LIETUVIV
KALBOS
MORFOLOGINE
SANDARA
IR
JOS
RAIDA
La
Ee
U ous
AAS
UR
MOK
SLi
AKADEMIJ-A
ZEMAITISKOS
MORFOLOGINES
YPATYBES
SAKYNOS
TARMEJE
A.
JONAITYTE
G e imos
a més
isada
iena
ki a
Sick
iek
eikia.
Tas
po eikis
bina
ne ieno-
do
s ip umo
ne
ik ai
ienos
a més
ki ai,
be
i
d iejy
ski ingy
a miu
e iai.
Tos
a
ki os
g e imos
a més.
po eikio
s ip uma
nulemia
j ai iis
is o iniai,
ekono-
miniai
i
kalbiniai
ak o iai.
Ypaé
s ip us
kaimyniu
poyeikis
pas ebimas
adinamo-
siose
pe einamosiose
a mése,
ku iy
plo e
susike a
daug
ski ingy
g e imy
a miy
ypa ybiy:
one iniy,
mo ologiniu,
leksiniu
i
sin aksiniy.
Viena
i
okiy
bidingesniy
pe einamyjy
a miy
y a
i
Sakynos!
a mé, ku ios
mo ologijos
ypa ybiu
san ykis
su
g e imomis
Zemai iy
a mémis
Cia
i
nag inéjamas.
Ti iamosios
a més
pag indas y a‘
aukS ai iSkas,
odél
i8
esmés
aukS ai i8ka
y a
i
jos
mo ologijos
sis ema:
ji
a ima
g e imy
Siau és
aka u
i
idu io
aukS ai-
¢ciu
a miy
mo ologijos
sis emoms.
Ski umai
a si anda
daugiausia
dél
aka ine
dali,
o
ka ais
i
isa
a més
plo a
uZkliudan iy
Zemai isky
ypa ybiy.
Naujesniosios
i
ju
a ojamos
Salia
seny
aukS ai iSky
ly iy
kaip
daznesnés
a
e esnés
g e iminés
o mos,
senesniosios
y a
apémusios
isa
a més
plo a
i
ne e ai
isai
i8s iimusios
auk’-
ai iSkas
o mas.
Ne
isada
galima
iksliai
pasaky i,
a
a ski os
o mos
j
Sakynos
a me
a éjusios
i8
Zemai iy,
a
susi o ma usios
sa a ankiSkai
i
ik ai
pana¥ios
j
a i inkamas
Zemai¢iy
o mas.
Ypa
sunku
nus a y i
ik aja
kilme
okiy
ap a’omo-
sios
a més
o my,
ku ios
a ojamos
i
g e imy
Zemaiéiu,
i
Siau és
aka y,
i
ne
idu io
aukS ai¢iy.
Pagaliau
a ski os
e esnés
mo ologijos
ypa ybés,
galimas
daik as,
i§
seno
y a
bu usios
Sakynos
a méje,
be
iki
Siol
joms
Gia
iSsilaiky i
padéjo
okios
pa
g e imy
Zemai iy
a miy
ypa ybés
i
odél
a odo,
a um
jos
bi uy
a -
Sjusios
i8
Zemai iy.
Dél
o
s aipsnyje
daugeliu
a ejy
ik ai
nu odoma,
kad
a a
ki a
a més
ypa ybé
y a
okia
pa
kaip
g e imy
Zemai iy
a miy,
be
a
ji
ik ai
a éjusi
i
Zemai iy
—
nenus a oma.
Be
Sakynos
a més
Zemai i8ky
mo ologiniy
ypa ybiu,
s aipsnyje
s eng asi
duo i
i
pas ebé as
g e imy
Zemai iy
a miy
aukS ai ybes.
Zemai iSkos
ypa ybés
nag inéjamos
nuosekliai
pagal
kalbos
dalis.
'
Bend u
Sakynos
a més
a du
adinamos
isos
La ijos
TSR
pasienio
Siau és
aka y
aukS ai iy
Snek os,
ku iose
eikia
isuo inio
ki éio
a i aukimo
désnis
(Zaga és,
Skais gi io,
K uopiy,
Sakynos,
G uzdziy
mies éliy
apylinkés).
165
Daik a a dis.
Vaka iniame
a més
pak aS yje
(Auksu iai,
K uopiai,
ka ais
i
Sakyna)
a ski y
ia-kamieniy
daik a a dziy
ns.
kilmininkas
i
Sauksmininkas
u i
iu
kamieno
o mas,
p z.,
ns.
kilm.:
k ipaus,
ai aus,
sé aus,
spalaus;
ns.
Sauksm.:
k ipau,
ai iau,
séhau.
Sios
iu
kamieno
o mos
a ojamos
Salia
daZnesniy
ia-kamie-
niy.
G e imose
Zemai iy
a mése
(Ku Sénai,
Papilé,
Akmené,
Vege iai)
iw
kamie-
no
o mos
Siuo
a eju
a ojamos
labai
pla iai,
odél
a odo,
kad
i
Sakynos
a més
aka ine
dalj
jos
bus
uZneS os
i8
Zemai iy.
Toje
pa
Sakynos
a més
plo o
dalyje
pas ebimas
i
ki as
Zemai¢iams
biidingas
eiSkinys:
j
a ski y
é
kamieno
daik a a dziy
ns.
pa adigma
y a
jsib o usios
i
kamieno
a dininko
o mos,
p z.:
ka is,
ki' is,
upis,
0
i
i
kamieno
ns.
pa adigma
e ka iais
isib auna
é
kamieno
a dininko
o -
mos,
p z.:
d'n e,
d'nki e,
i' é.
Apie
K uopius,
Auksu ius,
Sakyna
i
ne
Dilbinus
a-kamieniy
daik a a dZiy
su
p iesaga
-ukas
ns.
ie ininkas
Salia
aukS ai iskos
o mos
e ka éiais
u i
i
Zemai iska
su
galiine
- o
(~
-o),
p z.:
blu:d ukuo,
da i kuo,
lauki kuo
Skn,
kaki -
ko
Dilb.
Plg.
kali kuo,
suodiikuo
K ,
egliidkuo
Akm,
da Zokuo,
kaliidkuo
Ve .
ia
kamieno
daik a a dziai
kéIs,
é-jes,
é-ins,
kaip
i
g e imose
Zemai iy
i
Siau és
aka y
aukS aidiy
a mése,
ns.
galininke
u i
galiine
i
(ké'li,
é-ji
||
é-je,
é'lni),
a si adusia
pagal
uos
ia
kamieno
daik a a dZius,
ku ie
Gia
désningai
u i
-i
(ki i,
j@u i).
4
A éiau
Zemai iy
ibos
(K uopiai,
Auksu iai,
i8
dalies
Sakyna)
ia,
i
i
p iebalsi-
niy
kamieny
ns.
ie ininkas
gana
daZnai
Salia
aukS ai i8ky
o my
su
galiine
-y(je)
u i
i
o mas
su
Zemai i§ka
galiine
-ie
(~é),
p z.:
g d ie,
mé-die;
né‘sie,
pi ie,
andenie.
Plg.
luopsié,
miolie,
iejie
K 8,
ga délie,
s i ie,
pi ie
Akm,
bi
ie,
mienesie,
pi ie®
Vg .
Tose
pa iose
Sakynos
a més
Zemai iy
pa ibio
ie ose
mo e iSkosios
gi-
minés
i
i
p iebalsiniy
kamieny
daik a a dZiy
dgs.
a dininkas
i
galininkas
e ka -
Giais
u i
Zemai iskas
¢
kamieno
o mas:
d'n es,
d-oks es;
dik e es,
sé-se es
(plg.
Si des,
in es
K is,
ZOus s
Akm,
a ‘s,
klie ’s
Vg ),
0
dgs.
ie ininkas
—
g e imines
zemai iSkas
o mas
su
-iese
(
~
-ése),
p z.:
akies(e),
dnks ies(e),
sése ies(e)
Skn,
K p,
klé é-s(e)
Zg.
Visy
kamieny
i
isy
linksniuojamyjy
kalbos
daliy
mo e i’kosios
giminés
dgs.
ie ininkas
Salia
o my
su
galiine
-os(e)
u i
i
daZniau
a
e iau
pasi aikandias
g e-
imines
o mas
su
galiine
-uos(e),
p z.:
dkuos(e),
pie uos(e),
aokuos(e)
Skn,
jdujuos
Da g,
piisuos
Dilb.
Visai
oks
pa
ei8kinys
pas ebimas
i
daugelyje
Zemaiziu
a miy
(Ku Sénai,
Kauna a a,
Saukénai,
e ka éiais
Akmené
i
k .),
ku
mo e i’-
kosios
giminés
Zodziy
dgs.
ie ininkas
g e a
sa o
ik osios
u i
i
y iskosios
gi-
minés
o ma.
A odo,
kad
o my
su
-wose
a si adimui
Sakynos
a méje
p adzia
bus
da usios
zemai iy
a més.
Galima
da
paminé i,
kad
sa o
uoZ u
i8
Sakynos
a més
ie ininko
o mos
su
-uose
ka ais
sug iz a
ij
kai
ku ias
g e imas
Zemaiciu
dounininky
Snek as,
p z.:
dédélous
éi éus
~
dideliuosé
ié uose
Ve
(Giepai iy
k.).
I
as
Zemaiciy
Snek as
e ka iais
pe sime a
i
aukS ai iska
a,
ia
kamienu
dgs.
ie i-
ninko
o ma,
ku ios
galiiné
-uos(e)
one i8kai
nepakin a,
p z.:
méeski os,
dukiios,
e-
*
Del
Siy
o my
kilmés
Z .
MW.
Kasmaycxac,
Coxpamenne
yno pe6nenna
umen
CYWAECTBHTeABHEIX
C
OCHOBOH
Ha
i
B
JIMTOBCKOM
A3bIKe,
«Bonpochl
caaBAHCKO O
sA3bIKO-
silaHHA»,
T. 5,
Mocksa,
1961,
p.
82—89.
166
laGhos
~
Veldiciuose
Vg
(Giepaigiy,
Velai iy,
Auks uju
k.),
k iopi ios
~
K uo-
piuosé
Akm
(Sablauskiy
k.).
Tuose
pa
paaukS ai és
kaimuose
e ka iais
pasi aiko
i
aukS ai i$ky
isu
kalbos
daliy
dgs.
naudininko
i
inagininko
o my
be
galiinés
-s,
p z.:
jauném
(Gie-
pai iai),
Spuoka'm
(AukS ieji),
i- im
(dgs.
in.)
Velai iai,
pisém
(dgs.
in.)
Zuoliem
(dgs.
in.)
Giepai iai,
laukd-m
(Men iai),
Sakém
(Sablauskiai).
u-,
iu-kamieniy
daik a a dziy
ns.
ie ininkas
Siose
Zemai¢iy
Snek ose
u i
ga-
line
-wo,
pyz.:
éliéu
~
Vilniuo,
é géu.
Ta iau
isuose
paaukS ai és
dounininky
kaimuose
e ka Giais
pasi aiko
i
auk8 ai i8ky
ns.
ie ininko
o my,
p z.:
éddi
(Giepai iai).
j
Biid a dis.
Daug
ypa ybiy,
bidingu
g e imoms
Zemaiéiu
a méms,
u i
i
Sa-
kynos
a més
bid a dis.
Pa yzdziui,
daugiaskiemeniy
bid a dziy
ns.
naudinin-
kas
pap as ai
Salia
senos
i a dinés
galinés
u i
i
eciau
a ojama
daik a a dine
(li- iagam
li- ingui,
plg.
gailingam
||
gailingu’,
s e imd’m
||
s é imu’
K 8),
ia
kamieno
biid a dZiy
su
galiine
-ias
ns.
galininkas
u i
g e imine
o ma
su
galiine
-i
(pé'Sce
||
pé-s i,
s aée
||
s a i,
usée
||
us i),
bidinga
g e imoms
Zemaiciy
a méms,
o
é
ka-
mieno
bid a dziu
didelé,
deSiné,
kai é
ns.
kilmininkas,
ie ininkas,
dgs.
naudinin-
kas,
jnagininkas
i
ie ininkas
Salia
é-kamieniy
u i
i
g e imines
io-kamienes
o mas,
p z.:
didelo's
||
didelé-s,
déxiné:
|
dési io-,
didelé-m(s)
|
didelé-m(s),
didelé-s(e)
di-
delo's(e).
Salia
senosios
u
kamieno
bid a dziu
yns.
kilmininko
o mos
a méje
ka ais
jau
pasi aiko
i
g e iminé
ia
kamieno
o ma
(Ji*gaus
||
li-ge,
sw' aus
||
si e),
ia
kamieno
o mos
galéjo
susida y i
pa ioje
Sakynos
a méje,
be
galéjo
a ei i
i
i§
g e imy
Zemai iy
a miy
(Ku Sénai,
Papilé,
Akmené),
ku iose
u
i
ia
kamieny
bud-
a dziy
o my
ienodéjimas
y a
pazenges
Zymiai
oliau.
Vy iSkosios
giminés
aukS esniojo
laipsnio
bid a dZiy
ns.
naudininkas
i
dgs.
a dininkas
Salia
senujy
o my
u i
i
g e imines
ia
kamieno
daik a a dZiy
o mas
(auks esid'm
|
auks é-shui,
duks esni
||
auks éSnei).
Mo e igkosios
giminés
aukS es-
niojo
laipsnio
bid a dZiu
ns.
kilmininko,
ie ininko,
dgs.
naudininko,
inagininko
i
ie ininko
senasias
o mas
baigia
i8s um i
a i inkamos
io
kamieno
o mos,
p z.:
bdl eS io's
||
bal esné's
( e .),
bal eS o-
||
bal esné'( e .),
bal esid-m(s)
||
bal esné-m(s)
( e .),
bal eSiio‘m(s)
||
bal esné-m(s)
( e .),
bal es ios(e)
||
bdl esné-s(e)
( e ).
Visi
Sie
aukS esniojo
laipsnio
y i8kosios
i
mo e iSkosios
giminés
bid a dZiy
links-
nia imo
b uoZai
y a
bidingi
i
g e imoms
Zemai iy
a méms,
plg.
bal és iu’
( ns.
naud.),
bal ésne’
(dgs.
a d.),
bal eS iios
( ns.
kilm.)
K 8,
séneS iios
( ns.
kilm.)
Pp.
Vy iskosios
giminés
aukS iausiojo
laipsnio
bid a dziy
ns.
a dininkas
u i
galiine
-is
(ge d'usis),
naudininkas
—
daik a a dine
galiine
-wi
(geFd-uSui),
.
y.
kaip
i
g e imose
Zemai iy
i
idu io
aukS ai iy
a mése,
p z.:
baiSda'usis,
auk
SEdusui
Dn ,
did2é-usis,
ge d'usu
K 8,
joud2a-us's,
poikdus's
Pp.
Be
ns.
galininkas
kaip
i
Zemai iy
a mése
u i
galiine
-i,
p z.:
ge d'usi
(plg.
didiausi
K 8,
baisd‘us'
Vg ),
i
ski iasi
nuo
id.
aukS ai iy,
plg.
ska id-use
Dn .
Tu
bid a dziy
dgs.
a dininkas
aip
pa
kaip
g e imose
Zemai iy
a mése
u i
daik a a dine
galine,
p z.:
il@d-usei
(plg.
didZd'use’
K 8,
amd-usé’
Pp,
ge a'usé
Akm).
18
w
i
ia
kamieny
bid a dziy
pada y i
i a dziuo iniai
bid a dziai
Salia
dés-
ningy
auks ai isky
o my
ka ais
u i
i
okias,
kaip
g e imy
Zemai iy
dounininky
167
a ba
dinininky,
p z.,
ns.
a d.:
éiski-sis
||
aiskésis*,
amsi‘sis
||
amsésis;
Zali‘sis
(plg.
smélki's's,
s émbi'sis
Pp,
siinki:sis,
nauji's's,
Akm,
“as i-sis,
b angi-sis,
Zali-sis
Ve ,
b iimgé-sis
||
b ungésis,
g azéesis*
K );
ns.
gal.:
g azi:ji
||
g aze-ji;
Zali’ji
(plg.
smolk 'j'
Pp,
inki-j',
as i:j!,
Akm,
b ing :j',
p as i-j'®
Vg ,
g a-Zi-ji
K ’).
T a dZiuo iniy
bid a dziy
ns.
naudininkas
be u i
ik
daik a a dine
galiine
kaip
i
g e imose
Zemai iy
a mése,
pyz.:
auks ojui’.
Zemai iskos
da ybos
y a
Sakynos
a més
ns.
Vie ininkas,
pyz.:
juodamé:je?
(pig.
didemi‘jie,
Kx8,
dideméijie
Pp,
dedeméj‘
Vg ).
Dgs.
a dininkas
i
naudininkas
kaip
i
g e imose
Zemai iy
a mése
u i
daik a a dines
galiines,
pyz.:
bal iejei,
bal iesdm(s)*.
Beje,
daik aya di-
né
dgs.
a dininko
o ma
jau
a ojama
i
g e imoje
idu io
aukS ai iy
Dauno a-
os
a méje
(ge iejei
||
ge ieji),
be ,
galimas
daik as,
ji
en
pa eko
i
Sakynos
a més.
Ti iamosios
a més
plo o
aka iniame
pak aS yje
(Auksu iai,
K uopiai,
ka -
ais
i
Sakyna)
nei a dZiuo iniy
y iskosios
giminés
biid a dziy
i
j a dZiy
dgs.
naudininkas
ka ais
u i
i§
Zemai iy
a éjusias
g e imines
o mas
su
galiine
-im/(s),
p z.:
didelim(s),
mazim(s),
im(s),
isim(s),
plg.
anéms,
jaunéms
Pp,
ge i'ms
||
ge-
ims
Kx8,
pa éms,
jaunéms
Akm,
ke éms,
Jjauném,
mazéms
V
g .
Skai a dis.
A iau
Zemai iy
ibos
(Sakyna,
Auksuéiai,
K uopiai)
skai a dzio
di,
d i
kilmininkas,
naudininkas,
inagininkas
i
ie ininkas
ka ais
u i
Zemai ixkas
g e imines
o mas
su
i:
d iju',
d im(s),
d im(s),
d ijuos(e),
d ijo's(e).
Skai a dZiai
nuo
11
iki
19
pada omi
su
2
o man ais:
-lika
i
-leka.
Fo man as
-lika
daugiau
y auja
y inéje
a més
plo o
dalyje
(Kybu iai,
Skais gi is).
Plg.
idu io
aukS ai iy
joni8kie iu
d i‘leka,
éleka.
Vaka inéje
dalyje,
.
y.
a giau
Zemai iy
ibos
(K uo-
piai,
Sakyna,
Auksu iai,
Siupyliai),
a ojamas
o man as
-/eka.
Plg.
i' i'leka,
d i'leka
K 8,
d i-lek,
i-leke
Pp,
ei igulek*
||
iiéulek*,
d i:lek¢
Akm,
einéulek#
||
iidulek*
Vg .
Tiesa,
o man as
-lika
e ka éiais
pasi aiko
i
kai
ku iuose
paauks-
ai és
Zemai iy
kaimuose,
Pp z.:
de i. i iolek*,
peakiiolek«
(Giepaigiai,
Velaigiai).
Salia
skai a dzio
iemioleka
||
-lika
(plg.
idu io
aukS ai iy,
p z.,
Dauno a os
e-
nuoleka)
labai
pla iai
a ojama
i
o ma
ie ioleka
||
-dika.
Fo ma
su
minks u
n
kaip
ma éme
i§
pa yzdziy,
a ojama
g e imose
Zemai iy
a mése.
Kelin inio
skai a dzio
ecias,
eciasis
ns.
a dininkas
i
galininkas
pazemai-
éje
(Sakyna,
K uopiai,
Auksu iai,
ka ais
ne
Dilbinai)
gana
daZnai
u i
Zemai is-
kas
g e imines
o mas
éc,
e i'sis,
é- i,
é i‘ji.
Plg.
é i,
é i7ji
K 8,
é i s's
Pp,
é ',
é i-s's,
é i-j’
Akm.
Ta dis.
I a dziu
dns,
jis,
kas,
ka as,
nieks,
sis,
ds,
a as,
iskas
ns.
inaginin-
kas
be
okiy
o mu,
kaip
Ik.,
u i
i
po
kelias
da%nesnes
a
e esnes
g e imines
o mas
SU
-m,
P zZ.:
dnuo
||
dnuom
||
dnum,
jiio
|
jlom,
ki
||
ki om||
kiim,
S o
Som
||
Sim..
Vns.
jnagininko
o mos
su
-m
pla iai
a ojamos
i
g e imose
Zemai¢iy
a mése
*
Tokios
o mos
pasi aiko
apie
Siupylius,
Auksudius,
ka ais
Sakynga,
.
y.
p ie
Ze-
mai iy
dinininky
ku Séni8kiy
ibos,
‘Da
i.
Z.
Zinke iéius,
I a dZiuo iniy
bid a dziy
is o ijos
b uozai,
Vilnius,
1957,
p.
83.
5
Nej a dziuo iné
o ma:
p dsc,
p a-dée.
®
Del
p ieSgaliininio
skiemens
-oj-
kilmés
Z ,
Z.
Zinke iéius,
min.
eik.,
p.
93—94.
7
Del
kilmés
Z .
K.
Apuuc,
Mepesog
TpaMMaTHKH
JMTOBCKOTO
S3bIKa
HCHOVI-
Hennpli
K.
By a,
Me po pag,
1908—1916,
p.
149.
®*
Del
jy
a si adimo
Z .
Z.
Zinke .igius,
min.
eik.,
p.
83—85.
168
(Ku Sénai,
Papilé,
Akmené,
Vege iai).
[ a dZiai
dns,
kic,
ds
i
skai a dis
iens
a-
ka inéje
a més
plo o
dalyje,
pazemai éje,
gana
daZnai
u i
Zemai igkas
g e imines
ns.
ie ininko
o mas
dnem(i),
ki em(i),
ém(i),
ienem(i).
Sios
o mos
ne
su
o-
ne iskai
nepaki usia
Zemai iska
galine,
a odo,
y a
a éjusios
i8
g e imy
douni-
ninky
a miy,
plg.
dnem<
ki em?,
éinem*,
em?
Vg ;
ém®,
éiném?,
én ém’
Akm.
Dél
dgs.
naudininko
o my
su
-im(s)
Z .
168
psl.
;
I a dziu
dns,
ka as,
sis,
as,
a as
dgs.
galininkas
Salia
okiy
o mu,
kaip
Ik.,
u i
i
Zemai iy
a méms
bidingas
o mas:
dnus,
kd us,
is,
Sis,
d us,
plg.
os
Pp,
anis
K ,
16s
Vg .
Tokios
g e iminés
o mos
y a
pla iausiai
papli usios
aka inéje
a més
plo o
dalyje
a éiau
Zemai iy
ibos,
no s
a ski ais
a ejais
ju
pasi aiko
ne
apie
Zaga e
i
Skais gi i,
.
y.
p ie
idu io
aukS ai iy
ibos.
I a dziy
dna,
ji,
kd a,
si,
d,
a a
ns.
inagininkas
isame a més
plo e
daz-
niausiai
u i
ik
j a dZiuo ines
o mas:
and‘je,
jé-je,
ka d-je...
Be
o,
apie
Auksucius,
K uopius,
o
ka ais
i
Sakyna,
Dilbinus
pasi aiko
jau
su umpéjusiu
i a dZiuo iniy
o mu,
p z.:
andi,
ka d‘i,
5éi,
di.
Tokios
su umpéjusios
i a dziuo inés
o mos
pap as ai
a ojamos
kai
ku iose
g e imose
Zemai iy
a mése,
p z.:
Ku Sénu
and’i,
ka a@'i,
Séi,
ai.
T a dZio
d
ns.
ie ininkas
Salia
mo e i8kosios
giminés
o mos
16°
u i
i
pla-
Giai
a ojama
y iskos
giminés
o ma
dm(e).
Si
o ma
a ojama
be eik
isame
Sakynos
a més
plo e,
i&sky us
ik
pa ius
jo
pie us
(G uzdziy
apylinke),
p z.:
16
da ziné:
||
ame
da ziné’
Kyb,
é-
jd'ujé:,
6*
p iepi é-
||
ame
a-s iné-,
ame
anélo"
Sk,
16°
kak o-,
6°
pdéo:
ki é>,
6°
i i é>
||
ame
ba-lo:,
ame
lie u o',
ame
i-go"
Zzg,
0°
ie o’,
6°
é-bo:
|
ame
di obé-,
ame
algi‘klo’
Skn,
iio
p ieglauduo
||
ame
pusie
Auks,
émi
ie uo,
ami
jd'ujuo,
émi
kamisijuo
K p.
Apie
Sakyna
i
K uopius
i
Salia
i a dZiy
dna,
Si,
ki a,
oki
i
skai a dZio
iena
(ka ais
i
an a)
ns.
ie inin-
ko
o my
dno’,
ki o:,
§6°,
é-ko",
ieno’,
dn o’
y a
anam(e),
ki am(e),
sém(e),
o’
kem(e),
ienam(e),
dn am(e),
p z.:
Séme
é‘bo,
Sem
pisé’,
dname
yago',
ienam
lé- o",
an ame
awko-,
é-keme
bé-do*.
Toks
pa
eiSkinys
pas ebimas
i
g e imose
zemai iy
a mése,
plg.
ami
klebuonijuo,
udkémi
Saléd'usuo
,, okiame
Sal yje“
K ,
éindme
pli die,
ké ame
é kuo
Pp,
am
pa em
ki ie,
em?
bi zie
Akm,
ém®
dusie,
ki em*
yéi io,
Sém*
piisie
Vg .
Pazemai éje
i a dZiai
ana,
ji,
ka a,
a a,
Si,
a
g e a
dgs.
galininko
o mu
and’s,
j@s
ka a's,
a ds,
Sé's,
d's u i
i
o mas
su
umpu
a:
dnas,
jas,
ka as,
a as,
Sés,
ds.
Fo mos
su
umpu
a
a ojamos
i
g e imose
zemai iy
a mése.
Apie
Sakyna
i
K uopius
Salia
aisyklingy
i a dziy
kas,
as
as.
galininko
o -
my
ka’,
ia
pasi aiko
ka ais
g e iminiy
o my
kao,
i o,
p z.:
u
bi i
labai
s éiks
2mé6-gus,
kas
i o
da a
Skn,
kiio
ans
pasa’ki,
as
iskas
bd‘ikas;
a
Zinai
kiio?
K p.
Tokios
o mos
su inkamos
i
g e imose
zemai iy
dounininky
Akmenés
i
Vege iu
a mése,
p z.:
b dng“s
i*,
ale
kiio
pada i's'
Akm,
iio
a§
pazi‘s ",
i o
Zendu;
ki o
én
ei
Spuioka@
gn
uo
glouksn’
gal
disuos,
a
kin'
Vg .
Zemai iy
jos
a ojamos
g e a
ki,
i’.
Fo my
kiio,
io
kilmé
neaiSki:
jos
gali
bi i
a si adusios
ose
a mése,
be
gali
bi i
i
la iskos.
Nemaza
bend y
ypa ybiy
su
Zemai iais,
o
ka ais
su
Zemai iais
i
idu io
auks-
ai iais
d auge
u i
Sakynos
a més
asmeniniai
j a dziai.
S a besni
i8
jy
okie.
III
as-
mens
j a dZiai
dns,
dna,
jis,
ji
ne
isame
a més
plo e
a ojami
ienodai.
Vaka-
inéje
a més
plo o
dalyje
a iau
Zemai¢iu
(Siupyliai,
Sakyna,
Auksu iai,
K uo-
169

piai,
i$
dalies
i
Dilbinai)
pap as ai
a ojamas
i a dis
ans,
dna.
Toliau
nuo
Zemaiciu
ibos
(Dameliai,
Zaga é)
jau
pasi aiko
i
jis,
ji.
Apie
Skais gi i
(Siau inis
idu io
aukS ai iy
pa ibys)
jis,
ji
i
dns,
dna
a ojami
lygiag e iai,
pie inéje
idu io
auks
ai¢iu
pa ibio
dalyje
(Kybu iai,
Da gai iai)
jau
y auja
jis,
ji.
Asmeniniy
i a dziy
as,
u
i
sang azinio
i a dzZio
sa es
ns.
galininko
o mos
mani,
a i,
sd i
galiine
su ampa
su
g e imy
Zemai iu
(p z.:
min?
~
muni,
a ?
~
a-
i
K 8,
mon ,
a ?
Pp,
se ’,
miin®,
e ?
Akm,
Vg )
idu io
auk® ai iy
(pyz.,
Joni8-
kio
mdni,
a i)
a miy
o momis.
Apie
K uopius,
Dilbinus
i
Sakyng
Salia
a i,
sd i
ka ais
pasakoma
i
é i,
sé i.
Plg.
a i inkamas
Akmenés
i
Vege iu
o mas.
I a dis
més
u i
i
o ma
mas.
Tokia
o ma
u i
i
g e imos
Zemaigiy
a més
(plg.
Papilés,
Ku ’ény
md‘s).
Asmeniniy
i a dziy
mes,
jiis
kilmininkas
Salia
mi su,
ji-su
u i
i
pla¢iai
a oja-
mas,
g e imoms
zemai¢iy
a méms
bidingas,
o mas
musa,
ji sa,
o
y
i a dziu
galininkas
g e a
o mu
mum/(
5
jum(s
)
u i
i
o mas
minis,
jimis.
Tokios
galinin-
ko
o mos
a ojamos
kaimyny
zemai iy
(Ku Sénai,
Papilé,
Akmené,
Vege iai).
Sakynos
a méje
jos
a ojamos
ik
a iau
Zemai iy
ibos
(K uopiai, Auksudiai,
Sakyna).
Pazemai éje
Salia
dgs.
a dininko
i
galininko
o my
daglis,
2a-sis
Zemai-
ciu
pa yzdziu
a si ado
o mos
dagles,
Za'ses.
Pagal
jas
i
Salia
mamis,
jiumis
ose
pa
ie ose
(Auksu iai,
ka ais
Sakyna)
e ka iais
pasakoma
i
mimes,
jimes.
Asmeniniy
i a dziy
as,
u
mo e i8kosios
giminés
d iskai os
a dininkas
i
gali-
ninkas
paZemai éje,
kaip
i
g e imose
Zemai iy
dounininku
Vege iy
i
Akmenés
a -
mése
(plg.
mod !
||
mdd ?s
abéd 's
Ve ,
mdd ?
d é
||
méd ’s
abéd ’s
Akm),
ka -
ais
u i
g e imines
o m as
mid es,
jiid es.
Vy i8kosios
giminés
asmeniniu
i a dziu
d iskai os
naudininkas
i
jnagininkas
apie
K uopius,
Auksudius,
Sakyna,
be
mud iem,
jud iem,
anid iem,
u i
pla iai
a ojamas
Zemai iskas
g e imines
o mas
mudum,
jiidum,
anidum
(plg.
miidum,
judum
K 8,
judom,
édom
Pp,
médom,
abé.-
dom
Ve ).
Pa odomasis
j a dis
si
Salia
yns.
galininko
o mos
Sa°
ka ais
u i
i
o ma
si’,
p z.:
Si*
n@k i
Auks,
Si
a'sa a
Skn.
Ypaé
dazna
a
o ma
p ie eiksmiuose
Si
na ki,
Sindie
i
pan.
Cia
ji
galéjo
a si as i
pagal
y ixkosios
giminés
sup ie-
eiksméjusio
ns.
galininko
analogija
(Si i- ,
Si:mé* ,
Si- a'ka ),
0
paskui
i§
p ie-
eiksmiy
pe ei i
i
j
linksni,
.
y.
Sind’k?
a si ado pagal
si- i- ,
Si- a'ka ,
0
i8
Si nd'ki
sa o
uoz u
—
Si*
nd°k i.
Be
a
o ma
gali
bi i
a éjusi
i
i8
g e imy
Zemai iy
a -
miy
(plg.
Papilés,
Vege iy,
Ku Sény
mo .
g.
ns.
gal.
si*),
ku iose
si*
i§
§@
a si ado
del
one iniy
p ieZasciy:
nosinis
sup ieSakin as
a
ia
am
ik ais
a ejais
i s a
i*.
Zemai ybé
gali
bi i
i
g e iminé
pazymimojo
j a dZio
pac
yns.
ie ininko
o -
ma
pa em(e),
plg.
Vege iy,
Akmenés
pd ém’.
Veiksmaizodis.
VeiksmaZodiiai
su
p ieSdéliais
be-,
ne-,
nebe-,
e-,
ebe-
Sakynos
a méje,
kaip
i
g e imose
Zemai iy
a mése,
sang aZos
dalely e
daZniausiai
u i
Zodzio
gale,
p z.:
bésnekas,
nésukas,
nebesupas,
ekepas,
ebespd' do's.
Gana
daznai
a més
sang aZiniai
p ieSdéliniai
eiksmazodiiai
u i
d i
sang a-
Zos
dalely es:
iena
a p
Saknies
i
p ieSdélio,
o
ki a
Zodzio
gale,
p z.:
ne@acimenas,
nesi e es,
pasige es,
susidu es,
ebesiba as,
usiki’as.
D i
sang azos
dalely es
daz-
niausiai
u i
e¢iojo
asmens,
Zymiai
e iau
—
ki y
asmeny
o mos,
p z.:
susi-
g é-psuos
(yns.
1
asm.),
usis a i‘s és
(dgs.
2
asm).
P ieSdéliniai
eiksmazodZiai
su
170
d iem
sang azos
dalely émis désningai
a ojami
g e imose
Zemai¢iy
a mése
(K 8,
Pp,
Akm,
Ve ).
Ta més
i-kamieniai
eiksmaZodZiai
y a
pe éje
i
ia
kamiena,
o
p ie
Zemaiciy
ibos
(Auksuéiai,
K uopiai
i
k .)
ia-kamieniai
eiksmaZodZiai,
iesa,
nelabai
dés-
ningai
pe eina
j
a
kamiena,
p z.:
d'udu,
apsixe u,
apsi e u,
é ku
(yns.
1
asm.);
bégi d,
skiindas,
é k
(3
asm.);
d'udam,
kén am
(dgs.
|
asm.).
Ta iau
i
a
kamieng
pe -
eina
ne
isi
ia-kamieniai
eiksmazodZiai.
DaZniausiai
nepe eina
ie,
ku ie
i
g e i-
mose
Zemai iy
a mése
i§
dalies
y a
i8laike
ia
kamiena,
p z.:
gilem,
mi-lem,
nebe-
ga'lem,
i-lem,
ii em
|
i am,
Zi em
|
Zi am.
Plg.
Zemai iy
gd‘lem,
nio am,||
nio-
em,
i‘lem,
i' am
||
Zi em
K ,
ga'lem,
i-lem,
é. am
||
6. em
Pp,
golem,
ga-lem
Ve ,
ga'lem,
i‘lem
Akm.
Senojo
p iebalsinio
kamieno
eiksmazZodziai
Sakynos
a méje,
kaip
i
g e i-
mose
Zemai iy
a mése,
esamojo
laiko
o mose
y a
iSlaike
elik inj
,
p z.:
gies ,
liek ,
miek ,
skaus .
Be
daba
Salia
okiy
o my
jau
a ojamos
i
o mos
be
/:
gied,
liek...
kaip
Ik.
VeiksmazodZiu
asmenayimas.
Esamasis
laikas.
P ie
pa
zemaiciy
ibos,
0
ka ais
i
kiek
oléliau
(p z.,
Sakyna)
Salia
aukS ai i8ky
sang aziniy
eiksmazodziy
o my
pasi aiko
i
g ynai
Zemai isky,
p z.:
3
asm.
bdiga's,
didzioja’s,
mélda's,
neb ieZa’s,
adina’s,
minais
Auks,
ké‘leis,
n@Sa’s,
p iseina’s
K p,
ba- ais,
da biojeis,
gldudzeis,
misais
Skn.
Plg.
g e imy
Zemai iy:
ké@
lds,
n@sd's,
sé@kd's
K 8,
lé-ida's,
ondé's
Pp,
p asededa's,
p esedéudd's,
soka's
Akm,
déudé's,
jOuké's,
péSa's
Ve :
Manoma,
kad
Zemai iy
galiiné
Cia
pailgin a
dél
Salu inio
nukel inio
ki io.
Saky-
nos
i i8
dalies
Auksu iy
bei
K uopiy
3
asmens
o mos
su
galiine
-ais
(minais,
ké"-
Teis...)
gali
bi i
am
ik as
hipe no malizmas:
p z.,
Zem.
i' d's
a i inka
Sakynos
a més
i' ais,
odél
i
zem.
éndé‘s
Sakynos
a méje
gali
i s i
andais.
Tiesa,
e-
mian is
P.
A uma®,
da
galima
many i,
kad
Sios
Zemai iy
a miy
o mos
pada y os
su
o man u
-ai.
Tada
Sakynos
a més
o mos
mé@lda’s,
adina’s
bi y
iSlaikiusios
one iSkai
s eika
Zemai iska
galiine,
o
o my
bda' ais,
kéleis
zemai iska
galiiné
paki-
usi
pagal
Sakynos
a més
one ikos
désnius.
Galima
da
paminé i,
kad
Siau iniu
Zemai iy
dounininky
(Akmenés,
Vege iy
apyl.)
kaimuose,
esan iuose
p ie
pa
aukS ai¢iy
ibos,
sa o
uoZ u
e ka iais
pasi aiko
iSgi s i
i
aukS ai isky
3
asmens
o my,
p z.:
nenusé epas
(Giepai iai),
dé bas
(Sablauskiai).
Apie
Auksudius,
K uopius,
eciau
Sakyna
i
sang aziniy
eiksmazodziy
dgs.
1
asmuo
ne e ai
u i
g e imines
zemai i8kas
o mas,
p z.:
jiiokamuos
Auks,
n@Sa-
muos,
é damo's
Skn.
Plg.
Ku Sény
i
Papilés
n@-Samuos.
(Siau inés
dounininky
Snek os
—
Akmené,
Vege iai
—
u i
ki aip
pada y as
dgs.
o mas,
p z.:
nésames
Ve .).
Kaip
ma y i
i8
duo y
pa yzdziy,
i
Siuo
a eju
Sakynos
a méje
ka ais
iSlai-
komos
one inés
ZodZio
galo
Zemai ybés.
Tokiy
e ka iais
pasi aikan iy
Zemai i’-
ky
o my
u i
i
ki y
sang aziniu
eiksmaZodziy
laiky
dgs.
1
asm.,
p z.:
bi asis
ka -
inis
laikas
kieliemuos,
miiokiemuos
Auks,
K p,
Sildé-mo-s,
é*2é"mo's
Skn;
bi asis
dazninis
laikas
ké*/dé: uomuos,
pikle iioda’ uomuos
Auks,
sé-lé-dé- o mo's
Skn;
biisimasis
laikas
ké-/samuos
Auks,
néSamo’s
||
neimo's
Skn.
®
Z .
P.
A umaa,
Un e suchungen
zu
Geschich e
de
li auischen
Pe sonalp o-
.
nomina,
Ta u,
1933,
p.
19—21.
171"
Pi miniai
eiksmaZodziai,
ku iy
Saknis
bend a yje
baigiasi
balsiais
y,
i,
p z.:
i,
pwi,
esamojo
laiko
o mose
u i
p iebalsi
n,
p z.:
bin,
li-n,
kaip
i
g e imose
zemaiciy
i
Siau és
aka y
aukS ai iy
a mése.
An iniai
eiksmazZodziai,
ku iy
Saknis
bend a yje
baigiasi
d ibalsiu
au
(sie-
n@u ,
a né'ui),
esamojo
laiko
o mose
po
aw
u i
p iebalsi
J,
PVZ.:
a nd'ujem,
be
p ie
Zemaiciy
ibos
e ka iais
pasi aiko
p iebalsis
n,
kaip
kai
ku iose
Zemai iu
a mése,
p z.:
ieSu d'un,
a nd‘un
Auks.
Bi asis
daZninis
laikas.
Zemai iy
pa ibyje,
iesa,
e okai,
pasi aiko
i
i ai iy
Zemai iky
bi ojo
dazninio
laiko
kons ukciju,
pada y y
su
pagalbiniais
eiksmaZodiiais
liuobé i
i
liabé i,
p z.:
senélis
hi b
saki-s;
k6-ina
diena
lub
a eis
i
d eis
Sp;
dns
ami
jdujuo
li b
gulie i:
i
Slausc
hi
a eis
K p;
é é-lis
amzina-
ilsis
liob
saki-da' a
Skn;
ki a
ka a
hiob
dainuos,
30"ks,
0°
daba
ik
2i ?,
kii
a iélkas
nu é-Fi
Za énai
—
La eliai.
Busimasis
laikas.
P ie
Zemaiéiy
ibos
(K uopiai,
Auksuéiai,
ka ais
i
Sakyna),
kaip
i
g e imose
Zemai iu
a mése,
a ojamos
ns.
1
asm.
o mos
su
Kie u
-s-,
p z.:
bi'su,
saki-su.
Visame
a més
plo e,
kaip
i
g e imose
zemaiciy
a mése,
s um ine
p iegaide
u inciy
pi miniy
eiksmazZodziy,
ku iy
bend a ies
Saknis
baigiasi
y,
@
(p z.:
hi
S,
i?)
bisimojo
laiko
3
asmuo
i8laiko
ilga
Saknies
balsi,
p z.:
lis,
ls.
ISim is
y a
ik
bis.
Taip
pa
isame
a més
plo e
Salia
dgs.
1
i
2.
asm.
o my,
p z.,
di psme,
di ps e,
a ojamos
Zemai iy
pa yzdziu
pagal
ia
kamiena
pada y os
o mos,
p z.,
di psem,
di pse .
Pazemai éje
a ojamos
i
pagal
a
kamiena
pada y os
Siu
asmeny
o mos,
Pp z.:
di psam,
di psa ,
kaip
g e imy
Zemai iy
dounininky
a mése
(Vege iai,
Akmené,
iS
dalies
Papilé).
Zemai iy
dinininky
pa ibyje
(Auksuéiai)
e ka iais
a ojama
da
iena
Zemai i’ka
dgs.
1
asm.
o ma,
p z.:
is i sma,
kasma,
sumd'Isma
(plg.
Ku -
Sénu
aisma,
dai uisma).
,
Pasi aiko
i
Zemai isky
sang aZiniu
eiksmazodziu
bisimojo
laiko
o mu.
Ku
sakoma
bi'su,
@isu,
en
sakoma
i
gi-di'suos,
esuos,
Apie
Sakyna
e ka éiais
pa-
si aiko
iSgi s i
Zemai isky
3
asmens
o my,
p z.:
iokseis
( aZuos
po
upeles,
Zu eles
inkseis),
plg.
iiksés
K 8,
diesé-s
Pp,
ésé-s
Akm,
ma i:sé:s
Ve .
Da
plg.
okios
pa
da ybos
es.
1.
3
asm.
o mas.
Liepiamoji
nuosaka.
Dgs.
I
asm.
isoje
Sakynos
a méje,
kaip
i
g e imose
zemai iy
a mése,
pada omas
pagal
ia
kamieno
pa yzdi,
p z.:
dé-kem,
éikem
(plg.
d ebiekem,
asi-kem
K 8,
a edéukem,
Pj@ukem
Pp,
maini*kem,
plaukem
Akm,
biekem,
pas a i*kem
Ve ).
Dgs.
2
asm.
ik ai
aka inéje
a més
dalyje
Salia
okiu
o my
kaip
Ik.
labai
daZnai
u i
i
Zemai¢iams
bidingas,
pagal
ia
kamieno
pa yzdj
pada y as,
o mas,
p z.:
d é-ske ,
miske .
Sang aziniu
eiksmazodziy
daugiskai os
1
i
2
asm.
da omi
aip
pa ,
kaip
pap as ujy
eiksmazZodZiy
dgs.
1
i
2
asm.
(s kemés,
si ki é's
||
si ke é's).
Be
o,
pa-
Zemai éje
pasi aiko
i
isai
Zemai isky
dgs.
1
asm.
o my,
p z.:
siikamos
Skn.
Liepiamosios
nuosakos
3
asm.
( ad.
leidZiamoji
nuosaka)
pada oma
aip pa ,
kaip
isose
g e imose
Zemaiciy
i
aukS ai¢iy
a mése,
.
y.
su
dalely émis
lai
||
lei,
&gu(l)
||
legu(1),
p z.:
lei
lai
di b;
egu(!)
||
legu(l)
di b.
Bend a is.
Vaka inéje
a més
plo o
dalyje
y auja
sang aZiniy
eiksmazodziu
bend a is
su
galine
- ies,
p z.:
nés ies,
és ies.
Pa ioje
pazZemai éje
(Auksu iai)
172
a ski ais
a ejais
pasi aiko
sang aZiniy
Zemai i8ky
bend a iy
su
galiine
-i's,
p z.:
di p i's,
néS i's.
Tik iausiai
ai
né a
skolin a
dinininkiSka
galiiné,
nes
bend a ies
o my
su
a
galiine
pasi aiko
i
gana
oli
nuo
dinininky
plo o
esan¢iose
paaukS ai-
és
dounininky
Snek ose,
pyz.:
mai in i-s,
pa senés i-s,
osepelni- i-s
Giepaiciu,
Velai-
Siu
k.
(Vg),
sik i-s
Sablauskiy,
Men iy
k.
(Akm).
Bidinys.
A ciau
idu io
aukS ai¢iy
(Sk,
Kyb)
daZniau
a ojamas
bidinys
su
gal ine
- e
(mo‘ki‘ e
ismo-kai,
skus e
nuskis).
A éiau
Zemai iy
ibos
(Skn,
K p,
Auks,
Dilb)
daugiausia
a ojamas
Zemai iams
cha ak e ingas
bidinys
su
- inai,
pyz.:
dauzi' inai,
néS inai.
Daly is.
Veikiamoji
iSis.
Esamasis
laikas.
Kai
ku ie
i§
i
kamieno
eiksma-
Zodziy
kile
y i8kosios
giminés
daly iai
Salia
daZnesniy
ia
kamieno
as.
i
dgs.
ya dininko
o my
ebe u i
i
eciau
a ojamas
i
kamieno
o mas,
p z.:
i i's,
i
i’.
G e imos
Zemai iy
a més
i
kamieno
pédsaKus
daly iuose
Siuo
a eju
aip
pa
iSlaiko,
p z.:
ga'l's, niio 's
Pp,
u is,
nio i*
K S,
pasi i i's,
i is,
ga'li
Ve .
Bi asis
ka inis
laikas.
Vy iSkosios
giminés
daly iai
Salia
ns.
a d.
o my
su
galiine
-es
~
-gs
u i
i
o mas
su
galiine
-is,
p z.:
bi es
||
bi is,
o
Salia
dgs.
a d.
o my
su
-e*
i
o mas
su
-i*,
p z.:
bi e’
||
bi i:.
Fo mos
su
galiinémis
-is,
-i'
pla iausiai
papli usios
pazemai éje
(Siupyliai,
Auksu iai,
K uopiai,
i§
dalies
Saky-
na),
be
e ka éiais
pasi aiko
i
isame
ki ame
a més
plo e.
Ypa
pla¢iai
a ojamas
dgs.
a dininkas
su
galine
-i-.
P z.,
apie
Damelius,
Zaga e,
Skais gi i,
Kybu ius
ans.
a dininkas
su
-is
gana
e as,
o
dgs.
a dininkas
su
-i*,
palygin i,
daznas,
p z.:
isé-ji*,
pasiliki*
Dam,
d'ugi",
p isi éisi
Zg,
aci a'di-,dé- i:
Kyb.
Vy iskosios
giminés
da-
ly iy
ns.
i
dgs.
a dininko
o mos
su
-is,
-i*
i
a me
y a
a éjusios
i
i8
g e imy
Ze-
mai iy,
i i
idu io
aukS aiciu
a miy.
Plg.
ba is,
bi i:
K 8,
abg d. *s,
pamé i*
Pp,
bi is,
pasu i
Da .
Kaip
ma y i
i8
pa yzdziy,
sin
o my
galiinés
Sakynos
a méje
iSlaiko
Zemai¢iy
a
idu io
aukS ai iy
a méms
bidinga
one ika.
Be eik
isame
a més
plo e
su inkama
dgs.
a dininko
o ma
su
galine
-ie,
p z.:
ba ie,
di bie.
Pla iausiai
a
o ma
a ojama
a iau
Zemai iy
(Auksu iai,
K uopiai,
Sakyna,
Dilbinai),
be
ka ais
pasi aiko
ne
apie
Zaga e,
Skais gi i,
Juodeikius.
Vy iSkosios
giminés
o mos
su
galiine
-ie
désningai
a ojamos
g e i-
mose
Siau inése
Zemai iy
dounininky
Snek ose,
plg.
p iképéi
Klykoliai,
d-ugéi,
ganéi
Vo ,
isi i enéi,
bo éi.
Akm.
A odo,
kad
ij
Sakynos
a me
o mos
su
-ie
g eiGiausiai
bus
pa ekusios
i8
Zemai iy*®.
Bisimasis
laikas.
Vy iskosios
giminés
daly iy
ns.
i
dgs.
a dininkas
a iau
Zemai¢iy
(Auksu iai,
Za énai,
Sakyna,
K uopiai)
Salia
aukS ai isky
o mu,
p z.:
b&ksas,
bé-ksa°
u i
i
e iau
a ojamas
Zemai iskas o mas,
p z.;
béksi's,
bé-ksi';
plg.
ezbaidi'si's,
saki-si-s
Pp,
gé si’
siiksi*
K 8,
bi'si:s
Vg ,
gi' énsi's
Akm.
Ne eikiamosios
iSies
daly iai.
Kaip
i
g e imose
Zemaiciy
i
idu io
aukS ai-
diy
a mése,
Sakynos
a méje
né a
eikiamybés
daly iy.
Juos
a s oja
ne eikiamosios
1%
Bii ojo
ka inio
laiko
y iSkosios
giminés
dgs.
a d.
o mos
su
galune
-ie
dés-
ningai
ya ojamos
i
kai
ku iose
Siau és
aka y
aukS ai iy
a mése,
p z.,
apie
Smalinin-
kus
(Z .
1961
m.
LKLI
dialek ologinés
ekspedicijos
me u
ilol.
m.
kand.
E.
G ina eckienés
su ink ag
medZiaga,
egis acijos
N .
666).
Be
nuo
Sakynos
a més
jos
pe daug
oli,
kad
galé y
u é i
jai
kokios
no s
j akos.
O
jeigu
galiiné
-ie
Sakynos
a méje
bi y
sena,
ji
g eiéiausiai
u é y
bi i
ienodai
papli usi
isame
plo e.
173