Kos as
USPALIS
DEL
NEVIENAREIKSMISKO
FIZIKOS
TERMINY
VARTOJIMO
Kad
mokslo
e minas
bi y
ge as
i
pa ogus
a o i,
jis
u i
bi i
iena eikSmis,
kalbi8kai
aisyklingas,
kiek
jmanoma
a i ik i
sa okos
u inj,
bi i
umpas,
skambus
i
k .
Pa s
s a biausias
ge o
e mino
pozymis
y a
jo
iena eiksmiskumas
—
ieng
sq oka
u i
a i ik i
ienas
e minas,
i
kiek ienas
e minas
u i
apibidin i
ik
ieng
sa oka
(sqa oka
@
_ e minas).
P ieSingai
g oZinés
li e a ii os
kalbai,
e minijoje
sinoni-
miskumas
y a
ne
p i alumas,
o
iikumas.
AiSku,
kad
e minas
bii y
isai
ge as,
ien
iena eikSmiskumo
nepakanka,
eikia,
kad
jis
enkin y
i ki us
mine us
eikala imus.
Be
jeigu
ki i
eikala imai
i
bus
enkinami,
o
e minas
bus
ne iena eiksmis,
jis
bus
blogas
—
negalés
inkamai
a lik i
sa o
paski ies
i
kai
kada
kels
painia a.
P iesingai,
iena eikémis
e minas,
jei
ki ais
a a ilgiais
i
nekokybiskas,
i8
bédos
gali
bii i
a oja-
mas,
jokios
painia os
nesukeldamas.
Vis
dél o
nemazai
ne
pag indiniy
izikos
e miny
daZnai
miisy
y a
a ojami
ne iena eikSmiskai,
ypaé
jei jie
a ojami
keliose
mokslo
Sakose.
Paminésiu
kele o
pag indiniy
izikos
e miny
ne iena eikémiska
a ojima
i
pas a s ysiu
galimybes,
kaip
o
ne iena eikimiskumo
is-
eng i.
Cha ak e is ika,
a p au inis
Zodis, iziky
daznai
a ojamas
ben
kele u
p asmiy:
apibiidinimas,
bidingasis
dydis,
budingoji
p iklausomy-
bé
(k ei e)
i
k .
Cia
daugia eiksmiskumo galima
i8 eng i,
a ojan
p asme
a i inkan j
lie u iskq
e mina.
Cha ak e is ika
galbii
galima
a o i
ik
iena
labiausiai
papli usia
p asme
—
biidingoji
k ei é
(pa yz-
dziui,
ol ampé iné
cha ak e is ika),
Galia.
Reiké y
a o i
ik
p asme
—
da bas,
a lik as
pe
laiko
iene a
(ene gijos
poky is
pe
laiko
iene a).
Kokio
no s
p ie aiso
a
medziagos
(su)gebéjimo
sa ybei
apibidin i
a o inas
e minas
geba
( ie
du
e mi-
nai
ski iami
isomis
kalbomis),
p z.:
suge iés
geba, d spindzio
geba,
ski iamoji
geba
G ei j
eiké y
a o i
ik
jau
nuo
pa
izikos
mokymo
p adzios
mokykloje
apib éz a
p asme
~
nuei as
kelias
pe
laiko
iene a.
[ ai iy
eiskiniy
spa umui
apibidin i
eike y
a o i
spa os,
o
jei
eiskinys
pe iodinis
~
daznio
e mina.
41
Impidsas
~
ai
izikinio
dydzio
sandauga
su
laiko
a pu,
pe
ku j
uo
dydziu
apibiidinamas
yksmas,
p z.:
jégos
impiilsas,
s o és
(s ip io
a
j ampos)
impidlsas,
S iesés
impiilsas,
gaFso
impilsas.
Ne inka
impiilsu
adin i
judesio
kiekj
(m
a
E/c).
Tik
judesio
kiekio
poky is
y a
lygus
poky j
sukélusios
jégos
impulsui.
Koncen acija
—
sis emos
(misinio,
i palo,
lydinio)
nep iklausomos
sudé inés
dalies
(sando)
kiekio
san ykis
su
isos
sis emos
kiekiu.
Ji
nusakoma
nuosiméiais.
Tai
nedimensinis
dydis.
Pasku iniu
me u
kie ojo
kiino
izikoje
i ne
idu iniy
mokykly
ado eliuose
ji
p adedame
painio-
i
su
daléliy
(skaiciaus)
ankii
—
daleliy
skaiiumi
i io
iene e,
dimen-
siniu
dydziu
.
Médulis
—
ai
izikinis
dydis,
apibiidinan is
kino
de o macija
—
p opo cingumo
koe icien as
a p
kiino
de o macijos
(pailgéjimo,
kam-
po)
i
jj
de o muojanéios
jégos
(a i ks inis
dydis
de o macijos
koe ici-
en ui),
p z.:
amp iimo
(Jungo)
médulis,
Sly iés
médulis,
sqsikos
modulis.
Kai
pasakoma
jégds
médulis,
slégio
médulis,
eiké y
sup as i,
kad
kalbama
apie
os
jégos
a
slégio
sukel q
de o macija.
Ne eike y
izikos
li e a i oje
( idu iniy
mokykly
ado éliuose)
a o i
is
ma ema iky
paskolin o
e mino
dydzio
(algeb inio,
kompleksinio,
ek o inio)
modulis
ie oj
absoliucidji
dydzio
e é.
Reikia
paminé i,
kad
ki ose
mokslo
Sa-
kose
(s a ybos
echnikoje,
elek onikoje)
e minas
modulis
u i
da
i
ki y
p asmiy,
be
jos
ne a o inos
izikoje.
Momeii as.
Tai
izikinio
dydzio
sandauga
su
ku iuo
no s
a s umo
nuo
a skai os
a8ko
laipsniu
(AR®).
P z.:
jégds
mome i as
F,
j udesio
kiékio
momen as
p,
elek inio
dipolio
momeni as
e ,
ine cijos
momen as
m
(an asis
masés
momen as).
Da
daZnai
a ojama
junginys
laiko
mo-
me i as.
Pagal
bend ajq
momen o
p asme
ai
u é y
bi i
laiko
i
a s umo
sandauga
.
Be
/aiko
momen as
a ojamas
labai
umpo
laiko a pio
a ba
asko
laiko
a8yje
p asmémis.
Tokiomis
p asmémis
as
e minas
izikoje
ne a o inas.
T umpa
laiko a pj
eiké y
adin i
akimi ka,
o
aska
laiko
aiyje
iesiog
Jaiku.
P z.,
uZuo
sakius
p adini
momen i,
eikia
saky i
p adini laikwy,
p adzioje,
S i iomomen u
—sii io
laiku
(akimi kq),
momen aliai
—
akimi ksniu
(s aigiai).
Pé éjimas
—
sis emos
biisenos
pasikei imas.
Tai
neskambus
i
dau-
giap asmis
e minas.
FTZ
si iloma
jj
keis i
pagal
p asmes
imis
e mi-
42
nais:
1)
i smas
—
kai
kin a
ag ega iné
sis emos
bisena
a ba
pag indines
jos
sa ybés,
2)
Solis
—
kai
sis emos
(dalelés)
biisena
pakin a
labai
s aigiai
(akimi ksniu)
i
su
ki imo
laiko a piu
nesiskai oma,
3)
sandii a
—
nedidelé
s i is
a p
ski ingo
laidumo
s igiy
(puslaidininkiy
izikoje).
Spinduljis.
Tai
labai
papli es
Zodis
i
kasdieningje
kalboje,
i
kaip
mokslo
e minas.
Be
jis
d ip asmis:
1)
geome ine
p asme
ai
a s umas.
nuo
cen o,
2)
izikine
p asme
—
spinduliuojama
S iesa
( o ony
s au as).
DaZniausiai
os
p asmés
nesunkiai
a ski iamos
i§
eks o.
Be
kai
kada
suda o
i
nepa ogumy,
kai
ame
paciame
sakinyje
spindulys
pa a oja-
mas
abiem
p asmém.
P z.:
Maio
spindulio
Z aigidés
(nyki ukés)
sklei-
déia
daugiau
umpesniy
spinduliy
nei
didelio
(milzinés)
aba
Elek onui
pe sokus
a p
mazo
spindulio,
a ciau
b anduolio
esanciy
o bi y,
isspin-
duliuojami
umpesni
spinduliai.
Zinoma,
ia
d ip asmybiy
galima
is-
eng i
spindulj
geome ijos
p asme
pakei us
ki u
Zodziu,
o
ie oj
“ um-
pesniy
spinduliy”
izikine
p asme
pasakius
“ umpesniy
bangy
s iesa”.
Be
is
dél o
bii y
ge iau,
jei
ie oj
geome ijos
spindulio
u é ume
ki a
e mina,
pa yzdziui,
s iping,
kaip
kazkada
bu o
siiily a.
S uk i a,
Sis
a p au inis
e minas
iziky
daznai
a ojamas
d iem
p asmém:
1)
am
ik as
i iamasis
daik as
(objek as)
—
da iny’s,
bandin s,
2)
i iamojo
daik o
suda ymo
biidas
—
sdnda a.
Todél,
kad
is eng ume
ne iena eiksmiskumo,
ge iau
a okime
lie u iskus
e minus
da inj
i
sanda q
18
pa eik yjy
pa yzdZiy
ma y i,
kad
uo
pagiu
e minu
daznai
adina-
mi
gana
ski ingi,
ne ienody
dimensijy
dydziai,
p z.:
g ei is
i
spa a,
galia
i
geba,
koncen acija
i
ankis,
laiko
momen as
i
izikinio
dydzio
momen as.
Tai
pap asciausi
ne iena eikSmisko
e miny
a ojimo
pa-
yzdziai.
Daug
daugiau
neaiskumy
dél
ne iena eikimisky
e miny
a si-
anda
apibiidinan
sude ingesnes
siau esniy
s igiy
sq okas,
ypaé
pasisko-
lin as
a
iS e s as
iS
ki y
kalby.
|
ne iena eikSmiskg
e miny
a ojima
u é y
daugiau
démesio
a k eip i
ado éliy
(ypaé
idu iniy
mokykly)
au o iai
i
e éjai,
daZniau
pasi a i
su
e minologijos
specialis ais
—
izikais
i
kalbininkais.
43
