suZino i,
kokiqg
in o macija
ie y
a dai
gali
eik i
siy
dieny
zmogui
apie
au y
p aei j,
kul i a,
gam a,
augmenija,
pap oéius,
socialinius
san-
ykius
i
pan.
Vie o a dZiai
bu o
laikomi
ne
ypa ingu
kalbos
eiSkiniu,
ku io
y imas
u i
bi i
ling is inis,
o
,, ossiles
de
la
géog aphie
hu-
maine“,
,,Geschichs quelle“,
,,Siedlungsgeschich e“
i
pan.
Si uo,
sup an-
ama,
neno ima
pasaky i,
kad
isos
anks esnés
klasi ikacijos
bu usios
bep asmiskos
i
oponomas ikos
aidai
nieko
ge a
neda usios.
Budamos
susijusios
su
sa o
me o
iso
kalbos
mokslo
(i
ne
ik
kalbos)
aida,
jos
padéjo
sup as i
ie o a dziy
seman ikos
i
i$
dalies
da ybos
s a biau-
sius
b uozus,
da é
daugybe
Ziniy
apie
au y,
kalby,
gam os,
augalijos
i
k .
p aei i,
uo
a k eipdamos
daugelio
mokslininky
akis
j
a dyna.
Kaip
ma y i,
pa yzdziui,
is
S.
Rospondo
duo os
anks esniy
klasi ikacijy
apz algos®,
klasi ikacijy
obuléjimas
bu o
susijes
su
ie o a dziy
inkimo
in ensy éjimu,
su
oponomas ikos
a ma imusi
j
a ski g
kalbo y os
Saka.
Seman inio-e imologinio
pobidzio
klasi ikacijy
daba
a sisakoma
ne
ien
odél,
kad
jos,
s okodamos
g ieZ esniy
ling is iniy
p incipy,
daZnai
pai-
nioda o
ski ingus
ak us,
da yda o
daug
zodZiy
da ybos
aiSkinimo
klai-
dy,
neap épda o
isos
ie o a dziy
j ai o és,
0,
ma y i,
i
odél,
kad
a
uZda inj,
ku j
sau
kélé,
jos
didele
dalimi
jau
y a
iSsp endusios.
Tolesné
oponomas ikos
aida
be
anks esniyjy
klasi ikacijy
(sla ams—F.
Pa-
lackio,
F.
MikloSiéiaus,
T.
Voicecho skio,
F.
S a co,
E.
Mukos,
P.
Skoko,
K.
MoSinskio,
V.
TaSickio
i
k .’)
bii y
sunkiai
jsi aizduojama.
Naujai
ie o a dZiy
klasi ikacijos
p oblema
sp endZia
du
be eik
ie-
nu
laiku
ski ingose
Salyse
pasi ode
eikalai.
Tai
P.
Lebelio®
,,P anciizy
hid onimijos
p incipai
i
me odai*
i
S.
Rospondo®
,,Sla y
ie o a dziy
s uk i iné-g ama iné
klasi ikacija“!°.
S a biausiais
aspek ais
abiejy
Siu
zymiy
oponimiky
min ys
daug
ku
su ampa!!.
P.
Lebelio
i
S.
Rospondo
da bus
no a o iskais
galima
laiky i
odél,
kad
jie
j
ie o a dZius,
j
Sia
speci iSka
Zodyno
dalj,
pazi i éjo
ne
kaip
is o inés
in o macijos
ieSko o-
jai,
o
kaip
kalbininkai
j
kalbos
ak us.
P.
Lebelis
isus
p anciizy
hid onimus
ski s o
j
is
g upes:
1)
ape-
lia y iniai
a dai
(les
noms
appela i s
ou
noms
géné iques);
2)
k ali-
ikaciniai
a dai,
a ba
ap aSomieji
posakiai
(les
noms
quali ica i s
ou
exp essions
desc ip i es);
3)
apib éZian ieji
a dai,
.
y.
bid a dzZiai
a ba
posakiai,
ku ie
nus a o objek o
ie a
e d éje,
laike
a ba
gy a imo
ukméje
(les
noms
dé e mina i s).
Pa yzdziui
(a i inkamai),
Fon aine
»sal inis*,
la
Fon aine
—
Bouillan e
, e dan is
Sal inis*,
la
Fon aine
—
Sain
—
Ma in’.
5
Z .
S.Rospond,
Klasy ikacja...,
p.
31.
®
S$.
Rospond,
Klasy ikacja...,
p.
5—27.
7
Ten
pa .
®
P.
Lebel,
P incipes
e
mé hodes
d’hyd onymie
angaise,
Pa is,
1956.
*S.
Rospond,
Klasy ikacja...
'°
Abiejy
eikaly
ecenzijg
Z . B.
Tonopos,
K
npo6seme
xaaccuuKanun
B
ononuMuH,
«Mccnexosanua
no
c pyk ypHoli,THnomo nu>,
M.,
1963,
p.
226—231.
"
Plg.
en pa ,
p.
231.
2
P.
Lebel,’
P incipes
e
mé hodes
d’hyd onymie...,
p.
9.
14.
Lie u iy
kalbos
mo ologiné
sanda a
i
jos
aida
209
d)
posky io
—
ueaancka
peka,
e)
posky io
—
Apanoscku
doa
i
k .
u-
é y
suda y i
ieng
a ski a
sudé iniy
anden a dziy
g upe,
ku ioje
aip
pa
galima
isski i
kelis
pog upius).
An iniai
hid onimai
neski s omi
j
p iesagy
i
p ieSdéliy
edinius,
no s
okios
g upés
y a
labai
eikalingos
i
galimos
iSski i.
Tokiy
nenuoseklumy
y a
i
daugiau.
Todél,
no s
J.
Zaimo o
klasi i-
kacija
suda y a
ge okai
po
P.
Lebelio
i
S.
Rospondo
klasi ikacijy
pa-
skelbimo,
jos
laiky i
nauju
Zingsniu
j
p iekj
oponomas ikoje,
odosi,
negalima.
‘
Miisy
nuomone,
p iim iniausios
i§
esamy
klasi ikacijy
Siuo
me u
y a
P.
Lebelio
i
S.
Rospondo,
no s
jos
aip
pa ne
be
ikumy"™.
P.
Le-
belio
klasi ikacija
y a
suda y a
lie u iy
kalbai
labai
olimos
oponiminés
medziagos
pama u,
odél
pa ogiau
naudo is
S.
Rospondo
schema,
nes
sla y
oponimija
daug
kuo
panééi
j
lie u iy.
Be
o,
S.
Rospondo
schema
ge iau
gali
bi i
ealizuo a
okio
p o ilio
y inéjimuose,
ku iy
iSei ies
aSkas
y a
mo ologiné
ie o a dziy
s uk i a.
Tu in
ai
gal oje,
y a
pama o
i
lie u iy
hid onimijai
aiky i
s uk i inés-g ama inés
klasi i-
kacijos
idéja.
Kad
s uk i iné-g ama iné
lie u iy
hid onimy
klasi ikacija
y a
galima,
odo
i
Zemiau
pa eik a
umpa
lie u iy
upiy
a dy
s uk-
ii os
apZ alga.
Pi miausia
isi
lie u iy
upiy
a dai pagal
s uk i a
skyla
j
d i ne-
ienodo
didumo
dalis:
I.
ienazodziai
upiy
a dai
i
II.
keliy
ZodZiy
upiu
a dai.
I.
Vienazodziai
upiy
a dai.
Si
lie u iy
upiy
a dy
g upé
y a
pa i
gausiausia,
kelis
ka us
didesné
uz
an aja.
|
ja
jeinan ys
upiy
a dai
aip
pa y a
ne ienodos
da ybos,
odél
juos
galima
a i inka-
mai
klasi ikuo i:
1.
Upiy:
a dai,
a si ade
i§
isi8kai
nepasikei usiy
bend iniy
a ba
ik-
iniy
ZodzZiy.
S.
Rospondas
juos
adina
pi miniais.
Pa yzdZiui:
a)
i§
apelia y y:
Bald
up.,
/ i akas
up.,
Upé
up.,
Eze as
ez.;
b)
i§
ik iniy
Zo-
dziy;
Kind o as
up.,
Vaidd as
up.,
Amé ika
up.,
Sibi as
up.
A ski a g upele
suda y y
upiy
a dai,
kile
i§
biid a dziy
(i a dZiuo-
iniy
i
nej a dZiuo iniy),
.
y.
upiy
a dai,
pada y i
biid a dziy
sub-
s an y izacijos
bidu
(Da gidji,
Juoddji,
S en dji,
S en dja,
Sal dja,
Juo-
da,
Bal a).
2.
Da iniai,
.
y.
okie
ienaZodziai
upiy
a dai,
ku ie
u i
kokia
no s
da ybos
zyme.
I8
isu
upiy
a dy
jie
y a
pa ys
gausiausi.
Pagal
da yba
galima
ski i
d i
dideles
jy
g upes:
A.
Vediniai
(p iesagy,
galiiniy,
p ieSdéliy
—
apie
juos
pla iau
Z .
p.
212).
B.
Sudu iniai
upé a dZiai
(Juodupis,
Kdlnupis,
Gécin akis,
Pla a-
gé).
Cia
p iklausy y
i
eduplikaciniai
upiy
a dai
(Vei i zas,
Siesa is).
Il.
Keliy
ZodZiy
upiuy
a dai.
Si
g upé
y a
daug
ma-
zesné
uz
pi maja
i
ne
okia
j ai i.
Pagal
da yba
galima
ski i
joje
da
4
2 .
B.
Tonopos,
K
npo6aeme
KaaccnduKaunn...,
p.
226—231.
148
2u

e uyuldig
|
Daik a a diniai
Bid a diniai
eluiquy
P iesagos
su
-ad-
P iesagos
su
-ag-
P iesagos
su
-ain-
P iesagos
su
-ai -
P iesagos
su
-ein-
P iesagos
su
-ek-
P iesagos
su
-ien-
P iesagos
su
-ik-
P iesagos
su
-y -
eluipead
hidesaig
BAPeyyIsep,
QuENANAYSs
hpa a
hydn
hyanyayy
P iesagos
su
-on-
<
7
=
sha
<
P iesagos
su
-uk-
a
=
Ss
P iesagos
su
-um-
=
i
pa
3°.
=.
&
i
.
S
o
=
Gal inés
-é
~
=
= =
Galiinés
-ys
ay
x
s
o
5
~
e “2
Galiinés
-(i)us
5
=
=
S
i
.
Su
p ieSdéliu
an -
0
ieSdéli
a
alae
Su
p ieSdéliu
ap:
a
&
Su
p ieSdéliu
az(u)-
a2
i
.
ny
1]
démuo
—
iziog a inis
e minas
ao
¥
a2
5
eRe
a
Se
II
démuo
—
ne iziog a inis
e minas
Ss.
2
2
a
c
I
démuo
—
daik a a dis
=
3
1
démuo —
biid a dis
ae
S
I
demuo
—
skai a dis
gaa
g=s
i
.
Se ,
D iejy
Zodziy
upiy
a dai
ale.
(jane
=.
a
=
T ijy
zodziy
upiy
a dai
a
s
Ss
ak
Ve
K ali ikaciniai
213
ybiskai
jau
nebeaiSkis,
a ba,
ki aip
a ian ,
jie
nebe u i
da ybinés
eiks-
més”.
Zodj
laiky i
ediniu
i8
ki o
galima
ik
uo
a eju,
jeigu:
1)
g e a
edinio
y a
Zodis,
i&
ku io
as
edinys
y a
kiles*,
p z.:
b aka imas
,,bu ka imas*
i§
b akdo i
,,bu kuo i*;
2)
a p
pama inio
zodZio
i
edinio™*
y a
eiksmés
ski umas,
nes
kiek ieno
edinio
u inys
u i
ka
no s
nauja®;
3)
eik’més
ski umas
bi inai
y a
g ama inio
pasikei imo
ezul a-
as®®,
(Ki aip
ediniais
galé ume
laiky i
isus
daugia eikSmius
Zodzius,
p z.,
né i
,,j
andenj
jsmuk i“
i
né i
,,megz i*.)
Siuos
pag indinius
bend iniy
Zzodziy
de i acijos
p incipus
galima
ai-
_ky i
i
anden a dziams.
Sup an ama,
kad
aiky i
jmanoma
ibo ai,
ik
iek,
kiek
leidzia
Siy
d iejy
Zodyno
sluoksniy
bend umai.
Ty
bend umy
y a
i ai iy,
pa yzdziui,
mo ologijos,
da ybiniy
mo emy,
sin aksiniy
unk-
cijy
apa umai
i
k .2?
Musy
eikalui
s a biausia
y a
ai,
kad
kai
ku iy
hid onimy
de i acinis
ySys
su
a i inkamais
bend iniais
a
ik iniais
Zo-
diiais
da
ebé a
isigkai
aigkus.
D auge
aiSki
i
jy
da ybine
eiksmé
(p z.:
up.
T umpé,
ez.
Apsk i ys,
up.
Ba sukgnas,
up.
Juodélé,
ez.
Rin-
‘gys
i
k .).
Si okiems
hid onimams
pag indinius
bend iniy
zodziy
de i-
acijos
p incipus
galima
aiky i
be
iSlygy.
Ta iau
is
anks o
galima
pa-
saky i,
kad
okiy
a ejy
y a
palygin i
nedaug,
nes
i
aiSkios
e imologijos
hid onimus
es i
i§
a i inkamy
apelia y y
ne
isada
galima.
Pa yzdZiui,
upés
a do.
Duobdi é
(Skaud ilé,
Minsno o
in .)
isiskai
d asiai
es i
is
bend inio
zodzio
duobé,
odosi,
ne u ime
pama o,
nes
jis
gali bu i
edi-
nys
i8
ki o
ie o a dzio,
a du
*Duobé
(pa yzdziui,
daubos,
pie os,
ba-
2
Dél
Sios
sa okos
Z .
V.
U bu is,
Daba inés
lie u iy
kalbos
sudu iniy
daik a a dziy
da yba,
,,Daba iné
lie u iy
kalba“,
Vilnius,
1961,
p.
67.
2
T.
O.
Bunoxyp,
3ame KH
no
pyccKoMy
caoBoo6pasoBaHnio,
«H36panune
pa-
Go i
no
pyccKomy
a3pikys,
M.,
1959,
p.
425.
2
Dél
pama inio
ZodZio
a sky imo
nuo edinio
plg.:
»Pama inj
Zodj
nuo
edinio
galima
a ski i
pagal
jo
ie a
bend oje
Zodziy
da ybos
sis emoje,
konk e iai,
pagal
Zo-
diy
da ybos
ySiy
k yp i
ZodZiy
da ybos
lizde,
Zodziy
da ybos
sinoniminéje
eiléje,
am
ik oje
s uk i inéje-seman inéje
pama iniy
i
iS es iniy
kamieny
g upéje*—
B.
H.
3
x-
HoBbeB,
IIpo6sema
oneTuKo-mopdoao nyecko o
copoo6pas0BaHHs
B
PYCCKOM
3bI-
xe,
«Yuéus e
ganuckn
Toppkoscko o
oc.
ysuBepcu e a
uM.
H.
WM.
JloGasescxo o»,
shin.
52,
cepua
uc opHKo-duaono nueckas,
Foppxnii,
1961,
p.
343.
%
Pig:
Kad
galé ume
kalbé i
apie
de i acinj
y3j.
eikia,
kad
bii y
ne
ik
one-
inis,
be
i
seman inis
san ykis..“
(H.
Ma chand,
Esquisse
d'une
desc ip ion
des
p incipales
al e nances
dé i a i es
dans
le
angais
d’aujou dhui,
,,S udia
linguis ica*,
V,
1951,
N .
2,
Lund,
p.
95);
»Reikia
d iejy
salygy,
kad
Zodj
galé ume
adin i
p ieS-
déliniu
ediniu.
Pi ma,
jis
u i
bi i
galimas
analizuo i
one iSkai
i
seman iSkai.
Tai
eigkia,
kad
iS es iniai
ZodZiai
u i
bi i
d ejopai
susije
su
pama iniu
Zodziu:
pe
eiS-
kiamuosius
i
ei8kianéiuosius.
An a,
as
san ykis
ka u
u i
bi i
i
g upés
cha ak e is i-
ka“.
(H.
Ma chand,
The
Ques ion
o
he
De i a i e
Rele ancy
and
he
P e ix
s-
in
I alian,
en
pa ,
VII,
1953,
N .
2,
p.
104.)
%
Pas a asis
p incipas
y a
adinamas
komu acijos
p incipu
i ,
sekan
Fe dinandu
de
Sosiu u,
o muluojamas
aip:
ski ingus
eiSkiamuosius
u i
a i ik i
ski ingi
eis-
kian ieji
i ,
a i kS iai,
ski ingus
eiSkiandiuosius
u i
a i ik i
ski ingi
eiSkiamieji
(Z .
¢.
K.
Wayman,
O
cyumoc a
c pyx ypxoi
amu suc uxn,
BS,
1956,
Ne
5,
p.
48).
27
2.
B.
H.
Tonopos,
min.
eik.,
p. 3.
215