Nauji duomenys apie Skaistgirio tarmės konsonantizmą

LIETUVIY KALBOTYROS KLAUSIMAT, If il Bury VO Sjet Ss Roo MO Ky S7EeU.- A RADE Mil J A NAUJI DUOMENYS APIE SKAISTGIRIO TARMES KONSONANTIZMA A. JONAITYTE 1959 m. liepos mén. dialektologinés ekspedicijos metu Zagarés tajone prie Latvijos TSR sienos buvo aptikta savotiska Siaurés vakary aukStai¢iy Snekta, kuri nuo gretimy Siaurés vakary aukstaiciy Snekty (Saky¥na, Dameliai, Dilbinai) skiriasi tuo, kad visai neturi priebalsiy 8, 2, ¢, dz. Gretimy Snekty atstovai (Sakyna, Dameliai, Dilbinai) Sita skaistgirieciy ypatybe yra jau seniai pastebéje, tik gal gerai nenusiklause. Jy teigimu, skaistgirietiai (ir net joniskietiai) tuos priebalsius maiéa: kur reikia sakyti s, 2 saka §, 2 ir atvirkS¢iai, pvz., sakinj ,,.Mama saké, atne&ti Sake skaistgirietiai taria: mama sake, atnést sake. Bet dabartiniu metu priebalsiai nebemai8omi, o visur tariama s, z, c, dz. Tos Snektos atstovus kaimynai vadina Slekiy arba skaistgirieciy vardu. Slekiais juos vadina todél, kad jie, aplinkiniy Zmoniy nuomone, kalba prispaude lieZuvi — Slekiuoja (Dilbinai)*. Skaistgirietiy vardas geografinis — Sia Snekta kalba daugiausia Skaistgirio miestelio apylinkiy Zmonés. Kadangi Slekiy vardas duotas dél Snektos ypatumy, tai tuo vardu Siame darbelyje skaistgirietiy Snekta ir bus vadinama. Slekiy Snektos plotas nedidelis. Jis prasideda nuo pat Zagirés miesto, tesiasi i rytus iki Laénkaitiy kaimo, taigi apie 13 km. Siauréje Slekiai ribojasi su Latvijos TSR. Pietiné gnektos riba prie Zagarés siekia Zagarés — Joniskio plenta (Stungifj km. abipus minéto plento), 0 ties Skdistgirio miesteliu trejeta—ketverta kilometry nutolsta nuo plento j pietus (Kemsifi, Domeikiy km.). Slekiy ploto rytiné ir pietiné riba tik apytikslé, nes dél riboto ekspedicijos laiko jos tiksliai nustatyti 1 Slekiy vardo aiskinimui medZiagos duoda lietuviy kalbos Zodyno kartoteka. Lapeliuose i8 Sakynos Slekiu vadinamas Zmogus, vietoj r tariantis 7. M. Slanéiauskas tokia reik’me ta Zodj taip pat pazista, pvz.: Lmp. I, 191 ra8o ,,jam kad uxliedave pirtij salto vandens, jis sakydaves tuoj (slekiaves) ,,vylai, nustokit, nestukavokit“; ,,jis taip paslekiuodaves kalbédamas“ LTA 1208B 375 p. MeSkuitiuose ,,8lekiuoti* reiskia Zevernoti, (neaiSkiai) kalbéti, pvz.:,,Negalima suprasti, kq Slekiuoja tas liurba“, Taigi ,,8lekis“ aplinkiniy Snekty Zmonéms, apskritai, reiskia Zmogy su kalbos defektu. I8 Gia jis galéjo biti apibendrintas ir skaistgirieciu Snektai, kuriy kalba aplinkiniy snekty atZvilgiu taip pat su defektu (néra 5, 2, ¢, dz). »Slekis“ ar ,,8lekys“ sutinkamas ir daugelyje kity lietuviy kalbos tarmiu, bet ten jis reiSkia suduzusj, pramustu galu kiauSinj ar margutj (Dusetos, Kamajai, Kuktiskés, Lyduokiai, Utena, Tauragnai, VyZuonos ir kt.) arba nesveika, sukiuzZus] Zmogy, pvz.: »,Minhas darbininkas ir if jo, kad jau Slekis“ (Anyk&¢iai), Taigi Sia reik’me kaZin ar galima sieti su Sakyniskiy Slekiu, 79 nesuspéta. Tikrai Slekiuojama Siuose kaimuose: Pabaliuosé, DaukSiuosé, RukuiZiuose, Zitiuose, Bandériuose, Ram@skiuose, Petrditiuose, Kemsiuosé, LankaiCiuose. Stungiy kaimo Slekiuoja tik pusé, mat, seniau buve du ar trys atskiri kaimai, véliau susilieje j viena. Atrodo, kad seniau turéjo Slekiuoti ir Skaistgirio miestelis, nes jis yra beveik patiame Slekiy Snektos ploto centre, bet dabar, labai sumiSus jo gyventojams, Slekiavimo ¢ia nebegirdéti. Taip pat Slekiuoti galéjo ir Reibinifi kaimas, esantis greta Kemsifj. Siokiy tokiy Slekiavimo pédsaky Reibiniuose dar pastebima, bet labai maza ir sunku pasakyti, ar cia nykstantis senas Slekiavimas, ar dél Slekiy kaimynystés gautos naujos ypatybés. Slekiuoja ir i pietus nuo Kemsi{j esantys Domeikiai, tik labai savoti8kai (Zr. toliau). Kaip jau nurodyta, Slekiy Snekta nuo kity gretimy Siaurés vakary aukStaitiy visuotinio Kirtio atitraukimo Snekty skiriasi kai kuriais savo konsonantizmo ypatingumais; morfologija, sintakse ir leksika ji daugiau ar maZiau sutampa su gretimomis Snektomis (Dameliai, Dilbinai, Sakyna). Tas skirtumas, skiriantis Slekius ne tik nuo gretimy Siaurés vakary aukStaiiy visuotinio kircio atitraukimo Snektuy, bet ir, apskritai, nuo beveik visy kity lietuviy kalbos tarmiy, yra visi’kas priebalsiy ¢, dz, §, # nebuvimas. Vietoj jy snektoje vartojami priebalsiai c, dz, s, 2, pvz.: baznt'ce ~ baznytia, ceba' tai ~ éebitai, cé ~ Gia, giminaicei ~ giminaiciai, isp ce ~ ispétia ,,ispétiau, ko‘pli‘ce ~ koplyGia, nebéhefic ~ nebékentia, nevazuoce ~ nevaziudtia ,,nevaziuotiau“, pa'ces ~ Pacios, pé'sces ~ péstias, tusces ~ ti8tias; didzd'usis ~ didziéusis > didziausias“, graudzei ~ gratidziai, pradze ~ (Pradzia, skaudzei ~ skaiidziai; astuofié'lika ~ aStuonidlika, pusi‘ne ~ pusyné, sirdis ~ Sirdis, sienapju'te ~ Sienapitité, vista ~ vista; d@2uols ~ 4zZuolas, ézers ~ BZeras, zaga're ~ Zagiré, zmd‘gus ~ Zmogiis, zvaizda@ la ~ Zvaizdélé ,,Zvaigzdelé“ ir t. t. SavotiSkai Slekiuoja Domeikiy kaime. Ten pastebimas atvirk8¢ias reiSkinys: Gia ne tik iSlaikomi sveiki Ik. priebalsiai ¢, dz, §, 2, bet ir vietoj lk. s, z tariama ¥ 4, Pvz., Snektos pavyzdys: zé* eval, tt papa Sakok, ti: daugau Zinai ~ tévai, ti papasakok, tu daugiati zinai; jauna haip_apsizé'nijau, tu’ pa Saku’ i_nexind-jau labai ~ jauna kaip apsiZénijau (i8tekéjau), ti pasaky if neZindjau labai; daba va-landas, miu'su dugime adi‘nas ~ dabai valandos, miisy dugime adynos; 3 Bduga baisa usis kré-mS ~ iSdugo baisidusis kriimas; skaust 7, _ skaust ké'Zna ene ~ skaiista if skaiista kozna (Kiekviena) diéna; pasird-de ahivte Se ut Skups, dubsa kr Zu an_ru'tine’, d'uksa lafdaranko’, as vt: Skupa Ssttikau ~ pasirédé akysé vyskupas, dukso kr¥- zium afit kriitinés, dukso lazda rafikoje; a8 vyskupa sutikati; mdrsu didela sekii‘¢e biwa ~ miisy didelé seklyéia bivo. (UzZraSyta i§ Feliksienés Paugienés, apie 70 m., kilusios i§ Domeikiy km. ir atitekéjusios j Reibinius). Dar galima pridéti Skaistgirio kapiniy kryZiaus uZra8a, lyg ir Ik.: ¢on ilses kinas Kazimiero Guntio kaim. Kemiiy (=Kemsiy). Siame net lk. darytame uZrase taip pat yra i’like tokiy Slekiavimo elementy (uZraSas darytas apie 1920 m.). Kuo paaiskinti tokj Slekiavimo varianta, neZinia. Bet, gal bit, taip yra dél to, kad Domeikiai stengési Slekiavima i§lyginti pagal gretimas normalias snektas ir taip buvo nueita iki hipernormalizmo. O jeigu biity tiesa aplinkiniy snekty atstovu teigimas, kad Slekiai bent jau seniau priebalsius s, z ir %, # mai8é, tai Domeikiai bitty apibendrine visur §, ¥, 0 visas kitas plotas — s, z. Kad seniau Sie priebalsiai galéjo biiti ir maiSomi, i dalies patvirtina ir kity »Slekiuojanciy“ lietuviy 80 kalbos Snekty duomenys, pvz., A’aSnyky, Kabeliy ir Musteikos (Varénos raj.) kaimai?. I8 viso reikia pabréZti, kad visoks Slekiavimas Siuo metu yra jau gerokai apnykes. Slekiuoja tik vyresnio amZiaus zmonés ir tai nebe visi. PrieZastiy Slekiavimo nykimui keletas. Pirmiausia tai Ik. jtaka, veikianti Snekta per mokyklas, jvairias jstaigas, radija, spauda ir t.t. Be to, nemaza jtakos Slekiavimo nykimui turi ir gyventojy susimaisymas — po I-jo, o ypat po II-jo pasaulinio karo daug gyventoju i 8i plota yra atsikéle i8 kitur. Ir tretia prieZastis — visos aplinkinés Snektos skaistgiriecius uz Slekiavima baisiai paSiepia ir juos pamégdzioja, pvz., tam reikalui Zinomas toks posakis: sé’ses sé"ses, sési 2€-nai i Sutaise so’ ki ~ 88ios sésés, %esi zénai (bernai) if sutaisé 86kj. Geriausiai Slekiavimas i8silaikes RamdSkiy, Rukuiziy ir Kemsifj kaimuose. Kuo nors paaigkinti Sia skaistgirietiy ypatybe, sunku. Gretimose Snektose tokiu konsonantizmo ypatumy néra. Kokiy nors ypatingy gamtiniy klititiy, kurios bity skyrusios Slekius nuo kity gretimy Snekty irtuo paciu padéjusios susidaryti kalbiniams skirtumams, taip pat néra, tik seniau galéjo biti daugiau misky. Laikyti Slekiavima latviy kalbos jtakos rezultatu taip pat, greitiausia, negalima, nes: 1. Tada turéty Slekiuoti visas Latvijos TSR pasienis, o to, toli grazu, néra, pvz., Pabalitj kaimas, esantis apie vieng kilometra nuo Zagarés j rytus, Slekiuoja, o patys Zagarieciai ir vakarinéje Zagarés puséje esq palatvés kaimai visai neSlekiuoja. 2. Latviy kalbos snektose, kurios ribojasi su Slekiy plotu (Térvete, Bukaisi, Megamuitza, Vilce) priebalsiai §, Z ir net ¢ yra, ir jokiy jy mi8imy nepastebima, pvz.: cupa — kriiva, ciiska — gyvaté, detrdesmit — keturiasdesimt, izdvér ~ izzaver — iSdZiovinti, Zattuve — dziovykla, sudvakar — Sivakar, suplis — lopsys, nipatiksanas —nemalonumai®. Galima dar paminéti, kad ir 1958 m. Latvijos MA dialektologiniy ekspedicijy metu minétose vietose jokiy Sios riiSies priebalsiy mi8imy nepastebéta. (Remtasi Latvijos TSR MA Latviy kalbos ir literatiiros instituto dialektologiy fil. m. k. M. Graudinios ir M. Brencés Ziniomis). Bet vis délto galutinam latviu kalbos jtakos paneigimui reikéty dar kartq labai atsidéjus i8tirti su Slekiy kaimais besiribojantiy latviy kaimy 8nektas ir paieskoti atitikmeny. Bet, kita vertus, tiek minétos Latvijos vietovés, tiek Slekiy plotas yra senojo Ziemgaliy gyvento ploto dalis*, todél jei latviy pasienio iStyrimas ir duoty atitikmeny, tai jie kalbéty ne latviu, o gal greitiau Ziemgaliy kalbos jtakos naudai, nes §, 2 nebuvimas charakteringas ne latviy, o Ziemgaliy kalbai. Biiga, kalbédamas apie lietuviy atsikélimo j Ziemgala senuma, raSo: ,,...Jei lietuviai biity atsidangine Ziemgalon vos tiktai po 900 metuy, tai jie anuos vietovardzius Siandie beiStaryty *Sesevé, *Svété, *Miisa...“5, O Siandieniniams Slekiams kaip tik ir charakteringas Sis tarimas. 29.A.Bonnrep, Caeqsi apesnux Tpycos u ux ssbika B 'poquenckoi ry6epaun, HsBECTHA OTMeNeHHA pyccKoro sA3bIKa H cnonecoctu Mun. A. Hays, T. XVI, xu. 4, 160, CIB, 1912. 8 Livija Biéole, MeZamuizZas izloksne, FBR, XII séjums, Riga, 1932; J. Tambergs, Bénes izloksne, FBR, XVI séjums, Riga, 1936. 4 Zr. Biigos Zodyno 133-141 psl. ir B.T. Ilamyto, O6pasosanve autoscKoro rocyAapetpa, Zemélapis JIutoscKoe rocygaperso B XIII Bexe u B Mepsoi nonosuHe XIV seka, no 1341 r. Mocxsa, 1959 r. 5 K. Biga, Lietuviy kalbos Zodynas, I, 141, Kaunas, 1924, 6, Kalbotyros klausimai, [IL 81 Taigi i8eity, kad Slekiavimas visiikai galéty biti senyjy Ziemgaliy palikimas. Bet Gia abejone kelia vienas dalykas: Ziemgaliy gyventas plotas buvo daug didesnis uz dabartiniy Slekiy plota, todél sunku bity paaiskinti, kodél Ziemgaliskos ypatybés neiSliko didesniame plote. Dar reikty paminéti, kad Slekiy Snekta néra visai vienintelé lietuviy kalbos &nekta, tarianti s, z vietoje § #. Tokiy pat rei8kiniy randama ir visai kitame Lietuvos kra8te, pvz.: Varénos rajono, Kabeliy apylinkés ASaSnyky (Sa8ininkai) sodziuje dauguma senesnés kartos Zmoniy vietoj Ik. §, # taip pat beveik visada i8taria s, 2, pvz.: ziisis ~ Zasis, zémé ~ Zmé, zuvis ~ Zuvis, asariikas ~ eSeriiikas, sasi ~ SeSi, salis ~ Salis, sizas ~ Sitas®. Be to, ir tolimiausioje lietuviy kalbos saloje Zieteloje taip pat i8 dalies sutinkama ta pati ypatybé Zodziuose, pvz.: za'sis ~ 2Asis, zvé'ris ~ Zvéris, baznt ce ~ bainyéia, zbluls || Zovis ~ Zuvis, zvaizdé" || fvaizdé’ ,,Zvaigzdé“ ir dar keli kiti’. Siy Snekty §, £ neturéjimas siejamas su tose vietose gyvenusiais jotvingiais® arba net priisais (Zietelos)*. Ir jeigu ten galéjo.iki misy dieny i8likti jotvingiy kalbos kai kurios ypatybés, tai gal ir Slekiai galéjo iSlaikyti ziemgaliy pédsakus. Galutinam Slekiavimo kilmés nustatymui biitinai reikéty surinkti visus tq plota liecian¢ius istorinius duomenis ir visa to kra8to vardyna. Kol kas to padaryti nebuvo jmanoma, todél ir iSvada dél Slekiavimo kilmés lieka hipotetiné. Tekstai I. Mislés 1, jtioc kai_spo'ks, vina smo'ks, &kmina sirdis (vi-sne) 2. d@zuols dzuols a'zuolins, an_,tu’_saku sako'ti'ns, an_tu’ saku po'_lizdé li, katram lizde po _kausé li (kana pe) 3. Sétiuks biks vo'kietitks po'_,pusi'nes Raulas gana (sépeti's gd'lva suktioj) 4. Ské-mb skambitis ant_duksta kana, siisauke vatkus, ne_sava gimdt tus (baznt ces varps) 5. dit juodvarnei hélu éin (ceba' tai) 6. std: karté kai_,papittes, isein lauka — kai__pasites (sd'utuyts) II, Dainos Te kur_ziba ziburé lei, dukréle par, lauké'li, sviesiejet likto'ré lei, mo’ tise pré_varté lu, ta‘n Ié‘uk mané's mo'tusd' te a_su_pisu vainiké-lu is_pelo-nes pareinafit| is_ felines stigri'stil 69. A. Boabtep, Crenm apernux Mpycos u ux ssbikas Tpoguencxol ryOepxuu, HsBeCTHA OTA. pycckoro A3bIKa H cnoBecuoctu Hn. Ax. Hay, T. XVI, Ku. 4, 160, CIB, 1912; J. Senkus, Nauja mediiaga apie lietuviy kalbos tarmes, LTSR MA Mokslo Darbai, serija A, 1, Vilnius, 1955; J. Otrebski, Gramatyka jezyka litewskiego, I, 353354, Warszawa, 1958. 7 Mediiaga imta if A, Vidugirio ra8omos disertacijos ,,Zietelos tarmé“. ' 8 J. Otrebski, Gramatyka jezyka litewskiego, I, 354, Warszawa, 1958. ®* 9. A. Bonstep, minéto straipsnio 157 psl. 10 Dainose daug retesnis senojo nekiréiuoto galininio é po / i8virtimas/ a, negu kasdieningje §nekamojoje kalboje, Dainose taip pat daug maziau trumpinamos ir galiinés dél timo, ritmo sumetimy. 82 dukréle acd Rusi, graudzei apsiverkusi, pali'déjau ziedé li, rii-tu’ vainiké li, pali'déjau jd'unas dienas sulig 8u0 vakaré'lu | (Vestuviné, dainuojama grizus i8 Sliiibo} 2 a zuolé'lis i'ugdamas, iseina pani'téle giré léj svi*riodamas, i_duod bd'lta ranké'le, oi andy ate:j bi nezadki mané's, mo'tusdte, raitiju™ pulké'lis dar as jauna tebé-su, par Stios li'Gus lauké'lus | jaunuolé'te tebésu | ‘ mustravd je Zirge' lus ddr nekélau rt té'le, ant_ Su’ Gu lauké-lur, ddr nekwPau ugné'les, ir isiskt-re dé-r nedirbdt tas dit jaunt bro:ld-cet naujo'ses stakld-tes, as_tur jaunu pulké'le | dd ned'ustas dro‘bd'tes | prijéje pré_doaré'le, kad as ké Tsu ri-té'li, pré_margitju™? varté lu, had_ as ktiPiu ugné'le, ir_jsein isein Rad ismé'gt 8u séna matusd'te, naujd'ses stakld' tes, dtkel ma-reus vartelus| had_jsd'uiu drovbd-tes | (Vestuviné, dainuoja merginos, laukiant jaunojo) > sesd'te mit su, pakol pailsa Jaund:ji mi'su, sirmi zirgé' lei, Ro th iseini pakol padila n6'(is) mo'tusd'tes | RIQ‘va vazé'let | a_pemi'lé-je sesd'te mii'su, tavé's tetisis, jauno"ji mur su, a_nemt léje ka tu te’ rasi, ir mo’ tind’ le | pakol priprasi | mile? miléje rasi tetisi, ir_sanavd'je, nentilefikama, # ‘gets lauké'lets ir mo" tiné la, dar pali'dé'je, | nepd'rkalbama | 1 Dainininkés atminime jaunasis pas jaunaja atjodaves raitas, ji lydédave vient Taiti vyrai. 4 Dainininkés paaiSkinimu, varteliai margi dél to, kad per vestuves jie biidave apkabinéti vainikais, apkaiSyti Zalumynais, gélémis, 83 verksi, Sesa' te, shaudé's sirdd'te jaunu’ dien& lu: zal’ ru'té he’ | Rélsi reel neza@ dinama, kursi ugiia'la ner&ginama | su_asaré* lum butfidla prausi, su_ranko'vé" lum nusisliostt'st | aust i ‘Ie béaustanti, sauli'té*le bétekanti, galvé'le beskaustanti | ri pino'si_mo'tiné' le, répino'st sengalvé'le, kur isld-i8u dukré‘le | ie kalnuzé'li, i naujtji dvaré'li, ar, i eilfiaus miesté' li | Usrasyta ig (Vestuviné) nerttpinkis, matusé'le, nert'pinkis, sengalvé'le, kur isld-isi dukré'le| zalo's égles sé ses lentas, juodo's zé*mes vieta svaenta, tai_mana té'viské'le | kaspiné'lei blizguoné lei, zalioj rittu’ vainiké'lis, tai_mana paré'tké'lis | Elzbietos Pranciulytés, gim. 1875 m., beraStés, Kemsiy km. 1959 m. 5. kad_,as jo-jau par_perzi'na, uz_berzi'na dot sto'vé je, viena bioa mo'tin€ la, Gntra mana merguzé'la | merguzé'la graudzei verke, mo'tiné'la dé‘r graudésnei | o°_m6 tina, mo' tin’ la, kim th mani paauginai ant_,vargé lu, rurpesté* lu, ant. ,graudzitj ju: asaré iu’ |; bit'ce plaukes par_diené le ant_,mustré'les, par _akté'le ant_varté'les, par_diené'le mustravd-jau, par_nakté'le vartavdjau | muskietsla simta sva'ru’, dd So°bla‘te pré_sald'tes, retke nésti kuo_,to'ld-usei tr jimésti huo_gila‘usei | suey zuud' tem, su_zalumsum ied dekdté'm, nebii't vargu' nekentéjes né né"_vargée lu’, rt 2é lu | (Rekritiné) o_sladau, sladau kiema viduré'li, lé-ukau didze pulké'le | o'_Rai_,pamatau, ir_nusigandau no’ _ 80° didze pulké'le | nenusiga@ skis, jauna merguzé la, ne_jeip didis pulké'lis | océ visi penki, o'_ as pac sestasis, se’kmas mana zirgé'lis | o_acitra'uki, jéunas bernuzé'li, nétufu mo’ ting’ las | ésu_ siraté'la, ésu naslaité’la, nétuPu mo’ tiné’ las | aukstame kalnéli giléjo: duobd' té*, ten mana mo'tusé'la | eisu pré-_alné'le, puliu pré_duobs'tes, budi"$u mo: tusé'la | helkis, mo’ tinéIa, sirdies patieké'la, as téu pasiklofio Sul actrd‘uk, dukteré'la, mana siraté’la, tu md'n acikl6fio'jet | no'_lenté' lu: é'mei, i_grabé'li déjei, ta md aciklo fo'jei | niweik i_,giré'le, walé-ji liepé'le teen tava mo'tiné'la | rumpis nemo’ titse, s@kas ne_ranké' les, lapé lei ne_,z0°dé'lei | UzraSyta i8 Joanos Jarienés, 65 m. amz., Rukuiziy km., 1959 m. HOBBIE JAHHBIE 0 KOHCOHAHTH3ME CKAMCTrHPCKOrO TOBOPA A, Tl, HOHAMTHTE Pestome Bo spema qualeKTOsorHveckoli skcnequumu B 1959 r, B )KarapcKom pafione B OKpecTHocTax ropogKka Ckalictrupuc, 6.1u3b rpanuust JIatsuiicKoli CCP . Opil OOHapy2KeH HHTepecHbIi roBop ceBepo-3anay{HBIX ayKuiTaliToB. Or cocelHMX ayKUITaliTCKHX TOBOPOB OH OTJHYaeTCA CBOHM KOHCOHaHTH3MOM. B 9TOM Topope BOBce HeT corvacubix 5, &, ¢, d¥, BMeCTO HHUX Be3ye ynotpeOmmoTcA s> 2 ¢, dz (Hamp, cebdatai ~ éebatai ‘canorn', dzauksmas ~ diiatigsmas ‘paHoctb‘, sdutuys ~ Sdutuvas ‘py pe‘, giema ~ Ziema ‘3uma‘), Hecmorpa Ha TO, YTO STOT roBOp 3aHuMaeT HeGobUyIO Nomagb (13 KM. B QaHHy HS — 8 kM. B WMpHHy), B HEM €CTb H CBOH pasHoBHHOCTH. Tak B qepepue JJomelixait, 85 sBjmoulelica KpaiiHHM 10%KHBIM NYHKTOM TroBopa, cylllecTByer OOpaTHoe sByeHHe — TaM HeT COrlacHbIX s, 2; OHH Bese 3aMeHstoTcA cormacubmu §, ¥ (Hanp. kri:m§ ~ kriimas ’kycr’, /a3da ~ lazda *nanKa’ u T. J.). Sta pasHoBu_HOCTb OObACHACTCA HJM THMePHOPMaJIM3MOM, MJIM, CCIM NPHHSTb BO BHUMaHWe yTBep2KeHHe HOCHTeNeli COCeqHHX ToOBOpoB, 4TO JaHHbIi roBop nytTaeT (BepHee, B Mpouiiom MyTaa) cormacubie s, z, Hs, %, (9TO OTYACTH NOTBep»xAaloT M JaHHBbI€ COOTBETCTBYIONHX SBJeHHH B ToBopax 10x%KHOli JlurBbl), HeOuHaKOBbIM o6o6ieHvem sToro NyTaHHA— yacTb roBopa Besze oOoOmMNa s, z, a Apyras gactb — §, 4. O mponcxoxKyeHHH sTorO ABJeHHA MOKa TPYQHO CKa3aTb ¥YTO-HHOYb onmpeyeaenHoe. B coceqHux roBpopaX H JHTOBCKOFO HM JIaTbILICKOTO sI3bIKa HHKakHX CJleqOB STOrO sB/IeHHA MoKa He OOHapy2xxeHo, Aprop BbIBMraeT rumoTe3y, YTO B STOM MOXKHO BHAeTb CvlebI TOBOPAa PeBHUX 2KeMraJOB, U3AaBHa XKHBUIHX B 9THX MeCTAX, HO MOKa He coOpaHbl BCe uCTOpM4eckve U TOMOHHMH4ecKHe JaHHble STOFO palioHa, AeJaTb OKOHYATEJIbHBIC BbIBONLI HeJIb3s. Kpome Toro, cleqyer yKa3aTb, 4TO cKalicrrupckuii TOBOp 9TO He e{HHCTBeHHBIi TOBOP JINTOECKOrO A3bIKa, B KoTOpoM HeT SJ, g. Takwe Ke YepTbI XaPaKkTepHbI H 2A HeKOTOpEIX roBopoB loxHOli JIuTBEI (Zep. Ka6anait-Amammnkali H Ap. BapencKoro p-Ha, OT 4aCTH TO 2Ke CaMOe SIBJIEHHe BCTpeyaeTcH H B ep. 3acauu, Jisatnoscxoro p-Ha, BCCP). Orcytcrsue 4, 5, B 9THX TOBOpaxX HeKOTOPbIe JIMHTBHCTbI OOBACHSIOT C/leqaMH APeBHUX ATBATOB, K craTbe MpHuJloxKeHbl NpHMepbl QHaeKTOMOrM4eCKHX TeKCTOB cKalicTrHpcxoro rosopa.