LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMALE,
I
E1 eE TUuV V
os
TSR
MOKSLWU
AKADEMIJSA
DABARTINES
LIETUVIU
LITERATORINES
KALBOS
BUDVARDZIY
LAIPSNIAI
IR
JU
REIKSMES
A.
VALECKIENE
§
1.
A ski i
daik ai
gali
u é i
ne ienoda
ypa ybés
kieki.
Lyginamy
daik y
ypa ybes
kiekio
ski umus
pa odo
laipsniy
o mos.
Daba inéje
lie u iy
li e a ineje
kalboje
galime
iSski i
du
sa a-
ankiskus
laipsnius:
aukS esniji
i
auk8éiausiaji.
Be
Siu,
da
a ojamas
adinamasis
auk& élesnysis
i
isy
aukSCiausiasis
laipsnis.
Be
jie,
kaip
éliau
ma ysime,
a ski y
laipsniu
nesuda o,
y a
aukS esniojo
i
aukS¢iau-
siojo
laipsnio
a ian ai
su
am
ik u
eikSmés
niuansu.
P ie
laipsniy
nep iklauso
nelyginamoji
bid a dzio
o ma
(gé as,
-a,
sénas,
-d),
ku i
pa odo
ik
paciq
daik o
ypa ybe,
o
ne
jos
kieki
ki o
daik o
ypa ybés
a z ilgiu.
Nep iski inos
p ie
laipsniy
i
okios
o mos,
ku iomis
iS
ik ujuy
eis-
kiamas
am
ik as
ypa ybés
kiekis,
be
nusakomas
jis
subjek y iai,
be
apib éZ o
lyginimo
su
ki u
daik u.
Daba inéje
lie u iy
li e a i inéje
kal-
boje
subjek y inés
eiksmes
da iniais,
nejeinan¢iais
i
laipsnio
ka ego ija
laiky ini:
bid a dziai
su
p iesaga
-okas,-a®,
p iesdéliais
apy-,
po-
(send-
kas
laikas,
apygilé
duobé,
pémazis
au u as),
eiskian ys
apsk i ai
ne
isai
pilna
ypa ybés
kieki,
i
mazybiniai
bud a dziai
(mazy is,-é,
jauni is,-é),
pap as ai
zymin ys
ypa ybés
gausuma.
Tuo
bidu
lyginamaji
elemen a,
nusakan
ypa ybés
kieki,
laikome
pag indiniu
laipsnio
ka ego ijos
b uozu.
§
2.
Daba inéje
lie u iy
li e a inéje
kalboje
ip as os
su iksinés
laipsniy
o mos.
Auk& esnysis
laipsnis
suda omas
iS
nelyginamosios
o -
mos
su
p iesaga
-esnis,-6,
aukSciausiasis
laipsnis
—su
p iesaga
-iausias,
-ia3,
p z.:
gé as,-d,
ge ésnis,-é,
ge idusias,-ia;
Zdlias,-id,
Zalésnis,-é,
zalidusias,-ia;
g azus,-i,
g azésnis,-é,
g azidusias,-ia.
Laipsniu
o -
mos
ig edamos
ik
i8
kokybiniy
bud a dziy.
A ski i
aukS esniojo
i
1
pig,
B.B.
Buno pagos,
Pycckni
asu K,
243,
Mocksa—Jlenun pag,
1947;
Cospe-
MeHHBI
pyccKui
s3bK,
Mopdono ua,
nog
pe akuueli
axay.
B. B.
Buxo pazoza,
142,
Mock
Ba,
1952.
2
La iy
kalboje
su
misy
-okas,-a
a i inkan ia
p iesaga
-Gks,-@
suda omos
aukS es-
niojo
laipsnio
o mos,
p z.:
mazaks,
-a
'maizesnis,
-é',
liel@ks,
-a
'didesnis,
-¢'.
3
Del
Siy
p iesagy
kilmés
Z .
J.
Endzelynas,
Bal y
kalby-ga sai
i
o mos,
137—
138,
Vilnius,
1957;
J.
O ebski,
G ama yka
jezyka
li ewskiego,
3,
127,
Wa szawa,
1956.
4.
Kalbo y os
klausimai,
IV
49
aukSciausiojo
laipsnio
biid a dziai
lie u iy
kalboje
ne u i
nelyginamosios
o mos,
a i inkama
Saknj
odo
daik a a dis,
p z.:
y ésnis,-é,
y idusias,
-ia
(:
y as),
i sésnis,-é,
i Sidusias,-ia
(:
i sus),
galidusias,-ia
(:
gdlas).
G eiciausiai
jie
i
bus
suda y i
i$
miné ujy
daik a a dziy.
Kai
zymimas
daik as
no imas
pab éz i,
iSski i
is
ki y,
am
ik ame
kon eks e,
ypac
a -
mése,
daznai
pa a ojamos
aiskios
daik a a dziy
o mos
su
aukS esniojo
i
aukSCciausiojo
laipsnio
p iesagomis,
p z.:
Ano
dalgis
bu o
uz
isus
dalgius
dalgesnis
VkS.
Jie
man
gimi-
nés,
giminesniy
_
nebe eikia
Jnsk.
Ans
bu o
uz
isus
meis us
meis ésnis
Vks.
Kai
ji
nedi ba,
ai
da
méSlésné
(nes a-
esné)
Sk .
Jis
didelis
sukéius:
jis
i
uZ
sukéiy
suk esnis,
i
uZ
Sunj
4
u-
nesnis
Jabl
RI
207.
Ejau
gi ion
gi iausion,
ki au
pusj
puSidu-
sigq
(iS
o acijos)
Jz.
Auk&S esnysis
laipsnis
§
3.
AukS esniojo
laipsnio
bid a dziai
daba inéje
lie u iy
li e a i-
inéje
kalboje
eiskia
ypa ybe,
ku ios
am
ik as
daik as
u i
daugiau,
ne-
gu
ki as
konk e us
daik as,
a ba,
apsk i ai,
ki i
panaSios
iiSies
daik ai;
aip
pa
ypa ybe,
ku ios
as
pa s
daik as
daba iniu
me u
a ba
am
ik-
ose
aplinkybése
u i
daugiau,
negu
u éjo
anks¢iau
a
u és
éliau.
Pagal
ai,
kokiu
a z ilgiu
nu odomas
daik o
ypa ybés
didesnis
kiekis,
galima
ski i
is
aukS esniojo
laipsnio
eiksmes:
objek o
lyginamajq,
subjek o
lyginamaja
i
objek o
neapib éz a—elia y ine
eiksme‘.
1.
Objek o
lyginamoji
eikSmé
§
4.
Objek o
lyginamosios
eikSmés
aukS esniojo
laipsnio
bud a -
dziai
pa odo,
kad
is
d iejy
konk eciy
daik y
ienas
u i
didesnj
Zymimos
ypa ybés
kiekj.
D iejy
daik y
ypa ybés
lyginimas
daba inéje
li e a ii i-
néje
kalboje
eiskiamas
sakinyje
dazniausiai
su
p ielinksniu
uz
i
jung-
ukais
kaip,
nekaip,
negu,
nei.
Taip
pa
d ieju
daik u
ypa ybé
lyginama
be
jokio
jungiamojo
zodzio
—a ski ais
sakiniais
(z .
pa yzdzius
oliau).
§
5.
Ypa ybiy
lyginimas
gali
bi i
d ejopo
pobidzio:
pab éziamasis
i
san ykinis.
a)
Pab éziamasis
daik y
ypa ybés
lyginimas.
Kai
ku-
‘Tios
ypa ybés
y a
bidingos,
ip as os
am
ik iems
daik ams,
p z.,
saldu-
‘mas
medui,
bal umas
sniegui
i
. .
Jos
Cia,
palygin i
su
ki ais
daik ais,
gausios,
didelés,
galima
jas
adin i
pilnomis
ypa ybemis.
Lyginan
du
daik us,
emian is
ieno
iS
jy
miné ojo
pob idzio
ypa ybe,
ki o
daik o
ypa ybés
didesnis
kiekis
pasakomas
su
pab ézimu,
iskélimu.
Daba inéje
li e a i inéje
kalboje
Sios
iisies
aukS esniojo
laipsnio
bid a dziai
ypaé
dazni
poezijoje,
p z.:
‘
Dél
e miny
plg.
C.
T.
Hnbeuko,
O
snayennu
npoc s x
cbopm
c enene
cpasxe-
HHA
MpHwia aTeAbHbIX
B
COBPeMeHHOM
PYCCKOM
JIHTepaTypHOM
si3bike.
—
«YueHbIe
3anuckH
Jlennu pagcko o
oc.
neg.
wH- a
um.
A.-M.
Tepuena»,
130,
60
.,
1957.
50
Saldziai
mazy is
miega
Silkiniuos
ys ykluos
i
bal esniuos
uz
sniegq
pukiniuos
pa aluos
Né
P
I
143,
Azuolas
ske déja,
upa
g ani-
as,—
lieka
kie esnis
uz
akmenj
Zodis,
didziojo
dainiaus
seniai
pasa-
ky as
Miez
ML
349.
—
Zii ék,
siineli,
klausykis
en
isy.
Buk
mazesnis
i
uZ
aguonos
g idelj,
niekam
neSok
j
akis
Bal
PV
29.
O
andenys
upe-
lio!
—
NaSlai és
aJa os
s aunesnés
i
uz
juos
Né
P
I
105,
Uz
bomby
sp ogimus,
uz
gaudesj
pa anky
s ip esné
Zemei
jos
i
meilé,
i
daina
Miez
ML
354.
Teisybé
uz
auksq
b angesné
G z.
Myli
lie u e
g
azes-
nis
jaunimas,
negu
kad
oZziy
i
ulpiy
audimas
Mai
R
I
58.
Mikliai,
odos,
lieknoji
s i nai é
Sokinéja
uolé u
keliu.
Be
miklesné
kalnie é
me gai é
—
sk enda
lJekia
kalny
éjeliu
Miez
ML
330.
b)
San ykinis
daik u
ypa ybés
lyginimas,
San ykiniu
lyginimu
iskeliamas
ieno
daik o
san ykis
su
ki u
daik u
am
ik os
ypa-
ybés
kiekio
a z ilgiu
be
jokio
pab ézimo.
Lyginami
du
a i auk i
daik ai
be
apib éz os
ypa ybés.
Daik as,
su
ku iuo
lyginan
pa odomas
ki o
daik-
o
ypa ybés
didesnis
kiekis,
gali
i
nepasizymé i
lyginamaja
ypa ybe,
p z.,
eigdami:
Té as
ge esnis
uz
mo ing,
ka ais
isai
neno ime
pasaky i,
kad
é as
ge as.
Tokios
iigies
auk8 esniojo
laipsnio
bud a dziai
dazniau
pasi aiko
a pasakojime,
bui inéje
kalboje,
p z.:
Suk o eé
Siaudy
s i q,
auk&S esne
uz
klojimq
Kp.
Apgauki e
da-
ba
aikq!..
Sioje
gadynéje
né
ieno
ne asi
uz
sa e
k ailesnio...
Zem
R
I
29.
Juk
a o
gy enimas
e
esnis
uz
D ieio,
o
plikas
esi
kaip
uo
pe
q
p akeik q
sma e!
Zem
R
I
67.
Mazesnis
uz
gunj,
dides-
nis
uz
a klj
(balnas)
LS.
Ka iy
i
kiauliy
méSlas
kabésnis,
negu
a k-
liy
Vdk.
Lo iai
bu o
ilgesni,
nei
zmogaus
igio
Myk-Pu
S
150.
Mo ina
i
abi
Balsy és
aga o
dédienés
agaisj
i
si j.
Ga dumélis
agaisio!
Minks-
as,
pu us,
iSakijes,
i
kaip
skaniai
k epia!
Na,
sa is
kaip
sa is
—
i
mi-
siskis
ne
p as esnis
Myk-Pu
S
404.
Kai
lyginami
du
iena iSiai
daik ai
su
an oniminés
eiksmés
ypa y-
bémis,
an asis
objek as
gali
bi i
iSleis as;
jis
numanomas
is
kon eks o,
p z.:
A iduok
mano
lazdq,
mano
p as’ma nesné
Up .
Si a
akis
ze-
mesné,
maziau
ma o
U .
Tu
bi ,
an oji
pusé
ziemos
busskaudesné
(Sal esné)
Gs.
A§
maniau,
kodél
éia
u
is
slenki,
o
Gia,
ma ,
sédynés'
ie-
nas
k as as
pakilesnis
S .
Reikia
pasaky i,
kad
pab éziamasis
i
san ykinis
daik u
ypa ybés
ly-
ginimas
ienas
nuo
ki o
g iez ai
nesiski ia.
Abiem
a ejais
auks esniuoju
laipsniu
is eiks as
didesnis
daik o
ypa ybés
kiekis
nusakomas
ki o
daik o
ypa ybés
a z ilgiu.
Be
o,
bidingos,
pilnos
ypa ybés
ne
isada
absoliuéiai
ienodos
i
isy
gali
bi i
su okiamos
kaip
okios.
Dél
o
pasi aiko
kon-
eks y,
i$
ku iy
sunku
nus a y i,
a
d iejy
daik y
ypa ybés
lyginimas
san-
ykinis,
a
pab éziamasis,
p z.:
K ailas
d augas
uz
p ieiq
pa ojingesnis
TZ
V
600.
Ge a
pa-
a is
b angesné
uz
piniga
K .
San ykinio
i
pab éziamojo
daik y
ypa ybés
lyginimo
a imumas
lei-
dzia
many i,
kad
jie
bus
ienas
i8
ki o
igsi u ulioje.
Ta¢iau
daba
jau
Si
sunku
nus a y i,
kokiu
pag indu
bu o
p adé as
pi ma
eiks i
didesnis
ypa ybés
kiekis
i
uo
bidu—kokia
bu o
pi miné
aukS esniojo
laipsnio
unkcija
—
iskel i
didesnj,
negu
pilna,
ypa ybés
laipsnj
a
ik
pa ody i
a ski y
daik y
ypa ybés
kiekio
ski uma.
Kai
ku iose
kalbose
auks esniojo
laipsnio
o mos
y a
suda omos
su
p iesaga
*- e o-/- o o-,
p z.:
g .
Gpd- epo-g
8
@6¢
‘Zalias,
ne i as’,
sk .
dmd- a a-h
i8
dmGh
“ aip
pa ’.
Si
p iesaga
iS
p adziy
u éjo
d ieju
sa-
oky
p ieSpas a ymo
eiksme®.
Lie u iy
kalboje
aip
pa
y a
islikusiy
a -
ski u
Zodziy
su
gios
p iesagos
pi mine
(p ieSpas a ymo)
eikSme,
pVz.:
pas a as
(i
pas e as),
an (a) as,
ka (a) as.
AukS esniojo
laipsnio
p iesagos
*- e o-/- o o-
pi minei
(p ieSpas a-
ymo)
eiksmei
a imesnis
san ykinis lyginimas.
§
6.
D ieju
lyginamy
daik y
ypa ybés
kiekio
ski umas
gali
bu i
nusaky as
ma o
iene ais,
ku ie
daba inéje
lie u iu
li e a ii inéje
kalboje
pap as ai eiSkiami
ski umo
inagininku,
p z.:
Jis,
An anas,
bu o
y iausias,
Jokibas
d ejais
me
ais
jau-
nesnis,
0
jauniausiasis,
S eponas,
ismi us
d iem
b oliams
i
im
sese-
ims,
bu o
daugiau
kaip
d ideSiméia
me uy
uz
An anq
jaunesnis
Myk-Pu
S
247.
Kad
ienu
nume iu
mazesni
[ba ai],
ba u
bu e
kaip
ik
Ign.
Kai
ku iuose
pasakymuose
ypa ybés
ski umo
ma a
gali
iS eikS i
ga-
lininko
linksnis
su
p ielinksniu
pe ,
p z.:
Sinus
p aki o
é q
(p alenkée
agiu):
pe
isq
sp indj
y
jau
auks ésnis
D .
§
7.
Tam
ik ais
a ejais
objek o
eik&més
aukS esniojo
laipsnio
bud-
a dZiai
u i
aukSciausiojo
laipsnio
eiksme.
Tai
a si inka
ada,
kai
ienas
daik as
lyginamos
ypa ybés
a Z ilgiu
p ieSpas a omas
isiems
ki iems
os
agies
daik ams,
daznai
pab ézian ,
kad
ki o
daik o
su
okiu
dideliu
ypa ybés
kiekiu
né a.
Pap as ai
Sios
usies
daik y
ypa ybés
lyginimas
eiskiamas
sakinyje
su
p ielinksniy
uZ,
i8
i
i a dziy
isas,-a,
iskas
jun-
giniais:
uz
isus,
uz
iska,
i8
isu,
uz is,
p z.:
—
Daba
Zinau,
dél
ko
ji
is
aip
suniu usi.
Ma ,
myléjo
ki q...
Kodél
man
nepasisaké?..
Ji
pa i,
pa i
kal esné...
Ne,
jisai
kal esnis...
mela o,
ediziojo,
paskui
dziaugési
nusik a es...
Jisai,
P anukas,
uz
isus
kal-
esnis...
Zem
R
I
198—199.
Jis
uz
isus
d qsesnis
Gs.
Ku
uz
isus
Si mesnis,
uz
isus
g azesnis,
ai
as
ski siu
q
Zi gelj
pe
laukelj
jo i
(d.)
Skp.
S eika a
uz
iskq
meilesné
Nj.-Kas
i8
[ isu]
jasu
g ei esnis?
E .
E
i8
isy
i Sesnis
auga
ba a ykas
Ba an
AS
21.
Sekmadieniais
uZ is
didesnis
joma kas
K .
Tokios
pa
igies,
be
daugiau
a miniai
pa yzdziai
y a
su
p ielinks-
niu
pe :
Gaubys
pe
isus
e esnis
Pl .
—
Kas
kal as,
as
kal as,
be
enponaspe is
kal esnis
ZemRII
108.
Lie u iy
kalboje
neigiami
pasakymai
(a ba
juos
a s ojan ys
klausi-
mai)
su
auk& esniuoju
bud a dziy
laipsniu,
.
y.
iesioginiai
eigimai,
kad
5
A
Meiie,
B enenue
s
cpaBH TembHoe
w3y4eHHe
MHOeBponelickux
s3biKoB,
282,
Mocxsa—Jlennu pag,
1938.
52
daik o
su
didesniu
ypa ybes
kiekiu,
kaip
iskel asis,
né a,
p ilygs a
ei-
giamiems
pasakymams
su
auk&éiausiuoju
bid a dziu
laipsniu,
P z.:
P ie
sunkaus
da bo
nebu o
uz
ji
ge esnio:
a
akmenis,
a
kel-
mus
au i,
be
Kazio
né
ei i
néjo
(Kazys
bu o
ge iausias)
LzP
I
221.
No s
u
kiau q
Zeme
eisi,
be
m
eilesnés
uz
é yne
pusés
neapeisi
( e yne
meiliausia)
Pln.
Gy ybé!
Né
uz
ja
s ip esnio,
—
gy ybés
nieks
ne-
nugalés
(gy ybe
s ip iausia)
Miez
ML
99.
Sunku
bi y
as i
zmogu
yles-
ni
uz
jj:
jis
be eik
isai
nekalbéjo
Bale
AZ
6.
—
Oi,
é ai,
neapkalbinék
Kazimie o!
—
uz a é
mo ina.
—
Pasakyk,
a
y a
musu
sodoj
uz
jj
do es-
nis
aikis?..
Zem
RI
13.
I
a ode
man,
kad
né a
didesnés
laimes,
kaip
bi i
uZaugusiu,
s ip iu
be nu
Bal
PV
171.
Daug
me gaiciu
pak an-
éiais
Dubysos,
kaip
leliju,
bal y
i
auk8 y;
zydi
eidu,
kaip
pu inas,
isos;
g azesniy
neisgi si
balsy
Mai
R179.
Kai
ku iose
a mése
okie
neigiami
pasakymai
pasi aiko
da
su
p ie-
linksniu
pe ,
PVZ.:
Man
né
ge esniy
g ybu
pe
ba a ykus
Al .
Man
nebu o
g a-
zesniy
skepe aiciy
pe
lininukes
Rdm:
Né
da bésnés
i
g a
zésneés
pe
mano
me gele
Rod.
Ku
u asi
lanks esnj
pe
ji?
Lp.®.
Auks esniojo
laipsnio
bid a dZiai
ie oje
auksciausiojo
laipsnio
a -
ojami
i
ki ose
kalbose.
P z.,
usu
kalbos
auk& esniojo
laipsnio
o mos
xyduul, ayuuu ,
eocwu l,
Husuu
gali
pa ody i
i
aukSéiausiojo
laipsnio
ypa ybe,
plg.:
Mo.
2opde
cTpano o
ayuwei
@
mupe’.
2.
Subjek o
lyginamoji
eikSmé
§
8.
SubjeK o
lyginamosios
eiksmes
auk& esniojo
laipsnio
bud a -
dziai
pa odo,
kad
am
ik as
daik as
ienu
me u
a
ienokiose
aplinky-
bese
u i
daugiau
ypa ybes,
negu
ki u
me u
a
ki okiose
aplinkybése.
Ka-
dangi,
nusakan
ypa ybés
kieki,
y a
lyginamos
ne
d ieju
a ski y daik u,
o
ieno
i
o
pa ies
daik o
ypa ybés
i ai iais
a ejais,
ai
Si
aukS esniojo
laipsnio
eikSmé
i
adinama
subjek o
lyginamaja.
§9.
Subjek o
eiksmeés
auks ésniojo
laipsnio
bud a dzZiais
e ai
nu-
sakomas
didesnis
daik o
ypa ybes
kiekis
pab éziamuoju
lyginimu,
S:
Ye
emian is
nelyginamaja
bud a dzio
o ma
is eikS a
pilna
ypa ybe.
Ypa y-
bés
pilnumas
Siuo
a eju
su okiamas
i8
kon eks o.
P z.:
Mediziokle
da é,
kad
sunus
pasimiklin y,
po
gi ias
pask aidy u,
be
mediiokléje
Ilgis
ienui
ienas
Salimis
jodinéda o,
smeigenos
ankon
neimdamas,
ilyéiy
kilpiniu
nebe empdamas,
niau esnis
g izda o,
nei
ig
namy
isjoda o
K e
DSP
139.
Ne
ienas
k yZziuo is,
ku is
6
]§
Sios
ugies
kons ukcijy
iSaugo
i
okie
pasakymai:
Né
mésos
pe
kiaulieng
(ge-
esnés
uz
kiauliena)
Jabl
R
I
658.
Ne
algymo
pe
S iezias
bul es
su
s ies u.
Ds.
Ne
mediio
pe
qZuolq
(s ip esnio,
g azesnio)
E .
7
Kad
aukS¢iausiasis
laipsnis
y a
susijes
su
aukS esniuoju
i ,
galimas
daik as,
ne
iSsi u uliojes
i8
jo,
aip
pa
odo
iy
o my
da yba
kai
ku iose
kalbose.
P z.,
senoji
ide.
kalby)
aukS¢iausiojo
laipsnio
p iesaga
*.is ho-
y a
ik
nauju
o man u
isplés a
aukS esniojo
laipsnio
p iesaga
*jes-
/-ios-,
pig.
g .
Folw
<*
FP-s-w
'saldesnis',
4{8- 3 0-¢
*saldziausias’.
La iy
kalboje
naujos
laipsniy
o mos,
be
aukS¢iausiasis
laipsnis
aip
pa
y a
suda omas
is
aukS esniojo
su
j a dinés
kilmés
pab ézZiamaja
dalely e
is-,
PVZ.:
Jabaks
‘ge esnis',
islabakais
‘ge iausias’.
53

pik esnis,
negu
pa sai
apie
sa e
mano,
paguldé
enai
sa o gal q
K é
DSP
23.
Dazniau
oks
daik o
ypa ybés
lyginimas
pasi aiko
ik
su
pab ézia-
Maja
dalely e
da ,
p z.:
Bal q
ilng
p ausia,
kad
da
bu yu
bal esné
T .
Tu
kaip
kal-
bi—gud us,
kaip
nekalbi—
da
_
gud esnis
E .
Kad
a8
sé
jau,
links-
ma
bu au,
kad
a éjau,da
linksmesné
S nD
14.
MaSina
su e ské-
da o
da
pasélesniu
idzimu
Bal
PV
128.
Véjo
puciama,
bal a
audona,
Zmoneliy
kalbama,da
audonesné
JD
234.
Be
pab éziamojo
Zodzio
lie u iy
li e a i inéje
kalboje
daug
gausiau
i
placiau
subjek o
eikSmés
auk& esniojo
laipsnio
bid a diiai
pa odo
didesni
ypa ybés
kiekj
san ykiniu
lyginimu.
Daik o
ypa ybés
lyginimo
momen ai
gali
bi i
nusaky i
i ai iausiais
bidais.
Labai
daznai
jie
eis-
kiami
laiko
aplinkybémis,
laiko
aplinkybés
Salu iniais
sakiniais,
p z.:
Vaka
pilnesni
a kliai
bu o:
k imuose
ganém
T gn.
Tie,
ku ie
ji
pazinojo,
kalbéjo,
kad,
jaunas
bidamas,
linksmesnis
bu o
K ée
DSP
110.
A ku o
i
jis
po
ligos— uoj
audonesnis,
g azesnis
E .
Sunkesnis
ezimas
p ieg
kalng
Rz.
Kaip
pagé é,
uoj
pilnes-
nis,
kaip
paédé,
uoj
g ei esnis
ma
bé as
Zi gelis
(d.)
S né.
Lyginamieji
ypa ybés
kiekio
momen ai
aip
pa
ne e ai
is ySkéja
is
sakiniy,
odanciu,
be
laiko,
da
i
salygos
san ykius.
Zymimo
daik o
ypa ybes
kiekis,
po
o,
kai
bus
ispildy a
a ba—jei
bus
i8pildy a
am
ik a
salyga,
pasida ys
didesnis,
p z.:
Pilk
j
Sa mq
pelenu,
ai
bus
gailesnis
L8.
Nukigink
(nuspausk)
kiek
Zemiau,
bus
g azesné
bandelé
Vik.
A ki sk
galq
ka ies,
bus
umpesné
Dgls.
Subjek o
eiksmés
aukS esniojo
laipsnio
bid a dZiai
be eik
ne a o-
jami
su
lyginamaisiais
Zodziais,
no s,
i8
iso,
okie
pasakymai
galimi,
plg.:
Siandien
p as esnis
kelias,
kai
p
aka
Skp.
Mo ai
oks
gy-
enimas
a odé
jp as as
i
sup an amas,
daug
jdomesnis
uZ
uos
ménesius,
kada
y as
is isas
dienas
i
nak is
p aleisda o
eze e,
o
ji
akis
p aziu éda o,
belaukdama
pasi odan
aléiy
eZe o
pasisukime,
ies
mi8-
ku
Vencl
R
III
207,
§
10.
AukS esniojo
laipsnio
bid a dziy
subjek o
i
objek o
eiké-
més
glaudziai
a p
sa es
susijusios.
Ta p
ju
ik
oks
ski umas,
kad
ienu
a eju
didesnis
daik o
ypa ybés
kiekis
y a
nusakomas,
p ieSpas a an
jo
ypa ybe
ki am
daik ui
(objek o
eiksmé),
o
ki u
a eju
—
p ieSpas a-
an
jo
ypa ybe
o
pa ies
daik o
ki ai
bisenai
(subjek o
eikSmé).
Pasi-
aiko
pe einamujy
a ejy,
plg.
sakinj:
Uzakuo as
medus
ga desnis
Uzp.
Cia
galima
sup as i,
kad
lyginamos
d i
ski ingos
medaus
iéys,
aip
pa
galima
gal o i,
kad
lyginamas
as
pa s
daik as
ski ingose
ap-
linkybése.
3.
Nelyginamoji
—
elia y iné
eikimé
§
11.
Sios
eikSmés
auké esniojo
laipsnio
biid a dziais
nusakomas
di-
desnis
daik o
ypa ybés
kiekis
os
igies
daik y,
kokie
jie
pap as ai
bina,
a z ilgiu.
Kadangi
an asis
objek as
a
lyginamasis
momen as
—
neapi-
54
p éz i,
ai
negali
bu i
i
apib éz o
daik y
lyginimo.
Tuo
bidu
Sios
eikSmes
auks esniojo
laipsnio
bid a dziai
Zymia
dalimi
nus oja
pag indinio
laips~
nio
ka ego ijai
budingo
b uozo
—
daik y
lyginamojo
elemen o.
Dél
o
ju
eiksme
adiname
elia y ine.
§
12.
Elia y ines
eikgmés
aukS esniojo
laipsnio
bud a dziai
gali
u-
é i
neapib ez a
igski iamaja
unkcija,
p z:
Akylesnis
s ebé ojas
pu y
jzi i éjes
S epono
ig aizdoje
am
ik y
liokajisky
b uozy
Myk-Pu
S
106.
I
ilgai
aka q
s ajojo
ji
i
mqs é
apie
be nelj,
apie
sunkiq
jo
dalele.
Giliai
jau é
a ginga
jo
padéjima...
O
Pea
popie ,
é ui
nezinan ,
ylomis
nusiun é
jam
i
algio
ga desnio,
i
gé imo
saldesnio
nuo
sa o
é o
skobniy...
K é
DSP
54.
Mes
u ime
moky-
is
ig
ge esniy,
ne
is
blogesniu
pa yzdziy
Leninas
R
XII
398.
Ven a
p adéjo
in i,
i
anduo
jau
isas
slesnesnes
ie as
apsé-
mé
Vk.
-
Kai
no ima
pab éz i
igski iama
daik a,
nu ody i
ji
kaip
zinoma,
daz-
©
nai
p ie
okio
aukS esniojo
laipsnio
pud a dzio
p idedama
da
j a dziuo-
iné
gal iné
a ba
iS
iso
jis
pakeiciamas
nelyginamaja
i a dziuo ine
o -
ma.
Toks
aukS esniuoju
laipsniu
iski iamo
daik o
pab ézimas
i ,
i$
iso,
auké& esniojo
laipsnio
o mos
pakei imas
i a dziuo ine
o ma
galimas
li-
e a u ineje
kalboje
ada,
kai
i&ski iamoji
ypa ybé
y a
an oniminés
eiks-
més,
.
y.
kai
Sios
ypa ybes
daik a
galima
p ieSpas a y i
ki am
daik ui
su
p iesinga
ypa ybe.
P z.,
j a dziuo inémis
o momis
leng ai
pakei¢iami
eciojo
i
ke i ojo
sakinio
biad a dziai,
bii en :
Mes
u ime
moky is
i8
ge uju,
ne
is
blogujy
pa yzdziu.
Vanduo
jau
isas
slesnqsias
ie as
apsémé.
I a dziuo iné
Sios
iagies
aukS esniojo
laipsnio
o ma
ga-
lima
okiame
sakinyje,
p z.:
]
senj
Dauba q
k eipda osi
isokiy
pa a imy
ne
ik
a imesnieji
kaimynai,
be
i
i8
g e imy
kaimu
Myk-
Pu
S
207.
Da
yskesne
isski iamaja
elia y ine
eiksme
u i
aukS esniojo
laips-
nio
biid a dziai
su
i a dine
dalely e
ku ,
p z.:
Palik
ku
ilgesniu
Siaudy
k ai ukei
pin i
Al .
Jonas
a é
di -
as,
pa inkdamas
ku
sausesne
s
lauko
pakiluméles
Bal
PV
56.
§
13,
Elia y inés
eikSmes
aukS esniojo
laipsnio
bid a dziai
aip
pa
gali
ody i
i
be
jokio
issky imo,
palygin i
su
ki ais
daik ais
a
ki omis
o
pa ies
daik o
busenomis,
didesni
ypa ybes
kieki.
Siais
a ejais
is
ik uju
pasakomas
apsk i ai
ne
isai
pilnas
ypa ybés
kiekis,
p z.:
Pakilus
siailus
yciomis
paliek ,
kad
audeklas
as a
isduo y
aisSkes
nj
S s.
Kad
i
didesniq.
me u,
s eikas
Zmogus
g aziai
a odo
Gs.
Kai
kluonas
e d esnis,
ge iau,
y a
daugiau
podélio
Nmn.
Tankiai
pe
Sienapi i e
y aliuoja
anduo
po
golynq
pas u es,
0
jei
ka ais
sod es-
nis.
lie us
sud ozia,
ada
Ven a
be eizin
pakyla
Zem
R
I
91.
Sukilimg
gali
laimé i
ik
als ie is.
[...]
O
bajo ija
ne
ik
nepasieks
jokio
poli inio
ikslo,
be
bus
aip
sunaikin a,
kad
jau
a gu,
a
galés
aidin i
s a -
besnj
aidmenj
poli iniame
Lie u os
gy enime
Myk-Pu
S
486.
Piauk
ugius
kaip
zemiau,
kad
ugiena
bi yu
zemesn
é
P ng.
55
Fo maliai
Sio
a ejo
elia y inés
eik’més
aukS esniojo
laipsnio
bid-
a dziai
p ia éja
p ie
bid a dziy
ipo
ge dkas,
-a,
apyge is,
-é
unkcijos,
ku ie
aip
pa
zymi
apsk i ai
ne
isai
pilna
ypa ybés
kiekj.
Kai
ku iuose
kon eks uose
Siy
o my
eikSmés
su ampa,
plg.:
O
S aklys
émé
lanky is
pas
Mo q,
kada
ik
bida o
Iais esnis
maliine
Vencl
R
Ill
212.
Daba
apylais is
laikas,
eju
panéius
Skp.
Siuose
sakiniuose
auké-
esniojo
laipsnio
i
p ieSdélio
apy-
biid a dzius
galima
sukeis i
be
dides-
nio
eiksmés
ski umo.
Vis
dél o,
bid a dziy
su
p iesdéliu
apy-
a
p ie-
saga
-okas,-a
eiskiamas
ypa ybés
kiekis
y a
labiau
a i auk as;
elia y inés
eikSmés
aukS esniojo
laipsnio
biid a dziais
nusakan
neapi-
b éZ a,
ne
isai
pilna
ypa ybés
kiekj,
jauciamas
didesnis
san ykis
su
ki ais
daik ais
a
ki omis
o
pa ies
daik o
biisenomis.
§
14.
Kaip
odo
pa yzdiiai,
elia y iné
eik’mé
y a
iSsi u uliojusi
is
lyginamuju
auks esniojo
laipsnio
eiksmiy.
Daugiau
u ime
a ejy
is
ly-
_ginamosios
objek o
eikSmés.
Visi
§
12
elia y inés
eikSmés
aukS esniojo
laipsnio
pa yzdziai
odo
iesioginj
san ykj
su
lyginamaja
objek o
eiks-
me:
neapib éz as
didesnis
daik o
ypa ybés
kiekis
nusakomas
os
iigies
ki y
daik u,
kokie
jie
pap as ai
bina,
a z ilgiu.
§
13
pa yzdziuose
galima
iziu e i
san yki
iek
su
subjek o,
iek
su
objek o
lyginamaja
eik&me,
.
y.
Sio
a ejo
elia y inés
eik’més
auk& esniojo
laipsnio
bid a dziai
nusako
apsk i ai
ne
isai
pilna
ypa ybés
kiekj
i
os
igies
ki y
neapib éz y
daik-
y,
i
o
pa
daik o
ki yu
neapib éz y
biseny
a z ilgiu.
Pe einamyuju
a ejy
galima
as i
a p
elia y inés
i
abiejy
lyginamujy
TeikSmiy,
p z.:
K esnas
a klys
i esnis
da bui
(palygin i
su
nek esnu
a kliu
a
apsk i ai?)
S n.
Kas
isq
sodybq
u éjo
i§
ienos
pusés
ga és,
des is,
pla esne
(palygin i
su
ki omis
o
kaimo
sodybomis
a
apsk i ai?),
as
pi kiq
i
klé eles
s a ési
abipus
kiemo
Vaizg
DD
36.
Uzkqsk
ske s u iy,
Pe eli,
—
a é
[Go ys],—
busi
i esnis
(megu
daba
a
apsk i ai?)
Zem
R
I
185.
Elia y inés
eikSmés
aukS esniojo
laipsnio
bid a diziai
ski iasi
nuo
lyginamujy
eikSmiy
bid a dziy
sa o
sin aksinémis
unkcijomis.
Objek o.
i
subjek o
eikSmés
aukS esniojo
laipsnio
biid a dziams
budinga
a di-
nes
a inio
dalies
unkcija.
Elia y inés
(nelyginamosios)
eik’més
aukS es-
niojo
laipsnio
biid a dziai
pap as ai
eina
pazyminiais.
Sin aksinés
unk-
cijos
pasikei imas,
galimas
daik as,
i
bus
nulémes
aukS esniojo
laipsnio
bid a dziy
lyginamojo
elemen o
susilpnéjima
i
uo
paciu
elia y inés
eiksmés
igsi u uliojima
i8
lyginamujy
aukS esniojo
laipsnio
eikgmiu.
§
15.
Reikia
pasaky i,
kad
elia y inés
eiksmés
aukS esniojo
laipsnio
bid a dis
su
nelyginamaja
o
pa ies
bid a dzio
o ma
igyja
a ima
auké-
Ciausiajam
laipsniui
eikime,
pa odo
neapib éz os
ypa ybés
labai
didelj
kiekj.
Tokios
kons ukcijos
bidingos
zemaiciy
a mei,
ypaé
jos
bu o
gau-
siai
a ojamos
XIX
a.
Zemai¢iy
a& uose,
p z.:
’
Paskuo
ame
kalne
palikusys
a
igkasusys
giliq
gilesne
duobe
ke i aine,
jdéjo
enai
en inj
jau
medziuy,
jau
akmeny
Dauk
B
195.
Cia
ji
a da é
sa o
sk ynias,
sk yneles,
p ik au as
Py agyu
j ai iy
j ai-
esniy
i
skaniy
skanesniy,
kepeniy
a
peéenky
k epian-
56
éiyu
k epian esniy,
[..]
alaus
seno
senesnio,
s ip io
s ip-
esnio
Dauk
B
54.
Ti S q
i s esne
lapyne
is e d,
o
Seimyna
ne algo
S s.
D ieju
ypa ybiy,
iS eikS y
aukS esniojo
laipsnio
bid a dZiais,
lyginimas
§
16.
AukS esniojo
laipsnio
bud a dziai
aip
pa
a ojami,
lyginan
d i
o
pa ies
daik o
a
am
ik u
a z ilgiu
a imy
daik y
ypa ybes.
Abi
ypa ybés
eiskiamos
aukS esniojo
laipsnio
o momis
i
jos
iena
nuo
ki-
os
p iklauso.
Pap as ai
Sie
auks esniojo
laipsnio
bid a dziai
a ojami
su
g e iminiais
jung ukais
a ba
pab éziamosiomis
dalely emis,
p z.:
Kuo
labiau_
i&si ys o
s ambieji
ab ikai
i
gamyklos,
uo
daz-
nesni,
s ip esni
i
a kaklesni
da osi
da bininky
s eikai,
ad,
kuo
didesné
y a
kapi alizmo
p iespauda,
uo
e
ikalingesnis
bend as
da bininky
a ki is
Leninas
R
Il
87.
Kuo
smulkesné_
sékla,
uo
sajesné
Ds.
Kuo
gy ulys
yklesnis,
uo
iebesnis
PnmP.
Kuo
sunkesnis
da bas,
uo
saldesnis
miegas
J b.
Juo
dides-
nés
ankmés
medis,
juo
ge esnis
s a ybai,
nes
okios
pusys
isada
esanéios
isbéginés
Pd.
Tas
miisy
aikas
kq
di
desnis,
q
k ailes-
nis
J b.
Toks
auk& esniojo
laipsnio
bid a dziy
a ojimas
y a
d ieju
lygini-
mu
su
elia y inés
eikimés
aukS esniojo
laipsnio
bud a dziais
sujungi-
mas.
P z.,
sakinyje:
Kuo
sunkesnis
da bas,
uo
sa
Idesnis
mie-
gas
i&
ik yuju
da bo
sunkumas
lyginamas
ne
su
saldziu
miegu,
o
su
ki ais
da bais,
kokie
jie
y a
apsk i ai.
Auk& esniojo
laipsnio
bid a dziai,
i8plés i
am
ik ais
ZodZials
§
17.
AukS esniojo
laipsnio
bid a dziai
a ojami
su
p ie eiksmiais,
i a dziais
i
p ie eiksminémis
bei
i a dinemis
dalely émis.
Kai
ku ie
i a dZiai,
p ie eiksminés
bei
j a dinés
pab éZiamosios
dalely és,
einan-
ios
su
aukS esniojo
laipsnio
bid a diiais,
bidingos
ik
am
ik oms
laips-
nio
eiksméms
i
padeda
jas
iSski i
bei
nus a y i.
Kaip
jau
anks¢iau
bu o
miné a,
dalely é
da
padeda
nus a y i
subjek-
o
pab éziamojo
pobidzio
eiksme.
Si
dalely é
aip
pa
sus ip ina
i
uo
pa odo
objek o
pab éziamojo
pobidzio
eiksme,
p z.:
Na sus
bu o
Sa iinas,
be
S ied ys
da
na sesnis;
S ei us
bu o
Sa iino
kala ijas,
be
S ied io
da
S ei esnis;
is as
bu o
Sa i-
no
Zi gas,
be
S ied io
da
is esnis
K é
DSP
51.
Tuo
bidu
dalely é
da
y a
pab éziamojo
pobidzio
daik y
lyginimo
odiklis.
Auk& esniojo
laipsnio
bid a dis
su
pab éziamosiomis
dalely emis,
mazinanéiomis
daik o
ypa ybés
kiekj,
pap as ai
u i
san ykinio
pobidzio
objek o
lyginamaja
eikSme,
p z.:
Jis
ne
ka
y esnis
uz
mane
J b.
Mo e iskyjy
maz
kq
bu o
i ai esnis
d abuzis
Dauk
B
39.
Su
j a dziais,
neapib ézianciais
nu odomojo
daik o
bei
ypa ybés,
aukS esniojo
laipsnio
bid a dziai
u i
elia y ine
eiksme,
p z.:
Ss?
JV
—
Lie a iskos
s o binés
dAjnos
ué a’y os
pe
An dna
Juské i e
i
is
spdudin os
pa
Jénq
Juské iée,
Pe opylé,
1883.
(Skai mens
odo
dai-
nos
nume i).
Jz
—
Juzin ai,
Duse y
.
Kip
—
Klaipéda
Kp
—
Kupiskis
K é
DSP
—
V.
K é eé,
Daina os
Salies
seny
Zmoniy
pada imai,
Vilnius,
1957.
(Skai -
mens
odo
puslapius).
K é
LD
—V.
K é éMicke iéius,
Daina os
k aS o
liaudies
dainos,
Kaunas,
1924,
(Skai mens
odo
puslapius).
K k}
—
Ka klénai,
Va niy
©.
Kxs
—
Ku Sénai
K
—
Ka ena,
K e ingos
.
K
—
Ku u énai,
Siauliy
.
Leninas
R
—
Vladimi as
Iji ius
Leninas
(1870—1924),
jo
aS y
e imai.
(Skai mens
o-
do
1950—1955
m.
leidimo
omus
i
puslapius).
Lp
—
Léipalingis,
Veisieju
.
Ls
—
Ligkia a,
Veisieju
.
Lz
1
—Lazdyny
Peléda,
Rai ai,
I,
Vilnius,
1954,
(Skai mens
odo
puslapius).
Mai
R
I
—
Mai onis,
Rink iniai
aS ai,
I,
Vilnius,
1956.
(Skai mens
odo
puslapius).
Miez
ML
—E,
Miezelai is,
Mano
lakS ingala,
Vilnius,
1956,
(Skai mens
odo
pus-
lapius).
Myk-Pu
S
_y.
Mykolai is-Pu inas,
Sukiléliai,
Vilnius,
1957.
(Skai mens
odo
puslapius).
Né
PI
__
Saloméja
Né is,
Poezija,
I,
A.
Venclo os
edakcija,
j adas
i
paaiskini-
mai,
Kaunas,
1946.
(Skai mens
odo
puslapius).
Nj
—
Naujamies is,
Pane ézio
.
Nmn
—
Nemunii is,
Aly us
.
NS
—
Lie u iy
dainos
i
giesmés
Siau - y inéje
Lie u oje,
A.
R.
Niemi
i
A.
Sabaliausko
su ink os,
Annales
Akademiae
scien ia um
Fennicae,
Se .
B.
Tom
VI
(1911).
(Skai mens
odo
dainos
nume i).
Ob
—
Obéliai
Pe
—
Pociiinéliai,
Sedu os
.
Pd
—
Padubysys,
Kelmés
.
Pin
—
Plingé
Pi
—
Pla eliai,
Salan y
.
PnomP
—
Panemimis,
Pandélio
.
P ng
—
Pa ingys,
Ignalinos
.
ps.
—
pasaka
x
Rdm
—
Rudamina,
Lazdijy
.
Re
—
Ragu a,
T ogkiny
.
Rk
—
R6kiskis
Rod
—
Rédiné,
Bal a usijos
TSR,
Ga dino
s i is
Rz
—
Rozalimas,
Pak uojo
.
Skp
—
Skapigkis,
Pandélio
.
Sk
—
Ski snemuné,
Ju ba ko
.
sk .
—
sansk i as
Sin
—
Salan ai
Sml
—
Smilgiai,
Sedu os
.
S
—
Su iliskis,
Do nu os
.
S nD
—
Daynas
Zemaycziu
su ynk as
y
ysZdu os
pa
Symona
S
ane
wicze
Moks-
lynynka
ly e a u as
y
g aziuju
p y i ymu,
Vylniuje
Spaus uwiej'’
B,
Neu-
mana
Me uose
1829.
(Skai mens
odo
dainos
nume i).
S n
—
Su ainiskis,
Pandélio
.
S s
—
S& és,
Skuodo
.
»
S né
—
S en ionys
i
S en ionéliai

T gn
—
Tau agnai,
U enos
.
sp.
—
a ybiné
spauda
T
—
T e é¢ius,
Ignalinos
.
TZ,
—
Tau a
i
Zodis.
Humani a iniy
moksly
akul e o
leidinys,
I—VII
kn.,
Kau-
nas,
1923—1931.
(Skai mens
odo
knygas
i
puslapius).
Up
—
Upyna,
Skaud ilés
.
Up
—
Upy é,
Pane ézio
.
U
—
U ena
Uzp
—
Uzpaliai,
Duse u
.
Vaizg
DD
—
Vaizgan as,
Dédés
i
dédienés,
Kaunas,
1945.
(Skai mens
odo
pusla-
pius).
Vdk
—
Vidiklé,
Raseiniy
.
Vencl
R
II—
A.
Venclo a,
Ras ai,
III,
Vilnius,
1955.
(Skai mens
odo
puslapius).
Vks
—
ViekSniai,
Akmenés
.
Vik
—
Valkini ikai,
Eisiskiy
.
Zem
R
—
Zemai é,
Ras ai,
Se8i
omai,
Vilnius,
1956—1957.
(Skai mens
odo
o-
mus
i
puslapius).
CTENEHM
CPABHEHHA
AMEH
MPHJIAFATEJIDHbIX
B
COBPEMEHHOM
JIMTOBCKOM
JIHTEPATYPHOM
SASbIKE
H
UX
SHAYEHHA
A.
A.
BAJISL.KEHE
Pes wme
B
COBpeMeHHOM
JIMTOBCKOM
JIMTepaTyPHOM
A3bIKe
MOXKHO
BEILeUTS
TBE
CAMOCTOATCIbHbIe
CTeMCHH
CpaBHeHHA:
CPaBHUTebHyIO
HM
MpeBOCXOAHy .
OGe
c eneHu
cpaBHeHHA
ABAAIOTCA
CHHTeTHYeCKUMM
COpMaMH,
OOpasyloTCsA
Np
MOMOUWIM
cHemHanbHEIx
cypduKcos.
A anuTHueckue
@opMp
cTenenei
CpaBHeHHA
B
COBPeMeHHOM
JIHTOBCKOM
JIMTepaTyPpHOM
S3bIKe
BCTpeualoTcAa
cpapnu eibHo
peaxo.
Mexmy
sHa¥eHHaMu
CpaBHHTeNbHOK
H
mipeBocxoqHon
cTemeHu
pe3KuX-TpaHHll
HeT:
B
ONpeme éHUbIX
CLYYAAX
CPaBHUTeNbHaA
CTe-
TleHb
MOXKeT
MpHoOpecTu
3Ha eHHe
NpeBocxoOAHOH
cTeneHH.
Suauenne
cpaBHuTesbHOl
c emeHu
BEIcTynae :
1)
mpH
conocTaBjleHHH
O Ho o
MpesMe a
c
Apy uM
WH
C
Apy aMu,
UMeIOWINMH
MOMOOHBIe
KayecT-
pa,
2)
mp
cpaBHeHHM
To o
%Ke
MpeyMeTa
B
PASMYHLIX
OOcTOATeNECTBAX,
3)
6e3
onpesenenHo o
cpaBHenua
(3aTHBHOe
sHaueHHe).
CpaBHeHue
KOH-
KpeTHBIX
Bellleli
HIM
TOTO
2%Ke
MpeAMeTa
B
Pa3IM4HIX
OOCTOATeMBCTBAX
HO-
CHT
JBOAKMH
XapaKTep:
B
POpMe
cpaBHUTeMbHOH
CTeMeHH
MpHa aTebHOe
MOXKET
HaSbIBATb
MpH3HaK
B
OosbIlleH
Mepe,
YeM
NOMHOTa
MaHHO O
MpHsHaka
(MomuepKUBalollee
CpaBHeHHe),
TAKKe
OHO
MOXKET
MOKA3ZATb
TObKO
PasHH-
uy
Me@xAy
KONMYeCTBOM
MpH3HAaKa
ABYX
OTB/eYeHHBIX
MpeAMeTOB
HIM
TOTO
%Ke
MpesMe Ta
B
pasHbIX
OGCTOATEbCTBAX
(OTHOCHTeMbHOe
cpaBHenHe).
Mma
Ipuia a eibHoe
B
POPMe
MpeBOCXOAHOH
cTeMeHH
MOXKeT
BbIPAKaTb
Kak
BBICUIy!0
CTeMeHb
Ka ecTBa
MO
CpaBHeHMIo
c
Apy MMM
MpesMeTaMH
3TOTO
5.
Kalbo y os
klausimai,
IV
65
pola,
Tak
w
Oe3OTHOCHTebHO
BBICOKYIO
CTeMeHb
KayeCTBa.
IIpepocxoquax
cTelleHb
B
COBPC€MCHHOM
JHTOBCKOM
JIMTepaTypHOM
A3bIKe
PCAKO
NOKASbI-
BaeT
BBICIIYIO
CTeleHb
Ka ecTBa
B
CPaBHeHHM
TOTO
%e
MpeAMeTa
B
PasJHu-
HbIX
OOCTOATEIBCTBAX.
Bego Hocu esbHble,
T. €.
SIATHBHbIC
SHAYCHHA
KaK
CpaBHUTe/bHOH,
Tak
WM
MpeBOCXOAHOM
CTeMeHH
Pa3BHHCb
OT
3HaueHHH,
OOaalolulHx
COOTHO-
CHTeIBHBIM
XapaKTepoM.
OHM
y2xKe
OTYACTH
BbIXOAAT
3a
paMKH
KaTe OpHu
c eneneli
cpaBHeHHa
H
CeMaHTHYeCKH
COMxKaIOTCA
C
cbopMaMH
cy6beKTHB-
HO
OWeHKH,
HHOTMa
axe
c
MCCTOHMeCHHLIMM
(POPpMaMH
MMeH
MpHJa aTedb-
HbIX.
Bce-TakH
3/IATHBHbIe
3HaYeHHA
He
MO yT
3€MECHHTb
BbILlle
yKaSaHHbIX
(bopM,
He
NOKPHIBalOT
HX
MOMHOCTHIO;
COBMaawT
TOALKO
HekoTOpble
Cily-
yaw
ux
ynoTpe6eHuA.
O uocuTeibHble
-3Ha¥eHuA
dopM
c emeHel
cpaBHeHHA
OT/IMYAIOTCA
OT
SUIATHBHLIX
3HaueHHii
CHHTaKcMuecKHMH
Q@YHKUHAMM:
Js
MepBbIxX
Oomee
XapakTepHoli
aABuseTCA
(PyHKUMA
MMeHHOH
YaCTH
CKasyeMO O,
SATHBHEIC
3HANeHHA
Yallle
BCe o
BbIpamkaloT
onpeseenue.
Vcxoga
u3
3Hauenuii
c emeneli
cpaBHeHHa,
OCHOBHOM
YepTOH
KaTe opHH
c eneneli
cpaBHeHHa
CuTaeM
comocTaBHTeIbHbI
HIM
OTHOCHTeIbHBIM
3 ie-
MeHT
IPH
BbipaxkeHHM
CTeMeHH
KauyecTBa.
CpasnuTeibHad
cTeleHb
HMeHH
MIpWla aTeibHo o
BbICTyNaeT
B
Mpe -
NOKeHHAX
C
Mpemio oM
uz
u
colo3samu
kaip,
nekaip,
negu,
nei.
Buicuaa
c elieHb
KauecTBa
BbIpaxkae TcH
MocpescTsoM
coueTaHHi
npegso os
18,
uz,
a p
4
MecTOHMeHHa
isas,
-a,
TakK%Ke
MOcpeACTBOM
POAATeNbHOTO
Nanexka
6es
mpe uo a,
Mec ouMeHuli
ku is,
-i,
ka as,
-a,
Hapewua
ku ,
QasTHBHbIE
3HaYeHHA
CpaBHUTeAbHOH
HW
MpeBOCXOAHOH
cTeMeHH
He
HMCIOT
B
TIpewowKe-
HHH
HH
KaKHX
NOKa3aTelel
cpaBHeHHa.
B
cospeMeHHOM
JIHTOBCKOM
JIHTepaTYPHOM
ASbIKe
OTHOCHTE/bHbIC
MpH-
wla aTembHble
cTe leneli
cpaBHeHua
He
OOpa3yi0T;
TakxKe
He
uMeloT
(popM
cTeleneli
cpaBHeHua
HeKOTOpble
KaYeCTBeCHHble
MpuJla aTeIbHble,
B
YacT-
HOCTH
MePeHOCHble
3HaYeHHA
OTACAbHBIX
HMCH
MpPH/a aTeIbHbIX.