IVAIRENYBES
Ski man as
VALENTAS
KALBOTYROS
TERMINAI
POEZIJOJE
Lie aus
one ika
an
a o
liipy
(BE
227)
A.
Nyka-Nilidinas
Kalbo y os
e minai
( a inys,
papildinys,
daik d a dis,
liniksnis,
aidé
i
k .),
kai
jie
ap a iami
poezijoje,
kelia
skai y ojy
nuos abg.
No in
paaiskin i
okig
a osena,
eilé a8éiai,
ku iuose
esama
siy
e miny,
ka -
ais
pa adinami
ling is ine
poezija.
,,Pas angas
ku i
adinamajq
ling is ing
poezijq
odo
(V.
Ruba igiaus
—
S.
V.)
eilé aséiuose
esan ys
kalbo y os
e minai,
di b inai
p iklijuo i
p ie
ki y
Zodziy:
jau
gelia
pe
aide;
p o
gimimy
pu ojanéius
sakinius..."'.
Taéiau
ling is inés
poezijos
nede é y
susie i
su
ienokiy
a
ki okiy
e miny
klija imu
(ba ba
non
aci
philosophum!)
maZiausiai
dél
d iejy
p ieZaséiy.
Pi m
a,
pagal
okiq
logika
eiles,
ku iose
esama
ma ema ikos
a
chemijos
e miny
(pa yzdziy
as ume
—
kad
i
ne
lie u iy
poezijoje),
u é ume
adin i
,,ma ema ine
poezija"
a
,,chemine
poezija™.
O
ai
jau
absu das.
A
n a,
ling is iné
poezija
—
ei8kinys,
u in is
gana
g ie2 q
s uk ii a.
Jai
p iklauso
i
aiskios
e imologijos
(Z .
ZodZiy
jo ingiai,
p issai,
Dubysa
i
k .
kilmés
ai8kini-
mus
S.
Gedos
,,Zalio
gin a o
e iniuose*),
i
panaSiy
o my
ka ojimas
oje
pa ioje
a
g e imose
eilu ése
(plg.
A.
Zukausko
Kiek
akmenéliy,
akmenaidiy,
akmenyéiy,
akmu y).
Tai
panaSu
j
bandymus
ku i
sa i a,
no s
i nai ia,
g ama ika
poezijoje.
Be o,
i in
glaudy
poezijos
i
g ama ikos
y§j
ma ome
ada,
kai
jokiy
e miny
eks e
né a,
kada
jame
gliidi
paslép a
kalbos
analizé
—
ali e acijos,
anag amos,
uzmaskuo a
e imologija.
Pas a uosius
eikinius
galima
pa adin i
p
0
€
zijos
ling is i§kumu,
jku j
kalbo y os
e minai
pakli i y
ik
uo
a eju,
jeigu
pa yk y
as i
jy
a osenos
logika.
P ieg
is
deSim is
me y
R.
Jakobsonas
ga syjj
s aipsnj,
ku iame
nuodugniai
ap a é
poezijos
i
kalbo y os
ySius,
p adéjo
O.
Mandel8 amo
cilémis:
M
aa onbix
okonyanni
KosloKon
/
Mie
6
Jasin
yKas ipae
K
nik
S a
P.
Rasy ojas
i
Zodis.
V.,
1981.
P.
35.
78
ny »
,,[
eiksmazodzio
galiniy
a pas
/
Man
olumoje
odo
keli"
Panaiiy
eiluciy
andame iek
o
pa ies
O.
Mandel8 amo
poezijoje
(minim
g aiky kalbos
eiksmagZodzio
ao is as,
augmen as
i
. .),
iek
i
lic u iy
poe y
(S.
Gedos,
Jus .
Ma cinke iciaus,
V.
Ruba iciaus
i
k .)
eilése.
Vieny
poe y
kii yboje
kalbo y os
e minai
e i,
be eik
a si ik iniai,
ki y
—
dani,
suda an ys
min ies
b anduolj.
Kodél
poezijoje
dazniausiai
ap inkami
kalbo y os,
o
ne,
sakysim,
gam os
moksly
e minai?
Galbi
odél,
kad
kalba
Zmogui
isada
a ode
uo
padiu
me u
i
esan i isai
Salia,
i
paslap inga
esybé.
Apie
ai
kalbama
jau
Home o
kii iniuose,
ku iuose
uzsimenama
apie
die y
kalbos
i
Zmoniy
kalbos
ZodZius
(Iliada
XX
72-74,
Odiséja
X
305—306).
Daugeliu
a ejy
kalbo y os
e miny
a oseng
galima
paaiskin i
nesunkiai
su okiamu
kalbos
i
pasaulio
izomo izmu,
-y.
jy
s uk a iniu
apa umu.
Kalba
y a
s uk ii a,
ku ig
Zmogus
sukii é
e oliucijos
p ocese
Tuo
pagiu
me u
Zmogus
suki é
i
ki us
da inius,
pa yzdziui,
gy en ie-
es.
Egzis uoja
i
okiy
s uk ii y,
ku ias
Zmogus
y a
ik
iS
dalies
suk gs,
pa yzdiiui,
k aS o aizdis.
Sup an ama,
kad
nei
gy en ie é,
nei
k aS o-
aizdis
negali
bi i
siejami
su
kalba
iesiogiai.
Gali
bu i
ik
lyginamos
jy
s uk ii os.
Tai
né a
an as ika:
Kopenhagos
ling is inéje
mokykloje
suku as
me odas
(glosema ika)
y a
ski as
y iné i
kalbai,
a¢iau
inka
i
ki os
a8ies
objek y
—
mies y
i
pan.
—
s uk i ai
a skleis i.
Tokj
uni e -
saluma
nesunku
paaiskin i:
kodél
gi
Zmogus
kiek ienam
da iniui
u éjo
iS adiné i
ski ingas
s uk ii as?
Todel
galima
kalbe i
apie
mies o
a
k aS o aizdzio
g ama ika:
miisy mies q
su an aza o
udens
beasmené
g ama ika
ga és
a ui uo os
eklamom
i
mo e y
Sypsenom
©
miisy
Si dy
mieloji
laikas
ik
papildinys
i
a o
ne aisyklingai
suki ciuo os
aSa os
(EI
29)
Imu
pudyny,
upiy,
eze y
g ama ika
(BM
182)
A odo,
kad
kalbo y os
e miny
a osena
poezijoje
apéiuopiamos
sis emos
nesuda o,
odél
enka
sus o i
p ie
kiek ieno
au o iaus
kii ybos
a ski ai.
Bene
anks y iausius
pa yzdzius
andame
J.
Zlabio-Zengés
1927
m.
pa asy ame
eilé as yje
,,Pa asa io
g ama ika":
Nus i o,
Nus i o
nuo
gal os
Daik a a dziai.
719
Gana!
Pa asa is
linksniuoja
ziedus:
—
Piedg,
Ziedai,
Ziedams.
7
Jai,
kai
d yko
Gels y
plauky
daik a a dziai...
1
Nus i o
didelis
O
didelis
daik a a dis,
Apglébdamas
aka y
padangés
puse.
head
A
pameni
da
u,
Kai
ka
Daik a a dyje
bu o
Z aigzdés.
(PG
89--91)
Sio
ke u éjininko
poezijai
neabejo inai
y a
u éjusi j akos
,,Ke u iy
ejy"
mais ininky
nuos a a,
kad
poezija
i
kalbo y a
y a
nea ski iami
dalykai
(Sis
eiginys
nuola
ka ojamas
isuose
miné o
leidinio
nume-
iuose).
Ta si
Sios
nuos a os
pa i inimas
--
keliais
desim meéiais
éliau
pa agy os
A.
Nykos-Nili ino
eilu és,
a p
g ama ikos
i
pasaulio
b ézian-
Gios
egima
pa alelizma:
80
Galingoji
G ama ika,
zodyno
Impe ija,
ku
ieSpa auja
Kilnus
Veiksmazodis,
nu ukes
Bad a dis
i
nuogas
Daik a a dis,
Ku
elpa
isas misy
Skausmas
<...>
<...>
balandzio
Lie aus
one ika
an
a o
lipy,
éjo
Sin aksé
i
sniego
al abe as,
--
Vienin elé
bi is
p ies
laiko
An plidj
(BE
227)
Sie
A.
Nykos-Niliino
nusaky i pasaulio
i
g ama ikos
ySiai
ne e ai
bina
okie
glaudiis,
kad
eilé as yje
p asideda
poe inis
Zodziy
ski s ymas
ikalbos
dalis.
Kaip
ypa inga
a ejj
galima
nu ody i
Jus .
Ma cinke iciaus
eilé as j
,,Kalbos
namai™.
[8ski kime
ik
Sias
eilu es:
Daik a a dziy
s ogas,
eiksmazodziy
du ys,
bid a dziy
langai.
(BP
43)
A ai
ik
me a o os?
O
jei
cia
i
me a o os
(juk
me a o a
—
pazinimo
p oceso
dalelé),
a
slypi
uz
jy
kokia
no s
ealybé?
IS
lygybés
daik a a dis
=
s ogas,
eiksmazodis
=
du ys,
biid a dis
=
langas
galima
suda y i
ko eliacija
daik a a dis
:
s ogas
=
eiksmazodis
du ys
=
bid a dis
:
langas.
A idziau
paz elgg
ma ome,
kad
Sios
lygy-
bés y a
pama uo os:
s ogas
(daik a a dis)
—
ai,
kas
i a
i
nejuda,
du ys
( eiksmazodis)
—
ai,
kas
isq
laika
juda
(nes
jos
a s omos),
langas
pa odo,
kok
y a
pasaulis,
odél
jis
y a
bid a dis.
Su
okia
ak uo e,
ma y ,
nesunkiai
su ik y
li e a ii os
y iné ojai,
manan ys,
kad
,,iS eiSkia~
mas
pasaulio
modelis
y a
p iklausomas
nuo
kalbos“
(V.
Daujo y é).
Si
ak uo e
y a
plaéiai
Zinoma
kaip
Sapi o-Who o
hipo ezé,
no s
da
XVII
a.
panaSias
min is
kélé
B. Spinoza,
i i o
g ama ikoje
jz elg¢s
a sispin-
din }
ypa inga
pasaulj.
Todél
i
min is,
kad
sq oka
,,du ys“
u é y
bu i
eiskiama
eiksmazodziu,
negali
bi i
laikoma
ien
poe ine
iSmone.
P ieS
keliasdesim
me y
B.
Lee
Who as
kélé
d asy
klausima
apie
ne obulq
kalbos
daliy
klasi ikacija
Eu opos
kalbose:
kodél
Zodis
Zaibas
y a
daik-
a a dis,
jeigu
jis
eiskia
p ocesa,
one
daik a?
Jus .
Ma cinke igiaus
klasi ikacijq
pa emia
i sio
s aipsnio
au o iaus
a lik as
psicholing is inis
ekspe imen as.
Jo
me u
100
s uden y
( ik
iems,
ku ie
niekada
né a
skai e
a
gi déje
Sio
eilé a8 io)
bu o
liep a
nus a y i,
ku iai
kalbos
daliai
(daik a a dziui,
biid a dziui,
eiksmazo-
dziui)
p iklauso
Sie
Zodziai:
s ogas,
du ys,
langas.
Ekspe imen o
daly-
iams
bu o
iskel os
d i
salygos:
ski s an
Zodzius,
eikia
k eip i
démesj
ik ai
j
daik y
p asmg
(0
ne
j
g ama inius
odiklius
a
sin aksines
pozici-
jas),
a¢iau
kiek ienai
kalbos
daliai
egali
p iklausy i
ik ai
ienas
Zodis
Susuma us
ezul a us,
paaigkéjo,
kad
pe
2/3
ekspe imen o
daly iy
mano,
kad
s ogas
y a
daik a a dis,
langas
—
biid a dis,
du ys
—
eiks-
mazodis.
Taigi
ekspe imen uojamieji
susin eza o
okj
pa
eks q,
kokj
andame
miné ame
eilé as yje.
Siuo
a eju
poe iné
ismoné
su ampa
su
p asmine
analize.
6-880
81
Panay
pasaulio
i
g ama ikos
g e inima
andame
humo is ingje
J
E licko
poezijoje:
O
ménuo
—
pusdaly is
—
kyla,
I
kalbasi
Z aigzdziy
akai,
Kad
ge o
bido
aplinkybés
Mane
paliko
amiinai.
/
Tik ai
k ailu é
dalely é
Daly iy
puo oje
dainuoja...
(R
152)
Poezijos
e miny
gausumas
V.
Ruba iéiaus
poezijoje
ku }
laikg
bu o
pa aukes ne
ik
skai y ojy,
be
i
li e a ii os
k i iky
bei
kalbininky
démesj.
P.
Zemguly é
§|
poe o
ki ybos
b uoza
apibiidina
aip:
,.V.
Ruba igiaus
poezijoje
daznai
a ojamos
aidés,
sakinio,
g ama ikos,
me a o os
i
ki os
sa okos
miisy
samoneje
u i
labai
aiSkias
ibas.
Poe as
s engiasi
p aplés i
jas,
pa a odamas
Zodj
nauja
o ma
a ba
nejp as ame
junginyje
(,,sa o
be aidém
akim*
i
pan.)'?.
K i ike
i8kelia
jdomy
klau-
sima
i
bando
j
jj
a saky i:
,,Kodél
V.
Ruba igius
aip
jsikabings
j
kalbos
dalykus?
Gal
kad
ne
ilologas,
kad
ik
daba
susidu ia
su
uo,
ko
bu ome
mokomi
auks ojoje
mokykloje?“?
No é ysi
pap ies a au i:
V.
Ruba i-
Giaus
ki yboje
ne andame
okiy
kalbo y os
e miny,
ku ie
nebii y
Zinomi
i§
idu inés
mokyklos
ku so
i
odél
isiems
sup an ami.
Taigi
oks
e miny
a ojimas
g eigiausiai
kyla
i8
poe o
nuos a os
aizduo i
kalbos
pasaulj,
o
ne
i8
no o
poezija
,,sumokslin i*.
Kokia
e miny
a ojimo
logika?
Pabandykime
a saky i
j
§j
klausima,
emdamiesi
inkiniais
,,Lai-
ko
j ampa*
(1981)
i
,,Eiliné
is o ija*
(1985).
Dazniausi
i
sékmingiausi
bandymai
biina
ada,
kai
bandoma
susie i
kalbos
g ama ikg
su
egimojo
pasaulio
sanda a,
.y.
kai
bandoma
j eig i,
kad
egzis uoja
i
pasaulio
g ama ika:
Si
alanda
—
amZinybés
k egzdé
mies as
yliai
k am o
migdomajq
ménulio
able g
i
neuzmiega
—
jo
ga iy
palaidy
bii iai
isda e
g ama ines
no mas
e ziasi
j
mylingias
smegenis
kaip
pa éla e
aizdai
(LI
61)
2Zemguly e
P.
An sékmés
—nesékmes
s a s ykliy//
Li e a i a
i
menas.
1986
spalio
1
P67.
’
Ten
pa .
82
IS
isy
g ama ikos
iene y
didZiausias
k ii is
V.
Ruba iciaus
poezi-
Joje enka
linksniui
pa eka
Ji,
iki
pa
uS umos
iSlinksniuodama
a o
likima
(L{
20)
skaudus
a o
gy enimas
mano
jkalin as
sapnas
bik
i as
p akeik
sakiniy
meis iskumq
i
i ma
eilinés
dienos
ku
linksniuoja
kancia kaip
yno
bokala
(Lj
46)
diena
iki
k aujo
ikiuo és
aisykliy
apmoko
pasaulis
mus
issp endaia
i
iSlinksniuoja
(EI
28)
Te minas
li iksnis
Gia,
ma y ,
sup an amas
kaip
,, isos
galimos
kokio
no s
objek o
o mos*.
[domu
ai, kad
an ikos
adicijoje
Sis
e minas
(g .
p osis
=
lo .
casus
,,k i imas*)
bu o
sup an amas
labai
placiai,
p z.,
isi
laikai,
iSsky us
esamajj,
aip
pa
bu o
adinami
links
niais.
Labai
daug
démesio
V.
Ruba icius
ski ia
g a iniam
(ma omajam)
kalbos
aspek ui:
mus
i’ski ia
paukS<iy
aSkai
i
kableliai
mels ai
olima
Zu éd a
Sauk uku
jsminga
j
a o
p a e as
lipas
(EI
32)
as is
ga iy
Sauk ukai
palieka
amybéj
miis
kiinus
(L]
90)
pa asa io
lie aus
nupliky os
kal os
—
i oniskai
skaudi
sky ybos
klaida
(L]
52)
Tuose
pa yzdziuose,
ku iuose
kalbama
apie
g a inj
kalbos
aspek a,
labiausiai
j
akis
k in a
e minas
aidé:
éjas
aplinkui
aidéjo
isGiai
i
nejskai omai
(EI
49)
jy
mi is
eikalinga
aidei
(L]
70)
83
kaip
o ai
ku ie
a p
dangaus
i
muzikos
o a inklj
mezga
—
{jj
pa eka
u8 uma
—
gims
balsés
i
p iebalsés
(L]
69)
Te mino
aidé
a osena
labai
pla i.
Ji
s y uoja
nuo
aigkios
me a o-
os
kele as
pauki io
aidziy
sniege
(L]
107)
mes
nusk isime
kai
mus
uzmi s
kai
ik
mus
uZmi s
mes
nuplasnosime
pa aidziui
(L]
78)
iki
isisko
absu do
Suo
ne ukus
i
yliai
p abega
apsés as
aidziy
(LI
75)
Te minas
aidé
(a i .
pa aidziui,
balsé,
p iebalsé)
pasi odé
besas
gajausias.
Laikui
bégan ,
poe o
démesys
kalbo y ai
paleng a
bléso.
Knygoje
,,Dangus
i
ki os
gam os
jégos*
andame
ik:
i
pédsaka
aidé
sug aus
kad
a minéiai
ba y
leng iau
i
saugiau
(D
14)
be aides
Sypsenos
gu kénis
(D
41)
ska diné
nu iedéjo
pa aidziui
(D
48)
ne ike ai
su
Saknim
is
ge klés
iSplesia
pi maja
balse
(D
58)
Galima
da y i
i8 ada,
kad
ekspe imen a
su
kalbo y os
e minais,
soki a usiais
skai y oja,
poe as,
ma y ,
baigé.
Bandymas
bu o
jdomus,
84
aciau
nesékmingas.
Nesékmés
p ieZas is
pap as a:
e minai
p iklauso
moksliniam
s iliui
(me akalbos
unkcija),
uo
a pu
eile as is
emiasi
Poe ine
unkcija.
Me akalbos
i
poe iné
unkcija
—
p iesingi
poliai:
odél
ben
jau
miisy
laikais
g ama ikos
ne aSomos
eilémis,
eilé aSciuose
e ai
ap inkame
mokslo
e miny.
Pabaigoje
no é ysi
sus o i
p ie
d iejy
S.
Gedos
eilé aséiy.
Sio
poe o
ka yboje
ling is iné
min is
ne e ai
bina
labai
aiSkiai
iS eikS a,
o
kalbiné
analizé,
no s
i
apipin a
poe ine
iSmone
bei
an azija,
jdomi
i
leng ai
»pasiduodan i*
s uk i iniam
apibend inimui.
Tokie
y a
eilé aSciai
,,Si-
monas
Daukan as,
aSan is
,,Biidg
seno és
lie u iy
i
Zemaiciy
labiausiai
ienin elé
Daukan as
iSei is
sielojos
emanacijos
kad
jo
aki aizdoje
Ziniomis
jiems
Zemaiciai
biida o
pama e
sus ing i
Bal ijos
daik a a de i
ja q biid a dis
isados.
nieko
aps ulbda o
nesako
i
p adéda o
kamuojasi
akmenée i
kazku
a p
ei i
i
eisian i
(ZGV
42)
i
,Pas aba
1985"
Vy au as
nebu o
Blozé
nei
uzmi so:
ieno
Skoman o
daik a a dzio
seno és
jo ingiy
ik
als ybéj
eiksmazodziai
(ZGV
43)
Sug e ing
abu
eilé ascius,
ma ome
aiskiai
issaky q
p ieSp iesq:
daik a a déjan ys
Ze
maiéiai
i
jo ingiai,
ne u in ys
85
daik a a dziy.
Tokia
p ieSp ieSa
bus
da
ge iau
sup an ama,
jeigu
p isiminsime,
kad
Zemaigiai
—
y y
bal ai,
o
jo ingiai
aka y
bal ai.
Taigi,
kaip
i
Jus .
Ma cinke idiaus
,.Kalbos
namuose",
u ime
poe ing
klasi ikacija.
Taéiau
pas a uoju
a eju
jos
nebegalima
pa em i
jokia
kalbine
medzZiaga
— ai
ik
Za i
poe iné
ismone.
Sios
kelios
pas abos
leidzia
da y i
i8 ada,
kad
eilé aSciuose
kalbo y-
os
e minai,
no s
sa aime
nesuku dami
ling is inés
poezijos,
ne e ai
leidzia
apmas y i supanéiq Zmogy
kalbos
e d e
Su umpinimai
BE
—Nyka-Nilidinas
A.
Bi ies
e ozija.
V.,
1989.
BM
~
Zukauskas
A.
Benamé
meilé.
V.,
1983.
BP
—
Ma cinke idius
Jus .
Bak
i
palaimink.
V.,
1980.
D
~~
Ruba igius
V.
Dangus
i
ki os
gam os
jégos.
V.,
1988.
El
—
Ruba iius
V.
Eiliné
is o ija.
V.,
1985.
LI]
—
Ruba i ius
V.
Laiko
j ampa.
V.,
1981.
PG
~
Zlabys-Zengé
J.
Pa asa iy
g ama ikos.
V.,
1992.
R
—
E lickas
J.
Ras ai
i
k .
V.,
1987.
ZGV
—
S.
Geda.
Zalio
gin a o
é iniai.
V.,
1988.
Skaiéiai
po
su umpinimo
odo
puslapj,
i
ku io
paim a
ci a a.
86
