LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAT,
I
il
Bu y
VO
Sje
Ss
Roo
M-
O
Ky
S7EeU.-
A
RADE
Mil
J
A
NAUJI
DUOMENYS
APIE
SKAISTGIRIO
TARMES
KONSONANTIZMA
A.
JONAITYTE
1959
m.
liepos
mén.
dialek ologinés
ekspedicijos
me u
Zaga és
ajone
p ie
La ijos
TSR
sienos
bu o
ap ik a
sa o iska
Siau és
aka y
aukS ai¢iy
Snek a,
ku i
nuo
g e imy
Siau és
aka y
auks aiciy
Snek y
(Saky¥na,
Dameliai,
Dilbinai)
ski iasi
uo,
kad
isai
ne u i
p iebalsiy
8,
2, ¢,
dz.
G e imy
Snek y
a s o ai
(Sakyna,
Dameliai,
Dilbinai)
Si a
skais gi ieciy
ypa ybe
y a
jau
seniai
pas ebéje,
ik
gal
ge ai
nenusiklause.
Jy
eigimu,
skais gi ie iai
(i
ne
joniskie iai)
uos
p iebalsius
maiéa:
ku
eikia
saky i
s,
2
saka
§,
2
i
a i kS¢iai,
p z.,
sakinj
,,.Mama
saké,
a -
ne& i
Sake
skais gi ie iai
a ia:
mama
sake,
a nés
sake.
Be
daba iniu
me u
p iebalsiai
nebemai8omi,
o
isu
a iama
s,
z,
c,
dz.
Tos
Snek os
a s o us
kaimynai
adina
Slekiy
a ba
skais gi ieciy
a du.
Slekiais
juos
adina
odél,
kad
jie,
aplin-
kiniy
Zmoniy
nuomone,
kalba
p ispaude
lieZu i
—
Slekiuoja
(Dilbinai)*.
Skais gi-
ie iy
a das
geog a inis
—
Sia
Snek a
kalba
daugiausia
Skais gi io
mies elio
apy-
linkiy
Zmonés.
Kadangi
Slekiy
a das
duo as
dél
Snek os
ypa umy,
ai
uo
a du
Siame
da belyje
skais gi ie iy
Snek a
i
bus
adinama.
Slekiy
Snek os
plo as
nedidelis.
Jis
p asideda
nuo
pa
Zagi és
mies o,
esiasi
i
y us
iki
Laénkai iy
kaimo,
aigi
apie
13
km.
Siau éje
Slekiai
ibojasi
su
La ijos
TSR.
Pie iné
gnek os
iba
p ie
Zaga és
siekia
Zaga és
—
Joniskio
plen a
(S un-
gi j
km.
abipus
miné o
plen o),
0
ies
Skdis gi io
mies eliu
eje a—ke e a
ki-
lome y
nu ols a
nuo
plen o
j
pie us
(Kemsi i,
Domeikiy
km.).
Slekiy
plo o
y iné
i
pie iné
iba
ik
apy ikslé,
nes
dél
ibo o
ekspedicijos
laiko
jos
iksliai
nus a y i
1
Slekiy
a do
aiskinimui
medZiagos
duoda
lie u iy
kalbos
Zodyno
ka o eka.
Lape-
liuose
i8
Sakynos
Slekiu
adinamas
Zmogus,
ie oj
a ian is
7.
M.
Slanéiauskas
okia
eik’me
a
Zodj
aip
pa
pazis a,
p z.:
Lmp.
I,
191
a8o
,,jam
kad
uxlieda e
pi ij
sal o
andens,
jis
sakyda es
uoj
(slekia es)
,, ylai,
nus oki ,
nes uka oki “;
,,jis
aip
paslekiuoda es
kalbé-
damas“
LTA
1208B
375
p.
MeSkui iuose
,,8lekiuo i*
eiskia
Ze e no i,
(neaiSkiai)
kalbé i,
p z.:,,Negalima
sup as i,
kq
Slekiuoja
as
liu ba“,
Taigi
,,8lekis“
aplinkiniy
Snek y
Zmonéms,
apsk i ai,
eiskia
Zmogy
su
kalbos
de ek u.
I8
Gia
jis
galéjo
bi i
apibend in as
i
skais gi ieciu
Snek ai,
ku iy
kalba
aplinkiniy
snek y
a Z ilgiu
aip
pa
su
de ek u
(né a
5,
2,
¢,
dz).
»Slekis“
a
,,8lekys“
su inkamas
i
daugelyje
ki y
lie u iy
kalbos
a miu,
be
en
jis
eiSkia
suduzusj,
p amus u
galu
kiauSinj
a
ma gu j
(Duse os,
Kamajai,
Kuk iskés,
Ly-
duokiai,
U ena,
Tau agnai,
VyZuonos
i
k .)
a ba
nes eika,
sukiuzZus]
Zmogy,
p z.:
»,Min-
has
da bininkas
i i
jo,
kad
jau
Slekis“
(Anyk&¢iai),
Taigi
Sia
eik’me
kaZin
a
galima
sie i
su
Sakyniskiy
Slekiu,
79
nesuspé a.
Tik ai
Slekiuojama
Siuose
kaimuose:
Pabaliuosé,
DaukSiuosé,
Rukui-
Ziuose,
Zi iuose,
Bandé iuose,
Ram@skiuose,
Pe di iuose,
Kemsiuosé,
Lankai-
Ciuose.
S ungiy
kaimo
Slekiuoja
ik
pusé,
ma ,
seniau
bu e
du
a
ys
a ski i
kaimai,
éliau
susilieje
j
iena.
A odo,
kad
seniau
u éjo
Slekiuo i
i
Skais gi io
mies elis,
nes
jis
y a
be eik
pa iame
Slekiy
Snek os
plo o
cen e,
be
daba ,
labai
sumiSus
jo
gy en ojams,
Slekia imo
¢ia
nebegi dé i.
Taip
pa
Slekiuo i
galéjo
i
Reibini i
kaimas,
esan is
g e a
Kemsi j.
Siokiy
okiy
Slekia imo
pédsaky
Reibi-
niuose
da
pas ebima,
be
labai
maza
i
sunku
pasaky i,
a
cia
nyks an is
senas
Slekia imas,
a
dél
Slekiy
kaimynys és
gau os
naujos
ypa ybés.
Slekiuoja
i
i
pie-
us
nuo
Kemsi{j
esan ys
Domeikiai,
ik
labai
sa o i8kai
(Z .
oliau).
Kaip
jau
nu ody a,
Slekiy
Snek a
nuo
ki y
g e imy
Siau és
aka y
aukS ai iy
isuo inio
Ki io
a i aukimo
Snek y
ski iasi
kai
ku iais
sa o
konsonan izmo
ypa-
ingumais;
mo ologija,
sin akse
i
leksika
ji
daugiau
a
maZiau
su ampa
su
g e i-
momis
Snek omis
(Dameliai,
Dilbinai,
Sakyna).
Tas
ski umas,
ski ian is
Slekius
ne
ik
nuo
g e imy
Siau és
aka y
aukS ai-
iy
isuo inio
ki cio
a i aukimo
Snek uy,
be
i ,
apsk i ai,
nuo
be eik
isy
ki y
lie-
u iy
kalbos
a miy,
y a
isi’kas
p iebalsiy
¢,
dz,
§,
#
nebu imas.
Vie oj
jy
snek-
oje
a ojami
p iebalsiai
c,
dz,
s,
2,
p z.:
bazn 'ce
~
bazny ia,
ceba'
ai
~
éebi ai,
cé
~
Gia,
giminaicei
~
giminaiciai,
isp
ce
~
ispé ia
,,ispé iau,
ko‘pli‘ce
~
koply-
Gia,
nebéhe ic
~
nebéken ia,
ne azuoce
~
ne aziud ia
,,ne aziuo iau“,
pa'ces
~
Pacios,
pé'sces
~
pés ias,
usces
~
i8 ias;
didzd'usis
~
didziéusis
>
didziausias“,
g audzei
~
g a idziai,
p adze
~
(P adzia,
skaudzei
~
skaiidziai;
as uo ié'lika
~
aS uonidlika,
pusi‘ne
~
pusyné,
si dis
~
Si dis,
sienapju' e
~
Sienapi i é,
is a
~
is a;
d@2uols
~
4zZuolas,
éze s
~
BZe as,
zaga' e
~
Zagi é,
zmd‘gus
~
Zmogiis,
z aizda@
la
~
Z aizdélé
,,Z aigzdelé“
i
.
.
Sa o iSkai
Slekiuoja
Domeikiy
kaime.
Ten
pas ebimas
a i k8¢ias
eiSkinys:
Gia
ne
ik
iSlaikomi
s eiki
Ik.
p iebalsiai
¢,
dz,
§,
2,
be
i
ie oj
lk.
s,
z
a iama
¥
4,
P z.,
Snek os
pa yzdys:
zé*
e al,
papa
Sakok,
i:
daugau
Zinai
~
é ai,
i
papa-
sakok,
u
daugia i
zinai;
jauna
haip_apsizé'nijau,
u’
pa
Saku’
i_nexind-jau
labai
~
jauna
kaip
apsiZénijau
(i8 ekéjau),
i
pasaky
i
neZindjau
labai;
daba
a-landas,
miu'su
dugime
adi‘nas
~
dabai
alandos,
miisy
dugime
adynos;
3
Bduga
baisa
usis
k é-mS
~
iSdugo
baisidusis
k iimas;
skaus
7,
_
skaus
ké'Zna
ene
~
skaiis a
i
skaiis a
kozna
(Kiek iena)
diéna;
pasi d-de
ahi e
Se
u
Skups,
dubsa
k
Zu
an_ u' i-
ne’,
d'uksa
la da anko’,
as
:
Skupa
Ss ikau
~
pasi édé
akysé
yskupas,
dukso
k ¥-
zium
a i
k ii inés,
dukso
lazda
a ikoje;
a8
yskupa
su ika i;
md su
didela
sekii‘¢e
biwa
~
miisy
didelé
seklyéia
bi o.
(UzZ aSy a
i§
Feliksienés
Paugienés,
apie
70
m.,
kilusios
i§
Domeikiy
km.
i
a i ekéjusios
j
Reibinius).
Da
galima
p idé i
Skais gi io
kapiniy
k yZiaus
uZ a8a,
lyg
i
Ik.:
¢on
ilses
kinas
Kazimie o
Gun io
kaim.
Kemiiy
(=Kemsiy).
Siame
ne
lk.
da y ame
uZ ase
aip
pa
y a
i’like
okiy
Slekia-
imo
elemen y
(uZ aSas
da y as
apie
1920
m.).
Kuo
paaiskin i
okj
Slekia imo
a ian a,
neZinia.
Be ,
gal
bi , aip
y a
dél
o,
kad
Domeikiai
s engési
Slekia ima
i§lygin i
pagal
g e imas
no malias
snek as
i
aip
bu o
nuei a
iki
hipe no malizmo.
O
jeigu
bii y
iesa
aplinkiniy
snek y
a s o u
eigimas,
kad
Slekiai
ben
jau
seniau
p iebalsius
s,
z
i
%,
#
mai8é,
ai
Do-
meikiai
bi y
apibend ine
isu
§,
¥,
0
isas
ki as
plo as
—
s,
z.
Kad
seniau
Sie
p ie-
balsiai
galéjo
bii i
i
maiSomi,
i
dalies
pa i ina
i
ki y
»Slekiuojanciy“
lie u iy
80
kalbos
Snek y
duomenys,
p z.,
A’aSnyky,
Kabeliy
i
Mus eikos
(Va énos
aj.)
kaimai?.
I8
iso
eikia
pab éZ i,
kad
isoks
Slekia imas
Siuo
me u
y a
jau
ge okai
ap-
nykes.
Slekiuoja
ik
y esnio
amZiaus
zmonés
i
ai
nebe
isi.
P ieZas iy
Slekia imo
nykimui
kele as.
Pi miausia
ai
Ik.
j aka,
eikian i
Snek a
pe
mokyklas,
j ai ias
js aigas,
adija,
spauda
i
. .
Be
o,
nemaza
j akos
Slekia imo
nykimui
u i
i
gy en ojy
susimaisymas
—
po
I-jo,
o
ypa
po
II-jo
pasaulinio
ka o
daug
gy en-
oju
i
8i
plo a
y a
a sikéle
i8
ki u .
I
e ia
p ieZas is
—
isos
aplinkinés
Snek os
skais gi iecius
uz
Slekia ima
baisiai
paSiepia
i
juos
pamégdzioja,
p z.,
am
ei-
kalui
Zinomas
oks
posakis:
sé’ses
sé"ses,
sési
2€-nai
i
Su aise
so’
ki
~
88ios
sésés,
%esi
zénai
(be nai)
i
su aisé
86kj.
Ge iausiai
Slekia imas
i8silaikes
RamdSkiy,
Rukuiziy
i
Kemsi j
kaimuose.
Kuo
no s
paaigkin i
Sia
skais gi ie iy
ypa ybe,
sunku.
G e imose
Snek ose
okiu
konsonan izmo
ypa umy
né a.
Kokiy
no s
ypa ingy
gam iniy
kli i iy,
ku-
ios
bi y
sky usios
Slekius
nuo
ki y
g e imy
Snek y
i uo
paciu
padéjusios
su-
sida y i
kalbiniams
ski umams,
aip
pa
né a,
ik
seniau
galéjo
bi i
daugiau
misky.
Laiky i
Slekia ima
la iy
kalbos
j akos
ezul a u
aip
pa ,
g ei iausia,
negalima,
nes:
1.
Tada
u é y
Slekiuo i
isas
La ijos
TSR
pasienis,
o
o,
oli
g azu,
né a,
p z.,
Pabali j
kaimas,
esan is
apie
ieng
kilome a
nuo
Zaga és
j
y us,
Slekiuoja,
o
pa ys
Zaga ieciai
i
aka inéje
Zaga és
puséje
esq
pala és
kaimai
isai
neSlekiuoja.
2.
La iy
kalbos
snek ose,
ku ios
ibojasi
su
Slekiy
plo u
(Té e e,
Bukaisi,
Me-
gamui za,
Vilce)
p iebalsiai
§,
Z
i
ne
¢
y a,
i
jokiy
jy
mi8imy
nepas ebima,
p z.:
cupa
—
k ii a,
ciiska
—
gy a é,
de desmi
—
ke u iasdesim ,
izd é
~
izza e
—
iSdZio in i,
Za u e
—
dzio ykla,
sud aka
—
Si aka ,
suplis
—
lopsys,
nipa iksanas
—nemalonumai®.
Galima
da
paminé i,
kad
i
1958
m.
La ijos
MA
dialek ologi-
niy
ekspedicijy
me u
miné ose
ie ose
jokiy
Sios
iiSies
p iebalsiy
mi8imy
nepa-
s ebé a.
(Rem asi
La ijos
TSR
MA
La iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u o
dialek-
ologiy
il.
m.
k.
M.
G audinios
i
M.
B encés
Ziniomis).
Be
is
dél o
galu inam
la iu
kalbos
j akos
paneigimui
eiké y
da
ka q
labai
a sidéjus
i8 i i
su
Slekiy
kaimais
besi ibojan iy
la iy
kaimy
8nek as
i
paiesko i
a i ikmeny.
Be ,
ki a
e us,
iek
miné os
La ijos
ie o és,
iek
Slekiy
plo as
y a
senojo
Ziemgaliy
gy en o
plo o
dalis*,
odél
jei
la iy
pasienio
iS y imas
i
duo y
a i ikmeny,
ai
jie
kalbé y
ne
la iu,
o
gal
g ei iau
Ziemgaliy
kalbos
j akos
naudai,
nes
§,
2
ne-
bu imas
cha ak e ingas
ne
la iy,
o
Ziemgaliy
kalbai.
Biiga,
kalbédamas
apie
lie-
u iy
a sikélimo
j
Ziemgala
senuma,
aSo:
,,...Jei
lie u iai
bii y
a sidangine
Ziemgalon
os
ik ai
po
900
me uy,
ai
jie
anuos
ie o a dzius
Siandie
beiS a y y
*Sese é,
*S é é,
*Miisa...“5,
O
Siandieniniams
Slekiams
kaip
ik
i
cha ak e in-
gas
Sis
a imas.
29.A.Bonn ep,
Caeqsi
apesnux
Tpycos
u
ux
ssbika
B
'poquenckoi
y6epaun,
Hs-
BECTHA
OTMeNeHHA
pyccKo o
sA3bIKa
H
cnonecoc u
Mun.
A.
Hays,
T.
XVI,
xu.
4,
160,
CIB,
1912.
8
Li ija
Biéole, MeZamuizZas
izloksne,
FBR,
XII
séjums,
Riga,
1932;
J.
Tambe gs,
Bénes
izloksne,
FBR,
XVI
séjums,
Riga,
1936.
4
Z .
Biigos
Zodyno
133-141
psl.
i
B.T.
Ilamy o,
O6pasosan e
au oscKo o
ocy-
Aape pa,
Zemélapis
JIu oscKoe
ocygape so
B
XIII
Bexe
u B
Mepsoi
nonosuHe
XIV
seka,
no
1341
.
Mocxsa,
1959
.
5
K.
Biga,
Lie u iy
kalbos
Zodynas,
I,
141,
Kaunas,
1924,
6,
Kalbo y os
klausimai,
[IL
81
Taigi
i8ei y,
kad
Slekia imas
isiikai
galé y
bi i
senyjy
Ziemgaliy
palikimas.
Be
Gia
abejone
kelia
ienas
dalykas:
Ziemgaliy
gy en as
plo as
bu o
daug
didesnis
uz
daba iniy
Slekiy
plo a,
odél
sunku
bi y
paaiskin i,
kodél
Ziemgaliskos
ypa y-
bés
neiSliko
didesniame
plo e.
Da
eik y
paminé i,
kad
Slekiy
Snek a
né a
isai
ienin elé
lie u iy
kalbos
&nek a,
a ian i
s,
z
ie oje
§
#.
Tokiy
pa
ei8kiniy
andama
i
isai
ki ame
Lie u os
k a8 e,
p z.:
Va énos
ajono,
Kabeliy
apylinkés
ASaSnyky
(Sa8ininkai)
sodziuje
dauguma
senesnés
ka os
Zmoniy
ie oj
Ik.
§,
#
aip
pa
be eik
isada
i8-
a ia
s,
2,
p z.:
ziisis
~
Zasis,
zémé
~
Zmé,
zu is
~
Zu is,
asa iikas
~
eSe iiikas,
sasi
~
SeSi,
salis
~
Salis,
sizas
~
Si as®.
Be
o,
i
olimiausioje
lie u iy
kalbos
saloje
Zie eloje
aip
pa
i8
dalies
su-
inkama
a
pa i
ypa ybé
Zodziuose,
p z.:
za'sis
~
2Asis,
z é' is
~
Z é is,
bazn
ce
~
bainyéia,
zbluls
||
Zo is
~
Zu is,
z aizdé"
||
aizdé’
,,Z aigzdé“
i
da
keli
ki i’.
Siy
Snek y
§,
£
ne u éjimas
siejamas
su
ose
ie ose
gy enusiais
jo ingiais®
a ba
ne
p iisais
(Zie elos)*.
I
jeigu
en
galéjo.iki
misy
dieny
i8lik i
jo ingiy
kalbos
kai
ku ios
ypa ybés,
ai
gal
i
Slekiai
galéjo
iSlaiky i
ziemgaliy
pédsakus.
Galu inam
Slekia imo
kilmés
nus a ymui
bii inai
eiké y
su ink i
isus
q
plo a
liecian¢ius
is o inius
duomenis
i
isa
o
k a8 o
a dyna.
Kol
kas
o
pada y i
nebu o
jmanoma,
odél
i
iS ada
dél
Slekia imo
kilmés
lieka
hipo e iné.
Teks ai
I.
Mislés
1,
j ioc
kai_spo'ks,
ina
smo'ks,
&kmina
si dis
( i-sne)
2.
d@zuols
dzuols
a'zuolins,
an_, u’_saku
sako' i'ns,
an_ u’
saku
po'_lizdé
li,
ka am
lizde
po
_kausé
li
(kana
pe)
3.
Sé iuks
biks
o'kie i ks
po'_,pusi'nes
Raulas
gana
(sépe i's
gd'l a
suk ioj)
4.
Ské-mb
skambi is
an _duks a
kana,
siisauke
a kus,
ne_sa a
gimd
us
(bazn
ces
a ps)
5.
di
juod a nei
hélu
éin
(ceba'
ai)
6.
s d:
ka é
kai_,papi es,
isein
lauka
—
kai__pasi es
(sd'u uy s)
II,
Dainos
Te
ku _ziba
zibu é
lei,
duk éle
pa ,
lauké'li,
s iesieje
lik o' é
lei,
mo’
ise
p é_ a é
lu,
a‘n
Ié‘uk
mané's
mo' usd'
e
a_su_pisu
ainiké-lu
is_pelo-nes
pa eina i |
is_
elines
s ig i's il
69.
A.
Boab ep,
C enm
ape nux
Mpycos
u
ux
ssbikas
Tpoguencxol
yOepxuu,
Hs-
BeCTHA
OTA.
pyccko o
A3bIKa
H
cnoBecuoc u
Hn.
Ax.
Hay,
T.
XVI,
Ku.
4,
160,
CIB,
1912;
J.
Senkus,
Nauja
mediiaga
apie
lie u iy
kalbos
a mes,
LTSR
MA
Mokslo
Da bai,
se ija
A,
1,
Vilnius,
1955;
J.
O ebski,
G ama yka
jezyka
li ewskiego,
I,
353354,
Wa szawa,
1958.
7
Mediiaga
im a
i
A,
Vidugi io
a8omos
dise acijos
,,Zie elos
a mé“.
'
8
J.
O ebski,
G ama yka
jezyka
li ewskiego,
I,
354,
Wa szawa,
1958.
®*
9.
A.
Bons ep,
miné o
s aipsnio
157
psl.
10
Dainose
daug
e esnis
senojo
neki éiuo o
galininio
é
po
/
i8 i imas/
a,
negu
kas-
dieningje
§nekamojoje
kalboje,
Dainose
aip
pa
daug
maziau
umpinamos
i
galiinés
dél
imo,
i mo
sume imy.
82
duk éle
acd
Rusi,
g audzei
apsi e kusi,
pali'déjau
ziedé
li,
ii- u’
ainiké
li,
pali'déjau
jd'unas
dienas
sulig
8u0
aka é'lu
|
(Ves u iné,
dainuojama
g izus
i8
Sliiibo}
2
a
zuolé'lis
i'ugdamas,
iseina
pani' éle
gi é
léj
s i* iodamas,
i_duod
bd'l a
anké'le,
oi
andy
a e:j
bi
nezadki
mané's,
mo' usd e,
ai iju™
pulké'lis
da
as
jauna
ebé-su,
pa
S ios
li'Gus
lauké'lus
|
jaunuolé' e
ebésu
|
‘
mus a d
je
Zi ge'
lus
dd
nekélau
é'le,
an _
Su’
Gu
lauké-lu ,
dd
nekwPau
ugné'les,
i
isisk - e
dé-
nedi bd
as
di
jaun
b o:ld-ce
naujo'ses
s akld- es,
as_ u
jaunu
pulké'le
|
dd
ned'us as
d o‘bd' es
|
p ijéje
p é_doa é'le,
kad as
ké
Tsu
i- é'li,
p é_ma gi ju™?
a é
lu,
had_
as
k iPiu
ugné'le,
i _jsein
isein
Rad
ismé'g
8u
séna
ma usd' e,
naujd'ses
s akld'
es,
d kel
ma- eus
a elus|
had_jsd'uiu
d o bd- es
|
(Ves u iné,
dainuoja
me ginos,
laukian
jaunojo)
>
sesd' e
mi
su,
pakol
pailsa
Jaund:ji
mi'su,
si mi
zi gé'
lei,
Ro
h
iseini
pakol
padila
n6'(is)
mo' usd' es
|
RIQ‘ a
azé'le
|
a_pemi'lé-je
sesd' e mii'su,
a é's
e isis,
jauno"ji
mu
su,
a_nem
léje
ka
u
e’
asi,
i
mo’
ind’
le
|
pakol
p ip asi
|
mile?
miléje
asi
e isi,
i _sana d'je,
nen ile ikama,
#
‘ge s
lauké'le s
i
mo"
iné
la,
da
pali'dé'je,
|
nepd' kalbama
|
1
Dainininkés
a minime
jaunasis
pas
jaunaja
a joda es
ai as,
ji
lydéda e
ien
Tai i
y ai.
4
Dainininkés
paaiSkinimu,
a eliai
ma gi
dél
o,
kad
pe
es u es
jie
biida e
apkabiné i
ainikais,
apkaiSy i
Zalumynais,
gélémis,
83

e ksi,
Sesa'
e,
shaudé's
si dd' e
jaunu’
dien&
lu:
zal’
u' é
he’ |
Rélsi
eel
neza@
dinama,
ku si
ugiia'la
ne &ginama
|
su_asa é*
lum
bu idla
p ausi,
su_ anko' é"
lum
nusislios 's
|
aus
i
‘Ie
béaus an i,
sauli' é*le
bé ekan i,
gal é'le
beskaus an i
|
i
pino'si_mo' iné'
le,
épino's
sengal é'le,
ku
isld-i8u
duk é‘le
|
ie
kalnuzé'li,
i
nauj ji
d a é'li,
a ,
i
eil iaus
mies é'
li
|
Us asy a
ig
(Ves u iné)
ne pinkis,
ma usé'le,
ne 'pinkis,
sengal é'le,
ku
isld-isi
duk é'le|
zalo's
égles
sé
ses
len as,
juodo's
zé*mes
ie a
s aen a,
ai_mana
é' iské'le
|
kaspiné'lei
blizguoné
lei,
zalioj
i u’
ainiké'lis,
ai_mana
pa é' ké'lis
|
Elzbie os
P anciuly és,
gim.
1875
m.,
be aS és,
Kemsiy
km.
1959
m.
5.
kad_,as
jo-jau
pa _pe zi'na,
uz_be zi'na
do
s o' é
je,
iena
bioa
mo' in€
la,
Gn a
mana
me guzé'la
|
me guzé'la
g audzei
e ke,
mo' iné'la
dé‘
g audésnei
|
o°_m6
ina,
mo'
in’
la,
kim
h
mani paauginai
an _, a gé
lu,
u pes é*
lu,
an .
,g audzi j
ju:
asa é
iu’
|;
bi 'ce
plaukes
pa _diené
le
an _,mus é'les,
pa
_ak é'le
an _ a é'les,
pa _diené'le
mus a d-jau,
pa _nak é'le
a a djau
|
muskie sla
sim a
s a' u’,
dd
So°bla‘ e
p é_sald' es,
e ke
nés i
kuo_, o'ld-usei
jimés i
huo_gila‘usei
|
suey
zuud'
em,
su_zalumsum
ied
dekd é'm,
nebii'
a gu'
neken éjes
né
né"_ a gée
lu’,
2é
lu
|
(Rek i iné)
o_sladau,
sladau
kiema
idu é'li,
lé-ukau
didze
pulké'le
|
o'_Rai_,pama au,
i _nusigandau
no’
_
80°
didze
pulké'le
|
nenusiga@
skis,
jauna
me guzé
la,
ne_jeip
didis
pulké'lis
|
océ
isi
penki,
o'_
as
pac
ses asis,
se’kmas
mana
zi gé'lis
|
o_aci a'uki,
jéunas
be nuzé'li,
né u u
mo’
ing’
las
|
ésu_
si a é'la,
ésu
naslai é’la,
né uPu
mo’
iné’
las
|
auks ame
kalnéli
giléjo:
duobd'
é*,
en
mana
mo' usé'la
|
eisu
p é-_alné'le,
puliu
p é_duobs' es,
budi"$u
mo:
usé'la
|
helkis,
mo’
inéIa,
si dies
pa ieké'la,
as
éu
pasiklo io
Sul
ac d‘uk,
duk e é'la,
mana
si a é’la,
u
md'n
acikl6 io'je
|
no'_len é'
lu:
é'mei,
i_g abé'li
déjei,
a
md
aciklo
o'jei
|
niweik
i_,gi é'le,
walé-ji
liepé'le
een a a
mo' iné'la
|
umpis
nemo’
i se,
s@kas
ne_ anké'
les,
lapé
lei
ne_,z0°dé'lei
|
Uz aSy a
i8
Joanos
Ja ienés,
65
m.
amz.,
Rukuiziy
km.,
1959
m.
HOBBIE
JAHHBIE
0
KOHCOHAHTH3ME
CKAMCT HPCKO O
TOBOPA
A,
Tl,
HOHAMTHTE
Pes ome
Bo
spema
qualeKTOso H eckoli
skcnequumu
B
1959
,
B
)Ka apcKom
pa-
ione
B
OKpecTHocTax
opogKka
Ckalic upuc,
6.1u3b
panuus
JIa suiicKoli
CCP
.
Opil
OOHapy2KeH
HHTepecHbIi
oBop
ceBepo-3anay{HBIX
ayKuiTaliToB.
O
cocel-
HMX
ayKUITaliTCKHX
TOBOPOB
OH
OTJHYaeTCA
CBOHM
KOHCOHaHTH3MOM.
B
9TOM
Topope
BOBce
HeT
co acubix
5,
&,
¢,
d¥,
BMeCTO
HHUX
Be3ye
yno peOmmoTcA
s>
2
¢,
dz
(Hamp,
cebda ai
~
éeba ai
‘cano n',
dzauksmas
~
diia igsmas
‘pa-
Hoc b‘,
sdu uys
~
Sdu u as
‘py
pe‘,
giema
~
Ziema
‘3uma‘),
Hecmo pa
Ha
TO,
YTO
STOT
oBOp
3aHuMaeT
HeGobUyIO
Nomagb
(13
KM.
B
QaHHy
HS
—
8
kM.
B
WMpHHy),
B
HEM
€CTb
H
CBOH
pasHoBHHOCTH.
Tak
B
qepepue
JJomelixai ,
85
sBjmoulelica
KpaiiHHM
10%KHBIM
NYHKTOM
T oBopa,
cylllecTBye
OOpaTHoe
sBye-
HHe
—
TaM
HeT
CO lacHbIX
s,
2;
OHH
Bese
3aMeHs oTcA
co macubmu
§,
¥
(Hanp.
k i:m§
~
k iimas
’kyc ’,
/a3da
~
lazda
*nanKa’
u
T.
J.).
S a
pasHoBu_HOCTb
OObACHACTCA
HJM
THMePHOPMaJIM3MOM,
MJIM,
CCIM
NPHHSTb
BO
BHUMaHWe
yTBep-
2KeHHe
HOCHTeNeli
COCeqHHX
ToOBOpoB,
4TO
JaHHbIi
oBop
ny TaeT
(BepHee,
B
Mpouiiom
MyTaa)
co macubie
s,
z,
Hs,
%,
(9TO
OTYACTH
NOTBep»xAaloT
M
JaH-
HBbI€
COOTBETCTBYIONHX
SBJeHHH
B
ToBopax
10x%KHOli
Jlu Bbl),
HeOuHaKOBbIM
o6o6ieH em
sTo o
NyTaHHA—
yacTb
oBopa
Besze
oOoOmMNa
s,
z,
a
Apy as
gac b
—
§,
4.
O
mponcxoxKyeHHH
sTo O
ABJeHHA
MOKa
TPYQHO
CKa3aTb
¥YTO-HHOYb
onmpeyeaenHoe.
B
coceqHux
oBpopaX
H
JHTOBCKOFO
HM
JIaTbILICKOTO
sI3bIKa
HH-
KakHX
CJleqOB
STO O
sB/IeHHA
MoKa
He
OOHapy2xxeHo,
Ap op
BbIBM aeT
umo-
Te3y,
YTO
B
STOM
MOXKHO
BHAeTb
C lebI
TOBOPAa
PeBHUX
2KeM aJOB,
U3AaBHa
XKHBUIHX
B
9THX
MeCTAX,
HO
MOKa
He
coOpaHbl
BCe
uCTOpM4eck e
U
TOMOHHMH-
4ecKHe
JaHHble
STOFO
palioHa,
AeJaTb
OKOHYATEJIbHBIC
BbIBONLI
HeJIb3s.
Kpome
To o,
cleqye
yKa3aTb,
4TO
cKalic upckuii
TOBOp
9TO
He
e{HHCT-
BeHHBIi
TOBOP
JINTOECKO O
A3bIKa,
B
KoTOpoM
HeT
SJ,
g.
Takwe
Ke
YepTbI
Xa-
PaKkTepHbI
H
2A
HeKOTOpEIX
oBopoB
loxHOli
JIuTBEI
(Zep.
Ka6anai -Amammnkali
H
Ap.
BapencKo o
p-Ha,
OT
4aCTH
TO
2Ke
CaMOe
SIBJIEHHe
BCTpeyaeTcH
H
B
ep.
3acauu,
Jisa noscxo o
p-Ha,
BCCP).
O cy c sue
4,
5,
B
9THX
TOBOpaxX
HeKO-
TOPbIe
JIMHTBHCTbI
OOBACHSIOT
C/leqaMH
APeBHUX
ATBATOB,
K
c aTbe
MpHuJloxKeHbl
NpHMepbl
QHaeKTOMO M4eCKHX
TeKCTOB
cKalicT Hp-
cxo o
osopa.