292 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
SIMONA VYNIAUTAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-9164-8026
Mokslinių y imų k yp ys: geoling is ika, dialek ologija,
socioling is ica.
DOI: doi.o g/10.35321/all87-14
REGRESYVINĖ
BALSIŲ ASIMILIACIJA:
NOMENKLATŪRINĖ POŽYMIO
KAITA PLUNGIŠKIŲ POŽIŪRIU
Reg essi e Vowel Assimila ion: Nomencla u al
Change o Fea u e om he Poin o View o
Plungė Residen s
ANOTACIJA
L'a icolo s udia il p incipale dis in i o se en ionali zemaici elšiškių e k e ingiškių pa a mių
segnoio eg esy inės balsių asimiliacijos nomenkla ū inė kai a. Si ce chiama s abili e, quan o
Plùngè esiden i pe cepisca eg esy inę balsiów assimiliazione come dis in i ajię no ds
zemaičių a minę peculia i à, e alu a e ques o segnoio kai ą. Remiamasi dinamiškosios
dialek ologijos, pe cep y iosios dialek ologijos me odii. Išanaliza us plungiškių in o man ų
no e su eg esy inę balsių asimiliaciju e al i a minius no dei zemaičių pa a mių požymus,
s abili o che balsių asimiliacija a amen e į a dijama no dei zemaičių pa a mių
dis inguamuoju požymu. Più spesso ques a ca a e is ica è no a a, u a ia le iene
assegna a ignomi di e encinè signi ica o. Impo an imi, signi ica i iesimi sono conside a i
al i di e enumai one ici, mo ologiche, lexicico. Reg esy inė balsių asimiliazione anche si
collega e con ne a minės lingua a ua.
ESMINIAI ŽODŽIAI: šiau ės žemaičių pa a mės, eg esy inė balsių asimiliacija, a minių
požymių nomenkla ū a, a minių požymių kai a, kalbinės nuos a os.
ANNOTATION
The a icle add esses he nomencla u al change o eg essi e owel assimila ion as he
main dis inguishing ea u e o he subdialec s o he No he n Samogi ian o Telšiai and
A icoli A icles 293 /
Reg esy inė balsių asimiliacija:
nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu
K e inga. I a emp s o de e mine o wha ex en he esiden s o Plungė a e awa e o
eg essi e owel assimila ion as he dis inguishing ea u e o No he n Samogi ian and
o e alua e he change o his ea u e. The a icle d aws upon he me hods o dynamic
dialec ology and pe cep ual dialec ology.
A e analysing he commen s p o ided by he in o man s om Plungė on eg essi e
owel assimila ion and o he dialec al ea u es o No he n Samogi ian subdialec s, i was
es ablished ha owel assimila ion is a ely conside ed a dis inguishing ea u e o No he n
Samogi ian subdialec s. This ea u e is usually obse ed bu i is assigned a ma ginal
di e en ial alue. O he phone ic, mo phological and lexical di e ences a e conside ed
mo e impo an and signi ican . Reg essi e owel assimila ion is also associa ed wi h he
in luence o non-dialec al speaking.
KEYWORDS: No he Samogi ian subdialec s, eg essi e owel assimila ion,
nomencla u e o dialec al ea u es, change o dialec al ea u es, linguis ic
a i udes.
ĮVADAS
a. XXI. nello s udio della a ian izza linguis ica di en a signi ica i a non solo am solo
o a ian o a minių segno i, ealizzia, ma e delle consuma o i kalbinės nuos a os,
kalbinė sa iiden i ikacija. Esse anno in luenza sia al eale u ilizzo di uno o al o
a ian e, sia al possibile (ne)isclusione, o niscono ul e io i da i alla a ian e
linguis ica capi e, alu a e, aiu a cos ui e p ognos inį modelį (plg. Aliūkai ė,
Bakšienė e k . 2014: 130; Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017: 19). Pe
ques o mo i o nella mul imodalioja diale ologia pe cepcia è conside a a una delle
dėmen del modello di ice ca applica o (Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė
2017: 3151; Mikulėnienė, Meiliūnai ė 2017: 169195; Mikulėnienė 2020: 1133 e k .). Di e si
me odi di diale ologia pe ce i a engono esegui i semp e più di una de e mina a
a ian e linguis ica (a di di e se a ian i) dei consuma o i geoling is iche, eg.
immagini di lingua o minese e gene inese, di lingua na i a, di alu azione del disco so
o minico (Aliūkai ė, Mikulėnienė 89120; Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė
2017; Bakšienė 2019: 117; Ge žo ai ė: 125; Aliūkai ė, Čeulėnienė, Mikulė, 2020, Čepai ienė,
B azai ienė, e c.).
Va ian izza della lingua e la sua alu azione dal pun o di is a della
diale ologia pe cep i iosa dedica e ice che, nelle quali analizza e e
disposizioni dei memb i della comuni à Plùngė, mos ano che i gio ani
plungiškiai del più al o g ado di a miċi à engono la zona Plùngė a ealą, i. e.
kalbinę na e, o 9674, gio ani che consumano dicono p oclame (Aliūkai ė,
Čeulėnienė, Mikpai ienė, Ge žo ai ė 94, 127, 129; 2017: Aliūkai ė, Mikulėnienė 2019: 11). Spe a che nonama
SIMONA VYNIAUTAITĖ
294 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII sąmoningųjų e nesąmoningųjų disposizioni
con li o o. Pas ėž ina che e dal pun o di is a di gio ani di al e locali à Plùngė più
spesso è conside a a la più a mialmen e ma ca a zona negu al e Žemai ijoje
localizza e a eali (Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017: 280). T a i ci à
della egione Žemai ija più a i amen e il codice linguis ico iene usa o p ecisamen e
Plùngėje, qui i memb i della comuni à più endono a p omuo e e bambini e gio ani
pa la e a miškai (Kliukienė 2014: 3, 11). Op imis ine endenze indicano e plungiškių
dichia abili in e connessioni con a minio codice, a miškai Čepai ienė, Ge žo ai ė
kalbančiu žmogumi. Plùngės gimnazis ų požiū iu s a bią ie ą užima paga ba,
eikšmingesnę negu ki ų i ų ie o ių jaunuoliams (Aliūkai ė, Mikulėnienė,
2017: 97). P ecisamen e ispe o, pa io izismo, lingua come na u ale, inna o di codice
associa ii p e ale e a a ie gene azioni plungiškių, che lo hanno indica o del
p oge o Šiuolaikiniai geoling is ikos y ai Lie u oje: op imiza ion o he poin
ne wo k and in e ac i eji a minės in o macijos dispaida du ing ykdymas1. Su
Plùngę isuojama besi o muojan i geolek inė zona, una di suda ančių žemaičių
egiolek ą (plačiau abou nuo osius a minius da inius ž . Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014:
3940; Be u o 2010: 235236; Aue 2005: 742) (ž .
1 ig. ).
Pas ėž ina che ques o geolek as è s abile. Dal pun o di is a e nokul u ale
Plùngė pe cepi a non come pe eiginė zona o pe i e ia del egiono. Valdo Pe ulio
p opos o nella a uale Žemai ijos e ninės sa imonės egiono e d inėje
s u u a Plùngė appa iene al b anduoli della egione (Pe ulis 2005: 168).
E nokul ū iniam Žemai ijos b anduoliu Plùngė è anche a ibui a e inno esnėje
e nokul ū inių egionų kompleksinėje s uk ū oje (Ragauskai ė 2016: 176179)2.
Quindi Plùngės apilinkes sa ebbe possibile alu a ne come con enen i abbas anza
solida e nokul ū inì e a minì base, pe me en e ai memb i della comuni à
acilmen e se pe cepi e come žemaičius e iden i ica si con ques o k aš u.
Tu a ia non è chia o, quan o plungiškiai capa da pun o di is a a minio se s essi iden i ica e con
k e ingiškių pa a me e, al con a io, sepa a e dai elšiškių pe p incipale ques e pa a mes
di e enzian e segno eg esy inę balsių asimiliację. Ques a a minė ca a e is ica, la sua
ealizzazione analizza a Plùngės (LKA 156) nelle a ian i a ma iche u ilizza e dai esiden i, ma gli
s essi pa eikėjų app occio ad assimiliazione, la sua nomenkla ū inę alę non e ano anco a i a i
(Vyniau ai ė 2020: 119; 2021). Quindi l'ogge o di ques o a icolo è eg esy inės balsių asimiliacijos
nomenkla ū inė kai a. 1 In gene ale u i k e ingiškiai e elšiškiai a mę pe cepisce più come o aus
segno iden i àą, e ninę e ybę (Aliūkai ė, Bakšienė and k . 2014: 136137, 140). 2 Anche se ha o e
e nokul ū inè, egionina sa imonę, signi ica i ene e cen o ques a a ea non è s a a come, ecc.,
Vaniai, Raséiniai, K ãžiai (Kalnius 2012: 163164).
A icoli A icles 295 1 PAV. / Žemaičių
Reg esy inė balsių asimiliacija:
nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu
egiolek as i geolek-2 PAV. Žemaičių
agmen o da Ge žo ai ė, inis pjū is
2014: XIII žemėlapis i ko-Mikulėnienė,
pa a mių dialek ome ai (zemėlapio
(zemėlapio agmen o da Mikulėnienė
Čepai ienė i k . 2019: 240) men a as)
3 PAV. Žemaičių pa a mės An ano Salio
a mių classi icazione (žemėlapio
a mių men as di Salys 1933)
4 PAV. Žemaičių pa a mės Zigmo
ag-Zinke ičiaus e Alekso Gi denio
classi icazione 196 (žemėlapio
agmen as iš Gi denis, Zinke ičius 1966)
SIMONA VYNIAUTAITĖ
296 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
Plùngėje issa a nume ose peculia i à one iche a miche, che sono comuni
sia no d zemaičių k e ingiškių, sia elšiškių adizionali pa e mėms:
• bidiballi ie, uo e ciami [eɪ], [o], ecc.: [ˈkjeɪ jɪs] ~ kie is, [ˈjodjɪs] ~ juodis;
• d ibalsinami la pa ola kamieno e chičiuo e galūnės lungie oie ė, o, p z. :
[pɛˈljɪɛ] ~ pelė, [ˈ ûɔʋje] ~ o ė;
• nonpla inami galūninie oci i, u, kilę da seno inių ilgųjų i, u, p z. :
[ʋˈjenjɪs] ~ inis (dgs. gal.), plg. [ʋˈjenjes] ~ inis ( ns. a d.), [ˈ o gs] ~ u gus (dgs.
gal.), plg. [ oˈ gos] ~ u gus ( ns. a d.);
• ienbalsinami biballie ai, ei, ecc.: [dɑˈ ɑː] ~ da ai, [sɑˈkjɛː] ~ sakei;
• ki čiuo i i oci a, e da an i ilgą skiemenį p onuncia i b e i, ecc.: [ˈ ɑ ɑː] ~
a ai, [ˈmɑ ː] ~ me ai;
• non u ilizza e a ika os č, dž (ecce o i casi in cui non c'è cai o con , d, anche
skoliniuose, ga sažodžiuose), eg.: [ˈjɑ js] ~ jaučius, [ˈgɑɪdjs] ~ gaidžius;
• ca a e is ica galūnių edukcija, ecc.: [ˈdɛd] ~ deda, [ˈeɪnɑ] ~ šieną;
• ca a e is ico uni e sale ki ico a azione, ecc.: [ˈʋɑ ljɪɛ] ~ a lė, [ˈjeɪmɑ] ~
žiema.
Il p incipale dis in i o dis in i o dei elšiškių e k e ingiškių pa a mių se en ionali è
eg esy inė negalūninių umpųjų balsių i, u asimiliacija (plačiau ž . Rokai ė 1961:153;
Gi denis 1962 149: 141150; LKTCh 2004: 235237; Zinke ičius 2006: 239241 k ; da ede e
Vyniau ai ė 2021: 1525). No d zemaici k e ingiškių pa a mės plo e balsiai i, u in u i i casi
pla inami (p z.: [ˈlepjɪ] ~ lipi, [ˈoɪnj] ~ šunį), a elšiškių pa a mės app esen an i con o
umpuosius e ilguosius al iu ino isalimen o man engono ques i balsiusiko siau us (p z
[ˈlɪpjɪ] ~ lipi, [ˈnjɪ] ~ šunį). Reg esy inė balsių asimiliacija può a eni e nei seguen i casi:
1. T ump dei negalūninių i, u (balsio i assimiliazione a iene solo p ima minkš ąjį p iebalsį),
ecc.: [ˈgljɪ] ~ guli, [ˈgɪljɪ] ~ gili; 2. Kai oci i, u en eina in doppa si dei il, e, ul, u , d ibalsio ui
compos o, ecc.: [ˈsjmlj] ~ smilčių, [ˈgjɪ jdjɪ] ~ gi di, [ˈdûljkj] ~ dulkių, [ˈgû jkjjnjs] ~
gu kšɪnius, [ˈpkjkj] ~ puiki;
3. Quando i oci i, u sono di al a o igine (d iga si [on], [om], [en], [em] da an, am, en, em, ecc.: [ˈluŋgs] ~
langus, [smjˈdjːs] ~ samdys, [pjˈjɪŋkjɪs] ~ penkis, [ɪɪ jmjsjɪ] ~ iš empsi; lungii [oː], [eː]·iš ą, ę,
ecc.: [ɪˈkûːsjɪ] ~ įkąsi, [ɪjˈsjpj jːsjɪ] ~ išsp ęsi; di ibalsi [eɪ], [o] da ie, uo, ecc.: [ljɪɪpjns] ~
liepynas, [ˈpûːds] ~ puodus).
Plùngėje (LKA 156), come e in u o k e ingiškių pa a mės plo e, balsiai i, u
ne u ė ų bū i pla inami p ieš aukš u inio pakilimo ga sus. Vis dėl o eg esy i-
nė balsių asimiliacija Plùngės apylinkėse iksuo a: pažymė a, kad negalūniniai
balsiai i, u, anche d iga sių il, e, ul, u pi muosius dėmenis suda an ys i, u,
eikiami asimiliacije (Zinke ičius 1966: žemėl. No. 19, 464; žemėl. No. 70,

S aipsniai / A icles 297
Reg esy inė balsių asimiliacija:
nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu
515; žemėl. N . 71, 516); eg esy inės balsių asimiliacijos galė ų bū i eikia-
mi d ibalsiai [eɪ], [oʊ] iš ie, uo (Zinke ičius 1966: žemėl. N . 58, 503, žemėl.
No. 59, 504, žemėl. No. 61, 506); anche po ebbe o esse e man enu i s e i
kai ki čiuo i pusilgiai i, u (G ina eckienė 1982: 38). Reg esy inės balsių asimi-
liacijos elik ai iš yškėjo cen inės šiau ės žemaičių k e ingiškių a mės, į ku ią
pa enka Plùngė, eks uose (Babickienė, Jasiūnai ė, Pečeliūnai ė, Bagužy ė 2007:
11). To pa ies a minio plo o Kuli, Bud i, i šiam cen iniam a ealui nep i-
klausančių Da bnų šnek ose, am ik o balsių i, u asimiliacijos eikimo ezul-
a as apibūdin as ne kaip nauja onema ( elšiškių a eju), be kaip os pačios o-
nemos a ian ai (siau esni [e], [o] alo onai) (Babickienė 1991: 15). P idu ina,
kad k e ingiškių plo e am ik ais a ejais y a a liepiami negalūniniai siau ieji
umpieji i, u, be šis siau umas nep iklauso nuo eg esy inės balsių asimiliaci-
spo adišji (G ina eckis 1978: 126). Funzionamen o dell'assimiliazione con e ma
anche e della seconda me à del XX a. analisi di ma e iale alminico manosc i o
p ima del e icu ino ascensione suoni le oci i, u spesso non pla inami (Vyniau ai ė
2018: 151, 156158). Tu a ia, me odi di diale ome ia sos enu i s udi quan i a i i
indicano che ques o segno alla di e enziazione k e ingiškių e elšiškių pa a mių
dei se en ioni zemaičių didelės į akos ne u i (Mikulėnienė, Čepai ienė and k . 2019:
229270, 312) (ž . ig. 2). a. Plùngės (LKA 156) nelle a ian i a ma iche u ilizza e dalla
popolazione esis e caso in cui agisce eg esy inė balsių asimiliacija, legge men e
più a ia a i b e i balsių i, u, neįeinančių į d iga sių sudė į, a liepimen o (Vyniau ai ė
2020: 119; 2021: 1032119). Quindi eg esy inė balsių asimiliazione alu a iina come
abbas anza a ijuojan i a minė peculia i à. nę peculia i à, e alu a e ques o
Šio s aipsnio ikslas – nus a y i, kiek Plùngės (LKA 156) gy en ojai su-
okia eg esy inę balsių asimiliaciją kaip ski iamąją šiau ės žemaičių a mi-
segnoio nomenkla u inę kai ą. Remiamasi dina ų del compi o di alu azione
miškosios dialek ologijos, pe cep y iosios dialek ologijos me odais. Taikomas
ienas iš Denniso R. P es ono pe cep y iojo y imo modelio komponen-
conce uale (P es on 1999: xxxi xxx ; Aliūkai ė, i da i: ci ca 9 o e. audio eco d.
Mikulėnienė 2016: 95–96; C ame 2016: 5–14). Kalban is lais u a miniu ko-
du, pa eikėjų klaus a apie a minius šiau ės žemaičių elšiškių i k e ingiškių
ski umus, aip pa užduo a klausimų, susijusių su pag indiniu ski iamuoju a -
miniu požymiu – eg esy ine balsių asimiliacija.
Užda iniai: 1) a si ink i medžiagą iš in e iu su in o man ais; 2) išanali-
zuo i Plùngės (LKA 156) gy en ojų kalbines nuos a as, susijusias su eg esy i-
nės balsių asimiliacijos (ne)a pažįs amumu; 3) į e in i eg esy inės balsių asi-
miliacijos nomenkla ū inę kai ą.
Ti iamąją medžiagą suda o 2019 m. Plùngės apylinkėse su ink-
Regis a a po e di e si empi g azieėjus: jaunesniosios ( ino 30 m.), idu inės
(3149 m.), senio osios (50 m. e
SIMONA VYNIAUTAITĖ
298 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII anziano). Tale suddi isione è basa a sul
p oge o Šiuolaikiniai geoling is ikos y ki Lie u oje: op imiza ion o he poin
ne wo k and in e ac i eioji a minės in o macijos sklaida (N .
VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-028) me odica (Kalėdienė, Mikulėnienė 2014: 375). Pa eikėjai
zaci ui i abb e iazioni: la p ima le e a indica LKA punk o (PLN Plùngė), il secondo
ca a e e b e inys numi pa eikėjų amžiaus g upę (JAUN jaunesniaji ka a, VID
idu inė ka a, VYR y esnioji ka a), e zo ski į (M mo e is, V y as), e il nume o
indica gli indi idui della s essa gene azione.
1.TERMINIS (NE)IŠSKIRTINUMAS
PUNGIŠKI PEGIURIU
1.1. Balsių asimiliazione come di e encinis
g minis segno
Reg esi a balsia assimiliazione nelle p eceden i classi iche a mien An ano
Ba anausko e An ano Salio, i is inu o Kazimie o Jauniaus a mien sci amen o,
nelle classi iche del no d non e ano in gene ale assegna i in pa a mes (ž . Salys
1933: mapėlapio įklija; Salys 1992: 3036; Ge žo ai ė 2014: II mapėlapis i komen a as;
Ge žo ai ė 177149; Mikulėnienė 142152) (ž 2018: 3 177). Ques a ca a e is ica a minė
p incipale ca a e is ica dis in i a dei se en ionali žemaičius comincia o a
conside a e Zigmo Zinke ičiaus e Alekso Gi denio classi icazioni dei Li uaniani
(Gi denis, Zinke ičius 1966: 139147) (ž . 4 igu a.). S e u o che agli s essi mon aici
se en ionali è ca a e is ica in ui y i k e ingiškių e elšiškių šnek ų
ca a e is ica, quando k e ingiškiai soli o no bi eg esy inę balsių asimiliaciju
Sedõs, Telši, Mósėdžio e k . apylinkėse, a elšiškių pa a mės app esen an i
a i ano a enzione a balsių i, u pla inimą p ieš aukš u inio pakilimo suos (Gi denis:
1981 23).
Anche e pochi, ma isc i a casi, quando assimiliazione Plùngėje (LKA 156) į a ių, ecc.:
din a kaip yškus a minis požymis, ski ian is nuo kaimyninės pa a mės ie o-
šuni če saka Telšē, elšėškē, Plungė saka šoni, o če šuni, če Telšē. Jėzau, nē, se as
zėnuokė , pa iždžiou, pas mumis i gi dė b no ėina muo e is, dab ana è anda a
ia osi, i Vuoki ėjė è anda a ia a ie i, eišk, ana elšėškė, o če g en i on anuos uoki
k ski no, aš če jau eso ėk a plungėškė. No, dico, p onuncik galininkas cosa šunį,
p onuncik, e ana dice šuni, a sakau če Plungė dice šoni. Pad ei lab škē, oi as dėdėlē.
Tas dėdėlē (PLN_VID_M3); Telšē sa u bul iu, če saks bol iu Plungie. Pla elē, Plungė
aiškiausē bol iu, aiškiausē bol iu, aiškiausē
A icoli A icles 299 /
Reg esy inė balsių asimiliacija:
nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu
(PLN_VID_M3)3. Pas ebimà balsio u e dello s esso balsio, en inanzio in doppa sio
compos o, assimiliazione ki čiuo e posizioni, nelle quali ques o b uožas plungiškių
a ojamų a minių a ian ų duomenimis e è nuoseklesnis (plg. Vyniau ai ė 2021:
103119). Pa eikėja neabejo inai ques a ca a e is ica ia a dia come mol o yškų
a minį segno, dis inguen e plungiškius dai elšiškių pa a mės a s o ų. Reg esy inės
balsių asimiliacijos a pažįs amumas sie inas ( o se in pa e) e con lingubinėmis
žiniomis, p z.: ques o če as k e ingėškiu ė elšėškiu as skė oms, euo ėšk aš
on žėnau, pa iždžiou nomėni ėk mes sakuom ė, o elšėškė jau
numini (PLN_VYR_V3)4.
Uz ic in uma no in balsio i a liepimo di e enzum con o al iu inio ascensimo
ga są nede landici pa a mėse, una pa e, mos y ų eg esy ines balsių asimiliazioni
di e encinę galią, la sua a pažįs amumą pa eikėjo pun o di is a, al a pa e su,
a s y ina, se senza dis in i linguini eo ici conoscenza anche assimiliazione sa ebbe
pe cepi a come un dis in imasis b uožas.
Come is o, in o man ų disposizioni s y uano dal pieno assimiliazione enimen o
acilmen e iconoscibilemo e se en ionali zemaičius dis in i chio a mino ino a
un ce o sape e. Nona mes ina che la capaci à di en ambi ques i p esen a o i di
iconosce e assimiliazione igua da con le lo o speci ici iche conoscenze su e aichi a mines peculia i à.
1.2. Balsi assimiliazione come
blankusis a minis segno
Cos'è più spesso issa i casi, quando eg esy inė balsių assimiliazione non è s a a no a a, lei non
nomina a come yškus a minis segnois. Balsio di usione o non di usione nella co isponden e
posizione in sos anza è conside a o i ile šmingo, ecc.: no, šoni, mes zoiki, zuiki, zoiki, no, če ės ėik gal
kažkuoki e oliucėjė ės ėik ks ū kalbū, no, kp sak ė. Beh, zuiki, zoiki, neanche s ėnai, io s esso non
no a o sel ės, non no a o, zuiki, zoiki mon če piccoleos scė om di ik ūju, zuiki, zoiki mon ės ėik
in onacėjė žemai ėška, ques o papa n no kp ė, ėskas no malē (PLN_JA_UNV3). In o man o opinione, più
impo an e ožas è in onazione, che in gene ale abbas anza spesso osse a a, pa icola men e
nonalban i app esen ę bei sug e inus abiem ai se en ioni dei e ami 3 In o man è ha ilologico
e ol imen o, è klaususi dialec ologijos ku są. 4 Pa eikėjas in e isi con Žemai ija connessi ma e ie,
žemai iškai žmonių.
Asimiliacijos eikšmės neįž elgiama i išgi dus kalban elšiškių pa a mės
žemaičių ašyba, peculia i àmi, qualche ol a s esso ašo es ius žemai iškai.
SIMONA VYNIAUTAITĖ
300 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
(Plùngės, Skuõdo) a mines peculia i à, ecc.: ėš a a kalbuos a uod, che o ne uolėi
Plungės če kažko gėmē. [...]. Tėn mol o nesiskė (PLN_VYR_V3). Skouds o skė ingėškė,
umu, be Skouds panašē šnek (PLN_VID_V2). Anėi  elšėškē, be mes esam k e-
ma ėi skė om, chiisko, che ėn anėi uokėi, o i già spėcelē klaus ėis ėn ėina kė a
ga sa kažko pama ė, ka ėn skė s, già ēp šnekon pap as , ques o... Jau ė dūninink
già kė s dalks giàn (PLN_VYR_V3). Quindi si può di e, che alo e dei dis in i i segni iene
ido o, ques e peculia i à icognìbili àmi in essenza necessa ia g ande a idumas,
įsiklausimas, a s no d zemaičiai in gene ale comp enda i come abbas anza ien isas
linguiniu pun o di is a a ea. Aggu ino che il no d dei e aici elšiškių bei k e ingiškių
linguino uni àisumo ha con e ma o e me odi quan i a i i esegui i (Mikulėnienė, Čepai ienė
e k ., 2019: 229270, 312).
Reikšmingo, che sull a idumą, no abumą pe udi e le di e enze one iche con e ma
e al o in o man e men is, eg.: nežėnau, kp o če dab au iduomē ėi ga s, aš o bū
nesulgėno ėik a idžē ūi ga sū (PLN_JAUN_V2). Iscel e e de e mina i di e enzi
one ici in ques o caso è di en a o piu os o complica o, do e cos'è più acilmen e
no a i e ano le lexikos di e enzaybės, ecc., pa ole dei knuisis, kiocis u ilizim da
K e ingõs, Mósėdžio kilusių abi an i.
Da n più spesso eg esy inė balsių asimiliazione è yškėjo come ascol a o i impe ciso
segnois. Viscosissime di e enze a plungiškių e elšiškių menziona o pa ola così
a liepamen o, pau džių p iesagų da yba, eg.: che kažkp ne, mon a uod, ėns iz ū
uokiū pag indėniu as p, ēp, che, no, lab ne ė sakuom, a più no nē, mon a uod, kad
žuodžė panašus (PLN_VID_M1); qualchekp io a sėmėno mon sakda a a elšėškė, ka we
sakuom Be nuo alė, -kalė, uo anėi dice -k ė (PLN_VID_M2). Jego sak Be nuo alė, anėi
saka Be nuo ė (PLN_VYR_M2). Pakláusus o se udimi qualcheche di e enumai
elšiškių pa a mės a s o ės dal Skuõdo pa lėjime, sebbene e b e emen e,
menziona o un al o a ika ų a ojimas, eg.: negė do, ik siau diemesi, che a as
uoks non č, e più (PLN_VID_M1). Pas ėž ina che Plùngė (LKA 156) ien a nella s essa
a ea di a liepamen o a ika ų (in u e le o me, anne una ce a eccezione,
p esumibilmen e , d), eo icamen e non do ebbe esse e di e enziali (LKT 1970: 19;
Vanagienė 1982: 95, map. n . 80; Salys 1992: 2325; LKT 2004: 240, 257258).
Tu a ia, alu ando l'a uale a ian izzmo do ebbe esse e p esa in
conside azione i possibili cambiamen i, ma è e iden e che le di e se zemaici
pa a mi A ica dei app esen an i mol o di più si no ano che l'assimiliazione5.
5 Ques o con e ma le s esse osse azioni dei žemaičiai, ad esempio, au o ei a icolo ebbe da udi e da
Telši kilusios mo e s susi ūpinimą, pe sino pas idimen o, pe causa della o ma in uso nella G ande Wall
dei Žemaičiai in ques a ci à, pe ché, secondo lei, pe sone, le cui na e Telšia, così non dicono, lo o
pa lano žemaičiu; ie a iškės opinione, Plùngė, Telšia dagli Rie ã o, T ẽ ų di e isce a ika ų a liepimu, o Vanių
A icoli A icles 307 /
Reg esy inė balsių asimiliacija:
nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu
Pe ulis Valdas 2005: Zemai ijos e ninės sa imonės egiono e d inė s u u a. –
Geog a ija me aš is 38(1), 163175.
Dennis P es on R. 1999: In oduc ion. Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. by
Dennis R. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company,
xxiiixl.
Ragauskai ė Alma 2016: Lie u os e nokul ū inis egiona imas: dak a o dise acija,
Vilnius: Lie u os muzikos i ea o akademija. Rokai ė Bi u ė 1961: Alcuni nuo i
e aičių dounininkų a mių one ica delle cose. Li uanski jeziko y os domande 4,
141155.
Salys An anas 1933: Kelios no e pe la s o ia a mių. A chi um Philologicum 4, Salys
21–34.
An anas 1968: Lie u ių kalbos a mės. Lie u ių enciklopedija 15, Sou h Bos on
(Mass.): Lie u ių enciklopedijos leidykla, 571589. Salys An anas 1992: Raš ai 4: Lie u ių
kalbos a mės, Roma: Lie u ių ka alikų mokslo akademija.
Taeldeman Johan 2005: Pola isa ion Re isi ed. Language Va ia ion Eu opean Pe spec i es:
Selec ed Pape s om he Thi d In e na ional Con e ence on Language Va ia ion in Eu ope
(ICLaVE 3), eds. F. Hinskens, Ams e dam: Benjamins, 233248. Vanagienė Bi u ė 1982: A ika ų č, dž
a liepimas da an i galūnę. A las della Li uania a las II. Fone ica, a s. ed. K. Mo kūnas, Vilnius:
Mokslas, 9396. Vyniau ai ė Simona 2018: Reg esy inė balsių asimiliacija šiau ės žemaičių pa a mių
pa ibio šnek ose XX a. 69 dese mečių ank aš inių šal inių duomenimis. Di s o ia delle lingue e di
diale ologia p oblemos 5, Vilnius: Li u ians kalbos ins i u as, 140166. Vyniau ai ė Simona 2020:
Plungės geolek as eg esy inės balsių i, u pun o di is a dell'assimiliazione. Lie u ių kalba 14, 119.
P iega in e ne : h pswww.zu nalai. u.l / lie u iu-kalba://a icle/ iew/22465/21727.
Vyniau ai ė Simona 2021: Te minio segno s a ica e dinamica: žemaičių eg esy inės balsių
asimiliacijos a ejis: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Zinke ičius
Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija: lyginamoji a mių one ika i mo ologija, Vilnius:
Min is.
Zinke ičius Zigmas 2006: Li u ians a mių kilmė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.

SIMONA VYNIAUTAITĖ
308 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
Reg essi e Vowel Assimila ion: Nomencla u al
Change o Fea u e om he Poin o View o
Plungė Residen s
SUMARY
The a icle add esses he nomencla u al change o eg essi e owel assimila ion as he
main dis inguishing ea u e o he subdialec s o he No he n Samogi ian o Telšiai and
K e inga. I a emp s o de e mine o wha ex en he esiden s o Plungė a e awa e o
eg essi e owel assimila ion as he dis inguishing ea u e o No he n Samogi ian and
o e alua e he change o his ea u e. The a icle d aws upon he me hods o dynamic
dialec ology and pe cep ual dialec ology.
A e analysing he commen s p o ided by he in o man s om Plungė on eg essi e
owel assimila ion and o he dialec al ea u es o No he n Samogi ian subdialec s, i was
es ablished ha owel assimila ion is a ely conside ed a dis inguishing ea u e o No he n
Samogi ian subdialec s. The in o man s end o conside eg essi e owel assimila ion a
dis inguishing and weak dialec al ea u e, bu i is no ega ded a cha ac e is ic ea u e.
O he phone ic, mo phological and lexical di e ences a e conside ed mo e signi ican . I is
no ewo hy ha ano he alue ca ego y comes in o play when assimila ion is unde s ood as a
ea u e o non-dialec al speaking; in his case, owel na owness is associa ed wi h he
exp ession o s anda d language.
The esea ch indings e eal a he high dialec al homogenei y o No he n Samogi ian om
he poin o iew o he in o man s and implice ha as linguis ic a ia ion inc eases,
eg essi e owel assimila ion will no be pe cei ed by communi y membe s as a mo e easily
ecognizable dialec al ea u e wi h a high di e en ial powe .
inse i a 2022 m. augpjücio 5 d.
SIMONA VYNIAUTAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania
simona. yniau ai [email protected]