Ac a
Linguis ica
Li huanica
LVIII
(2008),
17
-
51
Auka
i
auku as.
Zodziy kilmé
bei
seman iné
mo y acija
Dainius
RazAusKAS
Le u iy
li e a i os
i
au osakos
ins i u as
The
a icle
deals
wi h
he
Li huanian
e ms
o
sac i ice
and
al a ,
auka
and
auku as.
A e
a
s a emen
o he
p oblem
and
a
su ey
o
esea ch,
he
au ho
a gues
o
a
connec ion
be ween
auka
and
aukuo i
‘li
up,
sway’
on
he
basis
o
his o ical
da a
on
ancien
Li huanian
eligion
and
o
ypological
e idence
( he
p ac ice
o
li ing
up
o e ings).
The
second
wo d,
auku as
‘al a ’,
also
shown
by
his o ical
sou ces
o
be
genuine,
could
be
explained
( aking
in o
accoun
i s
pa allel
o m
auka as)
as
con aining
he
same
oo
auk-,
wi h
-u a-
and
-a a-
as pa allel
su ixes
used
o
de i e
nomina
ins umen i.
1.
AUKA
Bene
pi masis
lie u iy
Zodj
auka
1909
m.
mégino
e imologizuo i
Zymus
la-
iy
kalbininkas
Janis
Endzelynas.
Jis
aiSkino
ji
a si adus
i8
eiksmazodzio
aukau i
‘auko i’,
ku j
spéjo
esan
pada y a
i3
p ieSdélio
au-
‘nu-’
(=
usu
y-)
i
eiksmazodzio
kau i
‘muS i’,
aigi
aukau i
pi miausia
u éjes
eik3 i
‘uz-
mu& i’
(kaip
kad
usy
y-6ump)
(Endzelins
1974:
70-71).
Su Endzelynu
ka ego i8kai
nesu iko
Kazimie as
Biga,
a
dings imi
1912 m.
i8sakes
sa o
aiSkinima,
apusj
klasikiniu:
,,Zodziai
aukau i
“kep sosa s’,
auka
©xepTBa’
i
auku as
‘an aps’
lie u iy
kalbos
sa as imi
apo
aSy ojo
S.
Dau-
kan o
déka.
Pa eiksiu
kele a
ci a y
i
Daukan o:
Vadino
jj
Aukopi mas
nuo
Zodziy
auka
i
pi mas,
kaipo
as,
ku j
eikia
isy
pi ma
aukau i
a ba
ga bin i;
..-meldés
an
auks y
kalny,
ku iuos
auko
kalnais,
nuo
Zodzio
aukau i,
adi-
no...;
Tu éjo
da
aip
pa
uz
s en us
auku us,
a ba
al o ius,
an
kalny,
ku iuos
adino
auko
kalnais,
a ba
alko
kalnais,
i
ieSpilais,
i
didelius
akmenis,
an
17
Dainius
RAZAUSKAS
ku iy
meldés
i
die ams
auka o,
a ba
juos
aisino,
kaip
Siandien
i
gudiskumo
y a
sakoma,
apie as
jiems
da é...;
Pas
angq
bu es
auku as,
an
ku io
gy ulius
auka e
i
amgina
ugnis,
qZuolo
mediiais
ku s oma,
dienq
i
nak j
kd inusis“
(Biiga
1958:
355-356)!
i
pan.
Pa eiksime
da
iena
iSkalbinga
Biigos
p a-
leis a
pa yzdi:
Cia
p iesaky
os
koplycios
s o éjes
auku as,
a ba
al o ius,
beje,
ku
aukq
ki ino
a ba
gy ulius,
Pe inui
pas es us,
degino
(Daukan as
1976
1:
514).
Biiga
esia:
,,J.
Endzelynas
eiksmazodj
aukau i
[...]
laiko
esan
su-
de a
i§
p ieSdélio
au-
=
sla y
y-
i
pi minio
eiksmazodZio
kdu i
‘Ou n’.
Su
okiu
Zodzio
aiSkinimu
sunku
su ik i.
Man
a odo
iké iniau,
kad
isi
ys
zodziai
-
aukau i,
auka
i
auku as
-
Daukan o
i8 adimas.
Pilkapiy
pa idalo
kal as,
su
gi ai émis a
be
ju,
lie u iai
adina
alko
kdlnas
a ba
alkos
kdinas.
[...]
Kai
ku iose
a mése,
pa yzdziui,
apie
Skuoda,
alka
a ba
alkas kdlns
(dial.)
a iama
kaip
aiika
a ba
aiikas kdlns,
|
spo adi$kai
pakin an
i
u;
plg.
y y
lie.
aukiiné
ie oj
alkiiné
‘noxo p’.
Daukan o
a méje
alka
kdlns
i gi
a a
kaip
aiika
kdlns.
[...]
Apie
alko(s)
a ba
aiiko(s)
kdlnus
liaudyje
pasakojama,
esa
an
ju
lie u iy
p o é iai,
bidami
pagonys,
a naSa o
die ams.
Veikiamas
pasakojimy
apie
a naSa imus
an
kal y,
adinamy
aiika
kdlns,
Daukan as
nusp endé,
kad
pa adinimas
aiika
kdlns
y a
isai
as
pa ,
kas
apié as
kdins,
i8
Gia
i8 ada
—
auka
y a
apie a
‘xep sa’.
I§
okiu
biidu
a ku o
ZodZio
auka,
Daukan o
aizduo éje
iga usio
eikSme
“xep sa’,
ilgainiui
bu o
suku p i
e-
diniai
aukdu i
“xep sosa s’
i
a iku as
“Kep Bennux’
(pagal
ugnid-ku o
pa-
yzdj).
Zodis
auka
gy oje
snekamojoje
kalboje
Zinomas
ik
junginyje
aukos
kdlns
(Tel8iu
aps.
Siau és
aka y kampe),
p adiZioje
eiSkusiame
‘kal a
su
8 en a
gi ai e
i suje’;
plg.
alkas
‘gi ai é
(Biiga
1958:
356-357).
Tokiai
nuomonei
1943
m.
p i a é
ki as
i8kilus
lie u iy
kalbininkas
P anas
Ska dzZius.
Jo
Zodiiais,
,daba iné
auka
‘apie a’
galéjo
a si as i
isai
a si-
ik inai.
Jos
anks¢iau
p ie’
Daukan a
isai
nesu inkame;
jos
ne andame
i
pi muosiuose
jo
aS uose.
IS
jo
ély esniy
a’ y
ma y i,
kad
jis
iek apie os,
iek
al o iaus
i
apie a o i
y a
paskiau
p adéjes
eng i
isai
samoningai,
ien
au iniais
sume imais.
Dél
o
jis
p z.
Bide
ao:
Tu éjo
da
aip
pa
uz
S en us
auku us,
a ba
al o ius,
an
kalny,
ku iuos
adino
auko
kalnais,
a ba
alko
kalnais,
i
iespilais,
i
didelius
akmenis,
an
ku iy
meldés
i
die ams
auka o,
a ba
juos
aisino,
kaip
Siandien
ik
gudiskumo
y a
sakoma,
apie as
jiems
da é.
‘
Daukan o
ci a os
pa eikiamos
pagal
Siuolaikinj
leidima:
Daukan as
(1976
1:
a i in-
kamai
490, 511,
522
i
513).
Visi
iS y8kinimai
Gia
i
oliau,
je:
nenu ody a
ki aip,
-
mano.
18
Auka
i
auku as.
Zodziy
kilme
bei
seman ine
mo y acija
Kadangi
alka(s),
kaip
odo
ki i
Sal iniai,
Salia
sa o
eikiausiai
senesnés
eik8-
més
‘bi Zis,
bi z a,
gojelis,
gojus,
Hain’
da
anks¢iau
galéjo
bi i
susijusi
su
die y
ga binimu
(p z.:
Si ie...
ga bina
ugni,
Zemynq,
gy a es,
Zalcius,
pe kiina,
medzius,
alkus,
medeines,
kaukus
i
ki us
biesus
Dauk&a)
i
su
aukojimu
(p z.:
alkos
kalnas
‘kalnas,
ku
aukos
bu o
aukojamos’
Juska,
alkas
[=
aukas,
apie-
as]
ezé
j
Roky us
gy oliy
pa onui
s .
Rokui
AlsédZiai;
plg.
da
la.
elka
kalns
‘die ai¢iy
kalnas,
S en as
kalnas
s abmeldziu
pamaldoms’,
go. alhs ‘$ en-
o e’
i
k .),
ai
ku iuo
no s
biidu
(galbi
nusiZi i éjus
j
okias
g u es
kaip
dud a
||
dld a
i
k .)
ji
galéjo
bi i
pa e s a
j
aukq
i
p adé a
a o i
apie os
eiksme.
Véliau
iS
Daukan o
ja
pasiémé
Valanéius,
aug ininkai
bei
k .,
i
uo
biidu
ji
isigaléjo
daba inéj
bend inéj
kalboj*
(Ska dZius
1943:
586-587,
da
Z .
592,
596;
is e inimai
Ska dZiaus)”.
Pagaliau
oki
aiskinima
,,Lie u iy
kalbos
e imologijos
Zodyne“,
ku io
pi -
mas
omas
i8éjo
1962
m.,
j eisino®
E ns as
F aenkelis:
,,aukd
‘Op e ’,
aukdu i
‘ eiwillige
Bei age
ensammeln
[sa ano iSkai
ka
a iduo i]’,
auké i
‘op e n’.
I
li e a i ine
kalba
i es a
Daukan o
ie oj
apie d,
apie a é i,
a i inkamai
a ie a,
a ie a o i,
i8
le.
o ie a,
o ie owaé“,
sa o
uoz u,
,,i8
aukaé pasida y as
i
ai ku as
=
al o ius
pagal
ugnidku as“.
Ta¢iau
F aenkelis
p idu ia
da
kai
ka —
jis
spéja
Siems
Zodziams
kalboje
p igy i
padéjus
ki us
kone
aip
pa
skamban¢ius
i
kalboje
seniai
Zinomus
Zodzius,
bii en :
,,P ie
o
palaikomai
p isidéjo
okie
jau
esan ys
ZodzZiai
kaip
auk o i
‘hebop e n
[a naSau i
pakelian ]’,
auk@ imo
apie a
‘Hebop e
[a naSa imas
pakelian ]’,
auk(u)o i
‘ein
Kind
au -
und
nie-
de heben
[kilno i
k diki
auks yn
zemyn]’
(B e kiinas)
=
la.
adiklé
‘ein
Kind
wa en,
es
au
Handen
agen
und
schaukeln
[p izi i é i,
neSio i
i
sup i
an
anky
aika]’,
aiikla
‘Kinde wa e in
[ aiky
p izi i é oja]’,
lie.
duklé
‘ .
p.’,
2
Daukan o
ci a a
pa eik a
pagal
Siuolaikinj
leidima:
Daukan as
(1976
1:
522).
Zo-
diius auka,
aukau i
Daukan as
gausiai
a ojo
i
ki uose
sa o
da buose.
S ai
i8kalbin-
gesni
pa yzdziai
i$
,Pasakojimo
apie
eikalus
lie u iy
au os
seno eje“:
Pas
q
qiuola,
isados
Zaliuojan j,
bu o
Zinyé1a,
ku ioje
aukas,
a ba
apie as,
iems
die aiciams
auka o
i
améina
ugnis,
qZuolo
malka
ku s oma,
degé;
T e ieji
Zyniai
adinos
ki aigiai,
ku ie
muse
gy ulius
aukai,
a ba
apie ai...;
B u enis
le do
jam
aukas,
a ba
apie as,
duo i
die-
ams...}
...seny
dieny
Zu edai
kiek ienq
pa asa j
sa o
die us
auka o...
1
pan.
(Daukan-
as
1976
3,
34,
41,
49,
da
Z
29, 38,
40-43,
47,
50
i
k .).
Dél
ki uose
Daukan o
da buose
minimy
aukos
i
auka imo
Z .
Klima i ius
(2003:
178-179)
(uz
nu ody us
man
§j
Klima igiaus
i
pasku:
da
minésima
A.
Gi denio
s aipsnj
nuo’i dus
adi
d .
Vykin ui
Vai ke idiui!).
3
Z .
jau
Buck
(1949:
1468)
i
k .
19
Dainius
Razauskas
akdu i
‘au
A men
agen,
wa en,
p legen,
za lich
behandeln
[an
anky
ne-
Sio i,
globo i,
p izi i é i,
meiliai
elg is]’,
uk io is
‘sich
schaukeln,
schwanken,
wa scheln
[sup is,
linguo i,
s y uo i]’,
la.
u())cina ,
uci
‘(Kinde )
au
den
Handen
und
FiiRen
dammeln
[an
anky
a
kojy supan
amin i
(kiidiki)]’,
uci is
‘Wiege
[lopiys]’.
Si ie
ZodZiai
y a
giminiSki
su
go.
auhuma
‘auks esnis,
aukSéiau’,
kim y
uchel
‘auks as’,
p iisy
sus ip inan¢iaja
dalely e,
i8 ei8kian
auk& iausiaji
laipsni,
ucka-“
(F aenkel
1962-1965:
24-25)*.
Taigi,
F aenke-
lio
nuomone,
Zodziai
auka,
auko i,
iena
e us,
j
li e a i ine
kalba
y a
Dau-
kan o
i es i,
ki a
e us,
¢ia
jie
p igijo
dél
miné y
jau
i
anks¢iau
Zinomu
seny
Zodziy.
Siaip
jau
kai
ku ie
i§
jy
ika
e éia
kel i
klausima,
a
auka
i8 is
y a
naujada as,
a¢iau
neuzbékime
pa ys
sau
uz
akiu.
1967
m.
Zodziui
auka
ski a
s aipsnj
paskelbé
I.
E many é.
Ji
i gi
a si
su inka
su
Bilgos
i
Ska dziaus
aiskinimu,
be ,
a siz elgdama
ij
F aenkelio
nuomone,
jau
ku
kas
a sa giau
—-
Daukan o
nuopelnu
ji
laiko
nebe
ZodZio
kil-
me,
0
ik
jo
papli ima
kalboje:
,,Zodis
aukd
bei
jo
ediniai
aukdu i
i
a iku as
papli o
miisy
kalboje
is
S.
Daukan o
,,Biido
seno és
lie u iy
kalnény
i
Ze-
maiciy“
(1845).
Ankséiau
ie oje
siy
ZodZiy
bu o
a ojami
skoliniai
a ie a
i
apie d
(i8
le.
o ia a),
a ie a é i
i
apie a o i
(i8
le.
o ia owaé)
i
al é ius
(iS
le.
ol a z
a ba
b u.
anmaps).
Zodzio
auka
kilmé
—
daug
s a s ymy
i
diskusijy
susilaukes
dalykas.
Sa o
da buose
ies
juo
ne
ka a
bu o
apsis oje
K.
Biiga,
P .
Ska dius
i
E.
F enkelis.
Vieni
§j
Zodj
labiau
siejo
su
Zodziu
alkas,
alka,
ki i
—
su
Saknj
auk-
u inéiais
Zodziais*
(E many é
1967:
38).
Toliau
I.
E ma-
ny é
da
p imena
kalbininky
abejones
dél
ga sy
(kie o)
|
i
u
kai os,
ku i
ik
i
igalino
Biga
bei
Ska dziy
iSkel i
miné as
hipo ezes.
Idomu,
kad
okia
ga -
su
kai a
a i inkamose
a mése
abejojo
pi miausia
pa ys
Biiga
i
Ska dzius.
Pasak
E many és,
,,dél
Sios
ga sy
kai os,
ku ios
p oduk as
bu es
S.
Daukan o
auka,
kai
ku iy
miisy
Zinomy
kalbininky
a pe
kilo
im y
diskusijy.
1910
m.
balandzio
17
d.
laiSke
J.
Endzelynui
K.
Biiga
a3é,
kad
‘dld a...
K éda nos
i
Rie a o
Snek ose
nesiduoda
i8ai8kin i
i8
dud a
[...],
del o
kad
Siose
Snek ose
u
i imas
j
i
j
u
isai
nezinomas’.
Pana3ios
nuomonés
K.
Biga
laikési
i
sa o
da be
,,Apie
lie u iy
asmens
a dus“.
P .
Ska dZius,
emdamasis
Siais
K.
Bagos
y inéjimais,
aip
pa
i ino,
kad
Zemai¢iuose
a gu
a
galima
as i
ik y
bei
pa ikimy
spo adinés
ga sy
i
|
kai os
pa yzdziu,
kadangi
Ze-
‘Be
F aenkelio
miné y
Zodziy,
da
galima
nu ody i
ukné i,
uk6 i,
uk io i,
iikuo i
‘sup i
(pp .
aika
an
anky),
sipuo i,
linguo i,
aukuo i’,
jaus uka
dko
(kidikio)
supimui
an
anky
nusaky i
i
pan.,
Z .
LKZ,,,,
412, 442.
XVI
20
Auka
i
auku as.
Zodziy
kilmé
bei
seman iné
mo y acija
maiciy
elia inis
/
né a
oks
kie as,
kaip
y y
aukS ai¢iy.
I
is
dél o
K.
Biga
I
Zodyno
sasiu inyje
p iéjo
is ada,
jog
dld a
a gu
a
y a
a ski ina
nuo
dud os
i
p iebalsj
|
u éjo
gau i
i§
ki o
a imos
eik’més
Zodzio,
p z.,
dldu,
aldé i
‘S ikau i’,
la.
alda is
‘ iuk’mada ys,
k ailys
i
. .“
(E many é
1967:
39-40;
z .
Biiga
1958:
208;
Biiga
1961:
818).
Taigi
ga sas
|
ia
a si anda
ne
iesiog
i8
u,
be
a si
pe imamas
i§
pana-
Sios
eikSmés
i
panaSaus
skambesio
zodziu,
aip
is
esmés
pe iman
pa ia
u
Zodziy
Sakni,
kaip
i
Zodis
auka,
ga sa u
ga es
i§
miné yu
seny
Saknies
auk-
Zodziu,
i§
esmés
i gi
pe ima
pacia
a
Saknj auk-
i ,
adinasi,
i§
ik yju
y a
Sios
auk-
Saknies
Zzodis.
Dél
o
e a
a idZiau
isiklausy i
j
E many és
uZsimin as
Ska dZiaus
abe-
jones
dél
ga sy
|
bei
u
kai os
i
i8
o
plaukianéias
iesiogines
iS adas
apie
zodzio
auka
kilme.
A siliepdamas
j
Bigos
aiSkinima
Ska diZius
ao:
,,Kiek
ki aip
enka
aiSkin i
Daukan o Bade
p ade a
a o i
aukq
i
auku g.
[...]
Cia
aip
ned ip asmiskai
auka
y a
sug e in a
su
alka(s),
kad
daug
kam
leng ai
gali
kil i
min is,
jog
auka
gali
bi i
kilusi
i8
alka(s),
ypaé
dél
o,
kad
ela inis
Lkai
ku iose miisy
Snek ose
iS i s a
j
u
[...].
I
a
nuomone
kaip
ik
K.
Baga
y a
jau
iS eiskes.
Tam
éliau
y a
p i a es
E.
F aenkelis.
Be
Gia
uojau
a si-
anda
iena
one iné
kli i is:
zemaiciy
ela inis
1
né a
oks
kie as,
kaip
y .
augS aiciu,
odél
Zemaiéiy
Snek ose
al
i imo
j
au
isai
pa ikimy
pa yzdziy
nesu inkame
[...]. D ibalsiy
al
i
au
san ykis
Zem.
dld oje
i
dud oje
gali
bi i
iSaiskin as
i
ne one i8kai.
Taip
pa
mdukna
‘eglés
luobas’
=
la.
ma ikna
‘ .
p.’
pi miausia
y a
jung ina
su
maiik i,
la.
mauk ,
ne
su
abalninkény
mdlkna,
ku i
nea ski ina
nuo
mdlka
[...].
Man
da
i
daba
odos,
kad
Daukan as,
susida ydamas
aukq,
p ieS
akis
galéjo
u é i
ne
ik
alkq,
be
i
kokiy
no s
ki u
a imai
skambanéiy
Zodziu,
p z.,
aukuo i
‘heben
[(pa)(i8)kel i]’
i
k .“
(Ska dZius
1998:
408-409;
ci uojan
p aleis os
kai
ku ios
nuo odos)°.
Tie-
siai
a ian ,
auka
gali
bi i
kaip
ik
Saknies
auk-
Zodis,
Daukan o
pasida y as
(a ba
ik
pa a o as,
Z .
oliau)
alko(s)
i akoje,
o
ne
a i kSéiai.
Toliau
I.
E many é
i gi
k eipiasi
j
Saknies
auk-
zodzius
i
juos
nuodugniau
ap a ia:
,,ZodZiai
su
aknimi
auk-
jau
bu o
Zinomi
i
a ojami
miisu
as uose
zymiai
ankséiau
uz
S.
Daukan o
Bidq.
Zodis
aukuo i
andamas M.
DaukSos
Pos iléje,
K.
Donelai io
Me uose,
K.
G.
Milkaus
Zodyne,
o
auka imas
uZ iksuo-
5
|Jdomu,
kad
Sis
Ska dziaus
s aipsnis
pi masyk
paskelb as
1937
m.
(A chi um
Phi-
lologicum
4, p.
192-199),
aigi
6 me ai
p ieS jo
auk3¢iau
ci uo ajj
Biigai
an inan i
aiSkinima.
Tai
odo,
kad
i os
nuomonés
ik ai
nebi a.
21

Dainius
Razauskas
as
P.
Ruigio
Zodyne.
Aukuo i
iy
au o iy
a8 uose
eiské
‘neSio i,
linguo i,
s ipuo i,
kilo i
kiidiki
(auks yn
Zemyn)’.
J.
B e kiinas
Biblijos
e ime
aip
pa
a oja
Sj
Zodj,
p z.:
I
padék
a ai
is
an
anky
Aa ono
i
jo
s iny,
bei
kilnok
( i Suje:
auk k)
a ai
ponui
(2
Moz
29,
24).
Bei
imk
k ii is
a ino
no
Ppapildijimo
Aa ono
i
kilnok
( i suje:
auk ik)
a ai
po
akim
pono
(2
Moz
29,
26).
Cia
auk io i
eikia
‘kel i
(auks yn),
kilo i*.
Ta p
ki ko,
i
Donelai is
eiksmazodj
aukuo i
pa a oja
ne
Siaip
sau
eikSme
‘neSio i,
siipuo i,
kilo i
kidikj
(auk8 yn Zemyn)’,
be
pa a oja
ji
g e a
ga bin i
a
ne
kaip
pas a o-
jo
sinonima,
plg.
Pa asa io
linksmybes
305-307,
ku
me gai és,
i§
skudu y
pasidi busios
léles,
aukuodamos
an
alkiiniy
ga bino
bos q
[ aikpalaiki]
(Donelai is
1994:
23).
I
is
dél o
F aenkelio
au o i e as
I.
E many ei
nelei-
dzia
pada y i
daugiau
jokiy
is ady,
ie oj
ku iy
ji
ik
paka oja
F aenkelj,
i8
,,a sa gumo“
ne gi
kiek
susiau indama,
sup as indama
jo
pa ies
samp a-
a:
,E.
F enkelio
nuomone,
Sie
isi
ZodZiai
padéjo
a si as i
zodZiui
aukd
iS
ne eisingai
sup as u
Zodziy
alkas,
alka“
(E many é
1967:
40).
Pagaliau
esa
»Zodis
a iku as
aip
pa suku as
$.
Daukan o“,
i
am
pa i in i
ik
da syk
paci uojamas
Biiga
(E many é
1967:
42).
E many e
émési,
a¢iau
ne engdamas
i
oliau
siekianéiy
uZuominy,
Aleksand as
Vanagas
1981
m.
iSéjusiame
sa o
Lie u iy
hid onimy
e imologi-
niame
Zodyne,
aiskindamas
okius
lie u iskus
anden a dzius
kaip
Auk-wpé,
Aak-upis
bei
k .:
,Saknis auk-
bandy a
sie i
su
lie.
auka
(B.
Sa ukynas)°.
Tokiu
a eju
ai
bii y
palygin i
nauji
hid onimai,
u éje
su
ikéjimais
bei
p ie a ais
susijusia
pi mine
eikime.
Manoma,
kad
Zodis
aukd
y a
S.
Dau-
kan o
suku as
(E.
F aenkel).
VeiksmazZodiné
Saknis
auk-
Zinoma
i8
daug
anks¢iau
—
i§
M.
DaukSos
,,Pos ilés“,
K.
Donelaigio
,,Me u“,
K.
G.
Milkaus
»Zodyno*
i
k .
(1.
E many é).
Tai
eiksmazodis
aukuo i
‘neSio i,
linguo i,
s ipuo i,
kilno i
k idikj
auks yn
Zemyn’
( en
pa ).
J.
B e kiino
aS uose
Sis
Zodis
jau
eiSkia
‘kel i
(auk3 yn),
kilo i’,
.
y.
jis
bemaz
sinonimas
Zodzio
auké i,
plg.:
kilnok
( i Suje
auk ik)
a ai
ponui
( en
pa ).
Taigi
ie o a dzius
su
quk-
galima
sie i
su
Siuo
a
pan.
eiksmazodzZiu.
Tuome
jie
bi y
i8
ge-
okai
anks esniy
laiky
negu
S.
Daukan o
aS y
auka“;
pagaliau
,,a odo,
kad
lie u iy
hid onimams
su
auk-
e imologiskai
ne gi
a imesni
gali
bi i
la iy
Al ice
up.,
Aucing
up.,
Au zil
ez.
i
pan.“,
i
isus
Siuos
,,lie u iy
i
la iy
ie u
a dus
bii y
pama o
lygin i
su
lie.
auk io i
‘sup i,
linguo i,
li liuo i’
°
Sa ukynas
(1960:
298);
pa s
Zodis
auka
Gia
i8 is
niekaip
neaiskinamas
22
Auka
i
auku as
Zodziy
kilme
bei
seman ine
mo y acija
(LKZ
I,
63),
la.
auka
‘bég i’
([Miilenbacho
i
Endzelyno]
La iesu
alodas
a dnica
1,
221),
oliau
—
galbii
i
su
la.
aiika
‘aud a,
iesulas’
( en
pa )“
(Vanagas
1981:
52-53).
Cia,
sug e inan
auké i
su
auk io i
‘kel i
(auké yn),
kilo i’,
jau da oma
ie-
sioginé
uzuomina
j
ki okia
nei
Biigos
pasi ily oji
Zodzio
auka
e imologija,
no s
labai
ned asiai
i
nepakankamai
aiskiai.
O
S ai
Zigmas
Zinke icius
1990
me ais
iSéjusiame
Lie u iy
kalbos
is o ijos
IV
ome
Lie u iy
kalba
XVIII-XIX
a.
sa o
abejones
dél
papli usios
nuomonés
apie
Zodziy
aukd,
a iku as
kilme
iSsako
labai
aikiai,
ik,
deja,
niekaip jy
ne-
pag indZia:
,,Papli usi
nuomoné,
kad
Daukan o
naujada ai
esa
Zodziai
auka,
a iku as,
be
ai
abejo ina*
(Zinke igius
1990:
152).
NeZinia,
a
p o eso iy
abejo i
e é
jau miné i
kalbininky
da bai,
a
p ieS
pa engdamas
spaudai
$i
oma
jis
is
dél o
spéjo
susipazin i
su
1989
m.
an oje
puséje
pasi odziusiu
umpu,
be
pagaliau
yZ ingu
Jono
Palionio
s aipsniu
,,Dél
ZodZiy
aukd
i
auk6 i
kilmés“,
deja,
paskelb u
okieciy
kalba
uome inéje
Ry u
Vokie ijoje
i
odél
Lie u oje
mazZai
Zinomu.
J.
Palionis
p iminé
i
paka ojo
Ska dziaus
abejones
dél
Zemai¢iy
elia i-
nio
Li
u
kai aliojimosi
(Palionis
1989:
212)
i
a k eipé
démesj
j
da
kele a
Sal iniy,
ku iuose
a ojamas
eiksmazodis
auk o i
eik’me
‘sup i,
kilno i
kGdiki
auks yn
Zemyn’
(pa yzdZiui,
1653
m.
Jaugelio-Telegos
Knyga
nobaz-
nys és
i
k .),
i
j
o
eiksmazodzio
eikSme
‘kel i,
kilno i’
a ojima
isai
a i-
ma
Siuolaikinei
auko i
eiksmei
p asme
1735
i
1755
me ais
Ry p isiuose
i8-
leis uose
Biblijos
e imuose
(pa yzdziui:
Lygey
kaip
jis
ai
aukdj’
nii
jducio,
dékawoneés,
ie oj
apie dj’
[Siuolaikiniu
e imu,
,,lygiai
aip,
kaip
bu o
iim a
iS
bend a imo
aukos
jauéio“
Kun
4.10])
(Palionis
1989:
210-211).
Palionis
da
a k eipé
démesj
j
ai,
kad
eiksmazodis
auk io i
‘kel i,
kilno i’
jau
p ie’
Daukan a
ben
ijuose
Sal iniuos
pa a o as
Siuo
me u
ip as a
ly imi
auk6-
i,
bii en :
uose
paciuose
1753
bei
1755
m.
Biblijos
leidimuose
(Wien’s
u
auk
6 ,
awo
ankés
auje
plond
kwiecgmileci i
=
ok.
Es
soll
eine
heben
eine
Hand
oll
Semmel
[,,Kiek iena
kunigo
ja y
a naSa“
Kun
6.16])
i ,
daly io
o ma,
J.
B e kiino
Biblijos
e imo
ank a3 io
pa a8 éje
(aukojamanghi,
pa-
b auk a
auka iwamo,
K u i
[,,Pas en insi
k ii ine,
a naSau a
kaip
pakyléjimo
a naSa“
I§
29.27])
(Palionis
1989:
211;
plg.
jau
Baga
1959:
642).
Pagaliau
—
0
ai
y a
lemiamas
i
galu inis
a gumen as
—
Palionis
nu odo
Sal ini,
ku iame
p ieS’
Daukan a
pa a o as
pa s
daik a a dis
auka
Siuolaikine
jo
eik’me:
»K.
Biga
i
jo
sekéjai,
éliau
di be
kalbininkai
P.
Ska dZius,
E.
F aenkelis
23
Da nius
Razauskas
bei
ki i,
bu o
linke
laiky i
Zodj
aukd
eik8me
‘Op e ’
S.
Daukan o
naujada u.
[...]
Taéiau
esama
ak y,
kad
Sis
Zodis
miné aja
eik8me
aS o
paminkuose
a o as
i
ankséiau,
jau
p ie’
Daukan a.
Jis
uz iksuo as
1720
m.
nezinomo
asmens
Siauliuose
saky u
pamoksly
inkinyje,
J.
Bi ziskos
pa adin ame
Con-
iones
li anicae,
ku is
daba
saugomas
Vilniaus
Uni e si e e
( ondas
I,
D
23).
D ideSim an ajame
pamoksle
(Concio
Li anica
p o
Dominica
22
pos
Pen e-
cos en)
andame
okj
sakinj:
P aszau
jusu
waykialay
mana,
egul
miay e
Wies-
zpa ies
diewa
szy dij
jusu kaip
didziausia
auka,
ba ay
asay
csynsius
nuog
musu
bus
jam
wdziecznas...
No s
pa s
sakinys
ne isai
sup an amas
( iiks a
g ama-
ines jung ies),
i8
jo
aki aizdu,
kad
Zodis
auka
pa a o as
a ba
iesiog
s.
lie.
apie a
‘Op e ’,
a ba
a ima
jai
lie.
do ana
‘Gabe’
eikSme“
(Palionis
1989:
210).
J.
Palionis
da o
ig ada,
kad
,,sena
Zodj
auka,
ku io
pi miné
eikSmé
ga-
léjo
bi i
bu usi
‘pakélimas’
(a i inkamy
die ybei
ski y
dalyky),
po
k ikS¢io-
nybés
p iémimo
i8s iimé
lenki’kasis
a ie a
/
apie a
(s.
le.
o ie a).
Sis
skolinys
senyjy
lie u isky
aS y
au o iy
(M.
Maz ydo,
M.
DaukSos,
M.
Pe ke i¢iaus
bei
ki y)
bu o
i es as
kaip
am
ik as
kanonizuo as
eliginis
e minas.
[...].
Vadinasi,
né a
jokio
ben
kiek
aiskaus
pag indo
nei
Zodj
auka,
nei
auko i
(a ba
aukau i,
aukuo i)
laiky i,
ano
K.
Bios,
,Daukan o
ig adimu‘“.
Siuos
Zodzius
S.
Daukan as
galéjo
paim i
i8
sa o
laiko
Snekamosios
kalbos,
pi -
miausia
i§
senosios
Zemaiéiy
kil ies
kalbos,
ku ie
juos
bus
a oje
eik’me
‘pakélimas’,
o
gal
i
siau esne
eikSme
‘ am
ik o
daik o
pakélimas
die ybei,
auka”
(Palionis
1989;
211-212).
Negana
o,
,,aukq
esan
senu,
anks¢iausiai
liaudies
kalboje
a o u
zodziu,
—
J.
Palionio
eigimu,
—
liudija
i
jo
eiksma-
Zodiniai ediniai
auk o i,
auk6 i,
aukdu i“
(Palionis
1989:
210),
ku iuos
jis,
adinasi,
kildina
iS
pi minio
daik a a dzio
aukd,
o ne
a i k3 iai.
2003
m. nag inéjamu
klausimu
s aipsnj
,,Auka,
apie a,
a nasa:
is o ijos
i
a osenos
b uoZai*
paskelbe
Jonas
Klima igiaus
(Klima icius
2003:
170-
193).
Tiesa,
lemiamas
Palionio
a adimas
Zodj
auka
Siuolaikine
eikime
bu-
us
a o a
jau
p ieS’
Daukan a
Klima i¢iaus,
egis,
liko
nepas ebé as,
a¢iau
i
be
o,
da syk
nuodugniai
pe z elges
isa
u ima
medziaga
i
daugelio
mi-
né y
au o iy,
p adedan
Biga,
pasisakymus,
jis
p ieina
i§
esmés
a
pa ia
i8-
ada,
kad
,,galéjo
S.
Daukan as
aukg
bi i gi déjes
i
gim osios
a més“,
aigi
»heaisku,
kaip
S.
Daukan as
pada é,
be
aisku,
kad
auka
né a
i8
kelmo
spi a,
o
u i
ik iausia
lie u iska
pama a
aukuo i.
Siaip
a
aip,
be
S.
Daukan as
i8-
gelbéjo
(bend inei)
kalbai
nyks an j
au inj
Zodj“;
odél
,,.K.
Bigos
nuomoné,
kad auka
y a
S.
Daukan o
pusiau
naujada as
(i
junginio
aukos
/
alkos
kalnas
24
Auka
i
auku as.
Zodziu
kilme
bei
seman iné
mo y acija
ji
pe p asminan ),
ko eguo ina“
(Klima i ius
2003:
179,
190).
Beje,
au o-
ius
p imena,
kad
jau
1961
m.,
aigi
da
p ies
pasi odan
F aenkelio
zodyno
pi majam
omui,
ZodZiy
auka,
aukauju,
auka imas
Daukan o neologizmams
nesky é
Jonas
K uopas
(Klima i¢ius
2003:
178).
Tik
kaip
i
I.
E many é
(bei
kai
ku ie
ki i
kalbininkai,
Siaip
jau
pasisake
uz
aukos
au en ikuma),
J.
Kli-
ma iéius,
a odo,
y a
linkes
dél
isa
ko
paauko i
auku q
—
laiky i
ji
Daukan o
ig adimu
(Klima icius
2003:
177-178).
Po
isko,
kas
pasaky a,
galima
neben
p idu i,
kad
senasis
sla y
au-
kos
pa adinimas
*Zo a
daugelyje
sla y
kalby
i gi
bu o
iSs um as
skoliniy
(an ai
Balkanuose
—
u kizmo
xyp6an,
lenkuose
—
lo ynizmo
o ia a
bei
k .)
i
XIX-XX
a.
Zodinéje
liaudies
adicijoje
e ai
be a o as
(BuSke i¢
1999:
209). Taigi
apie os
papli imas
lie u iy
kalboje
neduoda
jokio
pag indo
abe-
jo i
aukos
senumu.
|
ai
a k eipé
démesj
i J.
Klima i ius, pa eikes
aikly
§i
eiSkinj
paaiskinan i
pa yzdi,
uZ aSy a
i§
gy osios
kalbos
(Mielagénuose,
Ignalinos
.):
Kokia
ie a,
okia
apie a
(Klima i ius
2003:
181-182)’.
Jokio
pag indo
abejo i
ZodZio
auka
au en ikumu,
beje,
neduoda
i
ai,
kad
Daukan as
ji
nuola
palydi
paaiskinimu:
...auka, a ba
apie a...
(z .
auk3-
Gau).
Jis
aip
da o
i
su
ki ais
sa ais,
ik
skoliniy iSs um ais
Zodziais,
ku iuos
no i
j
a osena
sug aZin i,
pa yzdZiui:
...ly us
i
ligos
sude gé
jo
isq
ka iau-
nq,
a ba
aiskq...;
...ku ie
se gé y
nuo
an puoliy
paSalius,
a ba
malas...;
..-danams
duokle,
a ba
donj,
moké i;
Tq
me q
lie u iai
kalnénai
él
mandé,
a ba
p aba ojo,
laimés
pie iniuose
Guduose;
Kas
pe
p iezas is
bu o
o
neap-
ken imo
k ikscioniy
ie os,
a ba
ikybos,
gali
ja
kiek ienas
numany i
(Daukan-
as
1976
2:
45, 50,
52, 84,
98)
i
. .
2006
m.
aukos
e imologijai
ski a
s aipsnj
da
paskelbé
Aleksas
Gi denis
(Gi denis
2006:
375-378).
Jis
isiskai
palaiko
J.
Palioni,
ku is
,negin¢ijamai
i odé,
kad
aukd
negali
bi i
Simono
Daukan o
iS adimas,
kaip
bu o
mano-
ma
ankséiau“,
o
Palionio
ap ik a
sakinj
su
daik a a dZiu
auka
i8
XVIII
a.
p adzios
Con iones
li anicae
pa adina
,,absoliuéiai
ik u
a gumen u‘
(i
pa-
eikia
da
kele a
papildomy
sa o
a gumen y)
Zodj
aukd
nesan
naujada u;
pagaliau
,labai
abejo ina
i
pa i
okio
naujada o
i8
Zodzio
alkas
a
alka
ga-
limybe:
Siau és
Zemaiciy
a méje
poky is
>
u labai
sunkiai
jsi aizduo-
jamas“
(Gi denis
2006:
375;
iS ySkin a
Gi denio).
Taigi
,,lie u iy
aukd
né a
7
Pa yzdys
i8
LKZ,
205;
Z .
G igas
(1987:
532,
N .
565),
ku
nu ody os
d i,
bal a usiy
i
lenky,
pa alelés
(pi mieji
lie u i8ki
uz a8ymai
Zinomi
i8
XIX
a.
idu io).
25
Da nius
RAZAUSKAS
Ma as
P e o ijus
,,P iisijos
egyklos*
(XVII
a.
an a
pusé)
5-os
knygos,
7-ame
sky iuje
(§13)
mini
aukojan
iSkeliama
duonos
kepalélj:
...d au
g ei e
e
zu
seinem
B od chen,
hebe
das
in
die
Héhe
mi
beyden
Hdnden,
siehe
gen
Himmel
und
sp ich :
,,O
Go ,
di
sey
Danck
o
diese
deine
Gabe,
gieb
uns
kiin igs
Jah e
g osse e
u
besse e“,
und
so
machen
alle,
die
da
niede geknie
haben,
wenn
sie
ih
B od
annehmen
,,po
o
jis
ima
sa o
kepaléli,
abiem
an-
kom
i8Skelia
jj
aukS yn,
Zi i
j
dangu
i
kalba:
‘O
Die e,
aéi i
Tau
uz
Sia
Ta o
do ana,
a einan¢iais
me ais
duok
mums
didesne
i
ge esne’,
i
Si aip
da o
isi
suklaupusieji,
paéme
sa o duona“
(P ae o ius
2006:
516, 518;
plg.
BRM§,,
189; pagal
Jono
Kiliaus
[P ae o ius
2006:
517,
519]
i
Dominyko
U bo
[BRM§,,
294]
e imus).
10-ame
sky iuje
(§3—4)
él
minimas
oZio
aukojimas:
... dg
e
Go
o
sein
Op e ,
e wa
also:
,,Nun
Go ,
o
deine
g osse
Gii e,
das
wi
haben
kénnen
gesund
unse n
Mis
au iih en
und
den
Acke
be iingen,
schenken
wi
Di
diesen
Bock,
denn
wi
di
zu
Eh en
schlach en
und
an
dich
gedenckende
e zeh en
wol-
len.
Sey
uns
eund lich,
He “
e c. e c.
In
dem
e
dieses
be he ,
p legen
e liche
den
Bock
in
die
Hohe
zu
hal en
,jis
Saukia
Die a
sa o
aukai
maZdaug
aip:
‘Daba ,
Die e,
uz
Ta o
didi
ge uma,
kad
mes
s eiki
galéjome
i8 eZ i
mésla
i
pa es i
lauka,
mes Tau
do anojame
Si a
oZi,
ku j
Ta o
ga bei
ke inam
pa-
pjau i
i ,
apie
Ta e
gal odami,
su algy i.
Bik
mums
maloningas,
VieSpa ie’
i
. .,
i
.
Jam
Si aip
meldzian is,
ki i
ozj
bina
i8kéle
auk8 yn“
(P ae o-
ius
2006:
530;
plg.
BRMS,,
194;
pagal
Jono
Kiliaus
[P ae o ius
2006:
531]
i
Dominyko
U bo
[BRMS,,,
298]
e imus).
6-osios
knygos
1-ame
sky iuje
(§7)
—
él
duonos
aukojimas:
D au
heb
e
das
B od
in
die
Héhe,
gen
Himmel
sehend
und
sp echend:
,,Diewe,
passo ink
mus“,
,,Go ,
sd ige
uns“
,,Tada
jis
iskelia
duona
auk& yn,
zi édamas
j
dan-
gu
i
kalbédamas:
‘Die e,
paso ink
mus”
(P ae o ius
2006:
550;
plg.
BRMS,,,
199; pagal
Jono
Kiliaus
[P ae o ius
2006:
551]
i
Dominyko
U bo
[BRMS,,,
302]
e imus).
Cia
i
aki aizdus
okios
aukojimo
samp a os
paaiSkinimas:
kel i
auk8 yn
ei8kia
kel i
j
dangy,
Die ui.
Ve as
démesio
Siuo
a z ilgiu
i
,,s aly
kélimas*,
minimas
,,P aneSimuose
apie
Zemaiciy
yskupijos
bikle“,
bii en
1639
m.
misionie iaus
Ju gio
Sa-
inskio
p aneSime:
E
communio es
omnibus
e e
us icanis
e
oppidanis
e iae,
chiel u e
s alu
ab
obla ione
mensa um
nuncupa u ;
quae
obla io
si e
agape
in
cibandis
paupe ibus,
pia
ecip oca ione
nunc
ene u
,J
kaimie¢iu,
i
mies-
ie¢iy
S enciamos
S en és
adinamos
chiel u e
s alu
nuo
s aly
a naSa imo;
32

Auka
i
auku as.
Zodziy kilmé
bei
seman iné
mo y acija
Sis
a naSa imas,
a ba
agape,
siekian
pamai in i
ne u inguosius
nuoSi dZiai
dalijan is
mais u,
S en¢iamas
iki
Siol*
(BRMS,,
493; e imas
mano).
Cia
jau
pa s
eks as
eikalauja
p idu i,
kad
lo.
obla io
‘pa iekimas,
a naSa imas’
eiskia
i
bi en
eliginj
‘aukojima’
—
ai
mums
ge ai
pazis amo,
apie q
da-
usio
eiksmaZodzio
o e e
‘pa eik i,
a naSau i,
auko i’
suple y iné
o ma.
Taigi
lie u iskas
posakis
kel u é(s)
s aly
lo yniSkai
paaiSkinimas
pe
obla io
mensa um
,,s aly
a naSa imas“
a
s a¢iai
,,s alu
aukojimas*.
Vadinasi,
ké-
limas
(=
auka imas!)
éia
eiSkia bii en
aukojima.
Siaip
jau
s ala
bu us
»namy
al o iumi*
ge ai
Zinoma,
odél
aukojimas
ySium
su
s alu
isai
ne u i
ézZ i
ausies.
Panasiy
duomeny
da
u ime
is
,,Vilniaus
jézui y
akademinés
kolegijos
gany oji8kos
eiklos
dieno aS¢io“,
bii en
i
1718
m.
Igno
Os o skio
a askai-
os:
...labo a um
es
insupe ,
u
e adica e u
supe s i io
in e e a a,
dic a
Kielimey
S a u
id es
Mensa um
Solemnia,
q ae
in
Ve e i
deduc a
E hnicismo,
huiusque
in-
a iabili e
apud
Ch is ianum
plebem
in
non
nullis
locis
pe se e an ,
ubi
s a is
anni
empo ibus
dum
lau ius
pascun
en em,
simul
pascun
daemonem,
e
animas
de unc o um
cibo
nu iun
consump ibili
,,...bu o
da buo asi,
no in
pa¥alin i
isisenéjusi
p ie a a,
adinama
Kélimai
s aly,
.
y.
S aly
i8kilmés,
pe ejusi
i8
pagonybés;
ligi
Siol
jis
iSliko
kai
ku iose
ie ose
a p
k ikS¢ioniu:
kai
am
i-
k u
me y
laiku
skaniau
aidina
sa o
pil a,
d auge
algomu
mais u
aiSina
de-
mona;
lygiai
aip
pa
jie
mai ina
i
mi usiujy
éles“
(BRMS,,
115,
120;
e é
Ma celinas
Rocka,
pe Ziii éjo
i
aise
Eugenija
Ul inai é;
plg.
Lebedys
1976:
208-209;
Vélius
1986:
29).
Jsidéme ina,
kad
lo yniskaji
solemnia
lie u iy
kal-
boje
a i inka
bi en
Zodis
iskilmés
—
os
pa
Saknies
kaip
kel i,
kélimas
i
da gi
a ojamas
daugiskai a
kaip
minimieji
kélimai.
O
,demony
aisinimas“
bei
» éliy
mai inimas*
él
aki aizdziai
mena
ai
bu us
eliginj
aukojima.
Plg.
a i inkamus
posakius
nuo
seniausiy
lie u isky
a8 y
ligi
pa
pas a y-
ju
laiky
gy osios
kalbos
(jiems
olydZio
bui i8kéjan ):
Tada
pakélé
jis
jiemus
s alq,
bei
anys
algé
i
gé é
J.
B e kiinas
(1590
m.);
Zmogus
koksai
s alq
pakloj,
alba
pakel,
s ecius
kokius
pak ie ens;
S alas
jo
isada
bu o
pakeliams
peéenko-
mis
i
isu
ge iausiu
gé imu
J.
B e kiinas
(1591
m.);
Pakelia
mumus
pas en-
inimg
M.
DaukSa
(1599
m.);
Ieskoda o
keliau ojy,
ku iemus
s alq
pakel y
i
Papené y
juos
K.
Si ydas
(1644
m.);
S odbq
pakeliu
P.
Ruigio
Zodynas
(1747
m.);
Gaspado ius
linksmindamos
pakéles
namiskiams
puo a,
a ba gé yne
S.
Dau-
kan as;
Teip
ienq
ka q
uzmislijo
jos
pie us
pakel
A.
Ba ano skio
Zodynas
(1920
m.);
Pakeliau
ka aliskus
pie us
No énai,
Salan u
.;
Kad
neno i
b olis,
33
Dainius
RAzAUSKAS
egu
nekelia
man
eselés,
a5
pa s
pasikelsiu
ViekSniai,
Akmenés
.;
Jie
q
mésq
g ei
su algys
—
baliy pasikels
Poci inéliai,
Sedu os
.
(LKZ,
545).
Da XIX
a.
p adZioje
bii en
aip
bu o
su okiamas
die ybés
palaimini-
mas,
ku io
siek a
aukojimu,
kaip
kad
liudija
1800-yju
m.
K is ijono
Go lybo
Milkaus
,,Lie u iy- okiediy
i
okie¢iy—lie u iy
kalby
Zodynas‘:
lie u iskas
a naSa imo
Zemei
S iksnis
Zemynélé
giedéklé!
pakylék
mu si
Ranka
Da bus
okiskai
e ciama:
du
blue hb ingende
E de,
egne
das
We k
un e e
Haende.
Wa
ehemals
de
Wun ch
ode das
Gebe
de
heidni chen
Li aue ,
wenn
ie
Bie
anken,
auch
da on
e was
au
die
E de
go en
,,ziedus
neSan i
Zeme,
palaimink
miisu
anky
da ba.
[Toks]
ki ados
bu o
pagoniy
lie u iy
pageida imas,
a ba
malda,
jiems
ge ian
aly
i
dél
o
Siek
iek
nuliejan
an
Zemés“
(BRMS,,
82;
e imas
mano;
plg.
LFCh
33).
Be
o,
i
aukojamas
gé imas
ne e ai
bida o
ne
Siaip
nuliejamas,
o
bii-
en
Slidiks elimas
aukS yn.
Pa yzdziui,
A.
Ju3kos
liudijimu,
pe
es u es
,,po
ma €piecio
jaunoji
iSeina
i8
uzs alés
an
idu io
aslos.
|
a a
iséjusi,
ge ia
midy
a ba
yna
i
lieja
j
auké a,
j
lubas,
0
paskui
eina
Sok i
su
jaunuoju“
(Juska
1955:
343
[= LFCh
143],
Z .
587).
PanaSiai
pe
k ikS ynas,
kaip
kad
uZ a’y a
1888
m.
Se ben y
k.,
Simkaidiy
is.
i
Domininko
Maéiulio,
koZnas,
sa o
po cijq
ge damas,
u i
lasq
palik i
a ielkos
i
j
lubas
pasixokéjes
pil i,
pagaliau,
pa eikejo
p idii imu,
eip
da o
i
pa
ke mosius,
ge dami
maga yéias
(D PSO
210,
389)".
Be
o,
kaip
kad
XIX
a.
pabaigoje
uZ aSé
Vincas
Sinke-
icius,
Ku¢ioje
uz
s alo
a sisédus
aka iene
algy i,
pi miausia
eikia
pasisem i
Zi niy
su
sauja
i ,
sako,
be ie
juos
ing
lubas
i
aip
kalbé i:
,,Kaip
Si ie
Zi niai
Sokinéja
bi dami,
eip
egul
mano
isi
gy uliai
pe
isq
me a
Sokineja“
(BsJK
332,
N .
2).
Da
1953
m.
Jusegi io
k.,
Papilio
apyl.,
Bi zy
.
uz a8y as
oks
Kiciy
pap o ys:
Seimininkas,
miisy
pa é is,
paima
pupy,
su algo
kele q
i
kele q
me a
aukS yn.
Tos,
pakliude
lubas,
k en a
an
s alo.
Mesdamas
pupas
a
k iecius
sakyda o:
,,Kué
Kalédos!“
Sakyda o,
Si aip
eikia
da y i,
kad
labai
ge ai
ja ai
aug y
(LFCh
33-34).
Taip
pa
da
XX
a.
p adzioje
pe
adicines
jaunimo
b andos
apeigas,
pasak
Zil yéio
B.
Saknio,
,,po
issky ima
i8
senosios
socialinés
s uk ii os
sim-
bolizuojanéiy
eiksmy
daznai
eida o
kilnojimas.
Ypa¢
iskilmingai
[kilno-
jimas]
ykda o
an
socialinio
s a uso
kai os
simbolio
—
suolo,
ainikuo os
kédés,
daZnai
inkos,
komiskai
—
an
pin inés.
Pakel a
neo i a
pama o
i
oliau
esan ys
a pusa yje
besikalban ys
a ne
ge okai
iSgé e
[...]
daly iai.
*
Plaéiau
apie
8]
pap o )
Z .:
G eimas
(1990:
274-276);
Vai ke iciené
(2003:
11)
i
k .
34
Auka
i
auku as.
Zodziy
kilmé
bei
seman ine
mo y acya
Taip
su elkiamas
maksimalaus
liudininky
skai¢iaus
démesys.
Dazniausiai
Sis
eiksmas
paciy
esponden y
su okiamas
kaip
ypa ingos
paga bos
Zenklas.
Kilnojimas
—
e ikalus
poslinkis,
kaip
i
ho izon aluji
poslinkj
is eiSkian is
Suolis,
supimasis,
glaudziai
susije
su
k i iniais
Zmogaus
i
bend uomenés
gy enimo
momen ais.
Kilnodami
Seimininka
daZnai
paminéda o
kokio
no s
s a baus
da bo
pabaiga,
a dadienj
a
gim adieni;
Si aip
kilnojan
galéjo
su eik i
be no,
me gos,
namy
Seimininko
s a usa
i
ne gi
ji
a im i.
Taigi
kéli-
mas
y a
gana
uni e slus
s a uso
kai os
simbolis“
(Saknys
1996:
96)”,
ki aip
sakan ,
mena
jS en inima.
Iki
Siol
plg.
ZodZio
pakylé as
eiksme,
a ima
‘palaimin as’,
‘pag en in as’;
aip
pa
pakilis
kaip
‘ikilmingas’.
Pagaliau
e os
démesio
Siuo
a z ilgiu
i
jau
uzZsimin os
iskilmés.
Pi mine
eikSme
ai
bi en
iskélimas,
galbu
kaip
miné as
s aly
iskélimas,
o
gal
apsk i ai
iSkélimas,
kilnojimas
kaip
paS en i-
nimas,
kaip
aukojimas
(=
auka imas)
i
jj
lydin i
i ualiné
bend a
puo a,
S en é.
Taigi
i
iskilmingas
pi mine
eikSme
—
bii en susijes
su
aukojimu,
su
aukojimo
apeigomis,
su
S en e
iesiogine
Sio
zodzio
eik8me.
Sa o
uoz u
iskilmés,
kaip
i ualiné
bend a
puo a,
S en imas
kaip
pokylis,
be
ki a
ko,
susije
su
pap ociu
p ies
i8ge ian
pakel i
au e
(plg.
LKZ,
546;
seniau,
ma y ,
pakélus
i
nulie i),
iki
Siol
menanéiu
aukojimo
pakelian
samp a a.
Ta¢iau
ai,
Zinoma,
ne
ien
lie u iy
pap o ys.
Nes
i
aukojimas
pakelian
biidingas
oli
g azu
ne
ien
lie u iams.
IS
esmés
ai
isuo inybé,
uni e salija.
Taip
an ai
aukojimas
su ok as
la iy.
Rygos
jézui y
me inése
a askai o-
se,
bii en
é o
Janio
S ibinio
1606
m.
a askai oje
kalbama
apie
aukojimu
me u
j
i sy
pakeliama
s a ine
alaus:
Popus
senex
cum
alijs
senibus,
concep is
e bis
mu mu an es
dona
p aesen an
e
o e un ,
pos modum
aliquo
accu un
e
Tonnam
Ce euisiae
eleuan
in
al um.
Popus,
an equam
incipian
bibe e,
ex
Tilia
colligi
aspe gillum
e
ci cums an es
aspe gi .
Pos ea
pa an u
ignes
in
mul is
locis,
e
pa em
obla o um
(pinquedinem
scilice )
in
ogum
conjiciun .
Pu an
e iam
nunquam
deos
exaudi u os
illos
sine
Ce euisia
,,Senas
Zynys
su
ki ais
se-
niais,
mu médami
am
ik us
ZodZius,
a neSa
i
sudeda
do anas,
paskui,
u-
pu i
pabégéje,
pakelia
j
i sy
s a ine
alaus.
P ieS
p adédamas
ge i,
Zynys
i$
liepos
Saku
pada o
Slaks ykle
i
paSlaks o
aplink
s o indiuosius.
Paskui
daugelyje
ie y
uzku ia
lauzus
i
dali
do any
(pi miausia
iebalus)
sume a
j
ugnj.
Jie
mano,
jog
die ai
niekada
jy
neiSklausys
be
alaus“
(BRMS§,,,
550-
2
Plg.
jauna edziy
,,pakelima*
j
Seimininkus
(Juska
1955:
585).
35
Dainius
Razauskas
551, 555;
e é
Eugenija
Uléinai é).
Reikia
neben
p idu i,
kad
lo.
o e un
o maliai
aip
pa
galima
e s i
,,suaukoja“
(ne
,,sudeda“)
i
lo.
obla o um
—
»auky*
(ne
,,do any“).
No s
do ana
i
auka
—
i
Siaip
labai
a imos
sa okos
(plg.
kad
i
lie.
do ana
eiksme
‘auka’
su
iskalbingais
pa yzdziais
LKZ,,
616).
Taigi
i
Gia
u ime
aukojima
pakelian .
Tas
pa é o
E dmano
Tolgsdo o
1606
m.
p anegime:
Sac i iculos
haben
Lo hauo um
aliquos
senes;
quo um
p imas
obla u as
p ae a as
hos ias,
adiunc-
is
sibi
duobus
ex
senio ibus,
concep is
ue bis
al io i
uoce
mu mu ando
sub
aliqua
sanc a um
a bo um,
obla ionis
o e ,
quo
ac o,
occu un
aliquo ,
qui
cum
p ae a is,
a ep am
cae eusiae
onnam,
in
al um
eleuan ,
in
quam
demum
on-
de
iliae
in inc a
populum
aspe gi :
um
ua ijs
ignibus
accensis,
adipeque
iniec o,
c ema oque
(sine
quae
cae emonia
nullam
hos iam
aciun )
ci ca
a bo es
sanc as
cho eas
ducen es...
,,Auko ojais
biina
keli
la iy
seniai,
ku iy
y iausias,
au-
kodamas
miné as
aukas,
ka u
su
ki ais
d iem
seniais
pusbalsiu
mu ma
po
ku iuo
no s
S en uoju
medziu
kazkokius
Zodzius;
uzbaigus
aukojima,
p i-
béga
kele as
i ,
paéme
s a ine
alaus,
pakelia
ja
j
i Sy,
paskui,
pami ke
jon
liepos
Saka,
apSlaks o
Zmones.
Tada,
uZdege
daugelyje
ie y
lauzus,
me a
j
juos
i
degina
iebalus
(be
Si y
apeigy
neda o
jokiy
aukojimy),
apie
S en us
medZius
Soka...“
(BRMS,, 552-553,
557;
e é
Eugenija
Ul¢inai é).
Pagaliau
i
Zodis
S en as,
bii en
la iy
kalbos
Zodis
weh s
(Siuolaikine
a8yba
s é s),
Go ha do
F id icho
S ende io
1789
m.
La iy
kalbos
Zodyno
pa-
liudijimu,
la iams
ka u
ei8ké
heue
und
hoch
,,b angus
i
aukS as,
didus“
(BRMS,,
238;
e é
Lilija
Kudi kiené
i
Al onsas
Teko ius),
aigi
pakylé as,
pakel as.
Rusai
Vasilijaus
diena
(sausio
14)
pjauda o
pa %elj,
i
,,p ieS
algan ,
Seimos
y iausiasis
i8kelda o
dubenj
su
ka
ik
pa uo8 u
pa Seliu
aukS yn,
a damas:
‘Kad
kiaulai és
pa Siuo ysi,
a elés
é iuo ysi,
ka y és
eliuo usi™
(K iniénaja
2001:
263-234).
Apsk i ai
sla ai
,pe
kai
ku ias
apeigas
p ie
bend o
s alo,
p ie’
auka
padalydami,
ja
i8kelda o
i ’
gal os:
usai
—
du-
beni
su
naujame iniu
pa Seliu;
pie y
sla ai
—
duona
pe
Seimyninius
giedoji-
mus,
pamaldas;
uk ainie¢iai
—
s ala
[!]
pe
a minus*
(BuSke ié
1999:
213).
Ri ualinis
duonos
iskélimas
i ai iomis
p ogomis
a likiné as
i
usy
(Sum-
co
1996:
110,
242).
Ta p
sla y
aip
pa
bu o
papli es
i ualinis
gé imo
sli kS eléjimas,
mais o
p oduk y
mé ymas
aukS yn
(pa yzdziui,
Volynéje
pe
Kiigias
j
lubas biida o
s ied%iama
ko%és)
(Sumco
1996:
186).
Ty iné o-
ju
nuomone,
,,mé ymas
auks yn
galéjo
bi i
jp asminamas
kaip
magija,
ska-
36
Auka
i
auku as.
Zodz1y
kilme
bei
seman ine
mo y acija
inan i
in ensy y
augaly
augima.
Tokiy
eiksmy
(ka u
su
daik y
i8kélimu,
Sokinéjimu)
im asi séjan
linus,
kanapes,
ja us.
Pa yzdiiui,
séjikas
lauke
mesda o
auks yn
pi ma
a
pasku ine
g iidu
sauja,
am yé
a sineS a
kiauSini,
maiSelj
g iidams“,
a¢iau
isai
,,ki okie
p asminiai
akcen ai
susije
su
uzme-
imo
auks yn
eiksmais,
ku iais,
ma y ,
siek a
pasiys i
daik a
j
‘ i Su ini’
pasaulj*
(Vinog ado a
1995:
264;
Z .
Agapkina
1996:
220-221;
plg.
miné a
lie u iy
Die ui
keliama
duona).
Taip
pa
sla y
page bian
bu o
kilnojami
zmonés
(Agapkina
1996:
230).
Is
olimesniu
pa yzdziy
Cia
paminé inas, sekan
Edwa du
B.
Tylo u,
,,Bi -
mos
aleny
pap o ys
pie aujan ,
p ies
p adedan
algy i,
pakel i
pa iekala,
ji
pasi ilan
na u
(d asiai),
pagaliau
indy
pap o ys
p ieS
algan
pakel i
i s
gal os
Ziupsni
yziu
i
min imis
paauko i
ji
Si ai
a
Vi8nui*
(Tylo
1989:
475-476).
Taigi
lie u iy,
o
ne iesiogiai
i
ki y
au y
aukojimo
pap oéiai
isiskai
pa-
i ina
ZodZiy
auka,
auk6 i
e imologine
sasaja
su
aukdo i
‘pakel i,
iSkel i
(aukS yn)’.
O
ka u
jie
a skleidzia
aukos
bei
aukojimo
samp a os
lie u iy
adicijoje
pag inda
i
b anduolj
—
ai
i8kélimas,
pakélimas
auk& yn,
j
i sy
(Die ui),
pakyléjimas.
Siaip
jau
okia
aukos
seman iné
mo y acija
gana
sklandZiai
isi enka
j
bend a
ipologija.
Pa yzdziui,
lo yny
al d e
(a ba
al a ia,
al a ium)
pada y as
i8
bid a dZio
al us
‘auk8 as’
(Kuza inis
1996:
49;
Walde,
Ho mann
1938:
32),
adinasi,
Siaip
a
aip,
auka
an
al o iaus
oménams
ekda o
pakel i,
pakylé i.
Lo ynu
mac a io
‘(pa)aukojimas’
pi mine
p asme
y a
bi en
‘iSauké-
inimas,
iskélimas’,
mac o,-d e
‘paske s i
auka,
paauko i’
pi mine
p asme
—
“Sauks in i,
iSkel i,
pada y i
dideli’,
ienos
Saknies
su
lo.
magnus
‘didelis,
aukS as’
(Walde,
Ho mann
1954:
5;
Ben enis e
1995:
369)!%.
Idomu,
kad
lie.
gé i
i
gi i,
pi miausia
kaip
i ualiniai
eiksmai,
egis,
emiasi
a
pacia
pi mine
eikSme
‘kel i’
(a i inkamai
au e
i
balsa),
.y.
Saknimi
ide.
*g'e -
/
*gi -
‘kel i’
(MaZiulis
1984:
13).
O
juk
kaip
ik Sia
Saknimi
emiasi
sla y
aukos
pa adinimas
*Ze a
(Ce nych
1999
1:
300;
Vasme
1996
2:
50).
Su
aukojimu,
auka
iesiogiai
susijusi
y a
S en umo
sa oka
(plg.
lo.
sac i ica e
<
sac um
ace e,
lie.
S es i
eik8me
‘auko i’
LKZ,.,
520
i
k .),
o
ja
zyméjusio
indoeu opie iu
Zodzio
*kuen o-
(>
lie.
S en as,
sla u
*s e s,
A es os i anénu
8
Galbii
—
‘aukomis
Sauké in i,
iSaugin i,
pada y i
didi
die a’;
plg
siuo
a z ilgiu
Daukan o:
...sa o
d e us
auka o...
(Z .
auk8éiau).
37

Da inius
RAzauskas
span a-,
edu
s an a-
i
k .)
pi minés
eik’més,
ma y ,
bii a
‘iSauges,
padi-
déjes,
iskiles’,
i
jis
pa s
kilme
susijes
su
Saknimi
ide.
*Keu-
‘aug i,
didé i’
(>
edy
si-
[S aya i
‘auga,
didéja’],
a es os
si-
‘aug i,
didé i’
i
k .):
aip
edy
i ualinés
ugnies
epi e as
s an a-
eiské
ja
bii en
,,iSaugusia“:
iig eléju-
sia,
Sok eléjusia,
kils eléjusia
aukS yn
nuo
jdé y
jon
malky
a
jlie os
degios
aukos™
(plg.
zydy
deginamaja
auka
‘ola(h),
ku i,
J.
Sk i ecko
apib ézimu,
» eiskia
ai,
kas
kils a
augs yn“,
Z .
Klima icius
2003:
184).
Uz a
A es os
i anénams
S en uma
Zyméjes
Zodis
span a-
ka u
ebe eiské
i
augima,
didé-
jima,
gausa
(Zaehne
2003:
42, 45,
77).
I
ap a aja
bal y
Saknj
*auk-
‘(pa)dideé i,
daugé i’
K.
Ka ulis
susiejo
bi en
su
augimu,
auks umu,
ja
pa adines
iesiog
Saknies
*aug-
,,pa aleline
o ma“
(Ka ulis
1992
1:
87).
Siaip
jau
esama
a p
abieju
Sakny
i
am
ik os
one i-
nés
,,di uzijos“,
plg.
p iisy
“auk as
‘aukS as’
=
lie.
bii .
1.
ne eik.
.
daly is
aug as,
la.
aug s,
lo.
auc us
‘pagausin as,
padidin as’
(Maziulis
1988:
114;
Topo o
1975:
151-153);
plg.
jau
Baga
Zodj
auklé
kaip
<
*aug-klé
kildinus
iesiog
i§
aug i
(Biga
1959:
153,
409;
Biiga
1961:
711)'®.
Ski man o
Valen o
spéjimu,
galbii
ai
esas
,,p asmiy
auka
i
aug i
susijungimas
ienoje
mo -
emoje?“
(Valen as
1997:
70).
Idomi
Siuo
a z ilgiu
B.
Tamule i iaus
apie
1865
m.
uZ a’y a
daina
apie ozio
aukojima
(apie
ku io
populia uma
Lie u-
oje
Z .
aukSéiau),
p asidedan i
Zodziais:
Tu
ozeli
juodba zdéli,
/
Auk,
auk,
auk...
(BSLP,
266,
N . IX.15,
Z .
421;
LTs,
181,
N .
193;
S uoga
2003:
373
i
k .)
—
kyla
klausimas,
a
issyk
paka o a
leksema
auk,
ku ioje
mes
nin
egi dime
eiksmazodzio
aug i
liepiamaja
nuosaka,
nebu o
i8
ik uju
susiju-
si
(maZy
mazZiausiai
asocia y iai,
o
gal
ne kilme)
su
ZodZiu
auka,
aukau i,
auko i
bei
aukuo i
Saknimi?
Jeigu
jau
lie u iy
ZodZiai
auka
bei
auko i
y a
ne XIX
a.
naujada ai,
be
seni
Zodziai,
u in ys,
kaip
kad
nu odé
E.
F aenkelis,
giminai iu
ki ose
indo-
eu opieciy
kalbose
(go.
auhuma
‘aukS esnis,
aukS¢iau’,
kim y
uchel
‘aukS as’,
p iisy
aukS¢iausiojo
laipsnio
p ieSdélis
ucka-),
aigi
kilme
siekian ys
indo-
May ho e
(1976:
404,
Z .
399-400);
Ben enis e
(1995:
344-346);
Topo o
(1987:
192-194,
202);
Topo o
(1988:
17,
27,
35);
Topo o
(1989:
9-13 );
Topo o
(1992:
25);
Z .
Poko ny
(1959:
630,
plg.
592-594).
*S
Biigai
p i a é
P.
Ska dzius
(Ska dZius
1943:
199),
A.
Salys
(Z .
Klima i ius
2003:
174).
38
Auka
i
auku as.
Zodziy
kilme
be
seman iné
mo y acija
eu opieciy
p okalbés
laikus"®,
ai
a si e ia
galimybé
isai
ki aip
nei
p iim a
in e p e uo i
i8 isa
i ine
a i inkamu
kalbos
ak y
isose
bal y
kalbose.
Be
F aenkelio
miné o
p iisy
aukS¢iausiojo
laipsnio
p ieSdélio
ucka-
(*uka-,
dél
jo
Z .
MazZiulis
1997:
209),
pi miausia
eikia
p isimin i
a
p ieSdélj
esan
die o
*Ukapi mo
a de(Z .
en
pa ),
ku io
samp a a
(pagal
p iim a
ai8kini-
ma,
ai
die as
,,Visu
pi mas*)
ad
igyja
nauja
a spal i
—
i
p adzioje
miné a
Daukan o
nuomoné,
esa
adino
jj
Aukopi mas
nuo
Zodziy
auka
i
pi mas,
kaipo
as,
ku j
eikia isy
pi ma
aukau i
a ba
ga bin i,
nebea odo
okia
isai
jau
uS¢ia.
Toliau,
plés iojo
pauk8¢éio
g i o
p iisiskas
pa adinimas
aukis,
kil-
din as
ig
am yé
ekons uo os
p iisy
Saknies
*auk-
‘iSduo i
am
ik a
balsa,
ga s’,
a i inkan¢ios
lie.
duk e i
‘sukauk i,
suaiksé i’,
ik i
Sauk i
(apie
pelé-
da)’,
kas
‘peléda’,
la.
aiika
‘aud a,
iesulas’,
u.
ykamp
‘ik i,
ikau i’
bei
k .
(MaiZiulis
1988:
111-112;
Tonopos
1975:
148;
Ka aliiinas
1987:
134),
daba
gali
bi i
siejamas
i
su
lie.
auka
(pada e
p ielaida
p isiskaji
jo
a i ikmenj
u éjus
an ine
eik8me
‘g obis’,
ipologiskai
p iisy
aukis
galé ume
palygin i
su
angly
bend iniu
plés iojo
paukscio
pa adinimu
bi d
o
p ey,
juoba
kad
a.
p ey
‘g obis’
sa o
uoZ u
gali
ei i
aukos
sinonimu,
plg.
o
all
a
p ey
o
‘ ap i
kieno
auka’
[Piesa skas,
S ee icius
1991:
67]).
I
no s
p iim oji
paukS¢io
g i o
p iisiskojo
pa adinimo
e imologija
Siaip
jau
lieka
gana
j ikinama,
a i-
inkamas
ie o a dziy
aiskinimas
skamba
labai
jau
abejo inai
i
p i emp-
ai.
O
okiu
ie o a dziy
(nekalban
apie
Aukakalnius)
bal y
k a8 uose
bi a
ik ai
daug.
P iisijoje:
ie o é
ies
Vélu a
p ie
P iegliaus
upés
Auka
a ba
Aukai
(Auco
1353
m.,
Aucken
1419
m.),
eZe as
Aukulis
(Aucul
1353
m.)
a
Aukelis
(Aukel
1417
m.,
éliau
oki8kai
Okull-See),
upé
Auklapé
(Auclappen
1419
m.;
‘upé’
p isikai
ape,
aigi
Saknyje
as
pa s
o man as
-l-
kaip
i
lie.
zodyje
auklé);
La ijoje:
Aukas,
Auca-pu s,
Aice,
Aiices-eza s,
Auces-pla a,
Alicene,
Aucins,
Auiéi
i
k .;
Lie u oje:
Aukena
(lenky uz a8y a
Awkena,
nei-
den i ikuo a),
Aukipé
(i
kaimas
Aukupénai)
ies
Kédainiais,
Adkupis
ies
Do-
nu a,
Aukupys
ies
K ekena a
i
Aukupys
ies
VieSin omis,
galbi
Aukspi a
ies
Sin au ais
(i
jos
in akas
Aukspi a,
i
o
pa
pa adinimo
bala;
pasak
‘Cia
galima
paminé i
S.
Feis o am
eikalui
ekons uo a
a ski a
indoeu opieéiy
Saknj
“ouk-
‘aukS as,
aukS yn’;
aip
pa
M.-M.
Radulescu
i8kel as
sasajas
su
umuny
(daky
subs a o)
jaus uku
(h)u ’a
(kidikio)
supimui
an
anky
a kel u
nusaky i
bei
sen.
indy
bid a dziu
ucca-
‘aukS as’,
p ie eiksmiais
uccd-,
ucca h
‘aukS yn’,
ik
pas-
a uoju
a eju
pi mine
kamieno
ly imi
ek y
laiky i
*udka-
(>
bal y
“u ka-
>
*uka-):
Radulescu
(1994:
84-90).
39
Dainius
Razauskas
A.
Vanago,
,,kilmé
isai
neaiski“),
eze as
Adik aks is
ies
Daugais
(galbii
i
upés
Aaksupis,
Auksiné,
bala
Auksabalé)*”.
Ve os
démesio
i
Dnep o
auks u-
pio
baseino
d i
upés
bal iSkos
kilmés
a du
Yua,
galimas
daik as,
a i inkan-
Giu
miné a
la.
Aiice,
i
ben
ys
bal iskos
kilmés,
a¢iau
,,neaiSkiu“
a du
Ogeueca
(Topo o ,
T ubaée
1962:
199,
211),
ku j
daba
galima
spé i
bu us
*Aukesa
(plg.
Oueca
<
*Akesa:
Topo o ,
T ubaée
1962:
200).
Isidéme i-
na
Pe o
Dusbu giecio
(1285
m.)
pi masyk
pamineé a
Lie u oje
gy en ie é
Aukaimis
(O ekaym:
P iisijos
Zemés
k onika
Ill.
226;
Oukaym:
Ill.
247,
280,
290),
siejama
su
piliakalniu
ies
An¢ios
i
Ukio
san aka
p ie
Ba akiy’®
(del
Ukio"
plg.
miné us
akdu i,
ak io i,
ikuo i
bei
pan.
Salia
auk o i).
Tu i
pag in-
da
okiu
a eju
i
V.
Vai ke iciaus
ZodZiai,
kad
,,apie
senasias
apeigas,
susi-
jusias
su pelkémis,
galimas
dalykas,
aip
pa
byloja
okie
kaimy
pa adinimai
kaip
Auks idys
(K e ingos,
Mazeikiy
.),
suda y i
i8
Zodzio
auka
a
auko i
i
demens
siid-
(s idu a
‘klampyné
ais e;
akis’)“
(Vai ke i¢ius
2003:
153)°°.
Pagaliau
a siZ elg ini
i
asmen a dziai,
kaip
kad
lie u iu
pa a dés
Aukénas
i
Aukiinas
(LPZ,
138,
139).
Visi
Sie
kalbos
ak ai
iki
Siol
kalbininky
aiSkin i
YLAZ,
18;
LUEZ
9-10;
Palionis
(1989:
212)
(Siuose
ie o a dziuose
ma o
papildoma
a gumen g
uz
Zodzio
auka
au en iskuma:
,,Pa eik i
ak ai,
mano
nuomone,
aiskiai
odo
Zodzio
auka
liaudi8ka
kilme");
Pé e ai is
(1997:
58-59,
69)
(V.
Pe e ai io
aiski-
nimu,
,,auk-
su
-k-
o man u
suda y a
i8
ide.
*au-
‘Sal inis,
ekmé”™,
be
ka u
jis si ilo
palygin i
,la.
auka
‘beg i’,
aiika
‘ iesulas’,
lie.
auk io i
‘sup i,
lguo i’.
Gal
olimas
giminai is
i
p .
auk s
‘pléS usis
pauks is,
G i );
Vanagas
(1981-
52-53);
Topo-
o
(1975:
148);
i8
dalies
Z .
Baga
(1961:
256);
Klima iéius
(2003:
173).
6
Dusbu gie is
(1985:
215, 227,
243-244,
250,
Z .
414),
BRMS,
339,
342,
350,
352,
Z .
355;
is o iko R.
Ba i os
Aukaimis
pa adin as
,8 en u
kaimu“
(BRMS,
329);
oliau
Aukaimj,
N-
Véliaus
i gi
p iski a
,mi ine
p asme
u in iems
ie o a dziams*
( aigi,
ma y ,
sie q
su
Zodziu
auka),
da
mini,
pa yzddiui,
,K yZiuoéiy
ka o
keliy
j
Lie u a
ap asymai“
(BRMS,
428,
430, 431,
433,
434,
438,
439, 441,
442).
T umpa
da
Z .:
LE,,
155.
Gal
i8
naujo
e as
demesio
i
jo ingiy
bend inis
daik a a dis
aucuma
‘kai-
mas’
(Zinke iéius
1984:
9-10;
Zinke igius
1885: 69-70).
Plg.
Daukan o
a i inkama
aiskinama
Ukme ge:
,,Dausp ungas
paupy
S en osios
upés
jki es
pili,
a du
Vilkme -
ge,
a ba
Aukame j*
(Daukan as
1976
2°
51).
2°
A,
Vanago
siejama
su
iikas
‘migla,
kana’
(Vanagas
1981:
352).
2
No s
S ai:
,Pazymé ina,
kad
Alkomis
adinamy
pelkiy
galéjes
ba i
didesnis
skaigius,
agiau
del
kai aliojimosi
alka
/
auka
jy
pa adinimas
Alkai
i o
i
Aukai.
Taip
adi-
namy
pelkiy
Zinoma
Kédainiy
i
Pane ésio
.“
(Vai ke idius
2003:
155).
Daba
oks
p i e s inis,
di b inis
ai8kinimas,
abejo inas
jau
ien
dél
,kai aliojimosi
alka
/
auka“
(é .
aukS¢iau),
nebe e kalingas.
40
Auka
i
auku as.
Zod%iy
kilmé
bei
seman iné
mo y acija
kuo
j ai iausiai.
Zinoma,
dalis
y
aiskinimy
gali
bi i
eisingi
i
lik i
galio i,
a¢iau
daba ,
eabili a us
auka,
isus
juos
eikia
i§
esmés
pe zi é i.
2.
AUKURAS
P ie
kalbos
ak u,
eikalaujanéiy
pe zi i éjimo,
p iklauso
i
ienas
iesiogiai
su
lie u iy
mi ologija
susijes
Zodis
—
die a a dis
Bieauku i.
1611
m.
Jézui u
me inése
a askai ose
(Annuae
li e ae
Socie a is
Jesu)
apie
pagonikiems
pa-
p ociams
iS ikimus
lie u iy
als iecius
a3oma:
Va ios
hi
Deas os
an iquae
ani a is
mons a
edolen es
coleban ;
Zemopa i,
e es em
dice es,
Plu onem,
si
e
ad
an iquos
e e as;
Andeiui,
Nep unum,
Bieauku i
ugum
cus odem,
Pa-
gi ni
Ce e em,
Vsspeleni
la es
Ves am e,
aliosque
similes
,,[Jie]
ga bino
j ai-
ias
die ybes,
p imenan¢ias
uS¢ius
an ikos
p asimanymus:
Zemépa i,
esa
zemés
[die a],
a ba
Plu ona,
a siz elgian
j
an ika;
Andei[n]j
—
Nep iina;
de liaus
sa ga
Bieauku j;
Pagi nj
-
Ce e a;
UZpelenj
—
namu
Zidinj,
Ves a;
i
ki us
panasius*
(BRMS§,,
625;
e imas
mano;
plg.
633;
aip
pa
plg.
Lebe-
dys
1976:
208).
Visos
Cia
suminé os
die ybés
lie u iy
mi ologijoje
daugiau
a maziau
Zi-
nomos,
ju
a dai
daugiau
a
maziau
skaid iis,
i
juos
Sal inis
mini
bemaz
isai
neiSk aipy us:
Zemopa i
-
Zemépa i,
Zemés
pa j;
Andeiui,
Andei[n]i
-
bii en
Vandénj
(plg.
lie.
dial.
andenis,
anduo
‘ anduo’)”;
Pagi ni
—
Pagi nj,
ku is
po
gi nomis;
pagaliau
Vsspeleni
—
UZpeleni,
esan j
,,uz
peleno“,
aigi
uz
Zidinio
(plg.
bend inj
daik a a dj
lie.
izpelenis
‘ ie a
uz
peleno,
Zidinio’:
LK-
Z
677).
Vienin elis
i8
ki u
neZinomas
Siame
sa ase
y a
Bieauku i.
Kadangi
jezui us
misionie ius
a gu
a
galima
j a i
uZsidegus
au iniu
oman izmu
i
kii us
naujas
lie u iskas
pagoniSkas
die ybes
i
kadangi
isu
ki u
jy mi-
nimy
Zinomy
die ybiy
a dai
pe eik i
gana
iksliai,
ai
i
Bieauku i
lie u io
ausis
ne
maziau
sklandziai
iSgi s a
kaip
Beauku j,
pazodziui
—
kaip
a,
ku is
be
auku o
( .y.
ku is
ne u i
jam
ski o
auku o).
Bi en
Si aip
$i
die a a di
be
maziausiy
abejoniy
a
ben
paaiskinimy
in e p e a o
Ju gis
Lebedys,
e s-
damas
pa eik aja
Sal inio
iS auka
(Lebedys
1976:
208),
No be as
Vélius,
a’ydamas
apie
XVII
a.
lie u iy
mi ologija
(Vélius
1986:
31),
Algi das
Julius
G eimas,
spédamas,
kad
Si aip
¢ia
esas
apibiidin as
éjo
die as
Véjopa is
*
LKZ, 134, 135;
G eimas
(1990:
388),
Esama
okioms
Sio
die a a dzio
sasajoms
i
p ies a a imy,
be
gia
ne
ie a
j
ai
gilin is.
41
Dainius
Razauskas
E many e,
I.
1967:
S.
Daukan o
aukd
i
ki i
bend aSakniai
ZodZiai.
Kalbos
kul i a
12,
38-42.
FRAENKEL,
E.
1962-1965:
Li auisches
e ymologisches
Wo e buch.
Heidelbe g:
Win e ,
Go ingen:
Vandenhoeck
u.
Rup ech .
F aze ,
J.
G.,
1995:
The
Golden
Bough:
A
s udy
in
Magic
and
Religion.
London:
Pape mac.
F isk,
H.
1960:
G iechisches
e ymologisches
Wo e buch
1.
Heidelbe g:
Win e .
Gi eENis,
A.
2006:
Lie.
aukd
-
i8
*auikd
‘a is’.
Bal is ica
41
(3),
375-378.
G emas,
A.
J.
1990:
Tau os
a min ies
beieskan .
Apie
die us
i
Zmones.
Vilnius-
Chicago:
Mokslas—Algiman o
Mackaus
knygy
leidimo
ondas.
G icas,
K.
1987:
Pa a liy
pa alelés:
Lie u iy
pa a les
su
la iy,
bal a usiy,
usu, lenky,
okieciy,
angly,
lo yny,
p anciizy,
ispany
a i ikmenimis.
Vilnius:
Vaga.
Ju ainis,
J.
1976:
Pagonybés
i
k ikscionybés
san ykiai
Lie u oje.
Vilnius:
Min is.
Juska,
A.
1955:
S o bine
éda
eliuoniediy
lie u iu.
In:
Lie u iskos
s o binés
dainos,
ug asy os
An ano
Juskos
i
isleis os
Jono
Juskos
2.
Vilnius:
Vals ybiné
g ozinés
li e a ii os
leidykla.
Ka a
nas,
S.
1987: Bal y
kalby
s uk i y
bend ybés
i
jy
kilmé.
Vilnius:
Mokslas.
Ka uuis,
K.
1992:
La iesu
e imologijas
a dnica
I-II.
Riga:
A o s.
Kuima icius,
J.
2003:
Auka,
apie a,
a naSa:
is o ijos
i
a osenos
b uozai.
In:
Leksikog a ijos
i
leksikologyjos
p oblemos.
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
170-194,
K iniénasa,
N. A.
[H.
A.
Kpunuunaa]
2001: Pycckaa
napodnan
muonoeu eckan
npo3a:
UCMOKU
U
NoUCeMaHMU3M
06pa30e
1:
Bou uuku,
SbiGa bujuHdl,
ezeHObl,
nogepba
o
dyxax-«xo32ecax».
Cank -[e ep6yp :
HayKa.
Kuza inis, K.
1996:
Lo yny-lie u iy
kalby
Zodynas.
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
Lasicius,
J.
1969:
De
diis
samagi a um
cae e o umque
sa ma a um
e
also um
ch is-
diano um.
Vilnius:
Vaga.
48

Auka
i
auku as.
Zodziy
kilme
bei
seman iné
mo y acija
Lesepys,
J.
1976:
Lie u iy
kalba
XVII-XVIII
a.
ieSajame
gy enime.
Vilnius:
Moks-
las.
May uo e ,
M.
1976:
Ku zge a s es
e ymologisches
Wo e buch
des
Al indischen
3.
Heidelbe g:
Win e .
MaziuLis,
V.
1984:
Ide.
*g*e -
‘kel i’.
Bal is ica
20
(1),
11-14.
Maz uuis,
V.
1988:
P iisy
kalbos
e imologijos
Zodynas
1.
Vilnius:
Mokslas.
Madiu is,
V.
1997:
P iisy
kalbos
e imologijos
Zodynas
4.
Vilnius:
Mokslo
i
enciklo-
pedijy
leidybos
ins i u as.
Pauionis,
J.
1989:
Zu En s ehung
de
Wé e
auka
‘Op e ’
und
auké i
‘op e n’.
Zei sch i
ii
Slawis ik
34
(2),
210.
Pe e a is,
V.
1997:
MaZosios
Lie u os
i
T anks os
ie o a dziai:
Jy
kilmé
i
eikmé.
Vilnius: Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
Pigsa skas,
B.,
S ece icius,
B.
1991:
Lie u iy-angly
kalby
Zodynas,
Vilnius:
Moks-
las.
Poxo ny,
J.
1959:
Indoge manisches
e ymologisches
Wé e buch
1.
Be n—Miinchen:
F anke.
P ae o ius,
M.
2006:
Deliciae
P ussicae,
ode
P eussische
Schaubiihne
3.
Vilnius:
Lie u os
is o ijos
ins i u as.
RApu escu,
M.-M.
1994:
La ian
u(i)cdl,
uca ,
uci is
:
Dacian
(h)u a!,
a(h)u a,
u u .
Bal is ica
28
(1),
84-90.
Sapa iauskas,
A.
1968:
Bal y
kalby
naminiy
gy uliy
pa adinimai.
Lie u iy
kal-
bo y os
klausimai
10,
101-190.
Sa uxynas,
B.
1960:
EZe u
a dai.
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
3,
289-300.
Sxa piius,
P.
1943:
Lie u iy
kalbos
Zodziy da yba,
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u as.
(=
Rink iniai
as ai
1,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
1996.)
Ska pZius,
P.
1998:
Rink iniai
as ai
4.
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
49
Dainius
Razauskas
S uoca,
B.
2003:
Ras ai
9:
Tau osakos
s udijos
1921-1947,
Vilnius:
Lie u iu
li e a i os
i
au osakos
ins i u as.
Susacius,
G.
2007:
Kelios
is o inés
pas abos
apie
zodj
auka.
Bal is ica
42
(1),
133-134.
Sumco ,
N.
F.
[H.
©.
Cymyos]
1996:
Cumeosuka
cnaeancKux
o6padoe:
H3s6pann ie
mpyd .
Mocksa:
Boc ouHaa
auTepa ypa.
Saxnys,
Z.
B.
1996:
Jaunimo
b andos
apeigos
Lie u oje
XIX
a.
pabaigoje-XX
a.
pi -
mojoye
puséje.
Vilnius:
P adai.
Tyo ,
E. B.
[9.
B.
Taiiop]
1989:
Mepeob imunaa
kys emypa.
Mocksa:
Tocygzapc BeHHoe
H3AaTeNbCTBO
MOMMTHYECKO!
HTepaTypbl.
Topo o ,
V.
N
[B.
H.
Tonopos]
1975:
Hpyccku i
as ix:
C ogapp
A-D.
Mocxsa:
Hayxa.
Topo o ,
V.
N
[B.
H.
Tonopos]
1987:
O06
oguom
apxaH4HoM
HHAoeBponelicKom
oeMeHTe
B
ApeBHepyccKOH
AYXOBHOM
KysIbType:
*s e -.
Aseucu
KysIemypel
U
npo6s embl
nepecodumocmu.
Mocxsa:
Hayxa,
184-252.
Topo o y,
V.
N
[B.
H.
Tono os]
1988:
A3pIK
1
Ky1bTypa:
06
OAHOM
Cs10Be-cHMBOMIE
(x
1000-eTH10
xpuc Hanc sa
Ha Pycu
u
600-neTHM0
e o
B
JTBE).
Ba mo-
culaganckue
uccs edoeanua
1986.
Mocksa:
Hayxa,
3-44,
Topo o ,
V.
N
[B.
H.
To opos]
1989:
M3
cnaBanckoli
asp ueckoil
TepMuHONO HM:
MHAoeBponelickHe
HCTOKM
M
TeHACHUMM
pasBuTHA.
Imumos ozua
1986-1987,
3-50.
Topo oy,
V.
N
[B.
H.
Tono os]
1992:
Ene
pas o
(ppakuiickom
Beagunke
B GasiKaH-
ckoli
M
MHOeBponelicKol
Nepcnek TuBe.
Ba kancKue
wmenua
1:
O6pa3s
mupa
6
ciloge
u
pumyane,
Mocksa:
Muc u y
cnaBaHoBegqeHna
u
OaikKaHMcTHKH
PAH,
3-32.
Topo o ,
V.
N
&
O. N.
T usace
[B.
H.
Tonopos,
O. H.
Tpysaugs]
1962:
JIuneeuc-
muueckul
ananus
2udponumoe
Bepxnezo
IodHenpoeea.
Mocxsa:
HayKa.
Vai ke iéiene,
D.
2003:
Apeiginins
palabinimas.
Liaudies
kul i a
2003,
N .
2,
8-14.
50
Auka
1
auku as.
Zodziy kilmé
bei
seman iné
mo y acija
Vai ke icius,
V.
2003:
Alkai:
Bal y
s en ieciy
s udija.
Vilnius:
Diemedis.
Va en as,
S.
1997:
Ling is inis
pasaulis
poezijoje.
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopediju
leidybos
ins i u as.
Vanacas,
A.
1981:
Lie u iy
hid onimy
e imologinis
Zodynas.
Vilnius:
Mokslas.
Vasme ,
M.
[M.
Pace ]
1996:
Imumos oeu eckull
c10eaps
pycckozo
asbiKa
1-4.
Tlepepog
c
HeMeyKo o
H
4onomHeHua
O. H.
TpyGayepa.
Canx -[le ep6yp :
A36yka.
VeLius, N.
1986:
Seno és
lie u iy
eligija
i
mi ologija.
K ikScionybé
i
jos
socialinis
aidmuo
Lie u oje.
Vilnius:
Min is.
Vinoc apo a,
A.
N.
[A.
H.
Bu o ea
gona]
1995:
Bpoca b.
C aeanckue
dpecuocmu:
OmxHosUH2eucMUYeECKUl
COGapb
6
NaMU
Momax,
Noy
pexakuHei
H.
A.
Touc o o,
1.
Mocksa:
MexayHapogupie
oTHOMeHHA,
264-266.
V igs,
JAN
pe
1962:
Al no disches
e ymologisches
Wo e buch.
Leiden:
E.
J. B ill.
Wa
pe,
A.,
Ho mann,
J.
B.
1938, 1954:
La einisches
e ymologisches
Wo e buch
on
A.
Walde.
3.,
neubea bei e e
Au lage
on
J.
B.
Ho mann,
1,
2.
Heidelbe g:
Win e .
ZaEHNER,
R.
C.
2003:
The
Dawn
and
Twiligh
o
Zo oas ianism.
London:
Phoenix.
Zinxe icius,
Z.
[3,
34HKEBM4I0C]
1984:
TlombcKo-aTBAXKCKHi
cnoBapuK?
Ba mo-
cmlaeaHcKue
ucco edoeanua
1983, 3-29.
Zinke icius,
Z.
1985:
Lenky-jo ingiy
zodynélis?
Bal is ica
21
(1),
61-82.
Zinke icius,
Z.
1990:
Lie u iy
kalbos
is o ija
4:
Lie u iy
kalba
XVIII-XIX
a.
Vilnius:
Mokslas.
Dainius
Razauskas
Lie u iy
li e a ii os
i
au osakos
ins i u as
An akalnio
6,
LT-10308
Vilnius
liaudies.
[email p o ec ed]
51