LIETUVIU
KALBOS
MORFOLOGINE
SANDARA
IR
JOS
RAIDA
oes
LEU
PN
37S:
TS-R
MOK
S
LU
AKADEMIJA
LIETUVIU
KALBOS
DALYVIU
ATRIBUTYVINE-PREDIKATYVINE
VARTOSENA
V.
AMBRAZAS
I8
isy
gy ujy
indoeu opie iy
kalby
lie u iy
kalba
ge iausiai
iSlaike
j ai ia
i
sudé inga
daly iy
eikSmiy
i
a osenos
ipy
sis emg.
Tas
a -
osenos
j ai umas
y a
pa em as
d ilype
daly iy
mo ologine
p igim imi,
ju
a pine
padé imi
a p
eiksmaZodzio
i
biid a dZio,
ku i
sa o
uoz u
y a
iS isus
iks an meéius
ukusios
aidos
ezul a as.
Daly iai,
sa o
kilme
a dazodinés
o mos,
ilgainiui
bu o
i
dalies
j auk i
j
eiksmazZodiniy
laiko,
iiSies
bei
eikslo
ka ego ijy
sis ema.
Todél
daba ,
p iklausomai
nuo
sin aksinés
unkcijos,
pozicijos,
i&sky imo,
iSplé imo
laipsnio
i
ki y
ap-
linkybiyu,
ienais
a ejais
labiau
i8 ySkéja
eiksmaZodiniai,
0
ki ais
—
a daZodiniai
daly iy
b uozai.
Dél
labai
j ai aus
a ojimo
i
daugybés
pe einamyjy
a ejy
aiSkiai
apib éz i
daly io
sin aksing
unkcija
kiek iename
sakinyje
y a
sunku.
Ta iau,
a siz elgian
j
sin aksinius
ySius
su
ki ais
ZodZiais
i
y aujan-
dias
eiksmes,
galima
i&ski i
Siuos
pag indinius
daly iy
a ojimo
ipus:
a ibu y ine,
a ibu y ing-p edika y ine
i
p edika y ine
a oseng.
Ta
pa i
daly io
mo ologiné
o ma,
pa a o a‘
ski ingomis
aplinkybémis,
gali
p iklausy i
ski ingiems
a osenos
ipams.
A ibu y iniai
daly iai
y a
siejami
su
a daZodziais
i
zymi
‘
i8
eiksmo
kylanéias
daik y
bei
eiSkiniy
ypa ybes,
p z.:
K uSa
y a
s
u-
Sales
sniegas,
ap alainas
kaip
di niai.
Ply.
Kalnuo i
a k anciai,
ap
a
u-
ge
k iimais,
g aziai
mainési
S iesesniu
i
amsesniu
Zalumu.
ZemR
I
132.
A ibu y iniaip edika y iniai
daly iai
y a
ka u
sie-
jami
i
su
a daZodZiais
a
j a dziais,
i
su
eiksmazZodzZiais.
Jie
zymi
sakinio
an aeili
- eiksma
a ba
dél
o
an aeilio
eiksmo
susida iusia
biisena,
p z.:
Jis
a sikéles
pasizii éjo,
kas
en
pe
malkos,
i
él
a siguié.
BsP
IV
115.
P edika y iniai
daly iai
sakinyje
u i
a inio
unkcija
i
y a
siejami
su
eiksniu
einan iais
a dazodZiais
bei
j a dZiais.
ReikS-
dami
pag indinj
sakinio
eiksma,
ieni
i8
jy
nuo
a i inkamy
asmenuojamy
eiksmazodziy
ski iasi
ik
am
ik ais
modaliniais
a spal iais
i
suda o
adinamaja
ne iesiogine
nuosakqg
(modus
ela i us),
p z.:
Neses
47
elnias
akmenj
didumo
kaip
g ycios.
Ba anAS
20.
Ki i
jeina
j
sudu i-
niy
eiksmaZodzio
laiky
sudé j.
Sie
daly iy
a osenos
ipai
né a
g iez ai
di e encijuo i.
Daugelyje
kons ukcijy
daly iai
gali
u é i
i
ieno,
i
ki o ipo
ypa ybiy.
Be
o,
he
isiems
daly iams
Gia
suminé i
a osenos
ipai
y a
ienodai
bidingi.
Pa yzdziui,
bi ojo
dazninio
laiko
eikiamasis
daly is
be eik
isada
es i
ik
p edika y inis,
0
bisimojo
laiko
ne eikiamasis
daly is
ik
a ibu y-
inis.
Tik
am
ik ose
kons ukcijose
a ibu y ine-p edika y ing
a osena
iSlaike
i
esamojo
laiko
eikiamasis
daly is.
Dél
ski ingy
eikSmiy
i
a osenos
salygy
daly iy
sis emos
iduje,
o
aip
pa
a p
daly iy
i
ki y
jiems
a imy
eiksmaZodiniy
o my
(p z.,
pusdaly iy)
susida é
sudé ingi
ko eliaciniai
san ykiai,
ku ie
da
be eik
ne y iné i.
Ypaé
maza
démesio
iki
Siol
ebu o
a k eip a
j
a ibu y ing-p edika y ine
daly iy
a osena.
A ibu y iné-p edika y iné
a osena
y a
sudé inga,
ne ienaly é
i
apima
daug
j ai iy
daly iy
a ojimo
a ejy.
Cia
pi miausia
p iklauso
adinamieji
apoziciniai
daly iai,
zymin ys
an aeilj
eiksma
i
su
saki-
nio
a iniu
einanéiomis
asmenuojamomis
eiksmazodzio
o momis
daznai
susije
j ai iais
aplinkybiniais
ySiais
(p z.:
Vilkas
pasimai
Ses
i8-
baidé
a eles.
E ).
A ibu y iniai-p edika y iniai
daly iai
aip
pa
gali
eikS i
eiksnio
biseng
a inio
zymimo
eiksmo
me u
i
da
glaudZiau
Slie is
p ie
asmenuojamy
eiksmazodzio
o my
(p z.:
Seimininkas
nuéjo
Salin
jni ées.
Bal PV
I
99).
Tokie
daly iai
ligSiolinése
g ama ikose
y a
laikomi
sudu inio
a inio
dalimis.
P ie
a ibu y iniy-p edika y i-
niy
ski iami
i
an aeilio
eiksmo
eik&més
daly iai
junginiuose
su
a -
dazodziy
a
j a dziy
galininku
bei
kilmininku
(pyz.:
/Sgi do
bi u e
a -
&audzianéig.
JD
I
1203)
i
k .
Visus
Siuos
daly ius
j
ienq
g u-
*
pe
leidzia
jung i
jy
d ilypiai
sin aksiniai
ySiai
i
an aeilio
eiksmo
a ba
dél
jo
susida iusios
ezul a inés
biisenos
eikSmé.
Sio
s aipsnio
uzda inys
—
apibiidin i
lie u iy
kalbes
daly iy
a -
dininko
o my
a ibu y ine-p edika y ine
a osena.
Ki i
daly iy
links-
niai
(be
a dininko)
an aeilio
eiksmo
eikSme
daZniausiai
u i
ik
am
ik ose
kons ukcijose
su
a dazZodziais
a
i a dziais,
ypaé
po
kalbéjima,
pojucius
a
psichines
biisenas
zyminéiy
eiksmazodziy
(accusa i us,
ge-
ne i us
cum
pa icipio).
Tos
kons ukcijos
pasizymi
speci inémis
ypa y-
bémis
i
suda o
a ski o
y inéjimo
objek @.
P ie
ju
Sliejasi
i
i in
glaudiis
daly iy
a dininko
junginiai
su
Sang aziniais
eiksmaZodziais
(nomina i-
us
cum
pa icipio),
ku ie
siame
s aipsnyje
aip
pa
nebus
lie iami.
Nesileidzian
j
smulkesne
a ski y
kons ukcijy
analize,
éia
uo
a pu
iSkeliami
pag indiniai
a ibu y inés-p edika y inés
daly iy
a dininko
o -
my
a osenos
a ejai
i
jiems
pailius uo i
pa eikiama
medZiagos
i§
da-
ba inés
li e a ii inés
bei
liaudies
Snekamosios
kalbos.
Senyjy
kalbos
Ppaminkly
i
li e a i inei
kalbai
nebidingi
a miy
duomenys
daugiausia
panaudojami
ik
en,
ku
no ima
a k eip i
démesj
j
Siuolaikinés
daly iy
eikSmiy
sis emos
san ykj
su
anks esne
sis ema!,
'
Pa yzd#iai
i8
XIX—XX
a.
as y
i
a miy
pa eikiami
pagal
daba inés
li e a ii-
inés
kalbos
no mas.
I§
senyjy
aS y
paim y
pa yzdziy
a8yba
bei
sky yba
iSlaikoma,
ik
,,go ikos“
aidés
keigiamos
a i inkamomis
lo yniskomis.
48
I
§
1.
Daba inéje
lie u iy
li e a i inéje
kalboje
a ibu y iné-p edi-
ka y iné
a osena
y a
biidinga
bii ojo
ka inio
laiko
eikiamujy,
esa-
mojo
laiko
ne eikiamyjy
i
bii ojo
laiko
ne eikiamyjy
daly iy
a dininko
o moms.
A ibu y iniy-p edika y iniy
daly iy
a dininkai
daznai
a o-
jami
o
pa ies
eikéjo
a liekamam
pag indiniam
i
an aeiliam
sakinio
eiksmui
di e encijuo i.
Tas
eiksmas,
ku j
no ima
iSkel i
j
pi ma
ie a,
eiskiamas
asmenuojama
eiksmaZodzio
o ma,
o
maziau
akcen uojamas
eiksmas,
susijes
su
pag indiniu
eiksmu
laiko,
p iezas ingumo
a
ki ais
ySiais,
ei8kiamas
daly io
a dininku.
P z.:
Ku melis
pabudes.
a é
pabalusias
akis.
ZemR
1
207.
S ockaus
Julé
p ilindusi
saldéziai
suciulbéjo.
Gud-GuzKIT
264—265.
Vilius
iSjuokiamas
yléjo.
SimonVK
I
79.
G uzdi
Zemé
a iama
g i i-
na.
Tl.
Vilkas
pabaidy as
nebg ié a
j
a
pacig
ie g.
Val
(DZ
I
457).
Akmuo
paleis as
nubimbé
pe
s ogg.
Rm.
Siuose
sakiniuose
aiskiai
ma ome
daly iy
d ilypius
sin aksinius
y-
Sius.
Jie
siejami
i
su
eiksniu
einan¢iais
a daZodZiais,
i
su
a iniu
einan¢iais
eiksmaZodZiais.
A ibu y iniy-p edika y iniy
daly iy
a dininkai
uzima
a pine
pa-
dé j
a p
a i inkamy
a ibu y iniy
i
p edika y iniy
daly iy
o my.
Ypaé
aki aizdis
y a
a ibu y iniy-p edika y iniy
daly iy
seman iniai
ySiai
su
a ibu y iniais.
Ne
bu .
k.
1.
eik.
daly iu,
ku iy
eikSmés
y a
la-
biausiai
di e encijuo os,
a ibu y iné-p edika y iné
i
a ibu y iné
a o-
sena
am
ik ame
kon eks e
es i
sunkiai
iSski iama.
Kai
Sie
daly iai
es i
neiSplés i
i
eina
p ie’
pazymimajj
Zodj,
be
in onacijos
i
pla esnio
kon-
eks o
ka ais
be eik
nejmanoma
aiSkiai
pasaky i,
a
jie
laiky ini
a i-
bu y iniais,
a
a ibu y iniais-p edika y iniais.
Pyz.:
Sus ojes
au obusas
b izgia,
o
a kliai
aukias
a a ups i
i
neina,
no s
u
juos
uzémusk.
An.
1Ssigandes
Sy iukas
pabégo
p ie
mo inos.
C R
Il
61.
Vis
dél o
sub endusi
Da a a
jau é,
kad
niekam
nieko
bloga
nepada y i
ai
maga.
VaizgR
VII
41.
[]sidake
aikai
nebeno i
né
miego
S
(DZ
II
570).
Kai
jsibumbéjo
susi inke
seniai,
ai
juo-
ku ik.
Ssk.
Supykus
me ga
kaip
Sé é
eliui
su
kul u u,
i
suby éjo
as
piniguos.
BsP
II
201.
Re ka iais
okia
aiSkiau
nedi e encijuo a
eik8me
bi .
k.
1.
eik.
da-
ly iai
( ieni
a ba
i8plés i ki ais
ZodZiais)
u i
i
eidami
po
sakinio
eiks-
nio.
Pyz.:
Bul és
neiS i usios
g uk&éioja
algan .
J
1
478.
Sa is
i
&-
pu ijes
u i
daug
akeliy.
E .
An ys
pe alkusios
g ei ai
zna-
buoja
lesala.
J
(DZ
I
87).
Kidikis
nudeges
bijos
ugnies.
B
(DZ
1
665).
Béga
kaip
a klys,
dagj
po
uodega
ga es.
Zy .
Ddiaugiasi
kaip
is a,
p ipe éjus
andiuky.
M k.
Ko
e ki
kaip
boba,
dan j
p
a-
me us?
Vik.
Da
sunkiau
ap iuopiama
iba
ka ais
es i
a p
ypa ybe
i
an a-
eilj
eiksma
eiSkian iy
ne eikiamujy
daly iy,
ku ie,
apsk i ai,
u i
daugiau
a daZodiniy
ypa ybiy.
Todél,
zymédami
an aeilj
eiksma,
4,
Lie u iu
kalbos
mo ologiné
sanda a
i
jos
aida
49
jie
labai
daznai
ka u
i8laiko
i
am
ik a
a ibu y inés
eik’més
a spal-
j.
Tokie
ne eikiamieji
daly iai
sakinyje
gali
ei i
i
p ieS
eiksnj,
i
po
jo.
Pya:
Nep iziu imos
zemuogés
iseis
j
laukines.
Alk.
Ve kia
duonelé,
inginio
algoma.
Bal PV
I
265.
Niauzga
kaip
ka inas,
uodega
lau-
zZomas.
Als.
Nugin as
ilkas
g jz a
j
miskqg.
Sim
(DZ
III
324).
PagSau as
ka ei is
nesuspéjo
né
aik e é i.
LzP
(DZ
I
31).
Niu na
kaip
meska
sg
u-
baus a.
Sim
(DZ
1
566).
Akmuo,
leis as
ig
me yklés,
zi gédamas
lekia.
J
(DZ
1
67).
No s
iba
a p
a ibu y iniy
i
a ibu y iniy-p edika y iniy
daly iy
y a
ka ais
ne ySki,
Siy
ipy
esminis
ski umas,
pa em as
auk&éiau
mi-
né ais
sin aksiniais
ySiais
i
eik3mémis,
y a
neabejo inas.
Jis
ypaé
ais-
kiai
ma y i
uose
sakiniuose,
ku iuose
g e a
eina
o
pa ies
laiko
bei
usies
a ibu y iniai
i
a ibu y iniai-p edika y iniai
daly iai.
P z.:
Jo
uzsimaséiusios,
gilios
akys,
s aiga
kuo
no s
susido-
meéjusios,
uoj
él
gesda o.
CyR
Ill
257.
Ne ek
@s
kasdienisko,
ip as o
ga so,
sakyium
ismi es
a ilys,
slénis
nu ilo.
C R
Ill
44.
§
2.
ReikSdami
an aeilj
eiksma,
a ibu y iniai-p edika y iniai
da-
ly iai
ka ais
sakinyje
gali
a lik i
panaSy
aidmenj,
kaip
asmenuojamos
eiksmaZodzio
o mos.
Imkime,
pa yzdziui,
8}
sakinj:
O
uo
me u
senis
apsimas es,
pagal
Ojes
sug izo
skied ynan.
K é R
93.
Bi .
k.
1.
eik.
daly ius
éia
galé ume
pakeis i
bi .
k.
1.
eiksmazZodziais,
uo
neisk eipdami_
sakinio
p asmes
(plg.:
O
uo
me u
senis
apsimas eé,
pa-
gal ojo
i
sug izo
skied ynan).
Vis
dél o
bi .
k.
1.
eik.
daly iy
i
eiks-
mazodziy
unkcija
Siuose
sakiniuose
né a
ienoda.
Jei
pi majame
saki-
nyje
jau
i§
daly iy
g e inimo
su
eiksmazodZiais
ma ome,
ku is
eiksmas
laikomas
pag indiniu,
o
ku ie
eiksmai
—
an aeiliais,
ai
an ajame
saki-
nyje
isi
ys
eiksmai
nusaky i
kaip
lygia eikSmiai.
Esamojo
i
bii ojo
laiko
ne eikiamieji
daly iai,
eigkian ys
an aeilj
eiksma,
panaSiai
san ykiauja
su
a i inkamomis
sudu inémis
ne eikia-
mosios
uies
laiky
o momis,
p z.:
Pi klio
sinus,
ge ai
uzZlaikomas,
g aziai
augo
i
po
kele ui
me y
jau
bu o
gud us
aikas,
LTR
(Plg.:
Pi klio
sinus
bu o
ge ai
uzlaikomas
i
g adiai
augo...).
Keliai
aplynojami_
iskéjo
alkelémis,
be
jas
laiké
lyg
dubenéliuose,
pa ys
nepe mi ke.
VaizgRR
1
277
(Plg.:
Keliai
bu o
aplynojami
i
uiskéjo
alkelémis...).
Ki as
akmuo
p i ék& as
sp ogo,
ne
kibi ks ys
igléké.
ZemR
I
145
(Plg.:
Ki as
akmuo
bu o
p i ék& as
i
sp ogo...)
Saka
nuki s a
él
a augo.
Lp
(Plg.:
Saka
bu o
nuki s a
i
él
a augo).
Siais
a ejais
a ibu y iniai-p edika y iniai
daly iai
nuo
iena iiiais
a iniais
einanéiy
asmenuojamy
eiksmazodzio
o my
aip
pa
ai&kiai
ski iasi
an aeilio
eiksmo
eiksme.
§
3.
Taéiau
aip
san ykiauja
su
asmenuojamomis
eiksmazZodzio
o -
momis
ik
nedidelé
dalis
a ibu y iniy-p edika y iniy
daly iy.
Ypaé
ne-
50
(i e
eikiamieji
daly iai
eiksmazZodinius
ko elia us
egali
u e i
palygin i
e-
ai.
Pi miausia
ai
aiSkin ina’
auk8 iau
miné u
a ibu y iniy
‘i
a ibu y i-
niy-p edika y iniy
daly iy
a imumu,
dél
ku io
pas a ieji
ka ais
u i
i
am
ik a
a ibu y inés
eikSmés
a spalyj.
Be
o,
daly iai,
zymin ys
an -
aeilj
eikma,
daZnai
es i
susije
su
a iniu
einanéiais
eiksmazZodZiais
p iezas ies,
salygos,
biido
i
ki ais
aplinkybiniais
ySiais.
Imkime,
pa yz-
dziui,
sakinj
S e imieji
y ai,
nudu e
§unj,
paliko
ji
suoly
Rampe
pa ys
iséjo,
Sakes
pe
pe i
pe sime ge.
SimonOBT
42.
Cia
pi masis
daly is,
zymédamas
an aeilj
eiksma,
nu odo
ik
am
ik a
jo
laiko
san ykj
su
pag indiniu
sakinio
eiksmu,
iSplaukian j
i§
pacios
daly io
laiko
eikSmés.
Tuo
a pu
an asis
daly is
(pe sime g)
su
p iklausomais
zodziais
ka u
paaiSkina
i
pag indinio
eiksmo
pobidj2.
Kaip
ma ome,
a ibu y iniai-p edika y iniai
daly iai
pasizymi
am
ik u
eikSmés
sink e izmu:
jie
daZnai
u i
i
a ibu y inés,
i
p edika-.
y inés,
i
aplinkybinés
eikémés
a spal iy’.
P iklausomai
nuo
j ai iu
sin aksiniy
salygy
(pozicijos,
i8sky imo,
sakinio
s uk ii os
i
k .),
ka -
ais
labiau
iSkyla
ienos,
ka ais
ki os
jy
seman inés
ypa ybés.
Tam
ik-
ose
kons ukcijose
(Z .
§§
26—27)
jie
p ia éja
i
p ie
p edika y iniy
daly iy,
suda anéiy
ne iesioging
nuosaka
(modus
ela i us).
Ski dami
a -
ibu y inius-p edika y inius
daly ius
nuo
ki y
d ieju
pag indiniy
a o-
senos
ipy,
emiamés
d iem
s a biausiais
aukS¢iau
miné ais
k i e ijais:
sin aksiniy
ySiy
d ilypumu
i
an aeilio
eiksmo
a ba
dél
jo
susida iu-
sios
biisenos
eikSme.
II
§
4.
A ibu y iné-p edika y iné
a osena
ypaé
biidinga
bi .
k.
1.
eik.
daly iams,
ku ie
daba inéje
lie u iy
kalboje
i8
iso
y a
pla iausiai
a -
ojami.
Pazymeé ina,
kad
bi .
k.
1.
eik.
daly iai
‘an aeilj
eiksma
zymi
kelis
ka us
daZniau,
negu
ypa ybe.
An aeilio
eiksmo
eikime
galima
laiky i
pag indine,
y aujanéia
Siy
daly iy
eik&me.
A ibu y iSkai
daZniausiai
a ojami
bi .-k.
1.
eik.
daly iai,
pada-
y i
i
in anzi y iniy
sa aiminiy
eiksmaZodziy.
Tuo
a pu
an aeilio
?
Del
j ai iy
aplinkybiniy
eikSmiy,
ku ios
né a
i éiau
pa em os
o maliomis
ypa ybémis
(z .
§§
24—25),
kai
ku ie
a ibu y iniai-p edika y iniai
daly iai
ligSiolinése
lie u iy
kalbos
g ama ikose
y a
ski iami
p ie
aplinkybiy,
plg.
J.
Jablonskis,
Rink-
iniai
aS ai,
I,
Vilnius,
1957,
p.
478
;
J.
ZiugZda,
Lie u iy
kalbos
g ama i-
ka,
II,
Sin aksé,
Kaunas,
1961,
p.
33
.;
J.
Balke iéius,
Daba ines
lie u iy
kalbos
sin aksé,
Vilnius,
1963,
p.
205,
212,
223,
230
.
An aeilj
eiksma
Zymin iems
daly iams
aikomas
i
aplinkybinio
paZyminio
(p zydawka
okolicznikowa)
e minas,
Z .
T.
Buch,
Uzycie
pa icipisw
w
u wo ach
Ch.
Donelaj isa,
,,Biule yn
Polskiego
owa zys wa
ie-
zykoznawezego“,
21,
W oclaw—Wa szawa—K akéw,
p.
148
.,
157;
en
pa
k i iSkai
e -
inama
padZiii a
j
pusdaly ius
i
daly ius
kaip
aplinkybes.
*
RySiai
su
a ibu y iniais
daly iais
i
daznos
aplinkybinés
eik8més
kliudo
an aeili
eiksma
Zymin¢ius
daly ius
laiky i
iesiog
an aeiliais
a iniais,
kaip
ai
siiilo
kai
ku ie
Tusy
g ama inés
mokyklos
a s o ai,
plg.
C.
HW.
Tpysaena,
A pu6y asn ie
u
mpequ-
KaTHBHbIe
QyHKUMM
MpHiacTHA
Ha
-gs
B
JIMTOBCKOM
ASbIKe
B
CpaBHeHHH
c
pyccKHMH
koncTpyKunsamu,
«Mccnenosanna
m0
paMMa uKe
pyccko o
s3pika»,
I,
JI.,
1958,
p.
242-245.
ae
51

eiksmo
eikSmés
bii .
k.
1.
eik.
daly ius,
p ieSingai,
links ama
da y i
iS
anzi y iniy
a ba
in anzi y iniy
nesa aiminiy
eiksmazZodziy.
Tokie
daly iai
zymi
an aeilj
eiksma,
i ykusj
p ieS’
p asidedan
pag indiniam,
asmenuojama
eiksmazZodzio
o ma
nusaky am
eiksmui,
i
pap as ai
es i
i ykio
eikslo.
Bajo as
jéjes
ado
me ging
skaniai
bemiegan iq
an
didZiausios
e paly
k ii os.
C yR
III
231.
Ozys
isibégéjes
ozé
j
o g
aguo a
kak a.
Db.
Nenusimink,
b olau!
Kai
bus
au
bloga,
a béges
isgel-
bésiu.
C R
V
124.
Romas
a igo
maliino
spa nus,
isibégéjes
juos
pasuko.
C R
V
89.
Vie e sélis
paSokes
pa y u iuos,
pa y u iuos
i
el
k in a
an
Zemés.
ZemR
I
407.
Pi masis
pabudo
Rukinas,
pasokes
pasiziu éjo
;
langq,
kailinius
an
nuga os
i
isbégo
p ie
a kliy.
ZemR
II
145.
P isijudink
nuéjes
jj,
klé eléj
miega.
Ink.
Daba
doylika
b oliy
sug jzo
a galios,
o
ka aliinas
pasi
likes
éjo
pa sai
ienas.
BsM
II
89.
Senis
apsisukes
él
béga,
BsM
II
85.
Suo
nu
éjes
p iéjo
p ie
os
ka alai és
i
uzsideda
gal g
an
jos
keliy.
BsP
1
7.
Paam-
séjo
kieme
Su a
i
nu iles
a sigulé.
B .
Daba
i
G igas
a s
i-
kéles
p iéjo,
nusilenké
i
pabucia o
Zemai ukui
ankq.
K é R
52.
Tu -
guj
negaisk
—pa da ei,
apsig ezes
adiuok.
Syn.
An ys
susi-
d aséje
nuéjo
pi kion.
Syné.
[sid asin
@s
p iéjau‘as
p ie
ieny
a y,
subeldziau.
Bal PV
I
156.
A éjes
pasédéjo
i
kaip
deléiq
isdilo.
Gs.
A lékes
as
paukS ukas
upu ;
paciulbéjo
i
pu p
nuléké.
Gs.
P isokes
i
a&
ué éZiau
po a
an ausiy.
Gs.
Ci uo uose
pa yzdzZiuose
uzbaig a
anks esnj
eiksma
Zymi
nei§plés i
daly iai,
pada y i
i8
in anzi y iniy
eiksmaZodziy.
Daly iai,
pada y i
is
anzi y iniy
eiksmazZodziu,
daZniausiai
eina
su
a dazodziy
a
j a dziy
galininku.
Nei8plés i
anzi y iniy
eiksmazodziy
daly iai
Sia
eik&me
a ojami
gana
e ai.
Pyz.:
Niekas
jau
nebea neSa
jam
i§
mies elio
ies ainiy
a
saldumyny
nupi kes.
BilR
I
158.
Nu iliojo
(ka alius)
juos
i
s e aing
i
en
u
z-
akinegs
paliko.
C R
V
34.
Mud i
su
Ma cele
u éjom
Cia
duonelés;
paemes
uésikgsk,
paskui
padési
s a iné i.
ZemR
|
150.
Tu édami
p iklausomy
ZodZiy,
an aeilio
eiksmo
eik&més
bii .
k.
1.
eik.
daly iai
suda o
sakinyje
iSski ines
daly ines
kons ukcijas.
a)
I8plés i
daly iai,
pada y i
i
anzi y iniy
eiksmazodziy:
Ponas
aip
pe pyko
ué
okius
Zodzius,
kad,
pag iebes
ki j,
s iedé
jj
isu
sma kumu
j{
be ng.
C R
V
31.
Senolai é,
pe kélusi
akis,
apsiz algé
po
oba.
ZemR
II
145.
Baisu
pasida é
Januliui,
kai
jis,
apéjes
soda,
paég elgé
j
klé is,
a us,
klojimg
i
pama é
ien
plikas
sienas
i
kiau us
s ogus.
VienR
I
152.
P iéjo
Janulis
p ie
lango,
giliai
a siduso
i ,
j aukes
j
nes eikus
plau ius
k epiancio
sodo
o o,
jsi-
klausé
j
nak ies
yla.
VienR
I
148.
S ai
Enskys
uojau,
ig a
ukes
didelj
peilj,
i as
i
kep as
mésas
jau
p adeda
piaus y .
DonR
129.
Tusé,
s al ieses
uojau
a ne&usi
plonas,
s o biskai,
kaip
eik,
ig édé
didelj
s alg.
DonR
67.
Lapé,
kukele
bobos’
paga us,
p ibégo
ake élius
i
52
sako,
S né.
Simukas,
pasikases
blauzdele,
sako,
C R
II
15.
Sené
kumelé,
apiplaukus
po q
ka y
eZe o
a siau g,
islipo.
k an an
i
pa i o
pasi olio i
smélyje.
C R
Il
67.
Su inkes
is
di os
akmenis,
sudék
an
an ezio.
R .
Da
ka g
apzZ elgusi
laukwus,
mo e iské
jéjo
pi kion.
C R
II
105.
b)
ISplés i
daly iai,
pada y i
i8
in anzi y iniy
nesa aiminiy
eiks-
mazodziy:
Piemeniokas,
a sisédes
p ie
gubos,
p ibluso,
i
suéjo
gal ijai
asa ojun.
Kp.,Viena
y q
aikai,
susi inke
j
mokykla,
kélé
iuks-
mq
a pusuoliuose.
VenclR
II
36.
Be nas,
idu y
pi kios
a sis ojes,
apsidai é
aplinkui
i
nusiémé
kepu e.
K é R
144.
Visa
y esnybé,
i
8-
éjusi
su
kunigais
p o
didziaja
angq
ie o és,
Gediming
pas eikino.
Dauk
(DZ
I
110).
Pabugau,
kad
Pe kins,
uojau
pasikéles,
nep ie-
eliy
okiy
namus
j
plen a
supleskins.
DonR
132.
Rudos
sk uzdélés,
wu
&-
kopusios
jo
kojomis,
éplinéjo
nuga a.
CyR
Il
78.
1S
éje¢s
j
ies-
kelj,
su ikau
bi j
mokiniy
su
moky oju
p iesaky.
VienR
1
212.
UZlin-
dusi
uz
s akliy,
a&
a sis ojau
p ie
lango.
SimonOBT
83.
Anks okai
nukiles,
eisiu
g ybau i.
Alk.
Pa éjes
pacioj
d ylik oj,
bildenasi
i
du is.
Sil.
Apie
myliq
enu azia es,
u éjo
g iz i.
Jnsk.
Daug
e iau
an aeilio
eiksmo
eikSme
u i
bu .
k.
1.
eik.
daly iai,
pada y i
iS
in anzi y iniy
sa aiminiy
eiksmazodziy.
P z.:
Sinus
papykes
iSg iu o
an
Zemés.
E .
Siaudai
sudzZiii e
ne
aus i
ima.
ZemR
I
212.
Tasai
aikelis,
paauges
lig
aS uoniy
me-
y,
p adéjo
gany i.
BM
257.
Pe kins,
didei
supykes,
jj
ka du
pe -
dalijo,
Kl D
334.
Elena,
pu inun
pa audusi,
nejki usi
da
ikojo,
sp uko,
kaip
andeniu
apsu in a,
i§
obos.
K é R
38.
As
elyciau,
an ele
pa i usi,
po
ma eles
plauky i.
JV
28.
Todél
os
dy ai,
kad
ka ais
mezlia g
miela
uzmoké
n’jmanau,
i
am mons
iSba a
isa
a ,
nes ie is-
kai
supykes,
musa
pe
ausj.
DonR
52.
Taigi
sa o
san ykiu
su
anzi y umu-in anzi y umu
i
bend iausio-
mis
leksinémis
eikS’mémis
an aeilj
eiksma
zymin ys
bu ojo
ka inio
laiko
eikiamieji
daly iai
ySkiai
ski iasi
nuo
a ibu y iniu.
§
5.
An aeilj
eiksma
dazniausiai
Zymi
p ieSdéliniai
bi .
k.
1.
eik.
daly iai.
Nep ieSdélinés
o mos
ya ojamos
eciau
i
pap as ai
ik
o-
kios,
ku ios
gali
nusaky i
eiksma
kaip
iSbaig a
isuma
i
u i
j ykio
eikslo
eikSme.
P z.:
Be
i
o
negana;
jis,
€mes
didelj
peilj,
ge kle
su
s emple
jau
pe piau
is iesé
anka.
DonR
28.
Ku
linkiau,
en
y ulis,
ku
jkalniau,
en
pe
sausa;
no s
€mes
slesna ie es
sausink,
0
kalna ie es
d ékink.
VaizgRR
I
260.
Sis
uojaus
kéles
a é.
ValVK
66:S
édes
p ie
lo os,
y as
a é.
ValPZK
123.
Kaip
pap as ai,
mazasis
kal io aikas
i
Sj
ka a,
spéjes
papie au i,
a nesé
Mikei
medumi
pa ep g
duonos
ieke.
C R
II
8.
Nusi ezges
inklg,
pi kes
luo g,
Bebenciukas
dieny
dienas
p aleisda o
ege e
beé ejodamas.
C R
V
7.
Vegimas,
k es eléjes
nuo
k an o,
sui o,
i
bas uciy
gal os
p adéjo
d ib i
j
andenj.
BsP
III
105.
Nieku
déjesis,
nuéjau
p ie
kaimyno.
K .
Taéiau
am
ik ais
a ejais
nep ie&déliniai
bi .
k.
1.
eik.
daly iai
gali
nusaky i
an aeilj
eiksma
i
kaip
p aei yje
ku j
laika
ukusj
p o-
cesa.
Tokia
eik3me,
biidinga
eigos
eikslo
o moms,
nep ieSdéliniai
slink-
ies
i
kai
ku iy
ki y
eiksmazodziy
daly iai
u i
palygin i
e ai,
Pyz.:
Nesulaukusi
y iausios
sese s
g iz an ,
iséjo
Bebenéiuko
iexko i
an -
oji
sesuo.
Ejusi
p iéjo
obelj.
C R
V
11.
T is
dienas
Jojes,
egys
pasieké
an ojo
pono
d a g.
C R
V
79.
Valandg
kelia e,
pama é
y d,
be éq
g auzian j.
C R
V
32.
Tas
zmogus,
ku s,
daug
iisiné-
/e@s
bei
p isi a ges,
sa o
p as us
algius
is
su
pasimégimu
algo...
as
apgauna
a,
ku s
is
kasdien
iSsi édes,
ale
disaudams
i
is
si gdams
nu e ia
Sauks g.
DonR
41.
Ku j
laika
kabojusi
i sum
pie y,
saulé
g ei ai
nusileido.
C R
III
190.
Iigai
Sni ps& es
p o
nosi,
i§
isy
pu-
siy
apziu éjes
daik a,
ma galka
iSsi aukda o
ig
dan y
pypke
pasiklaus i
kainos.
C R
III
54.
§
6.
Bu .
k.
1.
eik.
daly iai,
sakinyje
san ykiuodami
su
a iniu
einan-
Ciomis
asmenuojamomis
eiksmaZodziy
o momis
ski dami
an aeilj
eiksma
nuo
pag indinio,
igalina
nu ody i
eiksmy
eile
(nuosekluma).
Todél
jie
y a
pa ogi
p iemoné
pasakojimui
ple o i.
Vienas
po
ki o
yks an-
ys
eiksmai
daba inéje
li e a ii inéje
kalboje
ne e ai
zymimi
i& isa
bu .
k.
1.
eik.
daly iy
i
eiksmazodzio
asmenuojamy
o my
g andimi.
Pyz:
An anas,
nusidaué
es
Sluo aziu
kojas,
nume
es
nuo
uos y
ledus,
a sisédes
a é.
ZemR
I
231.
Oniké,
apkloséiusj
se-
nolai e,
a sisédusi
kojy
gale,
snaudé.
ZemR
II
142.
J
kaip
ik
Dudjonis
jéjo
p o
du is,
ai
jis,
baisiai
nusikeikes,
iSk ie es
u-
puzes
i
elnius,
i§si auké
ig
pin inio
isa
pakq
deg uky
i
isa
jega
s iedé
j
suoly
kampa.
SimonOBT
130.
Rukinas,
padéjes
pypke,
susilanka o
kailinius
i ,
pasidéjes
po
gal a,
iSsi ie-
sé
an
suolo
ués aléje,
ZemR
Il
145.
A sikélus
ios
anks i
y a,
isidéjusios
k ai elén
sa io
i
duonos,
uZsklendusios
nami
du is,
jos
i§eida o
ué
mies o.
C R
III
28.
Tas
(s inus),
jai
padé-
Ra ojes
ué
jos
do anas,
a éjes
él
ku ina
ugnj.
BsP
III
154
(B ).
Apsukes
a u
sodybq,
a nas
po g
ka y
R ank eléjo
i
nu upé
j
g
pa j
opolj.
Apsidai es
pamané
(382),
a
ka ais
nepaklydo,
be ,
ge iau
jsizia é
J@s,
pazino
uos
pa ius
namy
s ogus,
deng us
ée pémis.
C R
II
32-—33.
Ypaé
biidingos
uo
a z ilgiu
Sios
K.
Donelaigio
,,Me y“
eilu és:
S ai
Doéys
uojau,
epaly
sma kumg
suuodes
I
Zynia imo
bobisko
baisuma
paju es,
Su
sykiu
nei
koks
pe kiins
ig
pa alo
§oko
T ,
i§
papykio
nusi é
es
didelj
s ampa,
O
paskui,
s ubos
yky
dauguma
sudauzes
I
Ce pes
su
lieka s uoms
p o
du is
iSme es,
Tuo
aikus,
ku ie
jo
s e a
bu o
su ale,
Dukdams
is
i
ékaudams
kone
numué
é
smi das.
DonR
85.
§
7.
A ibu y iniai-p edika y iniai
ba .
k.
1.
eik.
daly iai
gali
eikS i
ne
ik
anks esnj
an aeili
eiksma,
be
i
dél
jo
susida iusia
ezul a-
ine
bisena,
unkan¢ia
a inio
zymimo
eiksmo
me u.
Tokie
da-
ly iai
labiau,
negu
aukSciau
ap a ieji,
y a
susije
su
a iniu
iek
sa o
eikSme,
iek
pozicija.
Dazniausiai
jie
es i
j ykio
eikslo
i
eina
po
a i-
nio.
Kai
daly is
y a
iSplés as
p iklausomais
ZodZiais,
g e a
ezul a inés
bisenos
daZnai
jauéiama
i
anks esnio
an aeilio
eiksmo
eiksmé.
a)
Daly is
pada y as
iS
anzi y iniy
j ykio
eikslo
eiksmazodziy:
Ilgai
sédéjo
Ve onika,
jsmeigusi
akis
{
paslap ingg
misko
amsgq,
i
is
kazin
ka
gal ojo.
VienR
I
175.
G igiené
nepaleido
a elio,
be
ilgai
sédéjo,
ankas
an
keliy
susidéjus.
K é R
34.
Guli
ilkas,
kojom
apsikabinegs
gi inj
kuilj.
BsP
IV
284.
Ve kia
gailiai
me -
guzélé,
ankeles
suémus.
S j.
Bégom
padus
pasipus e,
kad
ne
balos
dZiii o.
Alk.
Pabié um
su
okiu
ligoniu
ieng
nak j,
galug
s
u-
siémus
bég um.
Sin .
Ken ék
dan is
sukandes,
nelaimé
bu us
p aeis.
M
(DZ
II
796).
Mes
su
S epuku
jau
iek
i
be eikém,
kad,
u
z-
e e
gal as,
ziu éjom
auks yn.
Bal PV
I
114.
S epukas
ne
k épa ima
sulaikes
klausési.
C R
III
199.
b)
Daly is
pada y as
i§
in anzi y iniy
j ykio
eikslo
eiksmazo-
dziu:
Jis
guléjo
daba
an
Sono,
iSsi ieses
isu
kunu,
galug
pa-
déjes
p ie
pi mu iniy
kojy.
C R
I
41.
Mes
su
S epuku.
sukom
Zil i-
io
S ilpukus
i
g ojom
suséde
ienas
p ies
ki a
ku an
akmens.
Bal PV
I
55.
Pazymeé ina,
kad
aip
a ojami
iSplés i
daly iai
ka ais
né a_ski-
iami
in onacija
i
nesuda o
iSski iniy
sakinio
daliy,
p z.:
Pe as
da
labiau
nus ebes
Ziu éjo
j
dédés
bend akelei j
i
nezinojo,
ka
saky i.
Myk-Pu S
55.
Ku s
u éjo
da
pasiémes
kapeika,
iSgé é
alaus,
pe sikando
py ago,
o
ku s
ne u éjo,
i aukes
pilug
ken-
éjo.
ZemR
Il
25—26.
As
s o éjau
aps ulbes
nuo
mo inos
Zodziy.
Bal PV
I
74.
Ponas
ankas
j
Sonus
jsidieges
aikscioja.
J
(DZ
II
341).
Nei&plés i
bi .
k.
1.
eik.
daly iai,
zymédami
ezul a ine
busena,
da
labiau
p isiglieja
p ie
a iniu
einanéiy
asmenuojamy
eiksmazodzio
o my.
Tokie
j ykio
eikslo
daly iai,
ski ingai
nuo
ap a y
§§
4—6,
daz-
nai
da omi
i8
in anzi y iniy
neda ybiniy,
ypa¢
ezul a iniy,
eiksmazo-
dziy.
Jy
an aeilio
eiksmo
eik’mé
é a
silpnai
jauciama,
o
ne e ai
i
isiskai
iSblanks a.
P yz.:
Se zan as
nu ilo
i
pasilenkes
Zi i éjo
i
olumg,
ku
nuéjo
ka a anas.
C R
VI
270.
Glidéjau
p isispaudus
i
klausiau,
ka
kalbés.
S .
O
ka
u
cia
eiki
a sigules?
BsM
II
99.
A eik
p i-
alges,
i
éia
gausi.
B
(DZ
II
773).
Jo
pa i
ig
olo
y q
pasi iko
nigus.
Bal PV
I
245.
O as
adosi
oskus,
isy
Zoleliy
lapai
is y e
55
slép i
el iniuose
i
kepu éje.
VenclEV
211.
Kaziukas
blaskési,
a s
o-
mas
skausmo.
C R
VIII
176.
Panagiai,
kaip
ezul a inés
basenos
eikSmés
bi .
k.
I.
eik,
daly iai
(Z .
§
7),
es.
1.
ne .
daly iai
gali
Slie is
p ie
a iniu
einanéiy
asmenuo-
jamy
eiksmazZodzio
o my
i
suda y i
su
jomis
glaudZius
sin aksinius-
seman inius
junginius.
Pyz.:
Ieik
mylimas,
‘a eik
laukiamas.
SchG
318.
S aiga
au-
sis
iSgi do
keis g
ga sq,
lyg
kas
ejamas
bég y
pe
Silynus.
SimonR
1
62.
Paaugéliai
nep asomi
e zési
j
alkg.
C R
III 36.
§
15.
A ibu y iniy-p edika y iniy
es.
|.
ne .
daly iy
a dininko
o -
mos
sa o
laiko
i
eikslo
eik&memis
isiskai
a i inka
pusdaly ius,
be
ski iasi
nuo
jy
a8imi,
Pusdaly iai
u i
ak y ine,
o
es.
1.
ne .
daly iai
—
Pasy ine
eik$me.
Plg.:
Lapé
ejama
da
paspéjus
pe lis
p o
a us.
Su a
gi
y
da-
mas
jkliu es
a pu
jy
i
bu es
labai
Zmogaus
uzgau as.
LTR.
Pamo-
komas
Mikés,
Juozapélis
lauzo
lieZu j,
p ie
kiek ieno
Zodzio
skieme-
nio
p idédamas
» e “
C R
II
86.
Gi neles
aukiau
neilséda-
ma,
ugnele
kii iau
ne aginama.
LT
III
438.
Zmogus,
lydimas
klykaujanéiy
pempiy,
is
Sokinédamas
nuo
kups o
an
kups o,
nu-
éjo
Salimais.
C R
III
105,
Imdamiesi
ku io
ki o
da bo
a
e -
Ciadmi
a lik i
ku j
i§
kasdieninio
Sy enimo
iby
iseinan j
eikala,
kiek-
ienas
jy
ilgai
engda osi,
ilgai
sua s yda o.
K é R
151.
Ka é
slas uose
kasdama
Gi gkina
pele,
o
pelé
Randama
ci skia.
J
(DZ
II
88)’.
Es.
|.
ney.
daly iy
i
pusdaly iu
eik&més
san ykis
i in
aigkiai
ma y i
iS
o mos
duodamas,
ku i,
pa a o a
ak y ine
eikSme,
sup an ama
kaip
es.
I.
ne .
daly is,
o
pa a o a
Pasy ine
eiksme
—
kaip
pusdaly is,
P z.:
Duodamas
imk,
musamas
bék.
E z
(es.
|.
ne .
daly is).
—
Du
o-
damas
isq
u g
iSdalysi,
o
isy
is iek
neapdalysi.
Al
(pusdaly is).
Ta iau
oks
san ykis
oli
g azu
ne odo
an aeilj
eiksma
Zyminéiy
es.
I.
ne .
daly iy
‘i
pusdaly iy
a osenos
pa alelizmo.
Jeigu
pusdaly-
iams
an aeilio
eiksmo
eik&mé
y a
pag indiné,
ai es.
|.
ney.
daly-
iai
ja
u i
daug
ka y
eéiau.
‘
§
16.
Bi ojo
laiko
ne eikiamieji
daly iai
zymi
an aeilj
pasy inj
eiksma,
j ykusj
p ie’
p asidedan
pag indiniam
saki-
nio
eiksmui.
Ski ingai
nuo
a i inkamy
es.
|.
daly iy,
jie
daZniausiai
da omi
i8
p ieSdéliniy
eiksmazodziy
i
u i
j ykio
eikslo
eikSme.
a)
Ba .
1.
ne .
daly is
neiSplés as:
Vilkas
pabaidy as
nebg ja
i
a
pacig
ie g.
Val
(DZ
I
457).
I
jau is
a Se as
Se iau
aukia
junga.
Myk-Pu S
134.
Akmuo
pa-
7
Tais
e ais
a ejais,
kai
es.
1.
ney,
daly iai,
Zymin ys
an aeilj
eiksma,
pa a -
ojami
ak y ine
eiksme,
ski umas
a p
jy
i
pusdaly iy
isigkai
iSblunka,
p z.:
...Tankiai
Pen epoléj
gy eno,
o
ia
nepa elpams
kélés
j
ki q
ie g.
ZS
104,
Senuosiuose
aS uose
unkan j
an aeilj
eiksma
. e ka éiais
zymi
i
i§
beasmeniy
eiksmazodziy
pada y i
esamojo
laiko
ne eikiamieji
daly iai,
P z.:
Szy dy
éwas
dwas
i
asz
s
Opami
(bolejgc
W
111)
iészkoiome
awés.
DP
63,9...
Tassdi
szy ai
ways d...
p ieme
nieko
o
ne
éykiamas.
DP
55,
(Bez
zadnej
po zeby
W
86).
62

leis as
nubimbe
pe
s ogg.
Rm.
Ki as
akmuo
p i
ék& as
sp o-
go,
ne
kibi kS ys
igléké.
ZemR
1
145.
Su yp as,
aplamdy as
ponas
apalpo,
o
kai
aisibudo,
pasiju o
besédis
an
o
pa io
kups o.
C R
VeLbL.
b)
Bi .
1.
ne .
daly is
iSplés as
p iklausomais
zodziais:
Tik
p ies
alandéle
amus
pa ieskelés
kaimas,
uz indy as
gu guoliy,
i o
iuksminga
s o ykla.
C R
Ill
208.
Nup aus as
gal u
andeniu,
*Juozas
a me ké
akis.
LzPR
II
55.
Pa
leis as
i§
a -
o,
ponas
a éjo
pas
pacig
i
sako.
BsP
III
303.
A
dy ai,
kad
s o ai
jo,
dosniai
p imylé i,
kumy
iezlyby
kalbas
kalbé
nenumané?
Donk
84.
Zmogaus
pa aisin as
i
apnak in as,
senis
iskelia o
oliau.
C R
V
61.
Pamasin i
linksmy
Sneky,
sp ukda o
j
ga e
i
ki i.
Myk-Pu S
35.
Bi .
|.
ne .
daly iai,
kaip
a i inkami
eikiamieji
(plg.
§
7),
gali
eiks-
i
i
ezul a ine
biisena,
susida iusia
dél
anks esnio
pasy inio
an aeilio
eiksmo.
P z.:
Ona
uzaugo
Zel io
namuose
nemaciusi
aikys és,
nuo
pa
pi mo-
sios
jos
dienos
uz
duonos
kasnj
{k
nky a
j
da bg.
C R
Ill 30.
A k-
lys
s o i
pazabo as.
Kp.
Be nai
su
me goms
ik
e zinasi,
juokias ,
0
linai
s o i
neb uk i.
Rdm.
—/
salyklas
liko
nep
adieg as,—
deja o
senis.
Bal PV
I
269.
Be
S ai
pasibaigeé
Riesu yné,
p a e éjo
mis-
kas,
i
ilgas
pilkas,
i
ienos
pusés
medziy
SeSéliais
nuklo as,
pa-
si odé
p o ekéj
ieskelis.
VienR
I
173.
Sunkios
i
amsios
bu o
a no
min-
ys,
kaip
pa i
Zemé,
ku i
guléjo
su
mi ky a
ély o
udens
liunciy.
C R
II
33.
Vy ai
yliai
p ieina,
nepas e
bé i
laukia,
G usD
95.
§
17.
Kaip
es.
1.
ne .
daly iai,
zymin ys
an aeilj
eiksma,
san ykiau-
ja
su
pusdaly iais,
aip
a i inkami
ba .
1.
ne .
daly iai
—
su
bi .
k.
1.
eik.
daly iais.
Jie
u i
panaSias
laiko
bei
eikslo
eikSmes
i
ski iasi
u-
Simi.
Bi ojo
laiko
eikiamyjy
i
ne eikiamyjy
daly iy
san ykis
ma y i
kad
i
i8
Sin
pa yzdziu:
Ponas,
né
alandélés
nes a s
es,
godulio
Su
im as,
pa-
Soko
i
apkabino
aukso
maisg,
Saukdamas.
C R
V
111.
Vilkas,
ge ai
i
§-
pe as,
nu aukes
uodega,
pabégo.
BsP
III
310.
Paleis a
ganykloje,
Sy oji,
ik
pamacius
oli
edima
a
besigananéius
a k-
lius,
pasileisda o
pe
laukus
lyg
pak aigus.
C
Il
59.—
Nezinau,
ku
au
i
lenda!
—
sako
Simukas
ka ei,
be
oji
APS
ilaiziusi
ima
sekio i
paskum
jj
i ,
okiu
budu
ig§paikin a,
ik
i
diu i
j
da zq.
G RiID
1.
:
A ibu y iniai-p edika y iniai
bi .
1.
ne .
daly iai
nuo
a i inkamy
bu .
k.
1.
eik.
daly iy
ski iasi
i
daug
siau esne
a osenos
s e a
(plg.
§
15).
An a
e us,
san ykinés
laiko
i
dazniausiai
eikslo
eikSmés
pag in-
du
ba .
1.
ne .
daly iai
p ieSpas a omi
es.
|.
ne .
daly iams.
Es.
|.
ne .
daly iai
Zymi
an aeilj
eiksma,
ben
am
ik a
laiko
a pa
unkan j
63
d auge
su
pag indiniu
eiksmu.
Bu .
1.
ne .
daly iai
zymi
anks esnj
uz-
baig a
eiksma.
Plg.:
Be
Sis
plakamas
né
ai
nepasaké,
o
paleis as.
él
sa o
da bq
di bo.
Val
(DZ
I
26).
Skubinamas
nekepa,
uzgmi s as
su-
dega.
R;
73
(DZ
II
251).
Zen o
ba amas,
eik
p o
du is,
sinaus
ba a-
mas,
lipk
an
peciaus.
An.—Sanaus
ba
as—lipk
an
peéiaus,
Zen o
—
eik
p o
du is.
PI.
§
18.
I8
a ibu y iniy-p edika y iniy
daly iy
a dininko
i
pusda-
ly ig
a ojimo
apz algos
ma y i,
kad
Sios
o mos
y a
p ieSpas a omos
d iejy
san ykiniy
laiko
eikSmiy
i
d iejy
iSies
eikSmiy
pag indu.
Jy
ko eliacija
galima
pa aizduo i
gia
schema:
A ibu y iné-p edika y iné
a osena
Anks esnio
(daZniausiai
uzbaig o)
Vienalaiki8kumo
eik&mée
aan
eiksmo
eikSmé
pusdaly is
bu .
k.
|.
eik.
daly is
ea
ee
e e
UN
ANN
Fel
a
Gan
ea
eee
a
al
es.
1.
ne .
daly is
bi .
1.
ne .
daly is
Ak y ine
eikSmé
Pasy ine
eikSmé
.
A ibu y iniai-p edika y iniai
daly iai
sa o
a pusa io
san ykiais
ge-
okai
ski iasi
nuo
a ibu y iniy
daly iy,
ku ie
y a
p ieSpas a omi
ijy
laiko
eikSmiy
i
d iejy
igies
eikSmiy
pag indu.
A ibu y iné
a osena
Bisimojo
Esamojo
laiko
( ienlaiki8kumo)
Bi ojo
laiko
(anks esnio
laiko
( éles-
eikSmé
eiksmo)
eikSmé
Inio
eiksmo)
eikSmé
@
5
5
es.
|.
eik.
daly is
bi .
k.
1.
eik.
daly is
|biis.
1.
eik.
|
s
daly is
me
|
2
Oo
25
es.
1.
ne .
daly is
ba .
1.
ne .
daly is
biis.
1.
ne .
ax
daly is
ee:
Palygine
Sias
schemas,
ma ome,
kad
pusdaly is,
isi§kai
ne u in is
ko eliaciniy
y8iy
su
a ibu y iniais
daly iais,
a ibu y iniy-p edika y i-
niy
daly iy
a dininko
o my
a pe
unkcionuoja
kaip
pilna eisis
sis e-
mos
na ys
su
d iem
seman iniais
ski iamaisiais
pozymiais:
ienalaikis-
kumo
i
eikiamosios
iigies
eikSmémis,
64
Ill
§
19.
Lie u iy
kalbos
daly iy
an aeilio
yeiksmo
eik’mé
y a
pa-
em a
i8
ienos
pusés
jy
mo ologine
p igim imi
—
eiksmaZodiniy
i
a -
dazodiniy
ka ego ijy
sa eika,—o
i8
ki os
pusés
—
d ilypiais
sin aksi-
niais
ySiais
sakinyje.
Be
Siai
eiksmei
padeda
iS ySké i
i
ki os
salygos,
is
ku iy
a ski ai
paminé ina
pozicija,
iSsky imas
i
iSplé imas
p iklauso-
mais
ZodZiais.
a)
A ibu y iniai-p edika y iniai
daly iai
sakinyje
pap as ai
eina
Sa-
lia
a inio
i
uo
ski iasi
nuo
a ibu y iniy
daly iy,
ku ie
linke
Slie is
p ie
eiksniu
a
papildiniu
einan iy
a dazodziy
bei
j a dZiy.
Budingiau-
sia
an aeilj
eiksma
Zyminéiy
daly iy
bei
daly iniy
kons ukcijy
(D)
pozicija
sakinio
eiksnio
(V)
i
a inio
(T)
a z ilgiu
y a_ okia:
V
—D—T
(p z.:
Ponas
a éjes
nuciupo
jo
aukus
i
p a ijo.
BM
29).
Sakinio
eiksnys
gali bu i
neiS eikS as
a
numanomas
(p z.:
Paémes
apynas j,
pa esk
a klj.
Skd),
o
a p
daly io
i
a inio-gali
jsi e p i
pas a-
ojo
papildinys
a
aplinkybé
(p z.:
Mo ina,
me gai e
apkabinusi,
kil e ina
isbégo
j
i u e.
SimonOBT
42).
Daznai
pasi aiko
i
pozicija
D—V—T
(p z.:
Da
ka g
apz elgusi
laukus,
mo e iskée
jéjo
pi kion.
CyR
Ul
105).
Tokiais
a ejais daly is,
ypa¢
neiSples as,
ne e ai
u i
ypa ybés
eik&més
a spal j
(Z .
§
1).
Visi8kai
ski inga
aidmenj
daly io
eik8mei
u i
pozicija
V—T—
D.
(Pama ysiu,
an
ko
jus
be-
kabinsi
liezZu j,
manes
nebe ekusios?
ZemR
II
338).
Sioje
pozi-
cijoje
daly is
pap as ai
es i
i in
glaudZiai
siejamas
su
a iniu
(Z .
§
7).
Pozicija
T—V—D
(—S ai,
S ai!
—Saukia
me ginos,
pamaciu-
sios
anagg.
C R
II
56)
pasi aiko
palygin i
e ai,
0
pozicija
T—D—
V
y a
isai
nebiidinga.
Apsk i ai,
d ilypiai
an aeilj
eiksma
Zymin¢iy
da-
ly iy
sin aksiniai
ySiai
su
eiksniu
i
a iniu
ge iausiai
iS ySkéja,
kai
daly is
eina
a p
jy
abiejy
a
ben
p ieS
a inj.
i
b)
A ibu y iniai-p edika y iniai
daly iai,
iSplés i
p iklausomais
Zo-
diziais,
daZniausiai
eina
iSski inémis
sakinio
dalimis.
In onacinis
iSsky-
imas
pab éZia
i
da
labiau
i&kelia.
aikS én
okiy
daly iniy
kons uk-
cijy
p edika y uma
i
su eikia
joms
ySky
papildomo
eigimo
a
neigimo
a spalyj.
Tam
ik ais
a ejais
(pa yzdziui,
kai
iSplés as
daly is
eina
p ieS
sakinio
eiksnj)
in onacinis
i8sky imas
u i
lemiama
aidmenj
an aei-
lio
eiksmo
eikSmei
i8 ySkin i.
Palyginkime
Siuos
sakinius:
Paleis as
i§
a o,
ponas
a éjo
pas
pa ig,
BsP
II
303.
—
Vie-
omis
jau
isai
nunuogin os
kalneliy
i sinés
juoda o
a p
lau-
ky.
Gud-GuzKIT
566.
Jeigu
pi mojo
sakinio
daly ing
kons ukcija
paleis as
ig
a o
pa-
saky ume
neigski ine
in onacija,
pa e s ume
ja
a ibu y inés
eikSmés
i8plés iniu
paZyminiu.
Tuo
a pu
an ajame
sakinyje
iSski dami
a ibu-
y ing
daly ine
kons ukcija
ie omis
jau
isai
nunuogin os,
uo
paciu
su eik ume
jai
an aeilio
eiksmo
eik’me.
Ypaé
didelj
aidmenj
an a-
eilio
eiksmo
eik&mei
in onacinis
i8sky imas
u i
ada,
kai
dél
sa o
pozicijos
i
mo ologiniy
bei
leksiniy
ypa ybiy
daly is
gali
bu i
sup as as
dyejopai
(plg.
§
1
ci uo us
pe einamojo
ipo
pa yzdzius).
5.
Lie u iy
kalbos
mo ologiné
sanda a
i
jos
aida
65
Ta iau
iSski iniy
i
a ibu y iniy-p edika y iniy
daly iy
sa okos
oli
g aZu
nesu ampa.
Pi miausia,
iski inémis
sakinio
dalimis
gali
ei i
i
a ibu y iniai
daly iai,
dazniausiai
iSplés i
ki ais
ZodZiais,
p z.:
Kalnuo i
a k anciai,
apauge
k imais,
g aziai
mainési
S iesesniu
i
amsesniu
Zalumu.
ZemR
1
132.
Be
i
mas
algius,
lie u iskai
pada-
y us,
uls
iSdykélis
nenauds
ispeik
nesibijo.
DonR
51.
An a
e us,
an aeilio
eiksmo
eik&més
daly iai,
eidami
ieni,
neiSplés i
ki ais
Zodziais,
daZnai
neigski iami
pauzémis
( aSomojoje
kal-
boje
—
sky ybos
Zenklais).
Vis
dél o
i
okiais
a ejais
jie
u i
speci ing
balso
ono
bei
sp idzZio
moduliacija,
ski ianéiag
juos
nuo
a i inkamy
a i-
bu y iniy
daly iy.
P z.:
:
Pasibéginéjes
be niukas
sug izo
i ,
iSgi des
senelj
pasako-
jan ,
iSsi iesé
Sieno
p adalgéje.
C R
III
192.
Pab
udes
da
jis
kokia
alanda
pad ybso,
paskui
ik
keliasi.
Gs.
VisiSkai
neski iama
in onacijos
p iemonémis
dauguma_
ezul a ine
busena
Zyminéiy
daly iy,
a imai
susijusiy
su
a iniu
(pa yzdZius
Z .
§§
7,
14,
16).
c)
Daly io
iSplé imas
p iklausomais
zodZiais
aip
pa
suda o
palan-
kesnes
sglygas
an aeilio
eiksmo
eik&mei
iS ySké i.
Bidamas
nei&plés as
i
nesuda ydamas
igski inés
sakinio
dalies,
daly io
a dininkas
y a
pa-
lygin i
labiau
linkes
suda y i
a ba
a ibu y inius,
a ba
p edika y inius
zodziy
junginius.
Daug
sa a anki8kesnj
aidmenj
sakinyje
pap as ai
u i
iSplés inés
daly inés
kons ukcijos,
j
ku ias
gali
jei i
iS isi
Salu i-
niai
sakiniai.
P z.:
Bene
dél
o
i
e kia
mo ina,
p isiminusi,
kad
nebe u i
é iskés.
SimonOBT
26.
Susilaiké
Ve onika,
leng iau
a siduso
ne oli
S en osios
ie os
i ,
apsidai iusi,
a
né a
ko
an
ieske-
lio
i
po
k yzium,
i8lindo
ik
po
medziy.
VienR
|
174.
Ale
as
sinus,
paklaus as,
ku
jis
bu o,
sako.
BsP
II
130.
IV
§
20.
A ibu y iniai-p edika y iniai
daly iai,
zymédami
an aeilj
sa-
kinio
eiksma,
ka u
daZnai
nusako
i
i ai ias
pag indinio
eiksmo
a
p-
linkybes.
Tokie
daly iai,
ypaé
i&plés i
p iklausomais
ZodiZiais,
sa o
eikSme
gali
bi i
a imi
Salu iniams
laiko,
p iezas ies,
salygos
a
nuo-
laidos
sakiniams.
Pusdaly iai
eina
pilna eisiais
aplinkybes
Zyminéiy
a ibu y iniy-p e-
dika y iniy
daly iy
a dininko
o my
ko elia ais
i
san ykiauja
su
jo-
mis
aip
pa ,
kaip
§
18
ap a ais
a ejais.
Todél
g e a
aplinkybinés
eiké-
més
daly iy
a dininko
o my
Zemiau
pa eikiami
i
a i inkamy
pusdaly-
iy
pa yzdZiai.
A ibu y iniai-p edika y iniai
daly iai
i
pusdaly iai
labai
daznai
a ojami
asmenuojama
eiksmazodZio
o ma
zymimo
eiksmo
laikui
nu ody i.
66
Pusdaly iai:
Eidamas
pasiimk
lazda
—jy
Su a
abuojas.
Sy.
Dauzdamas
wmaniau,
kad
daugiau
a adus.
Kp.
P isida yk
langa
guldamas.
G g.
Kas
nediko
Zeldamas,
as
uédiks
Zildamas.
Kp.
Da bg
di bdamas,
nedii ék,
ku
a nos
lekioja,
Pp
32.
Va-
ziuodamas
balomis,
saugokis
neuzsalusiy
akiy.
Skn.
Ziu éda-
mas
{
kokj
no s
danguje
besi a an {
pauks j,
gal oda au
apie
a ei ies
zygius.
CyR
Il
47.
Bijok
ilko,
eidamas
miskan,
ai
i
kiSkis
iSgas-
dins.
Kp.
Bu .
k.
|.
eik.
daly iai:
Susile
mes
oliau
keliausim,
juk
ilko
namy
nesug iausim.
C R
V
119.
Pa éjes
kiek ienas
Zi i,
kad
ik
ku
nu i us
uzmig i.
K e SP
140.
Tokig
a kg
jis
ado
a azia es,
i
jam
nea éjo
gal on,
kad
jq
eikia
pakeis i.
K e R
8.
Pabaiges
d a e
dienas,
galéjau
i
sau
kq
p asimany i,
G z.
Apynius
nu inke,
apynojus
pakloki
an
ako,
kad
nebu y
Slapia,
E .
Vie e sys
nus oja
giedo ,
guba
pama es
(pe
ugiapi i e).
Kp.
Vilkui
kojos
nepa-
dauzes,
ne a k,
kad
aisas.
Dauk
(DZ
II
229).
Es.
|.
ne .
daly iai:
Kad
ne e ksi
Eep iuojama,
e ksi,
y o
Sukuojama.
Sin.
Nei
da bui
di b i,
nei
gyouliams
gany i
Saulius
da-
ési
nebe inkamas.
P aSomas
di bs,
be
nepabaigs,
liepiamas
eis,
be
nenueis.
VaizgP
III
121.
(Jonas)
nieko
aplinkui
nema o
i
ne
Saukiamas
nea siliepia.
Bal PV
1
66.
Tau
pamiego i
eikia,
pa s
ma-
ciau,
Raip
alpuliuoji,
Zadinamas
y ais.
Bal PV
I
60.
Malang
a
mies a
pasiek i
(gy en ojai)
bandé
ik
k u ino
eikalo
spi iami.
C R
Ill
105.
Zmogus
galg
da omas
egaléjes
enai
mok i.
DB
111.
Bu .
|.
ne .
daly iai:
Suo
Pliuskis
e ai,
i
ik
pap asy as,
d isda o
jei i
;
kamba j.
C R
UI
155.
Vegéjas
is
p adzios
a sikalbinéjo,
be ,
galu inai
p ispi as,
u éjo
pa ody .
BsP
Il
96.
Senas
ynas,
supil as
{
naujg
bu elj,
da
nejgyja
naujo
skonio.
VenclEV
11.
Vagis,
sma kiai
suim as,
uoj
p isipazs a.
Sin .
Nu es as
pas
ka aliy,
be nas
pasaké,
kad
jis
i
jo
d augai
su inka
a lik i
is
sunkius
da bus.
C R
V
33.
§
21.
Su
laiko
eikSme
y a
a imai
susijusios
i
p ieZas ies,
salygos
bei
nuolaidos
eik8més.
a)
P iezas ies
eikSmé.
Pusdaly iai:
Kad
jkai au
bebégdamas,
ne ’
p akai as
ismusé.
V .
Té as
musa
aikg
mylédamas,
o
s e imi
nekesdami.
An.
Viens
paklydo
nezinodamas,
an as
jo
ieskodamas.
Sim
(DZ
I
137).
Ka inas,
u édamas
ge as
akis,
pama é
migke
Zibu i.
LTR.
Vilniuj
gyuendamas,
negaliu
su
é ais
Z0dziy
pasikalbé i,
ik
laiskais
susizinau.
Sn.
Pe
dieny
dienas
nieko
nedi bdama,
jj
u i
ne
pe
daug
laiko.
SimonVK
|
9.
Ligonis,
silpnas
bidamas,
negal
paei i.
K
(DZ
III
60).
Bu .
k.
1.
eik.
daly iai:
Ne e g
pagy es,
u éjau
didelj
aki-
b ok& g.
S .
Ne algo
s o elis
kiaulienos,
jsigeides
kumelienos.
NS
821.
Ziemg
nesuspéje,
asa a
pa ezém
isus
a likélius
me-
dzius
i§
misko.
G z.
Jaunys éj
iSsidauzZes,
amus
bu o
suauges.
*
67

Jnsk.
Ka s o
nudeges,
i
an
Sal o
spiauna.
Pin.
Da
niekad
By e-
nime
iek
daug
mésos
ne u éjusi,
senu é
isai
jos
ne aupé.
C R
V
59.
Gus is
godziai
g iebési
algio,
kaip
isalkes
ilkas,
aciau
menkai. esu-
algé,
a p a es
sociai
p i algy i.
VaizgP
II
244.
Es,
1..
ne .
daly iai:
Ogys
keikiamas
unka,
MZ
1-186.
Akmuo
is
i amas
neapéelia.
Pn.
I
ankS as
ne inis
benesiojamas
iSbliu s a.
V .
D a as,
niekieno
nep izii imas,
isai
isg iu o.
TZ
III
323.
Su a,
dagnai
Raikinamas,
émé
abuojé i.
S|.
Jau
i
aip
S iesds
Mikucio
plaukai,
nuola
p ausiami
lie aus
i
s ilina-
mi
saulés,
nubluko.
C R
III
137.
Lepinamas
namie,
kaip isy
ma-
Ziausias,
(Aleksys)
p ip a o
ieSpa au i
i
ko
uzsigeisdamas
s aéiai
eika-
lau i.
VaizgP
III
10.
Bi .
1.
ne .
daly iai:
Mike
medziai
pab az
duo
i
nudZius a.
O
(DZ
I
839).
Aguolas
juodéja
apgené as.
S s.
Pe
laukg
ei as,
éjelio
piis as,
o
audonas
eidelis.
Jabl
(DZ
II
771).
Kau yniy
j
ka
i-
in as,
as
nepas ebéjau,
kas
yks a
aplink.
Tsp
(DZ
V
80).
Kaip
ma y i
i
pa yzdziy,
p ieZas ies
eik’mé
i8kyla
bend esnés
ien-
laikiskumo
a
anks esnio
eiksmo
eik’més
one.
Ja
daZniau
u i
is-
plés os
daly inés
zodziy
g upés,
einan ios
p ie’
sakinio
a inj.
Kai
daly-
is
ne u i
p iklausomy
Zodziy,
p iezas ies
eikSmé
jauéiama
silpniau.
b)
Salygos
eiksmé.
Pusdaly iai:
Bégdamas
is
p ibégsi
gala.
Ds.
Gy endami
is
kada
pasima ysim.
G z.
Kiaulés
akis
u édamas,
isu
jljsi.
Kps.
Daug
beno édamas,
nieko
negausi.
P k.
Kaip
pamokysi
ki us,
pa -
sai
nieko
nemokédamas?
SimonVK
I
185.
Kas
i
Zmonés
mes
bebi ume,
j
okj
a gg
leisdami.
LzPR
IIl.74.
Neno édamas
apsige i,
né
agau i
ne agauk.
VP
33.
Bu .
k.
|.
eik.
daly iai:
Jauéiaus
oks
apleis as
i
oks
nes eikas,
kad
sumanes,
egéjos,
gy as
budiau
Zemésna
lindes.
BilR
I
209.
P imanius
SaukS e
paskandy y.
Ply®
Pasidési,
pasidési,
ku gi
deé-
sies
nepasidéjes.
Bal PV
I
18.
Pasakoju
am,
kad
a e
kiek ie-
na
me ga
aplink
pi s g
pano éjus
ap ynio y
kaip
siiila.
K ée R
150.
Kq
da ysiu
nedeja es
—
zadu
duk a
duo i.
G iz.
Tu
bi ,
s ie e
ie-
os
ne adai,
lLindes
¢ia
j
g
pekla,
misy
d a a!
ZemR
I
325.
|
dumbla
k i es,
sausas
nekelsi.
K p.
Sa es
nep iga es,
an o
nepamylési.
S s.
Ake én
pa ekes,
kailiniais
nesi apink.
Ndz.
Es.
|.
ne .
daly iai:
Suges
laSiniai
ne algomi.
Bal PV
1
36.
Kuo
aikai
iSaugs
nebaudziami.,
Lp.
Genamas
bék,
duoda-
mas
imk,
musamas
ylék.
Vké,
Bu .
1.
ne .
dal.:
Sud iks
a
knyga
neap aisy a.
J
(DZ
Il
493).
Taip
d engia,
kad
né
§u0
i§ a y as
nei y.
Al .
D uska,
kiek
eikia
indé a,
ga dina,
padaugin a—
gadina.
Vj.
Salygos
eikSme
daly iai
pap as ai
u i
apibend inamuose
sakiniuo-
se,
ku iy
a iniu
eina
biisimojo
laiko,
a iamosios
a ba
liepiamosios
nuo-
®Plg.:
Kad
p imany y,
Sauk& e
o igi dy y.
M k,
Rm,
Dks.
68
sakos
eiksmazZodziai.
Daly is,
ku is
gali
bu i
iek
iSplés as,
iek
i
neis-
plés as,
daznai
es i
su
neiginiu.
Ta p
ne eikiamyjy
daly iy,
ku ie
Sia
eik8me
ik
e ka éiais
e a ojami,
gana
biidingos
kons ukcijos
su
da-
ly iu
dé as.
P z.:
Pe one
dé a
ne
ki aip
pasielg y.
ZemR
11
215.-AS,
y u
dé a,
o-
kios
pa ios
nep iiméiau.
J
(DZ
Il
308).
Ta imi
dé as,
as:
biciau
ki aip
pasielges.
Jabl.
Ta o
dé as,
ag
badiau
spio es
j
akis..
Skd.
Uz
o
aplépausio
as,
jos
dé a,
neiciau.
Ss.
c)
Nuolaidos
eikSme.
Pusdaly iai:
Bégi
Zmogus
i
nepabégdamas,
eini
népae
damas,
i
is iek
nieko
ne u i.
K e SP
273.
Sédi
Dziugas...
su
mazais
aikais
i
gal oja,
nieko
nesugal odamas.
C R
V
54.
Be
me -
gai és,
pa ios
da
p i alydamos
aukliy,
jau
is
lopy
ma gas
sau
léles
mada a o.
DonR
30.
Pa sai
e kdamas,.:
jis
amino
i
guodé
G é e.
SimonVK
I
207.
Keis a,
kaip
mudu,
buidami
j ai iausiy
paziu-
y
i
bady,
susijungém.
VienR
|
212.
Cia
daba
ienas
ka alai is,
ne
be-
u édamas
é o
i
ik os
mocios,
be
moéekq
u éjo.
BsM
I
105.
Visoki
ka aliai,
u édami
maziaus
Ra iumenés,
mane
pe gali
—
uz-
ka iauja.
Dk§
(BsP
II
82).
i
Bu .
k.
1.
eik..
daly iai.
Jesko
nepame es.
Dbk.
Akimi ksni
epadi béjes,
ga o
didelj
uzmokesnj.
S .
Zmogus,
dan is
nu
édes,
p o o
nejgauni.
Sin .
Tokj
kelig
nuéjus,
ik
kojas
ibaudziau.
Zp.
A&
neils u,
nuo
ugiy
lys és
pa éjusi,
ko
u
ils i?
Sk .
O
Si as
(ponas):
ia
gimes,
Cia
auges,
Si y
di ony
duona
iSmi es,
neiggali,
ne-
mégs a
apzio i
gim inio
Zodzio!
LzPR
II
16.
Valséius,
jokios
naudos
Niau ai
neda es,
paliko
be gi
jo
bude
nebeisdildoma
déme.
VaizgP
Ill
48.
Tame
maline
di bo
malinininkas,
ku j
baisiai
isimyléjau,
jo
da
nemaéiusi.
SimonOBT
183.
3
Es.
|.
ne .
daly iai:
UZg iu o
kalneliai
neg iau
jami,
palinko
liepelé
nelenkiama.
JV
912.
Ve ks
mano
é elis
ne i kdo-
mas.
JV
460.
Nek ieéiamas,
ne adinamas
isu
eina
i
pa eina.
Ds.
Kas
neda omas
pasida o?
JabIRR
304.
Sa j.
pag iebiau
neduodamas.
J
(DZ
Ill
591).
Apyniai
augo
enai
ne
diegiami.
Dauk
(DZ
I
111).
Laiméjo
ie,
ku ie
(337)
m
ugami
i
aikomi
iSsaugojo
si dyje
pasi yzimg
oliau
ko o i
i
kada
no s,
gal
i
neg ei ,
laimé i!
Myk-Pu S
337—338.
Ba .
|.
ney.
daly iai:
Naslaicio
gal elé
gludi
ne
Sukuo a.
NS
1317.
Juodasis
a nelis
as
juods
nedazy as.
Kl D
160.
Kelsiuos
y eli
nepabudin a,
di bsiu
da belj
n
epa upin a.
NS
175.
Juod a nélis
juodas
neda y as.
NS
104.
A ing
duo as,
da
gai-
dzio
g eibia.
K .
*Sakiniuose
su
eigiamos
o mos
a iniais
nuolaida
daznai
Zymi
nei-
giamos
o mos
daly iai,
i
a i kSciai.
Nuolaidos
eikSme
éia
jau iama
dél
daly io
a
daly inés
kons ukcijos
i
likusios
sakinio
dalies
u inio
69
p iesingumo,
be
dazniausiai
es i
gana
neapib éz a.
No in
ja
aigkiau
nu-
saky i,
di e encijuo i,
a ojami
jungiamieji
zodziai
i ,
no s,
no s
i .
§
22.
Aplinkybes
Zyminéiose
kons ukcijose
pap as ai
iSlieka
daly iu
bei
pusdaly iy
o moms
biidingos
san ykinés
laiko
eik&més.
Tik
ada,
kai
p iegas ingumo
ySiai
ypaé
pab éZiami,
pag indinio
i
an aeilio
eiks-
mo
laiko
san ykis
ka ais
jauciamas
silpniau.
Tokiais
a ejais
bi .
k.
1.
eik.
daly iy
i
pusdaly iy seman inis
p ieSpas a ymas
i8
dalies
ni eliuo-
jamas.
Plg.
bi .
k.
|.
eik.
daly iy
i
pusdaly iy
eik’mes
Siuose
saki-
niuose:
P akai o
nep idé
J@S8,
ge o
nepada ysi.
Dauk
(DZ.;114303)
—
Seng
daik a
pi kdama
S,
an a iek
uz
aisyma
p idési.
Gs.
Bep o iskai
pada yéiau,
u%
puoles
okiy
émogéd y
gaujg.
S
(DZ
III
168).
—
Sunkiai
nusidéciau,
ki aip
manydamas:
é ai
bu o e
man,
naSslaiciui!
LzPR
II
64.
Aplinkybinés
eik&més
ka ais
u i
i akos
i
daly iy
eikslui.
An a:
bi ojo
ka inio
laiko
eikiamieji
daly iai,
zymin ys
‘p ieZas i,
salyga
a
nuolaida,
dazniau,
negu
ki ais
a ejais,
y a
da omi
i§
nep iesdéliniy
eiks-
maZodziy
i
ne u i
j ykio
eikslo
eikSmés.
Pyz.:
S o éjes
a i
kelio,
Vi kaus
Sulinys
bu o
mégs ama
kaimo
me giny
ie a.
C R
III
223.
A¥
ai
is
zinau,
iek
me y
jau
jodiné
j
es
i
an
baudzia y
daug
isokiy
aSa y
ma es.
DonR
132
(P iezas ies
eikSmé).
Vandenj
gé es,
neb si
gi as.
R .
Ne
sa uoju
Jojes,
i
klane
nusési.
Sim
(Salygos
eiksmé).
Zmogus,
is
medio
iSd ibes,
pasilsi,
0
a8,
iek
kelio
éj
es,
nepasilsésiu!
E .
Ske sai
iSilgai
éj
e,
ne as ume
ki o
okio
globéjo!
LzPR
I
90
(Nuolaidos
eiksmé).
§
23.
Zymédami
an aeilj
eiksma
a
i§
jo
kylanéia
eiksnio
bisena,
daly iai
bei
pusdaly iai
daznai
Paaiskina
i
pag indinio
eiksmo
po-
budj.
Pusdaly iai:
Kg
é elis
sudéjo
disaudams,
ai
siinelis
p a ado
klykaudams,
Pp
245.
P amyniau
akeli
be aik&éiodamas,
sulauziau
il eli
bejodamas.
LTR.
Ka é
su
isa
kuo
su iko
y
leé-
dama.
SimonVK
I
136.
Jau is,
kaip
gi di,
saw
a
gdams
pasga a
pelno.
DonR
36.
Namie
su iko
jas
G igas,
pik ai
Zuai uod
amas.
K é R
31.
S eponas
B i ka
godziai
i ké,
p o
nosj
leisdamas
aa-
mus.
VenclGD
398,
Bu .
k.
1.
eik.
daly iai:
U3sime é
elnias
akmeny
maisq
an
peéiy
i
eina
pe sigembes.
P&&.
Ka é
sus
igauzus
slinks a
p ie
pelés.
T .
Rozalija
sédéjo
§alia
manes,
placiai
iSské us
alkanes.
Bal PV
I
37.
Paleng a,
Susima@gs es
&engda o
jis...
Mas
(DZ
I
190).
Be
Snai iuks,
zibus
ig em
Pes,
bi bino
amzdj.
DonR
69.
Es.
|.
ne .
daly iai:
Sis
balsas
gi dimas,
kai
an ys
nebaidomos
lesinéja
a
plaukioja
kokiame
no s
amiame
eze o
uzkampyje.
I anL.P
II
88.
Kas
sa ai é,
kokios
no s
me gy és
edama,
éjo
jinai
i§
kiemo
kieman
pe
sa o
sodziy.
BilIR
I
243.
Me gai é
augo
sku de,
isy
pa-
juokiama,
p a a dziuojama,
nekenéiama,
Myk-Pu S
26.
70
Ba .
|.
ne .
daly iai:
Ki y
pagis amy
be niukas
a dzési,
s engési
p a-
smuk i
p o
juos
nepas ebé as.
A yz]SK
41.
[
uo g
a em-
as,
s o éjo
bo agas,
0
ankoje
be niukas
laiké
seng
kalendo iy.
VenciR
Il
17—18.
Riekémis
suk au i,
guléjo
py agai.
SimonVK
|
11.
(Plg.
da
§§
7,
14,
16
ci uo us
pa yzdzius).
§
24.
Cia
suminé os
eik’més,
ku ias
gali
u é i
sakinyje
a ibu y-
iniai-p edika y iniai
daly iai
bei
pusdaly iai,
né a
aiSkiai
di e encijuo-
os.
Tiek
li e a ii inéje,
iek
i
Snekamojoje
kalboje
labai
daznai
andame
sakiniy,
ku iuose
daly iai
u i
keliy
aplinkybiniy
eikSmiy
a spal ius
a ba
gali
bu i
in e p e uojami
j ai iai.
Pa yzdziui,
sakinyje
Duksliais
ka -
liniais
apsi ilkes,
nesusalsi
(Syn)
daly is
su
p iklausomais
zodZiais
nu-
odo
ne
ik
laika,
be
i
salyga,
o
aip
pa
paaiSkina
pag indinio
eiks-
mo
pobidj.
Laika
i
p ieZas i
ka u
Zymi
daly iné
kons ukcija
sakinyje
Ko iy
akys,
p ines os
medaus,
uzako.
J.
Tokios
kons ukcijos
jgalina
pag indinio
sakinio
eiksma
apibidin i
uo
pa¢iu
me u
i§
j ai iy
pusiy,
aigkiai
nenu odydamos
ku ios
no s
ienos
jo
aplinkybés.
P z.:
Laiko-p ieZas ies
eikimés:
T oboj
biudamas,
zmogus
blyks a.
Kp.
P isipykes,
p isiba es
kelyje,
j
pabaigg
kelionés
senis
jau
ge okai
a éso.
VaizgR
VII
191.
Pa y es
iek
sk iaudos,
okie is
im ai
nusp endé
Zemaiciui
a ke sy i.
C R
V
66.
Rasos
a gi dy i,
isi
daik ai
linksminasi.
PG
(DZ
III
333).
T ys
beplakami
numi-
é.
ZemR
II
17.
Laiko-p ieZas ies-salygos
eiksmés:
Pa s
alkanas
bidamas,
al-
kano
nepapenési.
Pnd.
Ga es
do ang,
p asidziunga
zmogus.
Simon
DZ
II
741.
Nenumi si e
su alge,
be
a sida ys
jums
akys.
Val
(DZ
II
200).
Laiko-salygos
eikimés:
JeSkodami
jo
nebe asi e,
Sau
kda-
mi
nebea sigauksi e,
laukdami-
nebesulauksi e!
ZemR
II
49.
Blogai
pasielges,
nenusimink,
ge ai
pasielges,
nesigi k.
TZ
Il
38.
Da
ne
ai
igi si e,
ilgiau
su
juo
pakalbéje.
K é SP
13.
Salygos-biido
eik3més:
Palengua
eidamas,
oliau
nueisi.
Pp
223.
Lig
pazas iy
jsib ides,
p ie§
andenj
cia
nepab isi.
G g.
Nuolaidos-budo
eik’més:
Tadiau
ieng
y g,
nebeapsikesdama,
kad
aS
is
pasku iné,
a sikéliau
neza
din a.
SimonNTP
20.
Laiko-nuolaidos-biido
eikimés:
A
a&
kuailas,
kad
niekieno
ne e -
éiamas,
ei au
en,
ku
man,
kaip
zmonés
sako,
bus
ne
isai
ge ai.
K é R
257.
:
§
25.
Lie u iy
kalbos
daly iy
aplinkybinés
eikSmés
ne a
g ama i-
zuo os
i
ne u i
apib éz y
ai8kos
p iemoniy.
Pozicija,
san ykiai
su
sa-
kinio
a iniu,
daly io
eikslas
i
ki os
o malios
salygos
ka ais
padeda
ienai
a
ki ai
eik’mei
labiau
iS ySké i,
be
ne u i
lemiamo
aidmens.
Visos
aplinkybinés
eik’més
pi miausia
p iklauso
nuo
daly io
i
j
daly-
ine
kons ukcija
jeinan iy
ki y
ZodZiy
leksinés
eikSmés,
nuo
iso
sa-
kinio
u inio
i
nuo®
kon eks o,
Zymédami
pag indinio
eiksmo
laika,
p ieZas j,
salyga,
nuolaida
a
paaiskindami
jo
pobiidj,
daly iai
iSlaiko
d ilypius
sin aksinius
ySius
su
eiksniu
bei
a iniu
i
an aeilio
eiksmo
71
Sil
—
Sila é as,
P ieny
.
Skn
—
Sakyna,
Zaga és
,
Sll
—
Silalée.
Sn
—
Sunskai,
Kapsuko
,
S s
—
Sa és,
Skuodo
.
S né
—
S enéidnys
i
S en ionéliai,
Tl
—
TelSiai.
Te
—
T ai pis,
T oSkiiny
.
Tsp
—
Ta ybiné
spauda.
he
—
Tau a
i
Zodis,
Humani a iniy
moksly
akul e o
leidinys,
I—VII,
Kau-
nas,
1923—1931.
Ud
--
Ud ija,
Simno
.
WwW
—
Pos ille...
P zez
D,
Jakoba
W
yka..
w
K akowie...
1617.
VaiéR
—
P.Vaiéai is,
Rink ine,
Vilnius,
1956.
VaizgP
—
Vaiigan as,
P agied uliai,
Kaunas,
1942.
VaizgR
—
Vaizgan o
aS ai.
VaizgRR
—
WVaizgan as,
Rink iniai
aS ai,
Vilnius,
1957.
Val
—
M.
Valanéiaus
a8 ai.
ValPZK
--
Paaugusiu
zmoniu
kningiele
Jo eiko,
1868.
ValVK
—
Wajku
kningiele
su
ab ozdelejs,
1868,
VenclEV
—
A.
Venclo a,
Epochos
ejas,
Vilnius,
1962.
VenclGD
—
A.
Venclo a,
Gimimo
diena,
Vilnius,
1959.
VencIR
—
A.
Venclo a,
Rai ai,
I-III,
Vilnius,
1955,
Vien
—
A,
Vienuolio
a8 ai.
VienR
-—
A.Vienuolis,
Raig ai,
I—VII,
Vilnius,
1953—1955,
Vj
—
Vajasiskis,
Za asy
.
Vks
—
ViekSniai,
Akmenés
.
Vik
—
Valkini kai,
Eigiskiy
.
Vp
—
M.Valanéius,
Pa a les
Zemajcziu,
TilzZéje,
1867.
V
—
Vei e iai,
Kazlu
Riidos
.
V
—
Vei i zénai,
P iekulés
.
Zog
—
Qua uo
e angelio um
codex
glagoli icus
olim
Zog aphensis
nunc
Pe -
Topoli anus...
edidi
V.
Ja
gié,
Be olini,
MDCCCLXXIX.
Zp
—-
Zapy&Skis,
Kauno
.
Zal —
Zalidji,
Vilka i8kio
.
ZemR
—
Zemai é,
Ras ai,
I—VI,
Vilnius,
1956—1957.
ZemR;
—
Zemai és
a8 ai,
Kaunas—Ma ijampolé,
1924.
ZS
—
Ziwa aj
szwe uju...
Wilniuj
1861.
Z
——
Z i gzdai iai,
Kudi kos
Naumieséio
.
ATPHBYTHBHO-NPEAMKATHBHOE
YNOTPEBJIEHHE
NPHYACTHA
:
JIMTOBCKOFO
A3bIKA
B.
AMBPA3AC
Pesime
A pu6yTusxo-npeauKka upnoe
yno pe6aenue
npnyac ui
Xapak epusye cs
cnegyioun-
MH
OCHOBHEIMH
MpH3sHakaMH:
a)
xBoi nemn
CHHTAKCHYCCKHMH
CBA3AMH
C
HMeHaMH
HI
MECTOHMEHHAMH
H
C
JMYHBIMH
dopMamn
aa oma
B
(pyHKuMH
cKasyemo o;
6)
sHauennem
4acTHA
CO
3Ha eHMem
BTOpocTeneHHO O
Telic aua,
KOHCTPyKUMH
THMa
accusa i us
cum
pa icipio,
nomina i us
cum
pa icipio
u
ap.
Uame
sce o
p
aTpHOyTHBHO-npe NKaTHBHOM
78

yno peOeHHH
BbICTYMaIOT
NpHYacTHEIe
opME!
HMeHHTeMbHO O
NawexKa,
KOTOpHIe
H
Hccwe-
ayloTCA
B
HaCTOAULei
cTaTbe.
A puOyTHBHO-npeAuKaTHBHOe
ynoTpeO.eHHe
HaHGo lee
cBOlCTBeHHO
jeliCTBUTeAbHbIM
puyacTHAM
mpolleAule o
OAHOKpaTHOTO
BpeMeHH
HM
T.
Ha3.
NowynpHYacTAAM,
a
Topa3ilo
Menee
—
CTpaaTeIbHBIM
MpHyacTHAM
HAaCTOAMe o
H
Mpomexme o
BpemMenu.
DopMbI
HMe-
HuTeMbHOTO
MawexKa
elicTBHTeAbHLIX
MpH4acTHi
HacTOAMe o
BpeMeHH
B
aTpHOyTHBHO-
npeAHKaTHBHOM
ynoTpeOeHHH
HaGMOLaWTCA
THU
B
PeAKHX
KOHCTPYKIMMAX
PeJMKTOBOTO
IH
MpOMeXKyTONHO O
XapakTepa
(HaMp.,
¢
COCAMHHTeNbHDIMH
CJIOBaMH).
@opMbl
WMeHHTeMbHO O
NMakexa
aTpHOyTHBHO-npeAMKaTHBHBIX
npHyacTHi
O6pasyioT
cneumpHyeckyio
cHCTeMy
MpoTHBonocTaBaeHH,
OTAMUHYy!O
OT
CHCTeMBI
aTPHOYTHBHBIX
H
npesukaTHBHEIX
npuyac uii.
OHM
MpOTHBONOCTaBAAIOTCA
Ha
OCHOBE
OTHOCHTE/bHBIX
3HalIe-
unii
BpeMeHH
(3Ha4eHHe
OAHOBpeMeHHOCTH
—
3Ha eHHe
MpeAulecTBoBaHHA)
M
3a lo a
(3Ha-
yenue
elicTBATeMbHO O
CTpaaTesbHO o
3as o a).
Tlonynpuyac ue,
KoTOpoe
cOBCeM
He
HMe-
e
KOPpeJAMMOHHEIX
CBASeH
HH
Cc
aTPHGOYTHBHBIMH,
HH
C
MpeAHKaTHBHBIMH
MpH4acTHAMH,
B
cHcTeMe
aTpHOYTHBHO-npeqMKaTHBHBIX
npHuacTHi
dyHKMHORMpye
Kak
paBHonpaBublil
uaeH
C
ABYMA
Audepenna bHLIMH
MpH3sHaKaMH:
3HaYeHHAMH
OJHOBpeMeHHOCTH
H
jelicT-
BliTebHO O
3alo a
(CM.
TaOAHUBI
NpOTHBOMOCTaBNeHUi
Ha cTp.
64).
Koppeasyua
nomynpuuac uii
c
dopMaMH
uMeHHTeNbHO O
nagexKa
npnuacTHii
B
aT-
pHOyTHBHO-MpeAMKaTHBHOM
yMOTpeOMeHHH,
0-BHAMMOMY,
He
ABMAAeTCA
neppEmnol.
JLanHpie
peBHHX
MMCbMeCHHBIX
MaMATHHKOB
M
MHaJeKTOB
yka3bIBaloT
Ha
TO,
4TO
No/yNpuyacTHa
B
9TOH
:byHKUHH
3aMeHHM
HM
BBITeCHHIH
Go lee
ApeBHHe
opMbi
WeHCTBHTeJbHbIX
TIpHua-
cTHii
HacTosile o
BpeMeHH.
A pHOyTHBHO-IpeAuKaTHBHLIe
TpH4yacTHx,
OOosHa ad
BTOpocTemeHHoe
Telic pue
(co-
cTosHue),
YaCTO
yKa3bIBalOT
H
XapakTep
OcHOBHOTO
elcTBHA
HH
e o
MPHYHHHBIC
CBASH
(sHa eHHs
MpHYMHI,
ycMoBHA
HM
yc ynkH).
OTH
sHa enus
cabo
AndepenuMpoBannl,
He
WMelOT
OMpPeeNeHHBIX
CpeACTB
BbIPAKeHUA
UH
Mpexkze
Bce oO
saBHCAT
OT
MeKCHYeCKO O
guayeHHA
MpHyac ua
(Nosynpuyac uaA)
HM
APyHX
COB,
BXOMAULMX
B
MpH¥acTHylO
KOHCT-
pyKUMIO,
OT
COMepXKAHHA
Bce o
UpeAoxKeHuA
H
OT
KoHTeKcTa.
BpicTynad
c
BblllleyKasaH-
HbIMH
3HaYeHHAMM,
NpHYACTHA
HM
MOAyMpHYacTHA
COXpaHAIOT
OCHOBHBIe
MpHsHakH
aTpH6yT-
HO-p@AMKATHBHOTO
yNOTpeOMeHHA:
ABOliHbIe
CHHTAKCHYeCKHe
CBASH
H
3HAYeHHe
BTOpocTe-
neHHo o
Melic aua
(cocT osHus).
Tlpomexy ounoe
3BeHO
MexK
Ay
aTpHOYTHBHO-NpeAMKaTHBHBIM
H
MIpeAHKATHBHBIM
YI OT-
peOweHnem
OOpasyloT
mpH¥acTua
u
NeenpHuacTud
9M@aTHecKo o
SHaYeHHA
HM
KOHCTpyKUNH
¢
CO@AHHHTEIBHBIMH
CJIOBaMH.
“3