LeBe eie
VI
KAS
OT
YR.
O
S
>
Ke
LAO
SIM
AT,
ME
EER
Te
(VOSS
SR
MCOSE
Soh
AKA
DYER
IMsT:
LOA
PRIELINKSNINIU
KONSTRUKCIJU
SKVERBIMOSI
SVARBESNIEJI
ATVEJAI
PONTININKY
IR
VAKARINIU
PUNTININKY
TARMESE?
J,
SUKYS
Lie u iy kalba
y a
iSlaikiusi
palygin i
daug
j ai iy
eik3miy
linksniy,
be
bend as
indoeu opie iy
kalby
anali éjimo
p ocesas
lie u iy
kalbos
aip
pa
ne-
aplenké:
ie oje
kai
ku iy
eikSmiy
linksniy
p adeda
jsigalé i
a
jau
jsigaléjusios
p ielinksninés
kons ukcijos.
I$
jy
pon ininky
i
aka iniy
pun ininky
a mése*
pi miausia
miné inos
paski ies
naudininka
i
p iemonés
bei
kokybés
jnagininkus
kei ian¢ios
p ielinksninés
kons ukcijos,
0
aip
pa
p ielinksninés
kons ukcijos,
i§s umian ios
ie ininky
linksnius.
i
I.
P ielinksninés
i
nep ielinksninés
paski ies
naudininko
kons ukcijos
Paski ies
naudininkas
be
p ielinksnio*
iSlaiky as
aka iniuose
Pun ininkuose,
ypa
labiau
j
pie us,
o
aip
pa
pasi aiko
pie y
Pon ininkuose,
p z.:
Si e
mi.l e
bis
dione
(10).
Si o
zéme
lei
paliek
piidim
(56).
Vaiké,
ne-
su iki
isi
#. u.,
pall.ki
sékle
(68).
Z6lu
pa dio
pa Si.kem
(112).
[simak
S ubéli.,
ai
bis
md
jienai
(173).
Pi malak( )s
(g idus)
pdski (i)
sékle
'
I§
aSomos
disé acijos
,,Pon ininky
i
aka iniy
pun ininky
a miy
sin aksinés
ypa-
ybés”.
2
Pla iau
apie
Sias
a mes
Z .
J.
Suk
ys,
Ry u
aukS ai iy
pon ininky
i
aka iniy
pun-
ininky
a miy
bidingosios
one inés
ypa ybés,
,,Lie u iy
kalbo y os klausimai”
( oliau
—
LKK),
.
5,
Vilnius,
1962,
p.
175—183,
0
aip pa
p ie
o
s aipsnio
p idé us
Zemélapius.
’
Naudininkas
paski iai
eiks i,
odos,
labiau
bidingas
pie y
Lie u os
a méms
(z .
E.
G ina eckiené,
Mi u os upyno
a mé,
kand.
dise acija,
VVU
Rank aS iy
sky ius
152,
Vilnius,
1955,
p.
443;
J.
Senkus,
Kai
ku ie
y3kesnieji
linksniy
a ojimo
a ejai
pa-
zana ykio
kapsy
a méje,
,,Lie u os
TSR
Moksly
akademijos
da bai",
se ija
A
( oliau
—
MAD,
A),
.
2(7),
1959,
p.
182,
i
k .).
Lie u os
Siau éje
Siuo
a eju
dainiau
a ojama
kons ukcija
dé]
+
kil
mininkas
(z .
A.
Jonai y é,
Sakynos
a mé,
kand.
dise acija,
VVU
Rank aS iy
sky ius,
Vilnius,
1962,
p.
367,
i
k .).
4
Skai menys
eigkia
punk us,
ku iy
inklas
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
ins i u o
su-
da y as
,Lie u iy
kalbos
a laso”
eikalui.
Dél
lokalizacijos
i .
Sio
s aipsnio
gale
p idé a
»Pon ininky
i
aka iniy
pun ininky
a miy
punk y
sq asq",
o
aip
pa
Zemélapius,
p idé us
p ie
anks iau
miné o
J.
Sukio
s aipsnio
(LKK,
.
5,
1962,
p.
182).
275
ab
dione,
ua alak( )s—gi uldm
(202).
Nu eik,
Lé on,
padiok
ka é
i
a éle
(234).
Daba
i
eiki le és
—bu.lbém,
da zd ém
(269).
Didesnéje
pon ininky
dalyje
i
aka iniy
pun ininky
Siau éje
paski ies
naudininka
da%niau
pakei ia
kons ukcija
dél
+
kilmininkas,
p z.:
Palik
bi.lbu
dei
séklos
(11).
Teli.ks
ei.nd
i.so
pieno,
nepaliek
ne
del
aika
(54%).
Labjdus
k i.lda am
ki ls
del
s égu
(79).
Pame k
zi. iu
d
él
§i.pi ia
idene
(110).
A ozu
dod
dél
a
a kla
(112).
Mésla
i
del
uakulu
i
del
kuku izu
(140).
Sdu
susi. e p
dél
apsa i.ma,
dél
pi s iau
(170).
Bu éks
a&
a so
dél
gi ula
(203).
Kons ukcija
dél
+
kilmininkas
ap aSomosiose
a mése
e ka éiais
pa-
si aiko
i
en,
ku
Ik.
bi y
paski j
a
iksla
eiSkian i
bend a is,
ku i,
is o iSkai
iman ,
aip
pa
y a
ne
kas
ki a,
kaip
naudininkas.
Vie oj
bend a ies
cia
a o-
jamas
i8
eiksmaZodzio
pada y as
daik a a dZio
kilmininkas
su
p ielinksniu
dél,
p z.:
Kalaki. e
del
pe éjima
paseliek
(54).
Jauj
del
@o i.nima,
a
kloji.ms
del
koli.ma
(79).
Laike
del
paseZo éjema
(79).
Ta iau
kons ukcija
dél
+
kil
mininkas
pap as ai
ne a ojama
uo
a eju,
kai
p ie
paski i
nusakan ios
bend a ies
y a
i
a
bend a j
pa ikslinan is
( aip
pa
paski j
nusakan is)
naudininkas,
p z.:
Kigis
g idam
pi.li
(54).
Tas
s é s
(ki is)
gi. o
médzam
ki s
gé s
(57).
Ko
as
Snii s
apinem
p e i.si?
(79).
Da e
Zémes
bu édkem
pasi-
sodi.ni
(112).
Uzuais
pelanam,
Za i.jom
suzeFi
(203).
Tik
e ka éiais
(dazniau
Pon ininkuose)
i
Siuo
a eju
bend a is
pakei¢ iama
kons ukcija
dél
+
kilmininkas,
o
naudininkas
—
kilmininku,
p z.:
Pé
ko én
idk
del
duonos
kepi.ma
(79).
Jie
eikala a
é
méki oj
dél
aiku
muki.nima
(203).
Il.
P ielinksninés
i
nep ielinksninés
p iemonés
inagininko
kons ukcijos
Seniau
lie u iy
kalboje
p iemonés
jnagininkas
bu o
eiSkiamas
be
p ie-
linksnio.
Siuo
me u
lie u iy
kalbos
a mése
jau
ne e as
p iemonés
jnagininkas
su
p ielinksniu
su.
Ypa
Si
naujesnioji
kons ukcija
cha ak e inga
Pala ijo
a méms,
Zemai iams
i
jy
a imiausiems
kaimynams®.
Daugelyje
lie u iy
kalbos
a miy®
abi
kons ukcijos
a ojamos
lygiag e iai.
Pa iose
pie inése
lie u iy
kalbos
a mése,
ypa
esan iose
Bal a usijos
TSR
e i o ijoje,
p iemonés
jnaginin-
kas
a ojamas
ik
be
p iclinksnio’.
Sla y
kalboms
i
Siuo
me u
ebé a
bidinga
nep ielinksniné
p iemonés
jnagininko
kons ukcija..
La iy
kalboje
—
a i kSCiai,
kadangi
en
pa s
jnagininkas
pap as ai
e a ojamas
su
p ielinksniu®.
5
Z ,
E.
G ina eckiené,
Mi u os
upyno
a mé,
p.
470;
A.
Jonai y e,
Saky-
nos
a mé,
p.
398,
i
k .
6
pig.
J.
Senkus,
Kai
ku ie
yskesnieji
linksniy
a ojimo
a ejai
pazana ykio
kapsy
a méje,
MAD;
A,
.
2(7),
1959,
p.
185.
-
7
Z .
A.
Vidugi is,
Zie elos
lie u iy
a mé,
kand.
dise acija,
VVU
Rank as iy
sky ius
343,
Vilnius,
1962,
p.
427.
J.
Sukys,
Bidingesnés
Ramaskoniy
a més
ypa ybés,
LKK,
.
3,
Vilnius,
1960,
p.
184.
pos
8
La iy
kalbos
a mése
p iemonés
jnagininkas
(lidzek|a
ins umen alis)
daugiskai oje
pasi aiko
i
be
p ielinksnio,
p z.
Aizupés
Snek oje
Ai *s
cé p
gi klémplg.
A.
Janke ics,
276
Ap aSomosiose
a mése
Siuo
me u
jau
u i
i sy
p iemonés
jnagininkas
su
p ielinksniu.
P ielinksniniy
kons ukcijy
jsigaléjimas
isi8kai
aiSkus
pon ininky
i
Siau és
aka y
pun ininky
a mése,
a iau
jos
y a ja
i
pie inéje
aka iniy
‘pun ininky
dalyje,
p z.:
Su
d iom,
su
duka dm
» inklais,
su
i.b idéém,
—
isép
h
Zi . i.
nai oj
,naikina
(10).
Vendm—su
biz in,
un ém—su
bizin!
(11).
Kap§
so
uo
kojal
(26).
Pdjme
su
plok
onk
(54).
So
égém
dale
smagai
aio?,
négo
so
ais
a es
ba sken és
(54*).
Nd,
nejomk
so
o
nkii,
dlgok
so
Sduk§
(79).
Neléusk,
iek
didono
so
pe i
(80%).
Su
elk
ski-
Sam
dis
(112).
D ésk
so
bo ag
(139%).
A
su
a klu,
a
su
mdSin
is azé a,
Pané exi i?
(204).
Su
péné
susij osé
(232).
Su
ien
aisi
negi dzi
(234).
Nub ai k
o d inkli
so
$1 o
(268).
Gi ula
su
alksnini
i i
mis
negdlemy
(338).
T dbus
pas a ida a
su
kiF i
(374).
P iemonés
jnagininkas
be
p ielinksnio
Pon ininkuose
i
aka iniy
pun ininky
Siau éje
pasi aiko
e ai.
P ie
jnagininko
Siuo
a eju
gana
daZnai
es i
pazymi-
nys.
P z.:
Joki bs
pas ilp
sidab i
S ilpél
(11).
No
ka ei e
uoj
gaus
palk
»Pagaliu“
nuga é
(79),
Akéjam
Pap as
cm
akeéém
(142).
Medi. ais
dé ais
Rigén
nu aiioda a
(173).
Vazinéja
ké e
aFklu
(203).
Dazniau
p iemonés
jnagininkas
be
p ielinksnio
pasi aiko
aka iniy
pun i-
ninky
pie inéje
dalyje,
p z.:
Vien
u ky
u i,
ki
— aSé
(269).
Medi.nés
a klés
d da a,
akmeni.nés
ki és
kapéda a
(302).
Reiki
be a di u
pi s u
m
hi.nga
pa ini
asy
(338).
Se aii
pjau u ais
ugis
nupjduda a
(374).
Tad)
peili
da e
nuga én
(409).
Kad
p ielinksnio
bu imas
a
nebu imas
p iklausy y
nuo
kalbamojo
jnagi-
ninko
seman ikos
—
nepas ebé a.
Pa yzdziui,
sakinyje
Su
dalgém
pjduda a,
ku.l u es
kidda a,
su
a kles
d da a
(80)
be
jokio
nuoseklumo
pa a o os
ski ingos
kons ukcijos,
no s
i
dalgis,
i
kul u as
eiskia
j ankius.
P iclinksninés
p iemonés
jnagininko
kons ukcijos
y auja
i
pon ininkams
bei
aka iniams
pun ininkams
g e imose
a mése.
Ill.
P ielinksninés
i
nep ielinksninés
kokybés
jnagininko
kons ukcijos
Be
p iclinksnio
lie u iy
kalboje
gali
bi i
a ojamas
ik
oks
kokybés
inagininkas,
ku is
p ie
sa es
u i
paZyminj
(pap as ai
—
de inamajj).
Jeigu
p ie
kokybés
jnagininko
paZyminio
né a,
oks
jnagininkas
a ojamas
su
p ielinksniu
(Maéiau
y q
su
ba zda.
A éjo
mo e is
su
ska ele).
Ta iau
kokybés
jnagininkai,
u in ys
pazyminj,
be
p ielinksnio
daugiau
a ojami
ik
Lie u os
Siau éje®,
o
pie uose
—daZniausiai
su
p ielinksniu
su”.
_Aizupes
izklosne,
,,La ijas
PSR
Zina nu
akademija,
Valodas
un
li e a u as
ins i u a
aks i"
( oliau
—
,,VLI
aks i"),
.
6,
Riga
1958,
p.
311),
aéiau
li e a i inéje
kalboje
pap as ai
a -
ojamas
su
p ielinksniu
a ,
plg.
,,Misdienu
la ieSu
li e a as
alodas
g ama ika”
( oliau
—
MLLVG ),
.
Il,
Sin akse,
Riga
1962,
p.
296.
*
Z .
A.
Jonai y é,
Sakynos
a mé,
p.
397—400.
J.
Senkus,
Kai
ku ie
ySkesnieji
linksniy
a ojimo
a ejai
schedalasa
kapsy
a méje,
MAD,
A,
.
2(7),
1959,
p.
186;
J.
Sukys,
Badingesnés
RamaSkoniy
a més
ypa-
ybés,
LKK,
.
3,
p.
184;
A.
Vidugi is,
Zie elos
lie u iy
a mé,
p.
427.
277
Daugelyje
a miy
a ojama
lygiag e iai".
La iy
kalboje
kokybés
jnagininkas
(k ali a i ais
ins umen alis)
daZniausiai
a ojamas
be
p ielinksnio™.
Daba inéje
usy
kalboje
a ojamas
ik
su
p ielinksniu,
be
senuosiuose
usy
kalbos
aS uose
p ielinksnio
Gia
nebi a’™.
Pon ininky
i
aka iniy
pun ininky
a mése
kokybés
jnagininkas,
ski ingai
negu
p iemonés
jnagininkas,
daZniausiai
a ojamas
be
p iclinksnio,
p z.:
Bii. a
d i s
u ols
kdu
i.du
(28).
Kané
as
peils
medi.ném
k ai-
nom?
(54).
I
peled
i
di.del
gdly
(54).
Ziles,
kas
jos,
pagu klélem
ém
gel énom?
(79).
Ubdus
éks
i.lgu
snap»,
kéja.s
akds
un
Salis
(142).
Gi d e.s
akés
pi.lkos,
ainédm
nuga ém,
ma gém
(172).
S a ko
,,gand a“
més
yadinam
s a?ks;
aiik& om
kéjom,
juodes
spa nes
(203).
DabaF
kauli i.
oki
nusipi ki.
didelém
aus
i.m
(234).
Zii i
—
d i
me Ré es
i nduji
bal ém
sukni em
(1.
p.)
(409).
Kokybés
jnagininko
kons ukcija
su
p ielinksniu
su
ap aSomosiose
a mése
a ojama
e iau.
Kokios
no s
Sio
eiSkinio
,izoglosos
nema y i.
P z.:
Nig
6
su
ne eik
uaik—
—
Bagdoniéne
(9).
Akéé
—
medi.ne
su
gele-
Zinés
i balés
un
d i.
desim
kolié™
(57).
Bi . a
ce
iens
imdgs
su
k ei
kéji
(268).
Misu
kd e
su
bal ém
kéjom;
a
kad
su
bdl
gal ,
i
laiiky
(269).
A odo,
kokybés
jnagininkas
su
p ielinksniu
kiek
daZnesnis aka iniy
pun-
ininky
kaimynuose,
o
pon ininky
kaimynuose
be eik
isada
a ojamas
ik
kokybés
jnagininkas
be
p ielinksnio.
IV.
P ielinksniniy
kons ukcijy sk e bimasis
j
ie ininky
a osena
18
ke u iy
senujy
ie ininky
ap aSomosiose
a mése
daugiau
a
maziau
ilaiky i
du:
inesy as
i
ilia y as.
Adesy as
i
alia y as,
kaip
i
Ik.,
jau
iSnyke
i
daugiausia
pakeis i
p ielinksninémis
kons ukcijomis.
Ta iau
i
inesy as
su
ilia yyu
Gia
jau
nebe i i.
Kai
ku
(ypaé
apie
Bi Zus)
maiSoma
jy
a osena,
o
kai*ku
(ypa
Pon ininkuose)
juos
kei ia
p ielinksninés
kons ukcijos.
1.
Inesy as
IS
isy
ie ininky
p ielinksniniy
kons ukcijy
sk e bimuisi
a spa iausias
esamasis
idaus
ie ininkas,
a ba
inesy as.
Be eik
isuose
aka iniuose
Pun i-
ninkuose
i
pie inéje
pon ininky
dalyje
jo
a osena
okia
pa ,
kaip
i
Ik.
Ta iau
Siau inéje
pon ininky
dalyje
(VaSkai,
JoniSkélis...)
i
g e imuose
aka iniy
a
Lygiag e iai
a ojama,
pa yzdziui,
Mi u os
upyno
a méje
(E.
Gel
nay
ceele:
né,
Mi u os
upyno
a mé,
p.
447,
470).
12
Z ,
MLLV
G .,
.
Il,
p.
259;
M.
Plime,
Raunas
izloksne,
,,VLI
aks i",
.
3,
1954,
p.
163,
i
k .
13
Z . T.
Tl.
Aom es,
Ouepxm
no
uc opHueckomy
cHHTaKcucy
pyccKo o
s3bIKa,
M.,
1956,
p.
279.
44
Siame
sakinyje
y a
du
nede inamieji
pazyminiai:
ienas
—
kokybés
jnagininkas
su
p ielinksniu
su,
an uoju
a eju
jj
pakei ia
sla iska
kons ukcija
an
+
kilmini
nkas.
Ji
bidinga
ada,
kai
j
nede inamojo
pazyminio
sudé j
jeina
skai a dis,
p z.:
A moénike
on
as u
bésu.
(234).
Pdjamy
ka s u us
un
ax unu
a
Se
gela i. u
peilu
(302).
278
pun ininky
punk uose
(Salodiai,
Pas alys...)
ie oje
ie a
Zymin io
inesy o
ne-
e ai
a ojama
p ielinksniné
kons ukcija
e p
( a p)
+
kilmininkas®,
Si
kons ukcija
daZniausiai
pasi aiko
ada,
kai
kalbamas
daik as
gali
bi i ki o
daik o
idu yje,
lyg
ki o
daik o
apsup as
(dimuose,
inde,
miSkuose,
sode,
Siauduose,
andenyje...),
p z.:
Ta p
Zémé§_
,,zeméje“
diobe
(54).
D e
ka i
bi.
am
oS aisé
,,pasl
a p
§
ail
du
,,8iauduose“,
ka
neaiom u
(54).
A
dsa ,
a
Siem
—no s
aca
a p
piena
»piene
(544).
Te p
a
sdéda
,, ame
sode“
ndms
(57).
Pase-
klausik
e p
ku.bila
,,kubile“,
a
dls
“2
(79).
Kél
eseku i.n,
Zménés
e p
dimu
»diimuose“
¢
kdseda a
(79).
TeFp
a
pa és
andene
,, ame
pa iame
andenyje“
pa i. on
(79).
é d
e p
puoda
,,puode“
(80).
Vaiks
p aiizda a
e p
géldu
,,geldose“
(112).
Piens
e
p
uzbonu.
ka
_
,,aso élyje,
ij
aso élj
ipi.i s
(112).
Te p
Saudiklas
.Saudykléje“
a
ékos
skihi.kes
(41).
Bi. a
a p
i
misku
» uose
miSkuose“
kalnéls
(170).
Te p
as
sk las
» oje
skyléje,
i
a
skyle“
is a i ( )s
ske si u.k( )s
gelazi.nis
(202).
Ta iau
kons ukcija
e p
( a p)
+kilmininkas
ap aSomajame
plo e
niekad
nepakei ia:
a)
laiko
inesy o,
p z.:
No,
j6°mosé?
de en é
deSem i
,,de in a
deSim j
p adéjes“
(79).
De-
Sim wos
(1910-siais)
pa g i o,
en olek os
apsizenijo
(79).
Nedélo
,,sek-
madienj
bi. a
a a d és
(79);
b)
mies y
i
ki y
ie o iy
a dy
inesy o,
p z.:
Pas ali
e
ma
ded3dus
oFgs
bida a;
Vaskwos
e
mo iks
o gs
—
mds
mes éls;
Joneskél
a¥
mo ks
o gs
(79):
_
¢)
obos,
pas a o
idy
Zymincio
inesy o,
p z.:
Gi éna
pi i
(80).
G i€o
nedi.lkinki
(112).
Kamd o
os
gi. nos
s o é-
da a
(112);
$
d)
inesy o,
ku i
pakei us,
pasikeis u
eikSmé,
p z.:
A kle
ie o
imogs
(79)
(plz.
— a p
a klio
ie os).
Miezé
pasé i
laukélos
(79)
(plg.— a p
laukeliy).
Apsk i ai,
ne
i
ais
a ejais,
kai
ienas
daik as
gali
bi i
idu yje
ki o,
ap aSomajame
plo e
pasi aiko
s y a imy,
p z.:
Tas
olks
e
kese
16
uodego
¢
i.
e p
ake és,
a
jdm éme
¢
p i.sala
a
uiodeg
16
ake é
(79).
Kons ukcija
e p
( a p)
+
kilmininkas
ie oj
inesy o
ypaé
bidinga
pon ininky
kaimynams
Siau és
pan ininkams.
Apsk i ai,
ji
pasi aiko
isame
Migos
upyne’®.
Tam
ik os
j akos
Siai
kons ukcijai
a si as i,
gal
ba ,
galéjo
u é i
la iy
kalbos
p iclinksnis
s a p,
ei8kigs
ne
ik
a p,
be
i
idu yje.
Ta iau
la iy
kalboje
pap as ai
esakoma
adens
spaini
i
paslépa
go i
salmos.
'S
Kai
ku iose
lie u iy
kalbos
a mése
(emai iy
klaipédiskiy,
@ .
A.
Laigonai é,
Vie ininkai
daba inéje
lie u iy
kalboje,
kand.
dise acija,
WVU
ank aS iy
sky ius
125,
Vilnius,
1956,
p.
95—96;
Mi u os
upyno,
z .
E.
G ina eckiené,
Mi u os
upyno
a -
mé,
p.
455
i
ki ose)
ie oje
inesy o
a ojamas
a
pasi aiko
dél
ge many
kalby
po eikio
a si ades
solecizmas
j
+
galininkas.
=
©
Z .
A.
Laigonai é,
Vie ininkai
daba inéje
lie u iy
kalboje,
p.
93—94.
279
Kalban
apie
inesy o
ne i uma,
eikia
pasaky i,
kad
jj
kei¢ia
ne
ik
p ielinksninés
kons ukcijos,
be
apie
Bi zus,
ku
inesy o.
a osena
sumiSusi
su
ilia y o
|
a osena,
ie oje
inesy o
pa a ojamas
i
ilia y as,
p z.:
Viens
siins
ka dn™
k i a
(9).
Bi. a
g i éla
migka
(11).
Daiig
kas
si gda a
miisu
kdiman
(28).
O a
ma
oes
kep
g iéo
(57).
D a ai
di. bda am
(81).
:
2.
Ilia y as
Einamajj
idaus
ie ininka,
a ba
ilia y a,
p ielinksninés
kons ukcijos
lie u iy
kalbos
a mése
i8s iimé
labiau,
negu
inesyya.
Ilia y as,
kaip
sa a ankiSkas
linksnis,
iSnykes
Zemai iuose
i
aka y
bei
idu io
AukS aidiuose'®,
P ielinksniniy
kons ukciju,
kei ianciy
ilia y a,
jau
pasi aikyda o
i
senuosiuose
lie u iy
kalbos
aS uose
(ypa
Maz ydo
i
DaukSos)".
Ge iausiai
ilia y a
iSlaiké
dziikai
i
y y
aukS ai iai
pun ininkai.
T adicinis
pasakymas
,,ilia y as
pla iai
a ojamas
y y
aukS ai iy
a mése“*°
ikslin inas,
nes
pon ininkams
i
pan ininkams
ilia y as,
apsk i ai
paémus,
né a
bidingas.
Pe
aka inius
pun ininkus
kaip
ik
eina
ilia y o
a ojimo
izoglosa:
ilia y as
da
y auja
MieziSkiuose, Ka sakiSkyje,
po
o
nuo
Ba klainiy
pe
Sukionis
8
izoglosa
pasuka
j
y us
i
eina
mazZdaug
aka iniy
pun ininky— o ininky
siena.
Taigi,
ilia y as
aiskiai
y auja
aka iniys
pun ininky
cen e
i
pie uose.
Be
o,
ienaskai os
ilia y as
e ka iais
da
pasi aiko
aka iniy
pun ininky
Han dje
i
pon ininky
y uose.
P z.:
B igadie $
ain
da bdn
(9).
Tu
d iok
jam
gal én
su
dmu
»kiju
(57).
Raik
sési
an
k éslan
i
ldis is
u ai
(59).
Zie is
alua
déda a
sea
(81).
Pakli. a
e€dn
usin
(112).
Aikim
g ééon
no
le és
(113).
Malinan
loSas
akuoi
(141).
A ain
paléngén
¢
gied
(169).
Nésk
s ala
dlgi
(171).
Biz.lbas
maisan
pi.la
(172).
A aina
kdl an
kai
kadi
(173).
Vien
bi . a
nu e-
kéjs
paéén
Ram galen
(203).
Tik
pipi
ukaa
pa alan
kip
puk os,
minkS& a
(234).
Bainiéon
baisé
Zméni.§
nebeiny
(234).
Ta
p islai
ugis
ai
p is a
k iedis
k duny
(269).
Nu akojam
i
Rese
i
Pana izih,
i
Mieskos,
i
Ragu élen,
i
T oskinos
(269).
Ani.
§
ea
baudia
on
(339).
(Ponai)
liebda a,
©
medi i
in li.pus,
kukioi,
kalddén
déda a
(374).
Isldide
miSkui™
eSu dui
(409).
Daugiskai os
ilia y as
su
nenu upéjusiomis
pos pozicijomis
a ojamas
ik
aka iniy
pun ininky
pie inéje
dalyje,
p adedan
nuo
Ragu os,
no s
jau
pasi aiko
i
Ka sakiSkyje
bei
Na bu uose,
p z.:
Padii i
kesénésn
—nebé
(204).
Kumésn
Pap ise.
(204).
K ailis,
le ds
akisny
(269).
Dud»
(su
Pies a)
g ud osny
sudzu in uosny
(338).
D ubi.nasin
impil osin,
bida a,
s .
pilam
plii.nksn( )s
(338).
Ai?
s e-
éuosin
(339).
And
Zisis
mieZosin
a si a e
(374).
Suki ésin
kokésin
”
Paéioje
aka iniy
pun ininky
Siau éje
ilia y as
Zodzio
gale
ki ¢iuojamas
i ap a-
diskai.
8
Z .
A.
Laigonai é,
Vie ininkai
daba inéje
lie u iy
kalboje,
p.
111—112.
©
Ten
pa ,
p.
112—113.
”™
Z ,
J.
Jablonskis,
Rink iniai
as ai,
. I,
p.
642, 674.
“1
Vaka iniy
pun ininky
pie uose,
p adedan
nuo
Ragu os,
ienaskai os
ilia y o
ga-
liné
-an>-un.
280
insipiloi,
dlgida a
(374).
A einn
Taujénasun
(374).
Nu aé a
pi slu’osin
(408).
S i. e e
dobésin
(409).
Ka
ims
ugwosin
di i!
(446).
Likusioje
ap aS’omujy
a miy
dalyje,
ku
a ojamas
a
pasi aiko
ienaskai os
ilia y as,
daugiskai os
ilia y as
y a
ne ekes
sa o
pos pozicijos
i
sa o
o ma
su apes
su
su umpéjusiu
daugiskai os
inesy u,
p z.:
Tép
i
i i a
bu.lbos
(10).
D a dos
aike
ai
(28).
Miskwos
nu ako-
jam
sdmanu
(81).
Ku
skups
,8ykS us“*
bida a,
2emés
kdzda a
(pinigus)
(170).
As
aisu
Sal
é Auos
(173).
Saké,
gal
g uduos
d izas
p eis
,,gal
sub es
g idai*
(234),
Nu einy
k iimos
i
p ike y
Zabu
(302).
Ldisk
syeé os
(303).
-No éja
i e s?
pone ali
k
unig os
(374).
Nei
ienaskai os,
nei
daugiskai os
ilia y as
ne a ojamas
Siau és
i
pie a-
ka iy
Pon ininkuose,
0
aip
pa
p ie
Siau és
pon ininky
p isiliejusioje
aka iniy
pun ininky
Salo iy
a méje.
Cia
pasi aiko
ik
sus aba éjusios
ienaskai os
ilia y o
o mos
Salin,
laukan,
kieman,
p z.:
Aikei
jus
ok
laikan
abwod
ée
neldjeje
(79).
Gal
moséi
ozéje
ko
nebi
ku
no s“
kieman
,
kieminé i*
(79).
Siaipjau
Siame
plo e
ie oje
ilia y o
a ojamas
inesy as,
o
daZniausiai
—
p ielinksninés
kons ukcijos.
‘
Vaka iniame
Sio
plo o
pak aS yje,
kaip
i
g e imoje
pan ininky
a méje,
a ojama
kons ukcija
{
+
galininkas,
p z.:
Leid
i
k du u e
(26).
E
16
édalo
masaii
mili
déd
(64).
As
ké é
andene
ep lo
¢
16%
(79).
Dagdus
ai ioda am
e
Pés al
(79).
Isikéla
i
mis él
gi éné
(111).°
Skii.bin
és?
(linus)
i
md ko,
i
li.nma ko
(202).
Aiki?
i
ka éamo
(232).
‘i
Visame
ki ame
ap aSomyjy
a miy
plo e
ilia y a
da%niausiai
kei ia
kon-
s ukcija
an
+
galininkas*,
Ypa
ji
bidinga
pon ininky
y inei
daliai
i
aka iniy
pun ininky
Siau ei®*,
P z.:
#
JSsky us
minima
plo a,
p ielinksnio
i
ap aSomosios
a més
nepazjs a.
Ta¢iau
A.
Ba-
anausko
eks uose
kai
ku
uz iksuo as
p ielinksnis
ing,
p z.
...liép'a
jam
lip'
i ig
sz ln’...
(Piszalo a
pa .
(punk as
169),
Li auische
Munda en,
gesammel
on
A.
Ba anowski,
Band
I:
Tex e
aus
dem
Webe schen
Nachlass
he ausgegeben
on
D ,
F anz
Spech ...
Leipzig,
1920,
p.
167).
Galimas
daik as,
p ielinksnis
ing
pon ininky
i
aka iniy
pun ininky
a mése
seniau
bu o
a o as.
Pa ieniais
a ejais
(labiau
aka iniy
pun ininky
pie uose)
da
pasi-
aiko
( iesa,
daugiau
k yp¢iai
eiks i)
p ielinksnis
in,
p z.:
Vie s
joji
in
ienu
piu.si,
ki. us—in
ki. u
(374).
Visose
i
aka us
i
pie us
nuo
ap aSomujy
a miy
esan¢iose
lie-
u iy
kalbos
a mése
ilia y q
pakei usioje
kons ukcijoje
pap as ai
a ojamas
p ielinksnis
i
(A.
Jonai y é,
Sakynos
a mé,
p.
368;
E.
G ina eckiené,
Mi u os
upyno
a mé,
p.
456;
J.
Senkus,’
P ielinksniy
a ojimas
bei
s a besniosios
ju
eikimés
kapsy
i
zana-
yky
a mése,
MAD,
A,
.
1(8),
1960,
p.
133,
i
k .).
*
Su
am
ik ais
susibi ima
eigkian¢iais
daik a a dziais
pon ininky
i
aka iniy
pun-
ininky
a mése
a ojama
ne
kons ukcija
an
+
galininkas,
be
an +kilminin-
kas,
p z.
Ge ai
bi um
noéjs
on
ki.na
(54).
A ain
k ies?
é
ka élos
un
bélos
(8).
On a i .ks
es akuos
on
kii. su
(111).
Ais
on
sose enkima
(140).
Té
me gu
ik
i
ezina
un
Séku.,
un
aka élu.
leki 34).
VaSdosmé
un
uF
gos
(234).
[xéja
un
a laidu
(302).
(un
ke mé§os
—
234).
Pdda e
un
eisma
(303).
Panaiiais
a ejais
$i
kons ukcija
su inkama
i
ki ose
lie u iy
kalbos
a mése
(a .
A.
Jonai y é,
Sakynos
a mé,
p.
362,
i
k .),
Veikiausiai
ji
a si adusi
dél
sla y
kalby
j akos.
*
Ten,
ku
ilia y as
da
labai
gajus
(ypa¢
aka iniy
pun ininky
pie inéje
dalyje),
kon-
s ukcija
ani+galininkas
daugiau
eigkia
k yp j.
K yp j
ji
ei8kia
i
daugelyje
ki y
y u
281
AS
un
Rigu.
péxé
gal
nu ei
(9).
No
kép
on
Ba iski—da
no akuoje
kad?
(55).
Daba?
senélis
su
babii
sumislije
udli.p
un
du igu
(56).
Aisim
un
Td lo.
gdudi
eli
(57).
Seséla
bii. a
is ekéjs
on
La ijo
(79).
Kisk
on
ake é
uodego
(79).
No éje
da
on
Pane e#
osu.ki
(111).
Sukdsk
pélans
un
uzu i i
(112).
Ski.benam
on
kul i as
nams
(140°).
A
ne eik
on
ais
do ?
(169).
Bi. a
un
ligdniné
pasui ée,
un
Vi.lao
(232).
Visi
ix-
laks é
un
isds
§6n( )s
(338).
Da
gal
ki
p idedy
un
os
kuku izus
(409).
Be
p ielinksniniy
kons ukciju,
be eik
isame
ap aSomyjy
a miy
plo e
ie oje
ilia y o
pa a ojamas
i
inesy as.
Pon ininkams
i
didesnei
aka iniy
pun ininky
daliai
Si okia
a osena
is
dél o
nelabai
bidinga,
be
aka iniy
pun ininky
Siau éje
(apie
Bi Zus)
inesy as
ie oje
ilia yyo
a ojamas
labai
daz-
nai.
Pyz.:
Ak
Si o
si
bu d
nu a d is
(10).
Smak
h
agandks i.
am
péé
(10).
Reike
s d?
d mijo
(26).
Ké
6
nea aih
pas
mom
s e
&los*?
(54).
Vaiks
pa-
mislije
iF
ibede
i
dda u
SieA
(56).
Vdlge,
dlge
iF
ien
pip
nuk i. a
pas alé
(56).
Gaidi i.ks
ilipe
eSu i
(57).
Nedelém
su eida am
pulk
(87).
Séda
ezim
i
pa aSi a
namé
(59).
O
jis
aike
ok
5?
e
g iéos!
(79).
Neihsk
ake i
(81).
Senaii
labé
madé
bida a
pe
slo
§
aSuei
(1114).
Tam
denda ii
su é a
gi uls
(112).
Bainiéo
aida a
bas
(169).
Aik,
du io,
Ramigale
odsku
ganié
(203).
Té e
mdna
da
aida a
baudia é
(338).
Ku énasi
iséja
(409).
Apie
Bi zus
pasi aiko
ne
okiy
a ejy,
kai
pazymimasis
Zodis
eigkiamas
inesy u,
0
paZyminys
—
ilia yyu,
a
a i kS iai,
p z.:
Eliksnélis
loj
ém
uzaldn,
ilipe
i siné
i
sédz
(10).
Mil s
imai¥a
d ungna
andeni
(81).
Bi e
Si a
daik i
iki a
(172).
Ki am
galai
suk duk
(203).
Vie ininky
miSimas
—
pa ios
lie u iy
kalbos
eiSkinys.
Ypaé
s ip iai
jis
eiSkiasi
aka iniuose
Dzikuose.
S a biausia
jos
p ieZas is
—
ilia y o,
kaip
linksnio,
nykimas,
Taciau
ap aSomosiose
a mése
§j
migima,
ypa é
inesy o
linksnio
jsiga-
léjima
ie oje
ilia y o,
ik iausiai
da
ska ino
i
la iy
kalbos
kaimynys é,
nes
la iy
kalboje
gana
daZnai
ienodai
sakoma
dzi oju
meia
i
gdaju
meia,
sé¥
is aba
i
ie
is aba
i
.
.2*
Tai
pa i ina
i
as
ak as,
kad
kalbamasis
misimas
s ip iausias
ap aSomyjy
a miy
Siau éje,
.
y.
Pala ijyje.
Cia
isikai
neski iama
aik
g iéo:
i
séd2
g iéo,
ain
namé
i
bis
namé
(10).
Nekelia
abejoniy,
kad
ik
dél
la in
kalbos
j akos
pon ininky
i
aka iniy
pun ininky
a miy
Siau éje
a si ado
okie
pasakymai,
k.
a.:
Idis
dlo_,,paleis i‘
(10)
(la iy
Jais
aja);
Lie u os
a miy
( ie oj
an
gali
bi i
i
in),
plg.
K.
Mo kinas,
Ry y
aukS aiciy
pie iné
a mé,
kand.
dise acija,
VVU
Rank as¢iy
sky ius
322,
Vilnius,
1961,
p.
359;
J.
Ka de-
ly é,
Linkmeny
a mé,
kand.
dise acija,
VVU
’
Rank as¢iy
sky ius
295,
Vilnius,
1961,
p.
296,
i
k .
8
Kai
ku iuose
(ypaé
pon ininky)
punk uose
daugiskai os
inesy as
nuo
su umpéjusio
daugiskai os
ilia y o
a siski ia
s
minké umu.
*
Dazniausiai
ai
a ejai,
kai
nu odoma
ie a,
j
ku ios
idy
jeinama
“(MLLVG ,
.
I,
p.
341).
Ta iau,
jeigu
nu odoma,
j
ku iq
puse
kas
yks a,;
k yps a,
la iy
kalboje
pap as ai
a ojama
p ielinksniné
kons ukcija
uz
+
galininkas,
p z.;
Lai
pasaule
alla
iek os
uz
augu
( en
pa ).
*
282
lipi
Zémé
,,nulip i
(10)
(la iy
kdp
zemé);
ai
d
,,i8ei i«
(10)
(Ja iy
ie
a d).
PanaSiy
le icizmy
pasi aiko
isame
misy
espublikos
Pala ijyje,
ne
en,
ku
ilia y as,
kaip
linksnis,
ne a ojamas
( idu io
i
aka y
aukS ai¢iy??
bei
Zemai iy
'
a miy
Siau inése
dalyse).
TS ados
Pon ininky
i
aka iniy
pun ininky
a mése
p ielinksniniy
kons ukciju
sk e bimasis
gana
ySkus.
Kai
ku iais
a ejais
jy
papli imas
duoda
izoglosas
(pa yzdziui,
p ielinksninés
kons ukcijos
ie oje
ilia y o),
be
daZniausiai
galima
kalbé i
ik
apie
lygiag e y
p ielinksniniy
i
nep ielinksniniy
kons ukcijy
a ojima
a
ienos
jy
y a ima.
Su
pon ininky
i
aka iniy
pun ininky
iba,
nus a y a
pagal
i ap adZiy
dm,
dn
iS i ima,
né
iena
kiek
ySkesné
linksnius
kei ian¢iu
p ielinksniniy
kons ukcijy
izoglosa
nesu ampa.
Ta iau
kai
ku ias
one iniy
eiskiniy
izoglosas
a
bend asias
is o i’kai
naujesniy
one iniy
eiskiniy
pli imo
k yp is
sin aksés
eiSkiniai
emia.
In ensy aus
p ielinksniniy
kons ukcijy,
iSs u-
mian iy
ilia y a,
jsigaléjimo
iba
i
esmés
su ampa
su
in ensy aus
ki io
a i au-
kimo
pe éjimo
j
salyginj
a i aukima
(i8
umpos
galiinés
j
ilga
p ieS
einan j
skiemenj)
izoglosa®*.
In ensy us
ilia y o
i
‘inesyyo
a osenos
misimas
isai
su ampa
su
Bi zy
a mei
bidingu
nuosekliu
ki éio
a i aukimu
i8
umpos
galinés
j
ilga
i
umpa
Saknj®*.
MiSos
upyno
pak aS io
Salo iy
a mé,
no s
p iklausan i
pun ininkams,
be
daugeliu
one iniy
ypa ybiy
besiliejan i
p ie
pon ininky™,
p ie
pas a yjy
Sliejasi
i
Siame
s aipsnyje
miné omis
sin aksinémis
ypa ybémis.
:
Be eik
isos
is o iskai
naujesnés
(Siuo
a eju
—
p ielinksninés)
kons ukcijos
ap aSomosiose
a mése
plin a
i§
Siau és
(Siau és
aka y)
j
pie us
(pie aka ius),
daugiausia
i
MiSos
upyno.
Kaip
j ody a,
okia
k yp imi
pli o
i
ap asomosioms
a méms
bidingas
ki io
a i aukimas
i
su
juo
susijes
Zodzio
galo
umpéjimas**.
Galimas
daik as,
a p
Siy
eiSkiniy
galima
jZii é i
désninga
y$i.
Zodzio
galo
umpiesiems
balsiams
k in an
a
edukuojan is,
ilgiesiems
—
umpéjan
o
d i-
balsiams
ienbalséjan ,
aka iniy
pun ininky,
o
ypaé
pon ininky
kai
ku iy
linksniu
galiinés
su apo,
i
linksniai
be
p ielinksniy
sakiniuose
pasida é
nebepakankamai
aiSkis.
Vadinasi,
p ielinksniniy
kons ukcijy
pasi odyma
i
s ip éjima
Zymia
dalimi
galéjo
nulem i
ikslesnés
sin aksinés
di e enciacijos
siekimas.
7
A.
Jonai y é,
Sakynos
amé,
p.
351—352,
i
k .
*8
Z ,
zemélapius
p ie
J.
Sukio
s aipsnio
,,Ry y
auk aiciy
pon ininky
i
aka iniu
pun ininky
a miy
bidingosios
one inés
ypa ybés"
(LKK,
.
5,
1962,
p.
182).
2
Ten
pa .
%
Ten
pa ,
p.
175—183.
‘V .
G ina eckis,
Galiniy
umpéjimas
lie u iy
kalbos
a mése,
,,Vilniaus
Vals-
ybinio
pedagoginio
ins i u o
mokslo
da bai",
.
8,
Vilnius,
1959,
p.
97—104,
283
