212 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
LAIMUTIS BILKIS
Lie u ių kalbos ins i u as
Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: oponymika, an h oponimika.
LIETUVI VIETOVARDŽI SU
ŠAKNIMI GAL- (< LIET. GÃLAS
‚PAIGA, KRAŠTAS)
DARYBOS YPATYBS
Peculia i ies o Fo ma ion o Li huanian
Toponyms wi h Roo Gal-
(< Li h. gãlas ‘end, edge’)
ANOTATIUM
Toponimai, kilę aus lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as, bilde seh g oße kilminę g uppe, pasiemig
da ybos e schiedeni o e, besonde ne sudu ischen und komplexischen da inien gausa.
A ikelnyje analysie we den ih e De i a ionsweise k eipiend Au me ksamkei au Da ybos
ypen p oduk i um, g undlegenden Wö e n mo ologisches s a us und Da ybos Bedeu ung. Basie end au adi ionellem g ammischen esp. sin ak-
sinių yšių ap ašu, ap a iami sudu inių ie o a džių i ie o a džiais einančių p ielinksni-
nių kons ukcijų g ama iniai san ykiai i žodžių junginius suda ančių sudė inių ie o a džių
dėmenų sin aksiniai yšiai.
ESMINIAI WODŽIAI: O o a dzungen da yba, O o a dnisse mi Schaknimi gal-,
sudu ischen und zusammen ischen O o a dzungen dėmenen g ama ische Ve bindungen.
ANNOTATION
The oponyms de i ing om Li h. gãlas ‘end, edge cons i u e a e y la ge e ymological g oup
and demons a e a ied o ma ion pa e ns as well as a special di e si y o compound and
composi e o ma ions. The a icle add esses hei de i a ional pa e ns wi h a ocus on he
p oduc i i y o o ma ion ypes, he mo phological s a us o base wo ds, and he meaning o
o ma ion. By e e ing o he adi ional desc ip ion o g amma ical/syn ac ical ela ions,
he a icle discusses he g amma ical ela ions o compound oponyms and he p eposi ional
cons uc ions used as oponyms as well as he syn ac ical ela ions o he componen s o he
composi e oponyms comp ising wo d-ph ases. KEYWORDS: o ma ion o oponyms, oponyms
wi h he oo gal-, g amma ical ela ions o componen s o compound and composi e oponyms.
A ikeln A icles 213 /
Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal-
(< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės
1. Te čiajame Lie u os ie o a džių žodyno ome (GH, ž . LVŽ III) o o a džiai, kilę
aus lie . gãlas ‘ ie a, wo ende sich koks ilgesnis daik as; das Dings e Rand eil
(p adžia, pabaiga); Rand, Wand; iba und ande e gem ašaknisse ähnliche
Bedeu ung Wö e , bilde den g öß en A ikel (kilminį lizdą), de nimm soga 15
Sei en ein1. Diese Schöße O o e nzungen gausu und ande en bal ischen Sp achen,
plg. la . . Gals, Galabe ži, Gala-dzelme und k . (Endzelīns 1956: 292294), p . .
Galindo (Būga 1961: 117; Топоров 1979: 143; Vanagas 1980: 20), Galan en (Ge ulis 1922:
35), *Gal-ings (Pospiszylowa 1990: 243), Gali en, Gallingen (Blažienė 2005: 59),
Ode io basino anden a dį Galina (Орел 1997: 336). Toponime mi gališsis e scheiden
dai s di e si o e, besonde e sudu ischen und zusammengese z en De inien
gausa, deshalb dieses A ikels Ziel ausnageln zu de en De i a ionsweisen dai s
Typen p oduk i bums, g undlegende Wö e mo phologischen S a us und dai s
Bedeu ungs Sich weise, basie end au adi ionellem g amma ischen esp.
synaksischen Ve bindungen abschšu besp echen sudu ischen Loko o dens und
Loko o dnissen gehenden Anlinksnischen Kons uk ionen und
zusammengese z e Loko o dens synaksionalen Bindungen2.
aus zwei (ode aus meh e en) Wö e n sudė ų oponimų dėmenų synaksische Ryšius Übe
gesch ieben seh wenig und nu p abėgomi. B onio Sa ukyno zusammengese z en
Wasse wa dzungen zu Analyse gewidme en Publika ionen beme k sich, dass kilmininklichen
O owa dnissen e s e Komponen en geh nede inamasis pažyminys (Sa ukynas 1963: 237238) und
dass zusammengese z e Wasse wa dzungen besse klassi izie en un e nden
Kleidmen-Syn axischen Ve bindungen in de inamuosius und nede inamuosius, ode kilmininkinius
(Sa ukynas 1971: 167). Analysie we den zusammengese z e Ma ijampolės Umsk i es helonimus
einen solchen zusammengese z en O o e nzungen klassi izie ung a gumen uo u Zei und Dalia
S ide skienė (2017: 8081). Alexand o Vanagos upiü und eže ü namensda ybos eche ama a A bei
wi d e wähn , dass beide kilmininklichen hyd onimų Wö e sudanuoja) an iges (Vanagas 1970:
o ieną sin aksinį junginį, a liekan į ie o a džio unkcijas, o isų sudė inių
i daugumos sudu inių hid onimų pi masis komponen as apib ėžia (de e mi-
273274)3. P is a an zusammengese z e Oikonie ungen S udie 1 S aipsnyje nich ang inėjami die
o dėlinie galšaknies O swö ze, auße dem, analysie ami nu die sudu ische und
zusammengese zige O swö ze, in denen Schoknis galeina pi muoju dėmeniu. Vo gdėlinie und den
zwei en dėmení gal u in ys O o a dnisse sind pasklidene po ielenelem nach pi muosius dėmenis
bildy ų Lie u os ie o a džių wodyno lizdų (i omų), dahe übe ih e su zelung und Un e suchung
wi d möglich sein nu zu eden ausgelassen das ganze Wo .
2 In einigen neue en Syn axese-We ken un e scheiden sich synaksische und mo osin aksische Ve bindungen (plg.
Hol oe 2009).
3 Analysie end zusammengese z e O swa degesche yb, Alexand as Vanagas Vo zugba kei
s elle e Klassi ika ion, basie eimeine mo phologischen S a us: un e such end
zusammengese z e Hyd onimų de i a ion spal e e sie in kilmininkinius (geni y inius) und
k ali ikcinius, und deselben da bau o onimus in kilmininkinius und nomina i inius (k ali ikacinius) (Vanagas 1970: 258, 273; 1973: 213, 214).
LAIMUTIS BILKIS
214 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX E gebnisse be on sich, dass
g amma ikalisch synak isch gesehen sowohl Kilmininkiniai als auch
Quali ika ionsnamen diese Klasse iden isch sind, da ih e s e Komponen , ode
dėmuo, de inie , übe p ü zwei en (Razmukai ė 2003: 63). Dahe , analysie end
O swö ze mi galda yb, un e ande es ko, willima meh Au me ksamkei
gausios sudė inių oponimų g upės dėmenų sin aksiniams yšiams ap a i, i-
kin is, kad šie duomenys papildys lie u ių kalbos žodžių junginių sin aksinio
geben beschäus Inhal .
2. Nach de P oduk ionsweise das Scho nies gallizde esan ys O so e nüge
ini kaip pi miniai, ediniai (de i a ai), sudu iniai (kompozi ai) i sudė iniai.
Absoliučią daugumą pi minių oponimų suda o plu alia an um ie o a džiai
klassi ikuoGala. Zu beme ken is besonde e pliu alisie ungsweise en s andenen
oponimų deno a en di e si ä : in ielen Fällen Gala sind ag onimai (a imų, di ų,
di onų, ganyklų, laukų, p a ų, ėžių namen), doch pass es und oikonimų (dö e n,
ih en eilen, pali a kų namen), d imonimų (miškų, buschnamen), helonimų (balų, ais ų
namen). Aus allem ge essel e wa 300 solche O o e nzungen: Gala a . Aukš , d .
Sld, k. Blnk, Kz , Rim, k. (Ringalių) Teil Lm, k. (Šadžiūnų) Teil Lp, l. Dbn, p . Ms und k .
Tokie oponimai neubejo inai bilden nich nu aus lie . gãlas ‘ ie a, wo ende
welche ilgesnis daik as; das Dings e Rand eil (p adžia, pabaiga); Rand, Wand; ibaʼ
ieliskai os, abe und aus lie . ieliskai nis des apellia i gala ‘galulaukėʼ. Dami kann
e klä we den und ag onimų gausą: man ein, dass iele on ihnen bedeu en
de inie e O e häl nisse: į a dija Felds Enden liegenden Objek e. Ma miai
wenige (apie 20) is e s en Pla z eiškiančių o o a džių, zusammy ų aus lie . gãlas
einaskai os Fo men: Gãlas a . Gd , Ssk, b. Pš, Vln, ež. Bsg, gn. Zp, k. Rud, k. (Leipuškės)
Teil Ml, k. (Pe šėkininkų) Teil M s und k . Ra i e is ischen u sp ünglichen . mi
gallaiky ini loka y iniai O es Namda Galuõs k m. K k, Galuosè b. S k, bes ehen aus
lie . gãlas ieliskai os loka i en Fo men ode lie . gala ‘galulaukėʼ loka i en Fo men
gekü z en galuõs und ollnosios galuosè. Toks Nominie ungsme hode pass iko nu
( op)onimijoje.
3. Galūnės ediniu kann hal en einen oikonimą Gal-ia s. Nmč (: gãlas), obwohl,
ande e sei sun, e kann sein plu ale an um ype an opooikonimas, plg. lie .
p d. Gals, Gãlius (LPDB).
4. P iesagige O o o gänge nach Da yboska ego ien spi s y ini in edinius,
zusammy us nach deminu y ů, besonde kei s u ė oje benamungen (nomina
a ibu i a) und O sbenamungen (nomina loci) Da ybos analogiją. Meh hei lich
deminu i ischen O o a dzungen suda y a mi Be ügungen -elis und -eliai
en sp echend 12 und 11: Gal-ẽliai k. Rz, Vžns, k. (Juškėnų) Teil Sdk, k m., mš. Lks, p .
B und k ., Gal-ẽlis gn. M k, gn. Teil Sd, k. (Sausininkų) Teil B , k. (K ekš ėnų) Teil
K ok, k. (G iežpelkių) Teil Lks und k . P iesagų -ai ė, -ai ės, -aliai, -iukas, -elė, -elės,
-učiai, -ukai, -u ė, -u is edinių pass eiko nach einigen ode nach einem: Gal-ai ė p .
Lb , Gal-ai ės p . Lzd, Gãl-ai is s. Pp, Gal-ãliai k.
A ikeln A icles 215 /
Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal-
(< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės
(G ūšlaukės, Lazdininkų, Vaineikių Medsėdžių) dalys D , s. An k, Gal-ẽlė b. Rz,
Gal-ẽlės . miške Ppl, Gal-iùkas l. Upn, U , sklp. Dglšk, Gal-učiai k. (Ragiškės) Teil
Lkš, Gal-ùkai a . Dg, Gal-ù ė p . V d , Gal-ù is s . KzR. Gemäß Besonde hei de
Besi zenden benennungen de Da bs hal igkei zu bes eem O so a djen
haup sächlich cha ak e is ische aus *-no-4 en usias p eesagas. Am meis en sind
P iesagų -inė und -inės edinių jeweils um 150 und 100: Gal-nė a . An, b. An z, d . lių)
Šln, gn. S , up. B ž, D , s. A ž i k ., Gal-nės k. (S ilių) dalis Js , k. (Pu p-
Teil M k, k. (Kazimie a o) Teil P , k. (S ungių) Teil Žg, 2 kln. Dgč, mš. DglšN, s .
T gn, ž. Vb, s . Sn , s. B und k . Wie wenige O o e nzungen suda y a mi
P e sagungen -inis und -iniai 75 und 110: Gal-niai a . Bb, d . Ml , kln. Skp, k m. Aln, ž.
Ad, sklp. dalys T gn, sod. Ign und k ., Gal-inia k. (Bi biliškės) Teil Vl, Gal-nis a. Rz, g .
B ž, kl. Ign, l. Pnd, mš. Rd, up. Jnš, M j, S d, s. Jon, Upn und k . Hie minė ini und
p eesagų -aunė, -ina de i a ai: Gal-aũnė5 k m. Vl, Gal-inà k., s. V d . Diese
Da ybos Ka ego ie kann noch zuge eil we den nach einem P eesagų -iškės und
-uosnė edinį: Gãl-iškės gn., gn. Teil Kl n, Gal-uõsnė kln., k m., plk., sln. Čb. Vediniai
mi sla iškomis P iesagomen, ma y , bedeu e auch besonde kei : Gal-énka l.
K k, Gal-iáukos p . Ml, Gal-ie ka sod. Kdn, Gal-nka ež.
Dbg, k. (Skais e ių) Teil Mck, s . Čb, Gal-inka a ., p . Msn, Gal-nkė b. Užp,
Gal-oškė d . Va n.
Aus O snamen de Da bs a ego ie zugewiesenen Toponimų wie iel häu ne e
P eesagen -ynė ediniai (7 .): Gal-nė d . Lkm, k m. S č, l. A s, B , p . Lkm, Gal-nė
( a . Pelnė) d . K kn, Gal-nė ( a . Pempnės) l. Už . Diese Ka ego ie gehö en und
pausenlich -a a, -ija, -ijos, -yna, -ynas de i a ai: Gal-a à d p., gn., l. Va n, Gal-ijà
p . T g, Gal-ijos a ., p . NmŽ, Gal-na Gal-nas a ., b., ln., mš., p ., . upėje
(Šešu yje) B . Tokio- yp Da iniai his o isch gel en sukonk e ėjusiais, . y.
O s Bedeu ung įgijusiais, kuopiniais Nameningen (Amb azas
2000: 51, 54).
5. Meh hei sudu ischen O o e nzungen mi e s em dėmeniu galy a
daik a a diniai de e mina i ien. Ih g öß e Teil zähl zu eine ech kleinen
G uppe li auische Sp ache de e mini ine Dū inių, de en zwei es Dehnem das
e s e de inie , weis seinen O ode (weil O swö zey sind me a o iniai)
gehö omigkei 6 an. Tokių dū inių da bie Modelle eichūs und seh iel äl igüs.
Dies sich e mi dem Fak , dass und zwischen gemeinslichen aus zwei
daik a a dnissen zusammens ehenden sudu ischen Wö e n, de en 4 Du ch p eesagä de U sp ung z . Amb azas 2000: 144147.
5
Plg. Besonde hei enhal e n Namen zuzuo dnende apelia ī u gẽležaunės (Amb azas 2000: 161). 6Bei
un e suchen li auische sudu ine O ewo džius wi d no male weise be on , dass Da iniai aus
zwei daik a o dzungen (a a dažodžių) sind de e mina i ien, de en e s e dėme de inie
an iges (Razmukai ė 2002: 121; S ide skienė 2006: 48; Kačinai ė 2008: 277). A ejai, wenn de zwei e
Toponimų dėmens is de inie endes, und de e s e de inie es, is nich analysie .
LAIMUTIS BILKIS
216 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX das zwei e zehmem de inie das e s e,
gãlas is eines on häu ig dem e s en dėmeniu einenden Wo en (plg. LKG I 441).
P oduk i s es O o a džių da bie ungs Modell is daik a a dis mi gal- (← Gd ,
gãlas, gala) + bend inis daik a a dis: Gal-ã-balė l., p . V n, Gal-ã-baliai p .
Gal-a-bals b., p . Ob, 2 p . Vb, Gal-balis b. Imb , Gal-balis ( a . Klimbalė) gn., p . Vb, Gal-bals
k. Vb, Gal-ia-balė kln. Kl , Gal--balė b. Dgč, d . Šiūl, plk. Kpč, Gal--balė Gal--balis l., p . Kpč,
Gal--balis plk. Al , Gal-óVb, d. S , d p. M j und k ., Gal--balis a. miške Dglč, a . S , b. Vb:
balis d p., plk. Pnd, Gal-ù-balė b. Imb , Rim, Skp, Vad, k m. K sn, p . K k,
K sn, M s, Vad, Gal--balė p . Skp, Gal-ù-balis 2 b. Gž, b. Kp, 2 b. Šmn, b. Tsk,
gãlas, gala + balà; Gal-ã-bend is k m., p . Čln: beñd ė, gemeins ‘bend a p a a,
gemeinsame Feldsʼ7; Gal-a-č e is l. Onš: č é is ‘ke i adalis, č isʼ; Gal-a-dalia l.,
mš. (Liepalo ų) Teil M k, Gal-a-dals mš. M k: dals ‘ am wah e Menge des ganzen
Dinges; i gendeines Gegens andes gebildende Elemen ; landpla z, eldʼ; Gal-a-dã ymai
p . DglšN: dã ymas ‘kemsynė, klampi bala, ais asʼ; Gal-a-d onyčia b. Dg: d onyčià
‘siena; ežiaʼ; Gal-a-kaklelė p . Vdn: kaklẽlis, plg. kãklas ‘ ingis, įlanka, sąsiau is,
pusiasalis, auskyšulysʼ; Gal-ã-kluonė p . Smn: klúonas ‘ obesys ja ams k au i,
klojimas; mee a bei klojimo, ža dis, ža diena, kluoniena, aplookasʼ; Gal-a-kojis liūn. N g:
kója; Gal-a-pùs alakis d ., p . Ž: pùs alakis, pùs alakė ‘pusė alakoʼ; Gal-a-slãsčiai kl.
JnšM: slãs ai ‘p ie aisas museln, bewee lingen zu angen, spąs ai, žabangaiʼ;
Gal-a-šinė p . Dbg: šinà ‘ a lankis, a o apkaus as; ogių pa ažų apkaus asʼ, šnas, šnė
‘ a lankis, a o apkaus asʼ; Gal-ã- i agė Gal-ã- i agis kl., G enze zwischen lauken
T gn: agė, agis ‘ ijų agų ežiaʼ; Gal-a- alãkai a . Žž, p . Pkn, Gal-a- alakis a ., b.
Kpč, Gal-- alakė klon. Šaul, Gal-- alakis l. Jk, Galu- alãkiai l. R n: alãkas ‘zemės pla z
übe zwanzigzig zehninių; e de scheis wei e on Hauseʼ; Gal-ã-žydapie ė l. Eiš,
Gal-ã-žydapie is ūk. D ž: *žydapie ė, *žydapie is: ždas, pe a; Gal-i-są ã ai Gal-i-są ã iai
Gal-i-su ã ai a ., l., pb., p . Lp: s a a, s a as, sù a a, sù a as ‘ske sinis, jüngende
pada go (s aklių, akėčių) Schonus, sankalasʼ; Gal-ù-g ėblis . miške Rod: g ėblià
‘šlapias medžiais g įs as keliasʼ; Gal-ù-ka čiai d ., l. Rm, Gal-ù-ka ės k m., p . Vb,
Gal-ùka is gn. Rm: ká is ‘langges dünnos Baum, i p is, ša aʼ ode ka is
‘nenupjau os G olės uoželis p adalgyjeʼ; Gal-ù-sandlei p . Kp : sandlis, sandėls und
k . Nach diesem Modellı ges al e einige hunde e schiedene jungiamu ige balsius
en hal ene sudu ischen o o a dzungen, de en an igen dėmenen G undwö e
noch es i allgemeinige daik a o dzei aikš , áikš ė, akmuõ, ãkmenas, alksnnas, apdėmė
‘sodžiaus gemeinsames landpla z zwischen zwei sod, panamė, iz a aʼ, b as à, dažas,
daubà, deg- aus 7 Gemeins igen Wö e n Bedeu ungen o geben LKŽe.
sis, degėss ‘degimo liekana, apdegęs medis, nuodėgulisʼ, degsė ‘apdegusi ie a,
gais o ie aʼ, di à, ẽže as, gã ė, gi ià, gõjus ‘nedidelis, g ažus miškelis, gi ai ėʼ,

S aipsniai / A icles 217
Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal-
(< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės
káimas, kálnas, kalniùkas, kapas, kẽlias, ke i is ‘ alako k a adalisʼ, kiẽmas, klamas
‘ obesys ja ams hal en, kluonasʼ, klónis, klõnis, klon, klõnė, k mas, k mai, kuls ‘įlanka,
auskyšulys; zus ickimas, ingis; winkel; k aš as, gabalasʼ, lankà, laũkas, laukẽlis, lazdnas
‘k ūmas ode Baum, au dem Nüsse (Co ylus a ellana) wachsen; diese P lanzenen Wald,
iešu ynsʼ, leknas, liẽknas ‘šlapia, klampi ‘upės zu liehende dubi S elle; klampi lės
pie a, pelkė, bala, liūnas; šlapia ie a, apaugusi k ūmais i sku džiais medžiais,
ais as; nedidelis miškas, bi ž a; palik as nea as, nepjau as žemės sklypas gy-
uliams gany iʼ, lekna, lieknà ‘žema d ėgna pie a be k ūmųʼ, liẽp as, lgas, lgas
a šaka; Klan, bala; liūnas, klampynė; wenkinys, kūd a; schmu z; duobė upės dugne,
dubu ysʼ, má gas ‘zemės ma asʼ, má gė, má gis ‘zemės ma as; wei e on den
Lands änden be indliches ėžisʼ, mškas, pabal, pabals, pélkė, pe a, pẽcius ‘zemės gabal,
sklypas; o , lö , aikš ėʼ, plẽčius ‘ ie a, lö , aikš ėʼ, p das ‘ enkinysʼ, as as, ã as
‘g io ys; kleinas upelisʼ, sais ėžiais eily as Feldas; ske sai sua a lys ė, ske slys ė;
salà ‘iš isų pusių andens apsup as sausumos plo as; pakilesnis, sausas žemės
plo elis liūne, ais e; a iamos žemės, di os plo elis a p pie ų; sodžius, kaimasʼ,
*sdimas, sdymas ‘žemės ėžis ies sodybaʼ, skadžius, skadis, ske snė ‘ske -
ske sai a iama aga, ske s agė; schumsche Teil des Waldes (iški s as o ski as
ki s i)ʼ, ske snis ‘ske sais ėžiais daly as eldasʼ, sknimas, skynmas ‘išskin a,
auski s a schumsche O , sodà ‘neišskʼi s y as Do , sodžius, sõdžius, sodžiùs
‘ als iečių Wohnsi z, Do ; sodybaʼ, sõdas, s ùkas, s ùkis ‘zemės sklypas, uožas,
plo asʼ, šakns, šlas, šni as ‘lange schmale G unds ück, ėžisʼ, ãkas, akẽlis,
el ninkas ‘ e šiukų umhala ; ešiukų ganykla, Wiese bei sodybosʼ, ãkas ‘aukš a,
ousa Wiese, gehüll mi sel enen Büschen und Bäuchen, miško aikš elė; Wiese, wo es
be žů gib ; ge issene ode ausgeb ann e Walds elle, skyniging; miško (ka ez und euko)
weg ode akasʼ, o à, ūlyčlė, lyčia, ūlyčià, ūlčia, ulyčià, ùlyčia ‘seno inische Do weg,
ga ė; s ad s aße; kiemes, a hlaimis; abgedeck Weg ü Tie e wa yn, is a a, izgana,
gensys; Do geweide; kaimas, sodžiusʼ, upãlis, ùpė, upẽlis, upẽlė, alkà ‘nedidelis klanas,
bala, negili egus p ily a duobė au kieho, meu e, bod oje, kieme und pan. ; schlapia, klampi,
pelkė a s elle, daubaʼ, ã as, a à ‘ka is o ai e i, scha a, sklannedi bamos jo d
ėžis zwischen di ųʼ, žadis, ža ds, žá ‘disap a as ie elnʼ8.
da; medinė su i inamoji du ų, s alų, s aklių i pan. de alė, pe a as, sankalas,
į ylisʼ, a ai, odà ‘pie os įsikišimas į mišką, į k ūmus, į odė, p a ėgė, laukymė;
Ghana häu ig is modelis daik a a dis mi gal- (← gãlas, gala) + ik inis
daik a a dis, de auch is ie o a dis ( anden a dis, oikonimas, ag onimas):
Gal-a-d apals p . Šaul: D apãlis ež., Gal-ã-dusiai d . S j, Gal-ã-dusis Gal-aduss o .
ež. Lzd: Dusià ež. (K iklys 1966: 49; Vanagas 1981: 104), Gãl-a-ilgė Gãl-a-ilgis k., s.
M k, Gál-ilgė p . Rai : Ìlgis ež., Gal-a-ilgis p . Gd : Ìlgis, Igis
8 Wei e lesen sie LVŽ III 3338.
LAIMUTIS BILKIS
218 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX ež., Gal-ã-pelakis mš. JnšM: Pẽlakas ež.
(A ino) Teil, Gal-ã-suojė Gal-ã-suojis p . Aln: Suojs ež., Suojà up., Gal-ã- e knė
Gal-ã- e knis o . k. G nd: Veknė, Ve kn up., Gal-ia-kaušia k. AlksnV: Kaušia k.,
Gal-ilgia d . Rim: Ilgia ež., Gal-ù-be ž alkis b., k m. Vb: Bé ž alkė, Bé ž alkis p .,
Gal-u-duobù ė p . Ldk, Gal-u-duobù is s. Ldk: Duobù is up., Gal-ù-nak akė b. Kp:
Nak ak up., Gal-ù- o ėja l. P , Gal-u- o ėjs p . B ž: Ro ėjà up. Šių
sudu ischen O o a dzungen zwei es dėmeno weis de inie imuom dėmeniu
einge äh e Subjek es Be undpla z sowie Zugehö omkei an.
Ta p dū inių aus zwei daik a a džių paschaiko und e as modelis daik a a dis
mi gal- (← gãlas, gala) + ik inis daik a a dis, de is pe sönenname: Gal-aš anė l.
eil Šš: a d. Š áina, *Š ainà, *Š ains, plg. p d. Š einà, Š eins, Gal-ùšeškiai a . Vb:
a d. Šẽškas (LPDB). Ag onimo Galùšeškiai and oiden dėmens Pe sonennische
He kun am meis en wah scheinlich deshalb, dass übe eins imm
O o e nich s und Pe sonenni zes Šẽškas Lokalisa ion. Abu da iniai, ma y ,
bedeu e Objek en Zugehö igkei Pe sonen.
Ra i e iniai, nu oponimijoje paschaikan ys, sind sudu iniai o o o džiai,
bes ehen aus lie . gãlas ilia y o galañ und gemeinsinio ode ik inio daik a a džio:
lam-pòliai (Galam-pòlės?) (< *Galan-pòliai) p . S k: lenk. pole ‘di a; laukasʼ
(LLKŽ 476), us. поле ‘laukasʼ (RLKŽ III 245), Galan-balà b. Sl, Galañ-balė l.
GaV n, Galam-bãlė (< *Galan-bãlė) p . M k: balà, Galan-ẽže ė ( a . Galañ ẽže o) l.,
mš. Rud: ẽže as, Galán-lyčė (< *Galan-ūlyčė) p . Pkln: lyčia, ūlyčià, ūlčia,
Galan-kã iškis a . Kpč: Kã iškis ež. Tokien sudu ischen O swö e n i muoju
dėmeniu einan i unaki usi ilia i o m de inie das zwei e Zaik wa dinį dėmenü,
zeig Rich ung zu Objek .
Po a sudu ischen O swö e n kann sein bes ehen aus daik a o dio mi gal- (←
gãlas, gala) und būdwa dio: Gal-ã-cieliai d . Pkn: ciẽlas ‘nepalies as, gesund; alles,
aus isasʼ, Gal-ù-ko inis ( a . Kõ inė) p . Kp: ko nis, -ė ‘zusijęs mi ko a, ü
ko aiʼ (pa eikėjo eigimu, pie oje wa sukilėlių slėp u ės). Šių ag onimų zwei e
dėmuo (būd a dinis) de inie den e s en (daik a a dinį): ‘cieli galaiʼ, ‘ko iniai
galai‘. Toks sudu ischen gemeinscha lichen daik a a dzungen daybos Modellis
seh sel en pass eiko da inių nu mi zweiuem bū a dinium dėmeniu, en usiu aus palakis, -ė
(LKG I 472).
Kelle Toponime kann man behandeln als Da inien aus daik a a džio mi gal- (← gãlas,
gala) und eiksmažodžio: Gal-ã-sa is kl ., p . Aln: lie . sá i (sã a, sã o) ‘da y is
udam, neš a iamʼ, Gal-a- a as d . Užp: é i ( ẽ ia) ‘da y i, s a y i ( o ą);
o a boo en, sup i, leos i; um e iend un, s a i; pe a om eilen in einzelne Teile,
pe e iʼ, Gal--sėdės ( a . Galùsėdymai) ode . Pnd: sėd i (sdi) ( ekia, ekė) ‘aša as
‘pas o iai gy en i (kokioje ie oje)ʼ, Gal-ù-s upė gn. V s: (?) s ùpin i ‘ auk-
isʼ, Gál- e kis ( a . Gál alkis, Ga alkis, Gal alks) b., g ., p . Bsg: ek i
lie i, kūkčio i aus sus imudigung (pp . aus Schme mo, Liūdesio, F eudemo); skųs is,
A ikeln A icles 219 /
Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal-
(< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės
aimanuo i; e b is en euch e, aso i, schwe isʼ. Tokien aus Daik a o djis und
Wi kmawo ds zusammens ehenden O o a džių Lämenen Ve häl nisse schwe
unsagomi. Wah scheinlich e s em Dämeniu wi d de O de Handlung angegeben:
‘gale sa iʼ, ‘gale sėdė iʼ, . i. sein, ‘gale e k iʼ, . i. d ücken, schwe is, usw., plg.
Handlungszei bezeichnendes dū inisches nach gonis ‘nak ü gany iʼ (LKG I 463).
6. Zuse z liche O ewö ze zue s ski s y ini in P elinksninius9 und
Wo zusä ze.
Die meis en p ielinksnischen O o a dzungen bes al e aus neuybinio10 Raum
(O e) Beziehungenus eiškiančio a minio p ielinksnio galù, de is
sup ielinksnėjusi daik a a džio įnagininko linksnio Fo m, und gemeinsinių
daik a a džių kilmininko: Galù bãlos ( a . Galañ bãlos) p . Luok, Galù dažo a . Tj, l.
V n, p . Pn , Tj, Galù di óno a . K k, Galù di os (Gałudi as) p . Dkš , Galù ẽže o b.
Km, d . K k, p . Lel, Galù gõjaus k m., l., upl. Teil Km, Galù káimo l. Pn, p ., s . Blnk,
Galù kanó os d . Imb : kanó a ‘g io ys; ežia, olasʼ, Galù kẽlio p . Vies, Galù kluon
d ž., p . Lel, Galù ülio a . Gl , Galù laũko d . K , kln. Žl, p . JnšM, Galù lazdno mš.
Šmn, Galù lepų d . Rg , Galu lygumų p . Žl, Galù má gių p . Km, Galù mško p . Blnk,
Galù palã o k m., p . Šmn: *palã as, plg. pala as ‘sijų g indinys, aukš asʼ, pala a
‘kluono šalinės lubos, au denen k aunama ja ai, Fu a ; palundai, g įs osʼ, Galù
p do b., l., p . Pbs, Galù as o plk. Pg, Galù ã o a . K , b. Kp, p . K ns, Galù salõs
lks. eže e (Alauše) Sdk, Galù sėdbos s . Vdšk: sėdba ‘sodybaʼ, Galù senos p . S ,
s . An , Galù sodbų kln. Rk, Galù sõdo . Pnm, Galù s ulpẽlio p . Ku : s ulpẽlis, plg.
s upas ‘s ačias in die E de eingkas as ąs as; kuolas, mie asʼ, Galù šniū ẽlių b.
Rk, Galù šni ų g . Dl, p . Blnk, Dl, Pn , Žl, Galù el ninko ( . Galù el nyko) a . Tj,
Galù o õs d . Š , l. Blnk, pk n . In , p . Blnk, Ml , Pbs, Galù ūlčios dumblynas K ,
p . An, Galù ūlčios ( a . Ras as) p . An. Nähe nd is , dass O bezeichnende
Kons uk ionen mi P elinksnio unk ion ausliekancim galù und daik a a džio
kilmininku ziemlich Häu igkei und e mėse: galù kojų, aus galu kluono (Ul ydas
2000: 223), galù klaimo, galù da žinės, galù lauko, galu sodžiaus (LKŽe).
P ielinksnis galù e wende und mi ik inių daik a a džių ( ie o a džių) kilmininku besch eibend die
S elle eines Objek s hinsich lich eines ande en Objek s: Galù Dẽblono l. K kn: Dẽblikacijoje
blonas up., Galù Ìšlaužo d . K d: Ìšlaužas p ., Galù Šlãpių gn. Pg: Šlãpės a ., gn.
9 Lie u ių p ielinksniniai ie ų a dai sudė iniais adinami i ienin elėje jų da ybai ski oje pu-
(Rabačiauskai ė 1969: 243), sowie in einigen ande en in A bei en zu Analyse de Toponimų da s ellung
(Endzely ė 2005: 176). Andų Fo sche n we den zwei sa a ankiškos G uppen zusammengese z e
O swö e und p ielinksninye O swö e zugewiesen (Mickienė 2001: 123, 136; Ba ku ė 2008: 165,
168). Sudegang e s andend o mallich, p ielinksnines Kons uk ionen soll e we den zugewiesen
zusammengese z en O o a dzungen G uppe, da plg. Podolská 1978: 62. 10 Naujybliche p ielinksniai
auch genann an iniais (naujybiniais) (ž . DLKG 438).
LAIMUTIS BILKIS
220 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
P ielinksnigen O o a djen mi galù noch cha ak e is isches Da ybos Modelis galù +
daik a a džio unk ionen a liekan iges Eigwa dzis Kilmininkas: Galù laibjų p . Rgl:
laibàsis, laibóji, plg. láibas, -à, labas, -à ‘siau as ske smeniu, plonasʼ, Galu sodybinių a .
K k: sodbinis, -ė ‘p iklausan is sodybai; esan is sodyb ie ėjeʼ. Ein o elinksnische
O owe nis is zusammengese z aus dem sel enen e wende en neue ybnischen
a minschen Vo elinksnis galu und dem gemeinen Dik a o zis S ammink: Galu as o p .
Lel. Diese Kons uk ion bedeu e auch Pla z (galą) in Bezug au ande es Objek .
P ielinksnis galu gil aussi u uliojusiu aus daik a a džio Nu zenaa s, Kons uk ionen
mi ihm inde sich und a mėse: galu sodo, galu lauko (ž . Ul ydas 2000: 177). Seh
häu ne p ielinksnines Kons uk ionen mi Kilmininku, in denen in p ielinksnių Ka ego ie
sind pe ėjusios (ode zu ih p ichėjusios) daik a a džio s a enaa s Fo men.
P ielinksnio Funk ion meis e üll inesy o Fo m galè, mi de no male weise geh
Gemeinsimin des Zaik wa zes Kilminink: Gale balos b. Kpč, Galè be žno mš. Ds, Galè
bi žynlio l. Pžl: bi žynlis, plg. bi žnas ‘be žų miškasʼ, Galè dã ymo k m. T gn, p . S ,
Galè da ž p . Ds, Galè dẽgsnio Galè dẽgsnių d ., p . Ml: degsns ‘išdaga, degsnėʼ, dẽgsnė
‘degimas, ausgeb usi S elleʼ, Galè di ónů l. Sug, Galè duobẽlių p . B š, Galè eže lio p .
Sld, Galè ẽže o a . T gn, ež. (Spalio) Teil Gd , ež. (Beb usų) Teil In , p . Nmn, p . Teil T gn,
Galè gi ẽlės k m. T gn, Galè gojẽlio d. Tj, Galè gõjų p . Ssk, Galè g õbliaus l., p . Rim, Galè
g õblių d . Rim: g õblius ‘pylimas, kelio sankasaʼ, Galè kamšõs p . Auk: kamšà ‘žabais,
i bais auskimš as, ausklo ene Weg; p ikimš a, gese z e Höobė; pe kolas, pe sėda
(upėje); klampi S elleʼ, Galè kẽlio upl. Rod, Galè kuli ( a . Gãlas kuli) d . Sug, Galè laũko a .
Rmš, d . S , kln. T , mš. S , p . Rmš, Galè wa p . Vš , Galè lydimlio l. Sld: lydimlis, plg.
ldimas, lydmas ‘iški s as ode ausgeb ann en Flo a miške, ki imas, skynimas; a iamas,
di bamas elds auski s o woško s a , plėšinysʼ, Galè mško d . Rim, Gale pakalnių l. M k,
p . Dgl: pakanė, pakálnė ‘žema O be gno papėdėje, alėnys; be gno hinai asʼ, Galè
pak i ės s . Gl : pak i ė ‘s a us, ska ding, y an is U e ode Be ghänge; Wasse
ausg auž Föse s ode See ock aš ys po elėna ode Baums schaknimis, pake ėʼ, Galè
plimo a . Tj, Gale p iemenės d . Š : p iemen, p iemẽnė ‘lebenden Hauses Teil an de
Auukoü ; jaujos p iedu is, pie angis; ein gewisse Ho eil a čiau du ųʼ, Galè pušynlio
mš. Sug, Galè ais ẽlio gn. Tj, Galè salõs mš. Š n , Galè sal l., p . Aps, Galè T gn, p . Sld,
Galè sandlio d . Lkm, Galè sodbos mš. K k, Galè sodbų l., mš. Sug, Galè šaknnių l. Ign:
šaknnis ‘šaknia aisisʼ, Galè šlo p . S , Galè šni ų d . Aps, p . Aps, Ssk, Galè ãko p .
sėdbų a . Vžns, Galè senos p . Gl , Galè ska dẽlio p . Dgl, Galè skadžiaus d .
Vdšk, Galè o õs a . Tj, d . Gl , V s, kd . Tj, l. Blnk, p . Dl, Gl , . Sug, Galè ūlčios p . S ,
Galè alãko p . Lnk , Galè beme kimas und gene inėje kalboje (LKG II 581; DLKG 438),
obwohl LKŽe diese Fo m o ges ell wi d nu als p ie eiksmis.
alãkų l., mš. M c. Inesy o galè p ia ėjimo, šliejimosi p ie p ielinksnių polinkis
A ikelni A icles 227
Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal-
(< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės
OBJEKT NUOROD IR MITI /
SURUMPINIMAI a.
aikš ė paež. paeže ė,
a iama g undė pb.
pe sönliches pk n .
Höheuma plk. pelkė,
plkln. piliakalnis b us.
d. duobė p d.
ie a d p. du pynas
di onas s . ais as
ež. eže as ž. ėžis
sa i aldybė g .
kaimas sklp. Plo kd .
kelias sml. sandėlynas
sodyba kln. be g s .
Hangi as kl . kal a
kemsynas, kemsynė
k ūmai . wenkinys
ūkis l. laukas up. upė
alksna liūn. leūnas
s. iensėdis ms .
o o ė mš. waldkas
o izius ž. zemė
la . – la ių
lenk. – lenkų
paeže ys a . a imas,
pabalys a d.
pak an ė hoch.
pelkė a S elle b. bala
bal a usių p . p ūsų
p a a dė d . di a p .
p d. su name d .
d . d a as us. usų
gn. ganykla sa .
g io ys sk. ska dis k.
kūd a sln. slėnis kl.
klm. kelmynė sod.
sie u a klon. klonis šl.
šl . Quelle kms.
e . Te i o ium k m.
k m. ki imas ūk.
lie . li auische lks.
s. e smė ln. lanka
s ad . s elle,
. o o a dis o .
upl. – upelis
a . – a ian as

LAIMUTIS BILKIS
228 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
VIETOVARDŽIŲ PAPLITIMO VIETŲ
ABKRÜMMINIMI
Ad Adù iškis (Š enčioni .) AlksnV
Alksnnai (Vilka škio .) Aln Alan à
(Mol ų .) Al Al as (Vilka škio
.)
An – Anykščia
An – An ãliep ė (Za as .)
An k – Án kop is (Klapėdos .)
An z An ãza ė (Za as .) Aps
Ãpsas (Bal a ùsija) A m
A mõniškės (Bal a ùsija) A s
A is a à (Kėdáinių .) Ašmn
Min à (P enų .) Bb Bãb ai
Auk – Aukš ãd a is (Aukš d a ỹs; T ãkų .)
Aukš – Aukš upnai (Kùpiškio .)
A ž – A ižiẽniai (Vlniaus .)
(Kaũno .) Bl Bálninkai (Mol ų .)
B š B š onas (P enų .) B
Ba ninkai (Vilka nkškio .)
B ž B žai
B Baisógala (Rad liškio .) B Ba akia
(Tau ags .) B Bu imónys (Aly aũs .)
Ck Ceikinia (Ignalnos .) Čb Čiõbiškis (Ši in
.) Čk Čẽkiškė (Dũno .) Dbg Giūlnai (Mol o .)
Dbg Dubingia (Mol o .) Db bn Dubsis
(Aly a onna .) Dgl Ugl Kaed augail (U en
.) D Kač Ege (Rad nos .) D Ege R. R. R. R.
Dg – Daũgai (Aly aũs .)
Dgč – Degùčiai (Za as .)
D ž – Da žiniñkai (Va ėnõs .)
Ign Ignalinà
Imb Ib adas (Za as .) In
Iñ u kė (Mol ų .) Jk
Jaknai (Va ėnõs .)
Jnš Jõniškis
Jon Jona à
JnšM Jõniškis (Mol ų .) Js
Jós ainiai (Kėdáinių .) Jz
Jiẽznas (P enų .)
Jž – Jūžin a (Rõkiškio .)
Kbš – Kibỹšiai (Va ėnõs .)
Kdn Kėdáiniai
Kl Ka anėnai (Š enčioni .) Kl n
Ka inėnai (Šilãlės .) Kl Kal a ijà
(Ma ijámpolės sa . e .) Kl Ž Žemačių
Kal a ijà (Plùngės .) Km Kamaja
(Rõkiškio .)
Kp Kùpiškis
Kpč Kãpčiamies is (Lazdjų .)
Kp Kup ẽliškis (B žų .) K d
Ki dekiai (U enõs .) K k K ãkės
(Kėdáinių .) K kn K ek àena
(Pãne ėžio .) K ns K iaũnos
K n – K úonis (Kaišiado i .)
(Rõkio .) K ok K alauskiuki
(Aly aški .) K s Kasakiškis
(Pãne žio .) K ė os Knà (Lazdjų
.)
A ikel A icle 229 K k
Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal-
(< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės
Kùk iškės (U enõs .) Ku
Ku klia (Anykšči .) /
K – Ka á skas (Anykšči .)
KzR – Kazl Rūdà
Lz Kaz iškis (Ignalnos .) Lb Liubã as
(Kal a jos sa . e .) Ldk Lyduõkiai
(Ukme gs .) Ld n Liud inã as
(Ma ijámpolės sa . e .) Lelnai (U enõs .)
Lkm Liñkmenys (Ignalnos .) Lks Lauksodis
(Lüks uojo .) Lks Lauksa giai (Tau ags .)
Lk Luk Luk Luk (Šakis .) Lnys Lieli (Tau ags
.) Lk Lo ia (Lu ag Lus .) Lk Lk Lk Lk Lk Lk
Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk
Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk
Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk
Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk
Lzd Lazdjai
Mck Micknai (Vlniaus .) Ml
Mielagnai (Ignalnos .)
Ml Mol ai
M c Ma cinkónys (Va ėnõs .)
M j Ma ijámpolė
M k Me knė (Va ėnõs .) M s
Mi oslã as (Aly aũs .) Ms Mósėdis
(Skuõdo .) Msn Mùsninkai (Ši in .)
Mžš Mežiškiai (Pãne ėžio .) Nmč
Nemenčnė (Vlniaus .) Nmn un Nemái is
(Aly aũs .) NmŽ Žemačių Naumi (Šilù
Ob ės .) No No agliai (Lazd .) Ob liai
(Rõkniškio .) Onš lnyiš nnūš
(Škeleskelesk.) Pliai liai liai (Páklesk)
Pákliai (Páklesk) Pliai liai liai liai liai liai
liai liai liai liai liai liai iai liai iai iai iai iai iai
Pbs – Pabáiskas (Ukme gs .)
Pd – Padubysỹs (dab. Baziliónai) (Šiauli .)
iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai
iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai
iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai
iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai
iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai
iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai
Plš – Palšė (Ignalnos .)
iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai iai
Pn Pane ėžỹs
Pnd Pandėlỹs (Rõkiškio .) Pnm
Panemunlis (Rõkiškio .) Pn
Pano e ia (Jona õs .) Pp
Papelõlė (Akmẽnės .) Ppl
Papilõs (B žų .) Pp
Rd Rad liškis
Rdč Rdaičiai (K e ingõs .) RdN
Nemunlio Rad liškis (B žų .) Rgl
Ragẽliai (Rõkiškio .) Rg Ragu à
(Pãne ėžio .) Rim Rimš (Ignalnos .)
Rk Rõkiškis
Rm Ramýgala (Pãne ėžio .) Rmš
Rušiškės (Kaišiado i .) Rod Ródūnia
(Bal a ùsija) Ršk Rešku nai
(Š enčioni .) R n Rã nyčia (D ùsk
sa níků. e .) Rud Paknià (Va ėnõs .)
Rz Rozalmas ( úojo .) Sd Skaà (Maže
.) Sdk Sude Skaikiai (U enas .) Skõ
Skud lė (Tau ags .) p pi Skõis
(Käpioski .) Skõš Skõnoski .) Skõnals
Sem – Semelškės (Elek nų sa . e .)
(Rusk) Skõnski .)
LAIMUTIS BILKIS
230 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
Sld lü hü iškis (U enõs .)
Smn Sinas (Aly a U ũsininkai .)
Sn – Sin au a (Šaki .)
S d – Se ẽdžius (Jù ba ko .)
(Lazdjų .) U enà Ssk Sesikai
(U enõs .) S . čič (Pak ujo .)
Vilškės .) S . k k k k k k k k k k k
Vll Šilãlė V n Va ėnà Šln Šiaulnai
(Vilka škio .) Šl Šlu a (Raséinių
Šmn Šimónys (Kùpio .) Vns
Ž Z Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
T km Taũ akiemis (Kaũno .)
Tsk Tisknai (Kdáinių .) j Sei jai
T – T e ẽčius (Ignalnos .)
Upn – pninkai (Jona õs .)
(Ukme gs .) Užp Užp liai
Už Už en is (Kek) S . kli
k k k k k k k k k k k k k
(Rad liškio .) Vš Šš ý is
.) V s Ve is (Elek nų sa gn.)
Žžžonos (U enõs .) Š Š Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
A ikeln A icles 231 /
Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal-
(< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA
Amb azas Saulius 2000: Daik a a džių da ybos aida 2. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
Mokslo und encyclopedijų leidybos ins i u as. Ba ku ė Ne ija 2008: Joniškio ajons
e i o iums oponymija: da yba und aidos polinkiai. Dak a o disse a ion. Šiauliai:
Vy au as Didžiojo Uni e si ä , Šiaulių Uni e si ä . Blažienė G asilda 2000: Die bal ischen
O snamen im Samland. Hyd onymia Eu opaea, Sonde band 2. S u ga : F anz S eine
Ve lag. Būga Kazimie as 1961: Rink ische Sch i 3. Vilnius: S aa ybliche poli ische und
wissenscha liche Li e a u e ö en lichung.
Bu kus Al ydas 1995: Lie u ių p a a dės. Kaunas: Æs i. Gegenwa ige li auische
Sp ache g ammika, ed. Vy au as Amb azas. Vilnius: Mokslo und enzyklopedijų Ve lag,
1994.
Endzelīns Jānis 1956: La ijas PSR ie ā di 1(1). Riga: La ijas PSR Zinā ņu
akademijas izde niecība.
Endzely ė Rena a 2005: No d mi le en Lie u os o o a džiai. Dak a o disse a ion.
Kaunas: Vy au as G oßiges Uni e si ä . Ge ullis Geo g 1922: Die al p eußischen
O snamen. Be lin und Leipzig: Ve einigung wissenscha liche Ve lege , Wal e de
G uy e & Co. Hol oe Axel 2009: Gene ellen Syn axess G undlagen. Vilnius: Vilniaus
Uni e si ä , Asociacija Academia Salensis.
Hol oe Axel, A ū as Judžen is 2003: Sin aksinių yšių ypen. Sin aksischen Ryšių
Un e suchungen (Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 1), ed. Axel Hol oe , A ū as
Judžen is. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 1135. K iklys B onius 1966: Unse e Li uanien 3.
Bos on: Lie u ių enciklopedijos Ve lag. Labu is Vi as 1994: Lie u ių kalbos sin aksė 1.
Vilnius: Vilniaus Uni e si ä s Ve lag. LKG I Lie u ių kalbos g ama ika 1, y . ed. Kazys
Ul ydas. Vilnius: Min is, 1965. LKG II Lie u ių kalbos g ama ika 2, y . ed. Kazys Ul ydas.
Vilnius: Mokslas, 1971. LKG III Lie u ių kalbos g ama ika 3, y . ed. Kazys Ul ydas. Vilnius:
Mokslas, 1976. LKŽe Lie u ių kalbos žodynas 120, 19412002, elek onische Va ian , ed.
kolegija: Ge ūda Nak inienė ( y . ed.), Jonas Paula Joluskas, Ri u ė Pe okienė,
Vy au as Vi kauskas, Zaban aa skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005. Zugang
In e ne : h p://www.lkz.l .
LAIMUTIS BILKIS
232 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
LLKŽ Lenkischenlie u ių sp achens Wö e yn, au o ė Vale ija Vai ke ičiū ė. Vilnius:
1979.
Mokslas, LPDB Lie u ių pa a džių da abase. Zugang In e ne : h p://lkiis.lki.l . LVŽ III
Lie u os ie o a džių žodynas 3, Au o en: Ve onika Adamony ė, Laimu is Bilkis,
G asilda Blažienė, Dalia Kačinai ė-V ubliauskienė, Milda No kai ienė, Alma Ragauskai ė,
Ma ija Razmukai ė, Dalia S ide skienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, Mickienė
2018.
Ilona 2001: Telšių ajono oponimų da yba. Dak a o disse a ion. Kaunas: Vy au as
G oßiges Uni e si ä . Pospiszylowa Anna 1990: Toponimia südlichwej Wa mii. Nazwy
e enowe. Olsz yn: Wydawnic wa Wyższej Szkoły Pedagogicznej w Olsz ynie.
Razmukai ė Ma ija 2002: Lie u os sudu inių oikonimų da ybos b uožai. Ac a
Linguis ica Li huanica 46, 121130. Razmukai ė Ma ija 2003: Sudė iniai Lie u os oikonimai.
Bal u ilologieja 12(2), RLKŽ Rusųlie u ių kalbų žodynas 3, sud. Jad yga Ka dely ė.
Vilnius: Mokslas, 1984. Sa ukynas B onys 1963: Kilmininkiniai li auischen O o a džiai.
63–80.
Lie u os kalbo y os F agen 6, 235246.
Sa ukynas B onys 1971: Wie gemach andenų a dai. Pe galė 12, 166169.
S ide skienė Dalia 2006: Ma ijampolės apsk i ies sudu iniai o onimai.
Li uanis ica 68(4), 4759.
S ide skienė Dalia 2017: Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija.
Ac a Linguis ica Li huanica 77, 78102. Ul ydas Kazys 2000: Lie u ių kalbos
p ie eiksmiai. Vilnius: Mokslo und enzyklopedijų Ve lagsins i u .
Vanagas Aleksand as 1970: Lie u os TSR hid onimų da yba. Vilnius: Mokslas. Vanagas
Aleksand as 1973: Vanagas A. P. S uk u no-wo wo ö зовательный анализ названий
гор Литвы. Wissenscha de Akademie de Lie u os TSR. A se ija, 3(44), Vanagas
209–219.
Aleksand as 1980: K. Būga li auischen onomas ikos p adininkas. Lie u os kalbo y os
F agen 20, 746.
Vanagas Aleksand as 1981: Lie u ių hid onimų e imologische Wo yns. Vilnius:
Le n.

S aipsniai / A icles 233
Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal-
(< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės
Vaskelai ė Ramunė 2003: Lie u ių kalbos daik a a diniai junginiai sin aksinių yšių
požiū u. Ac a Linguis ica Li huanica 48, 143158. Vaskelai ė Ramunė 2009: Sin aksinių
yšių modelie in de li auischen Sp achsyn ax. Dak a o disse a ion. Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, Vy au as Didžiojo uni e si e as.
Орел Владимир Эммануилович 1997: Неславянская гидронимия бассейнов
Вислы и Одера. – Балто-славянские исследования 1988–1996. Москва: Индрик,
332–358.
Подольская Наталья Владимировна 1978: Словарь русской ономастической
терминологии. Москва: Наука.
Topo o Vladimi Nikolae ich 1979: Прусский язык. Wo wa . EH. Mosk a:
Наука.
Яшкiн I an Якаўлевич 1971: Беларускiя геаграфiчныя названия. Мiнск: Nauchka i
echnica.
Peculia i ies o Fo ma ion o Li huanian
Toponyms wi h Roo Gal-
(< Li h. gãlas ‘end, edge’)
SUMMARY
The oponyms de i ing om Li h. gãlas ‘a place whe e a longe objec ends; an ou side limi o
an objec ( on , ou e mos pa ); edge, bo de ; bounda y and o he common- oo wo ds o
simila meaning cons i u e he la ges en y (e ymological wo d- amily) o he hi d olume o
The Dic iona y o Li huanian Toponyms (GH). The oponyms wi h his oo also abound in o he
Bal ic languages. The oponyms wi h gals and ou o hei a ied o ma ion pa e ns and a
special di e si y o compound and composi e o ma ions; he e o e, he analysis o hei
o ma ion supplemen s and expands he desc ip ion o he g amma o he Li huanian
language wi h new da a.
The ollowing cha ac e is ic ea u es o he o ma ion o he oponyms de i ing om
Li h. gãlas can be singled ou :
1) The mos common pa e ns o he o ma ion o he oponyms wi h he ( i s ) oo
gala e plu alisa ion (Gala), su ixa ion, compounding and composi ion (p eposi ional
cons uc ions and composi e oponyms);
LAIMUTIS BILKIS
234 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
2) The mos p oduc i e ype o he o ma ion o su ixal oponyms is gal- + -inė (Gal-nė), -inės
(Gal-nės), -inis (Gal-nis), -iniai (Gal-niai, Gal-inia). These de i a i es a e a ibu able o he nomina
a ibu i a ca ego y; 3) The la ges g oup o compound oponyms consis s o he oponyms
o med om gãlas, gala and common nouns (Gal-ã-balė, Gal--daubis, Gal--laukė, Gal-ù-da žis, Ga
l-úo-že as, e c.). A signi ican pa o compound oponyms is o med unde he pa e n gãlas,
gala + ano he oponym (Gal-ã- e knė, Gal-ia-kaušia, Gal-ilgia). These de e mina4) P eposi ional
oponyms a e mos commonly o med om he no el p eposi ions deno ing a place galù, galè
i e compounds ha e a speci ic ea u e – he second componen de ines he i s one.
and common o p ope nouns ( oponyms and pe sonal names) in he geni i e case (Galù sodbų,
Galù Dẽblono, Galè sal, Galè Ši in õs). A numbe o p epo si ional cons uc ions a e also
o med om he no el p eposi ion exp essing a di ec ion galañ and he common nouns in he
geni i e case (Galañ mško, Galañ pe os); 5) Mos o he oponyms o ming wo d-ph ases a e
he ph ases exp essing quan i a i e (pa ) ela ions wi h he common and p ope nouns
(usually oponyms) in he geni i e case whe e he componen wi h galis he p incipal
componen (Gãlas pe os, Gãlas Vikiau inio). The ph ases wi h he common nouns in he geni i e
case exp essing place ela ions whe e he componen galis conside ed he dependen
componen cons i u e a sligh ly smalle g oup (Gãlo lankà, Gal šal nis); 6) The ollowing
g amma ical p ope ies o he oponyms wi h galcan be conside ed a e: loca i e p ima y
oponyms Galuõs, Galuosè; models o he o ma ion o compound oponyms gal- (← gãlas, gala) +
p ope noun ( oponym, pe sonal name), + adjec i e, + e b; compound oponyms o med om
he illa i e galañ and a common o p ope noun; wo d ph ases whe e he ad e bialized noun in
he ins umen al case, galù, is used in combina ion wi h he noun in he nomina i e case (Galù
ais ẽlis).
Eingelie e 2018 m. Ok obe 30 d.
LAIMUTIS BILKIS
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308, Lie u a
laimu [email protected]