Kazimie as
GAIVE
TECHNIKOS
TERMINIJOS
NORMINIMO
MAZMOZIAI
Ka
pa adina
Zodis
echnika?
Technikos
aida
p asidéjo
nuo
al ies,
s élés
i
lanko
ig adimo.
Tai
bu o
mazdaug
p ieS
30
000
me y
p.
m.
e.
Tuo
a pu
naujausius
i
ispidingiausius
echnikos
pasiekimus
u bi
eiké y
sie i
su
kosminiy
lai y,
apa a y
i
kompiu e iy
kons a imu.
G aikiSkas
Zodis
echne,
iS
ku io
iSsi u uliojo
daba inis
miisy
e minas
échnika,
an ikos
laikais
eiske
i
ama a,
i
meng,
Daba
Sis
Zodis
eigkia
ne
ik
da bo
p iemoniy
isuma,
be
pasida é
oks
populia us
i
neapib éz os
eikimés,
kad
p adedamas
ne
ne aisyklingai
a o i.
Pa yzdziui,
galima
kalbé i
apie
smuikininko
echnika,
éiuoZimo
echnika,
eilia imo
echnikg
i
. .
Ta-
ciau
mums
nejp as a
ZodZiu
echnika
adin i
a ski q
maging
a
mecha-
nizma
( ak o iy,
mo ocikla,
mésmale
i
k .).
Todél,
aisyklingai
kalbéda-
mi,
nepasaky ume
aziuoja
echnika,
sugedo
echnika
i
. .
Te minas
echnika
daba
apima
didelg
maSiny,
mechanizmy,
j engi-
niu,
j engimy,
p ie aisy,
j aisy
i
j ankiy
aibe.
Viena
s a biausiy
echni-
kos
sq oky
u bi
y a
“magina”.
Kadaise
Hamle as
laiske
O elijai
asé:
“Thine
e e mo e,
mos
dea
lady,
whils
his
machine
is
o
him”
(“Visada
a o,
mano
mieloji,
kol da
gy as
mano
kiinas”
paZodziui:
“...
kol
da
mano
maiina
y a su
manim”).'
Taigi
XVI—XVII
a.
Zodis
magind
jau
u éjo
ne
ik
iesioging
eikSme,
be
i
i8 es iniy
bei
pe kel iniy
eiksmiy,
p z.:
“k inas”,
“suk ybé”
(plg.
machina o ius
“sukéius”)
i
k .
Taciau
pas a osios
eik&més
is
dél o
nepaneigé
Sio
Zodzio
pag indinés
eiks-
més.
Ji i
liko
susijusi
su
echnika.
I
daba
da
y a
uZsilikusiy
keis oky
Sio
Zodzio
eik’miy.
Pa yzdéiui,
anglai
kulkos aidj
adina
e minu
machine-gun,
0
su alkieéiai
Zodziu
masina
adina
ne
i yklg.
Kai ku
Ry y
Lie u oje
Zodziu
masina
y a
adin as
da
i
aukinys.
Ka
musy
senoliai
adino
ZodZiu
magina,
ma y i
aip
pa
i
iS
eiksmazodzio
ma-
Sinuo i.
Jis
ei’kia
ne
ik
kul i
ja us
su
ma ina,
be
i
ski i
pieng
sepa a o iumi,
mal i
mésq
masinéle
i
k .
Ne
i
azeologinis
e minas
‘By a ow
P.
He opie
c on
»
uc opnn
oGwec sa,
M.,
1971.
C.
82.
32
p éga o
masind
(sp ogdinamasis
j aisas
su
laik odiniu
a
panasiu
me-
chanizmu)
ebelieka
echnikos
s i ies
pa adinimas.
Te mino
masina
apib ézimas
(““j enginys
ene gijai,
medZiagoms
i
in o macijai
ans o -
muo i”)
siejasi
su
“mechaninio
judesio”
sa oka,
odél
elek oniné
skai-
Gia imo
maiina,
g iez ai
Zid in ,
né a
ik a
madina.
Masinos
dazniausiai
ski s omos
j
da bo,
ene ge ikos
i
in o macines
masinas.
Siaip
jau
iso-
kiy
masiny
i
maginéliy
daba
y a
Sim y
Sim ai.
Jy
lie u iki
pa adinimai
daZniausiai
suda omi
im
bidais:
1)
ku ian
“daik a a dis
+
eiksmazo-
dis”
ipo
sudu inius
e minus,
p z.:
kelmy
o imo
maSina
—
ke/ma o e,
zemés
kasimo
magina
—
zemkasé,
poliy
kalimo magina
—
poliakalé,
inklymezgimo
maiina— inklamezge,
Sei y
ynimo
masina—Sei a yné;
2)
ku ian
p iesagy
- u as
a ba
- u é
edinius,
p z.:
a8ka imo
maSina
—
askuo u as,
sk aidymo
(lékimo)
magina
—
lék u as,
Suka imo
ma-
Sina
—
Sukuo u é,
e pimo
maxina
—
e p u as,
kedenimo
masina
—
keden u é
i
3)
leksikalizuojan
sudé iniy
e miny
démenis,
p z.
kuliamoji
(kiilimo)
masina
—
Auliamoji,
siu amoji
(siu imo)
masina
—
siu amoji,
klojimo
masina
—
klojamoji
i
Su
e minu
masina
labai
a imai
giminiuojasi
e minas
mechanizma.
Jis
i gi
susijes
su
“mechaninio
judesio”
sq oka.
Taéiau
echnikos
specia
lis ai
iy
sq oky
apa in i
nelinke.
DaZniausiai
nu odomi
du
ski umai:
1)
maiinos
susideda
ne
ik
i
mechanizmy,
be
i
paleidimo
a
s abdymo,
kon olés
i
ki y
j aisy
i
2) kai
ku iose
echnologinése
maiinose
ig is
né a
mechanizmy.
I
maginos,
i
mechanizmai
da
a imai
giminiuojasi
su
sa okomis
“apa a as”,
“p ie aisas”,
“j enginys”,
“jnagis”
i k .
Visos
Sios
sa okos
kol
kas
da
né a
susis emin os,
s anda izuo os
i
ne u i
g ieZ y
apib éZimy.
Tadiau
am
ik y
da ybos
polinkiy
y a
i
jy
eikia
paisy i.
Pa yzdiiui,
p iesagos
-u as
ediniai
dazniau
pa adina
p ie aisus
negu
jnagius,
o
p iesagos
-iklis
ediniai
—
a i kdéiai.
Sudu iniai
e minai
su
daik a a diniu
i
eiksmazodiniu
sandais
dazniausiai
y a
p ie aisy
i
masiny
pa adinimai(p z.,
be onmaiié),
0
a i k8cios
sanda os
(su
eiksmaZodiniu
i
daik a a diniu
sandais)
e minai
be eik
isada
pa a-
dina
ik
ma¥iny
a p ie aisy
dalis
a
de ales
(p z.,
siu b amzdis).
Ve dian
mokslinius
eks us
j
angly
kalbg
i
a i kS¢iai,
angliski
e minai
machine,
appa a us
i
echnic
bei
echnique
nep i y usj
e éjq
gali
ka ais
i
apgau i.
Pa yzdziui,
mes
a ojame
e mina
Re i geno
apa éi as,
0
anglai
—
oen gen
machine
(Salia
X- ay
uni );
mes
u ime
e mina
paleidimo
j enginys,
0
anglai—
launching
machine;
mes
sakome
3—880
33
echnikos
e minai,
0
anglai
gali
pasaky i
ik
echnics;
angliskai
pasa-
kymas
he
adiological
echnique
eiskia
“ en genologiniai
y imo
me-
odai”,
0 ne
“ adiologiné
echnika”.
Tq
pa i
galima
pasaky i
i
apie
okieciy
e minija:
mes
a ojame
e ming
melzimo
apa a as,
o
okieciy
gimininis
e minas
—
Maschine;
miisy
mezgéjos
mezga
masinomis,
0
okie iy
—
apa a ais
(Appa a ).
De ynis
ka us
pama uok...
Vienas
didoky
echnikos
e minijos
bii iy
—
ma a imo
iene y
i
ma a imo
j ankiy
pa adinimai.
Ma a imo
j ankius
galima
bii y
adin i
i
ienu
Zodziu
—
ma udkliai.
Dauguma
uni e saliyjy
echnikos
ma-
uokliy
u i
sudu inius
pa adinimus,
p z.:
i o ma is,
idma is,
a pu-
ma is,
slankma is,
gylma is,
kampama is.
Ka ais
j ai uoja
ik
jy o ma,
p z.,
aSoma:
idma is
i
iduma is
(bu o
a ojama
da
i
o ma
id-
mas is),
gylma is
i
giliama is
i
. .
No minés
o mos
y a
umposios.
Ne u i
a ski o
e mino
ik
ma a imo
ply elés.
Jos
gaminamos
nuo
0,1
iki
2000
mm.
Ma meny
in e alai
—
kas
0,001;
0,01;
0,1;
0,5;
1;
10;
25;
100
i
1000
mm.
I8
jy
suda omi
inkiniai
nuo
7
iki
1
16
iene y.
Jas
galima
bi y
adin i
e minu
ply ma és.
Slankmaéiai
—
pag indiniai
ekin ojy
ma a i-
mo
j ankiai
—
u i
nonijy
—
pagalbing
skale,
leidzianéig
iksliai
apskai-
Giuo i
pag indinés
skalés
padalos
dalis.
Te minas
nonijus
y a
eponiminis,
y.
a si adgs
iS
po ugaly
i8 adéjo
P.
Nunjo
pa a dés
lo yniskos
o mos
Nonius.
18
Sio
e mino
aip
pa
da omas
i
bid a dis
nonijinis
(p z.,
nonijinis
gylma is).
Mik ome iniai
idmaéiai
dazniausiai
es i
d iejy
isiy:
Ziauniniai
i
aSiniai.
ASinio
mik ome inio
idma¢io
dalys
y a
sios:
gal u eé,
mik ome inis
s aig as,
pailgin u as,
biignas,
s iebas,
ma a imo
an galiai
i
s abdys.
Kai
ku iose
lie u iskose
echnikos
knygose
(p z.,
A.
S asiiino
“Tekin ojo
ado e”
i
k .)
Si
de aliuké
ne iksliai
adinama
Zodziu
s abdis.
I
Sios,
i
ki y
panasiy
de aliy
no minis
e minas
y a
s abdys.
Ma uojama
aip
pa
da
b éZ u ais,
guls¢iukais,
kalib ais,
ma a-
imo
mik oskopais,
sinusinémis
liniuo émis,
au okolima o iais,
mik o-
me ais
i
ki ais p ie aisais.
Lie u i8ko
e mino
b éz u as
skolin inis
a i ikmuo
eismusas
daba inéje
e minijoje
jau
ne a o inas.
Be
o,
kai
ku ie
sude iniai
ma a imo
p ie aisy
pa adinimai
ka ais
u i
ne eikalingy
demeny,
p z.:
MB
ipo
mik ome as,
pas a omas
an
s alo
(=s alinis
mik ome as
MB).
34
Naudojan is
ma a imo
p ie aisais,
ne
isai
iksliai
a ojami
i
kai
ku ie
ki i
Zodziai.
Pa yzdziui,
zodis
nuok ypis
echnikos
e minijai
y a
eik inesnis
negu
nuok ypa,
Zodis
ixma a imai
isu
keis inas
Zodziu
ma menys,
Zodis
padalijimas
y a
eiksmo
pa adinimas,
0
ma a imo
p ie aisy
skalése
y a
ik
padalos
i
. .
Ta p au ing
iene y
sis ema
(SI)
suda o
7
pag indiniai
iene ai,
bi en :
ilgio
—
me as,
masés
—
kilog amas,
laiko
—
sekundé,
elek os
s o és
s ip umo
—
ampe as,
empe a ii os
—
kel inas,
medziagos
kiekio
—
molis
i
8 iesos
s ip umo
—
kandela.
I8 es iniy
iene y
y a
daug
dau-
giau.
Lie u i8ki
jy pa adinimai
Siek
iek
j ai uoja.
G ieZ ai
jie
no mina-
mi
ik
“Fizikos
e miny Zodyne”
(V.,
1979).
Taéiau
kai
ku ie
kalbininkai
bu o
nepa enkin i,
kad
Siame
Zodyne
linijinio
i
kampinio
g eicio
iene y
pa adinimai
y a
pe nelyg
nu ole
nuo
gy osios
kalbos,
p z.:
me as
se-
kundei
(
ne
me as
pe
sekunde)
i
adianas
sekundei
(ne
adianas
pe
sekunde).
8;
sug ieZ inima
bi y
galima
a i aisy i.
Taciau
naudininko
kons ukcija
i8 es iniams iene ams
pa adin i
ge ai
inka.
Pa yzdziui,
mechaninio
j empimo
iene g
ge iau
adin i
ne
niu onas,
padaly as
is
me o
k ad a e,
be
niu onas
me ui
k ad a u
i . .
Be
o,
isi
eponiminiai
ma a imo
iene ai
u é y
bii i
asomi
maZaja
aide,
p z.:
niu onsekundeé,
paskalsekundé,
g éjus
pe
seku ide;
niu onas
kubiniam
me ui
i
k .
Va ojan
a p au inius
démenis
ka o iniams
i
daliniams
iene ams
suda y i
i gi
pasi aiko
j ai iy
e minologiniynenuoseklumy.,
Siy
p iesdé-
liy
sis ema
y a
okia:
eksa-(10'*),
pe a-
(10'),
e a-(10”),
giga-
(10°),
mega-
(10°),
kilo-
(103),
hek o-
(10°),
deka-
(10),
deci-(10-'),
cen i-
(10
),
mili-
(10),
mik o-
(10-9),
nano-
(10-*),
piko-
(10-2),
em o-(10~)
i
a o-
(10-*).
Tie
pa ys
a p au iniai
démenys
echnikos
e minijoje
a o-
jami
i
ki okiems
e minams
ku i.
Todel
Siy
démeny
eikimés
echnikos
e minijoje
y a
d ejopos:
pap as os
i
specializuo os.
Pap as osios
eiks-
més
dazniausiai
y a
iksliai
neapib éZ os.
An ai
démuo
mik o- eigkia
i
“labai
mazas,
smulkus,
umpas”
(palyginus
su
ki ais
os
pa ios
isies
daik ais),
pa yzdziui,
mik oau obusas,
mik ode alé,
mik obangos,
i
“susijgs
su
mazy
dydziy
y imu,
ma a imu
a ba
mazo
ene gijos
kiekio
naudojimu”,
pa yzdziui,
mik omanipulia o ius,
mik opa a a
i
k .
Tas
pa s
démuo
mik o-,
a ojamas
SI
iene ams
suda y i,
y a
g ieZ ai
iena-
eikSmis
i
apib éz as
~
10*.
Vadinasi,
pap as a
eik3me
u inéio
demens
35
mik o-
p ieSp ie’a
(an onimas)
e minijoje
y a
démuo
mak o-
(mik o i-
zika
—
mak o izika,
mik os uk ii a
—
mak os uk ii a),
0
specializuo os
eikémés
démens
mak o-
p ieSp ieSa
~
démuo
mega-
(mik o-
odo,
kad
iene as
y a
milijong
ka y
mazZesnis
uz
sis eminj
iene a,
0
mega-
pa-
Zymi,
kad
iene as
y a
milijong
ka y
didesnis
uz
sis eminj
iene a).
Sie
dalykai
odo,
kad
echnikos
mokslo
kalboje
gali
susida y i
sa i os
an onimy
po os.?
Ta p au iniai
démenys
ae o-,
au o-,
a ia-,
o o-,
hid o-,
mak o-,
pseudo-,
e mo-
i
a p au iniai
p ieSdéliai
an i-,
hipe -,
in a-,
kon a-,
supe -,
ul a-
lie u iy
kalboje
ieni
ne a ojami.
Taéiau
nauji
e minai
su
jais
suda omi
ne
isai
aip,
kaip su
lie u iskais
p iesdéliais.
Da an
Zodzius
su
lie u iskais
p ieSdéliais,
kei¢iama
pama inio
Zodzio
galiiné
(daznai
i
giminé),
o su
a p au iniais
--
nekei¢iama,
p z.:
s o é
--
an s-
o is,
be
palydo as
--
an ipalydo as
(ne
an ipalydo is),
leng as
--
apyleng is,
be
supe leng as.
Todél
daba
populia us
sudé inis
echnikos
e minas
mik obangé
k osnelé
y a
ne aisyklingas.
I8
Zodzio
mik obanga
keblu
pada y i
biid a dj
mik obangis,
-é.
Ge iau
jau
a o i
e ming
mik obangi
k osnéle.
S aklés,
ku ios
neaudzia
S akliy
y a
j ai iy
j ai iausiy,
be
populia iausios
jy
u bii
3
g upé:
ekinimo,
g ezimo
i
eza imo
s akles.
Sios
g upés
aip
pa
oli
g azu
ne ienaly és.
Pa yzdziui,
ekinimo
s aklés
ski s omos
j
10
ipy:
0
~
specializuo i
ekinimo
au oma ai
i
pusau omaciai;
1
—
ienasukliai
ekinimo
au oma ai
i
pusau oma iai;
2
—
daugiasukliai
ekinimo
au o-
ma ai
i
pusau omaéiai;
3
—
e ol e inés
ekinimo
s aklés;
4
—
g ezimo-
-nupjo imo
s aklés;
5
—
ka uselinés
ekinimo
s akles;
6
—
ekinimo
i
plana imo
s aklés;
7
—
daugiapeilés
ekinimo
s aklés;
8
~
asoniniy
de aliy
ekinimo
s akles
i
9
--
j ai ios
ekinimo
s aklés
(pagal
p o .
A.
S asiiina).
|
10
ipy
aip
pa
ski s omos
i
eza imo
s aklés,
bii en :
0
—
kiginés,
|
~
e ikaliosios
konsolinés,
2
—
nepe aukiamo
eza imo,
3
—
Gai enis
K.
Technikos
e minai su
kai
ku iais a p au iniais
démenimis//
Mokslas
i
echnika.
1991,
N
7.
P.
I
36
Wilginio
eza imo
ienas o és,
4
—
kopija imo,
g a i a imo,
5
~
e ikaliosios
bekonsolés,
6
—
iSilginio
eza imo
d is o és,
7
—
pla aus
uni e salumo
konsolinés,
8
—
ho izon aliosios
konsolinés
i
9
—
j ai ios
eza imo
s aklés
(pagal
p o .
L.
Kumpika).
Be
o,
isos
s aklés
da
u i
skai meninius
i
aidinius
zymenis,
ku iais
nu odomos
papildomosios
jy
ypa ybés.
S akliy
po iSiams
pa adin i
ne a o ini
sudé iniai
e minai
uni e salinés,
ho izon alinés
i
e ikalinés
eza imo
s aklés.
Jy
ie oje
eiké y
a o i
e minus
uni e saliosios, ho izon aliosios
i
e ikalio-
Sios
eza imo
s aklés.
Kadangi
echnikos
e minijoje
naujada as
suklys
( ie oje
skolinio
Spindelis)
jau
baigia
jsi i in i,
aip
pa
ne a o ini
i
e minai
ienaspindelinés
(= ienasuklés)
i
daugiaspindelinés
(=dau-
giasuklés)
s aklés.
Ne a o inas
klasi ikacinis
s akliy
e minas
padidin o
ikslumo
s aklés
(=didesnio
ikslumo
s aklés).
Zie és
Salinimo
s akles
ge iau
ik y
adin i
Zie ialupémis
s aklémis,
0
bekonsolines
Sli a imo
s akles
--
bekonsolémis
Sli a imo
s aklémis.
P o .
A.
No od o skis,
ge ai
ismangs
echnikos
e minijos
a kybos
eikalus,
sa o
knygoje
“Me aly
echnologija”
(V.,
1954)
ekinimo
s ak-
lems
pa adin i
y a
si ilgs
naujada g
ekin u és
(p.
270).
Deja,
jis
nep igi-
jo.
Daba
oks
aisymas
y a
neak ualus.
Technikos
e minijoje
y a
Sim ai
s a besniy
ikslin iny
dalyky.
Ap a sime
kele a
biidingesniy
pa yzdziy.
Mus
iki
Siol
pe nelyg
s ip iai
eiké
s e imy
e miny
o ma.
Pa yz-
dziui,
s akliy
e minijoje
u éjome
e ming
k eipiancioji.
Pama éme,
kad
jis
y a
pemelyg
aiskus
usiSko
eikiamosios
isies
daly io
e inys
i
pakei éme
ki u
panagiu
e minu
k eipiamoji.
Kei imas
galéjo
bi i
yz-
ingesnis:
Siam
eikalui
puikiai
galéjo
ik i,
pa yzdziui,
Zodis
k eiplé.
A ba
el
ki as
pa yzdys.
Va io
lydiniui
su
cinku
i
nikeliu
pa adin i
ku )
Jaikq
a ojome
ge manizma
noizilbe is.
Paskui
jis
bu o
pakeis as
lie u-
isku
e iniu
naujasidab is.
Kodél
éia
eikéjo
e imo?
G azios
sida-
b inés
spal os
lydiniui
pa adin i
ge iau
bi y
ikes
p iesaginis
lie u igkas
naujada as
sidab ainis.
Technikos
e minijoje
eikia
panaudo i
isas
galimas
e miny
iksli-
nimo
p iemones.
Pa yzdziui,
sukamojo
judesio
g ei iui
suskaigiuo i
a ojama
okia
o mule:
-
n k,
ku ioje
n
esq
S aig o
apsisukimai
pe
minu e.
Cia
iksliau
bi y
a o i
pasakyma
s aig o
si kiai
pe
minu e,
nes
miisy
kalba
leidzia
iksliau
pasaky i.
Ki y
kalby
skoliniams
pakeis i
galima
paiesko i
i
e esniy
lie u isky
zodziy.
Pa yzdziui,
e minas
gi a d
echnikos
e minijoje
g ei¢iausiai
37
y a
usicizmas,
nes
angliskai
keiGiamyjy
k umplia aciy
gi a os
adina-
mos
change-gea
ain, 0
s akliy
—
swing
b acke .
Many ume,
kad
sko-
liniui
gi a a
pakeis i
galé y
ik i
lie u iskas
a minis
Zodis
kému as.
Ki aip
eiké y
e in i
s e imkalbj
e ming
picas
(y a
a o a
i
jo
o ma
pi as).
P o .
A,
No od o skio
“Angly—lie u iy
kalby
poli echniniame
Zodyne”
(V.,
1958)
anglisko
e mino
pi ch
pa eikiami
ben
8
lie u i8ki
a i ikmenys:
1)
de a,
degu as,
e pen inas;
2)
e pen inas;
3)
k is i,
me y i;
4)
Zingsnis
(s iegio);
5)
cen y
linija;
6)
nuoZulnumas;
7)
s ogo
iai as;
8)
medienos
Se dis,
Leksikog a iskai
oks
pa eikimas
ne
isai
ukslus,
nes
j
ieng
Zodj
suplakami
2
homonimai:
pi ch
“de a”
(plg.
lo .
pix,
picis)
i
ki okios
kilmés
angliskas
Zodis
pi ch.
Taciau
gali
kil i
klausimas:
gal
anglicizmas
pidas
miisy
echnikos
e minijai
i8
iso
ne-
eikalingas,
gal
uz enka
Zodzio
Zingsnis?
Kadangi
ma a imas
coliais
daba
jau,
galima
saky i,
y a
a gy enes
dalykas,
ai
i
e minas
picas
y a
me déjan is
Zodis.
Todel
jo
lie u isko
pakai alo
daba
i
nebe eiké y
leSko i.
Kas
ki a
e minas
Spyzius
(a
daznokai
pasi aikan is
jo
a ian as
Spizius).
Daugelis
echnikos
specialis y
is
da neno i
a sisaky i
sla isko
skolinio.
Jj
eikia
keis i
e minu
ke s.
No s
nei p o .
K.
Baga,
nei
ki i
misy
e imologai
nenus a é,
is
ku
Sis
Zodis
kilgs
(jo
pusb oliu
galima
bii y
laiky i
neben
ik
Zodj
ke ai
“sumedéjusi
uplio
be zo
Zie-
e”),
be
echnikos
e minijai
jis
is
dél o
eik inas.
Beje,
ke y,
naudojama
liejiniams
gamin i,
eiké y
adin i
ne
liejiminiu,
be
liejininiu
ke umi.
Da an
naujus
echnikos
e minus,
isada
eikia
paisy i
ne
ik
ZodZiy
da ybos
aisykliy,
be
i
endencijy.
Pa yzdziui,
audimo,
e pimo
i
ki ose
s aklése
y a
am
ik a
de alé,
adinama
si il edziu.
Kokia
u é y
bi i
jo
a dininko
o ma:
siiil edis
a
si il edys?
Juk
u ime
ne ik
Zodzius
skylmuiys,
ga eiys,
be
i
ke ezis,
laik odis.
Tendencija
y a
okia:
Zmonés
adinami
sudu iniais
Zodziais
su
galiine
-ys,
0
masinos,
p ie-
aisai
i
j ai ls
j aisai
—
ZodZiais
su
galiine
-is.
Vadinasi,
sis emiskiau
bii y
a o i
ne
ik
e mina
si il edis,
be
i
si ilgaudis,
si ilk eipis.
Me a o os
en,
ku
jy
niekas
nelaukia
Tillam
gali
a ody i,
kad
me a o os
biidingos
ik
g oZinei
li e a ii ai,
kad
echnikos
mokslo
kalboje
jy
e ek as
panasus
j
pis ole o
i
konce o
me u.
Deja,
okia
pazi i a
bii y
klaidinga.
Me a o y
y a
isu .
Me a o iska
bu o
ne
ik
seno iné
pasaulio
samp a a
idu amiiais,
be
i
moksliné
pasaulio
samp a a
XVI
—
XVII
a.
( isa a
—
ai
magina,
zmogus
—
ai
38,
maiina)’
i ne
XVII
—XIXa.
(J.
Smi o
bangy
eo ija,
A.
Sleiche io
kalby
geneologinio
medzio
eo ija
i k .).
Me a o a,
elionio
p o .
J.
Pikéilingio
Zodziais
a ian ,
y a
Suolis
i8
ienos
idéjy
s e os
j
ki a.
Me a o os
mokslo
kalboje
daZniausiai
a si anda
ada,
kai
naudojamasi
in a e minologiniu
e miny
ki imo
biidu,
-y.
ada,
kai
ienos
s i ies
specialis ai
skolinasi
e minusig
ki os
s i ies
specialis y.
Taigi
e minologijoje
daugiausia
y a
i a dijamyjy
(nomina y iniy)
me a o y.
Taéiau
pasi aiko
Siek
iek
i
p edika iniy
me a o y.
Visy
jy
p igim is
isada
y a
d ilypé,
susidedan i
i
o,
kas
lyginama
( emos),
i
o,
su
kuo
lyginama
( emos).
Technikos
mokslo
kalboje
daugelis
me a o y
y a
a p au iniai
e i-
niai.
Pa yzdaiui,
kineskopo
a ba
elek oninio
amzdzio
cilind iné
dalis,
ku ioje
jlydomas
elek ony
p oZek o ius,
ne
ik
lie u iy
kalboje
adina-
ma
kakleliu,
be
i
angliSkas
jos
pa adinimas
neck,
i
okiskas
Kolben-
hals,
i
p anciizigkas
col
du
ube.
A ba
él
ki as
pa yzdys.
NeZinia,
ku ia
kalba
kalbéjo
inZinie ius,
u éjes
lakiq
aizduo e
i
a s uma
a p
2
g e imy
s iegio ijy
i Siniy
a ba
pag indy
pa adings
e minu,
a i inkanéiu
miisy
2odj
Zingsnis.
Taéiau
daba
Zingsnius
u i
ne
ik
s iegiai,
s aig ai,
k amp-
liai,
be
i
sliekai
(ne
ie,
ku ie
ausia
di oZemj,
be
s aig ai
su
apeciniu
a ba
panasiu
j
apecinj
s iegiu).
Taigi
echnikos
mokslo
kalboje
iena
me a o a
gali
susidu i
i
su
ki a
me a o a.
Technikos
me a o os
u i
sa o
logika.
Jos
dazniausiai
y a
pa em os
emos
bei
emos
iS aizdos
a
o mos,
padé ies
i
unkcijy
panasumu.
Ta¢iau
oli
g aZu
ne
isos
jos
y a pa eisinamos. Neapdai iai
a ojan
p edika ines
me a o as
daznai
ku iamos
s iliaus
banalybes,
o
j a dijamo-
sios
me a o os
didina
e iniy
skai¢iy
i
ada
no in
neno in
balansuoja-
ma
p ie
pa
e miny
aisyklingumo
ibos.
Todél
echnikos
e minijoje
pe nelyg
aizdingy
e miny
daznai
pag is ai
engiama.
Pa yzdziui,
seniau
(p ie’
20-30
m.)
bu o
a ojamas
e minas
mi ies
askas
(plg
angly
dead
cen e ,
ok.
To punk ,
p anc.
poin
mo , usy
mep aaa
ToxKa
),
o daba
mechanikos
e minijoje
jis
jau
pakeis as
e minu
im ies
akas.
P o .
A.
No od o skio
“Techniniame
zodyne”
(1949)
auks ak osné
da
bu o
adinama
sudé iniu
e minu
k osnis
auks uolé.
Daba
Sis
e minas
jau
y a
pami s as.
2
Huxu ina
C.
Cewa necn
anaana
suka
nayku.
M.,
1987.
C.
37
39
Taéiau
is
da
nesu a iama,
kaip
eiké y
adin i
lydk osnés
pak o-
imo
anga
—
kigene
a
kaip
no s
ki aip.
“Rusy
—
lie u iy
kalby
poli ech-
nikos
Zodyne”
usisko
e mino
pyanui
kapwan_lie u idkas
a i ikmuo
y a
iidos
bunke is.
S iklo
p amones
specialis ai
da
y a
a oj
e mina
I dk osnés
ge klé.
Lie u iy
kalbos
Zodynai
okios
Zodzio
kiSené eik8mes
nepa eikia,
ma y ,
kad
jq
laiko
isi8kai
s e ima
lie u iy
kalbai.
Sios
me a o os
j
echnikos
e minijq
ne eike y
jsileis i,
no s
kai
ku ie
specia-
lis ai
jq
sa a aliskai
b uk e
b uka.*
Vengdami
pe nelyg
aizdingy
e miny,
be
nesugebédami
jy
iS eng-
i,
echnikos
specialis ai
e minijos
me a o as
eks e
daznai
ski ia
kabu-
émis,
uo
mégindami
pa ody i,
kad
ai
ne ik i
e minai.
To
da y i
ne eiké y,
juoba,
kad
i
azeologizmy
kabu émis
neski iame.
KK
S eikiname
a sidéjusj
lie u iy
e minologijos
a ojq
Kazimie q
Gai enj,
sulaukusj
b andaus
SeSiasdesim mecio.
Ilgiausiy
me y!
*
KK
Taip
ji
a si ado,
pa yzdziui,
Vilniaus
uni e si e o
i
Pane édio“Ek ano”
gamyklosis eis ame
“Kineskopy
gamybos
e miny
penkiakalbiame
Zodynélyje"
(V.,
1990),
40
