Dėl vienaskaitos galininko prieveiksmėjimo dabartinėje lietuvių kalboje

61 EetoU V tebe Kote boB=0-T YR 1G Sd (ACW Sk MASKS I Pret UN O'S? S ROM OK +S Loy A KR A-DOE M EY A DEL VIENASKAITOS GALININKO PRIEVEIKSMEJIMO DABARTINEJE LIETUVIU KALBOJE K, ULVYDAS Apie kiek glaudesnj galininko linksnio santyki su prieveiksmiais dabartinéje lietuviy kalboje galima kalbéti, turint galvoje daugiausia tik daiktavardzio galininkg. Kity linksniuojamyjy kalbos daliy (pvz.: bidvardziy bei dalyviy, kuriy pagrindinés funkcijos sakinyje yra paZyminio ir sudurtinio tarinio vardinés dalies reiSkimas, skaitvardzio ir jvardZio, kuriems taip pat aplinkybiy funkcija visiskai nebiidinga) vienaskaitos galininkai (bent tais atvejais, kai jie eina patys vieni, nesudarydami junginiy su daiktavardZiais) nerodo tendencijos prieveiksméti ar bent semanti3kai suartéti su prieveiksmiais. Tatiau reikia pastebéti, kad ir labiausiai prie prieveiksmiy priartéjusiy daiktavardzio galininky prieveiksmiSkumas yra palyginti menkas. IS visy vienaskaitos galininko riisiy kiek glaudesniu santykiu su prieveiksmiais ir polinkiu prieveiksméti isiskiria laiko galininkas, bet tik tokiu reikimés ir vartosenos atveju, kai juo pasakoma daugiau pati laiko trukmé, o ne kuris tiksliai apibréztas punktas toje trukméje (,,laiko linijoje‘’). Toks laiko galininkas sakinyje eina laiko aplinkybe ir atsako j klausimus: kuomet? kada? kuriuo metu? Siam laiko galininkui lietuviy kalboje paprastai vartojama gana apibrézta grupé daiktavardziy, k. a: diend, naktls, rytas, vdkaras, pavdsaris, vasara, rudué, Ziema, vidu(r)naktis, vidit(r)dienis, vidi(r)vasaris, vidi(r)Ziemis, pirmadienis, antradients, treciddienis ir t.t., kurie reigkia paros, savaités tam tikrus laiko tarpus, mety laikus.1 Nuo Siy daiktavardziy laiko galininky savo reikSme ir santykiu su prieveiksmiais nedaug skiriasi zodZiy kaftas, sfkis laiko galininkai, ypat tokiu atveju, kai jais pasakomas labai bendras ir neapibréZtas veiksmo, biisenos ar ivykio laikas, o ne daznis (plg. galininky kaftq ir sfkg reik&’mes dviejose sakiniy porose: 1. Kartq@ uzklupo jis [Mationis] Mykolq neSant i3 upés abu nepilnus hibirus vandens Vn1P138., Batutis, pasirodes sy kj miestelyje ir sukirsines savo pasakojimais Zmones, vél prapuolé ZR11261.; 2. Antaniukas, kaip ji jaune karta 1 Tdomu tai, kad Salia tia kalbamaja reik’me vartojamy visy siy daiktavardZiy laiko galininky nejmanomas neiginio kilmininkas. Tatai aiSkintina visigkai silpnu Sios risies laiko galininky rySiu su sakinio veiksmaZodziais, 75 Agnieska moké, paémé Palmute uz rankutés ir atsistojo skersas VniP161., Dar spki apsi&valges, Suni paglostes, [Kurmelis] iéjo 1 vidy ZR1110. Kai kas i8 lietuviy kalbos tyrinétojy cia minétyjy daiktavardziy laiko galininkus vadina prieveiksmiais, PavyzdZiui, J. Otrembskis tarmines lytis dziéni, ndkci, vasart, Ziémil, pavdsarz, rideni, kath, atliepiantias literatirinés kalbos lytims diéng, ndktj, vdsarq, %iéma, pavdsari, ridenj, kafta, laiko prieveiksmiais, kilusiais i§ temporaline funkcija einantiy daiktavardziy vienaskaitos galininky?. Tatiau reikia pabréZti, kad, sprendziant to ar kito Zodzio bei pasakymo prieveiksméjimo ar prieveiksmi8kumo klausima lietuviy kalboje, negalima remtis vien semantine ar sintaksine funkcija, nes, pavyzdZiui, laiko aplinkybémis saKinyje gali eiti ivairios kitos kaitomyjy Zodziy formos su priclinksniais ir be ju — jvairios linksninés ir prielinksninés konstrukcijos, kuriy niekas né nemano laikyti prieveiksmiais. Tiek linksniniy, tiek prielinksniniy konstrukcijy prieveiksméjimo procesas lietuviy kalbos tyrinétojy beveik nepaliestas, todél nenuostabu, kad prieveiksmis lietuviy kalbos gramatikose yra viena maziausiai nu&viesty kalbos daliy. Lietuviy kalbos gramatinéje literattiroje, kalbant apie prieveiksmj, paprastai ribojamasi jvardiniais prieveiksmiais ir tais kity kaitomyjy kalbos daliy kilimo dariniais, kurie turi savo specifinius formantus, rySkiai atskiriantius. juos nuo ty kaitomyjy kalbos daliy, if kuriy jie yra i8riedéje. O tuo tarpu patioje kalboje, be ty prieveiksmiy, apstiai turime tokiy, kurie specifiniy prieveiksminiy formanty neturi ir kartu néra kokie nutrupéliai ZodZiai—jie savo iSoriniu pavidalu visiskai sutampa su atitinkamomis kaitomyjy kalbos daliy formomis, tiktai juose i8blukes linksniskumas, linksnio reik$mé, 0 taip pat, palyginus su ju pagrindiniu Zodziu (tuo ZodZiu, i§ kurio jie i8riedéjg), pakitusi ar izoliuota leksiné reikSmé, ir jy santykiai su Kitais sakinio ZodZiais yra kitoki, negu kaitomyjy kalbos daliy. Linksnio. reik&més i8blukimas” acts esti toks nerySkus, kad, tiriant tokio pobtidZio ZodZiy santykius su prieveiksmiais, tikrai susiduriama su rimtais sunkumais. Kaip sprendziamas kaitomyjy kalbos daliy prieveiksméjimo proceso klausimas tarybinéje rusy lingvistinéje: literatiiroje? A. B. Sapiros teigimu, rusy kalbos linksniy (su prielinksniais ir be ju) prieveiksméjimo procesq savo darbuose yra liete daugelis autoriy, tatiau ry3kiausiai Sis procesas esas nuSviestas A, M. PeSkovskio®, Tad ir mums ¢ia dera iSkelti A. M. Peskovskio mintis. Nagrinédamas jvairius pereinamuosius kalbos daliy atvejus A. M. PeSkovskis pabrézia, kad daugiausia jy kaip tik pasitaiko prieveiksmiy srityje, nes visi rusy kalbos prieveiksmiai, isskyrus vadinamuosius ,,prototipinius“ (tokius, kaip 30eco, mam, mym, mozda, eceeda, ir kai kuriuos kitus), yra atsirade palyginti neseniai i biidvardziy ir daiktavardziy, * Jan Otrebski, Wschodniolitewskie narzecze twereckie, czesé I, gramatyka, 419, Krakow, 1934, * Mpop. A. B. lanupo, 06 o6pasopaunn wapeyuii B coppemenHom PyccKom ssbike, = ,,PycckHii 3K B mKone‘t, Ne I, 31, 1947. 76 Bidvardziy ir daiktavardziy prieveiksméjimo procesg A. M. PeSkovskis jzitiri kurio nors vieno linksnio ,,izoliacijoje* i8 bendrosios linksniavimo sistemos. Toji ,,izoliacija, sako A. M. PeSkovskis*, vykusi nepaprastai létai. Jis sumini® bent septynis veiksnius, kurie tq ,,izoliacija‘‘ sukeldave, bitent: 1. jtai, kad like linksniai pamazZu iSeidavo iS vartosenos, mirdavo; 2. ,,tai, kad jie biidavo pradedami vartoti ne ta viso zodzio reikime, kuria vartojamas atitinkamas linksnis“; 3. ,,tai, kad pats atitinkamas linksnis biidavo pradedamas vartoti ne savo linksnio reik’me arba ne ta viso ZodZio reik8me, kuria vartojami like linksniai‘‘; 4. ,,tai, kad jis jgaudavo kokj nors garsinj skirtuma, palyginus su kitais linksniais, neskaitant jau ty skirtumy, kuriuos jis turéjo kaip atskiras linksnis‘*; 5, ,,tai, kad visi like linksniai jgaudavo tq skirtuma‘‘; 6. .,tai, kad prielinksnis susiliedavo su linksniu j viena savoka ir i8raudavo ji i$ sistemos“; 7. ,,visy arba kai kuriy i8 ty veiksniy susijungimas (0 tatai dazniausiai ir pasitaikydavo)*. A. B. Sapira® teisingai pastebi, kad visi Sie A. M. Peskovskio i8keltieji veiksniai i8 tikrujy téra daiktavardziy ir biidvardziy prieveiksméjimo galimi padariniai, o ne prieZastys, nes svarbiausia, kas lemia jvairiy formy peréjimq i prieveiksmj, yra ju vartojimas kaip aplinkybiniy Zodziu, jy aplinkybiné funkcija ZodZiy junginyje. Toji aplinkybiné funkcija nustelbia Zodzio objektine reik’me, o jau i§ to i8plaukia visa tai, kas izoliuoja patj linksnj, silpnina jo reik&me, kuri ilgainiui visai i8nyksta, ir buvusi linksnio forma visiskai pereina i prieveiksmj. Sios A. B. Sapiros pastabos biidingos ir lietuviy kalbos kaitomyjy Zodziy formy prieveiksméjimo procesui, Ir Cia i§ daiktavardzio j prieveiksmj einama per aplinkybine Zodzio funkcija, Zodzio objektinés ir formalinés reikSmés silpnéjima, linksnio izoliacija ir galiausiai jo reikSmés visi8kq i8nykima. Jeigu kartu su A. B. Sapira pripazistame aukSciau minétus A, M. PeSkovskio igkeltuosius veiksnius daiktavardziy ir biidvardziy prieveiksméjimo galimais padariniais, tai jdomu paziiiréti, ar lietuviy kalboje laiko galininkas, kuris, kaip matéme, kartais laikomas prieveiksmiu, yra kuo nors susijes bent su vienu i8 ty padariniy, ar ne. Stebéjimas ¢ia duoda ne visi’kai teigiama atsakyma. Pirmiausia reikia pabrézti, kad visy (seny it naujai sudaryty) daiktavardiiu, kurie eina laiko galininku, yra vartojami taip pat visi kiti linksniai. Jeigu kai kuriy linksniy vartosena ir néra intensyvi arba kartais sunkiau jmanoma, tai dar nerei8kia, kad jie potencialiai neegzistuoja. Be to, linksniavimo sistemoje visi ty Zod%iy linksniai vartojami beveik ta patia ,,viso zodzZio“ reik$me, PavyzdZiui, jeigu paimsime Zodj diend ,,metas nuo ryto ligi vakaro“, matysime, jog visuose vartojamuose linksniuose i8lieka ta pati Zodzio reikS’mé: Snekék greitai, diend trumpa B. Dienés jau ilga Krns. Dienai kelio nuo dia riogso kalnas P&, Piktqa diénq reik su piktéole pravaryt Sch77. 4 A.M. Tlemxoscxnii, Pycexnii cuntakcuec B Hay4HOM ocseulennH, H3g. 4-0e, 129, M., 1934, ®* Ten pat, ® Tpop. A. B. Wanupo, 06 o6pasopantin napewwii B COBPeMeHHOM PYCCKOM ‘A3bIKe, — «Pycckui s3pik B wKove't, Nol, 31—32, 1947, Th Diéng ligonis vél atsigavo Slap. Su diend jie pervaSiuos visas tris mokyklas Gn. Tokioj dien6j niekur negali i$eiti Rm. Duok jam nuo manes daug laby dienq K11318. Toks drabudis tik $ilté6m diendm Slap. Anas diendas Silta buvo Er. Tomis keliomis dienomis jie graxiausiai iéjo savo mokslo abécéle 8. Ne kokis ir darbas tokiose apsiniaukusiose dienose Ram’, Pavyzdziai taip pat rodo, kad galininkas tebéra i8laikes savo linksnio reik8me. Kiekvienu atveju mes jj jautiame éia kaip papildinio, tia kaip laiko, Cia kaip pobiivio galininka. Pagaliau fonetiskai (savo kiréio vieta ar priegaide) laiko galininkas tia niekuo nesiskiria nuo kity to ZodZio galininky. Jei panasiu biidu perZitirétume ir kitus laiko galininkui vartojamus Zodzius, taip pat matytume, kad jy laiko galininko formos néra susijusios su aukStiau minétais daiktavardziy ir biidvardziy prieveiksméjimo padariniais. Taigi ir pati laiko galininko izoliacija i8 bendrosios linksniavimo sistemos, o taip pat jy suprieveiksméjimas negali biti zymaus lafpsnio. Taciau, kad ir visa tai turint galvoje, tia nieku biidu nederéty pamirsti to, jog kai kuriy daiktavardziy be pazyminiy vartojamieji laiko galininkai savo reikSme vis délto skiriasi Siuo tuo nuo kity to pat ZodzZio linksniy ir taip pat nuo laiko galininky, vartojamy su pazyminiais, Imkime tokius be paZyminiy vartojamus laiko galininkus, kuriais pasakomi tam tikri dienos, paros laiko tarpai ar mety laikai (diéna, nakej, rytq, vakara, pavasarj, vasarq, rudenj, Siéma). Juk, turédamas be pazyminiy pavartotus Siuos laiko galininkus, niekas neabejos kiek padidéjusiu jy reik’més bendrumu, galima sakyti, met tam tikru jos abstraktumu. Pavyzdziui, sakiniuose: Azeik diénq, o ne vakare ir Ateik kita diénq, pirmuoju atveju diéng reiskia apskritai_,,dienos metu®“, o ne kuriuo nors apréZtu dienos laiko punktu> antruoju atveju pasakymas kitq diénq jau akcentuoja tam tikrg apibréztajl termina, 0 ne apskritai dienos meta. Tuo kaip tik ir paaigkinama kai kuriy kalbininky (pvz., J. Otrembskio) tendencija tokius apibendrintos reik§més laiko galininkus laikyti prieveiksmiais, ypaé dar todél, kad ¢ia prie to reikimés bendrumo prisideda minéty galininky vartosena tiktai sakinio aplinkybémis; O vartosena, kaip jau aukSciau pastebéta, pirmiausia ir lemia linksniy formy prieveiksméjima. Vadinasi, tam tikras reikSmés bendrumas ir igimtiné aplinkybés funkcija tuos be pazyminiy vartojamus laiko galininkus gana zymiu laipsniu priartina ‘prie prieveiksmiu, palikdama juos tarsi tarpinéje stadijoje tarp daiktavardZio linksniy ir prieveiksmiy. Tiriant daiktavardzio linksniy formy prieveiksméjimo procesa, ypacé tais atvejais, kai abejojama, ar kuris nors daiktavarddio linksnis yra jau galutinai peréjes i prieveiksmj, daZnai kalbininky idkeliamas dar vienas sprendimo kriterijus—bitent, to linksnio galéjimas ar negaléiimas turéti biidvardiniy pazyminiy. Jeigu kurio nors daiktavardzio ar atskiros jo linksnio formos vartosenos stitis sintaksiskai ribota, tai sumazéja su juo derinamy paz%yminiy kiekis§. »Visiskas praradimas galéjimo biti pazymimam biidvardziu rei8kia daiktavar7 Zr, J, Bal&ikonis (red,), Lietuviy kalbos zodynas, 2, 343, 1947, * B. B. Bunorpagos, Pycckni ssp, 380, M.—JI., 1947. 78 dzio formos peréjima j prieveiksmj. RySkus to galéjimo sumazéjimas yra pereinamosios biklés simptomas“. Imkime dabar lietuviy kalbos laiko galininko formas ir paZitirékime, kaip, kada ir Kokiu laipsniu jos gali biti pazymimos biidvardiniais ir kitais pazyminiais. 1. Laiko galininkas su derinamaisiais paZyminiais: a. biidvardiniais: vély vdkarq, paskuting nakej, vély ridenj, nakty nakdidusiq; b. ivardiniais: 2 akimirka, pati vidurvasarj, § hafta, t@ pddiq diéna, tq diéna, kitq diéna, vienq diéna, ta rita, vieng ryta, § rideni, td ridenj, ta pati ridenj, t@ naku, vienqa naktj, tG vdkara, tq pati vakara, pati darbymetj, kita méta, SiG valandéle, SG Zima, kita pavdsarj, viena pdpiet{s c. ivardiniais ir bidvardiniais: :dkiq iskilminga valanda, tékiq graziqa diéna, tq laiminga valandéle, tq pati Iptotaji rytqs d. dalyviniais: ateinancia diéna, péreita ridenj, wépereita vdasara, praeita nak. 2. Laiko galininkas su derinamaisiais ir nederinamaisiais paZyminiais: t@ rudefis nakij, tq rinkimy pavdsari, viena pavdsario diéna, vienq téki pdkalédinio méto sventddienj, kdrita vasaros pdpiete. 3. Laiko galininkas su nederinamaisiais pazyminiais: vaidinimo diéng, pititiés ménesj, rinkimy pavasarj. - Jau duotieji pavyzdziai ai8kiai rodo, kad Zodziai, einantieji laiko galininku, lietuviy kalboje platiai gali biti pazymimi tiek derinamaisiais (biidvardiniais, jvardiniais, skaitvardiniais, dalyviniais), tick derinamaisiais kartu su nederinamaisiais, tiek vien nederinamaisiais pazyminiais. Savaime aisku, kad tais atvejais, kai turime bet kokj paZyminj, negali biiti kalbos apie laiko galininko prieveiksmiskuma, nes jau pats paZyminys pabrézia laiko galininko linksnio reikSme, o kol aiSkiai i8likusi linksnio reik’mé, tai Zodis tebéra neperéjes i prieveiksmj. Laiko galininko linksnio reik’m¢ duotuosiuose pavyzdZiuose stiprina tiek derinamieji pazyminiai, kurie irgi eina tuo patiu linksniu, tiek nederinamieji, kurie su laiko galininko forma yra susije valdymo ry3iu. Ir pirmuoju, ir antruoju atveju cia dar turime ai8kius daiktavardzius. Net tokiame junginyje, kaip naktj nakcidusiq, linksnio reik’mé iSlieka, nes ja ia stiprina savotigkas individualios darybos biidvardis, suderintas su tos pat Saknies daiktavardziu. Kai kurie laiko sqvokas reiskiantieji daiktavardziai, k.a.: akimirka, valandélé, valanda, savdité, ménuo, métas ir kt., laiko (ne pobiivio!) galininku be pazyminio if viso negali eiti, Literatiirinéje kalboje dazniausiai tik su pazyminiais laiko galininkui vartojami ir tokie daiktavardziai, kaip pavakarys, pavakaré, vakaras, darbymetis, pdpietis ir pan, Tatai irgi rodo laiko galininko formy daiktavardiskumg ir jy linksnio reik’més i8likima tais atvejais, kai laiko galininkas turi pazyminiy. Jeigu ir yra kas nors bendra tarp laiko galininky, vartojamy su pazyminiais, i8 vienos pusés, ir prieveiksmiy, i§ kitos, tai tik ju temporaliné reikSmé, kuri Siaipjau biidingiausia laiko prieveiksmiams, o taip pat jy sintaksiné funkcija: tiek daiktavardZio laiko galininkas, tiek laiko prieveiksmis vartojami sakinyje laiko aplinkybei reik&ti. B. B. Bunorpados, Pyccxni ask, 308—381, M.—JI., 1947. 79 Tuo ir baigiasi su pazyminiais vartojamy laiko galininky ir prieveiksmiy bendrumas. Pati vieny ir antry prigimtis, jy sintaksiniai rySiai su kitais sakinio Zodiziais, kartais jy formaliniai ypatumai dar tebéra skirtingo pobtidzio. Tatiau tam tikras jau ankstiau iskeltas birys daiktavardziy, kuriais paprastai pasakomi paros, savaités, mety laiko tarpai (diend, naktis, rytas, Ziemd, vdsara, pavdsaris, ruduéd, pirmddienis, antrddienis, treciddienis...) laiko galininkui vartojami tick su paZyminiais, tick be jokiy pazyminiy. Cia gal tik kiek i8siskiria daiktavardzio vdkaras laiko galininkas, kurio be paZyminio bent literatirinéje kalboje nelabai linkstame vartoti greitiausiai todél, kad Salia galininko ia turime laiko vietininka vakaré, kaip tik daugiausia vartojama be pazyminio ir beveik visi8kai virtusj. prieveiksmiu, Laiko galininkai su pazyminiais ir be paZyminiy vartojami taip pat tokiy daiktavardziy, kaip kaftas, sfkis, Visy Siu Zodziy laiko galininkai, kai neturi jokiy pazyminiy, kaip tik ir priartéja prie prieveiksmiy daugiau, negu bet kuriuo kitu to linksnio vartosenos atveju. Be paZyminiy vartojami minétyjy daiktavardZiy laiko galininkai _turi kiek kitokia—bendresne, abstraktesne leksine reik’me, negu kad tais atvejais, kai jie eina su pazyminiais. ff Kartais prie kai kuriy i§ ty laiko galininky prepoziciskai vartojami tokie laiko prieveiksmiai, kaip anksti, vélat, vdkar, rytdj, linksnio reikimés né kiek nesustiprina, 0, prieSingai, jg dar nustelbia, lyg sudarydami kartu su galininkais apstabaréjusius prieveiksminius junginius, pvz.: ankst? rytq, rytéj nakti, vélat rudenj, rytdj ryta, pig. taip pat tarminj pasakyma vidury ndkej. Kartu reikia paZyméti, kad ir tokie laiko galininky junginiai, kaip diénq nGkti, diénq naktéle, diéng if naktj, rytq vakara, #iémq vdsara, kurie paprastai vartojami be jokiy pazyminiy, taip pat daZniausiai turi itin apibendrinta reikSme ir labai priartéja prie prieveiksmiy, beveik visi8kai virsdami prieveiksminiais junginiais. Ir be paz%yminio vartojamy laiko galininky priartéjimas prie prieveiksmiy néra visy vienodo laipsnio, Tatai priklauso nuo atskiry Zodziy arba ju grupiy leksinés reikSmés. Sakysime, tokie laiko galininkai, kaip kaftq, sjki, diéna, nakti, rytq, vakara, pavdsari, vdsarq, ridenj, 2iémq, labiau ‘priartéje prie prieveiksmiy, negu pirmddienj, antrddienj, treciddienj... Ypat sunku nuo prieveiksmiy atriboti ZodZiy kaftas, sfkis laiko galininkus, nes jy reik’mé labai apibendrinta; be to, ty Zodziy tik laiko galininkas ir teturi stipresne temporaline reikSme ir kaip tik dél ty savo reikimés ypatybiy pradeda kiek izoliuotis i8 linksniavimo sistemos. Taciau galéjimas turéti paZyminiy neleidzia mums ir tuos labiausiai prie prieveiksmiy priartéjusius ZodZius visi’kai i&skirti i$ daiktavardZiy. Su pazyminiais ir be pazyminiy vartojamy laiko galininky né viename savo darbe néra skyres prie prieveiksmiy ir J. Jablonskis, kuris Siaipjau prieveiksmio kategorija supranta labai platiai, tam tikrais atvejais priskirdamas jai net bendratj, o siekinj ir padalyvyj laikydamas prieveiksmiais net be jokiy iSimtiy. Prieveiksmiais ty galininky nelaiko né J. Endzelynas,- kuris savo veikaluose galininko kilmés prieveiksmiy iliustracijai latviy ir lietuviy kalbose teduoda tokius prieveiksmius, kaip Siafidien (la. Siodien), Siqnakt (la. Sionakt), Sjmet (Ja, Stogad), vienqsyk (la. viénreiz), toliau: la. drusku,~ druscip, suorit, 80 Sovakar, suonedé], suovasar, rit(u), paminédamas kartu latgalieciy. formas vosor ir £m, kurios esantios arba galininko, arba jnagininko kilmés!, Be laiko galininko, sakinyje veiksmo ar biisenos laiko aplinkybiy funkcija eina dar kai kuriy zodziy ilgio, daZnio, taip pat pobtivio galininkai. Pirmuoju i8 ju atsakome j Klausimus: haip ilgai? kiek laiko? (Vis@ tq, ir kita diena buvo Silta ir gera Taruciy seimoje CvRVIII118, Valandéle buvo matyti, kaip kalvoje iskilo biirelis Zmoniy ib225). Danio galininko J. Jablonskis neiéskiria ir tokio termino net ‘nevartojas tatiau Sio galininko vartosenos pavyzdziy jis duoda, kalbédamas apie ,,ilgio tolio ir braukos traukos g-ka‘". DaZnio galininku atsakome i Klausima: kaip dafnai? (plg. Kiekvieng ryta, dar priebréskiu, maknojo dabar per ulyciq kerd&ius Kerpelé Bit8Pvas252). Pobiivio galininku (kuris J. Jablonskio aptariamas skyrium, bet i$ tikrujy prie ,,ilgio tolio ir braukos traukos galininko priartéja labiau, negu daznio galininkas) atsakome j Klausimus: kaip ilgai? kiek latko? J. Jablonskio jis i8skirtas, remiantis tiktai tuo, kad vartojamas ,,dazniausiai po slankos arba sajidZio veiksmazodziy, zyméti, kurj laika kas pasitraukia, iSeina ar. sustoja, palieka pabiti, pavieSéti, pasilséti....“? (pvz., Sargas minutyte atsitrauké nuo langelio JbL76). Apie ryskesnj visy tu galininky priartéjima prie pre kang irgi galima kalbéti vien tais atvejais, kai jie neturi pazyminiy. Bet ir ¢ia to priartéjimo laipsnis priklauso nuo atskiry Zodziy ar jy junginiy pobiidzio. Savo temporaline reik’me ir aplinkybine funkcija sakinyje ryskiau prie prieveiksmio priartéja tokie galininkai ar ju junginiai su kitais ZodZiais, kaip truputi, trupudiuka, galéli, galiitka, ma@Zuma, mazuméle, akimirkg, valandéle, dienituke, dienéle, hafta, ski (né katta, ne sfki), kas diénq, kas ryta, kas métq, has vdkara, kas #i@ma, kas vdsarq, vise diéna, kita spki ir t. t. Siy Zodziy ir jy junginiy priartéjimas prie prieveiksmiy ir prieveiksminiy junginiy yra ne maZesnio laipsnio, negu ankstiau aptartujy laiko galininky. Tai rodo toji aplinkybé, kad kai kurie i jy, pvz.: truputi, trupuciitka, mazuméle kalboje visai nelinke turéti paZyminiy, o junginiai kas diénq, kas rytq... linke i visiskqa suprieveiksméjima (Rasdiéng, kasdién, kasdié...). Taciau visikai suprieveiksméjusiais negalima laikyti nei minétyjy galininky, nei jy junginiy su kitais nenutrupéjusios galtinés Zodtiais (diéna, kita ski), nes jie néra visi’kai izoliavesi i8 linksniavimo sistemos, Salia jy tebéra vartojami ir kiti linksniai; be to, tie galininkai ar ju junginiai néra absoliutiai prarade galéjimo turéti pazyminiy (net junginys kas +galininkas gali turéti pazyminiy, pvz.: kas mielq dienéle, kas vienq dienéle). Kartu su laiko kiekj pasakantiais galininkais reikia i8kelti ir tokius galininkus, kuriais reigkiame daikto, ypatybés ar veiksmo kiekj. Siais galininkais da%nai eina tos patios lytys, kuriomis nusakomas ir laiko kiekis, pvz.: kruopéle, kruopelyte, kruopelitite, gala, galéli, galixj, galiuka, trupitj, tru1 Zr, J, Endzelins, Latviegu valodas gramatika, 600, Riga, 1951, taip pat jo Baltu valodu skayas un formas, 228, Riga, 1948. nh Yr, Rygiskiu Jonas, Linksniai ir prielinksniai, 74, Kaunas, 1928. Zr, ten pat »75—76. 81 6. Kalbotyros klausimai II. putélj, trupucittka, truputyti, Smétqa(<lenky szmat) ir t. t., plg. taip pat literatirinéje kalboje nevartojamas ir jai nereikalingas lytis bishj, bishj, biskéli, biskwti, biskucittka (<vokietiy bischen), Sie galininkai, eidami sakinyje kickinés biido aplinkybés funkcija, taip pat Zymiai priartéja prie prieveiksmiy, taciau visai nesuprieveiksméja, kaip ir laiko aplinkybémis einantieji galininkai, kurie neturi pazyminiy. Tokiu biidu matome, kad sakinio aplinkybéms reik&8ti vartojamieji daiktavardzio galininkai, nors ir gerokai priartéja prie prieveiksmiy, ypa¢ tais atvejais, kai neturi pazyminiy, tatiau dabartinéje lietuviy kalboje nepajégia sudaryti bent kiek rySkiau susiformavusio paprastyjy (nesudurtiniy) galininkiniy prieveiksmiy tipo, Apie tokius galininkus daugiy daugiausia galima biity pasakyti tai, kad jie neabejotinai atsidiire tarpinéje stadijoje tarp daiktavardzio ir prieveiksmio. I8 viso reikia pabréZti, kad daiktavardzio galininkas (tiek vienaskaitos, tick daugiskaitos) yra vienas ty linksniy, kurie net aplinkybémis eidami, pilna savo forma (su iSlaikyta galiine) nelinke prieveiksméti, igskyrus trumpéjimo ip ypaé sandiiros su kitomis kalbos dalimis ar kitais Zodziais atvejus (Rkart< kdrtq, vdkar<vakarg', Siafidien, Siandiéna<Sian diénan, Sgnakt<kig nakti, vtenqkart<vieng kaftq, Simet<3j métq, angsyk<ang sfki, visadien<visq diéna...). Beje, A. Leskynas!, J. Endzelynas'® ir kiti kalbininkai net vdkar kildina is vienaskaitos vietininko. Tatiau K. Biiga tuo klausimu yra pastebéjes: ,, Kad prieveiksmis vdkar... biity kiles i8 vietininko vakaré, vargu kas Leskynui Lietuvoje patikés. Visiems ai’ku, kad vdkar yra nutrupéjes galininkas vdkara. I8 vakaré turétumém vakar<17, Reikia pazyméti, kad nutrupéjusios galiinés suprieveiksméjusiy daiktavardzio galininky, nesusiliejusiy su kitomis kalbos dalimis ar kitais zZodziais, lietuviy kalboje nepaprastai maza téra : jy vos vienas kitas (plg.: Raft, vdkar, jeigu Sis pastarasis prieveiksmis i§ tikryjy kiles i§ galininko). Nepalyginti daznesni kalboje yra galininkiniai sudurtiniai prieveiksmiai su pirmuoju jvardiniu, bidvardiniu, skaitvardiniu, retkartiais daiktavardiniu ar prieveiksminiu démeniu ir antruoju — daiktavardiniu (dazniausiai nutrupéjusios ir retkartiais iSlaikytos galiinés daiktavardzio galininku). Taigi toliau stabtelékime kiek ties siy prieveiksmiy darybos tendencijomis, paskirstydami juos bent keliais biriais. 1. Tvardinis+daiktavardinis démuo Tokie dariniai, kur pirmuoju démeniu eina jvardis, 0 antruoju nutrupéjusios, deformuotos ar (retkardiais) iSlaikytos galiinés daiktavardzio galininkas, uzima Zymiausia vietq sudurtiniy galininkiniy prieveiksmiy tarpe. 48 Pig.: Ar kart igaus protelij? a, ™ Negalima cia nepaminéti, kad vdkar su tokiu pat tikrumu galima bity kildinti ir ig kilmininko vdkaro. * A. Leskien. Litauissches Lesebuch mit Grammatik und Worterbuch, 177, Heidelberg, 1919, © J. Endzelins. Baltu valodu skanas un formas, 228, Riga, 1948, “ K, Biga, Kalba ir senové, 1, 160, Kaunas, 1922, 82 a. Ivardis Rds ir daiktavardzio galininkas!*: kasdiéng, kasdién, kasdié, kasndkt, kasudkar, kas#iém. b. Ivardzio tds, ta galininkas ir nutrupéjusios ar deformuotos galiinés daiktavardzio galininkas: tandién, tafidéj, tafidei, tandei, tqdien, tadién, tqdie, t@kart, tqnakt, tqnedél hibr. ,,tq savaite; ta sekmadienj‘, @ziem. c [vardZio ands, and sveikas ar nutrupéjes bei deformuotas galininkas ir daiktavardinis démuo: anafidés hibr. ,,anqkart“, anafidien, anafide,. anafidie, angdien, angdie, aiidien, aiidie, anafidéj, anajidiej, anafidienai, anafidai, ananddi, anafidies, anafidienais, angkart, angmet, anqmét, anaryt, angsyk, angvakar. d. [vardzio Sis, # galininkas ir daiktavardinis démuo: Skart, Smet, Sryc, Ssyk, Sivdkar™, Siandiéna, Siatidien, Siatide, Sifidei, Siafidei ( = Sandie ?), Siatidé;, Siatidie, Siatidiej, Signakt, Siqnakt, signedél hibr. ,,8i9 savaite; 8j sekmadieni*, Sigvasar, Sigziem. ; Kartais Cia pasitaiko tarmése ir nepaprastesniy ZodZiy sandiiros atvejy, plg. Zemaitiy Sianpatdiéna. e. IvardZio Sokid galininkas ir daiktavardZio diend nutrupéjes ar deformuotas galininkas: Sokiandéj (Siokiafidie?), Siokiqdien. f, IvardZio Ruri ir daiktavardZio diend nutrupéjes galininkas: kurigdien. g. Ivardzio kitas, kita galininkas ir daiktavardinis démuo: kitandien, kitandie, kitqdien, kitqdie, kitafidei, kitandie (plg. dar nesusiliejusi Zodziy junginj Ricq dién, kur tebéra iglike abiejy Zodziy kirtiai), Rirgkart, ,,kita kart; kadaise, senovéje“, kizqmet, kitqmét, kitqnedél hibr. ,,kita savaite ; kita sekmadienj“, Ritgsyk, ,,ne dabar, kita, ateinantj sykj; kadaise; kitados; kartais; ankstiau“, Kartais ¢ia nutrupa pirmojo démens galiiné: hitsyky. h. Ivardziy Riekvienas, kelifitas, visa galininkas ir nutrupéjes daiktavardinis démuo: kiekviengkart, kelintasyk, visqcés hibr. visqdién. 2, Bidvardinis+daiktavardinis démuo Pirmoje vietoje ¢ia eina biidvardzio galininkas (da%niausiai iSlaikytos galiinés), 0 antroje—nutrupéjes daiktavardis: amzinqdien ,,nieku bidu, nieku gyvu, niekados; anaiptol, améindié ,,t. p.“ améindién ,,t. p<, prastandei »prasta diena, darbo diena‘‘, svefitadien. 3. Skaitvardinis+daiktavardinis démuo a, Kiekinis skaitvardis ir nutrupéjes daiktavardis: vienqdien, vienqkart, vienasyk, Sesiskart, Seitssyk, Sititqkart. 8 Pastebétina, kad nutrupéjusiy siy prieveiksmiy antrasis démuo atskirais atvejais galéty biti ir vardininko kilmés. * Prie Siy dariniy priskirtina ir Dusety tarméje sutinkamoji lytis Sgpavasar. Cia, isblukus giminés reik$mei, vietoj vyr. giminés jvard%io pavartotas moteriSkosios giminés galininkas veikiausiai pagal tuos prieveiksmius, kuriy pirmasis démuo yra moteriskosios giminés, *9 Kartais, o ypat tada, kai pirmojo démens galiiné tia nutrupéjusi, neimanoma nustatyti, ar turime galininkinj, ar vardininkinj, ar pagaliau jnagininkinj prieveiksmi, plg. frazeologini jungini amzina diena ,,jokiu badu, kaip gyvas, labai, nepaprastai sakinyje Amézina diena nenoréo Sly,