlikdama empirinj tyrima, straipsnio autoré turéjo nuveikti ir tam tikra teorinj darba — vieningais antrinés predikacijos terminais performuluoti tai, kas ligSioliniuose lietuviy kalbos gramatikos apraSuose buvo vadinama ivairiai: paprastais ar priezastiniais priedéliais, tarinio vardinémis dalimis ar tarininiais pazyminiais, lyginamosiomis (tapatumo) konstrukcijomis ar aplinkybémis. Kai kurie teoriniai antrinés predikacijos aspektai skaitant straipsnj ir patrauké Siy pastaby autoriaus démesj. Bet apie tai i3 eilés. 0.1. Nevienoda kalbamy konstrukcijy traktavima lietuviy kalbos gramatikos veikaluose i§ dalies lemé tai, kad tradiciskai jos aptariamos skirtingose, atskiroms gramatinéms funkcijoms (t. y. vadinamosioms sakinio dalims) skirtose, aprago vietose. Remdamasi naujausiais antrinei predikacijai skirtais darbais straipsnio autoré kriti3kai 123 Pastabos vertina Sia lietuviska tradicija, atskleisdama kaip + DF konstrukcijoms apibidinti vartojamy savoky tam tikra neadekvatuma ir i8 dalies dél to kylanti nepageidaujama gramatinio kategorizavimo sinkretizma, kai i8 esmés skirtingi gramatikos reiskiniai nepakankamai aiSkiai artikuliuojami ir bandomi aprépti viena savoka. Antai tokia neaiskios apibréZties savoka Dabartinés lietuviy kalbos gramatikoje (Ambrazas, red., 2006) tampa ,,lyginamoji (tapatumo) konstrukcija“. Straipsnio autoré taikliai pastebi, kad Sia savoka Gramatikoje apibidinamos kaip + DF konstrukcijos iSties jokio lyginimo nereiskia: kalbamu konstrukcijy reiSkiamos predikacijos pobiidis tokiuose sakiniuose kaip Senoji Pikciurniené visoje apylinkéje garséjo Karp gera sopure ir tokiuose sakiniuose kaip Jis atvyko j sostine kai pastuntinys i8 esmés niekuo nesiskiria, nors tik pastariesiems Gramatikos autoriai nepripazjsta lyginamosios reikSmés ir vadina juos tarininiais pazyminiais. I8 tiesy visuose tokiuose sakiniuose vartojamos kaip + DF konstrukcijos, reik8damos antrine predikacija (i8 Cia ir antriniy predikatyvy terminas), sintaksiskai yra susijusios su pagrindiniu predikatu (komplementavimo ar modifikavimo rySiu), 0 semantiSkai - ir su vienu i§ jo argumenty. Tuo Sios konstrukcijos skiriasi nuo lyginamujy kaip + DF konstrukcijy, kurios, nors taip pat reiskia papildoma (arba antrine) predikacija, eidamos sakinyje (paprastai biido) aplinkybémis tik modifikuoja pagrindinj predikata, bet i kurio nors jo argumento specifikavima néra orientuotos. 0.2. Nelyginamasias kaip + DF konstrukcijas apibudindama antrinés predikacijos terminais straipsnio autoré tolesniame savo tyrime atsiriboja tiek nuo tradiciskai vadinamy priedéliy, kuriy predikacija, jos nuomone, rei3kiama ne sakinio, o daiktavardinio junginio lygmeniu, tiek ir nuo lyginamosios funkcijos kaip + DF konstrukcijy, kurioms labiau tinka tradicinis aplinkybiy, o ne antriniy predikatyvy terminas. Straipsnyje i§ eilés aptariami predikatyviniy kaip + DF konstrukcijy sintaksi rysiai’ ir jy gramatinés funkcijos sakinyje. Su sakinio predikato veiksmazodziu Sias konstrukcijas sieja arba komplementavimo santykis — tuomet jos apibiidinamos kaip biitinieji (antriniai) predikatyvai —- arba modifikavimo santykis — tuomet kalbama apie laisvuosius (antrinius) predikatyvus. Pastarieji pagal itrauktumo j pagrindine sakinio predikacija laipsnj toliau skirstomi j depiktyvus ir ‘ Laikantis lietuvi8kos gramatines tradicijos, kalbamoms konstrukcijoms turety biti konstatuojamas ,,dvilypis sintaksinis ry3ys“ - derinimo su subjekto ar objekto daiktavardaiu ir valdymo ar Sliejmo su tarinio veiksmazodziu. Apie ,,dvilypio sintaksinio rysio“ savokos ydinguma pastaruoju metu ne karta ra’yta, plg. Holvoet (2005: 157-161); taip pat Holvoet, Judzentis (2005: 29, 27 i§naSa); Holvoet, Tamulioniené (2005: 123, 7 i8naSa). 124 Pastabos aplinkybinius predikatyvus (angl. circumstantials). Is esmes tokio poZitirio j antriniu predikatyvy sintakse ir jy gramatines funkcijas laikomasi ir Lietuviy kalbos gramatikos darby treciajame tome, kur Sie klausimai aptariami atskirame straipsnyje (Holvoet, Tamulioniené 2005: 117-137). Kalbant apie laisvuosius antrinius predikatyvus Cia konstatuojama, kad nors visi jie modifikavimo rySiu yra susije su sakinio veiksmazZzodziu, taciau vieni jy semantiskai yra labiau orientuoti j viena is pagrindinio predikato argumenty (tokiu budu yra jtraukiami j pagrindinés predikacijos apreptj), kiti — j pati tuo predikatu zymima ivykj. Pastaruoju atveju predikatyvai funkciniu atzvilgiu priartéja prie prieveiksmiais reiskiamu aplinkybiu, kuriy predikacija tik papildo pagrindine sakinio predikacija, bet néra sudedamoji jos dalis. Faktas, kad kai kurios prieveiksmiais reiSkiamos aplinkybeés iS esmés apibiidina ne pati veiksma, bet viena iS jo dalyviu (plg. Jonas virto aukstielninkai, Duris nudazé Zaliai), mineéto straipsnio autoriams leidzia kalbéti, kad tarp tipisky laisvujy antriniu predikatyvu ir tipisky veiksmazZodiniy aplinkybiy esama visos eilés pereinamyjy atveju. Siai min¢iai i$ esmés pritaria ir straipsnio autoré, konstatuodama, kad laisvaisiais predikatyvais einancios kaip + DF konstrukcijos pagal itrauktumo j pagrindine sakinio predikacija laipsnj taip pat sudaro tam tikra skale. Taciau kalbamy konstrukcijy specifika leidZia jai kiek kitaip artikuliuoti Sios skales atraminius taSkus. Viename tokios skalés gale yra vadinamieji depiktyvai. Tai yra i§ esmes restriktyvines funkcijos kaip + DF konstrukcijos, kurios pasako kuriuo atzvilgiu vienas ar kitas veiksmazodinio santykio dalyvis yra itraukiamas j veiksmazodzio reiskiama predikacija, ir taip riboja Sios predikacijos aprépti. Kitame skalés gale yra vadinamieji aplinkybiniai predikatyvai. Tai yra tos kaip + DF konstrukcijos, kuriomis paprastai pasakoma subjekto ar objekto itraukimo j viso sakinio predikacijos aprépti prieZastis ar tikslas, reciau salyga, laikas. TipiSki depiktyvai nuo tipiSky aplinkybiniy predikatyvu skiriasi ne tik savo semantika, bet ir gramatinémis savybemis. PavyzdzZiui, tik pirmieji patenka j pagrindinio sakinio predikato neigimo aprépti, o tai rodo glaudy ju rysi su veiksmaZodine fraze. Tuo tarpu antrieji yra veikiau susije su visos sakiniu reiskiamos propozicijos turiniu. Paprastai veiksmo biida modifikuojan¢ios lyginamosios kaip + DF konstrukcijos taip pat i§ esmés susijusios tik su sakinio veiksmazodziu. Kaip ir depiktyvai jos patenka j predikato neigimo aprépti, nors, skirtingai nei Sie, semantisSkai néra susijusios su vienu kuriuo is jo argumentu. 0.3. Ne vienoje straipsnio vietoje autorés reiSkiamas pritarimas literattroje issakytai min¢éiai, kad sakiniuose su laisvaisiais antriniais predikatyvais faktiskai reiskiamos dvi predikacijos, kuriu viena, antriné, laiko ir modalumo atzvilgiu yra subordinuota pagrindinei. Tai leidzia kalbéti apie santykinj tokiais predikatyvais 125 Pastabos reiSkiamos predikacijos savarankiSkuma. Bitinieji antriniai predikatyvai 3iuo podiiiriu yra labiau integruoti j pagrindinio veiksmazodzio semantine struktira, del to galima kalbéti apie pastarojo reiskiamos predikacijos kompleksinj pobiidj (plg. Holvoet, Tamulioniené 2005: 130). Akivaizdu, kad antrinio predikatyvo kaip savo komplemento reikalauja tik tam tikros reikSmés predikatai. Kalbant apie kaip + DF konstrukcijas, biidingiausi Siuo podiiiriu yra vadinamieji percepcijos, arba suvokimo, veiksmaZodziai, tokie kaip suprasti, interpretuoti, apibudinti ir t. t. Paprastai Siu veiksmazZodziy predikatyviniai komplementai pagrindinés sakinio predikacijos atzvilgiu, panasiai kaip ir depiktyvai, atlieka restriktyvine funkcija. Prie papildymo reikalaujanéiy predikaty straipsnio autoré, prieSingai nei minéto Lietuviy kalbos gramatikos darby straipsnio autoriai (plg. Holvoet, Tamulioniené 2005: 133-136), linkusi priskirti ir vadinamuosius funkcionavimo veiksmazodzius, kaip antai dirbti, tarnauti, figdruoti ir kt. Siy veiksmazodziy komplementai gali biti rei8kiami ne tik kaip +DF konstrukcija, bet ir to daiktavardzio jnagininku, plg. Dvare jis tarnavo kaip samdinys / samdiniu. Isties tenka pritarti autorés minéiai, kad veiksmaZodZiai dirbti ir dirbti kuo / kaip kas savo semantinémis (valentinémis) savybémis gerokai tarpusavyje skiriasi. Pratesdami Siq mintj galétume net teigti, kad valentinés kalbamy veiksmazodziy savybés (komplementacijos reikalavimas) iSplaukia i8 bendresnés konstrukcijos ANoM FUNKCIONUOJA KAIP BNoM (BIN, VIETOJE BGEN, UZ (PER) Bacc) reik8més. Kalbama straipsnio autorés pasirinkima reikSmingai paremia ir empirinis faktas, kad predikatyvinius komplementus lietuviy kalboje biidinga reik&ti vardazodziy jnagininkais. I8 esmés sutikdamas su Gia trumpai referuotu teoriniu antriniy predikatyvy apibiidinimu aptariamame straipsnyje, dél kai kuriy autorés nuostaty vis délto norééiau pareikéti pora diskusiniy pastabu. 1.0. Ne vienoje straipsnio vietoje reiskiama mintis, kad tarp predikatyvinémis kaip + DF konstrukcijomis reigkiamy gramatiniy funkcijy nesa griezty riby. Toki pozitirj j gramatines funkcijas kaip ,laipsniskas“ kategorijas tarsi patvirtina ir empirinio tyrimo faktai, straipsnio pabaigoje autorés pateikiami minéty hierarchijy pavidalu. Su tokia teorine nuostata dél gramatiniy kategorijy pobidzio sunku be iSlygy sutikti. Pirmiausia pastebétina, kad mokslinio kategorizavimo ribos breZiamos vienareiksmiskai, tad ir gramatiniy kategorijy (Siuokart — gramatiniy funkcijy) ribos yra grieZtai apibréZtos ir nepainiotinos su empiriskai nustatomais jy raiSkos faktais. Pastarieji i8 dalies atspindi jvairius lingvistinio kodavimo netolygumus, bet i8 dalies yra lemiami ir subjektyviy tyréjo sprendimu. Siuos dalykus i§ eilés ir aptarkime. 1.1. Minétus lingvistinio kodavimo netolygumus, bendrai paémus, lemia faktas, kad ribotu kiekiu lingvistinés raiskos priemoniy kalboje gali biti rei8kiamas i 126 Pastabos esmés neribotas kiekis reikSmiu, tarp ju ir gramatiniy. Konkre¢iai aptariamu atveju reikétu kalbéti apie ivairiomis gramatinémis funkcijomis galimu aprépti kalbiniu reikSmiy zymejima ribotu kiekiu morfosintaksiniy priemoniy. Kalbos konvencija atspindin¢iais prototipiniais atvejais, kurie gali biti nustatomi ir empiriskai, atskiros gramatines funkcijos reiskiamos joms biidingomis morfosintaksinémis priemonémis. Siais prototipiniais atvejais ir remiamasi apibréZiant gramatines funkcijas. Taciau ir motyvuotas apibrezimas yra apriorinio pobidzio. Be grieZtai skiriamy gramatiniy kategoriju nejmanoma jokia lingvistiné analizé. Kalboje neretai pasitaikanti kurios nors sudeétinés strukturos alternatyvios analizés (ir alternatyvaus interpretavimo) galimybe tik patvirtina egzistuojant gramatiniy kategorijy ribas. I§ lingvistinés praktikos Zinome ir apie vadinamuosius ,,tarpinius atvejus“, kai gramatinés funkcijos reiskiamos joms nebudingomis morfosintaksinémis priemonémis. Daznai netgi tokie nestandartinés raiskos atvejai empiriniy tyrimy keliu isrikiuojami prototipiskumo skalése, sudaromos jvairios hierarchijos, bet tokiu bidu teuZ¢iuopiami vadinamieji prototipo efektai (jy tapatinimo su loginés kategorijos struktira kritika Zr. Lakoff 1987: 136-152), kurie su skiriamomis gramatiniy kategorijy ribomis tiesiogiai nesietini. 1.2. Prototipiniai gramatiniy funkciju raiskos atvejai svarbiis ne tik dél to, kad motyvuoja siy kategorijy apibréztis ir taip netiesiogiai talkina lingvistinei sudétinés kalbinés struktiros — sakinio — analizei, bet vienu ar kitu gramatinés raiskos prototipu neabejotinai remiamasi semantiskai interpretuojant ta sakinj, t. y. priskiriant jam konkrety semantinj turinj. Kognityvinéje gramatikoje sudétinés kalbinés struktiiros interpretavimas suprantamas kaip vienoks ar kitoks jos konceptualizavimas. Konkreciau kalbant, sakiniu perteikiamo semantinio turinio supratimas priklauso pirmiausia nuo to sakinio struktiros konceptualizavimo budo. Kuriuo keliu suvokéjas pasuka, priklauso ir nuo iSoriniu (pirmiausia — konteksto), ir nuo vidiniu veiksniu. Pastarieji sietini su sakinj sudaran¢iy strukturiniy vienety semantinio iSplétimo bei jy kombinatorikos (semantinés integracijos) galimybémis. Biitent Sie su vidine sakinio struktura sietini veiksniai ir lemia ,neadekvacia* gramatiniy funkcijy raiska, kuri, jeigu tampa konvencionalizuota, atveria kelia alternatyviam to sakinio perskaitymui. Toliau panagrinékime kai kuriuos Zymesnius netipinés gramatiniy funkcijy raiskos atvejus ir pabandykime izvelgti vidines tokios raiskos prieZastis. 1.2.1. Kalbant apie laisvyjy antriniy predikatyvy ir aplinkybiy funkcinj suartéjima ar ,giminyste“ daZnai minimos j viena kurj i§ sakiniu perteikiamos situacijos dalyvi orientuotos (angl. paticipant-oriented) aplinkybés (plg. Holvoet, Tamulioniené 2005: 121-127 su literatura), ple: 127 Pastabos (1) Mergaité linksma bégiojo po kiemq. (2) Mergaité linksmai begiojo po kiemq. Lygindami Siuos pavyzdzius galime teigti, kad pirmajame i8 ju i sakinio subjekto daiktavardj mergaité semantiskai orientuota antriné predikacija (laisvasis antrinis predikatyvas) yra reiskiama tipiskai ~ su tuo daiktavardziu skai¢iumi, gimine ir linksniu derinama biidvardzio forma linksma. O antrajame pavyzdyje i8 esmés to paties turinio antriné predikacija reigkiama netipi8kai — prieveiksmiu, kuris dél inherentiniy morfosintaksiniy savybiy semantinés sasajos su profiliuojamos situacijos dalyviu krypties (ji paprastai laikoma tokia pati kaip ir pirmajame pavyzdyje) negali rodyti. Kaip Zinome, biido prieveiksmiai prototipiskai modifikuoja pati veiksma. Jeigu pasiduosime Sio prototipo sugestijai, tai antrajj sakinj nesunkiai konceptualizuosime taip, kad prieveiksmis jame pirmiausia (ar iSimtinai) rodys tik veiksmo atlikimo biida. ISties nesunku jsivaizduoti, kad jeigu mergaité bégiodama yra linksma, tai ir pats jos bégiojimas yra linksmas, t. y ji bégioja linksmai. Nesunku pastebéti, kad tokiam antrinés predikacijos lingvistiniam ,perkodavimui“ semantinj pamata pakloja predikuojamos savybés metoniminis perkélimas: subjekto daiktavardZiui bidinga savybe natiraliai priskiriama (ir) jo referento atliekamam veiksmui. Toks metoniminis ,,daiktavardinés* savybés perkélimas veiksmazodziui, regis, priklauso ir nuo paties veiksmaZodzio semantikos, pavyzdiiui, su kai kuriais veiksmazodiiais vartojamas prieveiksmis linksmai skamba itin natiraliai, plg. Mergaité linksmai strakséjo ant Saligatvio. Taigi, kai kuriuos nejprastus gramatiniy funkeijy raiskos atvejus galime ai8kinti ir per metonimija, nelaikydami ju lingvistinio kodavimo (ar Zyméjimo) anomalijomis. Tokia teoriné nuostata juo labiau priimtina, jeigu laikomés pozitirio, kad laisvuosius antrinius predikatyvus kaip ir aplinkybes su sakinio veiksmazodziu sieja modifikavimo santykis. Aptarto metoniminio perkélimo keliu antring sakinio predikacija rei8kiantis veiksma%odzio modifikatorius konceptualiai perorientuojamas i§ vienos gramatinés funkcijos j kita. Konceptualiyju saity kaitai fiksuoti natiraliai pasirenkamas ir kitas formaliosios rai8kos prototipas. 1.2.2. Bene glaudgiausiai su veiksmazodzio reiSkiama predikacija yra susije vadinamieji rezultatyvai. Eidami su perfektyviniais veiksmazodiiais jie Zymi veiksma patyrusio subjekto ar objekto bisena, plg. privaziavo pilnas kiemas; pripylé stikline skliding. Deja, rezultatyvinés predikacijos raiska bidvardziais lietuviu kalboje yra reta. Kad Siai funkcijai miisy kalboje (prieSingai nei latviy) apibendrinta atitinkamy prieveiksmiy vartosena, taip pat nereikéty stebétis vien dél jau minétos glaudzios rezultatyvinés reik’més sasajos su dinamiSkai besirutuliojantio veiksmo eiga. Kai kurie tokia reiksme reguliariau vartojami prieveiksmiai yra net igije gramatine 128 Pastabos veikslo rodiklio funkcija — jie rodo, kad jy modifikuojamo veiksmazodzio veiksmas atliekamas iki galo, plg. nusmaugé negyvai, nusirengé plikai ir t. t. (plg. Holvoet, Tamulioniené 2005: 125, 8 iSnaSa). Kadangi straipsnyje aptariamomis kaip + DF konstrukcijomis rezultatyvai, kaip pastebi autoré, yra nezymimi, toliau apie juos nekalbésiu. 1.2.3. Pereikime prie straipsnyje aptariamai kaip + DF konstrukcijai artimesniy pavyzdziy. Kalbama konstrukcija gali biti reiSkiami ne tik laisvieji ar bitinieji antriniai predikatyvai, bet ir lyginamosios funkcijos biido aplinkybes. Interpretacijos pasirinkima gali lemti ne tik iSoriniai konteksto veiksniai, kaip matysime véliau, bet ir sakinio vidines sandaros dalykai, plg.: (3) Prie manes jis priéjo pasitempes kaip kadety korpuso aukletinis. (4) As jtikejau, kad jusy riipestis mano aistra nebus retorinis, kad jiis nuosirdziai, kaip mokslininkas, vedamas eksperimentatoriaus smalsumo, paversite, kaip Zadéjote, mane savo mediumu. (Pavyzdys adaptuotas is Vaiciulyté-Semeéniené 2007: 95.) \ Siuose sakiniuose greta ju veiksmazodziyu modifikatoriu pasitempes ir nuoSsirdZiai einancios kaip + DF konstrukcijos veikiau bus suvokiamos kaip juos tikslinan¢ios lyginamosios biido aplinkybés, nei kaip veiksmo prieZasti pasakantys antriniai predikatyvai. Pastaroji interpretacija jmanoma tik, jeigu suvokéjui Zinoma, kad sakiniy subjektai i$ tiesy yra atitinkamai mokslininkas ir kadety korpuso auklétinis, kitaip sakant, jeigu kalbamu pavyzdziy kaip + DF konstrukcijoms priskiriamas faktyvumo pozymis. Apie tai, kad lyginamosios funkcijos konstrukcijoms faktyvumas nebidingas, bus kalbama toliau. 1.2.4. Del semantinio iSplétimo procesy ta pacia morfosintaksine forma gali btiti imamos reikSti kelios gramatinés kategorijos. PavyzdzZiui, instrumentiné daiktavardZio jnagininko reikSmé metaforos keliu nesunkiai gali biti iSple¢iama j budo aplinkybe arba restriktyvinés funkcijos antrinj predikatyva. Todél nenuostabu, kad kelios gramatineés funkcijos kalboje gali turéti ta pa¢ia morfosintaksine raiska, plg.: (S) Berniukas akmeniu isdauzeé langa. (6) Nelaimeélis akmeniu krito nuo stogo. (7) Vaikystéje tévas tarnavo pas ukininkus piemeniu. Del tos pacios prieZzasties ta pati gramatiné funkcija gali biti reiSkiama ivairiomis morfosintaksinémis priemonémis, plg.: tarnavo piemeniu, kaip piemuo, uz (per) piemeni, 129 Pastabos vietoje piemens. Tad arba i§ to paties semantinio kamieno kilusios atskiros gramatinés funkcijos tebeturi ta patia morfosintaksine rai’ka, arba i§ smulkesniy gramatiniy reikSmiy konvergencijos biidu susiformavus bendresnei gramatinei kategorijai, Si paveldi visa rinkinj raiskos priemoniy. Bet kuriuo atveju tam tikras gramatiniy funkcijy raiskos sinkretizmas ar jvairavimas neliudija aiskiy riby tarp ju nebuvimo, nes gramatinés kategorijos pirmiausia apibréziamos semantiskai. Zinoma, dél to, kad kelios gramatinés kategorijos turi bendra semantinj pamata, ar dél to, kad i§ kitos gramatinés kategorijos perimti morfosintaksiniai rodikliai salygoja nepageidaujamas implikacijas, tam tikry praktinio pobiidzio keblumy gramatineéje analizéje gali kilti. Tuomet gali tekti priimti sutartinj sprendima. 1.2.4.1. Analizuojant konkreGius pavyzdiius kartais gali bati sunku nuspresti, kuriai kategorijai - bitinyjy komplementu ar depiktyvy — priskirt: antrinius predikatyvus. Mat abiem atvejais antrinés predikacijos, subkategorizuodamos viena kurj profiliuojamo jvykio dalyvi, atlieka restriktyvine funkcija pagrindinés predikacijos atzvilgiu, plg.: (8) Meégstu Ciurlionj kaip tapytojq. (Pavyzdys i8 Holvoet, Tamulioniené 2005: 133.) (9) Jis atvyko j sostine kaip pasiuntinys. (Pavyzdys i Ambrazas, red., 2006: 627.) Sakinio (9) veiksmazodis atvyko, regis, nepriklauso daiktavardinio komplemento reikalaujantiems percepcijos ar funkcionavimo predikatams ir konstrukcija kaip Pasiuntinys Gia galéty biti laikoma veiksmaZodj modifikuojanéiu laisvuoju antriniu predikatyvu — depiktyvu. Paméginkime Sio reiSkiama antrine predikacija igskleisti pagrindinei predikacijai laiko ir modalumo atzvilgiu subordinuotu jungties sakiniu, plg. Jis atvyko j sostine biidamas pasiuntinys. Bet tokia standartiné antrinés predikacijos eksplikacija neperteikia viso (9) sakiniu pasakomo turinio. Atrodo, kad kur kas tikslesné biity Si: Jis atvyko j sosting tarnauti (t. y. funkcionuoti!) pasiuntiniu. Pastaroji eksplikacija rodo, kad (9) sakinio veiksmaZodj yra tikslinga interpretuoti kaip kompleksinj predikata, kurio sudétine dalj sudaro implikuojamas funkcionavimo veiksmazodis. Taip analizuodami Sio sakinio reiSkiama predikacija, turime pripazinti, kad konstrukcija kaip pasiuntinys jame yra veiksmazodzio atvyko komplementas (bitinasis antrinis predikatyvas). Be to, lyginant aukStiau pateiktus sakinius, j akis krinta dar vienas jy semantinés struktiros skirtumas. Sakinyje (8) atzvilgi, kuriuo ribojama pagrindiné predikacija (rei8kiama veiksmazodZiu mégstu), pasakantis depiktyvas kaip tapytojq tipi8kai nurodo ta individo subkategorija, kuri laikoma jo 130 Pastabos savastimi: Ciurlionis — tapytojas (dailininkas) ir Ciurlionis — kompozitorius (muzikas) yra dvi Sio asmens tapatybe apibrézian¢ios profesinés kategorijos. Dél to restriktyvini depiktyvo pobidj jmanoma pabré2Zti ir atitinkamomis leksinémis priemonémis, plg. Megstu Ciurlioni, bet tik kaip tapytojq. Greitiausiai dél to, kad (9) sakinyje kaip konstrukcijos daiktavardziu pasiuntinys individui (jis) priskiriama profesiné kategorija nelaikoma jo tapatybés dalimi, panaSiomis leksinémis priemonémis restriktyvinio konstrukcijos pobidzio cia pabréZti negalime (bent jau neiskreipdami sakinio turinio): plg. ? Jis j sostine atvyko, bet tik kaip pasiuntinys. Toks testas laisvuju ir biitinyjy antriniy predikatyvy skyrimo praktikai gali praversti. 1.2.4.2. Kai restriktyvine funkcija per vieno i§ aktanty subkategorizavima atliekanti kaip + DF konstrukcija priskiria tam aktantui nebidinga kategorija, tai gali biiti sunku nuspresti, kuriai gramatinei funkcijai —- depiktyvui ar lyginamajai budo aplinkybei — yra artimesné konstrukcijos reiskiama antriné predikacija, plg.: (10) Varnalesy saknis galima valgyti Zalias kaip salotas. Jauni lapai irgi vartojami kaip darzove. (Pavyzdys adaptuotas i§ Vaitiulyté-Seméniené 2007: 95.) VarnaleSas vartoti maistui néra jprasta, todél per antrine predikacija priskiriamos prie maistiniy —saloty ar darzoviy — kategorijyu Sio augalo dalys tokiomis i§ esmes netampa. Siu sakiniy kontekste kalbamos kategorijos dél savo ,, netikroviskumo*“ funkciskai labai priarteja prie lyginimo standarto funkcija lyginamosiose konstrukcijose atliekan¢iu daiktavardziu, kuriy reiSkiamai predikacijai faktyvumas taip pat nebiidingas (plg. Varnalésy saknis galima valgyti Zalias kaip salotas / vietoje saloty ir Varnalésy Saknis galima valgyti Zalias kaip / tarsi salotas). Nepaisant tokio pavojingo priartéjimo prie lyginamosios funkcijos aplinkybiy, kaip + DF konstrukcijy restriktyvinis pobidis kalbamuose sakiniuose dar gali biti atpaZistamas ir jos pagristai gali biti laikomos depiktyvais. Ir tai imanoma tik aiSkiai suvokiant Sios gramatinés funkcijos ribas (Ct. y. semantine apibré2tj). 1.2.5. Taigi interpretuojant sakinj su netipine morfosintaksine raiska, kuria yra nuléme ivairiis semantinio iSplétimo procesai ar kai tenka rinktis viena i§ iprastu jo konceptualizaciju, nei$siverciama be prototipais grindZiamu, bet aiskias ribas turinciy gramatiniy kategoriju. Jeigu Sios kategorijos ,laipsniSkai“ pereitu viena j kita, t. y. neturéty aiskiy ribu, kaip neva rodo empiriniai tyrimai, tai joks lingvistinés struktiros konceptualizavimo ar jos analizés darbas nebiitu imanomas. [Sties tokiu tyrimy rezultatai terodo bendras lingvistinio kodavimo tendencijas. 1.3. Pagaliau placiau norétusi pakomentuoti viena biidinga atveji, kai gramatinés 131 Pastabos bergas svyruoklis ir pan. (plg. Labutis 2002: 331-332), arba daiktavardziy samplaikos tévas motina ,tévai', vyrai moterys ,zmonés', rankos kojos ,galiinés‘ ir pan. (plg. Ambrazas, red., 2006: 557), kurie veikiau priskirtini Zodziy darybos sferai. Tradici$kai Vakaru lingvistikoje skiriami glaudziosios ir laisvosios apozicijos atvejai lietuviy autoriy neaptariami. Paprastai laisvajai apozicijai priskiriamas semantiniu bei intonaciniu savarankiskumu pasizymintis priedélis lietuviy kalbininkus iki Siol tedomino skyrybos poiZiiiriu. Teigiant, kad ,priedelis ir jo pazymimasis Zodis abu yra daiktavardziai, Zymintys ta patj realios tikrovés daikta ar rei8kinj* (Balkevicius 1963: 177), apytikriai uzZ¢iuopiamas minétasis esminis apozicijos poZymis — jos démenu koreferentiskumas, bet neskiriant démesio ty démeny referencijos specifikai daroma pernelyg plati i8vada dél ju sintaksinio lygiavertiskumo, esa priedélis, lygiai kaip ir jo pazymimasis Zodis, galjs sakinyje atstoti visa daiktavardinj junginj (plg. Balkevitius 1963: 176; Morkiinas, par., 1999: 500). Tuo tarpu toks teiginys, kaip véliau matysime, be iSlygy galioja tik tais laisvosios apozicijos atvejais, kai abu jos demenys turi specifine referencija. Visuose lietuviy kalbos gramatikos apraSuose po daiktavardzio einancios kaip + DF konstrukcijos laikomos priedéliais. Nors ne vieno lietuviy autoriaus (be minéty Zukauskaités ir Balkevitiaus, dar plg. Sirtautas, Grenda 1988: 104) seniai yra pastebétas tokiy ,,priedéliy* funkcinis artimumas aplinkybéms, taciau nesiryZta ju apibidinti antrinés predikacijos terminais. Tuo tarpu, kaip véliau matysime, kiek iSsamesne priedéliy sintaksés analize rodo, kad laisvaisiais antriniais predikatyvais pagristai galéty biti laikomi ir kai kurie ,,tikrieji* (t. y. be kaip) priedéliai. To, kas pasakyta, pakanka i8vadai, kad lietuviy kalbotyroje isitvirtinusi priedélio samprata néra adekvati Siu pastaby analizes uzdaviniams: néra pakankamai apibré2ti nei Sios gramatinés kategorijos atstovy sintaksinis rangas, nei ju rei8kiamos predikacijos orientacija bei apréptis. Todél toliau tai, kas tradici8kai vadinama pazZymimuoju priedelio ir daiktavardzio junginiu, meginsiu pateikti ir analizuoti kaip daiktavardine apozicija, remdamasis vakarietigka %io termino samprata. Kur reikia vartosiu ir tradicinj priedélio termina. 2.2. Daiktavardine apozicija, kaip sintaksine kategorija, apibréziantis iSorinis pozymis —jos démeny koreferentiskumas. Kitaip tariant, abu apozicijos daiktavardziai (tiksliau — daiktavardinés frazés) Zymi ta patj esinj, nors daznai ji nurodydami skirtingais bidais (skiriasi referencijos pobiidis) (plg. Taylor 2002: 235). TradiciSkai apozicija skiriama j glaudziaja (arba restriktyvine) ir laisvaja (arba nerestriktyvine) (plg. Burton-Roberts 1975: 391). Glaudziosios apozicijos démenys sudaro intonacinj vieneta (plg. poetas Maironis, kaimynas batsiuvys), 0 laisvosios apozicijos demenys pasizymi intonaciniu, o daZnai ir semantiniu savaranki8kumu (plg. Valdas Adamkus, 138 Pastabos Lietuvos Respublikos Prezidentas; Lietuvos Respublikos himno autorius, Vincas Kudirka; Putinas, poetas) (plg. Van Langendonck 2007: 126). 2.2.1. Prototipine glaudZiaja apozicija sudaro tikrinis daiktavardis ir jj subkategorizuojantis bendrinis daiktavardis, kuris paprastai eina prieS ta tikrinj daiktavardi, plg.: (11) Kalbininkas Kazimieras Biga gimé 1879 metais. Kad daiktavardiné apozicija Siame pavyzdyje sudaro viena intonacinj vieneta, rodo pabréatinai (su loginiu kiréiu) iStariamas antrasis jos sandas, plg. Kalbininkas Kazimieras Biiga gimé 1879 metais. Referencijos atzvilgiu Sios apozicijos demenys yra aiskiai nelygiaver¢iai. Kaip Zinome, tik tikrinis vardas yra inherentiskai apibrézta, tad ir specifinés referencijos, daiktavardiné frazé. Todél jis be nuostolio gali atstoti visa apozicinj junginj, plg. Kazimieras Biiga gimé 1879 metais. Tuo tarpu bendrinio daiktavardzio apibréztumas ir referencijos pobidis Sioje apozicijoje néra toksai aiskus. Jis (priesingai nei kartais teigiama) visa apozicinj junginj gali pakeisti tik ypatingomis konteksto aplinkybémis, kai yra aisku, apie kurj kalbininka kalbama. Taigi maZy maiiausiai jo referencija néra specifiné. Lingvistinéje literatiiroje apie tokiy bendriniy apozityvy apibréZtuma kalbama remiantis artikelinémis kalbomis, kuriose jie daZnai vartojami su Zymimuoju artikeliu, plg. angl. the singer Robeson, the lawyer Wright, bet taip pat ir singer Robeson, lawyer Wright. Ta¢iau Zymimojo artikelio vartojimas artikelinéje kalboje ne visada yra susijes su jo determinuojamos daiktavardinés frazés referento unikalios identifikacijos presupozicija, plg. the core of an apple = an apple core. Vienas i8 glaudziosios apozicijos démeny (prototipiniu atveju — bendrinis daiktavardis) visada nurodo kito démens (tikrinio daiktavardzio) referento kategorija (profesinés, socialinés ar kitos priklausomybés klase), t. y. ji subkategorizuoja. Galétume teigti, kad jo referentas yra instancijuojamas ne tikrovéje, o tipologinéje erdvéje®. Tad tradicinj priedélj atitinkantis glaudZiosios apozicijos daiktavardis neturi specifinés referencijos, bet tam tikra prasme yra apibréztas. Tokj jo apibréztuma galime vadinti moon. Zymimojo artikelio teikiamos apibréztumo deskripcijos turinj aukS¢iau pateiktuose anglu kalbos pavyzdZiuose ir sudaro tikrinio daiktavardZio referento kategorinés priklausomybes presupozicija. 5 Pirmasis skirtuma tarp vadinamojo atributinio ir referentinio apibréztumo deskripcijos vartojimo pastebéjo Donnellanas (1966). Lingvistinéje literatiroje plagiai diskutuotas jo pavyzdys Smith’s murderer is insane: $io sakinio dvejopa interpretacija kaip uk ir remiasi galimybe jo subjekto daiktavardinés frazes referenta interpretuoti kaip (Smitho Zudiko) tipa arba kaip to tipo instanciaciya (konkrety asmenj). 139 Pastabos 2.2.2. Kad démeny specifinés vs. nespecifinés referencijos dispozicija yra glaudziaja apozicija charakterizuojantis ribojimas, rodo ir faktas, jog tokia apozicija netoleruoja dviejy apibrézty specifinés referencijos daiktavardiniy fraziu, plg.: (12) Adomo Mickeviciaus, Zymiausiojo lenky romantizmo dainiaus, kiryba stipriai veiké ir lietuviy devynioliktojo amziaus poetus. (13) ?Zymiausiojo lenky romantizmo dainiaus Adomo Mickeviciaus karyba stipriai veiké ir lietuviy devynioliktojo amziaus poetus. Siu pavyzdziy daiktavardinés frazés Zymiausiasis lenky romantizmo dainius referento unikalumas implikuojamas i§ miisy Ziniy apie devynioliktojo amziaus literatiira ir formaliai Zymimas aukS¢iausiojo laipsnio apibréZiamaja (tradici: ai — ivardziuotine) biidvardzio forma®. Matome, kad $i apibrézta daiktavardiné frazé kartu su koreferentisku tikriniu vardu gali eiti tik kaip laisvosios apozicijos démuo. Glaudziosios apozicijos priedélinio daiktavardzio referencija gali biti siaurinama net radikaliai, pavyzdziui, modifikuojant ji savybiniu ivardziu, tatiau kol to daiktavardzio referentas néra unikaliai identifikuojamas (specifinis), tol kalbama apozicija imanoma, plg.: (14) Atskubéjo klétin ir mano mokytojas Strazdas su persigandusiu Papieviu. (pavyzdys iS Labutis 2002: 328-329). Nors savybiniai jvardziai daZnai vadinami apibréZtos daiktavardinés frazés determinantais, bet lietuviy kalboje su apibreZtumo deskripcija jie gali biti siejami tik esant palankioms konteksto ar episteminémis aplinkybémis, kai daiktavardinés frazés referento unikalumas suvokiamas be iSlygu (plg. Holvoet, Tamulioniene 2006: 24). Pavyzdiiui, néra garantijy, kad ekvatyvinio sakinio Strazdas yra mano mokytojas predikatinés daiktavardinés frazés referentas yra unikaliai identifikuojamas individas, t. y. vienintelis mano mokytojas, nes a galiu turéti ir daugiau mokytoju. Todél referencijos atzvilgiu principinio skirtumo tarp %io ekvatyvinio sakinio ir askriptyvinio jo atitikmens Strazdas yra mokytojas, kuris daznai pabrezZiamas (plg. Holvoet, Cizik-ProkaSeva 2005: 79), regis, néra. Kita vertus, sakinyje Mano mokytojas yra Strazdas subjekto pozicijoje atsidirusios to patios daiktavardinés frazés referentas visada bus suvokiamas kaip vienintelis mane mokantis individas. © Apie aukStesniojo ir aukStiausiojo laipsnio bidvardZiy morfemu reik3mes indélj formuojant modifikuotos daiktavardinés frazes apibréZtuma Zr. Mikulskas (2006: 48-49). 140 Pastabos Kai savybinio ivardzio modifikuojamos daiktavardinés frazés unikali referencija implikuojama is atitinkamo idealizuoto kognityvinio modelio (ICM), tuomet toks posesyvinis junginys negali eiti glaudzioje apozicijoje su tikriniu daiktavardziu, plg.: (15) Mano vyras mégsta bulvinius blynus. (16) (Mano) Antanas mégsta bulvinius blynus. (17) ?Mano vyras Antanas mégsta bulvinius blynus. Sakinys (17) skamba keistai, nes mums jprastas szimos, kur moteris teturi viena vyra, ICM remia specifine frazés mano vyras referencija. 2.2.3. Kadangi glaudziosios apozicijos priedélinio daiktavardzio apibréZtumas néra vieno lygmenssujo partnerio apibréZtumu, tai tokio daiktavardiniojunginio asimetrija yra akivaizdi ir gramatiskai reik’minga. Si asimetrija skatina pabandyti kalbamus apozicinius junginius apraSant neiskirti ju i kity modifikavimo ir komplementavimo rySiais grindzZiamy daiktavardiniy junginiy. Transformacinés generatyvinés gramatikos atstovy (plg. Burton-Roberts 1975: 397-405) méginta glaudziasias apozicijas apragyti kaip modifikavimo atvejus, priedélio, kaip modifikatoriaus, statusa grindziant jo derivacija i$ presuponuojamo restriktyvinio santykinio sakinio (plg. Kalbininkas Kazimieras Buga gimé 1879 metais < Kazimieras Biga, kuris buvo kalbininkas, gime 1879 metais). Kad glaudziosios apozicijos atvejai pagristai gali biti laikomi modifikaciniais jungi ais, rodo ir akivaizdus jy endocentrikumas — vienas, paprastai specifinés referencijos apozicinio junginio daiktavardis sintaksiskai gali atstovauti visam junginiui. Pavyzdziui, nagrinéjamame pavyzdyje toksai yra apozicijos kalbininkas Kazimieras Biga tikrinis vardas — jis vienareik3mi8kai ir yra pagrindinis daiktavardinio junginio démuo (angl. head). O pirmasis apozityvas (kalbininkas), kaip jau buvo minéta, sakinyje gali atstoti visa junginj tik ypatingomis konteksto aplinkybemis, kai anaforos saitais jis susiejamas su*Kazimiero Bigos asmeniu, t. y. kai aiSku, apie kurj kalbininka kalbama. GlaudZiosios apozicijos endocentrinis pobiidis leidzia dar aiSkiau matyti jos démeny santykio vadinamaja S / P (savarankiskas / priklausomas) asimetrija, kuri biidinga ir modifikavimo rySiu siejamiems junginiams. Sudétiniy struktiry sudaryma grindZianti S/ P asimetrija cia pirmiausia suprastina kaip démeny santykinis konceptualusis savarankiskumas ar priklausomumas. Modifikavimo atveju viena i§ tam tikra santykj profiliuojanéio (tad konceptualiai priklausomo) démens substruktiry semantiskai patikslina (elaboruoja) kitas, konceptualiai savarankiskas (ir paprastai semantiSkai turiningesnis) démuo. Abu kalbamos apozicijos démenys — daiktavardziai — paprastai Zymi daikta, ne 141 Pastabos santykj (i8skyrus giminystés ar tam tikry socialiniy vaidmeny pavadinimus bei kai kuriuos kitus atvejus), tatiau jy reiSkiamos kategorijos esti ne vieno lygmens ir pagal abstraktuma, ir pagal kognityvinj iSkiluma (apie triju lygmeny kognityvines kategorijas Zr. Ungerer, Schmid 1996: 60-113). Prototipinés glaudziosios apozicijos atveju tikrinis vardas (Kazimieras Biga) be nuorodos j konkrety individa savo forma kartu pasako ir to individo bazine (viduriniojo lygmens) kategorija (zmocus, vyras). Pagristai galime manyti, kad kitas apozicijos narys (priedélis), nurodydamas Zemesne nei bazine individo kategorija (pavyzdziui, jo profesija) semanti3kai ja patikslina, panagiai kaip ir daiktavardis pyragas patikslina tik schemiSkai biidvardzio skanus implikuojama kategorija maistas prototipiniame modifikaciniame junginyje skanus pyragas. Siuo (ribotu) aspektu tikrinis vardas yra konceptualiai priklausomas nuo ji semantiskai patikslinan¢io (papildantio) bendrinio daiktavardzio. Bet jeigu pirmiausia paisysime pagrindinés, deiktinés, tikrinio vardo funkcijos, t. y. jo nuorodos j konkrety individa, tai konceptualiai priklausomu demeniu, reikalingu jo zymimo esinio referencija patikslinanéio (faktiskai - apibréZianéio) papildymo, galime laikyti to individo subkategorija (katsiinxas) pasakantj priedelj. Be tokio papildymo, kaip mateme, vienas priedélio daiktavardis aktualiojoje diskurso erdvéje negali funkcionuoti. Komplementinj inherenti3kai apibrézto daiktavardinés apozicijos démens pobiidi gerai parodo tokie pavyzdiiai, kaip: (18) Faktas, kad Zemé yra plokstia, visiems yra akivaizdus. (19) Mintis, kad jis galéjo tai padaryti, yra nepakeliama. Cia daiktavardziai faktas ir mintis dél pernelyg bendros (kategorinés) savo reikimés patys vieni, be savo papildymy (kad Zeme yra plokstia ir kad jis galéjo tai padaryti ), sakiniy subjektais negaléty eiti, plg.: (20) ?Faktas visiems yra akivaizdus. (21) ?Mintis yra nepakeliama. Sie apoziciniai komplementai yra specifinés referencijos: jie, kaip i8tisy (finitiniy) sakiniy nominalizacjos, i8 jy yra paveldéje savo apibréztuma (unikalios situacijos presupozicija) ir dél to laikytini pilnavertémis daiktavardinémis frazémis (Langacker 1991: 34-35; 148-149). Struktiriniu atévilgiu apozicija, kurios viena demeni sudaro propozicinés kilmés nominalizacija, palyginama su prototipiniu glaudziosios apozicijos, kurios viena démenj sudaro tikrinis daiktavardis, atveju (Heyvaert 2003: 213-221). Struktirinés glaudziosios apozicijos savybes pastaruoju metu netgi laikomos tikrinio daiktavardzio apibrézties kriterijumi (Van Langendonck 2007: 125142 Pastabos 143). Taigi apibiidindami glaudziosios apozicijos démeny sintaksinius rySius galime iSsiversti iprastineémis komplementavimo ir modifikavimo savokomis. Koreferentisko démens kategorinés priklausomybés presupozicija reiskiantis tokios apozicijos priedélis pats reikalingas jo referenta apibrézian¢io komplemento — specifinés referencijos daiktavardzio’. Pastarasis pagal sintaksinj atstovavima laikytinas pagrindiniu apozicinio junginio démeniu, o priedélis — jo modifikatoriumi®. 2.2.4. Aptardamas glaudziosios apozicijos démeny referencijos asimetrini pobiidi ir tos asimetrijos nulemtus jy tarpusavio sintaksinius rySius, rémiausi prototipiniu modeliu, kai prie§ tikrinj apozicijos daiktavardj eina ji subkategorizuojantis bendrinis daiktavardis. Tokiy jprasty apozicijy vartojimo diskurse funkciné motyvacija paprastai néra labai rySki, ir jas pagristai galétume vadinti nezymetaisiais glaudiiosios apozicijos atvejais. [ties galima biity manyti, kad tikrinis vardas daznu atveju pats vienas gali uZtikrinti savo referento unikaly identifikavima diskurse ir todeél nereikalingas tolesnio referencijos tikslinimo. Tai, kad prototipiniy glaudziyju apozicijy bendriniai démenys specialaus komunikacinio kriivio neturi, ikonigkai atliepia faktas, kad junginyje jie neturi ir loginio kiréio — pabreziamaja intonacija paprastai iStariamas tik tikrinis demuo, plg.: (22) Dabar kalbés poetas Aidas Maréénas. 7 Naudodami iprastus kognityvinés gramatikos teorinius konstruktus, subkategorizuoJantj glaudziosios apozicijos priedélj galime apibrézti ir grieZéiau, kaip santykines prigimties apozityva, kuriam bidinga tam tikra valentiné struktira. Jo profiliuojamo santykio ribo%enkli sudaro tipologinéje kategorijy erdvéje instancijuotas referentas, o trajektoriu - tik abstrakéiai suvokiamas koreferentiskas daiktavardis, kuriam yra nustatytas vienintelis — specifinés referencijos - semantinis ribojimas. Pastaraja priedélio substruktara semantiskai ir patikslina (elaboruoja) jo apozicijos partneris — unikaliai identifikuoyama referenta zymintis daiktavardis. *Remiantis daugiausia kalby, kuriose daiktavardines frazés modifikavimas imanomas tik per apozicija, pavyzdiiais, tipologinéje literatiroje randame bandymy viena i8 apozityvu apibiidinti kaip sintaksi8kai neintegruota modifikatoriy. Esq toksai ,apozicinis modifikatorius* daiktavardiniame junginyje atlieka tas paéias semantines funkcijas kaip ir ntegruotasis jo atitikmuo (plg. Rijkhoff 2002: 22-23) Taéiau lietuviu kalboje taip apibidinti galétume nebent laisvosios apozicijos démen}. GlaudZioji apozicija, kaip matéme, leidzia tarp jos démeny izvelgti vienokj ar kitoky konceptualiosios priklausomybés ry8j, kuris pagrindzia ir sintaksine jy priklausomybe (t. y. viena vertus, modifikavimo, kita vertus, komplementavimo santyki). Tad jeigu sintaksinj ry8i apibréziame priklausomybés terminais, ,sintaksi8kai neintegruotas modifikatorius“ yra contradictio in adjecto. 143 Pastabos Pagristai galétume manyti, kad tokiy kaip (22) pavyzdyje apozicijy priedeliai esminio vaidmens nustatant tikrinio vardo referenta nevaidina: tarsi pastovis epitetai, nurodantys komunikacijos akto dalyviams iprasta vardo turétojo subkategorija, referento identifikavima jie padaro beveik automatigka. Ta¢iau kai kuriais atvejais tokio priedélio vaidmuo nurodant tikrinio vardo referento kategorine priklausomybe gali buti reikSmingesnis, ypaé raSto kalboje. Mat to paties tikrinio vardo turétojy gali biti ir daugiau, dél to platesniam adresaty (skaitytojy) ratui gali biti neaigku, kuris asmuo turimas omenyje, kai kalboje (tekste) minimas jo vardas, plg.: (23) Pravaziavome matematiko Kubiliaus téviske. (Pavyzdys i Labutis 2002: 329.) Lietuvoje yra daug Kubiliaus pavardés turétojy, ir atitinkamu priedéliu nepatikslinus referento profesijos, adresatui (skaitytojui) gali biti neai8ku, apie kurj Kubiliy — matematika, literata, politika ar kt. ¢ia kalbama (raSoma). 2.2.5. Glaudiiosios apozicijos priedéliy vartojimas kalboje gali biti siejamas su kitais nei referento identifikavimas komunikacijos tikslais. Tokiy priedéliy sakinyje atliekama funkcija gali biti artima restriktyvinei kaip + DF depiktyvy funkcijai, kai per Siy rei8kiama antrine predikacija pagrindiné sakinio predikacija siaurinama norima linkme, plg.: (24) Daugumai lietuviy Maironis, kaip kunigas, yra menkiau pazjstamas negu Maironis, kaip poetas. (25) Daugumai lietuviy kunigas Maironis yra menkiau Ppazjstamas negu poetas Maironis. (26) Daugumai lietuviy Maironis kunigas yra menkiau pazjstamas negu Maironis poetas. Akivaizdu, kad (25) ir (26) sakiniy glaudiiosios apozicijos priedéliy paskirtis ne palengvinti vardo Maironis referento identifikavima — jis ir taip visiems zinomas. Priedéliais kunigas ir poetas vardo Maironis designatas (t. y. asmuo kaip tam tikras kultirinis fenomenas) siaurinamas ir formuojamas pagal komunikacijos tikslus: jais, kaip ir atitinkamais depiktyvais (24) sakinyje, reigkiami atZvilgiai, kuriais galioja pagrindiné sakinio veiksmazodiiu (yra pazjstamas) reiSkiama predikacija. Priedéliy funkcine motyvacija ir papildoma komunikacinj kriivj Siuose pavyzdziuose padeda atpazinti ir atvirk8¢ias nei jprasta intonacinis apozicijos démeny kontiras, plg.: poetas Maironis, Maironis poetas. Tokius glaudZiosios apozicijos atvejus pagristai 144 Pastabos galime vadinti zymétaisiais (zymétumo efektas paskutiniame pavyzdyje dar rySkesnis dél postpozicinés priedélio padéties). 2.2.6. Regiau glaudziaja apozicija sudaro du bendriniai daiktavardziai. Daéznai literatiiroje pastebima, esa ne visada ai’ku, kuris tokios apozicijos démuo yra pagrindinis (pazymimasis), o kuris jj modifikuojantis (pazymintis). Bendrai imant tokiems netipiniams glaudziosios apozicijos atvejams galioja tas pats specifinés vs. nespecifinés referencijos démeny dispozicijos reikalavimas. Unikaliai identifikuojamo referento designantas sakinyje atstovauja visam apoziciniam junginiui ir tampa pagrindiniu jo démeniu. Neretai kaip formalus pagrindinio démens skiriamasis bruoZas nurodoma pirmoji jo vieta apozicijoje, kuri intuityviai leidzia spresti, apie ka i8 tiesy sakinyje kalbama, plg. mano kaimynas gydytojas, angl. my neighbour the doctor. I8ties specifine referencija tokiuose junginiuose paprastai (t. y. nezymétaisiais atvejais) turi pirmoji daiktavardineé frazé — ji ir yra pagrindinis apozicijos démuo, o antrosios frazés apibréZtumas (nors angliskame pavyzdyje ir Zzymimas ekspliciti’kai — artikeliu) téra tipologinis. Kitaip tariant, glaudziosios apozicijos sudarymo logika pateiktame pavyzdyje remiasi jprasta presupozicija, kuria perteikia askriptyvinis sakinys Mano kaimynas yra gydytojas, one ekvatyvinis sakinys Tas gydytojas yra mano kaimynas. Kai prieS akis turime visa sakinj, juo lengviau pasakyti, kurio apozicijos démens designatas yra propozicijos taikinys, plg.: (27) Uz dukters galvos ir tévas Zemaitis darési aukStaidiui neaiSkus. (Pavyzdys iS Labutis 2002: 331.) Juk aisku, kad Sio sakinio teiginys yra apie téva, bet ne apie Zemaiti! 2.2.7. Dviejy bendriniy daiktavardziy glaudziosios apozicijos funkciné motyvacija taip pat gali biti siejama ne tik su referento identifikavimo palengvinimu, bet ir su papildomos predikacijos raiska pagrindinés sakinio predikacijos atzvilgiu, plg.: (28) Mano kaimynas gydytojas daznai nenakvoja namie. Siame pavyzdyje glaudziosios apozicijos pagrindiniu démeniu laikytina specifinés referencijos daiktavardiné frazé mano kaimynas, o jos priedéliu — nespecifiskai interpretuojamas antrasis démuo, kuris, tikétina, Gia iStariamas su pabréziamaja intonacija® mano kaimynas gydytojas. Antrojo apozicijos démens loginis kirtis ro- ° GlaudZiosios apozicijos intonacinis kontiiras pirmiausia sietinas su komunikacijos intencijomis: spresdami, kuris junginio démuo laikytinas priedéliu, vien tik intonacija pasikliauti negalime, plg.: Pagjstu kaimynq (t. y. kaimynystéje gyvenanti) gydytojq, jis tau pagelbés. Interpretuojant § sakinj, specifiné referencia (bet nebiitinai api145 Pastabos dytu ir papildoma jo komunikacinj kriivi. Isties tokio priedélio funkciné motyvacija gali biti siejama ne tik su pirmojo démens referencijos tikslinimu, bet ir su antrinés predikacijos raiSka. Kalbamu atveju galétume teigti, kad priedeliu (gydytojas) implicitiskai pasakoma ir sakinio veikejo atliekamo veiksmo prieZastis — kaimynas daznai nenakvoja namie, nes tokia jo, gydytojo, profesija, kuri paprastai neatskiriama nuo skubiy iskvietimy ir naktiniy budéjimy. Tokios implikacijos tikimybé, zinoma, glaudziai siejasi su pagrindinio predikato reik’me (fakti8kai tokio priedélio yiterpimas* j sakinj daznu atveju yra pagrindinés predikacijos motyvuotas). Nesunku pateikti pavyzdi, kai skirtingos sakinio predikaty reikSmes lemia skirtingas to paties priedélio interpretacijas, plg.: (29) Mano kaimynas batsiuvys vaiksto kiaurais batais. (30) Mano kaimynas batsiuvys loterijoje laiméjo turisting kelione i Ispanija. Pirmajame pavyzdyje glaudzZiosios apozicijos priedélio funkciné motyvacija veikiausiai sietina su antrinés predikacijos — nuolaidos — raiSka: kaimynas vaikSto kiaurais batais, nors bidamas batsiuvys galéty lengvai juos pasitaisyti. Antrajame pavyzdyje apie daiktavardinés frazés mano kaimynas referenta pateikiamos papildomos informacijos (kad jis yra batsiuvys) motyvai néra tokie aiskiis, jie tiesiog gali biti siejami su pirmojo démens referento identifikavimo palengvinimu. 2.2.8. Auk8diau aptarti glaudziosios apozicijos pavyzdziai rodo, kad jy sudarymo (priedéliy vartojimo) motyvacija ne vienu atveju gali biti siejama su papildoma restriktyvine ar aplinkybine funkcija pagrindines sakinio predikacijos atZvilgiu. Funkciniu atzvilgiu tokiy apozicijy priedéliai yra labai artimi laisviesiems antriniams kaip + DF konstrukcijy predikatyvams, atitinkamai — depiktyvams ir aplinkybiniams predikatyvams. Skirtumas yra tas, kad priedéliy rei8kiama antriné predikacija tegali biti implikuojama i viso sakinio reik$més, o antruoju atveju ji adekvaciomis konstrukcijomis reigkiama eksplicitiskai (plg. Mano kaimynas, kaip gydytojas, dagnai nenakvoja namie). Taéiau implicitinis papildomai reiSkiamos predikacijos pobidis néra ta prieZastis, del kurios kalbamy priedéliy negalétume vadinti antriniais predikatyvais. Pirmiausia to daryti negalime struktiriniais sumetimais — glaudziosios apozicijos priedélis kartu su savo modifikuojamu pagrindiniu démeniu breZtumas) priskiriama antrajam apozityvui, kuris éia iStariamas su loginiu kiréiu. Jis ir atstovauja sakinyje visam apoziciniam junginiui, o pirma jo einantis priedélis (kaimynq) nurodo jo, kaip pagrindinio démens, subkategorija. Glaudziosios apozicijos junginio sukiirimo Siame pavyzdyje funkciné motyvacija sietina su objekto daiktavardio (gydytojq) designato apibrézties siaurinimu. 146 Pastabos atstovauja tam paciam pagrindinio predikato argumentui, taigi sintaksiSkai yra predikatinio veiksmazodzio komplemento sudetiné dalis: laikyti toki priedélj dar ir to veiksmazodzio modifikatoriumi bity pernelyg keblu. 2.2.9. Greitiausiai del i8 dalies sutampanéiy minéty funkcijy lietuviu kalbotyroje ir isigaléjusi nuomoné, kad kaip + DF konstrukcijos irgi laikytinos priedéliais. Tokia nuomong, regis, palaikytu ir tam tikras ontologinis glaudziosios apozicijos priedéliy ir atitinkamy kaip + DF konstrukcijy giminiskumas. [ties tokiy priedéliy vartosena pirmiausia remiasi faktyvinio jungties teiginio apie pagrindinio démens referento kategorine priklausomybe presupozicija (kuria angluy kalboje, kaip matéme, rodo zymimasis priedélio daiktavardinés frazés artikelis). Tokia presupozicija remiasi glaudZiosios apozicijos priedéliy vartosena ir tais atvejais, kai jais implicitiskai ribojama pagrindineés sakinio predikacijos apréptis, t. y. tos predikacijos atzvilgiu reiSkiama restriktyviné funkcija. Ir tik papildomai predikuojant aplinkybine reikime, Sis teiginys del saveikos su pagrindine predikacija i§ presupozicijos i8keliamas j sakinio lygmenj ir tampa jo profilio (predikacijos siauraja prasme) dalimi. Kitaip tariant, sakinio predikato reiSkiamo veiksmo prieZastis ar kuri kita aplinkybé i priedélio gali biti implikuojama tik tuo atveju, jeigu minétas faktyvinis teiginys néra tik presuponuojamas, bet lengvai suvokiamas kaip neatskiriama sakinio reik’més dalis. Jeigu atsimename, tai ir kaip + DF konstrukcijy depiktyvy restriktyvinés funkcijos raiska remiasi vieno kurio predikatinio argumento daiktavardzio referenta subkategorizuojanéio faktyvinio jungties teiginio presupozicija (kaip matéme aptardami pavyzdi Labai mégstu Ciurlionj kaip tapytojq, neiskraipant sakinio minties, antrinj jo predikatyva (kaip tapytojq) sunku i&skleisti j atitinkama jungties sakini). Tiktai kai toks faktyvinis teiginys yra ne presuponuojamas, o implikuojamas i viso sakinio rei8kiamos predikacijos, galima ir ,aplinkybiné“ kalbamy predikatyviniy konstrukcijy interpretacija'®. Tai, kad 3iq interpretacija patvirtinantis faktyvinis jungties teiginys priklauso sakinio profiliui, rodo ir lengvai realizuojama jo eksplikacija, plg. Mano kaimynas, kaip gydytojas, dagnai nenakvoja namie — Mano kaimynas, btidamas gydytojas, daznai nenakvoja namie — Mano kaimynas daznai nenakvoja namie, nes (jis) yra gydytojas. Vis délto pasirinkimas kalbamas kaip + DF konstrukcijas apragyti kaip veiksmaZodine fraze modifikuojanéius laisvuosius ‘°GrieZtai imant, tik aplinkybinés reikimés antriniai kaip + DF konstrukcijy predikatyvar laiko ir modalumo atévilgiu yra subordinuoti (priklauso) pagrindiniam predikatui, Atitinkamy konstrukcijy depiktyvai dél presupozicinio pobiidzio Siuo atzvilgiu yra nepriklausom: jy reikiamos predikacijos laikas tik sutampa (arba persikloja) su pagrindinio predikato laiku. 147 Pastabos Howvoet, A., Tamutioniene, A. 2006: ApibréZtumo kategorija. In: Hotvorr & Mikutskas, red., 2006, 11-32. Kaztauskas, J., Laiconaite, A., Ursutis, V., red., 1961: Dabartiné lietuviy kalba. Vilnius: Valstybiné politinés ir mokslinés literatiiros leidykla. Lasutis, V. 1994: Lietuviy kalbos sintaksé 2. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Lasutis, V. 2002: Lietuviy kalbos sintaksé. Tretiasis papildytas leidimas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Laxorr, G. 1987: Women, Fire, and Dangerous Things: What Categories Reveal about the Mind. Chicago-London: University of Chicago Press. Lancacker, R. W. 1987: Foundations of Cognitive Grammar. Vol. 1, Theoretical Prerequisites. Stanford, CA: Stanford University Press. Lancacker, R. W. 1991: Foundations of Cognitive Grammar. Vol. 2, Descriptive Application. Stanford, CA: Stanford University Press, Martuews, P. H. 1997: The Concise Oxford Dictionary of Linguistics. Oxford-New York: Oxford University Press. Mikutskas, R. 2006: ApibréZiamyju bidvardziy aprago perspektyva. In: Ho.vort & Mikutskas, red., 2006, 33-65. Morkonas K., par., 1999: Lietuviy kalbos enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidybos institutas. Rukuorr, J. 2002: The Noun Phrase. Oxford: Oxford University Press. Sirtautas, V., Grenpa, C. 1988: Lietuviy kalbos sintaksé. Vilnius: Mokslas. Taytor, J. R. 2002: Cognitive Grammar. Oxford / New York: Oxford University Press. Uncerer, F, Scumip, H.-J. 1996: An Introduction to Cognitive Linguistics. London: Longman. VaIcIuLyTE-SEMENIENE, L, 2007: Daiktavardinés kaip konstrukcijos kaip analitinis predikatyvy Zyméjimo rodiklis. Acta Linguistica Lithuanica 56, 73-101. 154 Pastabos Van Lancenponcx, W. 2007: Theory and Typology of Proper Names. Berlin-New York: Mouton de Gruyter. Zuxauskaite, J. 1961: Kaip vartojimas jungiamuoju ZodzZiu ir jungtuku. In: Kazauskas, Laiconarre & Ursutis, red., 1961, 217-278. Rolandas Mikulskas Lietuviy kalbos institutas P. Vileisio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva 14 mazmoZis Keisti yra dabar tarmiy teksty Zodynéliai. Sitaip sakau susipazines su A. Leskauskaites Kuciiiny kraSto teksty (2006) knygos Zodynéliu (p. 401-425). Visi juk zinome, kad tarmés, snektos dabar egzistuoja greta bendrines kalbos (mokykla,radijas, televizija, valdzios rastinés), dvikalbystés (net daugiakalbystés), Zargono (slengo) — jaunimo, mokiniy, raStiniy darbuotojy Sneka. Mokslui, Zodziy etimologijai, tarmiy istorijai svarbiausia yra paveldétoji leksika, o naujovés idomios tik sociologiskai. Tarptautiniy Zodziu iSkraipos yra laikinos, jsigilinus nebebiina nei tokiy faktu, kaip andlizas, garnizonas, fabriké, kantora (1)!, karasélé (2), liminddas, litindntas ,leitenantas‘, narvas ,nervas‘, pilstikas, radija, Sakmatai, S6feris, Soferiduti, Soferiikas (kokie negirdeti dztikiSki Zodziai!), triperis (?), vitirindrius ,veterinaras‘ (dél nekiréiuoty e redukcijos). Kucidiny kra8tas buvo Bérznyko (autores paverstu Bérzininkais) visiskai sulenkéjusios, kovojusios prieS Lietuva parapijos dalis, tai tu skoliniy daug, jie dabar net pajuokiami, striby ir kitokiy veikéju (ypa¢ prekybininky) iSplatinti: baj@vas, -d, blestva (tekste bla.stva — 158 p., vadinasi, pakartotas svetimas Zodis), basandské (tekste basandsku — Pp. 366), burtdkas (Lp, Drsk girdéta, jaunimo borda.kas!), cielkd (2) snekaltybe iSlaikiusi mergina‘ (tekste cielkos, p. 388, vél pakartotas svetima kalba Zodis — autorés sulietuvinamas), bufdiké ,vatiné’, dacia (?) (Svendubrés dvikalbiy dd.éa), davdi ,nagi‘, diryti ,kvailinti‘ (i8 prezidento Brazausko rinkimy kampanijos), centrafiga (!), fdinas ,puikus‘, lapka (tekste Id.pka, p. 262 - vadinasi, grynas svetimas Zodis), nacidlnykas (grynai rusi’kas Zodis), paslévica (!) ,patarle‘, podlas ,niekSingas‘, pratibnas SleikStus, prieSingas‘, tuzdlas ,sunkus‘, zakonas ,istatymas‘, zast@vas (i lenky sargybos) ir t. t. Jau latviy didysis mokslininkas J. Endzelinas recenzijoje apie K. Biigos LKZ pirmuosius sasiuvinius yra mokes, kad daugiakalbiy zmoniy var155