Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos būdvardžių laipsniai ir jų reikšmės

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, IV LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA DABARTINĖS LIETUVIŲ LITERATŪRINĖS KALBOS BŪDVARDŽIŲ LAIPSNIAI IR JŲ REIKŠMĖS A. VALECKIENĖ § 1. Atskirį daiktai gali turėti nevienodą ypatybės kiekį. Lyginamų daiktų ypatybės kiekio skirtumus parodo laipsnių formos. Dabartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje galime išskirti du savarankiškus laipsnius: aukštesnįjį ir aukščiausiąjį. Be šių, dar vartojamas vadinamasis aukštėlesnysis ir visų aukščiausiasis laipsnis. Bet jie, kaip vėliau matysime, atskirų laipsnių nesudaro, yra aukštesniojo ir aukščiausiojo laipsnio variantai su tam tikru reikšmės niuansu. Prie laipsnių nepriklauso nelyginamoji būdvardžio forma (geras, -a, senas, -a), kuri parodo tik pačią daikto ypatybę, o ne jos kiekį kito daikto ypatybės atžvilgiu.1 Nepriskirtinos prie laipsnių ir tokios formos, kuriomis iš tikrųjų reiškiamas tam tikras ypatybės kiekis, bet nusakomas jis subjektyviai, be apibrėžto lyginimo su kitu daiktu. Dabartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje subjektyvinės reikšmės dariniais, neįeinančiais į laipsnio kategoriją laikytini: būdvardžiai su priesaga -okas,-a2, priešdėliais apy-, po- (senókas laikas, apýgilė duobė, pómážis autuvas), reiškiantys apskritai ne visai pilną ypatybės kiekį, ir mažybiniai būdvardžiai (mažytis,-ė, jaunūtis,-ė), paprastai žymintys ypatybės gausumą. Tuo būdu lyginamąjį elementą, nusakant ypatybės kiekį, laikome pagrindiniu laipsnio kategorijos bruožu. § 2. Dabartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje įprastos sufiksinės laipsnių formos. Aukštesnysis laipsnis sudaromas iš nelyginamosios formos su priesaga -esnis,-ė, aukščiausiasis laipsnis — su priesaga -iausias,-ia3, pvz.: geras,-a, geresnis,-ė, geriausias,-ia; žalias,-ia, žalesnis,-ė, žaliausias,-ia; gražus,-i, gražesnis,-ė, gražiausias,-ia. Laipsnių formos išvedamos tik iš kokybinių būdvardžių. Atskirų aukštesniojo ir 1 Plg. В. В. Виноградов, Русский язык, 243, Москва—Ленинград, 1947; Современный русский язык, Морфология, под редакцией акад. В. В. Виноградова, 142, Москва, 1952. 2 Latvių kalboje su mūsų -okas,-a atitinkančia priesaga -āks,-ā sudaromos aukštesniojo laipsnio formos, pvz.: mazāks, -a 'mažesnis, -ė', lielāks, -a 'didesnis, -ė'. 3 Dėl šių priesagų kilmės žr. J. Endzelynas, Baltų kalbų garsai ir formos, 137—138, Vilnius, 1957; J. Otrębski, Gramatyka języka litewskiego, 3, 127, Warszawa, 1956. 4. Kalbotyros klausimai, IV 49 aukščiausiojo laipsnio būdvardžiai lietuvių kalboje neturi nelyginamosios formos, atitinkamą šaknį rodo daiktavardis, pvz.: vyresnis,-ė, vyriausias, -ia (: vyras), viršesnis,-ė, viršiausias,-ia (: viršus), galiausias,-ia (: galas). Greičiausiai jie ir bus sudaryti iš minėtųjų daiktavardžių. Kai žymimas daiktas norimas pabrėžti, išskirti iš kitų, tam tikrame kontekste, ypač tarmėse, dažnai pavartojamos aiškios daiktavardžių formos su aukštesniojo ir aukščiausiojo laipsnio priesagomis, pvz.: Ano dalgis buvo už visus dalgius dalgesnis Vkš. Jie man giminės, giminesnių nebereikia Jnšk. Ans buvo už visus meistrus meistrėsnis Vkš. Kai ji nedirba, tai dar mėšlesnė (nešvaresnė) Skr. Jis didelis sukčius: jis ir už sukčių suktenis, ir už šunį šunesnis Jabl R I 207. Ėjau girion giriausion, kirtau pušį pušiáusią (iš oracijos) Jž. Aukštesnysis laipsnis § 3. Aukštesniojo laipsnio būdvardžiai dabartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje reiškia ypatybę, kurios tam tikras daiktas turi daugiau, negu kitas konkretus daiktas, arba, apskritai, kiti panašios rūšies daiktai; taip pat ypatybę, kurios tas pats daiktas dabartiniu metu arba tam tikrose aplinkybėse turi daugiau, negu turėjo anksčiau ar turės vėliau. Pagal tai, kokiu atžvilgiu nurodomas daikto ypatybės didesnis kiekis, galima skirti tris aukštesniojo laipsnio reikšmes: objekto lyginamąją, subjekto lyginamąją ir objekto neapibrėžtą — eliatyvinę reikšmę4. 1. Objekto lyginamoji reikšmė § 4. Objekto lyginamosios reikšmės aukštesniojo laipsnio būdvardžiai parodo, kad iš dviejų konkrečių daiktų vienas turi didesnį žymimos ypatybės kiekį. Dviejų daiktų ypatybės lyginimas dabartinėje literatūrinėje kalboje reiškiamas sakinyje dažniausiai su prielinksniu už ir jungtukais kaip, nekaip, negu, nei. Taip pat dviejų daiktų ypatybė lyginama be jokio jungiamojo žodžio — atskirais sakiniais (žr. pavyzdžius toliau). § 5. Ypatybių lyginimas gali būti dvejopo pobūdžio: pabrėžiamasis ir santykinis. a) Pabrėžiamasis daiktų ypatybės lyginimas. Kai kurios ypatybės yra būdingos, įprastos tam tikriems daiktams, pvz., saldumas medui, baltumas sniegui ir t. t. Jos čia, palyginti su kitais daiktais, gausios, didelės, galima jas vadinti pilnomis ypatybėmis. Lyginant du daiktus, remiantis vieno iš jų minėtojo pobūdžio ypatybe, kito daikto ypatybės didesnis kiekis pasakomas su pabrėžimu, iškėlimu. Dabartinėje literatūrinėje kalboje šios rūšies aukštesniojo laipsnio būdvardžiai ypač dažni poezijoje, pvz.: 4 Dėl terminų plg. С. Г. Ильенко, О значении простых форм степеней сравнения прилагательных в современном русском литературном языке. — «Ученые записки Ленинградского гос. пед. ин-та им. А. И. Герцена», 130, 60 тт., 1957. 50 Saldžiai mažytis miega šilkiniuose vystykluos ir baltesniuos už sniegą pūkinius pataluos Nėr P I 143. Ąžuolas skerdėja, trupa granitas, — lieka kietesnis už akmenį žodis, didžiojo dainiaus seniai pasakytas Miež ML 349. — Žiūrėk, sūneli, klausykis ten visų. Būk mažesnis ir už aguonos grūdelį, niekam nešok į akis Balt PV 29. O vandenys upelio! — Našlaitės ašaros sraunesnės ir už juos Nėr P I 105. Už bombų sprogimus, už gaudesį patrankų stipresnė žemei jos ir meilė, ir daina Miež ML 354. Teisybė už auksą brangesnė Grz. Myli lietuvę gražesnis jaunimas, negu kad rožių ir tulpių audimas Mair R I 58. Mikliai, rodos, lieknoji stirnaitė šokinėja uolėtu keliu. Bet miklesnė kalnietė mergaitė — skrenda lekia kalnų vėjeliu Miež ML 330. b) Santykinis daiktų ypatybės lyginimas. Santykiniu lyginimu iškeliamas vieno daikto santykis su kitu daiktu tam tikros ypatybės kiekio atžvilgiu be jokio pabrėžimo. Lyginami du atitraukti daiktai be apibrėžtos ypatybės. Daiktas, su kuriuo lyginant parodomas kito daikto ypatybės didesnis kiekis, gali ir nepasižymėti lyginamąja ypatybe, pvz., teigdami: Tėvas geresnis už motiną, kartais visai nenorime pasakyti, kad tėvas geras. Tokios rūšies aukštesniojo laipsnio būdvardžiai dažniau pasitaiko atpasakojime, buitinėje kalboje, pvz.: Sukrovė šiaudų stirgą, aukštesnę už klojimą Kp. Apgaukite dabar vaiką!.. Šioje gadynėje nė vieno nerasi už save kvailesnio... Žem R I 29. Juk tavo gyvenimas vettesnis už Driežo, o plikas esi kaip šuo per tą prakeiktą smarvę! Žem R I 67. Mažesnis už šunį, didesnis už arklį (balnas) Lš. Karvių ir kiaulių mėšlas kabesnis, negu arklių Vdk. Loviai buvo ilgesni, nei žmogaus ūgio Myk-Put S 150. Motina ir abi Balsvytės ragavo dėdienės ragaišį ir sūrį. Gardumėlis ragaišio! Minkštas, purus, išakijęs, ir kaip skaniai kvepia! Na, sūris kaip sūris — ir mišiškis ne pliaustesnis Myk-Put S 404. Kai lyginami du vienarūšiai daiktai su antoniminės reikšmės ypatybėmis, antrasis objektas gali būti išleistas; jis numanomas iš konteksto, pvz.: Atiduok mano lazdą, mano prašmatnesnė Upt. Šita akis žemesnė, mažiau mato Ut. Tur būt, antroji pusė žiemos bus skaudesnė (šaltesnė) Gs. Aš maniau, kodėl čia tu vis slenki, o čia, mat, sėdynės vienas kraštas pakilesnis Srv. Reikia pasakyti, kad pabrėžiamasis ir santykinis daiktų ypatybės lyginimas vienas nuo kito griežtai nesiskiria. Abiem atvejais aukštesniuoju laipsniu išreikštas didesnis daikto ypatybės kiekis nusakomas kito daikto ypatybės atžvilgiu. Be to, būdingos, pilnos ypatybės ne visada absoliučiai vienodos ir visų gali būti suvokiamos kaip tokios. Dėl to pasitaiko kontekstų, iš kurių sunku nustatyti, ar dviejų daiktų ypatybės lyginimas santykinis, ar pabrėžiamasis, pvz.: Kvailas draugas už priešą pavojingesnis TŽ V 600. Gera patartis brangesnė už pinigą Krt. Santykinio ir pabrėžiamojo daiktų ypatybės lyginimo artimumas leidžia manyti, kad jie bus vienas iš kito išsirutulioję. Tačiau dabar jau 51 sunku nustatyti, kokiu pagrindu buvo pradėtas pirmą reikšti didesnis ypatybės kiekis ir tuo būdu — kokia buvo pirminė aukštesniojo laipsnio funkcija — iškelti didesnį, negu pilną, ypatybės laipsnį ar tik parodyti atskirų daiktų ypatybės kiekio skirtumą. Kai kuriose kalbose aukštesniojo laipsnio formos yra sudaromos su priesaga *-tero-/-toro-, pvz.: gr. ὠμό-τερο-ς iš ὠμός 'žalias, nevirtas', skr. ámā-tara-h iš ámāh 'taip pat'. Ši priesaga iš pradžių turėjo dvejų sąvokų priešpastatymo reikšmę5. Lietuvių kalboje taip pat yra išlikusių atskirų žodžių su šios priesagos pirmine (priešpastatymo) reikšme, pvz.: pastaras (ir pasteras), ant(a)ras, kat(a)ras. Aukštesniojo laipsnio priesagos *-tero- / -toro- pirminei (priešpastatymo) reikšmei artimesnis santykinis lyginimas. § 6. Dviejų lyginamų daiktų ypatybės kiekio skirtumas gali būti nusakytas mato vienetais, kurie dabartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje paprastai reiškiami skirtumo įnagininku, pvz.: Jis, Antanas, buvo vyriausias, Jokūbas dvejais metais jaunesnis, o jauniausiasis, Steponas, išmirus dviem broliams ir trim seserims, buvo daugiau kaip dvidešimčia metų už Antaną jaunesnis Myk-Put S 247. Kad vienu numeriu mažesni [batai], būtų buvę kaip tik Ign. Kai kuriuose pasakymuose ypatybės skirtumo matą gali išreikšti galininko linksnis su prielinksniu per, pvz.: Sūnus prakirto tėvą (pralenkė ūgiu): per visą sprindį yr jau aukštesnis Dr. § 7. Tam tikrais atvejais objekto reikšmės aukštesniojo laipsnio būdvardžiai turi aukščiausiojo laipsnio reikšmę. Tai atsitinka tada, kai vienas daiktas lyginamos ypatybės atžvilgiu priešpastatomas visiems kitiems tos rūšies daiktams, dažnai pabrėžiant, kad kito daikto su tokiu dideliu ypatybės kiekiu nėra. Paprastai šios rūšies daiktų ypatybės lyginimas reiškiamas sakinyje su prielinksnių už, iš ir įvardžių visas,-a, viskas junginiais: už visus, už viską, iš visų, užvis, pvz.: — Dabar žinau, dėl ko ji vis taip suniurusi. Mat, mylėjo kitą... Kodėl man nepasisiūlė?.. Ji pati, pati kaltesnė... Ne, jisai kaltesnis... melavo, vedžiojo, paskui džiaugėsi nusikratęs... Jisai, Pranukas, už visus kaltesnis... Žem R I 198—199. Jis už visus drąsesnis Gs. Kur už visus širmesnis, už visus gražesnis, tai aš skirsiu tą žirgelį per laukelį joti (d.) Skp. Sveikata už viską meilesnė Nj.-Kas iš [visų] jūsų greitesnis? Ėr. Ė iš visų viršesnis auga baravykas Baran AŠ 21. Sekmadieniais užvis didesnis jomarkas Krtv. Tokios pat rūšies, bet daugiau tarminiai pavyzdžiai yra su prielinksniu per: Gaubys per visus vertesnis Plt. — Kas kaltas, tas kaltas, bet ten ponas pervis kaltesnis Žem R II 108. Lietuvių kalboje neigiami pasakymai (arba juos atstojantys klausimai) su aukštesniuoju būdvardžių laipsniu, t. y. tiesioginiai teigimai, kad 5 A. Мейе, Введение в сравнительное изучение индоевропейских языков, 282, Москва—Ленинград, 1938. 52 daikto su didesniu ypatybės kiekiu, kaip iškeltasis, nėra, prilygsta teigiamiems pasakymams su aukščiausiuoju būdvardžių laipsniu, pvz.: Prie sunkaus darbo nebuvo už jį geresnio: ar akmenis, ar kelmus rauti, be Kazio nė eiti nėjo (Kazys buvo geriausias) LzP I 221. Nors tu kiaurą žemę eisi, bet meilesnės už tėvynę pusės neapeisi (tėvynė meiliausia) Pln. Gyvybė! Nėr už ją stipresnio, — gyvybės nieks nenugalės (gyvybė stipriausia) Miež ML 99. Sunku būtų rasti žmogų tylesnį už jį: jis beveik visai nekalbėjo Balč AŽ 6. — Oi, tėvai, neapkalbinėk Kazimiero! — užtarė motina. — Pasakyk, ar yra mūsų sodoj už jį doresnis vaikis?.. Žem R I 13. Ir atrodė man, kad nėra didesnės laimės, kaip būti užaugusiu, stipriu bernu Balt PV 171. Daug mergaičių pakrančiais Dubysos, kaip lelijų, baltų ir aukštų; žydi veidu, kaip putinas, visos; gražesnių neišgirsi balsų Mair R I 79. Kai kuriose tarmėse tokie neigiami pasakymai pasitaiko dar su prielinksniu per, pvz.: Man nėr geresnių grybų per baravykus Alv. Man nebuvo gražesnių skepetaičių per lininkes Rdm. Nėr darbšnes ir gražesnės per mano mergelę Rod. Kur tu rasi lankstesnį per jį? Lp.6 Aukštesniojo laipsnio būdvardžiai vietoje aukščiausiojo laipsnio vartojami ir kitose kalbose. Pvz., rusų kalbos aukštesniojo laipsnio formos худший, лучший, низший gali parodyti ir aukščiausiojo laipsnio ypatybę, plg.: Мы горды страною лучшей в мире7. 2. Subjekto lyginamoji reikšmė § 8. Subjekto lyginamosios reikšmės aukštesniojo laipsnio būdvardžiai parodo, kad tam tikras daiktas vienu metu ar vienokiose aplinkybėse turi daugiau ypatybės, negu kitu metu ar kitokiose aplinkybėse. Kadangi, nusakant ypatybės kiekį, yra lyginamos ne dviejų atskirų daiktų, o vieno ir to paties daikto ypatybės įvairiais atvejais, tai ši aukštesniojo laipsnio reikšmė ir vadinama subjekto lyginamąja. § 9. Subjekto reikšmės aukštesniojo laipsnio būdvardžiais retai nusakomas didesnis daikto ypatybės kiekis pabrėžiamuoju lyginimu, t. y. remiantis nelyginamąja būdvardžio forma išreikšta pilna ypatybė. Ypatybės pilnumas šiuo atveju suvokiamas iš konteksto. Pvz.: Medžioklę darė, kad sūnus pasimokintų, po girias paskraidytų, bet medžioklėje Ilgis vienui vienas šalimas jodinėdavo, smegenos rankon neimdamas, vilyčių kilpiniu nebetempdamas, niauresnis grįždavo, nei iš namų išjodavo Krėv DSP 139. Ne vienas kryžiuotis, kuris 6 Iš šios rūšies konstrukcijų išaugo ir tokie pasakymai: Nėr mėsos per kiaulieną (geresnės už kiaulieną) Jabl R I 658. Nėr valgymo per šviežias bulves su sviestu. Ds. Nėr medžio per ąžuolą (stipresnio, gražesnio) Er. 7 Kad aukščiausiasis laipsnis yra susijęs su aukštesniuoju ir, galimas daiktas, net išsirutuliojęs iš jo, taip pat rodo šių formų daryba kai kuriose kalbose. Pvz., senoji ide. kalbų aukščiausiojo laipsnio priesaga *-isto- yra tik nauju formantu išplėsta aukštesniojo laipsnio priesaga *-ies- / -ios-, plg. gr. ἡδίων < * ἡδ-ιων ‘saldesnis’, ἡδίστο-ς ‘saldžiausias’. Latvų kalboje naujos laipsnių formos, bet aukščiausiasis laipsnis taip pat yra sudaromas iš aukštesniojo su įvardinės kilmės pabrėžiamąja dalele vis-, pvz.: labāks ‘geresnis’, vislabākais ‘geriausias’. 53 piktesnis, negu patsai apie save mano, paguldė tenai savo galvą Krėv DŠP 23. Dažniau toks daikto ypatybės lyginimas pasitaiko tik su pabrėžiamąja dalelyte dar, pvz: Baltą vilną prausia, kad dar būtų baltesnė Tvr. Tu kaip kalbi — gudrus, kaip nekalbi — da gudresnis Ėr. Kad aš sėjau, linksma buvau, kad ravėjau, dar linksmesnė StnD 14. Mašina suterskėdavo dar pašėlesniu ūžimu Balt PV 128. Vėjo pučiama, balta raudona, žmonelių kalbama, dar raudonesnė JD 234. Be pabrėžiamojo žodžio lietuvių literatūrinėje kalboje daug gausiau ir plačiau subjekto reikšmės aukštesniojo laipsnio būdvardžiai parodo didesnį ypatybės kiekį santykiniu lyginimu. Daikto ypatybės lyginimo momentai gali būti nusakyti įvairiausiais būdais. Labai dažnai jie reiškiami laiko aplinkybėmis, laiko aplinkybės šalutiniais sakiniais, pvz.: Vakar pilnesni arkliai buvo: krūmuose ganėm Trgn. Tie, kurie jį pažinojo, kalbėjo, kad, jaunas būdamas, linksmesnis buvo Krėv DŠP 110. Atkuto ir jis po ligos — tuoj raudonesnis, gražesnis Ėr. Sunkesnis vežimas prieš kalną Rz. Kaip pagėrė, tuoj pilnesnis, kaip paėdė, tuoj greitesnis ma bėras žirgelis (d.) Šynč. Lyginamieji ypatybės kiekio momentai taip pat neretai išryškėja iš sakinių, rodančių, be laiko, dar ir sąlygos santykius. Žymimo daikto ypatybės kiekis, po to, kai bus išpildyta arba — jei bus išpildyta tam tikra sąlyga, pasidarys didesnis, pvz.: Pilk į šarmą pelenų, tai bus gailesnis Lš. Nukūgink (nuspausk) kiek žemiau, bus gražesnė bandelė Vlk. Atkirsk galą karties, bus trumpesnė DgĮ. Subjekto reikšmės aukštesniojo laipsnio būdvardžiai beveik nevartojami su lyginamaisiais žodžiais, nors, iš viso, tokie pasakymai galimi, plg.: Šiandien prastesnis kelias, kaip vakar Skp. Mortai toks gyvenimas atrodė įprastas ir suprantamas, daug įdomesnis už tuos mėnesius, kada vyras ištisas dienas ir naktis praleisdavo ežere, o ji akis pražiūrėdavo, belaukdama pasirodant valčių ežero pasisukime, ties mišku Vencl R III 207. § 10. Aukštesniojo laipsnio būdvardžių subjekto ir objekto reikšmės glaudžiai tarp savęs susijusios. Tarp jų tik toks skirtumas, kad vienu atveju didesnis daikto ypatybės kiekis yra nusakomas, priešpastatant jo ypatybę kitam daiktui (objekto reikšmė), o kitu atveju — priešpastatant jo ypatybę to paties daikto kitai būsenai (subjekto reikšmė). Pasitaiko pereinamųjų atvejų, plg. sakinį: Užakuotas medus gardesnis Užp. Čia galima suprasti, kad lyginamos dvi skirtingos medaus rūšys, taip pat galima galvoti, kad lyginamas tas pats daiktas skirtingose ap-linkybėse. 3. Nelyginamoji — eliatyvinė reikšmė § 11. Šios reikšmės aukštesniojo laipsnio būdvardžiais nusakomas didesnis daikto ypatybės kiekis tos rūšies daiktų, kokie jie paprastai būna, atžvilgiu. Kadangi antrasis objektas ar lyginamasis momentas — neapi- 54 brėžti, tai negali būti ir apibrėžto daiktų lyginimo. Tuo būdu šios reikšmės aukštesniojo laipsnio būdvardžiai žymia dalimi nustoja pagrindinio laipsnio kategorijai būdingo bruožo — daiktų lyginamojo elemento. Dėl to jų reikšmę vadiname eliatyvine. § 12. Eliatyvinės reikšmės aukštesniojo laipsnio būdvardžiai gali turėti neapibrėžtą išskiriamąją funkciją, pvz.: Akylesnis stebėtojas būtų įžiūrėjęs Stepono išvaizdoje tam tikrų liokajiškų bruožų Myk-Put S 106. Ir ilgai vakare svajojo ji ir mąstė apie bernelį, apie sunkią jo dalelę. Giliai jautė vargingą jo padėjimą... O [...] popiet, tėvui nežinant, tylomis nusiuntė jam ir valgio gardesnio, ir gėrimo saldesnio nuo savo tėvo skobnių... Krėv DŠP 54. Mes turime mokytis iš geresnių, ne iš blogesnių pavyzdžių Leninas R XIII 398. Venta pradėjo tvinti, ir vanduo jau visas slėnesnes vietas apsėmė Vks. Kai norima pabrėžti išskiriamą daiktą, nurodyti jį kaip žinomą, dažnai prie tokio aukštesniojo laipsnio būdvardžio pridedama dar įvardžiuotinė galūnė arba iš viso jis pakeičiamas nelyginamąja įvardžiuotine forma. Toks aukštesniuoju laipsniu išskiriamo daikto pabrėžimas ir, iš viso, aukštesniojo laipsnio formos pakeitimas įvardžiuotine forma galimas literatūrinėje kalboje tada, kai išskiriamoji ypatybė yra antoniminės reikšmės, t. y. kai šios ypatybės daiktą galima priešpastatyti kitam daiktui su priešinga ypatybe. Pvz., įvardžiuotinėmis formomis lengvai pakeičiami trečiojo ir ketvirtojo sakinio būdvardžiai, būtent: Mes turime mokytis iš gerųjų, ne iš blogųjų pavyzdžių. Vanduo jau visas slėnesnes vietas apsėmė. Įvardžiuotinė šios rūšies aukštesniojo laipsnio forma galima tokiame sakinyje, pvz.: Į senį Daubarą kreipdavosi visokių patarimų ne tik artimesnieji kaimynai, bet ir iš gretimų kaimų Myk-Put S 207. Dar ryškesnę išskiriamąją eliatyvinę reikšmę turi aukštesniojo laipsnio būdvardžiai su įvardine dalelyte kur, pvz.: Palik kur ilgesnių šiaudų kraitukei pinti Alv. Jonas arė dirvas, parinkdamas kur sausesnes lauko pakilumėles Balt PV 56. § 13. Eliatyvinės reikšmės aukštesniojo laipsnio būdvardžiai taip pat gali rodyti ir be jokio išskyrimo, palyginti su kitais daiktais ar kitomis to paties daikto būsenomis, didesnį ypatybės kiekį. Šiais atvejais iš tikrųjų pasakomas apskritai ne visai pilnas ypatybės kiekis, pvz.: Pakilus siūlus tyčiomis paliekti, kad audeklas raštą išduotų aiškesnį Sts. Kad ir didesnių metų, sveikas žmogus gražiai atrodo Gs. Kai kluonas erdvesnis, geriau, yra daugiau podėlio Nmn. Tankiai per šienapiūtę tyvaliuoja vanduo po žolyną pasruvęs, o jei kartais sodresnis lietus sudrožia, tada Venta beveizint pakyla Žem R I 91. Sukilimą gali laimėti tik valstietis. [...] O bajorija ne tik nepasieks jokio politinio tikslo, bet bus taip sunaikinta, kad jau vargu, ar galės vaidinti svarbesnį vaidmenį politiniame Lietuvos gyvenime Myk-Put S 486. Pidlauk rugius kaip žemiau, kad rugiena būtų žemesnė Prng. 55 Formaliai šio atvejo eliatyvinės reikšmės aukštesniojo laipsnio būdvardžiai priartėja prie būdvardžių tipo gerókas, -a, apygeris, -ė funkcijos, kurie taip pat žymi apskritai ne visai pilną ypatybės kiekį. Kai kuriuose kontekstuose šių formų reikšmės sutampa, plg.: O Staklys ėmė lankytis pas Mortą, kada tik būdavo laisvesnis malūne Vencl R III 212. Dabar apylai(s)vis laikas, veju pančius Skp. Šiuose sakiniuose aukštesniojo laipsnio ir priešdėlio apy- būdvardžius galima sukeisti be didesnio reikšmės skirtumo. Vis dėlto, būdvardžių su priešdėliu apy- ar priesaga -okas,-a reiškiamas ypatybės kiekis yra labiau atitrauktas; eliatyvinės reikšmės aukštesniojo laipsnio būdvardžiais nusakant neapibrėžtą, ne visai pilną ypatybės kiekį, jaučiamas didesnis santykis su kitais daiktais ar kitomis to paties daikto būsenomis. § 14. Kaip rodo pavyzdžiai, eliatyvinė reikšmė yra išsirutuliojusi iš lyginamųjų aukštesniojo laipsnio reikšmių. Daugiau turime atvejų iš lyginamosios objekto reikšmės. Visi § 12 eliatyvinės reikšmės aukštesniojo laipsnio pavyzdžiai rodo tiesioginį santykį su lyginamąja objekto reikšme: neapibrėžtas didesnis daikto ypatybės kiekis nusakomas tos rūšies kitų daiktų, kokie jie paprastai būna, atžvilgiu. § 13 pavyzdžiuose galima įžiūrėti santykį tiek su subjekto, tiek su objekto lyginamąja reikšme, t. y. šio atvejo eliatyvinės reikšmės aukštesniojo laipsnio būdvardžiai nusako apskritai ne visai pilną ypatybės kiekį ir tos rūšies kitų neapibrėžtų daiktų, ir to pat daikto kitų neapibrėžtų būsenų atžvilgiu. Pereinamųjų atvejų galima rasti tarp eliatyvinės ir abiejų lyginamųjų reikšmių, pvz.: Kresnas arklys tvirtesnis darbui (palyginti su nekresnu arkliu ar apskritai?) Svn. Kas visą sodybą turėjo iš vienos pusės gatvės, destis, platesnę (palyginti su kitomis to kaimo sodybomis ar apskritai?), tas pirkią ir klėteles statėsi abipus kiemo Vaižg DD 36. Užkask skerstuvių, Petreli, — tarė [Gorys], — būsi tvirtesnis (negu dabar ar apskritai?) Žem R I 185. Eliatyvinės reikšmės aukštesniojo laipsnio būdvardžiai skiriasi nuo lyginamųjų reikšmių būdvardžių savo sintaksinėmis funkcijomis. Objekto ir subjekto reikšmės aukštesniojo laipsnio būdvardžiams būdinga vardinės tarinio dalies funkcija. Eliatyvinės (nelyginamosios) reikšmės aukštesniojo laipsnio būdvardžiai paprastai eina pažyminiais. Sintaksinės funkcijos pasikeitimas, galimas daiktas, ir bus nulėmęs aukštesniojo laipsnio būdvardžių lyginamojo elemento susilpnėjimą ir tuo pačiu eliatyvinės reikšmės išsirutuliojimą iš lyginamųjų aukštesniojo laipsnio reikšmių. § 15. Reikia pasakyti, kad eliatyvinės reikšmės aukštesniojo laipsnio būdvardis su nelyginamąja to paties būdvardžio forma įgyja artimą aukščiausiajam laipsniui reikšmę, parodo neapibrėžtos ypatybės labai didelį kiekį. Tokios konstrukcijos būdingos žemaičių tarmei, ypač jos buvo gausiai vartojamos XIX a. žemaičių raštuose, pvz.: Paskuo tame kalne palikusys ar iškasusys gilią gilesnę duobę ketvirtainę, įdėjo tenai rentinį jau medžių, jau akmenų Dauk B 195. Čia ji atdarė savo skrynias, skryneles, prikrautas pyragų įvairių įvairesnių ir skanių skanesnių, kepenių ar pečenky kvepian- 56 čių kvepiančių, [...] alaus seno senesnio, stiprio stipresnio Dauk B 54. Tirštą tirštesnę lapynę išverda, o šeimyna nevalgo Šts. Dviejų ypatybių, išreikštų aukštesniojo laipsnio būdvardžiais, lyginimas § 16. Aukštesniojo laipsnio būdvardžiai taip pat vartojami, lyginant dvi to paties daikto ar tam tikru atžvilgiu artimų daiktų ypatybes. Abi ypatybės reiškiamos aukštesniojo laipsnio formomis ir jos viena nuo kitos priklauso. Paprastai šie aukštesniojo laipsnio būdvardžiai vartojami su gretiminiais jungtukais arba pabrėžiamosiomis dalelytėmis, pvz.: Kuo labiau išsivysto stambieji fabrikai ir gamyklos, tuo dažnesni, stipresni ir atkaklesni darosi darbininkų streikai, tad, kuo didesnė yra kapitalizmo priespauda, tuo reikšmingesnis bendras darbininkų atkirtis Leninas R II 87. Kuo smulkesnė sėkla, tuo sajesnė Ds. Kuo gyvulys ryklesnis, tuo riebesnis PnmP. Kuo sunkesnis darbas, tuo saldesnis miegas Jrb. Juo didesnės tankmės medis, juo geresnis statybai, nes tokios pušys visada esančios išbėginės Pd. Tas mūsų vaikas ką didesnis, tą kvailesnis Jrb. Toks aukštesniojo laipsnio būdvardžių vartojimas yra dviejų lyginimų su eliatyvinės reikšmės aukštesniojo laipsnio būdvardžiais sujungimas. Pvz., sakinyje: Kuo sunkesnis darbas, tuo saldesnis miegas iš tikrųjų darbo sunkumas lyginamas ne su saldžiu miegu, o su kitais darbais, kokie jie yra apskritai. Aukštesniojo laipsnio būdvardžiai, išplėsti tam tikrais žodžiais § 17. Aukštesniojo laipsnio būdvardžiai vartojami su prieveiksmiais, įvardžiais ir prieveiksminėmis bei įvardinėmis dalelytėmis. Kai kurie įvardžiai, prieveiksminės bei įvardinės pabrėžiamosios dalelytės, einančios su aukštesniojo laipsnio būdvardžiais, būdingos tik tam tikroms laipsnio reikšmėms ir padeda jas išskirti bei nustatyti. Kaip jau anksčiau buvo minėta, dalelytė dar padeda nustatyti subjekto pabrėžiamojo pobūdžio reikšmę. Ši dalelytė taip pat sustiprina ir tuo parodo objekto pabrėžiamojo pobūdžio reikšmę, pvz.: Narsus buvo Šarūnas, bet Šviedrys dar narsesnis; šveitrus buvo Šarūno kalavijas, bet Šviedrio dar šveitresnis; ristas buvo Šarūno žirgas, bet Šviedrio dar ristesnis Krėv DŠP 51. Tuo būdu dalelytė dar yra pabrėžiamojo pobūdžio daiktų lyginimo rodiklis. Aukštesniojo laipsnio būdvardis su pabrėžiamosiomis dalelytėmis, mažinančiomis daikto ypatybės kiekį, paprastai turi santykinio pobūdžio objekto lyginamąją reikšmę, pvz.: Jis ne ką vyresnis už mane Jrb. Moteriškųjų maž ką buvo įvairesnis drabužis Dauk B 39. Su įvardžiais, neapibrėžiančiais nurodomojo daikto bei ypatybės, aukštesniojo laipsnio būdvardžiai turi eliatyvinę reikšmę, pvz.: 57 Tokiomis pavasario šilumos laukimo dienomis rūpesčio prikamuoti Bagynų valstiečiai ir iš kitų sodžių ėmė lankytis vieni pas kitus, ypač jei kokia nepaprastesnė žinia iš tolimesnių vietų pasiekdavo jų pirkias Myk-Put S 159—160. Tą vakarą pašnekesys ėjo nesklandžiai, nebuvo paliesta jokia įdomesnė tema Myk-Put S 323. Jam bet kaip nepaduosi, vis ko grynesnio reikia (grietinės, sviesto) Sml. Aukštesniojo laipsnio subjekto reikšmės rodikliais yra prieveiksminis junginys kas kartas, prieveiksminė pabrėžiamoji dalelytė vis, pvz.: Rodos, debesų nebuvo nė balso, o lietus nei iš šen, nei iš ten, pirma smulkus, pamažu, kas kartas sodresnis, pradėjo iš tiesų pliaupti Žem R I 202. Tuo tarpu oras taisėsi. Debesys slinko į žiemius vis su didesnėmis prošvaistėmis Myk-Put S 212. Aukštesniojo laipsnio būdvardžiai, neturintys laipsnio reikšmės § 18. Kai kurie aukštesniojo laipsnio būdvardžiai dabartinėje literatūrinėje kalboje turi atitrauktą reikšmę — neberodo didesnio ypatybės kiekio, pvz.: paskesnis,-ė ‘paskui einantis’, vėlesnis ‘vėliau einantis’. Šis būdvardis neturi nelyginamosios formos, dėl to sunkiau jam buvo išlaikyti ir laipsnio reikšmę. Literatūrinėje kalboje nebeturi laipsnio reikšmės ir aukštesniojo laipsnio būdvardis tolėsnis, -ė ‘toliau einantis’. Tarybinės liaudies jėgos nukreiptos į tolesnį darbo žmonių gerovės kėlimą tsp. Naują atitrauktą reikšmę be laipsnio niuanso taip pat turi perkeltinę prasmę pavartoti žodžiai, pvz.: mažesnis, -ė ‘nuolaidus’. — Na, kad ten negali. Gana kentėjo ir norėjo Kafrė būti mažesnė Žem R I 83. Tokių laipsnio reikšmės netekusių aukštesniojo laipsnio būdvardžių dabartinėje literatūrinėje kalboje nedaug. § 19. Aprašomosios (analitinės) aukštesniojo laipsnio lytys iš nelyginamosios formos su aukštesniojo laipsnio prieveiksmiais, apskritai, dabartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje vartojamos retai. Dažniau pasitaiko tokios formos būdvardžių, kurių nelinkstama laipsniuoti. Šios formos vartojamos ir pasakymuose su neiginiu ne, pvz.: Labiau purvinas nebegalėjo ateiti [vaikas] Skp. Bėglūs mano juodberėlis, bet nemažiau begli mergelės akelė Šint. Aukštėlesnysis laipsnis § 20. Aukštėlesnysis būdvardžių laipsnis yra sudaromas su sudėtine priesaga -ėlesnis,-ė. Formantas -ėl- yra mažybinių būdvardžių, o -esn- aukštesniojo laipsnio priesaga. Tuo būdu pagal savo darybą aukštėlesniojo laipsnio formos yra mažybiniai aukštesniojo laipsnio būdvardžiai. Pagal reikšmę aukštėlesnysis laipsnis taip pat nėra iš esmės naujas laipsnis. Jis rodo šiek tiek, truputį didesnį daikto ypatybės kiekį kito lyginamo daikto, kitų daiktų, kokie jie paprastai būna, ir to paties daikto kitos būsenos atžvilgiu. Tuo būdu aukštėlesnysis laipsnis nuo aukštesniojo skiriasi tiktai mažesniu žymimos ypatybės kiekiu; visai jis nesiskiria 58 Daiktų ypatybės apibrėžimo būdais, dėl to jį galima laikyti pirmąja, mažesne aukštesniojo laipsnio pakopa. Kaip aukštesniojo, taip ir aukštėlesniojo laipsnio būdvardžiai turi tris pagrindines reikšmes: objekto lyginamąją, subjekto lyginamąją ir eliatyvinę reikšmę. Objekto reikšmės aukštėlesniojo laipsnio būdvardžiai paprastai nusako daikto didesnę ypatybę santykinio pobūdžio lyginimu, pvz.: Geniulis ūgiu buvo mažėlesnis už direktorių Dov DĮN 165. Jonas buvo senėlesnis už mane Jabl R I 207. Pati nieko ir žemėlesnė [už vyrą], kad vyras tai nederėtų Ds. Subjekto lyginamosios reikšmės pavyzdžiai: Kad būtų buvęs ir mėtytas ir vėtytas, būtų bent gudrėlesnis buvęs Jabl R I 319. Kai išgėriau vaistą, tuoj sveikėlesnė pasidariau Rgv. Eliatyvinės reikšmės pavyzdžiai: Paimk kur laibėlesnių malkų, greičiau įsikurs Ds. Aukštėlesniojo laipsnio būdvardžių, išplėstų žodžiu truputį, reikšmė nepasikeičia, plg.: Jo žmona truputį už jį mažėlesnė Ds. Šiandien mano ligonis jau truputį gerėlesnis Ob. Aukštėlesniojo laipsnio būdvardžiai yra labai gyvi rytų aukštaičių tarmėse. Iš šių tarmių jie ir bus atėję į literatūrinę kalbą. Aukščiausiasis laipsnis § 21. Aukščiausiojo laipsnio būdvardžiai rodo, kad jų žymimi daiktai turi didžiausią ypatybės kiekį, palyginti su visais kitais daiktais. Dabartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje galima išskirti dvi aukščiausiojo laipsnio reikšmes: objekto lyginamąją ir nelyginamąją — eliatyvinę reikšmę. 1. Objekto lyginamoji reikšmė § 22. Objekto lyginamosios reikšmės aukščiausiojo laipsnio būdvardžiai pažymi, kad iš tam tikros grupės daiktų vienas daiktas turi didžiausią ypatybės kiekį. Parodydamas didžiausią daikto ypatybės kiekį, šios reikšmės aukščiausiasis laipsnis žymimą daiktą iškelia į pirmąją vietą, tuo būdu išskiria jį iš visų lyginamų ar tik galvoje turimų daiktų. Objekto lyginamosios reikšmės aukščiausiojo laipsnio būdvardžiai vartojami su prielinksnių už, iš, tarp ir įvardžio visas, -a junginiais, su išskirties kilmininku, įvardžiais katras, kuris ir įvardiniu prieveiksmiu kur, taip pat pasakomi ir be jokių išskiriamųjų žodžių, pvz.: Stašys, kuris buvo iš jų įtaringiausias, pajuto Dimšelės žodžiuose grėsmę Myk-Put S 72. Eglė laimingiausia iš visų marčių, ji nelieja gausiai ašarų karčių Ner P I 269. Raibukė dėdingiausia už visas [vištas] Gs. Bet tarpu visų garsių tos giminės vyrų, tarpu visų, kurie sėdėjo aukštoje Merkinės pilyje, garsiausias buvo senas bajoras Mykis Krėv DŠP 24. Ten, kur sraunus Merkys, bėgdamas tekėdamas per žalias pievas, per alksnynus, krūmotus šlaitus, plukdo savo tyrų van- 59 denėlį platun Nemunėlin, yra ten aukštas ir status kalnas, visų kalnų aukščiausias, o ant to kalno (virta pilis, garsi Merkinė, visų pilių tvirčiausia Krėv DŠP 22. — Gerai, aš dovanosiu jam kerštą,— atsakė Saulys, — bet jo žmonės užmušė vyrą, kuris artimiausias man buvo Krėv DŠP 125. Kur blogiausias darbas, kas ko nenori dirbti, kiekvienas tą mažąjį pastumdėlį stumia Žem R II 374. Katras jauniausias, visiems patogiausias, tai tas mano bernelis (d.) Jrb. Juk geras buvo kaimynas Daubaras. Visame kaime darbščiausias ir išmintingiausias Myk-Put S 406. Šeimininkas ištraukė iš pašiūrės geriausias savo vežėčias, ant geležinių ašių, su lingine sėdyne Balt PV 72. Štai ji, mano žeme! Man jinai gražiausia. Ji mane augino, guosdavo mane Miež ML 10. Šoka vyresnioji iš bangų smagiai, šoka ir antroji, rengiasi skubiai. Eglė tik jauniausia vandeny dar vis: baltą veidą prausia, taškos lyg žuvis Nėr P I 256. 2. Nelyginamoji — eliatyvinė reikšmė § 23. Eliatyvinės reikšmės aukščiausiojo laipsnio būdvardžiai parodo sustiprintą, labai didelį neapibrėžtą daikto ypatybės kiekį. Lyginamasis momentas šiuo atveju, galima sakyti, visai išnyksta; taip pat ši reikšmė neturi išskiriamojo elemento. Tuo būdu šios rūšies aukščiausiojo laipsnio būdvardžiai iš dalies taip pat išeina iš laipsnio kategorijos ribų. Pagal savo funkciją jie priartėja prie subjektyvinės reikšmės mažybinių formų, žinoma, tik neturi maloninio atspalvio, pvz.: O visokios šmeklos, tarsi pragaro dvasios, lakstė aplinkui baisiausių nebūtų žvėrių pavidalu, gąsdino iš visų pusių, kaukė vilkais, cypė gyvatėmis, lojo šunimis Bil R 108. Žentelis, matau; geriausias besąs žmogus, mylėsi pačią ir manęs nespardysi senatvėje, taipogi ir mes tamstą mylėsim... be galo Žem R I 126. Gražu buvo neapsakomai. Danguje nė mažiausio balto debesėlio Bil R 69. — O lupdavo, oi lupdavo! — kalbėjo toliau, atsiminęs praeitį, senelis, linguodamas žila savo galva. — Už menkiausią daiktelį kraujas plaukte plaukė Bil R 72. Atvažiuok rytoj apie gaidžius, pritaisysiu visą vežimą puikiausios, išdžiovintos kaip ragas medžiagos Žem R I 173. Ir smarkiausia žiema bijo pavasario Rk. Kai eliatyvinės reikšmės aukščiausiojo laipsnio būdvardžiai reiškia būdingą daikto ypatybę, jie lengvai pakeičiami atitinkamos reikšmės įvardžiuotinėmis formomis, pvz.: Kaip viesulai sustaugė, kaip audra suūžėjo, kaip trys griausmai sugriaudė — per kalnus aukščiausius (=aukštuosius), per girias tamsiausias (=tamsiąsias), per lygius laukus, per plačias pievas kaip viesulas lėkė, plaukė balsas: — Už trylikos metų viską priminsiu! Krėv DŠP 72. Tėveli mano brangiausias (=brangusis), kuo aš tau taip nusidėjau, kad tu mane į tokį pragarą įstūmei?! Žem R I 88. Per tuos gražiausius (=gražiuosius) vasaros laikus visi paukšteliai išperi vaikus BM 431. Bėkit, bėkit mūsų upės į marias giliausias (=giliąsias)! Ir skambėkit mūsų dainos po šalis plačiausias (=plačiąsias)! Mair R 60 I 124. — Seserėle mano mieliausia (= mieloji), ar virei ką nors šiandien? Velniškai ėsti noriu LzP I 97. § 24. Dabartinėje literatūrinėje kalboje retai vartojami subjekto reikšmės aukščiausiojo laipsnio būdvardžiai. Tik įsimintinais atvejais galime pasakyti: Šiandien jis geriausias. Aukščiausiojo laipsnio būdvardžiai, išplėsti kitais žodžiais § 25. Aukščiausiojo laipsnio būdvardžiai dažnai išplečiami pažymimaisiais įvardžiais ir sustabarėjusiais jų linksniais, virtusiais pabrėžiamosiomis dalelytėmis, taip pat to paties būdvardžio nelyginamosios formos daugiskaitos kilmininko linksniu. Su objekto lyginamosios reikšmės aukščiausiojo laipsnio būdvardžiais dabartinėje literatūrinėje kalboje dažniau vartojami įvardžiai ir jų linksniai: visų8, pats, kuo. Rečiau pasitaiko nelyginamosios formos daugiskaitos kilmininko linksnis arba žodelis užvis. Minėtieji įvardžiai bei jų linksniai sustiprina aukščiausiąjį būdvardžių laipsnį, dėl to jis su nurodytaisiais žodžiais vadinamas visų aukščiausiuoju laipsniu, pvz.: Jis visų geriausias mokinys Jabl R I 206. O jų dainelės kaip lakštužėlių, tai visų skambiausios Krev LD 165. Stryčioju po ražienas kuo atsargiausiai, lyg žąsinas tarp akmenų, minu ant kulno, statau koją šonu, kietai suspaudęs pirštus, ir visuomet pastatau taip, kad pats aštriausias ražienojus susmenga į žaizdotą tarpupirštį Balt PV 113. Kuo šimčiausias, kuo gražiausias—tai tavo žirgelis JV 198. O ši trečioji jaunių jauniausia vartus atkėlė ir palydėjo BsO 211. Užvis brangiausias laikas pavasarį Ds. Tarmėse aukščiausiojo laipsnio būdvardžiai išplečiami dar žodeliu pervis, taip pat vartojami su pabrėžiamąja dalele per, pvz.: Pervis didžiausias tinginys — Pramėnės vaikis Kiš. Protingiejiem broliam davė geriausius arklius, ė durniui — blogiausį per blogiausį (ps.) Prng. Eliatyvinės reikšmės aukščiausiojo laipsnio būdvardžiai negali būti išplėsti žodžiais pats, visų, užvis, pervis, nes jie yra lyginamojo elemento rodikliai. Šios rūšies būdvardžiai gali būti vartojami su pabrėžiamąja dalele kuo ir to paties būdvardžio nelyginamosios formos daugiskaitos kilmininku, pvz.: Aš tau linkiu kuo geriausios kloties Up. Aukit, linai, kuo didžiausi, kraukit žiedus kuo gražiausius NS 45. Kazimieras turi visokių knygelių, jose yra dainelių—gražių gražiausių Žem R I 31. § 26. Aprašomosios (analitinės) aukščiausiojo laipsnio formos iš įvardžio pats,-i bei įvardžio visas,-a daugiskaitos kilmininko visų ir įvardžiuotinio būdvardžio dabartinėje lietuvių lite- 8 Žemaičių tarmėje vietoje visų vartojamas vienaskaitos įnagininko linksnis visu: Paskuo avys buvo jiems visu naudingiausios gyvoliais, kurie davė jiems ne vien apdarą, bet ir pavalą Dauk B 31. 61 ratūrinėje kalboje nėra labai įsigalėjusios. Reikšmės atžvilgiu jos artimos aukščiausiojo laipsnio būdvardžių su tais pačiais įvardžiais junginiams9, plg.: O patys gerieji ir ilgieji rąstai jų už didelius pinigus parduodami laivams statyti Balč HP 203—204. Čia mūsų visų prastieji rugeliai Jabl R I 213. Lietuvių kalboje yra dar junginių iš pakartotų nelyginamosios formos linksnių, iš nelyginamosios formos ir mažybinių bei prieveiksminių lyčių. Jie reiškia atitrauktą labai didelį daikto ypatybės kiekį be jokio lyginimo su kitais daiktais, pvz.: O juk ateis diena, kad nebegaus patrankos. Ir gėdos kruvinos pasauliui bus gana. Aš ateitį regiu su kūdikiu ant rankos, šviesiom šviesiom akim ir džiaugsmo šypsena Ner P I 113—114. Žaliutės žalios uogos Er. Gi padai gerái geri Pc. Ragaišis buvo žaliui žalias Grž. Panašaus pobūdžio konstrukcijos dėl savo nelyginamosios reikšmės prie laipsnio kategorijos nebepriklauso. § 27. Dabartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje laipsnio kategorija yra dar gana stipri. Būdinga, kad mūsų sufiksinių laipsnio formų, — tiek aukštesniojo, tiek aukščiausiojo laipsnio, — nelinkstama pakeisti aprašomosiomis (analitinėmis) lyginamosiomis formomis. Lietuvių kalboje laipsnio kategorijos deformacija vyksta iš vidaus — pačių laipsnio formų lyginamojo elemento silpnėjimu, nelyginamųjų (eliatyvinių) reikšmių priartėjimu prie kitų formų bei konstrukcijų reikšmės. § 28. Ne visi būdvardžiai laipsniuojami. Kaip pradžioje pažymėjome, tam tikrais ypatybės laipsniais gali skirtis tik kokybiniai būdvardžiai. Santykinės reikšmės būdvardžiai nelaipsniuojami, pvz., lietuvių literatūrinėje kalboje neturi laipsnių išvestiniai ia-kamieniai dariniai: medinis, -ė, pernykštis,-ė, baltakartis,-ė ir t. t. Išimtį sudaro sudėtinės priesagos -utinis,-ė dariniai; jų vartojamas aukščiausiasis laipsnis, pvz.: Buržuazija griebiasi kraštutiniausių priemonių, siekdama sustabdyti nenumaldomą istorijos eigą, atitolinti savo neišvengiamą pražūtį tsp. Ne visi ir kokybiniai būdvardžiai turi laipsnius. Tai priklauso nuo būdvardžio reikšmės ir konteksto. Pvz., negali būti laipsniuojami kai kurie padėtį, būklę reiškiantys būdvardžiai: kniūbsčias, -ia, stačias, -ia, gulūs (medis), trakni (šiaudai), gyvas, -á 'nemiręs', išvirkščias, -ia, basas, -à, baluotas, -a, kailinėtas, -a 'apsivilkęs kailiniais', pėsčias, -ia, baužas, -à, bergždžias, -ia, versinga, nėščia, dvynas, -à ir kt. Negali turėti laipsnių perkeltinės reikšmės būdvardžiai, rodantys daikto būklę, pvz.: juodas, -à reikšme 'nesėtas': Juodas pūdymas Skp; juodas, -à reikšme 'neužbalintas, neuždarytas': Juodus grybus (be grietinės) valgiau Šts; apvalūs, -i reikšme 'sveikas, visas': Užkaisk apvalių ropių (nepiaustytų) Klp. Taip pat neturi laipsnių formų perkeltinės reikšmės būdvardžiai, artimi kai kuriems įvardžiams, pvz.: apvalūs, -i reikšme 'visas, ištisas': Kailinius išdėvėjau 9 Plačiau žr. A. Valeckienė, Dabartinės lietuvių kalbos įvardžiuotinių būdvardžių vartojimas. — „Literatūra ir kalba“, 2, 228—229, Vilnius, 1957. 62 ãpvalius metus Krkl. Nelinkstama laipsniuoti kai kurių spalvą reiškiančių būdvardžių, paprastai rodančių gyvulių plauko spalvą, pvz.: laukas, širmas (arklys), šėmas, žālas (jautis), taip pat drýžas (audeklas), nors dainose šių būdvardžių laipsnio formų pasitaiko. Ne visada laipsniuojami kokybiniai būdvardžiai, sudaryti iš daiktavardžių. Pvz., negalimi laipsniai priesagos -iškas, -a būdvardžių, reiškiančių, panašiai kaip -inis, -ė būdvardžiai, daikto rūšį: mėsiškas (valgymas), pieniška (sriuba), vyriški (marškiniai), miliškas (audimas) ir kt. Nelabai tinka laipsniuoti ir tokie daiktavardiniai būdvardžiai, kurie reiškia ko nors buvimą visame daikto paviršiuje, pvz.: miltuotas, -a, pūvinas, -a. Sutrumpinimai Alv — Alovė, Daugų r. Balč AŽ — J. Verne, Aplink žemę per 80 dienų, vertė J. Balčikonis, Kaunas, 1947. (Skaitmens rodo puslapius). Balč HP — V. Haufas, Pasakos, vertė J. Balčikonis, Vilnius, 1956. (Skaitmens rodo puslapius). Balt PV — J. Baltušis, Parduotos vasaros, Vilnius, 1958. (Skaitmens rodo puslapius). Baran AŠ — A. Baranauskas, Anykščių šilelis, Vilnius, 1949. (Skaitmens rodo puslapius). Bil R — J. Biliūnas, Raštai, Kaunas, 1947. (Skaitmens rodo puslapius). BM — Litauische Mundarten, ges. von A. Baranowski, Band I: Texte aus dem Weberschen Nachlass herausgegeben von F. Specht, Leipzig, 1920. (Skaitmens rodo puslapius). BsO — Ožkabal(ių) dainos, Surinko J. Basanavičius, Shenandoah, Pa. 1902. Du tomai. (Skaitmens rodo dainos numerį). d. — daina Dauk B — Budą Senovės — Lietuwių Kalnienų ir Žamaitiu îszraszę Pagal Sengowes Rasztų Jokyb's Łaukys, Petropilie, 1845. (Skaitmens rodo puslapius). Dglš — Daugėliškis, Ignalinos r. Dov DIN — J. Dovydaitis, Dideli įvykiai Naujamiestyje, Vilnius, 1953. (Skaitmens rodo puslapius). Dr — Darbėnai, Kretingos r. Ds — Dusetos Ėr — Ėriškiai, Ramygalos r. gr. — senovės graikų kalba Grz — Gruzdžiai, Šiaulių r. Grž — Grūžiai, Joniškėlio r. Gs — Geistarai (Didvyžiai), Vilkaviškio r. ide. — indoeuropiečių kalbos Ign — Ignalina Jabl R I — J. Jablonskis, Rinktiniai raštai, I, Vilnius, 1957. (Skaitmens rodo puslapius). JD — Lietuviškos dainos užrašytos par Antaną Juškėvičę, 3 tomai, Kazanė, 1880, 1881, 1882. (Skaitmens rodo dainos numerį). Jnšk — Joniškėlis Jrb — Jurbarkas 63 JV — Lietuviškos svotbinės dainos užrašytos per Antaną Juškevičę ir išspausdintos par Jóną Juškevičę, Petropylė, 1883. (Skaitmens rodo dainos numerį). Jž — Jūžintai, Dusetų r. Klp — Klaipėda Kp — Kupiškis Krėv DSP — V. Krėvė, Dainavos šalies senų žmonių padavimai, Vilnius, 1957. (Skaitmens rodo puslapius). Krėv LD — V. Krėvė-Mickevičius, Dainavos krašto liaudies dainos, Kaunas, 1924. (Skaitmens rodo puslapius). Krkl — Karklėnai, Varnių r. Krš — Kuršėnai Krt — Kartena, Kretingos r. Krtv — Kurtuvėnai, Šiaulių r. Leninas R — Vladimiras Iljičius Leninas (1870—1924), jo raštų vertimai. (Skaitmens rodo 1950—1955 m. leidimo tomus ir puslapius). Lp — Leipalingis, Veisiejų r. Lš — Liškiava, Veisiejų r. LzP I — Lazdynų Pelėda, Raštai, I, Vilnius, 1954. (Skaitmens rodo puslapius). Mair R I — Maironis, Rinktiniai raštai, I, Vilnius, 1956. (Skaitmens rodo puslapius). Miež ML — E. Mieželaitis, Mano lakštingala, Vilnius, 1956. (Skaitmens rodo puslapius). Myk-Put S — V. Mykolaitis-Putinas, Sukilėliai, Vilnius, 1957. (Skaitmens rodo puslapius). Nėr P I — Salomėja Nėris, Poezija, I, A. Venclovos redakcija, įvadas ir paaiškinimai, Kaunas, 1946. (Skaitmens rodo puslapius). Nj — Naujamiesčio, Panevėžio r. Nmn — Nemunaitis, Alytaus r. NS — Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje, A. R. Niemi ir A. Sabaliausko surinktos, Annales Akademiae scientiarum Fennicae, Ser. B. Tom VI (1911). (Skaitmens rodo dainos numerį). Ob — Obėliai Pc — Pociūnėliai, Šeduvos r. Pd — Padubysys, Kelmės r. Pln — Plungė Plt — Plateliai, Salantų r. PnmP — Panemunis, Pandėlio r. Prng — Paringys, Ignalinos r. ps. — pasaka Rdm — Rudamina, Lazdijų r. Rgv — Raguva, Troškūnų r. Rk — Rokiškis Rod — Ródūnė, Baltarusijos TSR, Gardino sritis Rz — Rozalimas, Pakruojo r. Skp — Skapiškis, Pandėlio r. Skr — Skišnemunė, Jurbarko r. skr. — sanskritas Slnt — Salantai Sml — Smilgiai, Šeduvos r. Srv — Surviliškis, Dotnuvos r. StnD — Dainas Žemaycziu surynktas yr yszdutos par Symona Stanewicze Mokslynynka lyteraturas yr gražiuju prityrimu, Vylniuje Spaustuwiej’ B. Neumana Metuose 1829. (Skaitmens rodo dainos numerį). Svm — Suvainiškis, Pandėlio r. Šts — Šatės, Skuodo r. Švnč — Švenčionys ir Švenčionėliai 64 Trgn — Taurėgnai, Utenos r. tsp. — tarybinė spauda Tvl — Tverėčius, Ignalinos r. TŽ — Tauta ir Žodis. Humanitarinių mokslų fakulteto leidinys, I—VII kn., Kaunas, 1923—1931. (Skaitmens rodo knygas ir puslapius). Up — Upyna, Skaudvilės r. Upt — Upytė, Panevėžio r. Ut — Utena Užp — Užpaliai, Dusetų r. Vaižg DD — Vaižgantas, Dėdės ir dėdienės, Kaunas, 1945. (Skaitmens rodo puslapius). Vdk — Viduklė, Raseinių r. Vencl R III — A. Venclova, Raštai, III, Vilnius, 1955. (Skaitmens rodo puslapius). Vkš — Viekšniai, Akmenės r. Vlk — Valkininkai, Eišiškių r. Žem R — Žemaitė, Raštai, šeši tomai, Vilnius, 1956—1957. (Skaitmens rodo tomus ir puslapius). СТЕПЕНИ СРАВНЕНИЯ ИМЕН ПРИЛАГАТЕЛЬНЫХ В СОВРЕМЕННОМ ЛИТОВСКОМ ЛИТЕРАТУРНОМ ЯЗЫКЕ И ИХ ЗНАЧЕНИЯ А. А. ВАЛЯЦКЕНЕ Р е з ю м е В современном литовском литературном языке можно выделить две самостоятельные степени сравнения: сравнительную и превосходную. Обе степени сравнения являются синтетическими формами, образуются при помощи специальных суффиксов. Аналитические формы степеней сравнения в современном литовском литературном языке встречаются сравнительно редко. Между значениями сравнительной и превосходной степени резких границ нет: в определённых случаях сравнительная степень может приобрести значение превосходной степени. Значение сравнительной степени выступает: 1) при сопоставлении одного предмета с другим или с другими, имеющими подобные качества, 2) при сравнении того же предмета в различных обстоятельствах, 3) без определенного сравнения (эллятивное значение). Сравнение конкретных вещей или того же предмета в различных обстоятельствах носит двойкий характер: в форме сравнительной степени прилагательное может называть признак в большей мере, чем полнота данного признака (подчеркивающее сравнение), также оно может показать только разницу между количеством признака двух отвлеченных предметов или того же предмета в разных обстоятельствах (относительное сравнение). Имя прилагательное в форме превосходной степени может выражать как высшую степень качества по сравнению с другими предметами этого 5. Kalbotyros klausimai, IV 65 рода, так и безотносительно высокую степень качества. Превосходная степень в современном литовском литературном языке редко показывает высшую степень качества в сравнении того же предмета в различных обстоятельствах. Безотносительные, т. е. элятивные значения как сравнительной, так и превосходной степени развились от значений, обладающих соотносительным характером. Они уже отчасти выходят за рамки категории степеней сравнения и семантически сближаются с формами субъективной оценки, иногда даже с местоименными формами имен прилагательных. Все-таки элятивные значения не могут заменить выше указанных форм, не покрывают их полностью; совпадают только некоторые случаи их употребления. Относительные значения форм степеней сравнения отличаются от элятивных значений синтаксическими функциями: для первых более характерной является функция именной части сказуемого, элятивные значения чаще всего выражают определение. Исходя из значений степеней сравнения, основной чертой категории степеней сравнения считаем сопоставительный или относительный элемент при выражении степени качества. Сравнительная степень имени прилагательного выступает в предложениях с предлогом už и союзами kaip, nekaip, negu, nei. Высшая степень качества выражается посредством сочетаний предлогов iš, už, tarp и местоимения visas, -ą, также посредством родительного падежа без предлога, местоимений kuris, -i, katras, -a, наречия kur. Элятивные значения сравнительной и превосходной степени не имеют в предложении ни каких показателей сравнения. В современном литовском литературном языке относительные прилагательные степеней сравнения не образуют; также не имеют форм степеней сравнения некоторые качественные прилагательные, в частности переносные значения отдельных имен прилагательных.