61
Ee oU
V
ebe
Ko e
boB=0-T
YR
1G
Sd
(ACW
Sk
MASKS
I
P e
UN
O'S?
S
ROM
OK
+S
Loy
A
KR
A-DOE
M
EY
A
DEL
VIENASKAITOS
GALININKO
PRIEVEIKSMEJIMO
DABARTINEJE
LIETUVIU
KALBOJE
K,
ULVYDAS
Apie
kiek
glaudesnj
galininko
linksnio
san yki
su
p ie eiksmiais
daba i-
néje
lie u iy
kalboje
galima
kalbé i,
u in
gal oje
daugiausia
ik
daik a a dzio
galininkg.
Ki y
linksniuojamyjy
kalbos
daliy
(p z.:
bid a dziy
bei
daly iy,
ku iy
pag indinés
unkcijos
sakinyje
y a
paZyminio
i
sudu inio
a inio
a -
dinés
dalies
eiSkimas,
skai a dzio
i
j a dZio,
ku iems
aip
pa
aplinkybiy
unkcija
isiskai
nebiidinga)
ienaskai os
galininkai
(ben
ais
a ejais,
kai
jie
eina
pa ys
ieni,
nesuda ydami
junginiy
su
daik a a dZiais)
ne odo
endenci-
jos
p ie eiksmé i
a
ben
seman i3kai
sua é i
su
p ie eiksmiais.
Ta iau
ei-
kia
pas ebé i,
kad
i
labiausiai
p ie
p ie eiksmiy
p ia éjusiy
daik a a dzio
galininky
p ie eiksmiSkumas
y a
palygin i
menkas.
IS
isy
ienaskai os
galininko
iisiy
kiek
glaudesniu
san ykiu
su
p ie eiks-
miais
i
polinkiu
p ie eiksmé i
isiski ia
laiko
galininkas,
be
ik
okiu
eikimés
i
a osenos
a eju,
kai
juo
pasakoma
daugiau
pa i
laiko
ukmé,
o
ne
ku is
iksliai
apib éz as
punk as
oje
ukméje
(,,laiko
linijoje‘’).
Toks
laiko
galinin-
kas
sakinyje
eina
laiko
aplinkybe
i
a sako
j
klausimus:
kuome ?
kada?
ku iuo
me u?
Siam
laiko
galininkui
lie u iy
kalboje
pap as ai
a ojama
gana
apib éz-
a
g upé
daik a a dziy,
k.
a:
diend,
nak ls,
y as,
dka as,
pa dsa is,
asa a,
udué,
Ziema,
idu( )nak is,
idi ( )dienis,
idi( ) asa is,
idi( )Ziemis,
pi ma-
dienis,
an adien s,
eciddienis
i
. .,
ku ie
eigkia
pa os,
sa ai és
am
ik us
laiko
a pus,
me y
laikus.1
Nuo
Siy
daik a a dziy
laiko
galininky
sa o
eikSme
i
san ykiu
su
p ie-
eiksmiais
nedaug
ski iasi
zodZiy
ka as,
s kis
laiko
galininkai,
ypa
okiu
a eju,
kai
jais
pasakomas
labai
bend as
i
neapib éZ as
eiksmo,
biisenos
a
i ykio
laikas,
o
ne
daznis
(plg.
galininky
ka q
i
s kg
eik&’mes
d iejose
sakiniy
po ose:
1.
Ka q@
uzklupo
jis
[Ma ionis]
Mykolq
neSan
i3
upés
abu
nepilnus
hibi us
andens
Vn1P138.,
Ba u is,
pasi odes
sy
kj
mies elyje
i
suki sines
sa o
pasakojimais
Zmones,
él
p apuolé
ZR11261.;
2.
An aniukas,
kaip
ji
jaune
ka a
1
Tdomu
ai,
kad
Salia
ia
kalbamaja
eik’me
a ojamy
isy
siy
daik a a dZiy
laiko
galininky
nejmanomas
neiginio
kilmininkas.
Ta ai
aiSkin ina
isigkai
silpnu
Sios
isies
laiko
galininky
ySiu
su
sakinio
eiksmaZodziais,
75
Agnieska
moké,
paémé
Palmu e
uz
anku és
i
a sis ojo
ske sas
VniP161.,
Da
spki
apsi& alges,
Suni
paglos es,
[Ku melis]
iéjo
1
idy
ZR1110.
Kai
kas
i8
lie u iy
kalbos
y iné ojy
cia
miné yjy
daik a a dziy
laiko
galininkus
adina
p ie eiksmiais,
Pa yzdZiui,
J.
O embskis
a mines
ly is
dziéni,
ndkci,
asa ,
Ziémil,
pa dsa z,
ideni,
ka h,
a liepian ias
li e a i inés
kalbos
ly ims
diéng,
ndk j,
dsa q,
%iéma,
pa dsa i,
idenj,
ka a,
laiko
p ie-
eiksmiais,
kilusiais
i§
empo aline
unkcija
einan iy
daik a a dziy
ienaskai os
galininky?.
Ta iau
eikia
pab éZ i,
kad,
sp endzian
o a
ki o
Zodzio
bei
pasakymo
p ie eiksméjimo
a
p ie eiksmi8kumo
klausima
lie u iy
kalboje,
negalima
em is
ien
seman ine
a
sin aksine
unkcija,
nes,
pa yzdZiui,
laiko
aplinkybémis
sa-
Kinyje
gali
ei i
i ai ios
ki os
kai omyjy
Zodziy
o mos
su
p iclinksniais
i
be
ju
—
j ai ios
linksninés
i
p ielinksninés
kons ukcijos,
ku iy
niekas
né
nemano
laiky i
p ie eiksmiais.
Tiek
linksniniy,
iek
p ielinksniniy
kons ukcijy
p ie eiksméjimo
p ocesas
lie u iy
kalbos
y iné ojy
be eik
nepalies as,
odél
nenuos abu,
kad
p ie-
eiksmis
lie u iy
kalbos
g ama ikose
y a
iena
maziausiai
nu& ies y
kalbos
daliy.
Lie u iy
kalbos
g ama inéje
li e a i oje,
kalban
apie
p ie eiksmj,
pap as ai
ibojamasi
j a diniais
p ie eiksmiais
i
ais
ki y
kai omyjy
kalbos
daliy
kilimo
da iniais,
ku ie
u i
sa o
speci inius
o man us,
ySkiai
a ski ian ius.
juos
nuo
y
kai omyjy
kalbos
daliy,
i
ku iy
jie
y a
i8 iedéje.
O
uo
a pu
pa ioje
kal-
boje,
be
y
p ie eiksmiy,
aps iai
u ime
okiy,
ku ie
speci iniy
p ie eiksminiy
o man y
ne u i
i
ka u
né a
kokie
nu upéliai
ZodZiai—jie
sa o
iSo iniu
pa-
idalu
isiskai
su ampa
su
a i inkamomis
kai omyjy
kalbos
daliy
o momis,
ik ai
juose
i8blukes
linksniskumas,
linksnio
eik$mé,
0
aip pa ,
palyginus
su
ju
pag indiniu
Zodziu
( uo
ZodZiu,
i§
ku io
jie
i8 iedéjg),
paki usi
a
izoliuo a
leksiné
eikSmé,
i
jy
san ykiai
su
Ki ais
sakinio
ZodZiais
y a
ki oki,
negu
kai-
omyjy
kalbos
daliy.
Linksnio.
eik&més
i8blukimas”
ac s
es i
oks
ne ySkus,
kad,
i ian
okio
pob idZio
ZodZiy
san ykius
su
p ie eiksmiais,
ik ai
susidu iama
su
im ais
sun-
kumais.
Kaip
sp endziamas
kai omyjy
kalbos
daliy
p ie eiksméjimo
p oceso
klau-
simas
a ybinéje
usy
ling is inéje:
li e a ii oje?
A.
B.
Sapi os
eigimu,
usy
kalbos
linksniy
(su
p ielinksniais
i
be
ju)
p ie eiksméjimo
p ocesq
sa o
da buose
y a
lie e
daugelis
au o iy,
a iau
y3-
kiausiai
Sis
p ocesas
esas
nuS ies as
A,
M.
PeSko skio®,
Tad
i
mums
¢ia
de a
iSkel i
A.
M.
Pesko skio
min is.
Nag inédamas
j ai ius
pe einamuosius
kalbos
daliy
a ejus
A.
M.
PeSko skis
pab ézia,
kad
daugiausia
jy
kaip
ik
pasi aiko
p ie eiksmiy
s i yje,
nes
isi
usy
kalbos
p ie eiksmiai,
issky us
adinamuosius
,,p o o ipinius“
( okius,
kaip
30eco,
mam,
mym,
mozda,
eceeda,
i
kai
ku iuos
ki us),
y a
a si ade
palygin i
neseniai
i
biid a dziy
i
daik a a dziy,
*
Jan
O ebski,
Wschodnioli ewskie
na zecze
we eckie,
czesé
I,
g ama yka,
419,
K akow,
1934,
*
Mpop.
A.
B.
lanupo,
06
o6pasopaunn
wapeyuii
B
coppemenHom
PyccKom
ssbike,
=
,,Pyc-
ckHii
3K
B
mKone‘ ,
Ne
I,
31,
1947.
76
Bid a dziy
i
daik a a dziy
p ie eiksméjimo
p ocesg
A.
M.
PeSko skis
jzi i i
ku io
no s
ieno
linksnio
,,izoliacijoje*
i8
bend osios
linksnia imo
sis-
emos.
Toji
,,izoliacija,
sako
A.
M.
PeSko skis*,
ykusi
nepap as ai
lé ai.
Jis
sumini®
ben
sep ynis
eiksnius,
ku ie
q
,,izoliacija‘‘
sukelda e,
bi en :
1.
j ai,
kad
like
linksniai
pamazZu
iSeida o
iS
a osenos,
mi da o;
2.
,, ai,
kad
jie
biida o
p adedami
a o i
ne
a
iso
zodzio
eikime,
ku ia
a ojamas
a i-
inkamas
linksnis“;
3.
,, ai,
kad
pa s
a i inkamas
linksnis
biida o
p adedamas
a o i
ne
sa o
linksnio
eik’me
a ba
ne
a
iso
ZodZio
eik8me,
ku ia
a o-
jami
like
linksniai‘‘;
4.
,, ai,
kad
jis
jgauda o
kokj
no s
ga sinj
ski uma,
pa-
lyginus
su
ki ais
linksniais,
neskai an
jau
y
ski umy,
ku iuos
jis
u éjo
kaip
a ski as
linksnis‘*;
5,
,, ai,
kad
isi
like
linksniai
jgauda o
q
ski uma‘‘;
6.
., ai,
kad
p ielinksnis
susilieda o
su
linksniu
j
iena
sa oka
i
i8 auda o
ji
i$
sis emos“;
7.
,, isy
a ba
kai
ku iy
i8
y
eiksniy
susijungimas
(0
a ai
daz-
niausiai
i
pasi aikyda o)*.
A.
B.
Sapi a®
eisingai
pas ebi,
kad
isi
Sie
A.
M.
Pesko skio
i8kel ieji
eiksniai
i8
ik ujy
é a
daik a a dziy
i
biid a dziy
p ie eiksméjimo
galimi
pada iniai,
o
ne
p ieZas ys,
nes
s a biausia,
kas
lemia
j ai iy
o my
pe éjimq
i
p ie eiksmj,
y a
ju
a ojimas
kaip
aplinkybiniy
Zodziu,
jy
aplinkybiné
unk-
cija
ZodZiy
junginyje.
Toji
aplinkybiné
unkcija
nus elbia
Zodzio
objek ine
eik’me,
o
jau
i§
o
i8plaukia
isa
ai,
kas
izoliuoja
pa j
linksnj,
silpnina
jo
eik&me,
ku i ilgainiui
isai
i8nyks a,
i
bu usi
linksnio
o ma
isiskai
pe eina
i
p ie eiksmj.
Sios
A.
B.
Sapi os
pas abos
biidingos
i
lie u iy
kalbos
kai omyjy
Zo-
dziy
o my
p ie eiksméjimo
p ocesui,
I
Cia
i§
daik a a dzio
j
p ie eiksmj
eina-
ma
pe
aplinkybine
Zodzio
unkcija,
Zodzio
objek inés
i
o malinés
eikSmés
silpnéjima,
linksnio
izoliacija
i
galiausiai
jo
eikSmés
isi8kq
i8nykima.
Jeigu
ka u
su
A.
B.
Sapi a
p ipazis ame
aukSciau
miné us
A,
M.
PeSko s-
kio
igkel uosius
eiksnius
daik a a dziy
i
biid a dziy
p ie eiksméjimo
gali-
mais
pada iniais,
ai
jdomu
paziii é i,
a
lie u iy
kalboje
laiko
galininkas,
ku is,
kaip
ma éme,
ka ais
laikomas
p ie eiksmiu,
y a
kuo
no s
susijes
ben
su
ienu
i8
y
pada iniy,
a
ne.
S ebéjimas
¢ia
duoda
ne
isi’kai
eigiama
a sakyma.
Pi miausia
eikia
pab éz i,
kad
isy
(seny
i
naujai
suda y y)
daik a a -
diiu, ku ie
eina
laiko
galininku,
y a
a ojami
aip
pa
isi
ki i
linksniai.
Jeigu
kai
ku iy
linksniy
a osena
i
né a
in ensy i
a ba
ka ais
sunkiau
jma-
noma,
ai
da
ne ei8kia,
kad
jie
po encialiai
neegzis uoja.
Be
o,
linksnia imo
sis emoje
isi
y
Zod%iy
linksniai
a ojami
be eik
a
pa ia
,, iso
zodzZio“
eik$me,
Pa yzdZiui,
jeigu
paimsime
Zodj
diend
,,me as
nuo
y o
ligi
aka o“,
ma ysime,
jog
isuose
a ojamuose
linksniuose
i8lieka
a
pa i
Zodzio
eikS’mé:
Snekék
g ei ai,
diend
umpa
B.
Dienés
jau
ilga
K ns.
Dienai
kelio
nuo
dia
iogso
kalnas
P&,
Pik qa
diénq
eik
su
pik éole
p a a y
Sch77.
4
A.M.
Tlemxoscxnii,
Pycexnii
cun akcuec
B
Hay4HOM
ocseulennH,
H3g.
4-0e,
129,
M.,
1934,
®*
Ten
pa ,
®
Tpop.
A.
B.
Wanupo,
06
o6pasopan in
napewwii
B
COBPeMeHHOM
PYCCKOM
‘A3bIKe,
—
«Pycckui
s3pik
B
wKo e' ,
Nol,
31—32,
1947,
Th
Diéng
ligonis
él
a siga o
Slap.
Su
diend
jie
pe aSiuos
isas
is
mokyklas
Gn.
Tokioj
dien6j
nieku
negali
i$ei i
Rm.
Duok
jam
nuo
manes
daug
laby
dienq
K11318.
Toks
d abudis
ik
$il é6m
diendm
Slap.
Anas
diendas
Sil a
bu o
E .
Tomis
keliomis
dienomis
jie
g axiausiai
iéjo
sa o
mokslo
abécéle
8.
Ne
kokis
i
da bas
okiose
apsiniaukusiose
dienose
Ram’,
Pa yzdziai
aip
pa
odo,
kad
galininkas
ebé a
i8laikes
sa o
linksnio
eik8me.
Kiek ienu
a eju
mes
jj
jau iame
éia
kaip
papildinio,
ia
kaip
laiko,
Cia
kaip
pobii io
galininka.
Pagaliau
one iskai
(sa o
ki éio
ie a
a
p iegaide)
laiko
galininkas
ia
niekuo
nesiski ia
nuo
ki y
o
ZodZio
galininky.
Jei
panasiu
biidu
pe Zi i é ume
i
ki us
laiko
galininkui
a ojamus
Zo-
dzius,
aip
pa
ma y ume,
kad
jy
laiko
galininko
o mos
né a
susijusios
su
aukS iau
miné ais
daik a a dziy
i
biid a dziy
p ie eiksméjimo
pada iniais.
Taigi
i
pa i
laiko
galininko
izoliacija
i8
bend osios
linksnia imo
sis emos,
o
aip
pa
jy
sup ie eiksméjimas
negali
bi i
zymaus
la psnio.
Taciau,
kad
i
isa
ai
u in
gal oje,
ia
nieku
biidu
nede é y
pami s i
o,
jog
kai
ku iy
daik a a dziy
be
pazyminiy
a ojamieji
laiko
galininkai
sa-
o
eikSme
is
dél o
ski iasi
Siuo
uo
nuo
ki y
o
pa
ZodzZio
linksniy
i
aip
pa
nuo
laiko
galininky,
a ojamy
su
pazyminiais,
Imkime
okius
be
paZyminiy
a ojamus
laiko
galininkus,
ku iais
pasakomi
am
ik i
dienos,
pa os
laiko
a pai
a
me y
laikai
(diéna,
nakej,
y q,
aka a,
pa asa j,
asa q,
udenj,
Siéma).
Juk,
u édamas
be
pazyminiy
pa a o us
Siuos
laiko
galininkus,
niekas
neabejos
kiek
padidéjusiu
jy
eik’més
bend umu,
ga-
lima
saky i,
me
am
ik u
jos
abs ak umu.
Pa yzdziui,
sakiniuose:
Azeik
diénq,
o
ne
aka e
i
A eik
ki a
diénq,
pi muoju
a eju
diéng
eiskia
apsk i ai_,,dienos
me u®“,
o
ne
ku iuo
no s
ap éZ u
dienos
laiko
punk u>
an uoju
a eju
pasakymas
ki q
diénq
jau
akcen uoja
am
ik g
apib éz ajl
e mina,
0
ne
apsk i ai
dienos
me a.
Tuo
kaip
ik
i
paaigkinama
kai
ku iy
kalbininky
(p z.,
J.
O embskio)
endencija
okius
apibend in os
eik§més
laiko
galininkus
laiky i
p ie eiksmiais,
ypaé
da
odél,
kad
¢ia
p ie
o
eikimés
bend umo
p isideda
miné y
galininky
a osena
ik ai
sakinio
aplinkybémis;
O
a osena,
kaip
jau
aukSciau
pas ebé a,
pi miausia
i
lemia
linksniy
o my
p ie eiksméjima.
Vadinasi,
am
ik as
eikSmés
bend umas
i
igim iné
aplinkybés
unkcija
uos
be
pazyminiy
a ojamus
laiko
galininkus
gana
zymiu
laipsniu
p ia ina
‘p ie
p ie eiksmiu,
palikdama
juos
a si
a pinéje
s adijoje
a p
daik a a dZio
linksniy
i
p ie eiksmiy.
Ti ian
daik a a dzio
linksniy
o my
p ie eiksméjimo
p ocesa,
ypacé
ais
a ejais,
kai
abejojama,
a
ku is
no s
daik a a ddio
linksnis
y a
jau
galu inai
pe éjes
i
p ie eiksmj,
daZnai
kalbininky
idkeliamas
da
ienas
sp endimo
k i e ijus—bi en ,
o
linksnio
galéjimas
a
negaléiimas
u é i
biid a diniy
pa-
zyminiy.
Jeigu
ku io
no s
daik a a dzio
a
a ski os
jo
linksnio
o mos
a osenos
s i is
sin aksiskai
ibo a,
ai
sumazéja
su
juo
de inamy
paz%yminiy
kiekis§.
»Visiskas
p a adimas
galéjimo
bi i
pazymimam
biid a dziu
ei8kia
daik a a -
7
Z ,
J,
Bal&ikonis
( ed,),
Lie u iy
kalbos
zodynas,
2,
343,
1947,
*
B.
B.
Buno pagos,
Pycckni
ssp,
380,
M.—JI.,
1947.
78
dzio
o mos
pe éjima
j
p ie eiksmj.
RySkus
o
galéjimo
sumazéjimas
y a
pe -
einamosios
biklés
simp omas“.
Imkime
daba
lie u iy
kalbos
laiko
galininko
o mas
i
paZi i ékime,
kaip,
kada
i
Kokiu
laipsniu
jos
gali
bi i
pazymimos
biid a diniais
i
ki ais
pazy-
miniais.
1.
Laiko
galininkas
su
de inamaisiais
paZyminiais:
a.
biid a diniais:
ély
dka q,
pasku ing
nakej,
ély
idenj,
nak y
nakdidusiq;
b.
i a diniais:
2
akimi ka,
pa i
idu asa j,
§
ha a,
@
pddiq
diéna,
q
diéna,
ki q
diéna,
ienq
diéna,
a
i a,
ieng
y a,
§
ideni,
d
idenj,
a
pa i
idenj,
@
naku,
ienqa
nak j,
G
dka a,
q
pa i
aka a,
pa i
da byme j,
ki a
mé a,
SiG
alandéle,
SG
Zima,
ki a
pa dsa j,
iena
pdpie {s
c.
i a diniais
i
bid a -
diniais:
:dkiq
iskilminga
alanda,
ékiq
g aziqa
diéna,
q
laiminga
alandéle,
q
pa i
Ip o aji
y qs
d.
daly iniais:
a einancia
diéna,
pé ei a
idenj,
wépe ei a
dasa a,
p aei a
nak.
2.
Laiko
galininkas
su
de inamaisiais
i
nede inamai-
siais
paZyminiais:
@
ude is
nakij,
q
inkimy
pa dsa i,
iena
pa dsa io
diéna,
ienq
éki
pdkalédinio
mé o
s en ddienj,
kd i a
asa os
pdpie e.
3.
Laiko
galininkas
su
nede inamaisiais
pazyminiais:
aidinimo
diéng,
pi i iés
ménesj,
inkimy
pa asa j.
-
Jau
duo ieji
pa yzdziai
ai8kiai
odo,
kad
Zodziai,
einan ieji
laiko
galinin-
ku,
lie u iy
kalboje
pla iai
gali
bi i
pazymimi
iek
de inamaisiais
(biid a di-
niais,
j a diniais,
skai a diniais,
daly iniais),
ick
de inamaisiais
ka u
su
ne-
de inamaisiais,
iek
ien
nede inamaisiais
pazyminiais.
Sa aime
aisku,
kad
ais
a ejais,
kai
u ime
be
kokj
paZyminj,
negali
bii i
kalbos
apie
laiko
galininko
p ie eiksmiskuma,
nes
jau
pa s
paZyminys
pab ézia
laiko
galininko
linksnio
eikSme,
o
kol
aiSkiai
i8likusi
linksnio
eik’mé,
ai
Zodis
ebé a
nepe éjes
i
p ie eiksmj.
Laiko
galininko
linksnio
eik’m¢
duo uosiuose
pa yzdZiuose
s ip ina
iek
de inamieji
pazyminiai,
ku ie
i gi
eina
uo
pa iu
linksniu,
iek
nede inamieji,
ku ie
su
laiko
galininko
o ma
y a
susije
aldymo
y3iu.
I
pi muoju,
i
an -
uoju
a eju
cia
da
u ime
ai8kius
daik a a dzius.
Ne
okiame
junginyje,
kaip
nak j
nakcidusiq,
linksnio
eik’mé
iSlieka,
nes
ja
ia
s ip ina
sa o igkas
indi idualios
da ybos
biid a dis,
sude in as
su
os
pa
Saknies
daik a a dziu.
Kai
ku ie
laiko
sq okas
eiskian ieji
daik a a dziai,
k.a.:
akimi ka,
alandélé,
alanda,
sa di é,
ménuo,
mé as
i
k .,
laiko
(ne
pobii io!)
galininku
be
pazy-
minio
i
iso
negali
ei i,
Li e a ii inéje
kalboje
dazniausiai
ik
su
pazyminiais
laiko
galininkui
a ojami
i
okie
daik a a dziai,
kaip
pa aka ys,
pa aka é,
aka as,
da byme is,
pdpie is
i
pan,
Ta ai
i gi
odo
laiko
galininko
o my
daik a a diskumg
i
jy
linksnio
eik’més
i8likima
ais
a ejais,
kai
laiko
ga-
lininkas
u i
pazyminiy.
Jeigu
i
y a
kas
no s
bend a
a p
laiko
galininky,
a ojamy
su
pazymi-
niais,
i8
ienos
pusés,
i
p ie eiksmiy,
i§
ki os,
ai
ik
ju
empo aliné
eikSmé,
ku i
Siaipjau
biidingiausia
laiko
p ie eiksmiams,
o
aip
pa
jy
sin aksiné
unk-
cija:
iek
daik a a dZio
laiko
galininkas,
iek
laiko
p ie eiksmis
a ojami
sa-
kinyje
laiko
aplinkybei
eik& i.
B.
B.
Buno pados,
Pyccxni
ask,
308—381,
M.—JI.,
1947.
79

Tuo
i
baigiasi
su
pazyminiais
a ojamy
laiko
galininky
i
p ie eiksmiy
bend umas.
Pa i
ieny
i
an y
p igim is,
jy
sin aksiniai
ySiai
su
ki ais
sakinio
Zodiziais,
ka ais
jy
o maliniai
ypa umai
da
ebé a
ski ingo
pob idzio.
Ta iau
am
ik as
jau
anks iau
iskel as
bi ys
daik a a dziy,
ku iais
pa-
p as ai
pasakomi
pa os,
sa ai és,
me y
laiko
a pai
(diend,
nak is,
y as,
Ziemd,
dsa a,
pa dsa is,
uduéd,
pi mddienis,
an ddienis,
eciddienis...)
laiko
galininkui
a ojami
ick
su
paZyminiais,
ick
be
jokiy
pazyminiy.
Cia
gal
ik
kiek
i8-
siski ia
daik a a dzio
dka as
laiko
galininkas,
ku io
be
paZyminio
ben
li e-
a i inéje
kalboje
nelabai
links ame
a o i
g ei iausiai
odél,
kad
Salia
galininko
ia
u ime
laiko
ie ininka
aka é,
kaip
ik
daugiausia
a ojama
be
pazyminio
i
be eik
isi8kai
i usj.
p ie eiksmiu,
Laiko
galininkai
su
pazyminiais
i
be
paZyminiy
a ojami
aip
pa
okiy
daik a a dziy,
kaip
ka as,
s kis,
Visy
Siu
Zodziy
laiko
galininkai,
kai
ne u i
jokiy
pazyminiy,
kaip
ik
i
p ia éja
p ie
p ie eiksmiy
daugiau,
negu
be
ku iuo
ki u
o
linksnio
a -
osenos
a eju.
Be
paZyminiy
a ojami
miné yjy
daik a a dZiy
laiko
galininkai
_ u i
kiek
ki okia—bend esne,
abs ak esne
leksine
eik’me,
negu
kad
ais
a -
ejais,
kai
jie
eina
su
pazyminiais.
Ka ais
p ie
kai
ku iy
i§
y
laiko
galininky
p epoziciskai
a ojami
okie
laiko
p ie eiksmiai,
kaip
anks i,
éla ,
dka ,
y dj,
linksnio
eikimés
né
kiek
nesus ip ina,
0,
p ieSingai,
jg
da
nus elbia,
lyg
suda ydami
ka u
su
galinin-
kais
aps aba éjusius
p ie eiksminius
junginius,
p z.:
anks ?
y q, y éj
nak i,
éla
udenj,
y dj
y a,
pig.
aip
pa
a minj
pasakyma
idu y
ndkej.
Ka u
eikia
paZymé i,
kad
i
okie
laiko
galininky
junginiai,
kaip
diénq
nGk i,
diénq
nak éle,
diéng
i
nak j,
y q
aka a,
#iémq
dsa a,
ku ie
pap as-
ai
a ojami
be
jokiy
pazyminiy,
aip
pa
daZniausiai
u i
i in
apibend in a
eikSme
i
labai
p ia éja
p ie
p ie eiksmiy,
be eik
isi8kai
i sdami
p ie-
eiksminiais
junginiais.
I
be
paz%yminio
a ojamy
laiko
galininky
p ia éjimas
p ie
p ie eiksmiy
né a
isy
ienodo
laipsnio,
Ta ai
p iklauso
nuo
a ski y
Zodziy
a ba
ju
g upiy
leksinés
eikSmés.
Sakysime,
okie
laiko
galininkai,
kaip
ka q,
sjki,
diéna,
nak i,
y q,
aka a,
pa dsa i,
dsa q,
idenj,
2iémq,
labiau
‘p ia éje
p ie
p ie eiksmiy,
negu
pi mddienj,
an ddienj,
eciddienj...
Ypa
sunku
nuo
p ie-
eiksmiy
a ibo i
ZodZiy
ka as,
s kis laiko
galininkus,
nes
jy
eik’mé
labai
api-
bend in a;
be
o,
y
Zodziy
ik
laiko
galininkas
i
e u i
s ip esne
empo aline
eikSme
i
kaip
ik
dél
y
sa o
eikimés
ypa ybiy
p adeda
kiek
izoliuo is
i8
links-
nia imo
sis emos.
Taciau
galéjimas
u é i
paZyminiy
neleidzia
mums
i
uos
la-
biausiai
p ie
p ie eiksmiy
p ia éjusius
ZodZius
isi’kai
i&ski i
i$
daik a a dZiy.
Su
pazyminiais
i
be
pazyminiy
a ojamy
laiko
galininky
né
iename
sa o
da be
né a
sky es
p ie
p ie eiksmiy
i
J.
Jablonskis,
ku is
Siaipjau
p ie-
eiksmio
ka ego ija
sup an a
labai
pla iai,
am
ik ais
a ejais
p iski damas
jai
ne
bend a j,
o
siekinj
i
padaly yj
laikydamas
p ie eiksmiais
ne
be
jokiy
iSim iy.
P ie eiksmiais
y
galininky
nelaiko
né
J.
Endzelynas,-
ku is
sa o
eikaluose
galininko
kilmés
p ie eiksmiy
ilius acijai
la iy
i
lie u iy
kalbo-
se
eduoda
okius
p ie eiksmius,
kaip
Sia idien
(la.
Siodien),
Siqnak
(la.
Sionak ),
Sjme
(Ja,
S ogad),
ienqsyk
(la.
ién eiz),
oliau:
la.
d usku,~
d uscip,
suo i ,
80
So aka ,
suonedé],
suo asa ,
i (u),
paminédamas
ka u
la galieciy.
o mas
oso
i
£m,
ku ios
esan ios
a ba
galininko,
a ba
jnagininko
kilmés!,
Be
laiko
galininko,
sakinyje
eiksmo
a
biisenos
laiko
aplinkybiy
unkcija
eina
da
kai
ku iy
zodziy
ilgio,
daZnio,
aip
pa
pob i io
galininkai.
Pi muoju
i8
ju
a sakome
j
Klausimus:
haip
ilgai?
kiek
laiko?
(Vis@
q,
i
ki a
diena
bu o
Sil a
i
ge a
Ta uciy
seimoje
C RVIII118,
Valandéle
bu o
ma y i,
kaip
kal oje
iskilo
bii elis
Zmoniy
ib225).
Danio
galininko
J.
Jablonskis
neiéski ia
i
okio
e mino
ne
‘ne a ojas
a iau
Sio
galininko
a osenos
pa yzdziy
jis
duoda,
kalbédamas
apie
,,ilgio
olio
i
b aukos
aukos
g-ka‘".
DaZnio
galininku
a sakome
i
Klausima:
kaip
da nai?
(plg.
Kiek ieng
y a,
da
p ieb éskiu,
maknojo
daba
pe
ulyciq
ke -
d&ius
Ke pelé
Bi 8P as252).
Pobii io
galininku
(ku is
J.
Jablonskio
ap a iamas
sky ium,
be
i$
ik ujy
p ie
,,ilgio
olio
i
b aukos
aukos
galininko
p ia éja
labiau,
negu
daznio
galininkas)
a sakome
j
Klausimus:
kaip
ilgai?
kiek
la ko?
J.
Jablonskio
jis
i8-
ski as,
emian is
ik ai
uo,
kad
a ojamas
,,dazniausiai
po
slankos
a ba
sajidZio
eiksmazodziy,
zymé i,
ku j
laika
kas
pasi aukia,
iSeina
a .
sus oja,
palieka
pabi i,
pa ieSé i,
pasilsé i....“?
(p z.,
Sa gas
minu y e
a si auké
nuo
langelio
JbL76).
Apie
yskesnj
isy
u
galininky
p ia éjima
p ie
p e
kang
i gi
gali-
ma
kalbé i
ien
ais
a ejais,
kai
jie
ne u i
pazyminiy.
Be
i
¢ia
o
p ia éjimo
laipsnis
p iklauso
nuo
a ski y
Zodziy
a
jy
junginiy
pobiidzio.
Sa o
empo aline
eik’me
i
aplinkybine
unkcija
sakinyje
yskiau
p ie
p ie eiksmio
p ia éja
okie
galininkai
a
ju
junginiai
su
ki ais
ZodZiais,
kaip
upu i,
upudiuka,
galéli,
galii ka,
ma@Zuma,
mazuméle,
akimi kg,
alandéle,
die-
ni uke,
dienéle,
ha a,
ski
(né
ka a,
ne
s ki),
kas
diénq,
kas
y a,
kas
mé q,
has
dka a,
kas
#i@ma,
kas
dsa q,
ise
diéna,
ki a
spki
i
. .
Siy
Zodziy
i
jy
junginiy
p ia éjimas
p ie
p ie eiksmiy
i
p ie eiksmi-
niy
junginiy
y a
ne
maZesnio
laipsnio,
negu
anks iau
ap a ujy
laiko
galinin-
ky.
Tai
odo
oji
aplinkybé,
kad
kai
ku ie
i
jy,
p z.:
upu i,
upucii ka,
mazuméle
kalboje
isai
nelinke
u é i
paZyminiy,
o
junginiai
kas
diénq,
kas
y q...
linke
i
isiskqa
sup ie eiksméjima
(Rasdiéng,
kasdién,
kasdié...).
Taciau
isikai
sup ie eiksméjusiais
negalima
laiky i
nei
miné yjy
galininky,
nei
jy
junginiy
su
ki ais
nenu upéjusios
gal inés
Zod iais
(diéna,
ki a
ski),
nes
jie
né a
isi’kai
izolia esi
i8
linksnia imo
sis emos,
Salia
jy
ebé a
a ojami
i
ki i
linksniai;
be
o,
ie
galininkai
a
ju
junginiai
né a
absoliu iai
p a ade
galéjimo
u é i
pazyminiy
(ne
junginys
kas
+galininkas
gali
u é i
pazyminiy,
p z.:
kas
mielq
dienéle,
kas
ienq
dienéle).
Ka u
su
laiko
kiekj
pasakan iais
galininkais
eikia
i8kel i
i
okius
ga-
lininkus,
ku iais
eigkiame
daik o,
ypa ybés
a
eiksmo
kiekj. Siais
gali-
ninkais
da%nai
eina
os
pa ios
ly ys,
ku iomis
nusakomas
i
laiko
kiekis,
p z.:
k uopéle,
k uopely e,
k uopeli i e,
gala,
galéli,
galixj,
galiuka,
upi j,
u-
1
Z ,
J,
Endzelins,
La iegu
alodas
g ama ika,
600,
Riga,
1951,
aip
pa
jo
Bal u
alodu
skayas un
o mas,
228,
Riga,
1948.
nh
Y ,
Rygiskiu
Jonas,
Linksniai
i
p ielinksniai,
74,
Kaunas,
1928.
Z ,
en
pa
»75—76.
81
6.
Kalbo y os
klausimai
II.
pu élj,
upuci ka,
upu y i,
Smé qa(<lenky
szma )
i
.
.,
plg.
aip
pa
li e a i-
inéje
kalboje
ne a ojamas
i
jai
ne eikalingas
ly is
bishj,
bishj,
biskéli,
biskw-
i,
biskuci ka
(< okie iy
bischen),
Sie
galininkai,
eidami
sakinyje
kickinés
biido
aplinkybés
unkcija,
aip
pa
Zymiai
p ia éja
p ie
p ie eiksmiy,
aciau
isai
nesup ie eiksméja,
kaip
i
laiko
aplinkybémis
einan ieji
galininkai,
ku ie
ne u i
pazyminiy.
Tokiu
biidu
ma ome,
kad
sakinio
aplinkybéms
eik&8 i
a ojamieji
daik a-
a dzio
galininkai,
no s
i
ge okai
p ia éja
p ie
p ie eiksmiy,
ypa¢
ais
a e-
jais,
kai
ne u i
pazyminiy,
a iau
daba inéje
lie u iy
kalboje
nepajégia
suda y i
ben
kiek
ySkiau
susi o ma usio
pap as yjy
(nesudu iniy)
galininkiniy
p ie eiks-
miy
ipo,
Apie
okius
galininkus
daugiy
daugiausia
galima
bii y
pasaky i
ai,
kad
jie
neabejo inai
a sidii e
a pinéje
s adijoje
a p
daik a a dzio
i
p ie eiksmio.
I8
iso
eikia
pab éZ i,
kad
daik a a dzio
galininkas
( iek
ienaskai os,
ick
daugiskai os)
y a
ienas
y
linksniy,
ku ie
ne
aplinkybémis
eidami,
pil-
na
sa o
o ma
(su
iSlaiky a
galiine)
nelinke
p ie eiksmé i,
igsky us
umpéjimo
ip
ypaé
sandii os
su
ki omis
kalbos
dalimis
a
ki ais
Zodziais
a ejus
(Rka <
kd q,
dka < aka g',
Sia idien,
Siandiéna<Sian
diénan,
Sgnak <kig
nak i,
e-
nqka < ieng
ka q,
Sime <3j
mé q,
angsyk<ang
s ki,
isadien< isq
diéna...).
Beje,
A.
Leskynas!,
J.
Endzelynas'®
i
ki i
kalbininkai
ne
dka
kildina
is
ienaskai os
ie ininko.
Ta iau
K.
Biiga
uo
klausimu
y a
pas ebéjes:
,,
Kad
p ie eiksmis
dka ...
bii y
kiles
i8
ie ininko
aka é,
a gu
kas
Leskynui
Lie-
u oje
pa ikés.
Visiems
ai’ku,
kad
dka
y a
nu upéjes
galininkas
dka a.
I8
aka é
u é umém
aka <17,
Reikia
pazymé i,
kad
nu upéjusios
galiinés
sup ie eiksméjusiy
daik a a -
dzio
galininky,
nesusiliejusiy
su
ki omis
kalbos
dalimis
a
ki ais
zZodziais,
lie u iy
kalboje
nepap as ai
maza
é a
:
jy
os
ienas
ki as
(plg.:
Ra ,
dka ,
jeigu
Sis
pas a asis
p ie eiksmis
i§
ik yjy
kiles
i§
galininko).
Nepalygin i
daznesni
kalboje
y a
galininkiniai
sudu iniai
p ie eiksmiai
su
pi muoju
j a diniu,
bid a diniu,
skai a diniu,
e ka iais
daik a a diniu
a
p ie eiksminiu
démeniu
i
an uoju
—
daik a a diniu
(dazniausiai
nu upéjusios
i
e ka iais
iSlaiky os
galiinés
daik a a dzio
galininku).
Taigi
oliau
s ab elé-
kime
kiek
ies
siy
p ie eiksmiy
da ybos
endencijomis,
paski s ydami
juos
ben
keliais
bi iais.
1.
T a dinis+daik a a dinis
démuo
Tokie
da iniai,
ku
pi muoju
démeniu
eina
j a dis,
0
an uoju
nu upé-
jusios,
de o muo os
a
( e ka diais)
iSlaiky os
galiinés
daik a a dzio
galininkas,
uzima
Zymiausia
ie q
sudu iniy
galininkiniy
p ie eiksmiy
a pe.
48
Pig.:
A
ka
igaus
p o elij?
a,
™
Negalima
cia
nepaminé i,
kad
dka
su
okiu
pa
ik umu
galima
bi y
kildin i
i
ig
kilmininko
dka o.
*
A.
Leskien.
Li auissches
Lesebuch
mi
G amma ik
und
Wo e buch,
177,
Heidelbe g,
1919,
©
J.
Endzelins.
Bal u
alodu
skanas
un
o mas,
228,
Riga,
1948,
“
K,
Biga,
Kalba
i
seno é,
1,
160,
Kaunas,
1922,
82
a.
I a dis
Rds
i
daik a a dzio
galininkas!*:
kasdiéng,
kasdién,
kasdié,
kasndk ,
kasudka ,
kas#iém.
b.
I a dzio
ds,
a
galininkas
i
nu upéjusios
a
de o muo os
galiinés
daik a a dzio
galininkas:
andién,
a idéj,
a idei,
andei,
qdien,
adién,
qdie,
@ka ,
qnak ,
qnedél
hib .
,, q
sa ai e;
a
sekmadienj‘,
@ziem.
c
[ a dZio
ands,
and
s eikas
a
nu upéjes
bei
de o muo as
galininkas
i
daik a a dinis
démuo:
ana idés
hib .
,,anqka “,
ana idien,
ana ide,.
ana idie,
angdien,
angdie,
aiidien,
aiidie,
ana idéj,
anajidiej,
ana idienai,
ana idai,
ananddi,
ana idies,
ana idienais,
angka ,
angme , anqmé ,
ana y ,
angsyk,
ang aka .
d.
[ a dzio
Sis,
#
galininkas
i
daik a a dinis
démuo:
Ska ,
Sme ,
S yc,
Ssyk,
Si dka ™,
Siandiéna,
Sia idien,
Sia ide,
Si idei,
Sia idei
(
=
Sandie
?),
Sia idé;,
Sia idie,
Sia idiej,
Signak , Siqnak ,
signedél
hib .
,,8i9
sa ai e;
8j
sekmadieni*,
Sig asa ,
Sigziem.
;
Ka ais
Cia
pasi aiko
a mése
i
nepap as esniy
ZodZiy
sandii os
a ejy,
plg.
Zemai iy
Sianpa diéna.
e.
I a dZio
Sokid
galininkas
i
daik a a dZio
diend
nu upéjes
a
de o -
muo as
galininkas:
Sokiandéj
(Siokia idie?),
Siokiqdien.
,
I a dZio
Ru i
i
daik a a dZio
diend
nu upéjes
galininkas:
ku igdien.
g.
I a dzio
ki as,
ki a
galininkas
i
daik a a dinis
démuo:
ki andien,
ki-
andie,
ki qdien,
ki qdie,
ki a idei,
ki andie
(plg.
da
nesusiliejusi
Zodziy
jun-
ginj
Ricq
dién,
ku
ebé a
iglike
abiejy
Zodziy
ki iai),
Ri gka ,
,,ki a
ka ;
kadaise,
seno éje“,
kizqme ,
ki qmé ,
ki qnedél
hib .
,,ki a
sa ai e
;
ki a
sekmadie-
nj“,
Ri gsyk,
,,ne
daba ,
ki a,
a einan j
sykj;
kadaise;
ki ados;
ka ais;
anks iau“,
Ka ais
¢ia
nu upa
pi mojo
démens
galiiné:
hi syky.
h.
I a dziy
Riek ienas,
keli i as,
isa
galininkas
i
nu upéjes
daik a a di-
nis
démuo:
kiek iengka ,
kelin asyk,
isqcés
hib .
isqdién.
2,
Bid a dinis+daik a a dinis
démuo
Pi moje
ie oje
¢ia
eina
biid a dzio
galininkas
(da%niausiai
iSlaiky os
galiinés),
0
an oje—nu upéjes
daik a a dis:
amzinqdien
,,nieku
bidu,
nieku
gy u,
niekados;
anaip ol,
améindié
,, .
p.“
améindién
,, .
p<,
p as andei
»p as a
diena,
da bo
diena‘‘,
s e i adien.
3.
Skai a dinis+daik a a dinis
démuo
a,
Kiekinis
skai a dis
i
nu upéjes
daik a a dis:
ienqdien,
ienqka ,
ie-
nasyk,
Sesiska ,
Sei ssyk,
Si i qka .
8
Pas ebé ina,
kad
nu upéjusiy
siy
p ie eiksmiy
an asis
démuo
a ski ais
a ejais
ga-
lé y
bi i
i
a dininko
kilmés.
*
P ie
Siy
da iniy
p iski ina
i
Duse y
a méje
su inkamoji
ly is
Sgpa asa .
Cia,
isblukus
giminés
eik$mei,
ie oj
y .
giminés
j a d%io
pa a o as
mo e iSkosios
giminés
galininkas
eikiausiai
pagal
uos
p ie eiksmius,
ku iy
pi masis
démuo
y a
mo e iskosios
giminés,
*9
Ka ais,
o
ypa
ada,
kai
pi mojo
démens
galiiné
ia
nu upéjusi,
neimanoma
nu-
s a y i,
a
u ime
galininkinj,
a
a dininkinj,
a
pagaliau
jnagininkinj
p ie eiksmi,
plg.
azeologini
jungini
amzina
diena
,,jokiu
badu,
kaip
gy as,
labai,
nepap as ai
sakinyje
Amézina
diena
neno éo
Sly,