190 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
VILIJA RAGAIŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-5026-4667
Mokslinių ice che di ezioni: akcen ologia, dialek ologia,
e noling is ica, lessikog a ija.
DOI: doi.o g/10.35321/all89-09
VIETINK KIRČIAVIMO
POLINKIAI PIET AUKŠTAIČI
ŠNEKTOSE
Accen ua ion Tendencies o Loca i e Cases
in he Sou he n Aukš ai ian Subdialec s
ANOTATIA
Sulla base della XX a. seconda pa e XXI a. inizi sc i i ionali on i engono esamina i delle pa ole
linksniuojančių dei icina o i ienaskai os e plu iskai os inesy o e ilia y o o me di ki čia imo
polinkie pie ų aukš aičių pa a mėje. A iznyje mi a a un pun o di is a sinc onis ico desc i e e
le peculia i à del ki chiamen o dei icini, spiega e la agione della a iazione dell'accen uazione,
s abili e nella s essa schnecccia le o me con enen i accen ua e a ian i a ealinì
di li imen o. Lo s udio mos ò che piú al oš aičių pa a mėje a ojamų ie ininkų ki čia imui
ha in luenza accen uazione analogija, seman ica, polinkis in o accen inį a ian iškumą e
oksi onezę. Paaiškò, che d ejopai chichiuojama o me dei ie ininkų più spesso insc i e
pie aka inėse e me idionali šnek os.
ESMINIAI VODŽIAI: pie ų aukš aičių pa a mė, ie ininkas, ilia y as, inesy as, ki čia imo
a ian e.
ANNOTATION
The s udy del es in o accen ua ion pa e ns wi hin he loca i e cases singula and plu al inessi e
and illa i e in he Sou he n Aukš ai ian dialec . I d aws upon w i en sou ces spanning he second
hal og he 20 h cen u y o he ea ly 21s cen u y. L'a icolo mi a a desc i e e he accen ua ion
ea u es o he loca i e cases om a synch onic pe spec i e, explain he easons behind accen
di e si ica ion, and map he a eal dis ibu ion o accen ed a ian s wi hin he same subdialec . The
indings e eal ha he accen ua ion o loca i es in he Sou he n Aukš ai ian dialec s is in luenced
A icoli A icles 191 /
Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose
by accen ua ion analogy, seman ics, and a endency o accen ual a ia ion and oxy onesis.
In e es igly, i eme ged ha loca i e o ms exhibi ing dual s ess pa e ns a e mo e p e alen in
sou hwes e n and sou he n subdialec s. KEYWORDS: Sou he n Aukš ai ian subdialec , loca i e case,
inessi e, illa i e,
accen a ian .
ĮVADAS
Nella le e a u a accademica mol a a enzione è dedica a alle lociišanaliza ę inesy o
ninkų a osenai pie ų aukš aičių šnek ose ap a i. Dialek ologai gana išsamiai
( idaus esamojo ie ininko) e ilia y o ( idaus einamojo ie ininko) seman ica,
signi ica i i neu izazione agione, o mų g ama ines mo emes e papli imą
pa a mės plo e (Zinke ičius 1966: 201; 1980: 196 197; 2006: 145 146; LKA III, 48 žml. ; Rosina
1995: 74; Tuomienė 2010: 7980; Ka aciejū ė 2013: 5051; Leskauskai ė 2016: 242; 2022: 2832;
7778; Ka dely ė-G ine ičienė 2022: 6169 e k .). L'ul imo ino adesso in es ig i ie ininkai
ki chiaimen o polinkia. Nella desc izione del sudì alz aici accen uazione sis ema è
p es a a a enzione solo a ques e linksnių o mhi a ian i di ki čiazione1 e esnius
casi a osena (AukT 31; Ragaišienė 2010: 14, 129; plg. da LKA III 55)2. Obie i o, me odi,
no i à e a uali à dello s udio. Obie i o dello s udio sinc oniniu pun o di is a
desc i e e i icina o i ki čiazione pie ų aukš aičių pa a mėje peculia i à, discu e e i
lo o accen uazioni polinkius. Compi i di ice ca: 1) compila e in on i s udia e o i
delle pa ole di e niaggian i o ma dei sos i ui o i conjunc ion; 2) s abili e a ali di
di usione di a iamen e ci conciabili o me; 3) spiega e le possibili cause
dell'esis enza di a ian i di chichiazione. A l'esecuzione dell'in es igazione appoggasi
desc i omoio e in e ne me odi di icos uzione. Me odo di icos uzione in e na
s abili e ecchie a ian i di ki chiamen o, spiega e possibili a minių g e ybių
esis imen o assunzioni.
L'analisi compiu a è nuo a e a ualeus. L'a icolo, sulla base dal u o il sud degli al i aici pe più di 60
anni accol o ma e iale, pe la p ima ol a 1 Ling is nella le e a u a iene a iamen e chichia o le
pa ole e le lo o o me chiama e a ian i di ki chiaamen o (Ka dely ė 1975: 11; Zinke ičius 1979: 91 e k .),
akcen a i i a ian i (S und 1995: 22), ki chiaamen o g e imismo (Pake ys 1994: 7) o ki chiaamen o
g e ybėmis (Mikulė, Pake ys, as) e ki chiaamen o (akcen inė) g e ism 2010 (Ragaišienė 2010; plg. da
S undžia 2007: 8). Au o ė sa o da buose laikosi adicijos e minus ki čia imo (akcen inis) a ian-
S und 2010:
66).
2 Žane a Ma ke ičienė du an e le discussioni scien i iche è a i a a a enzione, che s abilendo la
pa ola ki čiuo ę non si può basa e solo sulle o me dei ie a o i, pe ché la lo o ki čiazione può
di e i e dagli al i linksnių o m, i. i. non semp e mos a e accen inea pa adigma.
VILIJA RAGAIŠIENĖ
192 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX nella s essa šnek oje o ma di usa
ap ašomi linksniuojamųjų žodžių ie ininkų ki čia imo polinkiai, pa eikiamas
con enen e accen ua e a ian e. Ques o esame do ebbe sop a u o esse e
a uale ai ice ca o i del cambiamen o dei enomeni di a mian ki chiamen o polinkių
e accen uuazione. Si p e ede che a à anche u ili à p a iche ai p odu o i di
dic ionini in e minii diale ologi e lexicog a i. XX a. seconda pa e […] XXI a. inizi delle
Šal iniai i i iamoji medžiaga. S aipsnyje nag inėjami duomenys su ink i iš
on i sc i i ini e pe sonale delle ca o eche. Medziago base a cos i uisce XX a. 67
deš. p epa a i ques a a a mè šnek ų linguis ici ca a e is iche desc ì3,
de aglia i diziona i di asminio (d i omio Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodino,
D uskininkų a mės žodino e p epa a o Li uanian Lenkinių šnek ų žodino
ka o ekos) e asminių eks ų inkinių (leidinių Kučiūnų k ašapylinkių eks ai,
o šnek os eks ai, Ma cinkonių šnek os eks ai, Sei ijų šnek os eks ai, Leipalingio
Šub endės apylinkių eks ai, Lie u ių a kių eks ai 1. Bala na (Va ana as),
Ramaškonių šnek os eks ai e Lenkijos lie u ių šnek ų eks ai) da i. Nella ice ca
include e ch es oma ijoje lie u ių kalbos a mės, Lie u ių kalbos a mių
ch es oma ijoje e Žane os Ma ke ičienės pubblicazione Aukš aičių a mių eks ai
pi mojoje pubblica i pie ų aukš aičių a minių eks ų a i. Inol e si basa anche
sulla diziona ia della lingua Li ua ia, nei la o i di diale ologú e nella ca accia
pe sonale as ais da i degli šnek ų s udia i4. Me alliago u ima da u o pa a mè
a ia, ma p incipalmen e da sud es a inè pa e. Apibend inando accol i da i si può
a e ma e, che lo o bas ano ie ininkai ki chiaimen o polinkiam pie ų aukš aičių
pa a mėje es a i. Juolab che sc i i ini on i i le ono bene pa a mè
accen uazione peculia i à.
nelle on i s udia e 585 pa ole alleg inia i i si o ano ci ca 3300 o ma o i ie (ž . len elę)5. Più della
me à delle pa ole esse sono za e ma e pe di e si o di e si dozzine di ol e, cinquecadali delle pa ole
solo una ol a o due, plg. k áu u ė k áu u ėj Dbč (ŽPP I 522), Bl T 29, S jT 170, LLŠT 104, Šlk (LLŠK K), Rdm,
205 k áu u ėn D sk, 167, DnV, Kb, Kn (ŽPP I 220), Nmn, L (AukT 184, 196), KT 165, 168, RamT 135, LPPT 166, Dg, Al
(LK), Bd, Rdm, K K , Šk , Šu u ė Šk sa (LK I 522), KT, KT, KT, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk,
Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk,
Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk,
Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk,
Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk 4 Da la o i scien i ici in ice ca inclusi au o i dei anno a e o da egis azioni audio
accol i a i. 5 In ques o nume o non incluse spesso u ilizza e sup ie eiksmėjusios ilia i o o me
laũkan laukañ, ó an o añ, šónan šonañ e k . / / Nonį ac a a e nelle on i o a e qualchea
sup ie eiksmėjusios alia i o 6 Spesso a o pa ole dei ie a i i nella schnek e può esse e paludi e
o mos namópi, namepi, udenióp i k .
non una ol a.
A icoli A icles 193 /
Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose
b udynañ ‘neš a ume, pu e KčT 362, kškoj ‘šlaunyje Rdm e k .7 Ci ca du ečdalius
zaesc i y ų a osenes casi cos i uiscono daik a a džių ie ininkai. Palygin i
spesso ques e o me linksnių u ilizza e e į a džių k as, -à, koks, -ià kókis, -ia, às, -à,
oks, -ià ókis, -ia, skai a džių p mas, -à, añ as, -à. Le polinkie dei a oseni delle
o me degli schnek ininkų sono sepa a e (ž . len elę, plg. Leskauskai ė: 2022 2324).
Sop a u o o a o daik a a džių, segnalinčius non uosius ogge i, ienaskai os
ilia i o o mų k yp čiai e locai eikš i (plačiau ž . en pa , 2829). Più che e čdalį
sos anze cos i uisce singaskai os e plu iskai os inesy o o me. Ilia y o plu isci a
dinų aukš aičių šnek ose iene u ilizza a piu os o a amen e (ž . len elę).
Ti iamosios ma e ia base […] p odu iųjų a, a2, ā e ē kamienų linksniuojamųjų pa ole
dei o ma o i dei sos i u. Linksnis Skaičius Kiekis Va osenos esempi
LENTELĖ. Linksniuojamųjų žodžių ie ininkų o mų dažnis
Inesy as
Vieni a 652 ežimùky, idu ỹ, an õjaska
kaimynỹs ėj(e), ežimùke pi mamè, ši õj,
an ojè, pi ma bu nõj, da žè,
ši a / /
Daugiskai a 583 akýsa, gal ósa, gy uliúosa,
k aujúose k aujuõs, ml uosa, sõduosa sõduose
sõduos, jaunúosa, jaunósa, an úosa, an ósa,
ke u esa, ši ósa, ši úosa /
Ilia y as
Vienaskai a 1910 akiñ, káilin, kepalañ, mėšlynañ, andeniñ,
žiemõn, an añ, an õn, ši añ, ši õn
Daugiskai a 145 paklõ ysna, añkosna, ugiúosna,
šónuosna, senúosna, ši ósna, ši úosna, okiúosna,
pi mósna, búl ėsna, du ýsna, g kiuosna,
okiósna
Di o ale: 3290
Il ma e iale egis a o con e ma diale ologi de e mina i dei o mì dei icina o i di usa
ada memen e a ealini di e enzi (plačiau ede e Leskauskai ė 2022: 2830). In u a l'a ea p edomina
unaaskai os o me ilia i o, g e a lo o u ilizza e o me inesy o papli usios ne ienodai: pie aka inėse
šnek ose esse cos i uiscono qua iadalį, me idionale a eale su seš adalį casi. Daugiskai os ilia i o
o me, si può di e, già non u ilizza e sudocca inese nella pa e dell'a ea, solo pauzeni dei casi as a 7
Ap ašan ki čia imą ansk ipcija non è a uali, quindi esempi sono o ni i gene inės lie u ių kalbos
sc i enimis ( aip e i ando la s essa pa ola e le sue o me p esen azione più ol e di e sa
ansk ipcija). Fo ma o i dei ie aspe è indica e neko eguo o.
VILIJA RAGAIŠIENĖ
194 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX nel me idionale a eale, quan o meglio ques a
mol eiskai a man enu a šiau inėse e y inėse šnek ose (plg. en ip, 29).
VIETINK FORM
ACCENTUACIJOS POBĒDIS
Più della me à della supe icie degli al ezzi me idionali i sos i ui o i di pa ole
linksniuojančios ki čiuojami secondo lo s esso accen inio modelį come e al i
linksnių kamiene o galūnėje, eg.: klpa (1), klpoj Kb (PPŽ I 49 Kb, Kn (PPŽ I 49 Kb),
Rdm, Lzd, Vs, klpose Pns, P l (LLŠ K); mž (4), miškè Kn , Dbč, P č (Ž I 662), B č, Nmn,
Lš (LPP 370, 382), Dsm (AukT 168), LpT Ožk, Pns (LLŠŽ K), Bd, Rdm, Vs, K kš, miška
Š n , Pnč, Kpn, Z , M c, Dbč, Ms , Kn l, Kb, M d (PP IŽ23, 6666 B , Auk, B č, P l, Vs,
J , Lš, Lpl (LPP 3613) 238, D (AukT 168), S jT 99, 189, 145, B , Rm, L, L, Sm, Vs, Š, Š, Š, Š,
Kp, K, K, K, K, L (Z), L (Z, K), Dž, Dbč, K, K, K, K, K, I, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K,
K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K,
kúose Kb, Kn , P č (PPŽ I 663), KčT 330, miškuosà M c (PPŽ I 663), miškuosè
K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K,
K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K,
K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, Gli pi oni più spesso
man engono kamieno ki į, ad esempio: k mas (1), k me P l (LKŽ8), K), k man Vžn
(LKT 378, Vs, Kpč, k muosa P č, Kn l, M c (PPŽ I 5289), KčT 349, RamT 117, k muose
Eg, Pns, Šlk (LLŠ I KŽ), Rdm, Lzd, k muñosna Rud (PPKK 166 I 528), RamT; 360, M k;
Ag c (PP II 319), KjT 123, KPP, Pns (LLŠ), M l, D ž, D ž, Lk, M k (LKŠe), M k, M k,
M k, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk,
Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk (Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk,
Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk,
Lš (AukT 216), Š T 80, M cT 46, Eg, Ožk (LLŠŽ K), akýse Pnč (AukT 207),
Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk,
K , Šlk, P l, Pns, Ožk, Ž (LLŠŽ K), Bd, Lzd, Vs, gal õn D skŽ 92, Š T 149,
Pns, Eg (LLŠŽ K), K kš, M l, Rdm, gal ósa K kš; kapas (4), kampè Rud (PPŽ I
Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, L (3), gal à gal õj S jT
205, 450), Rdm, kampañ D skŽ 135, Ms , Dbč, M d, Rud, Mnč (PPŽ I 450), Pns, Šlk, Ožk (LLŠŽ K), Kpč, Vs, Lp, kampúosa D skŽ 135, M c (PPŽ I 450) e k .
(plg. LKA III 54).
Le es an i pa ole (dažniausiai daik a a džių) dei ie a o i o me accen uazione a iai uoja.
Maždaug ečdalis lo o ki čiuojamos d ejopai come e al i linksnių o me, ecc.: balà bãloj Ožk,
Šlk (LLŠŽ K), Bd, Lzd, bãlon Kn (PPŽ I 8 Nus a an pa adigmas di pa ole ki čia imo e e asi solo
ai da i dei pa a mės pie ų aukš aičių (2),.
S aipsniai / A icles 195
Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose
95), Rdm, M l, bãlosa D skŽ 27, Kn , P č (PPŽ I 95), Š T 90, D č (LLŠŽ
bã,lose Pns, Šlk (LLŠŽK), Kpč, bãlosna D skŽ 181 balà (4), balõj Dg, Al (LKŽK), balõn
Rud (PP IŽ95), balósa Dbn (PPŽI 95), balosè Spg, dák è D sk, S j (LKŽe), Pl, Šlčn,
Vknng, V (TA) da M c, M c (LKŽe), M, Kč (TA), da Ag ik e, Ram 141, 165k, K (LL K),
Rdm, Kpč, Kpkn, Dk (IŽ), Dg (A), Kp, Kp, Kp, Plik an Dk (TA), Vs, Vs, Kp, D k, D k,
D k, D k, Rdm, B, B, B, K k, oks, -ià (4/3), aka P l, okiõj Bd, akañ Kn , Ms
(PPŽ II 616), Pns, Ag (LLŠŽ K), Rdm, Kpč, Lzd, M l, Spg, Al, T ak, o-
kiúosa M l, Kpč, okiúosna Dn (PPŽ II 615), Kpč / ókis, -ia (1), ókian Vlk, Dg,
T ak (LKŽ K), Rdm, ókiuosa V n (LKŽ K).
Dalies delle pa ole a ia solo le o me dei ie ininkai ki čiazione (al ų linksnių
akcen inių g e ybių neuž ašy a). Le d ejopai ki čiuojamo non di u e le o me
dei icina o i, ma di uno ( ienaskai os o mol iiskai os inesy o e (a ) ienaskai os
ilia y o), plg. da kama à (4), 130 ‘sandėlis, kama õj KT 78, RamT, Vng (L8), 37 Ag
(LLŽŠ K), Al, P l (LK K), Rdm, Rud, kama õn, Ms (PP I), ŠKT (KTŠ 44 K), KTŠ 167, LpČ 85,
164, Dg, M k, T ak (LK KPP), K k, KpČ, LpČ on L , S 16, Pns (LLŽŠ), M c (Lk), M c (I),
44 P, 44 P, P, P, Rd, Rd, Rd (LŽŠ), K k, KT, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K,
K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K,
K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K,
K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K,
K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K Logicamen e
ends ama ki čiuo i e accen ua e g e ybių con enen i o me di pa ole icinai es,
ecc.: púodas (1), púode Ožk, Pns (LLŠŽ K), KčT 173, S jT 116, púodan D skž 469, Kn ,
M g, Kš, Ms (PP II 302), Spg (AukT 204), Ag (LLŠŽ K), Rdm, Kpč puñoda D skž 287, M l,
púoduosa Ž (PP II 30 KčT 223, Ag (ŠŠ K), Anal D skž 287 e k . In mol i casi ques e
sinis a più di use o me di a ian e accen ua o p incipale, ad esempio: i ù ė
i ù ėj RamT , Pns (LLŠŽ K), Rdm, i ù ėn D skŽ 25, M c (PPŽ II 770), KčT 259,
LpT 133, P l, T ak (LKŽ K), Rdm, i ėse Ožk, Pns (LLŠŽ K) u ė ė u ė Ožk
(LLŠŽ K), u ėn Kb, 106 , DPN, M d, (PPŽ II 770), Š u TN, sa Rdm. Ad esempio,
senųjų ba i onų kak à (24) e kup à (24) o mų ie ininkų įsi i inęs šakninis
Kn , G b, Kpn, M c (PPŽ I 441), Sem, T ak, Dsm, S j (LKA III 54–55), Mcl,
ki is, plg. kãk oj Rdm, Kn (LKT 369, Ožk (LLŠŽ), kãk on D skŽ 132, L 38pl, Kpč, Dg ,
V s, Auk (TA), Sn, Šlk (LLŠŽ K), M l, S j, V n kak õn Sem, T ak, D, S j (LKA 5455),
LLŠT 202, Kp onč, Vlk, K k, V, Vs, Kpč, Kup õn, Sm 819. A en iamene che discussi
endenzi di accen uuazione dei ica ini sono ca a e is ici sia bisckiemeni che poliaskiemeni
linksniuojamiesiems žodžiams.
9 A causa di ques i cosaik a a džių assegnamen o ba i onino ki čiaimen o pa adigmi c .
Būga 1961: 73, 710; Zinke ičius 1975: 19; Ragaišienė 2010: 30 e en menziona a le e a u a.
VILIJA RAGAIŠIENĖ
196 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
Vienaskai os inesy o o me di ki chiaimen o polinkie. nelle on i s udia e
ques e o me di o a ela i amen e poche (ci ca 20 p oc. casi a oseni, c .
abelę)10. D ejopai kamiene e galūnėje ki chiuojamo inesy o o me insc i eamo
ela i amen e a amen e, eg.: inizià (4), iniziõjjjjijijijijij LpT 139, Rdm, Bd
p ãdžioj Vs. Più spesso le sue a iamen e ki chiuojamo pa ole, con enen i
accen ua i g e ybių, eg.: skỹ ius (2), skỹ iuj Bd, 195, Vsùj Ožk (ŠŽ K), sodži Pls
(LKŽe), Šužk (LL K) K11), Šužči / sõdù (2), sõduj Ram, as (2), as (2), as, alsčius,
als, alsči (4), alsčiujjù Ožk (ŠŽ K) accen uazione polinkie ca a e is ichi a
kamieno seconda ie e (a ) qua achi inesy o o me, di cui una delle a ian i è
chia i ica o a shaknye, eg.: kiẽmas (42), kiẽmè Rud (PP I 49 Ldz (Auk e), Dg un
(TA), Pns (LLŠ) K, K kškiẽme12 T ak (LŽ K), Pns (LLŽ K), Bd, miẽs as (2), K, K, K, K, K,
K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K,
K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K,
K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K,
K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K,
K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K,
K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K
Onš (LKŽ K). Nella le e a u a linguis ica di ques i daik a a džių ienaskai os icininko (ma anche
įnagininko e plu iskai os galininko) kamieno ki is pi miauki čia imo ipi koloninio e galūninio modello
sia siejamas su mo onologiniu akcen inės pa adigmos išlyginimu, . y. d iejų
o ma imusi (plačiau1997. Mikulėnienė 1996 U bana: 6061; Tuomienė 2005: 6569; ž ičienė 2005: 106107).
Aspe iabili o me di d ejopas ki is può esse e nulem o non solo polinkio es ligin i alleg niuojabili
pa ole pa adigma di sla ie lingue esempiu. Dai da i p esen a i si ede che kamiene o me chichializza e
isc i ono non un solo pe i ejęs e con unaaskai os ilia i o o mhi accen uazione (abu ie ininkai
u ilizza i sia Ki čio luogo e seman inei ambien e coincidenza può esse e una delle agioni, lemian i
inėse šnek ose. Inesy o o mų d ejopas ki is, kad i ne iesiogiai, gali bū i susi-
inesy o a imąsi da a osenes. 10 Ad esempio, nei accon i au obiog a ici spesso us ojamų
k ypčiai, iek ie ai eikš i), plg. blidas (2), °blide / bliūdè i blidan / bliūdañ.
d iskiemenių u kamieno daik a a džių, žyminčių negy uosius objek us, isc i a solo qualcheolika
o mų, ecc.: ámžiuj M l, pẽčiuj S jT di ezione e luogo.
140, Ag (LLŠŽ K), K kš i k . Labiau papli usios ienaskai os ilia y o o mos, ku iomis eiškiama
11 Jų akcen uazione a iazione de e mina a degli s essi a o inių come e al i linksnių o mų (plačiau ž .
Ragaišienė 2010).
12 Segneklu ° segnala a nepa adigminė o ma.
A icoli A icles 197 /
Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose
Ap a iamų pa ole di inesy o accen uazione unziona e p e aleujan e al i ienaskai os linksnių o mų
kamieno ki is, plg. šiẽnas, šiẽno, šiẽną, °šiẽnu, °šiẽne. Ques o con e ma e an osios ki čiuo ės p iesagų
-(i)ukas, -(i)ukė, -u ė e - u ė edinių šio linksnio ki čia imo polinkiai. Nell'a ea degli al ipia i me idionali, si
può di e, inesy o o me apibend inusios kamieno ki į, eg.: k ajynùke ‘pušynėlyje Šlk (LLŠŽ K), namùke
T ak (LKŽ K), smėliùke ežl, ežimùke Lzd, M l, kama ùkė(e) Al (LKŽ K), dėžù ė(e) Dg (LKŽ K), M l,
pa duo ėj (e) Rdm i M ., plg. p iesago ki čiuojamas namje o k, kama ùùkan, iliumkan, kama ùkė, dėžù ė,
k n, k n13. Nei se en ionali al š aičių a ea pe ipci e Polonia lie u ių šnek ose p eesaga -ukas edinių
ie ininko accen uazione, che e indi e amen e, e e o può a e dal a2 kamieno pascolin o o ma con
g ama ine mo ema -y, plg. kamba ùky (i kamba ùki), ežimùky (i ežimùki) Pns (plg. Leskauskai ė 2022:
78). Ap a iamo ē kamieno daik a a džių inesy o kamieno ki chiui issa si a o e olii condizioni cos i uì
su umpėjusių ( iena okalių) o mhi acquisalamen o, plg. handù ė handu ėjè handù ėje (2), → handù ėj
Rdm. Nella pa e me idionale dell'a ea o a o a amen e us o, nepa adigmini p odo i i ā e ē kamienų
inesy o o mų, ecc.: lepa liepõj Bd, ka ūnà (1), ka ūnõj Vng, kál ėj kal j KčT 87, klùmpė (1), klumpjkšl,
as inė (1), ais inj M . Il lo o appa i e spiega o p incipalmen e a ques i šnek om ca a e is ico
polinkiu in accen a i o a ian iškumą e oksi onezę. In alcuni casi il g e iminis ki is può esse e e nulem o
dello s esso ipo di a i a accen uazione analogije, plg. du pinj, da žinj, oppu e gene izza o secondo il
p e alen e singascai os ilia i o o mhi accen inio modelì, plg. bačká (4) ‘s a inė, bačkõj LLŠT8, Š 143, lk
(LLŠK), Rdmkojč M c (ŽPP I 91), lepa (1), lepoj liepõj Bd, lepon liepõn P č (PP 57 I B) B bã/d. No abile che
indica i inesy o o me dei ki čio a iazione di e amen e pe i kokie piccoli uccel ue Bd e Mūs liepõj
bi ės sėdi, medų ima Bd. Dal ma e iale a disposizione si edono due cose. P ima, duejopai delle pa ole
c iciabili in mol i casi più di use eg.: koks, -ià (4), kokia Al, T ak (LKŽ K), Rdm, kokiõj Ožk, Pns (LLŠ K), M l,
Spg, Vs kókis, -ia, kókiam Bd, kókioj Onš (LKŽ K), pi ki (2à), pikioj M c (PP II 22 Dsm (AukT 166), RamT 129 K,
Onš, M k (LKŽ K), Ramlk V V 154, Ramk (LKŽ V 154). Seconda, ci kum leksinio kamieno pa ole di ques o
bãčkoj S jT 113, bačkõn M c, Rud (PPŽ I 91), KčT 166, RamT 235, S jT 227 /
aleg nio o me ends ama ki čiuo i pas o iai, . y. apibend in i kamieno ki į secondo ba i oninio
ki chiamen o modelì. 13 me idionali alš aičių plo e p iesagų -(i)ukė, -u ė i - u ė ienaskai os inesy o
nesie inas su eikšmių neu alizacija – jos a ojamos ie ai eikš i, plg. Lepoj
uni e somene u ilizza e o me su umpėjusios. Ques o più di e ino d i ocalè o me come g e iminės
si insc i ono abbas anza a amen e.
VILIJA RAGAIŠIENĖ
Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX 198
Vienaskai os ilia y o o me di ki chiaimen o polinkie. Nei sud al š aičių šnek os pa icola men e
spesso u ilizza e su o ėjusios uninkasi os ilia i o me k ypčiai e locai eikš i (che
cos i uiscono ci ca 58 p oc. casi a osenos, см. abelę). Maždaug ečdalio pa ole di ques o più
alleg o o me ha ki čiazione g e ybių. Più della me à di lo o ki chiuojamo d ejopai come e al e
o me di sinis a, eg.: dù pinė dù pinėn ŽV (LLŠŽ K), Rdm, Lzd, l (1), du pin (3a), du pinn Sn, Pns (LLŠŽ
K)14, as as (2a), ab, Rud, M c ( K IIŽ 314), V n (LKTCH), Pnč, M c (AukT4), 20 22 93 T, 119 añis a M
(PP IIŽ Šónas, - ed (3), Rdm, L, K, K, P, Vsdm, K, K ed ed ed ed, K, K ed, K, K, ed, K, K, ed, K, K, K,
K, K, ed, K, K, K, ed, K, K, K, ed, K, K, ed, K, K, ed, K, ed. Più a iai o a p odo i iųjų a, a1, ā e ē
kamienų pa ole di o me dei ki is. Nep oduk y iųjų i, u e u kamienų daik a a džių an inių
ilia y o o mų as a nedaug. Più spesso ques e endono a c ocia e secondo il pa adigma del
p incipale (ne e amen e più an ico) a ian e. Ad esempio, ba i ono ugus (2) u gùs (4) ilia i
ki čiuojamas solo šaknyje ( as i 46 caso di a osene)15/ Diskiemenių u kamieno daik a a džių
spiečiùs spiẽčius i sodžiùs sõdžius pa a mėje più di use o me di ki čiazione galūnico spiečiuñ e
sodžiuñ (53 casi su 68). Ki is p ima di u o spiega l'analogia, i. e. sie inas con sies ine pas o aus e
maga i ki čia imo modūn (2), di pa ole che non con engono g e ybių ilia i o o me di ã iaamen o,
ã as, ã an P l (LK KŽ), a a 911, a a Šñ T6, lángbà S ñ D ž 48, G b, Rud, M c, KŽ (PP I 55 P l (LLŠ
KŽ K), Rdm, Lzd, KŽ, KŽl lápppp (3), M , K k, ongan, D žn, 4Žb, M c, Ms (LK 629), N, Lj, Lj, S j (AA, T,
T, T, T, T, T, T, T, T, T, T, D, T, T, D, K) S ž) S k, 343 (K, T, T, K, K, K, K, K, K, K, K, K) S k) e c. Dal
ma e iale a disposizione si ede che, ol e all'analogia, discussa i o me di inci chia imen o può
e e ua e e al i eiksžėmė galūninio inci chia imen o o ma žemn D sk, R n (LKŽe), plg. žems
R n, Kb, M k D sk (LKŽe), R n (AukT 230), Pls (TA), può esse e pa eldi a dal seno (plačiau.
Rinke ičius 2009: 90; Ragaišienė 2010: 90 e la le e a u a lì menziona a). Ba i onų miẽs as i
mókslas ilia y o galūninis ki is, ko ge o, nulem as polinkio noujai į a mes a ėjusius žodžius
ki čiuo i galūnėje, plg. miẽs an Dbč, D ž, Rud, M c, Ms , Ž (Ž I 652), S jT 146 Knñsla (Ž I 652), Pnč
(AukT 21 Bd, Kpč, mókslan Vs D žsk 214, Kb (LKT 391), Nmn, 14 Plg. galūnė ki čiuojamą ieni os o mą
niai. Be o, an iniai a ian ai gali bū i a si adę ski ingu me u. Daik a a džio
du pin Š Š šš n (AukT 193). 15 Pe più su la a ie à dei pa adigmi del e mine u gus
ci conchiamen o edi. Ragaišienė 2010: 107 e là menziona a le e a u a.
16 me idionale alš aičių plo e al i di ques o daik a a džio mol iiskai os linksnių galūninio
ki čiazione o mų ne as a.
17 Šaknies ki į può palaiky i bo oinio iẽd as spesso us ojamų o mų iẽd an akcen uacija.
A icoli A icles 205 /
Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose
IŠVADOS
A likus sudų aukš aičių pa a mės XX a. seconda pa e XXI a. inizio on i
o a oų linksniuojančių žodžių ie ininkų ki čia imo analizę da y inos ques e
conclusioni:
1. Più di me à degli schnek os me idionali alz aici dei sos i ui o i delle pa ole
di e niuojabili ki chiuojamo secondo uno accen ina pa adigma: ba i onai
kamiene, oksi onai galūnėje. Le es an i pa ole dei ie a o i o me dei
ki chiamen o a iai uò. Maždaug ečdalis lo o ki čiuojame d ejopai come e al i
di e nių o me. Dalies delle pa ole a ia solo il ki čiazione dei icinai es (al ų
linksnių o mų akcen inių g e ybių neuž ašy a). me idionale aukš aičių šnek ose
isų ie ininkų, o ieno ku io ( ienaskai os a daugiskai os inesy o i (a ) ie-
ne e ai d ejopai ki čiuojamos non naskai os ilia y o) o me. Più a iano i
a džių ienaskai os ilia y o o mų ki čia imas.
2. Linksniuojamųjų žodžių ie ininkų o mų ki čia imas nulem as ne ie-
p odo i i dei kamienų daik anos qualunque agione, a u o il lo o complesso: 1)
al i linksnių ki čio luogo e (o) da ybos ipo ki čiazione analogie; 2) seman iche
( o me dei ie a o i o a usa e luoghi e k ypčiai eikš i); 3) alleg inia i i pa ole di
piú alš aičių pa a mėje ki čia imo polinkių (accen inio a ian iškumo e
oksi onezės). Vienaskai os ilia i o o me di accen uazione può a e e endenza li
cambiasi p ielinksnijemi cos uzioni con p ielinksniai in, an + galininkas, s a a delle
o me con d i ocalemi e s umen alizza e ( iena okalėmis) mo em g amma icali
conco enza e k . 3. Linksniuojančių pa ole dei d ejopai ki čiuojamās ie ininkų
o me papli usios u o pie ų aukš aičių pa a mės plo e. Ques e o me si
o ano più nel sudocciden ine e nella pa e me idionale dell'a ea. Tu a ia il
ma e iale a disposizione non indica ien iso plo o, in cui a ian iškumas come
enominski, ispe o con age imimi šnek is, è in ensi issimo. Linksniuojamųjų
pa ole accen inio a ian iškumo cen o enu oamo pie aka inių pie ų aukš aičių
plo e ie ininko o mų akcen uazione non si dis ingue dallo g e imų šnek ų.
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
Amb azas Saulius 2010: Daik a a džių da ybos aida 2. Li u ians kalbos a dažodiniai
ediniai, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. AukT Ma ke ičienė
Žane a. Aukš aičių a mių eks ai 1, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 1999.
Bl Li huanian a mic ex ai 1. Bala na (Va ana as), pa . E. G ina eckienė, Vilnius:
Scienzlo e encyclopedijų Edi o a, 1994.
VILIJA RAGAIŠIENĖ
206 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
Būga Kazimie as 1961: Rink iniai aš ai 3, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės
le e a u a edi ice.
D skŽ Nak inienė Ge ūda, Paulauskienė Aldona, Vi kauskas Vy au as. D uskininkų
a mės ā dynas, Vilnius: Mokslas, 1988. Ka aciejū ė Vi alija 2013: Va ėnos šnek os
daik a a džių leksinės klasės i jų hie a chija: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as. Ka dely ė Jad yga 1975: Ge ėčių a mė ( one ica e mo ologia),
Vilnius: Min is. Ka dely ė-G ine ičienė Dai a 2022: Konku uojan i loka y inių
kons ukcilie u iu-kalba/a icle/ iew/31440.
jų a osena y ų aukš aičių ilniškių i pie ų aukš aičių pa a mėse: p iežas ys i en-
dencijos. – Lie u ių kalba 17, 61–69. P ieiga in e ne e: h ps://www.zu nalai. u.l /
Kazlauskas Jonas 1968: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika (ki čia imas, daik a a dis,
eiksmažodis), Vilnius: Min is.
KčT Leskauskai ė As a. Kučiūnų k aš o šnek os eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 2006.
Leskauskai ė As a 2016: Mo ologiche daik a a džio, į a džio e azionima e dio s u u e.
Lie u ių a mių kai a XXI a. inizio: Lenkijos lie u ių šnek os, au . D. Mikulėnienė, A.
Leskauskai ė, V. Ragaišienė, L. Ge žo ai ė, N. Bi gelienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
205275. Leskauskai ė As a 2022: Ca ego ie g amma icali dei daik a a džių me idionali,
Vilnius:
L'is i u o della Li uania.
LKA III Lie u ių kalbos a lasas 3: Mo ologija, a s. ed. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas, LKT
1977.
Lie u ių kalbos a mės: ch es oma ija, sud. E. G ina eckienė, A. Jonai y ė, K. Mo kūnas,
B. Vanagienė, A. Vidugi is, Vilnius: Min is, 1970. LKTCH Lie u os kalbos a mių
ch es oma ija, sud. R. Bace ičiū ė, A. I anauskienė, A. Leskauskai ė, E. T umpa, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2004. LKŽe Lie u os kalbos žodynas 120 (19412002), ed. kolegija G.
Nak inienė, J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G.
Nak inienė, e. a ian , Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a e sija, 2018).
P ieiga LKŽ K Lie u os kalbos žodyno ka o eka, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. LLŠT
in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas/.
Lenkijos lie u ių šnek ų eks ai, pa . A. Leskauskai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
2021.
A icoli A icles 207 /
Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose
LLŠ K Lenkijos lie u ių šnek ų žodyno ka o eka, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. LpT
Leipalingio apylinkių eks ai, sud. A. Leskauskai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins-
i u as, 2018.
Mikulėnienė Danguolė 19961997: Einwi ckung de slawischen Sp achen au die
Lau s uk u de pe iphe en li auischen Munda en. Linguis ica Bal ica 56, 5767.
Mikulėnienė Danguolė, Pake ys An anas, S undžia Boni acas 2007: Bend inės lie u ių
kalbos žinynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio uni e si e o leidykla. Mo kūnas Kazys 1964:
Dal y ų aukš aičių a mių mol iiskai os inesy o o mų is o ijos. Li uanei pa lo y os
domande 7, 145152. M cT Ma cinkonių šnek os eks ai, sud. A. Leskauskai ė, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2009.
Pake ys An anas 1994: Akcen ologija 1, Kaunas: Š iesa. PPŽ I Leskauskai ė As a, Ragaišienė
Vilija. Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodynas 1, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2016. PPŽ
II Leskauskai ė As a, Ragaišienė Vilija. Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodynas 2, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2019. Ragaišienė Vilija 2010: Linksniuojančių žodžių ki čia imo
a ian i pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių a mėse: dak a o dise acija, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as. Ragaišienė Vilija 2012: P iesagų -( )inis, -( )inė daik a a džių
ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių šnek ose. Uomo e pa ola 14(1),
116123. RamT Tuomienė Nijolė. Ramaškonių šnek os eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 2008.
Rinke ičius Vy au as 2009: P ūsų kalbos ki čia imo sis ema: dak a o dise acija,
Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
Rosinas Albe as 1995: Bal ų kalbų į a džiai: mo ologijos aida, Vilnius: Vilniaus
uni e si e o leidykla.
Senkus Juozas 1960: Daik a a džių linksniazione kapsų i zana ykų a mėse
b uožai. La o i dell'Accademia delle scienze della RSL, A se ie, 2(9), 157171. Ska džius
P anas 1935: Daukšos akcen ologija, Kaunas: V.D.U. Humani a ini
Mokslų Fakul e o edizione.
Ska džius P anas 1943: Lie u ių kalbos žodžių da yba, Vilnius.
S jT – Sei ijų šnek os eks ai, sud. A. Leskauskai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
2016.
VILIJA RAGAIŠIENĖ
208 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
S undžia Boni acas 1995: Li u ių bend inės kalbos ki čia imo sis ema, Vilnius:
Vilniaus uni e si à.
S undžia Boni acas 2009: Bend inės lie u ių kalbos akcen ologija, Vilnius: Vilniaus Š T
uni e si e o leidykla.
Š endub ės apylinkių eks ai, sud. A. Leskauskai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
2020.
TA Ta mių a chy o man aš iniai šal iniai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Tuomienė
Nijolė 2005: Ramaškonių šnek os daik a a džio kai yba: socioling is inis y imas:
dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Vilnius: Lie u ių kalbos
Tuomienė Nijolė 2010: Ramaškonių šnek os daik a a dis: socioling is inis y imas,
ins i u as. U bana ičienė Joli a 2005: S i kų šnek os ( y ų aukš aičių ilniškių)
onologinė sis ema: okalizmas i p ozodija: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as. Zinke ičius Zigmas 1966: Li u ians kalbos dialek ologija, Vilnius:
Min is. Zinke ičius Zigmas 1975: Da lie u ių is o inės akcen ologijos. 1605 m.
ca echismo ki čia imas, Vilnius: Vilniaus V. Kapsuko Leidybinis sky ius. Zinke ičius
Zigmas 1979: Ki čio a azione e ki čiamen o pa adigmas. –
Kalbo y a 30(1), 9093.
Zinke ičius Zigmas 1980: Li u ians kalbos is o inė g ama ika 1, Vilnius: Mokslas.
Zinke ičius Zigmas 1996: Li u ians kalbos is o ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidykla.
Zinke ičius Zigmas 2006: Li u ians a mių kilmė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
VIETOVARŽI SUBRUNDIMINIMAI
Ag Agukiai, Lénkija Dbč
Al Aly ùs Dbn
Al Ãlo ė,
Aukš ãd a is, T ãkų . Dg
Bd Bd ie is, Lazdjų . Dn
Bl Bala nà,
B č - Bačiai, Lazdjų . D ž
B Bačiai, T ãkų . Dsm
Č n Či ónys, Lazdjų .
Dubčiai, Va ėnõs .
Dubiniñkas, Va ėnõs .
Aly aũs . Dg Daũgai
Daugi dškės, T ãkų .
Daina à, Va ėnõs .
Bal a ùsija D sk - D ùskininkai
Da žẽliai, Va ėnõs .
Dùsmenys, T ãkų .
D č D a čnai, Lénkija
A icoli A icles 209 /
Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose
Eg Eglnė, Lénkija
Gdl Gudẽliai, Šalčiniñkų . Ilg
G b – G ybaulià, Va ėnõs .
Ìlgininkai, Aly aũs . J š Jo ašiai,
D ùsk sa ininkų. Kč Kučinai,
Lazdjų . Kb ẽliai, Va ėnõs . Kn
Kania à, Va ėnõs . Kn l -
Kania lė, Va ėnõs . Kpč
Kãpčiamies is, Lazdjų . Kpn
Kapinškiai, Va ėnõs . K
K ikš ónys, Lazdkšjų . K -
K ei Kabininkų, Lénkija Kš -
Kaš os, Va ėnõs . Kpõn
Lipalingis, D . Lésk. Lpl Liplinai,
K – Kie ã iškės, Elek nų sa .
D ùsk sa ininkų. Lš Liškia à,
Va ėnõs .
Lzd - Lazdjai
Maccl Macẽliai, Va ėnõs . Mlk
Malka a, Bal a ùsija Mnč
Mánčiagi ė, Va ėnõs . M c
Ma cinkónys, R. Va ėnõs .
M d Ma dá as, Va ėnõs . M g
Malgionys, Va ėnõs . M k
Má nõs ., M ėnėp Ma ijámis,
Vilniaus . eik Mà, Va ėn
Panamin . Me elia, R. Pe dz
Ndjàngė, Va ėnė, R. Nėnė, R.
Nėnė, R. nēs, R. nēs, R. nēs, R.
nēs, R. nēs, R. nēs, R. nēs, R.
nēs, R. nēs, R. R. nēs, R. R. nēs,
R. R. R. n. R. R. n. R. R. R. n. R. R.
R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R.
R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R.
R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R.
R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R.
R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R.
R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R.
R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R.
R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R.
Ram – Ramaškónys, Bal a ùsija
R. R. R. R. R. R. R. R.
Sn Seina, Lénkija
Spg Sapiẽgiškiai, Lazdjų .
S j Sei jai, Lazdjų . Škl
Škl iai, Va ėnõs .
Šlčn Šačininkai Šlk
Šlýnakiemis, Lénkija Šl n
Šla añ ai, Lazdjų . Š n
Š eñ eže is, Lazdjų .
Š nd – Š endùb ė, D ùskininkų sa .
T ak T ãkai
Vlk Valkiniñkai, Va ėnõs .
Vng Ving nai, Lazdjų .
V n Va ėnà
Vs Veisieja, Lazdjų . V s
Ve is, Elek nų . Z
Ze ýnos, Va ėnõs . Žln
Žilina, Va ėnõs . Ž Žiū a,
Va ėnõs .
Ž Ž ikẽliai, Lénkija
VILIJA RAGAIŠIENĖ
210 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
Accen ua ion Tendencies o Loca i e Cases
in he Sou he n Aukš ai ian Subdialec s
SUMARY
A e analysing he da a, i became e iden ha o e hal o he declinable wo ds in he
Sou he n Aukš ai ian dialec s ollow a consis en accen ual pa e n: ba y ones a e s essed on
he s em, while oxy ones ecei e s ess on he ending. Howe e , he accen ua ion o loca i e
case o ms o he emaining wo ds displays a iabili y. App oxima ely a hi d o hese wo ds
exhibi dual s ess pa e ns, akin o o he in lec ional o ms. Some wo ds only a y in he
accen ua ion o loca i e cases, wi hou simila a ia ions in o he cases. Addi ionally, i is
common in he Sou he n Aukš ai ian dialec s o ei he he singula o plu al illa i e (o bo h) o
ea u e dual s ess pa e ns. Among p oduc i e s em nouns, he accen ua ion o singula
illa i e o ms showcases he mos di e se pa e ns wi hin his pa adigm.
The accen ua ion o declable wo ds loca i e o ms is no go e ned by a single eason, bu
a he by a complex o ac o s: 1) analogies o he place o accen ua ion o o he cases
and/o he accen ua ion analogy o he wo d o ma ion ype; 2) seman ics ( o ms o
loca i e cases now used o indica e loca ion and di ec ion); 3) accen ua ion endencies
(accen ual a ia ion and oxy onesis) o declinable wo ds in he Sou he n Aukš ai ian dialec .
The accen ua ion o singula illa i e o ms can be in luenced by se e al ac o s, including
inclina ion o subs i u e hem wi h p eposi ional cons uc ions wi h in, an + he Accusa i e
Case, pas compe i ion be ween o ms wi h bi ocal and sho ened (mono ocal) g amma ical
mo phemes, e c.
The loca i e case o ms o declinable wo ds exhibi ing dual s ess pa e ns a e no ably
widesp ead ac oss Sou he n Highlands egion. P edominan emen e, hese o ms we e obse ed
mo e equen ly in he sou hwes e n and sou he n e i o ies, accoun ing o app oxima ely
60% o cases. Howe e , he a ailable ma e ial does no dis inc ly pinpoin an a ea whe e
a iabili y, as a phenomenon, is mos in ense compa ed o neighbou ing subdialec s. In he
sou hwes e n a ea o Sou h Aukš ai ian, o en ega ded as he cen e o accen ual a ia ion
o declinable wo ds, he accen ua ion o loca i e o ms does no no ably di e om
neighbou ing subdialec s.
Į eik a 2023 m. o ob e 27 d.
VILIJA RAGAIŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania
ilija. ag[email p o ec ed]
