scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Terminologijos istorijos ir dabarties problemos

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Terminologijos istorijos ir dabarties problemos

Author: Jonas Klimavičius
Year: 2005
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/643/734
REVENZIOS
. APZVALGOS.
INFORMAÇÃO, BIBLOGRAFIA
TERMINOLOGIJOS HISTORIJOS E DABARTIES PROBLEMOS
Casimie Gai eniu em memó ia
Mlnius: Li u iq ins i u o de linguagem publicação, 2004, 380
p.
S o oji li o de e minologia encan a-se com
se iedade, mas ambém com humo ismo,
nenuobodZiu apda u Al onsas Z ilius). o denado
(dailinhei o
make u
(Neda
Ma cinkiene e
Aud one S anislo ai iene)
- cien í icines li e a i os leidyboje
Li u iq ins i u o de linguagem edikla
di e encia sa i u modo: nele Zymu
humani in6 espí i oia. a 5 ai ai
mi guliuoja e po apda u, espa ios mais
papie iaus-dalyje
I - os a si sendin o
Kazimie as Gai enis - imogus e cien Iionis a (13-82).
Fundamen 4jai da e lingüís ico e minólogo
(1934-2003)
70-medio minejimas. Dalis in memo iam kalbininkes
Jolan os Gai eny ds-Bu le começaama a iminimais
i5
Te o
con ojimq e uZ a5q
- sob e gim ing
S ndiq kaimelele
Siau ineje
Tau agno pakan aie,
Seimos his o ijq aikys g, Jie apildy i e i5kes namo, e 6 mazydio
empos escola es.
Kaziuko com da maZesne sesu e, Saunaus sep in oko o og a ias.
Mais adian e de aco do c onologias, deja,
nepaisandiq abecelg ai e mokslap amai5iui
d augiq e bend ada bi l a minimai, e no inal
- de um compan aklasio dieno aidio e K. Gai enio lai5kq jam (1954-1959) i5 aukos.
Bend ada biq e e minologias bend azygiq a5iniai gana i ai us - dia e quase
(1953)
a igo com desc iend inimais de a i idades e e e o b uoZais, e quase o icial
ela ó io de colabo ação, su eikSmin a gilia aga ba os i iesos spinduliais e
yikiu indeliu (32), pana5iais ac os e minologias
(26),
(32)
P ensais, e
abalho comum ap esen a
comp ehend-
en emen e
(ca gos já e p imi 5 i, ne ike ai a gyjan es), e
g aZus Za djimasis y esniu, jo a i5kas
líde , seu a ada imu mokslui, cien ininko
pokalbe i, depois oi nãoikd a, que i5 sakyq
kuklumu, Zmoni5kumu. Recenzui, p a5y am só
a siminimq e [spDdZiq
[So a eike q
p eng i eks q
suknygin i
- kalbe i ui p epa adoqs, apa eode ne[manoma, bu edaguo q a siminimq
megejq a sip a5au... K. Gai enio bend amoksliqa siminimai Sildo dis an e empo
is usenandiomis Za ijomis. Adi[ jo ensys es
Jonai I oni, Romualdui SimkDnui, Rydiu T imoni; S asiui Keiniui, Palmi ai
Zemle idi l ei; Kos ui U5paliui, Adelei T ediokai ei, Nijolei Dudlauskienei. Só
neZinia kodel sem nenhum edachl os Zenklo num ex o icou palu a ka,
kalnie ius, galulaikis (galas de ca os), pagulione, and a o i, ead liukas
(4546).
l5l
Moksline pa e Te minologia da his ó ia e p esen e
in es iginejimai iniciada
Kazimie o Gai enio dise ação Sude iniai
e mininai a ualineje lie u i4 kalboje (1969) seção
Sude iniy e min4 ap esen ação e acla ição
e min4 iodynuose com angliSka
(85 ll5) publicação
esumo
(ll6-117).
Duomenys Lie u iSk4 e min4ioy a i5
dyn4 umpa ca ac e is i a e com
17 Lodyn q0954-1966), adiau I sk.
anks esnio
(85-89) indica au o iq susipaZinus empo
lie u iq e uZsienio e minog a ija L.odliais,
(au o iaus e minq Zodynq leksikog a ija). 2
s uk l ai e e minq a ankai. Beijo abejo,
sk. des inado e minq Zodynq a igosq
maZiausiai empo dan ies ocada
3 sk. Sude iniy e minq aiikina ion lie u iSkuose e minin liodynuose (101-ll3).
Siolei Iki ninguém i5 lie u iq kalbininkq ne a uZ K. Gai en! logís icos pladiau
domejgsis e minologias e ypad apib eZdiq dalykais. Ap a i d ina iai,
ealiniai, pilnieji, nominaliniai, sinoniminiai, i| a dijamieji, palyginamieji, ou
nuliniai, nepilnieji, nuo odiniai
- leksikog a niai. pamind i e enciklopediniai desc eiimai. Siandien, po
jei o, e minologijā ( ilologinis) eles são chamados apib ei imis, adiau
i5lieka e sis emá ico aiikinimas, plg. aiikinamasis iodynas (i e minq).
[Domo e equiminga que en ão K. Gai enio usado e minas e minine
(o c e minologine) p ecisamos
(l0l-104, 107), como e e minind
sq oka 107), embo a, deja,
(105,
e minologine sis ema
(107). K. Gai enio dise acind
publicação ealmen e gale q
b i i gai e e ma as e
ago a ies e minologijas
dise an ams, e não só4
coleccion de a igos
Sio ealmen e
p anoks a.
I5 22 li os a igosniq l8 p epa ada 2003 m. in e nacionalinds
cien í icas con e ências Te minologij a III uks an me io
p adiioje (P ane5imq heses, 2003, 72 p.) skai y p ane q5imq (lq
o am 22) pag indu, e 4 - especialmen e pa a5i i cole ini.
Cia eike q e ienq
dize casoj[
u u o eng in4
- iSsky us i aZ4 e li oje ide q lie u i5kq sin auk4 Ddl in o maciniq i
comunicações echnologij7 e minqku imo iiiukil ]5T-158) Ju io Bo zo o e llzes
Ilzilos a igo Abou he Challenges o Coining ICT k ms (150-157) odos5kai
apa us eziq eks ui
(14-20). Isso não quan o não des alo iza
p óp io ex o, i5 cujo e lie u iq
e minologijai ypad pe spejimasj
alioso
,,("') Angli5ki e mos não são semp e g eL ai sepa ados do p o issional
La gono, e segundo as exigências le an adas pa a e min iq isso é conside ado
ukumu" (157). Não só Siame, mas ambém em mais de uma ou a ela ime
skambej o A noldo Toynbee'o Zodis challenge
- iiiukis, embo a daZmais abs akdia
mui osiskai a. Isso al ez de ejo à
illcs an meiio p adiios, mas 3 i5
1000
- ainda mui o maLa o
juk e mais
cada conc e ous
impo an e p adL a,
espos a.
52
I lie u iq pa lo y ai necess5más
a igo Valen lnos Skujiqos
,[uua uxa ceMaHmuKu
3auMcm6o6auuu KoHmaKmoq
coepaneuuoil mepHo Muozuz
e.l'cnoeu x,l Ho)oHa uoHaJlbHb x
(com lieh iSka e angliSka sum aukas).
In e p au ini l
LodLi seman iniai p ieS a a imai, del ko
j ie neme ai chamados consumido esjq
enganidin ojais angl. alse iend
(a bap anc.. aux amis du aduc eu , ok.
i eJilh ende
F emdwd e ), nemai cons an emen e
necessá ias mui o iksliq e inimq.
nei5 i iam, e is no as seman inais poslinkias
I e os P eles a igo o6pa oeauun
npo$eccuil s cospeileHHoM amb wcKoM
uaseauuil lleKomopb c ocodeu uocmu
nswxe
(Ce as a uais lani4calbos
doybos ca ac e oias)
in e au inim4 e maZiausia
calba na e sob e de inius, e
sob e p o essijpa adinim4
jq
mas só não sob e
- sob e la i5kus
con o midades, jq
da ybq.
Taigilie u i5kaidia u i bU inep o esijqpa adinimq
da yba,ne neda ymas,o ku imas (uk e angli5kai name building,
e não wo d- o ma ion). Kalbo y oje e minologija iei
ling is ind) neme ai sepa i a.
ep esen ou-se mui o
La i l kalbininkas Oja as Bu5as a igo
Te mini un on mi: daias kop gas
iez mes
(Te minai e e i iciois nomes: alguns comuns aoiai) ando ie5ko i
e minq com e i iciois nomes panaumo
(onimais) negando a maio ia das
onomas ikas alegini, os nomes não
(gal e de semasiologias ge ais)
specialisq que leksines eik5m6s.
êm
Es q e minologijai na coleção
ep esen a só Mai e Raadik com
o a igo Resea ch o he
Si ua ion in he Sphe es
Languoge
Usage
oJ'Es onian as a Means
Mapping he LSP Landscape o .
(Es 4kalbos a osenos
s iii4si uações , imas
como especialidades
linguís icas bukles
es abelec no y imai e
da língua 2004-2010 me q
Es q p iemond). Si uação
es a égia obje i os,
especialidade da
a o es, ple os i acos,
plani icação mos a ,
obje i os e:,,specialiais da
língua b[kles es udo
u d q como
Si ikslqpasiek i" obje i o
(293)1..
Kai en e mui o a
longo o mulou o i jo
pe seguimen o ainda
[si e pia es udo,
como
aspi a , ou
o p óp io obje i o ainda mais
nenu ols a?
Lie u iq
17 Zinoma, Sob e lie u i qi
e minologijai
la i ls ilis ikos e minijq q skaiiiq
des inada a igosniq. K ainos Reg5y es ema
0,5 ainda embo a s aipspamaZina,
Kazimie as
nio e E como só aumen a. da só
Be ikslq e ini n4 dia gale q Zupe kai lie u i l s ilis ikos e minijos um
k[ ejq, suas no min ojq, e g e inamosios lie u iq e la iq kalbq s ilis ikos
au o ius.
iddjos
Li u iq
[ ai ius mokslo
e minologai
gana pladius seus
li oje inclui e
ba us.
Pama iniu ou p og aminiu bu q pode chama -se g andes S asio Keinio a iknl
Te minologijos aida, bukle, aidmen o e uida iniai i XXI amii4iie gas. Au ó io
53 nuo5aly ilks an me l deixa
(mini só ilks an m eiiq ibq),nelinksniuoja iiiuki4.
Tal ez ainda
p opo cingai
iSdidina. mas
P incipais
- beje, -
kai kqne oda
XX a.
assun os es á
em seus
e minija
mui o iSaugo,
a osena i5
luga es: mui o
iSpli o, sua
e minai
sis ema de
(gal leksikos?)
linguagem
pak a5diq p o cen o
a eja
( ik, Zinoma, não oda
e minija, ike i"
e,, u i i5laikyi* (237)
o
-,, pe manece a ualinemis
sua b anduolys).
Mesmo im
sElygomis, Zinoma, h i gana
siau qi mui o
nelinksm4konk e izacij4
-,,os e minologos es am a
c e só em si mesmos"
e,,kalbininkai sozinha êm i5laiky i".
Se
Si a neno maliausia
nesqueis, isso,,
mui o apidamen e
lie u iq idiomas
lie u iSkai pade is
espi i u" d i is
uks an me is
po pode se
ca as ediasis
acaba
nebea gau inai.
Pbeuskal
be ji pode
ica i,
- as au ei...
An as g ande e eik5mingas, mas ou as di ecções - lie u iq e minijos
is o ijos - b q Albinos Aukso i es a igo NeaiSkios da ybos L. I inskio
P igim lmends naujaiodiiai. Is o ais no asZodZias, ku iq não podem se
conside ai5kiais da inais (Siaip is del o aze , só e a a iba, e da iniai
neai5k s), po que n€ a ai5kiq o maliq da ybos poZymiq
^ undamen al LodZio, mo i ações, embo a alguns baigmenys ka ojasi, pode
uZdiuop i e kok[ neai5k l nesup an amq pama u например.: bandonis, d uimas,
g iedmas, g yn as, l umlys, lemd as, lui is, s i p s as, s kamo unh' i ai I as. I on
s. au o es suda d, is, s s, k i Zinoma o mule,,ne i b o simplesmen e sugal ojo"
(148) ainda segu a á exame6 mas 5[jas a igos[ odo
po encial examinado us u €s bem
[sicidai.
T edi4 eike q iSski i jo ens e minologes I mos Zelle
a igosni Tb min4 ec eai ex l nimne opo unidades e
peculia umai. O p óp io a igo ambém em peculia umq.
Pi masis
- g ande di e gência
do p aneiimo eó iniq
(?) p ielaidq.
P aneiimas
p asidejo
Si aip:
,,T[ks an mediq sandl oje
e minologia a sidu ia ddl
naujulioq e minq p o e Zio
akla ie eje: uma e us, didZi
adiciniais budais ap ep i o na
neimanoma e suno min i
Sio obje o da ciência, em a a e us, spa ejan cien í ico, econômico
e poli iniam gl enimui bem yks an a i ai cien q ans e encii, eali
linguagem a osena aplenkia u imq e minq s4 aSus. Assim
e minologijoje o na impo an e não e mo k[ imas, mas a osena.
Demesio ans e dlimas desde e mo ku imo I já
suku q e minq a osen4 i5 esmds keidia
e minologijas da b4 nes kin a e e minologijas
Sal iniai, e mé odos.
Sal inho undamen al da
g andes olume
e minologia o na-se
ele ônicos eksq
cole iniai - eks ynai"
heses, 58).
(P ane5imq
Assim
dia e a.
cons a ada. .
ca ás o e da e minologia
- akla ie e, neimanoma no min i, mesmo
ku i e minus nes a bu (gal ne ne eikia); e
se mais impo an e a osena, é e
154
e minologia mais impo an e cl ejas, não
igl a - não e minias sua y ine ojas, o...
consumido ia. ou is del o dise an €s?
consumido ? Mas denunci5ima oi
S aipsnyje ou su5 elnin a, mas es a;
Si ai ou paSalin a,,,Taigi eal
co esponde e mo
e mo a osena não
apib eZimo, daZnai pladiqja
sen ido l4).
- no mas'
(3
Tadiau o que não oi di o: esse
especialis a, jun amen e com seu
a osenos sujei o iSai5keja,
assun o paZ[s an is e seu e minij4.
ka aliends n€ ajoks cujo seja assun o
Dalykas e sem aquela ans e enção.
e mq anslado
,,S aigus
I ou os sa ea e uso
sujeikines em con ex os
ei a iados eik5memis" n6 a
linguís icos di e i-mos
e minologijas aniai
,,ena
p oblema"
(314).
Te mos
T anspo ados
- i3 ma emá icos i
izikq, i5 química I
echnik4, i5
biologia i Zemes [ki,
alimen os
echnologijq e
pan. bu be
agi5kq i be
- não be p oblemq,
g imasq e minq
au oma i5ko
a paZinimo
pada gq.
Au o es lemq
no ajoj o p ob
ik qi l ik l
(i5 acon ecimen os e minijos de empo, mas não de
causela ou os
combus ão, e que a osenos
- la gos e spa us
[ ai i l mokshl
e minilq luxo
(os ZodZiais,
mo imen a-
ção) i i im4
-ki, poli ikq eisg e jq e imas. Dalykineje domínio e minija nesikeidia, e minus
keidia não p incipais consumido es, e Si ie an iniai,pa yzdLiui, eises ak qk i ejai
e e ejai, aos quais Zodynq a e minija nesik iedia, e minq
jq
- e a incogni a. Specialis q neZi l i.
Resul a q somos ma g! .. Kas nemoca
E aisE.
a paZin i e minq be maSinos
- ex o, po que dele neike a. co eja a paZin i...
ainda nãopósdiau
- o ma-se ex oyn4
qualque q e min
a paZinimo suniekina
bu ... g iZ a e minq
e minologij4",
bazemis ou ou as líng i-,
p og ame,,, adicing
jq,palei ado com esamais
Zodynais,
dados" iia não
(326).
ajudan inho,
ge biamoji, dia
- compe en e
lemeio! O com quem
e minq Zodyno
ne a
liginsi , s i ies
ainda se quaisque
(ne de ou ilbio)?
TodosSkai de
não
aco do com iS ada:
.,<"'> e minq no minimo.
p ocesso
con i maç-
e u e q
de
ão ou
desde <"'>
simplesmen-
eks yno
Siulinemis
(pusiau)
p ipaZinimo
p iemonemis"
(328).
inicie i y imo au oma indmis Kas
Jupi e io,
deixiki e
Júpi e
- o ien uoki es
i,,2) e imq s i i,
3) in o mações
paieSkq
em ex os
ele ónicos", ne e
i,,l) p ak ing
eo inE
be
e minologij4'' l6).
(3
Nusleigamos
pasiZ algykemos
dausq i5 e
i Zemg
po
conc e e esnius y inejimus.
Nemaiaijq é
e minias his ó icas
i5 s i ies.
Angeles Kaulakienes a igo Físicos e min4 isigaldjimo ul+ nds ac o es
não wi hou modemumo nuo sinoniminiq e axio
- os obs áculos
dependomybd a ian iniq
o mq skaidiaus au o ds
i3 eikS a ne o mule. Mas
os p óp ios a o es
- linguís icos
( aisyklingumas, p ecisumas, aiSkumas),
in e ling is iniai e eks aling is iniai nenag ind i.
- só i5 a di i,
mas
155

I5 aquela padios
egião
g ande a igo é Palmi os
Zemle idiu es
"Nominio g dy ojo" e mos médicos, Robe lo Ged imo Sudu iniq liediniq
nomes de plan as4
Ju gio
Pab dios lojaale
,,Ta1'sl6s
Amb aziejaus augum yms'
(somen e não-
Zinia
codel aqueles
e minus,
Pab eZos
consumidos e dabaq adina
que a uais).
Sios s i es Gi os
a igosnelis y inejimq
p oblema ikq pai ai ina
Kazlauskai es
Foné icos e mi ul an onimij os b uoiai.
Geno ai -
I monienes e mosi Albinos
endências de combus ão e consumion o
es Spo o
P ibu5auscai es a igosnelyj e n4
his ó ia p oblemas lomen ai apenas
1996 e 2002) dados e g indZiama (
suminimi, e oda análise e min4 2odyno
Spo o
p oblema ica.
Exis e e
iepai ienes dia
ik a
- Gied es e Reginas K aSy es a igo
naujo e
Lyiiys udij lZodynas: e min l
selecções e aceikinimo c i é ios.
lei o ojos, eque ingq mas s idiai
Dalykas naugana elas não só
al ez e au o es
-jas a i mam que
,,Siai e minq I 79),
mui o é u ilizada
com ai5kinimais
p i eik a, mas
s4 okq con eúdo
(
i ai iq mokslo s idiq
abalhosos" jq
moksluose
- e minq baseas je imais pode di e i . Se á
no ajai s idiai suaip não p ecisa aqueles
con eúdos noss a a e sq okas de inilL | e
não c i ica aqueles, al al o não pude e e i?
quais
Kele q
ki ini é pa a5q
e minologgai
a igosniq ne kalbininkai.
Fizikes Egles Maka i nienes e
kalbininkes Angeles Kaulakienes no a igo
S asio
Dabuiio popula a inam4i4 gan , s
moks14 leidini4 e mininai
apZ elgiama mui o Sio
[ a iai enomdjusio e besiga sinusio kalbininko, edi o io e e djo
da b 5 a o q e minq que juose seu si[ly q izikos e echnikos e
da oma i5 ada, i5 e minq lsigalejp o i ai as, bu on ukas, kii ukas,
skc iiiuoklis.
T ij4 au o iq
- Lo e os AleSiunai es, Vy au o Ged imo e Elenos Moly es
- neilgas a igo
Ana omias e min4
no minimo
começeda umpa
nep oblemos
lie u iq ana omias
Zmogaus a dyno k[ imo
e no minimo apZ algele.
NeiS eng a dia
neapib eZ umq e
a é ka ojimosi,
p z. ;
,,S aipsnyje no ima ap7 elg i não
só ana omijos enninq kai q mas
obse e i e pas o'uumo p incip4, I
pas . ).
<"'>" (118,
,,Nesse abalho que emos abLha -nos
apenas kai da ana omia4 mas não deixa
ne enninq akiq e p incípio de
pe manência" (120, pas .).
i5
Segui im-
,,i5le i alguns conside s y inus assun os" I I 8) quase e limi oj só jq iSkelimu. E
a algumas a i mações mui o [ks a de p ecisão. Mui o es anha es a
(
a i mação:
as asi
,pc a oja ne, quando Zymima luga palei e sob
daik u, ex.: paausine liauka, ageli, padang e
panoses pasmaA d, pasmilkinys, paZandine
(smegeneli l, lia ka,
paiandinis mazgas i k .;
po a ojame, quando
Zym me k4esan i daik o
apap Não bem
156
(ioje,p z. : poakiduobind siul€, anga,
poakine aga, poakind polieiu inio ne uo
pomen ind a e ija, poodinis maiSelis,
b anduolys, polieiu inis osulas.
k . " (120). nd a assim apib eZdiq, Cia
po ak ini,s awnuo, poiie inis cen as e
eque ingq mas i5 au o i l posi i as
a ybos necess5mds apib eZdi l i5ei q,
kadpolieiu inis osulas es á ne po
lieZu iu, e lieZu io apadioje, aigi is
del o lieLu yje, padiame poodinis
maiielis
- odoje!..
Quei a que luga 4 e não po eiSkiapa-, po- (plg. poiemis, pog indis,
poodis); pa ei5kiqs ainda e ki okiE luga q - palei, embo a Siuo
caso ip as ότερο e aiSkesnis ieQ iek u ini,s.
p ecisamen e indica-se
o a is).
li ela li a,p z. ;
,,Akademin es
Lie u, iqkalbo.s g
ama iko. segundo omo
indica-se que i ai iq s idiq
e minams suda y' i é
ge almen e a lojami
[Sies nãoikiamosios
pa icipan es
esamojo empo
i a dZiuo iniai
(LKG 1971:337-343)'
(120).
Nu ody oje
LKG luga es á odo posk.
P esencialmen e inac i os
pa icipan es,
i a dZiuo ini o mq
es ão em algumas páginas,
mas eiginia sob e elas -
apenas 339 e 340.
Os
au o es dizem:
,,"''> no ddm que não semp e Sio
ins ymo" mas opepaisoma moja já e
eikiamosios uSies pa icipan es, além
assun o4
de, i5 ka o, mas sem nenhum ai3kinimo
(120),
p iplaka il5i 1 sky imE mui o, e ki q
- daly iq i
nesky im4
-Ziq o exemplo solução
neaiSkus. Falam sob e
dl ini l jungiamojo
balsio desnl e analogij6
o seguindo eiginiu:
da ybos baigia na
neai5kiu
,,Gal e minq em e p incípios
his o ing adicij4 cuja
nãoenuosclamen e p ici uada,
neno ima keis i' (122). Mui os e
mas i eque ible e injus iça
al c í ica:,,M lsq pe scai y a
li e a u a[ a le dZia aze
iS ad4, que kalbininkai ne a
uma opinionds, quando
consumi e quando
-inis, -e kilmininko aleg ni
sude iniame e mine" (123).
Tal ez os li e a u a[ os
somos le g mais e sup a g
melho é o, quando anas, mas
- kalbininkai ai5kiai
indicag, quando e
ediE assun o
synonymija)
- quando abu
(g ama ine
ne a
e o. Zinoma,
linguagem
p ecisa adiau
e minólogo
escolhe , isso
aze sem
não pode
e minq apib eZdi l
(uk p ecisa sepa
eikSmes!) e mik osis e nq analises.
Há línguas ei5kiniq
aiSkios limi es. mas é
e ansi ó ias Si o
nesup a E ês
(zelkosi-
os zonas).
is as
au o es nelas
e edeneja e
eiSkia
nepasi enkini-
alado e-
m4.
s..
.Iu gi os Mikelionienes a igosnelis
Daba ines sinonim4i lie u iq iloso ios
ainda só au o ei impo an es Z algybos e
da . ,bos p iemoni4 i ai o d é al ez
p a ybos eks ynq kalbo y os mui o
p ipeduo ose acessigos.
S asio
Zajankausko a igo
knninus h'a lq"kim
esponsabilmen e, não
pakniops om, não mui o
gal ,o kiiuis
-_pagalpa adinimq: liepiniq e agini nq, mui o neiginiq e plikq eiginiq, ku iq
ne[manoma be a gumen q sp enpa ik in i, nemalai g ei q
dimqi ne i qsihlymq. S a,wo d-i i elcikiminis,i pag indinis,i esminis
iodi.s, ou esmeiodis. O u bu mais p eciso bi 4 ja dinis
Zodis
(i ke ind sq oka).
57
Mui o não es á a idéia de que,,pa a alguns albinos daZ
mais impo an e só é que Zodis bl q lie u i5kas e
adequadamen e ki diuado"
(305). I5 ce aqiq e minq a p ecisão é p imei o
subjec ko specialis q compe encia, mas
quando os lingubincos não aexclusa aiSkus,
mui o jokiu b ldu nd a.,deixa-se sp gs i aos
subjec ko specialis s"
(305). Niekq Sneka é que
leidiiamojl ( ie oj
leis inosios) s o d
- é a,,,quê
no malmen e (308).
nd a ais
( okios leidZiama
P imei o, s4 okos
s oyds em a,
kokiu elemen o"
p ecisa lei ado e
g ama ik4 se
en ende d5ies),
imamasi sua de
algum alguma coisa.
P as q
[sp[d[ az e des ymo
pad ikumas.
S ai sob e e q aloma
e posk.
Te min4na lg ba
gal o ukiiais no
inal (306), e posk.
Neskubekim keis i
bem
p igij si4 e min-
4(307), embo a é
specialus posk.
Del e min4 eiklme i e e (3 l0-3 I I ).
Co e os pensamen os, que不用 sem
necesidade kai alio i e mIS ku i keisq
naujada y e exempZiai co e ingi),
(
alguns pelos nepag is ais mas suas
alegações au o , não con i ma a nem l
mais impo an e e jus o
seu liepiniq, paila, saky q nem p óp io do
-,, e minq
a kyba is
del o é
abalho cien í ico' (3
I l).
Pumaiuma em e
Vale ijono
e minijq-kai ne kalbininkas ima
Zalkausko ano ações poli echnikos
mui o kalbininkuo i, ne ikslumai
Sob e
- e isso de um
li o de alo i a!
não5 engiam.
Deles p eceagos
- s eike q que isso edia segundo gausumq (a im is,
eiksmaZodZiq abs ak q, ou eiks nq pa adinimq, p eesaga
lemb a , -
baig is, iipaZin is, mi is, slink is. ily is, a is, in is LKG
l29l,...), embo a alguns ediniai (kliu is, es olis) enha e konk ediq
segundo eik5me; só no ena da um4 ação esul ado ediniq
pa adinimq ne e a apesaga (dang is, kami is, lank is, aii is,
paplo is, s il ys apesaga (ikai| is, 373), mesmo e [ ankiq
sklqs is 381).
Ge q
emq
kas pasi inko
S asys e
Zeb aus-
Riman as
Jonas Mukulys
- P oJbso iaus Leono Kaulakio elec o echnikos e mininai: cuja no s
e miniais da á ea kl imosi his o iinha y inejimams mui o impo an e daquela
á ea cien ine compe encia.
Pago mine ino Rena o Maslauskienes a igo Te min l pad on izamen o, no
qual apZ elgiam e 6 igu a. mos am o Depa amen o de pad onização da
Li uânia em inologias abalho kokybiniai indicado es. Mas nem
p oblemá icas linguís icas, nem qualidades c i enjq naquela apZ algo não e .
O mui o eik€ q.
IS ados
Te minologijas a ikniq
inkinys Tb minologijas
ago a ies n os
is o ijos p oblei
i5siski ian is,
didZiqia sua pa e iSlaiko
sekmingai moksli5kumo
(2004),kiekybiSkai mui o
en ymus. Mas e maZoji
pa e...
são
Suda y oja AlbinaAukso i0 € e
158
edi o
S asys
Keinys,
manding,
pasispendd
spq.s us já
p epa ando
con e cijq
- kai sem sie o, isso paby a e Siilkq. Linoma,jq mui o
i5siyo a p epa ando li os4' Be o, kai a igosniq o dem
abeceline, $ilkai não assim is o. Mas se con e ência (ne
ezds) não abecdlind, isso kodel inkinys abecelinis?
Tal ez dia a culpa e a Modécia
Edi o ial, mas ele ealmen e
ede o e desnecessá io
- seções b q não po e E, mas po ema ik4. A eidiai é possí el pens o i e
ki okiq iseidiu sakysim, que sie as neboq kai kam isai aklinas, des inados
semina inq con e ência dal['
Valinim4 es ingindo a é lie u iq e minologijas eike q obse e i
e isso que mesmo mui o sma kamen e apa ece
*
nem
e minologias a Sakelg.
Tadiau mesma, nem quem põe a cabeça, se isso é
compu ado inq
ji
e e minologia algum no o mé odo, só echnine
p iemone, embo a lp as a e nenega, que
mé odos yla só linguis icines analises b[dai.
a
A aliando
(i c i icai)
p esen el
keli4 i
u u e[
ikimes jus in4.
Mas ele - i
kaln4 ik i
kalnq.
Jonas
CLIMAVICIUS
Lie u iq
ins i u o
da língua
Vilei5io g.
UI-10308
5,
Vilnius
E.
pa5 as
[email p o ec ed]
Recebida
2005-11-28
159