Vietininkų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių šnektose

190 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX VILIJA RAGAIŠIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0002-5026-4667 Cette information est communiquée par l'autorité compétente de l'État membre d'origine. Les directions de recherches scientifiques: accentologie, dialectologie, etnolingvistique, lexicographie. DOI: doi.org/10.35321/all89-09 Il est probable que l'on ait trouvé une solution à ce problème. VIETINK KIRČIAVIMO POLINKIAI PIET AUKŠTAIČI ŠNEKTOSE Il est à noter que la Pologne est l'un des pays les plus riches du monde. Accentuation Tendencies of Locative Cases in the Southern Aukštaitian Subdialects ANOTATION Il est important de noter que les États membres ne sont pas tenus d'appliquer les dispositions de l'accord en matière de droits de l'homme. S'appuyant de la XX a. seconde moitié XXI a. commencement écrititaires sources sont examinés des mots linksniuojamųjų remplaçons uneaskaitos et plusieursiskaitos inesyvo et iliatyvo formes du kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių patarmėje. L'article vise dans un point de vue synchronisé à décrire les particularités du kirchiaissement des locateurs, expliquer la variation de l'accentuation, établir dans la même šnektte des variantes accentuées contenant des formes arealină paplitimą. L'étude montraé que les déchirchiavements des locataires utilisés dans les avis de haute-taiches du sud ont des influences de l'accentuation analogia, sémantique, polinkis dans l'accent variantiškumu et oksitonezę. Paaiškėjo, que dvejopai kirčiuojamos vietininkų formes plus fréquemment inscrivées pietvakarinėse et pietinėse šnektes. ESMINIAI VOODŽIAI: puis des aukštaičių patarmė, vietnieks, iliatyves, inesyvas, kirčiavimo variant. ANNOTATION The study delves into accentuation patterns within the locative cases singular and plural inessive and illative in the Southern Aukštaitian dialect. It draws upon written sources spanning the second half og the 20th century to the early 21st century. L'article vise à décrire the accentuation features of the locative cases from a synchronic perspective, explain the reasons behind accent diversification, and map the areal distribution of accented variants within the same subdialect. The findings reveal that the accentuation of locatives in the Southern Aukštaitian dialects is influenced Articles Articles Articles 191 / Vietininkų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių šnektose by accentuation analogy, semantics, and a tendency for accentual variation and oxytonesis. Interestigly, it emerged that locative forms exhibiting dual stress patterns are more prevalent in southwestern and southern subdialects. KEYWORDS: Southern Aukštaitian subdialect, locative case, inessive, illative, accent variant. ĮVADAS Dans la littérature scientifique beaucoup d'attention est consacrée aux mots ninkų vartosenai pietų aukštaičių šnektose aptarti. Dialektologai gana išsamiai linksniables vietiišanalizavę inesyvo (vidaus esamojo vietininko) et iliatyvo (vidaus einamojo vietininko) sémantique, raisons de neutralisation des significations, formų gramatines morfemes et paplitimą patarmės plote (Zinkevičius 1966: 201; 1980: 196 197; 2006: 145 146; LKA III, 48 žml. ; Rosinas 1995: 74; Tuomienė 2010: 7980; Karaciejūtė 2013: 5051; Leskauskaitė 2016: 242; 2022: 2832; 7778; Kardelytė-Grinevičienė 2022: 6169 et kt.). Mêmes au moins jusqu šiol enquti des vietniks kirchiaissement polinkia. Lors de la description du sud des hauteštaičių accentuacijos système l'attention est attirée seulement à ces linksnių formes de kirčiavimo variantes1 et raresnius cas vartosenos (AukT 31; Ragaišienė 2010: 14, 129; plg. dar LKA III 55)2. objectif De la recherche, méthodes, nouveauté et actualité. L'objectif de l'étude synchroniniu point de vue décrire des locateurs kirčiavanja sud des aukštaičių patarmėje particularités, discuter leurs accentuacijos polinkius. Tâches de l'enquête: 1) établir dans les sources étudiées trouvés divertisniagers mots de formations des remplaçants conjunction; 2) déterminer les aréales de diffusion des différentes formes croischiées; 3) expliquer les possibles raisons de l'existence des variants de cruciation. Lorsqu'effectue l'enquête reposetasi descripomuoj et internes méthodes de reconstruction. La méthode de reconstruction interne déterminer les plus anciens variantes de kirchiaissement, expliquées possibles tarminių gretybių existation des prémisses. L'enquête effectuée est nouvelle et actuel. L'article, basé sur de la totalité des suds hautestaiches sur plus de 60 ans, recueille pour la première fois dans la littérature 1 Lingvistική des mots diversement kirchiés et leurs formes appelés variantes de kirchiavam (Kardelytė 1975: 11; Zinkevičius 1979: 91 et kt.), akcentiniais variantais (Stund 1995: 22), kirchiavam gretimism (Pakerys 1994: 7) ou kirchiavam gretism (Mikulė, Pakerys, tas) et kirchiavam (akcent) gretism (gret) utiliser comme Stundžia 2007: 8). Autorė savo darbuose laikosi tradicijos terminus kirčiavimo (akcentinis) variansynonymes (Ragaišienė 2010; pl. darnia 2009: 66). 2 Žaneta Markevičienė lors des discussions scientifiques est attirée attention, que en déterminant le mot kirčiuotę impossible de s'appuyer seulement sur des formes des locateurs, car leur kirčiavement peut différer des autres linksnių formes, i. i. ne pas toujours montrer accentine paradigma. VILIJA RAGAIŠIENĖ 192 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX dans la même šnektoje un plan d'épidémie des aprašomi linksniuojamųjų žodžių vietininkų kirčiavimo polinkiai, pateikiamas formes contenant des variants accents. Cet examen devrait principalement être actuelus chercheurs du changement des polinkies et accentuation des phénomènes de tarmiques kirchiaissement. On s'attend à ce qu'il aura et des bénéfices pratiques aux compilateurs des dictionnés transminiens aux dialectologues et les Šaltiniai ir tiriamoji medžiaga. Straipsnyje nagrinėjami duomenys surinkti iš lexicographes. XX a. seconde moitié XXI a. début des sources écritines et personnelles dossier. Matériagas base la constitue XX a. 67 deš. préparés cette adarmée šnektų linguistiques caractéristiques descripts3, détaillés de transmins (dvitomio Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodino, Druskininkų tarmės žodino et le préparé Lituanien polonais šnektų žodino kartotekos) et transminių tekstų rinkinių to šnektos tekstai, Marcinkonių šnektos tekstai, Seirijų šnektos tekstai, Leipalingio (leidinių Kučiūnų krašapylinkių tekstai, Šubrvendės apylinkių tekstai, Lietuvių tarkių tekstai 1. Balatna (Varanavas), Ramaškonių šnektos tekstai et Lenkijos lietuvių šnektų tekstai) données. Dans l'enquête inclus chrestomatijoje des langues Lituaniennes, des langues Lituaniennes chrestomatijoje et Žanetos Markevičienės édition Aukštaičių tarmių tekstai première partie publiées textes tarminių pietų aukštaičių. On se réfère également au dictionnaire de langue Lituanien, aux travaux de dialektologues et à la carte personnelle trouvis des données de étudiés šnektų4. Matières tenimes du tout patarmès arable, mais principalement de la sudouarinée partie. Apibendrinant rassemblés données peut affirmer, que leur suffit des vietniks kirchiavement polinkiam suds aukštaičių patarmėje examiner. Juolab que écritines sources reflètent bien des particularités de l'accentuation adarmée. dans les sources recherchées 585 mots heureuxniatifs trouvent environ 3300 formats de locateurs (žr. lentelę)5. Plus de moitié des mots elles sont зафиксированы par plusieurs ou plusieurs douzaines de fois, quintadalio des mots seulement une fois ou deux, plg. kráutuvė kráutuvėj Dbč (ŽPP I 522), BltT 29, SrjT 170, LLŠT 104, Šlk (LLŠK K), Rdm, 205 kráutuvėn Drsk 16, 17, Dnv, Kb, Knv (ŽPP V 522), Nmn, L (AukT 184, 196), KT 165, 168, Ramchy 135, LPPT 166, Dg, Al (LKK), Bd, Rdm, Kr, Škr, Št, Sputuvėsa (Lk I 522), KT, Tarčk (AukT), Lk, Kr, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, L 4 Des travaux scientifiques à l'enquête inclus auteurs de noter ou de enregistrements audio rassembler des faits. 5 Dans ce nombre non incluses souvent utilisées suprieveiksmėjusios iliatif formes laũkan laukañ, óran orañ, šónan šonañ et kt. / / Neįtrauktes et sources trouvées quelquesos suprieveiksmėjusios aliativvo 6 Souvent varto mots des formos namópi, namepi, rudenióp ir kt. locaux des locaux forme šnektoje peut être paludites plus d'une fois. Articles Articles articles 193 / Vietininkų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių šnektose brudynañ ‘nešvarume, purve KčT 362, kškoj ‘šlaunyje Rdm et kt.7 À propos de deux trečdalius записавшихся vartosenes cas constituent daiktavardžių vietininkai. Palyginti souvent ces formes linksnies utilisées et įvardžių ktas, -à, koks, -ià kókis, -ia, tàs, -à, toks, -ià tókis, -ia, chiffresvardžių prmas, -à, añtras, -à. Les polinkies des vartos des formateurs des hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts hauts. Principalement trouvé des daiktavardžių, marquintifs nonvuosius objets, uneaskaitos iliativo formų kryptčiai et placei reikšti (plačiau žr. ten pat, 2829). Plus que le tiersdalį substances constitue LENTELĖ. Linksniuojamųjų žodžių vietininkų formų dažnis uniskaitos et multiiskaitos formes inesyvo. Iliatyvo beaucoupiskaita sud des aukštaičių šnektos est utilisée assez rarement (žr. lentelę). Tiriamosios matière base producviųjų a, a2, ā et ē kamienų linksniuojamųjų mots des remplaiteurs formes. Linksnis Skaičius Kiekis Vartosenos des exemples Inesyvas Vienita 652 vežimùky, vidurỹ, antrõjaska kaimynỹstėj(e), vežimùke pirmamè, šitõj, antrojè, pirma burnõj, daržè, šita / / Daugiskaita 583 akýsa, galvósa, gyvuliúosa, kraujúose kraujuõs, mltuosa, sõduosa sõduose sõduos, jaunúosa, jaunósa, antrúosa, antrósa, keturesa, šitósa, šitúosa / Iliatyves Vienaskaita 1910 akiñ, káilin, kepalañ, mėšlynañ, vandeniñ, ziemõn, antrañ, antrõn, šitañ, šitõn Daugiskaita 145 paklõtysna, rañkosna, rugiúosna, šónuosna, senúosna, šitósna, šitúosna, tokiúosna, pirmósna, búlvėsna, durýsna, grkiuosna, tokiósna Du total: 3290 Le matériel enregistré confirme les dialektologues établis formés des locataires sur le partermène de la prévalence des différences arealines (plačiau voir Leskauskaitė 2022: 2830). Dans toute la plette prédomine uneaskaitos formes iliatif, greta leur utilisées formes inesyvo paplituses nevienodai: sudvakarinėse šnektes elles constituent quartadalį, sudiniame areale sur séštadalį cas. Beaucoupiskaitos iliatif formes, peut-on dire, déjà défautées dans la sudoccarinée partie de la zone, seulement parsienies cas trouv 7 Aprašant kirčiavimą transkripcija n'est pas actuali, donc des exemples sont fournis génrines de la langue Lituanienne (taip évité est le même mot et ses formes de présentation plusieurs fois différente transkripcija). Les formés des Vietnamiens sont indiqués nekoreguots. VILIJA RAGAIŠIENĖ 194 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX dans le sud areale, combien mieux cette pluriskaita maintenue dans les šnektos noriaurines et rytines (plg. ten ibid, 29). VIETINK FORM ACCENTUACIJOS POBÊDIS Plus de la moitié des locutions des mots de joie au sud de la zone des hauts-tailles sont kirchifiés selon le même modèle accenté que les autres formes de joie […] kamiene ou galūnėje, exemple: klpa (1), klpoj Kb (PPŽ I 49 Kb), Knv (PPŽ I 49 Rdm), Lzd, Vs, klpose Pns, Pvl (LLŠ K); m 664 (4), miškè Knv, Dbč, Pvč (Ž I 662), Brč, Nmn, Lš (LPP 370, 382), Dsm (AukT 168), LpT Ožk, Pns (LLŠŽ K), Bd, Rdm, Vs, Krkš, miška Švnv, Pnč, Kpn, Zrv, Mrc, Dbč, Mst, Knvl, Kb, Mrd (PP IŽ23, 6666 Br, Auk, Brč, Prl, Vs, Jvš, LPP 88 (LPP 3613) 233), D (AukT 168), Srdt 99, 189, 145, Bt, Rm, Lm, Vs, Sm, Švl, Šp, Kp, K, K, K, L (Z), L (K), Dž, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, kúose Kb, Knv, Pvč (PPŽ I 663), KčT 330, miškuosà Mrc (PPŽ I 663), miškuosè K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, les quiitonai principalement mainteniko kamieno kirtį, comme par exemple: krmas (1), krme Prl (LKŽ8), K), krman Vžn (LKT 378, Vs, Kpč, krmuosa Pvč, Knvl, Mrc (PPŽ I 5289), KčT 349, RamT 117, krmuose Eg, Pns, Šlk (LLŠ KŽ), Rdm, Lzd, krmuñosna Rud (PPKK I 565, 528), RamT; 360; Leskoj, Mrc (PP II 319), KjT 123, KPP, Pns (LLŠ Srvs), Mtl, Drsk, Lk, Lp, Mrk (LKŠe), Mrg, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lš (AukT 216), ŠvT 80, MrcT 46, Eg, Ožk (LLŠŽ K), akýse Pnč (AukT 207), Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Krv, Šlk, Pvl, Pns, Ožk, Žv (LLŠŽ K), Bd, Lzd, Vs, galvõn DrskŽ 92, ŠvT 149, Pns, Eg (LLŠŽ K), Krkš, Mtl, Rdm, galvósa Krkš; kapas (4), kampè Rud (PPŽ I Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, L (3), galvà galvõj SrjT 205, 450), Rdm, kampañ DrskŽ 135, Mst, Dbč, Mrd, Rud, Mnč (PPŽ I 450), Pns, Šlk, Ožk (LLŠŽ K), Kpč, Vs, Lp, kampúosa DrskŽ 135, Mrc (PPŽ I 450) et kt. (plg. LKA III 54). Les restes des mots (dažniausiai daiktavardžių) des formés des remplaçants accentuacia diversiiruja. Maždaug trečdalis leurs kirčiuojamos dvejopai comme et autres linksnių formes, exemple: balà bãloj Ožk, Šlk (LLŠŽ K), Bd, Lzd, bãlon Knv (PPŽ I 8 Nustatant les mots paradigmas de kirčiavanje repostasi seulement sur les données des patarmés des sud des aukštaičių (2),. Straipsniai / Articles 195 Vietininkų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių šnektose 95), Rdm, Mtl, bãlosa DrskŽ 27, Knv, Pvč (PPŽ I 95), ŠvT 90, Dvč (LLŠŽ bã,lose Pns, Šlk (LLŠŽ K), Kpč, bãlosna DrskŽ 181 balà (4), balõj Dg, Al (LKŽ K), balõn Rud (PP IŽ 95), balósa Dbn (PPŽ I 95), balosè Spg, dáiktas/1 (3), daiktè Drsk, Srj (LKŽe), Plcl, Šlčn, Vknng, V (TA) da Mrc, Mrc (LKŽe), M, Kč (TA), da Agrikte 141, 165k, Ram (LL K), Rdm, Kpč (I), Dg (Auk), Daik (T), Vs, Kp, Drk, Drk, Drk, Rodk, B, Bk, Bk, vs. I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, toks, -ià (4/3), telle Prl, tokiõj Bd, telleñ Knv, Mst (PPŽ II 616), Pns, Agr (LLŠŽ K), Rdm, Kpč, Lzd, Mtl, Spg, Al, Trak, tokiúosa Mtl, Kpč, tokiúosna Dnv (PPŽ II 615), Kpč / tókis, -ia (1), tókian Vlk, Dg, Trak (LKŽ K), Rdm, tókiuosa Vrn (LKŽ K). Dalies mots diversifie seulement les formes des vietners kirčiavanje (autres linksnių accentinių gretybių nežrašyta). Les deuxjopai kirchifiés ne sont pas de toutes les formes de locateurs, mais d'un seul (vienaskaitos ou beaucoupiskaitos inesyvo et (ar) vienaskaitos iliatyvo), plg. dar kamarà (4), 130 ‘sandėlis, kamarõj KT 78, RamT, Vng (L8), 37 Agr (LLŽŠ K), Al, Prl (LK K), Rdm, Rud, kamarõn, Mst (PP I), ŠKT), ŠKT (KTŠ 44 K), KT 167, LpČ 85, 164, Dg, Mrk, Trak (LK KPP), Krk, Kt, Kt, LpČ, Lt, Sr, 164, Pns (LLŽ), Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, Kt, K Kirtigischement tendstama kirčiuoti et des formes de mots accentés contenant des gretybių, comme: púodas (1), púode Ožk, Pns (LLŠŽ K), KčT 177, SrjT 116, púodan Drskž 46v, Mrg, Kš, Mst (PP II 302), Spg (AukT 204), Agr (LLŠŽ K), Rdm, Kpč puodañodu Drskž 287, Mtl, púoduosa Žr (PP II 30 KČT 223, Agr (ŠŠ K), Anal Drsk 287 et etc. Dans de nombreux cas, ces lignes sont plus répandues dans la forme du variant accentué principal, e.g.: virtùvė virtùvėj RamTtt, Pns (LLŠŽ K), Rdm, virtùvėn DrskŽ 25, Mrc (PPŽ II 770), KčT 259, LpT 133, Prl, Trak (LKŽ K), Rdm, virvėse Ožk, Pns (LLŠŽ K) v vrtuvė vrtuvėv Ožk (LLŽ K), vrtuvėv Kb, 106v, DPN, Mrd, (PPŽ II 770), ŠtuvTN, vrsa Rdm. Par exemple, les vieux bariton des kaktà (24) et Knv, Grb, Kpn, Mrc (PPŽ I 441), Sem, Trak, Dsm, Srj (LKA III 54–55), Mcl, kuprà (24) des formats de remplaçants sont fermés par le chakninis kirtis, plg. kãktoj Rdm, Knv (KT 369, Ožk (LLŠŽ), kãkton DrskŽ 132, L 38pl, Kpč, Dgr, Vvs, Auk (TA), Sn, Šlk (LLŠŽ K), Mtl, Srj, Vrn kaktõn Sem, Trak, D, Srj (LKA 5455), LLŠT 202, Kpronč, Vlk, Krk, V, Vs, Kpč, Kuprõntssmt 819. Faut attirer l'attention que discutés les tendances d'accentuations des remplaçants sont caractéristiques à la fois dviskiemenies et pliaskiemenies linksniuojamiesiems žodžiams. 9 À cause de ces diktavardžių attribuation paradigmes de kirčiaissement barytonien voir. Būga 1961: 73, 710; Zinkevičius 1975: 19; Ragaišienė 2010: 30 et là menée littérature. VILIJA RAGAIŠIENĖ 196 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Vienaskaitos inesyvo formes de kirchiaissement polinkiai. dans les sources étudiées ces formes de trouvé relativement peu (environ 20 % des cas vartosenes, voir. tableelę)10. Dvejopai kamiene et galūnée kirchiuojamas inesyvo formes sont écrites relativement rarement, eg.: commenzià (4), commenziõj startjè LpT 139, Rdm, Bd prãdžioj Vs. Peu souvent ses variément kirchiuojamas mots, contenant des gretybs accents, eg.: skỹrius (2), skỹriuj Bd, 195 chapitùs (4), sodžiùj Ožk (ŠŽ K), sodžiùj Pls (LKŽe), Šš (LL K) jujči / sõdù (2), sõduj RamT, vas (2), vas (2), vas valss), vals (4), valsčiùj Kujš (ŠŽ K) polinkre des accentuations caractéringi a des formes inésyves de kamien seconde et (ar) quatrième kirčiuotės, dont l'un des variantes kirčiuojamas šaknyje, eg: kiẽmas (42), kiẽmè Rud (PP I 49 Ldz (AukT2), Dgrun (TA), Pns (LLŠ) K, Krkškiẽme12 Trak (LŽ K), Pns (LLŽ K), Bd, miẽstas (2), K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K Onš (LKŽ K). Dans la littérature linguistique de ces daiktavardes uniscaitos remplaçant (ainsi que įnagininko et multiskaitos galininko) kamieno kirtis pirmiaukirčiavimo typesų koloninio et galūninio sia siejamas su morfonologiniu akcentinės paradigmos išlyginimu, t. y. dviejų modelio formavimusi (plačiau1997. Mikulėnienė 1996 Urbana: 6061; Tuomienė 2005: 6569; žrvičienė 2005: 106107). Aptisiants formes de deuxjopas kirtis peut être nulemtas non seulement polinkio éligginti divertniuojančių mots paradigmau slavų kalbų pavyzdžiu. Des données présentées on voit que kamiene des formes kirčiuojamos inscrivées non un seul perifejęs et avec uneaskaitos iliativ formų akcentuacija (abu vietininkai utilisés tant Kirčio lieu et milieu séantinės coïncidence peut être une rinėse šnektose. Inesyvo formų dvejopas kirtis, kad ir netiesiogiai, gali būti susides raisons, lemiantys inesyvo traukimąsi de vartosenos. 10 Par exemple, dans les récits krypčiai, tiek vietai reikšti), plg. blidas (2), °blide / bliūdè ir blidan / bliūdañ. autobiographiques souvent ustoutés diskiemenių u kamieno daiktavardžių, markerinčių negyvuosius objects, inscrite seulement quelquesolika formų, exemple.: ámžiuj Mtl, pẽčiuj SrjT direction et lieu. 140, Agr (LLŠŽ K), Krkš ir kt. Labiau paplitusios vienaskaitos iliatyvo formos, kuriomis reiškiama 11 Jux accentuation variation est déterminé des mêmes actions de comme et des autres links meilleurs formes (plût voir. Ragaišienė 2010). 12 Signeklu ° signifiée neparadigminée forme. Articles Articles articles 197 / Vietininkų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių šnektose Aptariamus mots inesyvo accentuation agit et prévaujant autres uneaskaitos linksnių formes kamieno kirtis, plg. šiẽnas, šiẽno, šiẽną, °šiẽnu, °šiẽne. Cela confirme et antrosios kirčiuotės préesagų -(i)ukas, -(i)ukė, -utė et -tuvė vedinių šio linksnio kirčiavimo polinkiai. Dans la zone des hauts-taiers sud, on peut dire, inesyvo des formes décritrinées kamieno kirtį, eg: kvajynùke ‘pušynėlyje Šlk (LLŠŽ K), namùke Trak (LKŽ K), sabliùke vežl, vežimùke Lzd, Mtl, kamarùkė(e) Al (LKŽ K), dėžùtė(e) Dg (LKŽ K), Mtl, vendeutėjv(e) Rdm et Mt., plg. kirjoesago priatiuojamas namjevo k k,ùùkùkan, kamarùkan, iliunkan, dėžùkė, ktnùtė, ktn13. Les périphériques des hautestaiches du sud et les šnektes lituaniennes de la Pologne ont des annexes -ukas vedinių vietnieka accentuation, que et indirectement, peuvent faire effet de a2 kamien pascalintes forme avec gramatine morfema -y, plg. kambarùky (ir kambarùki), vežimùky (ir vežimùki) Pns (plg. Leskauskaitė 2022: 78). Aptariants ē kamieno daiktavardžių inesyvo kamieno kirchiu fixersi favorankies conditions constitué sutrumpėjusių (vienavokalių) formes acquisalement, plg. handùtée (2), handutėjè handùtėje → handùtėj Rdm. Dans la partie sudarinée de la superficie trouvée rarement ustoutés, neparadigminaires producviens ā et ē kamienų inesyvo forms, comme: lepa liepõj Bd, karūnà (1), (2), karūnõj Vng, kálvėj kalvj KčT 87, klùmpė (1), klumpjkšl, vastinė (1), vaistinj Mt. Krvak. Leur apparition expliquée principalement à ces šnektes caractéristique polinkiu dans accentitif variantiškumą et oksitonezę. Dans certains cas le gretiminis kirtis peut être et nulemté du même type d'œuvre par analogies d'accentuation, plg. durpinj, daržinj, ou résumé selon le prédominant unaskaitos iliatif formés accentinį model, plg. bačkà (4) ‘statinė, bačkõj LLŠT 148, Šlk (LLŠK), Rdmpojčkon Mrc (ŽPP I 91), lepa (1), lepoj liepõj Bd, lepon liepõn Pvč (PP 57 I B) / bãd. Notable, que mentionnés inesyvo formes de kirčio variation directement peri kokie petits oiseaux Bd et Mūs liepõj bitės sėdi, medų ima Bd. Du matériel qu'il y a visible deux choses. Premièrement, deuxjopai des mots crciables dans la plupart des cas plus répandus comme la variante inesyvo de la crciation principale, koks, -ià (4), quelle Al, Trak (LKŽ K), Rdm, kokiõj Ožk, Pns (LLŠ K), Mtl, Spg, Vs kókis, -ia, kókiam Bd, kókioj bãčkoj SrjT 113, bačkõn Mrc, Rud (PPŽ I 91), KčT 166, RamT 235, SrjT 227tt / Onš (LKŽ K), pirki (2à), pikioj Mrc (ZPP II 22 Dsm (AukT 166), RamT 129 K, Onš, Mrk (LKŽ K), Raml v v v vkT 154, K). Deuxièmement, cirkumfleksinium kamien des mots de cet heureuxnio formes tendstama kirčiuoti nesietinas su reikšmių neutralizacija – jos vartojamos vietai reikšti, plg. Lepoj stationoviai, t. y. apibendrinti kamieno kirtį selon baritoninio kirčiavimo modelį. 13 Sud hautštaičių plote priesagų -(i)ukė, -utė et -tuvė vienaskaitos inesyvo universelement utilisées formes sutrumpėjusios. Cet gainier deuxivocalées formes comme gretiminées enregistreées assez rarement. VILIJA RAGAIŠIENĖ Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX 198 Vienaskaitos iliatyvo formes de kirchiaissement polinkiai. Les snectes des hauts-taiches sud particulièrement souvent utilisées soustraitées singaskaites ilative formes kryptčiai et place à reikšti (elles constituent environ 58 pour cent. cas vartosenes, voir. tableelę). Maždaug trečdalio des mots de cet heureuxnier formes a kirčiavanja gretybių. Plus de la moitié d'entre eux kirchiuojami dvejopai comme et autres formes de gauche, e.g.: dùrpinė dùrpinėn ŽV (LLŠŽ K), Rdm, Lzd, l (1), durpin (3a), durpinn Sn, Pns (LLŠŽ K)14, rastas (2a), rab, Rud, Mrc ( K IIŽ 314), Vrn (LKTCH), Pnč, Mrc (AukT4), 20 22 93vT 119, raïsta Mt (PP IIŽ Šónas, - red (3), Rdm, L, K, K, P, Vs, K, K, K, K red red redpón, K, K redpón, K, K, red K (k), red K (k), K (ta), Rd, Rdm, Tron (ta). Plus diversifie les produits de a, a1, ā et ē kamienų mots de formes des kirtis. Neproduktyviųjų i, u et u kamienų daiktavardžių antrinių iliatyvo formesų rasta nedaug. Le plus souvent celles-ci tendsemaient crucier selon le paradigme du principal (nerdai plus ancien) variant. Par exemple, baritone tugus (2) turgùs (4) iliatif kirčiuojamas seulement šaknyje (rasti 46 cas de vartosens)15. Diskiemenies u kamieno daiktavardžių spiečiùs spiẽčius et sodžiùs sõdžius patarmėje plus répandues formes de kirčiação galūnnel spiečiuñ et sodžiuñ (53 cas sur 68). deuxjopas de mots non contenant des gretybios iliatifs, kirtis principalement clariintinas analogija, i. i. sietinas avec des pastovaus et peut-être kirčiavimo modus (2), fixés sur des schnektos sud des hautestaiches, comme par exemple: rãtas, rãtan Prl (LK KŽ), rata 911, rata ŠñvT6, lángbà Srñ Drž 48, Grb, Rud, Mrc, KŽ (PP I 55 Pvl (LLŠ KŽ), Rdm, Lzd, KŽ, KŽ, KŽ, KŽ, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Krk, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Kr, Il ressort du matériel disponible que, en plus d'analogie, les formés de circončiaviment peuvent effectuer et d'autres actionžẽmė niai. Be to, antriniai variantai gali būti atsiradę skirtingu metu. Daiktavardžio galūninio circončiavimento forme žemn Drsk, Rtn (LKŽe), plg. žems Rtn, Kb, Mrk Drsk (LKŽe), Rtn (AukT 230), Pls (TA), peut être paveld depuis (pleinement. Rinkevičius 2009: 90; Ragaišienė 2010: 90 et la littérature y citée). Baritonens miêsts et mókslas iliatyvo galūninis kirtis, ko vrais, nulemtas polinkio neujai dans tarmes atėjusius mots kirčiuoti galūnėje, plg. miẽstan Dbč, Drž, Rud, Mrc, Mst, Žr (Ž I 652), SrjT 146 Knñslav (Ž I 652), Pnč (AukT 21 Bd, Kpč, mókslan Vs Držsk 214, Kb (LKT 391), Nmn, 14 Plg. galūnē kirčiuojamą vienu formą durpinj Š šit (AukT 193). 15 Pour plus sur le mot turgus paradigmes de circonchiaissement variation voir Ragaišienė 2010: 107 et là menée littérature. 16 Sud hautštaičių plote d'autres de ce daiktavardžio beaucoupiskaitos linksnių galūninio kirčiavanja formes nerasta. 17 Šaknies kirtį peut palaikyti skolinio viẽdras souvent ustojamų formų viẽdran akcentuacija. Articles articles 205 / Vietininkų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių šnektose IŠVADOS Atlikus suds hautštaičių patarmės XX a. seconde part. XXI a. commencement sources trouvées cheersniuojančių žodžių vietininkų kirčiavimo analizę darytinos cette conclusions: 1. Dans les schnektes du sud hautštaičių plus de la moitié des mots heureuxniuojančių remplaininkai kirčiuojami selon un accentine paradigmą: baritonai kamiene, oksitonai galūnėje. Les restes mots des remplaçants formes de kirchiavement varieiruent. Maždaug trečdalis leurs kirčiuojamas dvejopai comme et des autres linksnių formes. Dalies mots de variation seulement des locateurs kirchiaison (autres linksnių formes d'accent des gretybių nežrašyta). visų vietininkų, o vieno kurio (vienaskaitos ar daugiskaitos inesyvo ir (ar) vieSud aukštaičių šnektose neretai dvejopai kirčiuojamas ne naskaitos iliatyvo) vardžių vienaskaitos iliatyvo formų kirčiavimas. 2. Linksniuojamųjų žodžių vietininkų formų kirčiavimas nulemtas ne vieformes. Le plus diversifie les productiviels kamienų daiktanos laquelle quelque raison, et tout leur complexe: 1) autres linksnių kirčio places et (ou) darybos type kirčiavanja analogies; 2) sémantiques (formes des locateurs maintenant utilisées pour les lieux et krypčiai reikšti); 3) félicniatifs mots de sud de hautstaiches adarmée kirčiavimo polinkių (accentinio variantiškumo ir oksitonezės). Vienaskaitos iliatif formes de l'accentuaison peut avoir tendance les remplacer avec des constructions prelinksnies avec des prelinksniais in, an + galininkas, ancienne formes de formes avec deuxvocalées et abrupées (vienavokalées) morphèmes grammaticales concurrence et kt. 3. Linksniuojančių žodžių dvejopai kirčiuojamos vietininkų formas paplitusios visame pietų aukštaičių patarmės plote. Ces formes de plus trouvées au sud-ouest et dans la partie méridionale de l'aire. Cependant le matériel disponible ne indique vientiso plots, dans lequel variantiškumas comme reiškinys, comparé avec gretimomis šnektos, est intensif. Linksniages mots de l'accent du variantialité centre considérésame sudvakarines suds hauteštaičių plote lieuininko formés accentuacija ne diffère du gretimų šnektų. LITERATŪRA ET CHALTINIAI Il est vrai que Ambrazas Saulius 2010: Daiktavardžių darybos raida 2. des langues Lietuvių vardažodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo et encyclopedijų leidybos institutas. AukT Markevičienė Žaneta. Aukštaičių tarmių tekstai 1, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1999. Blt Lituanies tarmiques textai 1. Balatna (Varanavas), par. E. Grinaveckienė, Vilnius: Mokslo et encyclopedijų éditeur, 1994. VILIJA RAGAIŠIENĖ 206 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Būga Kazimieras 1961: Rinktiniai raštai 3, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės littéraires éditeur. DrskŽ Naktinienė Gertrūda, Paulauskienė Aldona, Vitkauskas Vytautas. Dictionnas de druskininkų tarmės, Vilnius: Mokslas, 1988. Karaciejūtė Vitalija 2013: Varėnos šnektos daiktavardžių fleksinės klasės ir jų hierarchija: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Kardelytė Jadvyga 1975: Gervėčių tarmė (fonétique et morfologie), Vilnius: Mintis. Kardelytė-Grinevičienė Daiva 2022: Konkuruojanti lokatyvinių konstrukcilietuviu-kalba/article/view/31440. jų vartosena rytų aukštaičių vilniškių ir pietų aukštaičių patarmėse: priežastys ir tendencijos. – Lietuvių kalba 17, 61–69. Prieiga internete: https://www.zurnalai.vu.lt/ Kazlauskas Jonas 1968: Lituviens langues historienne gramatika (kirčiavimas, daiktavardis, veiksmažodis), Vilnius: Mintis. KčT Leskauskaitė Asta. Kučiūnų krašto šnektos tekstai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006. Leskauskaitė Asta 2016: Morfologines daiktavardžio, entretien et actionmawodžio structures. Lituviens tarmių kaita XXI a. commencement: Lenkijos lietuvių šnektos, aut. D. Mikulėnienė, A. Leskauskaitė, V. Ragaišienė, L. Geržotaitė, N. Birgelienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 205275. Leskauskaitė Asta 2022: Sud hautštaičių daiktavardžių grammaticales catégories, Vilnius: des langues Lituaniennes institut. LKA III Lituviens langues atlasas 3: Morfologija, ats. red. K. Morkūnas, Vilnius: Mokslas, LKT 1977. Lituiniens langues tarmes: chrestomatija, sud. E. Grinaveckienė, A. Jonaitytė, K. Mor corps, B. Vanagienė, A. Vidugiris, Vilnius: Mintis, 1970. LKTCH Lituiniens langues tarmes chrestomatija, sud. R. Bacevičiūtė, A. Ivanauskienė, A. Leskauskaitė, E. Trumpa, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2004. LKŽe Dictionnaire du Lituanien 120 (19412002), red. kolegija G. Naktinienė, J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, vyr. red. G. Naktinienė, e. variant, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008 (atnaujinta version, 2018). Prieiga LKŽ K Lituiniens langues dicodyno kartoteka, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. internete: https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/. LLŠT Lenkijos lietuvių šnektų tekstai, par. A. Leskauskaitė, Vilnius: Lituviens institut de langue, 2021. Articles Articles Articles 207 / Vietininkų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių šnektose LLŠ K Lenkijos lietuvių šnektų žodyno kartoteka, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. LpT Leipalingio apylinkių textai, sud. A. Leskauskaitė, Vilnius: Lituviens des langues institutas, 2018. Mikulėnienė Danguolė 19961997: Einwirckung der slawischen Sprachen auf die Lautstruktur der peripheren litauischen Mundarten. Linguistica Baltica 56, 5767. Linguistica Baltica 56, 5767. Linguistica Baltica 567. Linguistica Baltica 5767. Linguistica Baltica 5767. Linguistica Baltica 5767. Linguistica Baltica 5767. Linguistica Baltica 5767. Linguistica Baltica 5767. Linguistica Baltica 5767. Mikulėnienė Danguolė, Pakerys Antanas, Stundžia Bonifacas 2007: Bendrinės lietuvių kalbos žinynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. Morkūnas Kazys 1964: Depuis rytų aukštaičių tarmių beaucoupiskaitos inesyvo formų istorijos. Lituiniens parlotyros questions 7, 145152. MrcT Marcinkonių šnektos textai, sud. A. Leskauskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009. Pakerys Antanas 1994: Akcentologija 1, Kaunas: Šviesa. PPŽ I Leskauskaitė Asta, Ragaišienė Vilija. Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodynas 1, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2016. PPŽ II Leskauskaitė Asta, Ragaišienė Vilija. Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodynas 2, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2019. Ragaišienė Vilija 2010: Linksniuojančių žodžių kirčiavimo variantes pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių tarmėse: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Ragaišienė Vilija 2012: Priesagų -(t)inis, -(t)inė daiktavardžių kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose. L'homme et le mot 14(1), 116123. RamT Tuomienė Nijolė. Ramaškonių šnektos tekstai, Vilnius: Lituviens Institut de langue, 2008. Rinkevičius Vytautas 2009: Prūsų kalbos kirčiavimo sistema: daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus universitetas. Rosinas Albertas 1995: Baltų kalbų įvardžiai: morfologijos raida, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Senkus Juozas 1960: Daiktavardžių linksniacement kapsų ir zanavykų tarmėse bruožai. Travails de l'Académie des sciences de Lituanie TSR, A série, 2(9), 157171. Skardžius Pranas 1935: Daukšos akcentologija, Kaunas: V.D.U. Humanitaires Mokslų Fakulteto édinys. Skardžius Pranas 1943: Lituiniens langues mots de daryba, Vilnius. SrjT – Seirijų šnektos tekstai, sud. A. Leskauskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2016. VILIJA RAGAIŠIENĖ 208 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Stundžia Bonifacas 1995: Lituanien bendrinės kalbos kirčiavimo sistema, Vilnius: Stundžia Bonifacas 1995: Lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo sistema, Vilnius: Stundžia Bonifacas 1995: Lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo sistema, Vilnius: Université de Vilniaus. Stundžia Bonifacas 2009: Bendrinės lietuvių kalbos akcentologija, Vilnius: Vilniaus ŠvT universiteto leidykla. Švendubrės apylinkių tekstai, sud. A. Leskauskaitė, Vilnius: Lituviens institut de langue, 2020. TA Tarmių archyvo manraštiniai šaltiniai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Tuomienė Nijolė 2005: Ramaškonių šnektos daiktavardžio kaityba: sociolingvistinis tyrimas: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Vilnius: Lituviens institut de Tuomienė Nijolė 2010: Ramaškonių šnektos daiktavardis: sociolingvistinis tyrimas, langue. Urbanavičienė Jolita 2005: Svirkų šnektos (rytų aukštaičių vilniškių) fonologinė sistema: vokalizmas ir prozodija: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Zinkevičius Zigmas 1966: Lituviens langues dialektologija, Vilnius: Mintis. Zinkevičius Zigmas 1975: Depuis Lituiniens historiques accentologies. 1605 m. catekismo kirčiavimas, Vilnius: Vilniaus V. Kapsuko Leidybinis chapitre. Zinkevičius Zigmas 1979: Kirčio atitraction et kirčiavimo paradigmas. – Kalbotyra 30(1), 9093. Zinkevičius Zigmas 1980: Lituiniens langues historique gramatika 1, Vilnius: Mokslas. Zinkevičius Zigmas 1996: Lituviens histoire du langage, Vilnius: Mokslo et encyclopedijų édykla. Zinkevičius Zigmas 2006: Lithuanian tarmių kilmė, Vilnius: Lituviens institut du langage. VIETOVARŽI SURPROMPINIMAI Agr Agukiai, Lénkija Dbč Al Alytùs Dbn Alv Ãlovė, Aukštãdvaris, Trãkų r. Dgr Bd Bdvietis, Lazdjų r. Dnv Blt Balatnà, Brč - Bačiai, Lazdjų r. Drž Br Bačiai, Trãkų r. Dsm Čvn Čivónys, Lazdjų r. Dubčiai, Varėnõs r. Dubiniñkas, Varėnõs r. Alytaũs r. Dg Daũgai Daugirdškės, Trãkų r. Dainavà, Varėnõs r. Baltarùsija Drsk - Drùskininkai Daržẽliai, Varėnõs r. Dùsmenys, Trãkų r. Dvč Dvarčnai, Lénkija Articles Articles articles 209 / Vietininkų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių šnektose Eg Eglnė, Lénkija Gdl Gudẽliai, Šalčiniñkų r. Ilg Grb – Grybaulià, Varėnõs r. Ìlgininkai, Alytaũs r. Jvš Jovašiai, Drùsk propriétaires. Kč Kučinai, Lazdjų r. Kb ẽliai, Varėnõs r. Knv Kaniavà, Varėnõs r. Knvl - Kaniavlė, Varėnõs r. Kpč Kãpčiamiestis, Lazdjų r. Kpn Kapinškiai, Varėnõs r. Kr Krikštónys, Lazdkšjų r. Krv - Kreiv Kabininkų, Lénkija Kš - Kaštos, Varėnnai r. Kpõs Lipalingis, Dr. Lésk self. Lpl Ktv – Kietãviškės, Elektrnų sav. Liplinai, Drùsk savininkų. Lš Liškiavà, Varėnõs r. Lzd - Lazdjai Maccl Macẽliai, Varėnõs r. Mlk Malkava, Baltarùsija Mnč Mánčiagirė, Varėnõs r. Mrc Marcinkónys, R. Varėnõs r. Mrd Mardãvas, Varėnõs r. Mrg Malgionys, Selėnõs r. Mrk Márnõs r., Mrėnėp Marijámis, Vilniaus r. teik Mà, Varėn Panamin r. Metelia, R. Perdz Ndjàngė, Varėnė, R. Nėnė, R. nēs, R. nēs, R. nēs, R. nēs, R. nēs, R. nēs, R. nēs, R. nēs, R. nēs, R. nēs, R. nēs, R. R. nēs, R. nēs, R. R. R. n. R. n. R. R. n. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. Ram – Ramaškónys, Baltarùsija R. R. R. R. R. R. R Sn Seina, Lénkija Spg Sapiẽgiškiai, Lazdjų r. Srj Seirjai, Lazdjų r. Škl Šklriai, Varėnõs r. Šlčn Šačininkai Šlk Šlýnakiemis, Lénkija Šlvn Šlavañtai, Lazdjų r. Švn Šveñtežeris, Lazdjų r. Švnd – Švendùbrė, Drùskininkų sav. Trak Trãkai Vlk Valkiniñkai, Varėnõs r. Vng Vingrnai, Lazdjų r. Vrn Varėnà Vs Veisieja, Lazdjų r. Vvs Vevis, Elektrnų r. Zrv Zervýnos, Varėnõs r. Žln Žilina, Varėnõs r. Žr Žiūra, Varėnõs r. Žv Žvikẽliai, Lénkija VILIJA RAGAIŠIENĖ 210 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Accentuation Tendencies of Locative Cases in the Southern Aukštaitian Subdialects SUMMARY After analysing the data, it became evident that over half of the declinable words in the Southern Aukštaitian dialects follow a consistent accentual pattern: barytones are stressed on the stem, while oxytones receive stress on the ending. However, the accentuation of locative case forms for the remaining words displays variability. Approximativement a third of these words exhibit dual stress patterns, akin to other inflectional forms. Some words only vary in the accentuation of locative cases, without similar variations in other cases. Additionally, it is common in the Southern Aukštaitian dialects for either the singular or plural illative (or both) to feature dual stress patterns. Among productive stem nouns, the accentuation of singular illative forms showcases the most diverse patterns within this paradigm. L'accentuation of declable words locative forms n'est pas gouvernée par une seule raison, mais plutôt par un complex of factors: 1) analogies of the place of accentuation of other cases and/or the accentuation analogy of the word formation type; 2) semantics (forms of locative cases now used to indicate location and direction); 3) accentuation tendances (accentual variation and oxytonesis) of declinable words in the Southern Aukštaitian dialect. The accentuation of singular illative forms can be influenced by several factors, including inclination to substitute them with prepositional constructions with in, an + the Accusative Case, past competition between forms with bivocal and shortened (monovocal) grammatical morphemes, etc. The locative case forms of declinable words exhibiting dual stress patterns are notably widespread across Southern Highlands region. Predominantly, these forms were observed more frequently in the southwestern and southern territories, accounting for approximately 60% of cases. However, the available material does not distinctly pinpoint an area where variability, as a phenomenon, is most intense compared to neighbouring subdialects. In the southwestern area of South Aukštaitian, often regarded as the centre of accentual variation of declable words, the accentuation of locative forms does not notably differ from neighbouring subdialects. Mise à disposition 2023 m. octobre 27 d. VILIJA RAGAIŠIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituanie vilija.rag[email protected]