scieee Science in your language
[lt] (orig)

Dieveniškių tarmė

Read accessible full text

Dieveniškių tarmė

Author: J. Lipskienė; A. Vidugiris
Year: 1967
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1877/1978
LIETUVIU
KALBOS
GRAMATINE
SANDARA
eck
EF
1Uc
V0)
S.
TS
Ro
Mi
OAKES
a
nj
AK
Ag
D
jiEyMolad
A,
DIEVENISKIU
TARME
J.
LIPSKIENE
i
A.
VIDUGIRIS
S a besni
a més
plo o
i
jos
y inéjimo
is o ijos
duomenys
§
1.
Die eniskiy
a me
i8
adicijos
adinama
Die éniskiy
mies elio
apylinkiy
a mé.
Tai
buy.
ASmenés
apsk i ies,
daba
Ei8iskiy
ajono
Pos-
koni ,
Ju gelioni ,
Pagaujény
(Sa kai iy)
i
Die éni8kiy
apylinkés,
su-
da anéios
sa o iska
Lie u os
espublikos
pie y¢iy
kampo
iSkySulj.
Lie u iSkiausi
kaimai
y a
Sio
i&kySulio
idu yje,
abipus
Gaujos
upés:
Vala kiSkés,
Kmelni ikai,
Pad a és,
PoSkénys,
Siau imai,
Las a i¢ikai,
Di-
_dzi liai,
G ybiskes,
RimaSiai,
S algénys,
Bé ionys,
Kazi iliai,
Sal iniai.
Sk digionys,
Die éniskés,
Ve seka.
Siek
iek
oliau
j
abi
puses
nuo
Gaujos
upés
y a da
gana
lie u i8ki
kaimai:
Senieji
Miezionys,
Zizmai,
Ma i -
jai,
Siuddinys,
Ramé8kos,
Milk inai
i
k .
Pak aS iniuose
kaimuose
(p z.,
Pa ydonys,
Skai onys,
Siliai,
Pagaujénai,
D a iskés,
Kal iai,
Plius ai,
Zabiéliskes
i
k .)
kalbama
daugiausia
miS iai:
lie u i8kai
i
ie ine
bal-
a usiy
a me,
ku i
s ip iau
y a
jsigaléjusi
y inéje
iSkySulio
puséje
(p z.:
Vaskéliai,
VaiSii kiemis,
Véziakiemis,
Daulénai,
An aniSkés).
Kai
ku iuose
kaimuose
lie u iSkai
i8
maZens
daugiausia
y a
kalbéje
ik
y esnieji
a ba
seniausieji
ie os
gy en ojai.
Lenki8ka
mokykla
daba
lankan is
jaunimas
a ba
seniau
ja
lanke
y esniosios
ka os
Zmonés
moka
i
lenkiSkai,
aciau
lenky
kalba
Gia
niekam
né a
gim oji.
XIX
a.
pabaigoje
i
XX
a.
p adZioje
ien
lie u iSkai
bu o
kalbama
ne
ik
miné ajame
plo e
apie
Die eni8kes,
be
da
i
daba inés
Bal a usijos
e i o ijoje
apie
Su iliskes,
Kauleliskes,
Ge anainiy
apyl.
Siau ineje
da-
lyje,
apie
A moni8kes,
be eik
i8 isai
Va ena o,
Rodinios
ajonuose
i
| i-
jos
ajone
apie
Laziinus!.
1
Pig.
Obsza z
jezyka
li ewskiego
w
gube nii
Wilenskiej,
,,Ma e yaly
an opologicz-
no-a cheologicane
i
e nog a iczne“,
.
3,
K akow,
1898,
p.
60—61;
J.
Rozwadowski,
Objasnienia
do
mapy
jezyka
li ewskiego
w
gube nii
Wilenskiej,
»Ma e yaly
i
p ace
ko-
misyi
jezykowej
Akademii
umieje nosci
w
K akowie“,
.
1,
w
K akowie,
1904,
p.
89—93
i
jo
Zemélapj.
183
Nedaug
ka
paki usi
padé is
i8liko
i
be eik
isa
pi majj
XX
a.
ke i j.
Apie
lie u iy
kalbos
a ojima
A&menos,
Lydos
i
k .
apsk i yse
liudija
uome ineé
lie u iy
i
lenky
spauda?.
Anks esni,
mazdaug
XIX
a.
eciojo
ke i io
duomenys
apie
lie u iy
kalbos
a ojimo
ibas
o
me o
Agmenos
i
Lydos
apsk i yse
y a
ik
apy-
ik iai,
ne iksliis,
daznai
p ieS a ingi
i
dél
o
ne
isi
pa ikimi.
Vis
déel o
jie
no s
i8
dalies
a spindi
o
me o
lie u iy
e nog a ines
ibas?
i
ka u
o
me o
sudé ingus
poslinkius,
ku ie
yko,
p adéjus
o muo is
Zmoniy
na-
cionalinei
samonei.
Lie u iy
kalbos
ipli ima
i
san ykj
su
ki omis
kalbomis
bene
ge iau-
siai
pa odo
1863
m.
E ke o
suda y as
e nog a inis
a lasas‘.
Taéiau
E -
ke o
iS es a
e nog a iné
iba
su
lie u iy
skai iaus
p ocen ais
ne
isu
iksliai
odo
ie as,
ku iose
uo
me u
da
kalbé a
lie u iSkai.
Siuo a Z ilgiu
am
ik y
p anaSumy
u i
1861
m.
A.
Ko e os
iS es a,
no s
i gi
ne iksli,
he u iy
e nog a iné
iba.
Ji
eina
j
y us
nuo
G auziskiy,
Kle yéios,
No -
ilikiu
(ASmenos
aj.),
agiau
j
Siau e
nuo
Ge anainiy,
Kauleli8kiy
(Va e-
na o
aj.),
Zi miiny
(Lydos
aj.)
i
olokai
pie yciuose
palieka
Laziinus.
Laziiny
neapima
i
1865
m.
A cheog a ijos
komisijos
leidinyje®
P .
Kojalo-
iciaus
iS es a
linija,
einan i
ge okai
j
pie us
nuo
Die eniSkiy
i
Ge anai-
niy?.
.
I§
1851
m.
P.
Kepeno®
iSleis o
schema isko
a laso
sunku
pasaky i,
kiek
oli
j
pie yéius
nuo
Die eniSkiy
p aeina
lie u iy
kalbos
a ojimo
iba.
?
Z .
J.
S-klys,
P ie
s a is ikos
Vilniaus
gube nijoje,
,,Va pas“,
1903,
N .
2,
p.
36;
Lie u iy
padéjimas
Vilniaus
yskupijoje,
,,Vil is“,
1908,
N .
104,
115—125,
130,
132,
133;
1913,
N .
23;
plg.
Lie u os
Zemélapj
su
e nog a ijos
siena,
Lie u os
ikininko“
bend o és
leidimas
(be
da os);
Ze
s osunkéw
li ewsko-polskich,
Wa szawa,
1907;
M.
Rome ,
S o-
sunki
e nog a iczno-kul u alne
na
Li wie,
K akéw,
1906,
p.
3—35;
A.
Do i sch,
Bei a-
ge
zu
li auischen
Dialek ologie,
Mi eilungen
de
li auischen
li e a ischen
Gesellscha ,
.
6,
Heidelbe g,
1912,
p.
XVI—XVII;
K.
We belis,
Russisch-Li auen.
S a is isch-e -
nog aphische
Be ach ungen,
S u ga ,
1916;
J.
Za
emba,
S osunki
na odowosciowe
w
wojewédz wie
nowog édskim,
Wa szawa,
1939,
p.
138—146.
§
Te ming
,,e nog a inés
ibos“
lie u iy
kalbos
a ojimo
iby
p asme
ka ais
pa a -
ojame
odél,
kad
daugelio
XIX
a.
Tusy
e nog a iniy
a lasy
ibos
bu o
is es os
pagal
kal-
by
a ojimo
k i e ijy.
‘Z .
O no pacuyeckuii
a ac
3anaaHo-pycckux
y6epuni
u
coceqHHx
9%6zac eli,
coc .
P.
®.
Epxep om,
CIB,
1863;
A las
E nog aphique
de
p o inzes
habi ees
en
o ali é
on
en
pa ie
pa
des
polonais,
Pa
R.
D'E ke ,
S .
Pe e sbou g,
1963.
5
Z .
Ma epian
aaa
eo padin
i
c a uc uxn
Poccin,
Buaeuckas
y6epuis,
coc .
A.
Kopesa,
CIIB,
1861;
plg.
,,Vai as“,
1914,
N .
16,
p.
6.
®
Z .
Tloxymen s
o6pacus omie
ucTopiio
3anaquo-Fyccka o
Kpas
u
e o
oTHomenia
«kb
Poccin
u
Tlonbus,
CIIB,
1965;
plg.
,,Vai as“,
1914,
N .
16,
p.
7;
K.
We belis,
min.
eik.,
p.
68;
P.
Klimas,
Lie u a,
jos
gy en ojai
i
sienos,
Vilnius,
1917,
p.
45.
7
Reikia
p imin i,
jog
uo
me u
Die eniskés
da
bu o
Ge anainiy
pa apijos
ilija,
Z .
Execu o ium
dec e um
de
limi ibus dioecesis
Vilnensis,
Vilnae,
1854,
p.
28.
®
Z .
O uo padu eckan
Kap a
Esponeiicxoi
Pocciu,
coc asnena
I].
Kenn
eHoM,
CIB,
1851.
184
Ki y
e nog a y
i
ne
kalbininky,
lie usiy
lie u iy
e nog a ines
sienas
pie yciuose,
zinios
y a
da
maZiau
ikslios,
A.
Ki ko as®,
A.
Ri ichas!°
i
ne
J.
Ka lo iéius!!
su
F.
Ku Sai¢iu'?
uz
lie u iy
e nog a inio
plo o
iby
paliko
ne
ik
Laz inus
i
Zi miinus,
be
i
Die eniSkes
su
No ili$kémis.
Daug
ikslesniy
duomeny
apie
lie u iy
kalbos
a ojima
bu o
1867—
1880
m.
su inkes
Rusijos
Geog a inés
d augijos
na ys
J.
Kuzneco as,
en-
gesis
suda y i
iksly
Lie u os
e nog a inj
zemélapj.
Jo
nu ody os
gy ena-
mosios
ie os,
ku iose
da
daugumas
Zmoniy
kalbéje
lie u iSkai,
siekia
Su iliskes,
Ge anainis,
Zi m inus.
Tik
didelé
lie u iy
sala
apie
Lazinus,
Boks us,
Ju o iskes,
Diidas
i
Lygomo i ius
nebesusisieké
su
lie u iSkomis
Ge anainiy, Die eniSkiy
apylinkémis'’.
XIX
a.
pi mojoje
puséje
lie u iSkai
kalbé a
da
placiau.
Ge as
Sio
k aS o
Zino as
is o ikas
M.
Balinskis
su
T.
Lipinskiu
nu odo,
kad
lie u-
iskai
kalbama
aka inéje
ASmenos
apsk i ies
dalyje
apie
G auziskes,
Vel-
bu us,
Kle yéia,
No iliSkes,
Su iliskes,
Die eniSkes,
Ge anainis,
LipniS-
kes,
BokS y
seni inijoje,
T oby
pa apijoje,
apie
Tako iSkes,
isoje
I ijos
pa apijoje
i
apie
Lazinus'*.
Kad
uo
me u
nuo
Die eniskiy,
Ge anainiy
da
iS isai
lie u iSkai
kalbé a
iki
I ijos,
aigi
i
iki
Laziny,
pa i ina
1827
m.
uZpildy a
Vilniaus
yskupijos
pa apijy
apklausos
anke a
apie
lie-
u iy
kalbos
a ojima’®.
Vadinasi,
daba inis
Die eniSkiy
(lie u iy
a més
plo o)
iSkySulys,
p imenan is
pusiasalj,
y a
kadaise
bu usio
daug
didesnio
lie u iy
e no-
g a inio
plo o
dalis'®.
Lie u iskai
kalban¢iy
a ba
mokanéiy
kalbé i
da
iki
Siy
dieny
y a
apie
Lazunus,
daugelyje
Va ena o
(Bala nos)
ajono
i
ypaé
Rodinios
aj.
kaimy!’.
§
2.
Die eniSkiy
a mé
iek
dél
sa o
geog a inés
padé ies,
iek
dél
e y
kalbos
ypa ybiy
palygin i
seniai
a k eipé
kalbininky
akis.
Jau
1886
m.
°
A.
Kupkop,
S xo padusecknii
sa aagq
Ha
Buaexcxyio
y6epxiio.
S uo paduye-
ckuii
c6opxuk,
CIIB,
1858,
p.
120—121.
10
S uo paduyeckan
Kap a
Esponelicxoii
Poccin,
coc .
A.
©.
Pu uxom,
CIIB,
1875.
;
"
Z ,
J.
Ka owicz,
O
jezyku
li ewskim,
1875,
p.
250.
2 Z .
F.
Ku scha ,
G amma ik
de
li auischen
Sp ache,
Halle,
1876,
Zemélapj.
'S
Z .
10.
Ky3Heuos,
JIu osckuii
Hapog,
e o
pacce enue
w
uncaeHHOcTb,
Rusijos
geog a inés
d augijos
a chy as
Lening ade,
ondas
11,
ap aSas
1,
N .
18,
p.
12, 13.
“Z .
M.
Bali iski
i
T.
Lipinski,
S a ozy na
Polska,
.
3,
Wa szawa,
1846,
p.
251.
‘8
Z .
Beqomoc u
©
Koc enax
H
MOHacTBIpax
Busenckoi
snapxuu,
1827,
Lie u os
TSR
Cen inis
als ybinis
is o inis
a chy as,
ondas
694,
ap aSas
1,
byla
769,
p. 5.
'©
Z .
Lie u os
TSR
Moksly
akademija,
Is o ijos
ins i u as,
Lie u os
TSR
is o ija,
ed.
J.
Ziugida,
.
I,
Vilnius,
1957,
p.
64—65;
plg.
J.
Jakubo skis,
Tau ybiy
san-
ykiai
Lie u oje
p ieS
Liublino
unija,
Kaunas,
1922,
p.
5—6;
plg.
W.
Wielho ski,
Li wa
e nog a iczna,
Wilno,
1928,
zemélapis
N .
15.
'T
Plaéiau
apie
ai,
Z .
,,Lie u iy
kalbo y os
klausimai“,
.
2,
Vilnius,
1959,
p.
195,
215,
242—243;
.
3,
Vilnius,
1960,
p.
177, 191; plg.
Lie u iy
kalbos
a miy
a lasui
su ink a
medziaga,
esanéiqg
Lie u os
TSR
Moksly
akademijos
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
in-
s i u e.
185
Sios
a més
y iné i
bu o
a ykes
Zinomas
kalbininkas
i
e nog a as,
uo-
me
da
Pe e bu go
uni e si e o
p i a docen as
E.
Vol e is.
Tuo
paciu
zy-
giu
jis
inko
medziaga
Zie elos,
Laziny
i
Benekdiniy
apylinkése.
E.
Vol-
e io
paska in as,
Die eni8kiy
p adzios
mokyklos
moky ojas
G.
Ausiukas
(A siuk)
y a
uZ a8es
i
ki ais
me ais
jam
j
Pe e bu ga
nusiun es
kele a
lie u iSky
a miniy
eks y
(dainu,
misliy
i
k .).
An a
ka a
E.
Vol e is
Gia
(Die eni8kiy
i
Laziiny
apylinkése)
lan-
kési
1893
m.
Ty
abiejy
is yky
me u
su ink aja
medziaga
—
bidingasias
Asmenos
( .
y.
Laziiny
i
Die eniskiy)
a més
ypa ybes,
eks y
pluos a
(dainas,
pasaka,
aip
pa
keliolika
mjsliy)
i
e esniy
ZodZiy
Zodynélj
jis
paskelbé
1895
m.!8
Taéiau
E.
Vol e io
uZ aSy i
eks ai
Siy
dieny
akimis
u i
daug
ukumy:
Zodziai
i
jy
o mos
pa eik os
nesuki éiuo os,
be
o,
ka ais
ne iksliai
uZ aSy os,
nepazymé as
balsiy
ilgumas,
neski iami
balsiai
e,
é,
0
ka ais
uo
i
0,
nenuosekliai
a sispindi
p iebalsiy
kie inimas.
Todél
E.
Vol-
e io
medZiaga
daba
u i
eik3més
ik
is o ijai
i
palyginimui.
Apie
1906
m.
Die eniskiy
apylinkéje
y a
lankesis
K.
Biiga.
UzZ a8y aja
medziaga
jis
gausiai
panaudojo
i ai iuose
sa o
aS uose,
aciau
a ski ai
apie
Sia
a me
né a
a8es!®.
Jo
su ink a,
no s
i
negausi,
medziaga
y a
labai
e inga,
nes
ji
uz asymo
ikslumu
a i inka
isus
Siy
dieny
dialek-
ologijos
eikala imus.
Palygin i
ge y
Die eni&kiy
a més
eks y
pluoS a
su
komen a ais
y a
paskelbes
es y
kalbininkas
P.
A uma,
ku is
éia
inko
medziaga
apie
1928—
1929
m.2°
Jo
da bas
ebé a
s a biausias
pla¢iau
p ieinamas
Sal inis
apie
Die eniskiy
a me.
Taéiau
i
P.
A umos
da bas
neduoda
pilnesnio
Sios
labai
jdomios
a més
aizdo.
Die eniskiy
a més
medziaga
palygin i
daug
ope a o
E.
F enkelis,
1936
m.
aSydamas
apie
o
me o
Vilniaus
k aS o
lie u iy
a mes?!.
Jis
é-
mesi
daugiausia
ki y
su ink aja
medziaga,
o
pa s,
a odo,
Sios
a més
plo e
né a
bu es.
Lie u iy
kalbininkai
nuodugnesnj
Sios
a més
y inéjima
galéjo
p a-
dée i
ik
Ta yby
aldzios
me ais.
Sios
a més
y iné i
1952
m.
i
1964
m.
bu o
a ykusios
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
ins i u o
o ganizuo os
dia-
lek ologinés
ekspedicijos.
Be
o,
be eik
kasme
ia
lankosi
a ski i
espub-
likos
kalbininkai,
k aS o y ininkai.
18
E.
Vol e ,
Zu
li auischen
Dialek kunde,
»Mi eilungen
de
li auischen
li e a i-
schen
Gesellscha “,
.
4,
Heidelbe g,
1895,
p.
173—186.
‘°K.
Bi'ga,
Uz aSai,
Vilniaus
Vals ybinio
V.
Kapsuko
a do
uni e si e o
Mokslinés
biblio ekos
ank aS ynas,
signa ii a
D.
545,
p.
26.
7
P.
A umaa,
Li auische
munda liche
Tex e
aus
de
Wilnae
Gegend
mi
g am-
ma ischen
Anme kungen,
Do pa ,
1931,
p.
19—30,
61—64.
71
E.
F aenkel,
De
S and
de
E o schung
des
im
Wilnagebie e
gesp ochenen
Li-
auischen,
,,Bal icosla ica“,
.
2,
Wilno,
1936,
p.
14—107;
Apie
Vilniaus
k aS o
lie u isky
a miy
ypa ybes
( e i
sla y
Zodiiai
i
kons ukcijos
Siose
a mése),
»Lie u iy
au a“,
.
5,
Vilnius,
1935,
p.
257—262.
186
Medziaga,
ku ia
emian is
a8y as
Sis
s aipsnis,
daugiausia
y a
ink-
a
1964
m.
ekspedicijos
me u”
i8
auk&éiau
miné y
(Z .
§
1)
kaimy.
A ski i
sakiniai
i
o mos
bu o
uz a8y os
da
Dailidziu,
Paginy,
Jokabiskiy,
U eliy
(U lioniy),
Ju gelionig,
Paju gelionij,
Mediniy,
Pilkiy,
Sa kai iy,
Ged -
ny,
Siu kS¢iy,
P aba&éiskiy,
Riidnios
i
ki uose
kaimuose.
Fone inés
ypa ybés
Vokalizmas
§
3.
Die eni8kiy
i8kySulys
jeina
j
dziky
a més
plo a
i
ski ia
aka-
inius
i
y inius
dzi kus.
Vaka inéje
iSkySulio
puséje
iki
Die eniSkiy
apy-
linkés
y inés
ibos
miS ieji
d iga siai
am,
an,
em,
en
a iami
d ejopai:
Salia
b unk élis®8,
kumpas,
lingas,
unka,
g indzi‘mas,
pinkélika,
pec’a
di ikscis,
3in as
sakoma
ne e ai
i
b ank élis,
langas,
lankas,
lanka,
ankd,
pémpé,
pe ik as,
Zén as
i
k .
O
zodzio
andio
Salia
dnduo
i
esamojo
laiko
padaly io
o my
ainanc’,
az’ ojane’
i8
iso
negi dé a
ki aip
a ian .
Gali
a ody i,
kad
o mos
su
am,
an,
em,
en
ia
y a
a si adusios
dél
li e a ii inés
kalbos
j akos,
nes
anks esniuose
dialek ologiniuose
zeméla-
piuose
iba
a p
aka iniy
i
y iniy
dziky
edama
oliau
j
aka us%.
Tu
bu ,
Si
iba
nu ody a,
emian is
E.
Vol e io
medZiaga,
nes
ASmenos
a més
ap aso
j ade
jis
pazyméjo,
jog
Die eniSkiy
i
Benekainiy
apylinkiy
a més
niekuo
nesiski ianéios
i
oliau
ap aSinéjo
ien
ik
Die eniskiy
i
Laz iny
a miy
ak us?5,
Kad
Die eniskiy
apylinkéje
Sie
d iga siai
a iami
d ejopai
jau
seniai
odo
i
XX
a.
p adzioje
K.
Bigos
uz aSy oji
medziaga,
p z.:
dui ks sjo,
inkundo,
lingu:,
p in sis,
in sis,
pinki,
be
i
g ambuolijs,
dn sis,
anka,
dndenjo*.
E.
Vol e io
spausdin uose
eks uose
nuosekliai
andamos
o -
mos
ik
su
i,
u+m,
n
odo
jj
inkus
medziaga
daugiausia
i§
y inés
Die e-
niskiy
a més
plo o
dalies,
.
y.
No ili8kiy
apylinkés
kaimy,
ku
i
daba
senieji
ie iniai
gy en ojai
miné y
d iga siy
ki aip
ne a ia2®,
Vadinasi,
a-
ka inius
dziikus
nuo
y iniy
ski ianéia
iba
eikia
es i
p o
Die eniskes.
§
4.
Labai
nedésningai
ienbalsinami
d ibalsiai
uo,
ie,
p z.:
d oda,
kheni*na,
ju's a,
i'Sélis,
S i s ,
aiic'
g e a
kldonas,
pienas,
azi ioja.
Si
A ski i
ak ai
im i
i8
J.
Do ydaiéio
1951—1952
m.
uZ aSy y
au osakos
inkiniy,
esanciy
Lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u o
Tau osakos
sek o iuje.
%
Va ojama
sup as in a
,,Lie u iy
kalbos
a laso
medziagos
inkimo
p og amos“
(II
leid.,
Vilnius,
1956,
p.
105—118)
ansk ipcija.
Ki éiuo y
balsiy
ilgumas
nieku
nezymimas,
jy
ilguma
odo
p iegaidés
zenklas.
Neki -
iuo y
balsiy
ilgumas
zymimas
ik
a,
e,
i,
u.
*
Z .
,,A chi um
Philologicum“,
.
4,
Kaunas,
1933;
Lie u iy
kalbos
aSybos
Zodynas,
Kaunas,
1948,
p.
123;
da
plg.
J.
Sukys,
Budingesnés
RamaSkoniy
a més
ypa ybés,
»Lie u iy
kalbo y os
klausimai“,
.
3,
1960,
p.
178—179.
%
Z .
E.
Vol e ,
min.
eik.,
p.
177.
©
No iliskiy
apylinkes
An aniSkiy
kaimo
a das
d iga sj
an
iSlaiké
g eigiau-
siai
dél
sla y
kalby
j akos,
plg.
lenky
An oniszki,
bal a usiy
Au anumxu,
nes
ne
i
Die-
eni8kiy
apylinkéje
daznesni
ie o a dziai
y a
su
um,
un,
p z.:
Kumpas
,,Didziuliy
k.
laukas“,
Lu kos
i
Lankos
»Vala kiskiy
k.
pie os“,
U d iské
»Dailidziy
k.
pie a“
i
k .
187

a més
ypa ybé
né a
nauja,
nes
ja
y a
pazyméje
iek
E.
Vol e is
(plg.
jus-
lia i
josiou
186,
us ialio
d a an
187),
iek
K.
Buga
(mike,
snike’,
klinind,
ilakeis,
migi’s as
g e a
miegakulis
,, inginys,
miegalis“,
T akdosnan,
az' ioc*’).
Tokio
Siy
d ibalsiy
ienbalsinimo
pa yzdziy
pasi aiko
i
ki u ,
ypaé
aka iniy
dz ky
a més
pak aSéiuose,
esanéiuose
Bal a usijos
TSR,
p z.,
apie
Ramaskonis,
Bilius,
Bieli inus,
Lie u a
(Va ena o
aj.),
Plikius,
Sklodonis,
Padi j,
Pelesa,
Ka gaudus,
Ki onis
(Rodiinios
aj.),
Azie kus,
Pe alka
(Ga dino
aj.).
Nepap as ai
aiskiu
e,
wo
ienbalsinimu
isas
Sias
a mes,
gal
bi ,
p alenkia
ik
dzika imo
ypa ybiy
ne u in i
Zie elos
lie u iy
a mé.
§
5.
A ski i
a més
a s o ai
ie oje
balsio
u
ka ais
i8 a ia
sup ies-
akéjusi
idu inés
eilés
ga sq
i,
panaSy
j
suuZpakaléjusj
i
(be
ki okj
negu
bal a usiy
1),
p z.:
a igiedéjo
_,,uzgiedojo“,
liezZi i ,
ni edé
»nu edé“,
pani ekéjo
,,i8 ekéjo“,
pasiké isi
»pasiko usj“,
siko
,,suko”,
siksw
,,suksiu“
sisuké
,,susuko“,
si édé
,,suéde“28,
§
6.
Ki os
Die eni8kiy
a més
okalizmo
ypa ybés
y a
Zinomos
dides-
niame
dziky
i
apsk i ai
y y
auk8 ai iy
a miy
plo e,
p z.:
a)
Nosiniai
g,
¢
i
galiinéje
su umpéje
i apadziai
a,
e
(kile
i8
an,
en)
a iami
u’,
i,
u,
i,
p z.:
gal isc’,
izgizdzino,
ku-sneldicis,
isosi,
isc’,
Ra i-,
pi k’u-;
su
bi i,
ma c’,
pdodi.
b)
Vie oje
zodzio
p adzios
e
a iamas
a,
p z.:
aina,
apusié
d zino,
G@ze u’,
az'a,
aZis.
¢)
Ki éiuo as
balsis
e,
nes a bu,
koks
skiemuo
a
p iebalsis
po
jo
eina,
labai
papla éja,
p z.:
gi' énc’,
ké@l’as,
médzas_
,,miskas‘,
nepadé
gi
cil élis.
Sia
ypa ybe
y a
pas ebéje
i
pazyméje
( ik
ki okiais
a’menimis)
i
isi
anks esnieji
os
a més
y iné ojai:
E.
Vol e is
(a kialk
183,
’aidu
183,
Zi gialis
184),
K.
Biga
(Bandlis
26,
ékis
26)
i
P.
A uma
(pa n’é-ski
19,
sdnas
19,
ékan s’
20,
iné-l’o
21).
d)
Ki éiuo as
balsis
é
ka ais
Siek
iek
sud ibalsinamas,
p z.:
gié é
sekmié
,,pasaka“,
u 'éjdu.
Kiek
pas ebé a,
Si aip
d ibalsina
daugiausia
d ikalbiai
a
ikalbiai
Zmonés
ne
ik
Die eni8kiy,
be
i
ki ose
lie u iy
kalbos
a mése.
e)
T i agalio
i
neki éiuo o
d ibalsio
au
pi masis
sandas
daZniausiai
s ip okai
asimiliuojamas
an ojo,
i
a iamas
su
o
a spal iu,
p z.:
da dd,
déaigel’,
léiukuosa.
)
Ki éiuo y
i ap adziy
miS iyjy
d iga siy
i,
u+l,
m,
n,
pi ma-
sis
sandas
y a
isada
pailgéjes,
p z.:
gi as,
pile,
kulc,
pilc,
inda.
§
7.
Labai
ne ienodai
i
nedésningai
y a
umpinami
neki éiuo i
ilgie-
ji
balsiai
i,
u,
é,
o.
Tas
pa s
asmuo
iename
i
ame
paciame
zodyje
juos
ieng
ka a
i8 a ia
maziau
su umpines,
be eik
ilgus
a
pusilgius,
o
an a
ka a
—
be eik
umpus.
Taip
s y uoja
iek
Saknies,
iek
galiinés
neki -
7
Z . K.
Big
a,
min.
eik.,
p.
26;
P.
A umos
eks uose
$i
ypa ybé
neuzZ iksuo a.
%
Si
ypa ybé
kalbininky
y a
uzZ iksuo a
Zie elos
lie u iy
a méje
i
apie
Asa a
(Va-
ena o
aj.),
plg.
O.
B och,
Zum
Li auischen
siidlich
on
Vilna,
,,No s
Tidsk i
o
Sp og idenskap“,
.
19,
1960,
p.
1—71.
188
éiuo y
ilgujy
balsiy
a imas.
Balsiai
é,
o
Saknyje
i
umpédami
nepakei¢ia
sa o
kokybés
(p z.:
é @lis,
obuolis),
0
galimnéje
jie
y a
ge okai
pla esni,
jy
ie oje
gi dé i
a,
0,
e
(p z.:
gane,
p’jd e,
bi a,
sak).
Tokia
ne ienoda
Saknies
i
galiinés
neki ciuo y
é,
o
kokybé
ody y,
kad
ZodZio
galas
¢ia
bu o
p adé as
umpin i anks¢iau, negu
Saknis.
Pasi aiko
pailgéjusiy
ki ciuo y
umpujy
a,
e,
i,
u,
p z.:
mé@sk,
n@-
S ie é,
paseKdu,
bu o,
isi.
§
8.
1.
Pasi aiko
nemaZa
pa yzdziy,
ku
y a
i8k i es
umpas
balsis
(sinkopé),
p z.:
b ékai<bu okai,
k@ ’as
<ke u ias,
me idlis<mendelis
»guba“,
neda néjo<neda inéjo,
p iemn'é
,,p iemené“*®.
Ypaé
daznai
ne u i
balsio
i
sang azos
dalely é,
p z.:
azusldidé
,,nusileido“,
nézda é
,,nesi-
seké“,
nusmaino
,,pasikei ia“,
paskéls’u,
pazdz’diikc’,
susk dusi.
Su
nei§-
k i usiais
balsiais
da y a
zodziai
a a as
,,an as“,
pusa i a o,
élinas
» elnias*.
2.
Maziau
y a
zodziy
su
su auk ais
balsiais,
skiemenimis,
p z.:
d é@-
as<d eje as,
p aicinis
,,p aéjes“,
pada<pagada
,,gied a“,
pazmi so<pa-
azmi so
,,uzZmi so“,
p é@i
,,p iéjo“,
n@jo<nuajo
i
k .
3.
Su
jsp aus u
balsiu
uz aSy a
dusa d
,,auS a“.
Zodis
alakd
,, alka“
g eiciausiai
y a
iesioginis
skolinys
i8
bal a usiy
kalbos,
plg.
anaka.
4.
D iga sis
al
pasi aiko
iS i es
j
au,
p z.:
S dugoni-s
i
S algoni:s,
kaunié 'us
,,apykaklé“.
Konsonan izmas
§
9.
Die eniSkiy
apylinkéje
y a
iSlaiky os
abi
,,dzika imo“
ypa ybés,
pagal
ku ias
iSski iama
dziky
a mé.
a)
Vie oj
a ika y
¢,
dz
(< j,
dj)
nuosekliai
a iama
c,
dz,
p z.:
dudz’a,
gaidz’o,
plac’os,
s ec’a.
Tik
skoliniuose
a
i8
li e a ii inés
kalbos
a éjusiuose
zodziuose
y a
¢,
dz,
p z.:
p@éus,
medz’6c’.
A ika oms
c,
dz
a si as i
zodziy
o mose
bi ’u:,
agu ’u:
,, ogiy“,
dud’dd,
,,audziau“,
azi-
kin 'du
,,pakenGiau“,
gdud’du,
s a ’da,
gal
bi ,
neleido
ki os
pa adigmy
o mos,
ne u inéios
a ika y.
:
b)
P iebalsiai
¢,
d
ieni
i
ka u
su
p iebalsiu
p ieS
i,
y,
i,
ie
i
p ie’
nuk i usius
gal inés
i,
ie
a iami
¢,
dz,
c ,
dz ,
p z.:
a kazdzinéja,
ciesé
»desiné“,
dz ilika,
miékci
,,miega“,
Salikdici-,
ci‘léc’.
Tik
p ieS
i,
j,
a si-
adusius
i$
*en,
i
a ski uose
skoliniuose
¢,
d
iSlieka
nepaki e,
p z.: su
bi i,
p odi,
ink oc’.
Ta iau
ka ais
pasakoma
ci< i‘,, en“
ci-ndi
,, enai*,
i
ne
clé as_,, e as“,
i'c@la
,, y ele.
Dél
li e a ii inés
kalbos
j akos
miné osios
dziika imo
ypa ybés,
ypaé
an oji,
palygin i
spa éiai
nyks a.
Todél
is
dazniau
gi dé i
sakan :
ai ’,
gani ’,
ik( ai).
18
li e a inés
kalbos
a éjusiuose
Zodziuose
p iebalsiai
,
d
a ika omis
c,
dz
pap as ai
ne e iami:
di p ’,
da bdadienis.
*®
A
Sis
Zodis
y a
u éjes
balsj
e
abejojama,
plg.
E.
F aenkel,
Li auisches
e y-
mologisches
Wo e buch,
Go ingen,
1955—1962,
p.
653.
189
§
10.
Kaip
zodzio
Saknyje,
aip
i
jo
gale
ne e ai
pasi aiko
p ie’
uz-
pakalinés
eilés
balsius
i8likes
j
po
p iebalsiy
p,
,
p z.:
dujd
,,a iy“°,
da-
jai,
lapju-
(ka ais
i
lapja
,,lapé“),
p'jd 'du,
pj i i-,
Sldp’ja
(plg.
Slapija
unki ),
§lap’j6éka.
§
11.
Ta mei
bidingas
kai
ku iy
p iebalsiy
kie inimas.
P iebalsis
/
kie inamas
ne
ik
p ieS
e,
é
(plg.
azulank’du,
kl@ba,
Ididz’a,
lajo
~
lejo
liejo“;
galéi,
guléjdu,
kalbék,
s éublé
»Vai o ykS é“,
eléc’),
be
i
p ie&
i,
in
(<*en),
p z.:
li iguas,
lin i,
lin @l'u.,
pé lindo,
susli ikis
,,susilen-
kes“,
buklo -
,,bikle,
gy enima“,
su
Kduli.
P ieS
p ieSakinés
eilés
a ba
sup ieSakéjusius
uZpakalinés
eilés
balsius
ne e ai
pasi aiko
sukie éjes
,
p z.:
apg é i',
ka d om,
(s)k agédé,
k islas,
ne u i,
ag’,
page éc’,
sk anda
»béga“,
¢a im.
Reéiau
pasi aiko
sukie éje
§,
Z,
c
i
ki i
p iebalsiai,
P z.:
neSdja,
Saudzikles,
Ssi a;
asizéc’
»isizio i“,
aza o,
Zi nei,
Zw ée
k éca,
aca,
izdzii o,
minu éle,
a sdlis,
» e selis*.
§
12.
Senieji
a més
a s o ai
ne a ia
nei
p iebalsio
ch,
nei
h.
Vie oje
skoliniy
ch
a ia
k:
kéc
»no s",
nekdi
,, egu“,
sukG os
,,dzio a“,
plg.
bal a-
Tusiy
x6yb,
Hexdii,
cyxdmo .
O
i8
bal a usiy
a ba
pe
bal a usiy
kalba
éjusiy
skoliniy
ika y inj
g,
a iama
kaip
A
(ku j
bal a usiai
pap as ai
ansk i-
buoja
y)
dazniausiai
iS e ia
j
(p z.:
a u kas
,,agu kas“,
lenc’u- élis
,lenci igélis*,
pap i a
,,balnelio
di zZas“,
pasé as
,,k ai is,
dalia“,
pli as
»plugas“,
édzina
,,gy a e",
plg.
aeypox,
aanyye,
nanpyea,
nacde,
eddsina)
a ba
isai
jj
p aleidzia
(plg.:
ciénas
»cigonas",
piea seos
,, ieSkucios“,
samaon-
ka
,,k iminé,
naminé
deg iné“,
plg.,
bal a usiy
yo edx,
npeicopomo,
caMmaeOHKa).
§
13.
P iebalsiai
daznai
ienas
ki a
eikia,
asimiliuoja:
a)
Pi masis
p iebalsis
asimiliuoja
po
jo
einan j
p iebalsj,
p z.:
minkscimas,
muséis,
pi scinés,
ak&cis
,,ka s as“.
b)
Daugiau
y a
pa yzddiy,
kai
an asis
p iebalsis
asimiliuoja
pi maji,
PVZ.:
am_p@@aus;
nu ingdzinéja
,,(nu) enka“.
Dél
asimiliacijos
pi masis
p iebalsis
daZnai
isai
p anyks a,
p z.:
ada é
»a ida é“,
dda é
,,a ida é“
apile
,,apipylé“,
d e é
,,ap e é“,
a ilk
»ap ilk*,
asnigo<azgsnigo
,,uz-
snigo“.
§
14.
Kai
ku iy
Die enigkiy
apylinkés
kaimy
(G ybiSkiy,
Bédioniy,
Sk ai¢ioniy,
Kaziuliy,
Vala kiskiy
i
k .)
Zmonés
( ieni
dazniau,
ki i
e-
Ciau)
p iebalsius
¢,
d,
p ie’
6,
e,
i,
y
e Cia
j
k,
g,
p z.,
d>g:
bungéle
»bandelé“,
dpgeda
»apdeda“,
dzigelis
»didelis*,
dugénc’
_,,duden i,
kalbé i“,
gégeé
,,déde“,
8i géjo
,,gi déjo“,
,,gigi-kis
,,gy-
dykis“,
gi os
,,di os“,
p ageda
»p adeda“,
pa a gé
,,pa a dé“,
dngen’o
»Wandenio“,
Zi-géc’1;
>k:
bikinis
,,bi inis“,
dike is
»duk e is“,
ikeipo
,»Si aip“,
kelikas
,, e-
liukas“,
ké as
,, e as“,
ki-ndi
, enai“,
me g’6ki:
»me gio e*,
pasikinkma
<pasi i ikma
,,pasi inka“,
pas akik
»pas a yk",
pé e ké
,,pe e é".
%
Fo ma
auja
daug
pla iau
y a
a ojama
aka iniy
dziky,
nes,
a
ig i us
i
au,
j
pasida é
bi inas
hia ui
is eng i.
$!
[Sski inas
palygin i
pladiai
lie u iy
a mése
a ojamas
Zodis
deguzé
,,geguzé“,
ku io
d,
manoma,
a si ades
dél
disimiliacijos.
190
i
Pasaky ina,
kad
su
Si aip
pakeis ais
p iebalsiais
ne e ai
pasakomi
i
nauji,
i8
li e a inés
kalbos
a éje
ZodZiai,
p z.:
gekiné
,,deg ine“,
pi ma-
gienis
,,pi madienis“,
Si igie
,,Siandien“.
Ka ais
miné i
p iebalsiai
a-
iami
aip
minkS ai,
jog
sunku
a ski i
¢,
d
nuo
k,
g2.
Ki oki
p iebalsiy
paki imai
pasi aiko
ik
a ski uose
ZodZiuose,
p z.:
g>d:
de klala
,,ge klelé*;
k>g:
ségé
,,seké
(sekme)“;
b>p:
kimpa
,,kimba“,
plaku és
,,blakés“
i
k .
§
15.
1.
Daznai
p idedami
p iebalsiai:
p ie’
ZodZio
p adzios
ie,
é,
i,
e
p idedamas
j
(p z.:
jie d,
jéda,
jezikas
,,eziukas“,
jilgas,
jimc’),
0
p ieS
Zo0-
dzio
p adzios
uo,
u
—
p iebalsis
(p z.:
uodega,
iiodz’a
,,uodzia“,
io-
gos,
i pe).
P iebalsiais
p asidedan iy
zodZiy
p adzioje
pasi aiko
p idé as
s(z),
p z.:
sk agédeé
,,k egzdé“,
zdai osi
,,dai osi,
Zi i*.
D ibalsiu
uo
besibaigian¢iy
Zzodziy
gal inéje
pasi aiko
p idé as
j,
p z.:
akmudi,
sesudi,
esmudi.
2.
P iebalsiy
jsp audimo
a ejy
nedaug.
Ta p
balsiu
besibaigianéio
p ieSdélio
i
balsiais
i,
u
(uo)
p asidedanéiy
Zodziy
Saknies
a iamus
j,
(p z.:
nepajims,
si uodé)
galima
aiSkin i
kaip
jsp aus inius
hia ui
is eng i
i
kaip
p idé inius,
a éjusius
i8
nep ieSdéliniy
ZodZiy.
P iebalsis
¢
jsp aus-
as
a p
s i
ZodZiuose:
apinas is,
nas ai
,zmogaus
bu na
a
gy ulio
snukis*.
3.
Susikei e
ie omis
p iebalsiai
(me a ezé)
y a
ZodzZiuose:
liminis
»milinys“,
da < add
,, ada“,
u-Skinés
,, ik8 ynés“,
sémbe as
,,se ben-
as“,
simplas<si iplas
,,silpnas“.
Mo ologinés
ypa ybés
Daik a a dis
§
16.
Da yba.
Daugumas
a més
sudu iniy
daik a a dziy
y a
su
jungiamuoju
balsiu,
plg.
biidingesnius:
a kla i eé
,,a klo
dalis“,
a kla-
u‘Skinei
,,a klia iigs és“,
bé zalapis,
de i‘nab éle
,,sesuo,
u in i
de ynis
b olius“,
galddzi is,
miegaku-lis
,,miegalius“,
pec’adinks é
,,k osniadang-
é“,
pi m@ka i:
,,pi ma
ka a“,
pupdlakscei
,,pu ienos“,
saulé ekis
,, y-
ai“,
Silagéles
,,zibu és“,
a pipédzei
,,Salinés*,
a nakoja
,, a nalésa“.
Be
jungiamojo
balsio
da iniai
e i:
a pédzei
,,s ipinai*.
§
17.
18
p ieSdéliniy
daik a a dziy
daugiausia
pasi aiko
da iniy
su
p ieSdéli
pa-,
maziau
su api-,
a -,
azu-.
Daugumas
bu usiy
a,
ia
ka-
mieno
daik a a dziy,
ga e
p ieSdélj,
pe eina
j
é
kamiena,
p z.:
pakaklé,
%2
Si
ypa ybé
y a
daugiausia
aka iniy
dziky
a mése
(apie
Dubi ius,
Kabelius,
Azie -
kus,
D uskininkus,
apie
Rodiinia,
Pelesa
i
a ski uose
ZodZiuose
ki u ),
plg.
J.
Senkus,
Nauja
medziaga
apie
lie u iy
kalbos
a mes,
,,Lie u os
TSR
Moksly
akademijos
Da bai*,
se ija
A,
.
1,
1955,
p.
151;
J.
O ebski,
G ama yka
jezyka
li ewskiego,
.
1,
Wa sza-
wa,
1958,
p.
354—357;
10.
Tosugaii uc,
O
neko opnix
saBneHuaAX
B
IOXKHBIX
H
1 o-
BOCTOYHBIX
AHa eKTaXx,
,Lingua
Posnaniensis“
.
7,
Poznan,
1959,
p.
341;
E.
G ina ec-
kiené,
Nauji
dzuky
a més
y inéjimy
duomenys,
,,Li e a i a
i
kalba“,
.
5,
Vilnius,
1961,
p.
603—608.
191
Jdunesnéi
pap’jé é;
uos éli
manas,
s&nasai
é @li;
ad
mécina
pé -
me é
pe
ciesi'ji*
péci*,
o
é élis
pé me é
pe
kai i'ji'
péci:
§
29.
I§
linksniy
miné ina
mo e i8kosios
giminés
ienaskai os
jnagi-
ninko
o ma,
u in i
y i8kosios
giminés
galiine
-uom,
p z.:su
jdun iom
(jaunaja)
aina
péd ugké
(pame gys);
paci
apsi e s’&
(pa i siu)
ma -
Suem
deguiéli,
o
duk élo
ka e
u?m
apuséli
(ka ais
gi dé i
lyg
me gum,
ka c’um).
Tik
e ka éiais
pasakoma
o mos
su
-w%:
ja
ma
gi°i
adzink.
§
30.
Kai
ku ie
biid a ddiai
a
a ski os
ju
o mos
u i
ki y
kamieny
galiines,
negu
li e a ii inéje
kalboje,
P z.:
pagi dé
ga di
(ga dziu)
dnden’u;
d u i
(s ip i)
anka;
sekmé
bus
umpa,
as a
( aikli);
ku
nduji
cie(i)
j iodu:s
kailinei,
Skai a dis
§
31.
Da yba.
A ski i
a més
kelin iniai
skai a dziai
sa o
da yba
ski-
iasi
nuo
a i inkamy
li e a i inés
kalbos
skai a dziy,
p z.:
di,
dz i;
be
an a as,
an a d.
Vie oje
a i a as,
-a
daznai
pa a ojamas
j a dis
ki as,
-d,
plg.:
Riek
mé u'?
—kici
,,an i*;
izdesim
Ri ais
m@ ais
gimus.
Ki i
kelin iniai
skai a dziai
pada omi
daugiausia
i8
kiekiniy
su
p iesaga
- as,
a,
p z.:
pinki:
pi ik as,
-d;
Sesi:
sé@s as,
-a;
sepcini
:
sepci i as,
-a;
as o-
ni:
aS don as,
-d
(dazniau
aS u i as,
a);
desims
:
desim as;
ien iolika
:
ie-
nuolik as,
-a;
dz ilika
:
dz ilik as,
-a;
pink’6lika
:
pink’6lik as,
-a;
dz ide-
Sims
:
dz idesim as.
Skai a dziai
d as
Salia
ac’as
i
ke iz as
pada y i
eikiausiai
i8
dauginiy,
plg.
¢ aji,
ke e i
(su
p iesagos
balsiy
kai a).
Dauginiai
skai a dziai
,5—9“
pap as ai
da omi
su
p iesaga
-eli:
penkeli,
SeSeli,
sepci-neli,
a uoneli,
de i-neli.
P iesaga
-e i
u i
ik
ke e i,
ké e ’os.
Su
p iesaga
-eji
(po
sukie éjusiy
p iebalsiy
-aji)
y a
d eji,
d @-
Jos,
aji,
ajos,
plg.
Siy
skai a dziy
sus aba éjusias
be a dés
giminés
o mas:
ski kis,
Z@me,
ingi
d @ja,
o
u,
dungda,
ingi
aja.
Kuopiniai
skai a dziai
pap as ai
da omi
is
dauginiy
a ba
kiekiniy
Su
p iesaga
-(e) as
(ka ais
-a as),
plg.:
dueji:
d é as
(<d eje as),
aji:
@ja u:
aika
a i;
ké@ e as
a kl’&
bu o
i
a& ione as
ka 'u;
pi ike u:
aikii
pame é
(paliko).
IS
upmeniniy
skai a dZiy
su
pus-
galima
miné i:
pusan o,
pusan-
a os,
pusan a a,
puspi k o,
puspinkid
i
k .
Ki i
skai a diniai
ediniai
u i
bid a dziy
eikSme,
p z.,
su
p iesa-
gomis
-okis,
-ok as,
z .
§
26.
§
32.
Kai yba.
Kiekiniai
skai a dziai
du,
d i,
kaip
i
abuda,
abidz i,
padéjo
iSlik i
i
ki y
kalbos
daliy
d iskai os
o moms.
Siy
skai a dziy
daugiausia
a ojamas
galininko
linksnis,
p z.:
ingi
du
§im a
anaku:
jad
u ’;
hos
pdu uh
du
is é da
piemen’u;
dz i
nakcii
dz i
dzieni
Soko,
gé é
i
gi ddjo;
abudu
aiki
niw ed’du.
Su
d iskai i-
némis
a dininko
galiinémis
a dazodjiu,
no s
i
su
skai a dZiais
du,
dz i
(a
abudi,
abidz i),
pasi aiko
daug
maziau:
dz i
duk i
pami é;
daz-
193

niau:
nezino
kas
da ic’
abudi
a kai;
abidz i
dik e es
penk-
a i
(j
penk a
klase)
aina.
Skai a dziy
du,
ys
kilmininko
o mos
daZnai
y a
su umpéjusios,
p z.:
in
dz iéj
bus
namas;
da
ag
ais’u
az
iéi
kalnél’u’
g e a
pap asé
dz ieja,
ija
zmon’d.
Fo ma
ié
(0
ne
* ij,
plg.
ija),
u
bu ,
y a
a si adusi
pagal
dz iéi,
pig.
dz ieja.
Vy iskosios
giminés
j ai iy
skai a dziy
daugiskai os
galininko
o -
mos
daZniausiai
u i
galiine
-is,
p z.:
ejis,
ké@ u is,
penkis,
sepcinis,
as-
uonelis,
de inelis.
Fo mos
su
gal ine
-us
e os:
aS
duejis
me is
pas
ja
eik’da;
§e5'
is
Sim ds
p abu da
(iSleidau).
Salia
nesup ie eiksméjusiy
daugiskai os
inesy o
o my
(dudz’a
dz iejuosd
daik uosa;
ijosda
pi k’osa
bu dd)
labai
daznai
a o-
jamos
sup ie eiksméjusios:
ai
Gni-s
iSai
dz iesa;
dz iesa
isa
gdno
a kl’us;
isi
d dugéi:
pink’
uosda,
§e§
uosad.
Tos
pa ios
eiks-
més,
be
ki okio
ipo
y a
sus aba éjusios
o mos:
sénei
dz iéju
(d iese)
bina;
Gni:s
i:
iju®
( ise)
bana.
Ta mei
labai
bidingos
laiko
ilia y o
( iek
skai a dziy,
iek
i
neskai -
a dziy)
o mos,
p z.: gi ii
SeSésna,
sepcinodsna
a om
gane on
»gal ijus
SeS a,
sep in a
( alanda)
genam
j
ganykla“,
plg.
a az’du
ne-
délon.
I a dis
§
33.
S a besnés
negimininiy
j a dziy
as,
u
i
sang azinio
i a dzio
sa es
ypa ybes:
1.
Negimininiy
j a dZiu
aS,
u
ienaskai os
kilmininko
o mos
d ejo-
pos:
sakik,
né a
mani
namié
g e a
in
(an )
a i
é élis
gilli,
o
in
(an )
mani
agena.
Taip
pa
d ejopos
y a
i
sang aZinio
ij a dzio
o mos:
déy
nok
sa i;
a a inéja
nok
sa i;
e pui
sa i
dudéna.
Vie oje
li e a i inés
kalbos
o my
jdsy,
musy
a méje
y a
umpesnés:
jus,
mis,
p z.:
a
ai
jis
d i a is;
oi,
Roki
jus
dégu’s
(ka s i)
blinai;
ca
m is
kiémas
(kaimas);
0
kém
mus
piemenai
negané.
Ka ais
pasa-
koma
i
mis,
p z.:
une
mas
mécina,
u
ilkas.
2.
Negimininiy
j a dziy
as,
u
i
sang azinio
ienaskai os
naudininko
o mos
y a
mdn,
du,
sdu.
Daugiskai os
naudininko
y a
d ejopos
o mos.
DaZnesnés
su
o man-
u
-mu,
p z.:
b ingei
mi mu
apseidzis
(kainuos)
alek a;
aS
jaujamu
u:
giesmi:
gieddjau;
niéko
mumiu
nepada é;
mamai é
mimu
nepdasa-
koj;
kam
mamu
éscie,
kim
m imu_
gé cie;
e esnés
su
-mi:
padenk-
sim
més
isas
bédas
(nuos olius)
j&mi;
aS
jumi
p igamins’u
ga dz’ai;
kadi
mumi
miné
lin s.
Ka u
pasaky ina,
kad
gimininiy
j a dZiy
su
-mi
neuZz asy a,
isi
y a
ik
su
-mu:
i
i:
él’
ka élis
jiemu
gieda;
g azi
pazdai ic’
i
Rici‘ mua
pa édzi‘c’;
6mu
isé6mu
imu
me gis ému,
6mu
me gomu
né a
ku
décis;
i
mimu
paciemu
eik’a.
Ka ais
pasakoma
i
umpesné
o ma
ciem
o2z’ukam
liépé
niéko
na-
m6
neldisc’.
199
3.
Asmeniniy
as,
u
i
sang azinio
j a dzio
ienaskai os
galininkas
daugiausia
y a
su
umpu
galiinés
balsiu:
nu ésk
i
mani;
Gnas
i
du-
déna:
a aidziki
pas
mani;
a i
panes’ds
(senelis).
Ka ais pa a o-
jamos
i
su umpéjusios
o mos,
p z.:
kigi
azi eiké
(uzdi bo)
duk é
pas
-
4G;
ienas
ingi
sdéu,
ki as
ingi
sdu
is’a;
ma ’
sesila
pap’jd é
aku
iogu’
kupkéli*
(puoduka);
séskis
pas
ma
i’.
Daugiskai os
galininko
o mos
aip
pa
d ejopos:
as
jas
padzinda;
mis
ni ezé
Sal’é’ni-kan
ad;
du
pas
mumis
nak éi.
4,
Vienaskai os
jnagininko
o mos
y a
su
galiine
-im:
su
manim
niéko
nebi o;
su
sa im
adz'dja;
daugiskai os
jnagininkas
—
su
-mi:
su
jumi
diks@oi,
dé
i
me gdi é.
5.
Siy
j a dZiy
ienaskai os
ielininky
(inesy o
i
ilia y o)
o my
ne-
uz aSy a.
Dazniausiai
pasi aiko
daugiskai os
alia yyo
o mos,
a ojamos
adesy o
eikSme,
p z.:
Zménés
musump
dudé@na
p as ai;
ju:sump
miskas,
0
musump
médz’as
adzinase;
a aidzinéjo
mu‘su
mp;
mu‘sump
isaip6
Zmonés
moka
(kalbe i).
Pasi aiko
i
ki okiy
Sio
linksnio
o my,
p z.,
be
-p:
ca
mu‘sum
gudai
(bal a usiai)
apli ikui;
be
-m-:
bi o
agi
muisup,
a
jusump
nebi o.
Ki is
gali
bi i
i
Saknyje:
s ola
(s azdy)
bina
misum||misump.
Ka ais
pa a ojamas
i
ie-
naskai os
adesy as,
p z.:
bi o
manimp
susi i ki:;
manimp
i a
zmon'a;
manip
i a
Si dzis
k a d
(nes eika);
manim
sepcin’os
dias’os
(asmenys).
Daugiskai os
adesy ui
a ima
eik8me
ka ais
u i
i
daugiskai-
os
naudininko
o mos
su
-mu,
p z.:
bii o
iso
ma
mu.
§
34.
Vie oje
li e a ii inés
kalbos
asmeniniy
gimininiy
j a dziy
jis,
ji,
jie,
jos
a méje
pap as ai
a ojamos
a dininko
o mos
Gnas,
and,
Gni-s
( eciau
Gnies,
Gni),
Gnos:dnas
ne
ép
dimoja;
ana
nieko
nebijo;
Gni-s
isi
c’a
bina.
Ski inga
nuo
li e a i inés
kalbos
p iegaide
u i
mo e i8kosios
gi-
minés
ienaskai os
naudininko
o mos:
jei
a&
niéko
nesak’Ga;
nedii?k
u
ai
me gis ei
_nieko.
Vy i8kosios
giminés
ienaskai os
naudininko
o mos
ka ais
pasi aiko
su
-i:
j@mi
ai
c’d
ge ai;
Gni-s
i
@mi
( am)
Sipulukiis
d oz’a;
be
dazniau:
jdm,
dm.
§
35.
Daugelis
pa odomyjy,
pazymimyjy
i
san ykiniy
j a dZiy
u i
da
iSlaike
j a dziuo ines
(a ba
su
pab éZiamaja
dalely e
-ai)
a dininky
o mas,
p z.:
su
kiom
anasai
az'ués;a
aniej
ii
kuF
a us u éi;
o
ku
ciei
ak @lei;
i
pazda é
6j
paci
duk @la;
ai
i
us
ai
( asai)%®
saké;
i
iciej*”
mis
ldukai;
Ru isai
a aina
#mégus
gal on;
ku ’
di
i ep
saké;
Ru iej
Vil’ni:
bana,
ciemu
ge ai;
§i 6i
me gdi é
labai
an-
kinga.
Ka ais
da
pasi aiko
i
asmeninio
j a dzio
mo e i8kosios
giminés
"8
Fo ma
as
» as“
placiai
pasi aiko
aka y
dziiky
plo e
apie
Aly y,
Lazdijus,
Veisie-
jus,
Daugus
i
k .
%7
Fo my
i as,
i a,
i okis,
a ojamy
daugelio
y y
i
aka y
dziky,
an ajj
démenj
suda o
j a dis
as,
a,
oj
a ba
okis,
oks,
okia,
o
pi majj
—
j a dis
is
,,jis*,
ku is
be
p idé inio
j
a ojamas
da
i
Siandien
apie
Lazdijus,
Rudamina,
S en eze j
i
k .;
dél
o -
my
i as,
i okis
da ybos
da
plg.
J.
Endzelins,
La ieSu
alodas
g ama ika,
Riga,
1951,
p.
537.
Dél
ki okio
Siy
o my
kilmés
aiSkinimo
Z .
E.
F aenkel,
De
S and
de
E o schung
des
im
Wilnagebie e
gesp ochenen
Li auischen,
,,Bal icosla ica“,
.
2, p.
25.
200
ienaskai os
a dininko
j a dZiuo iné
o ma
joi
(Salia
and):
j6j
da
se -
ga;
ku?
j6i7
p agaiso.
’
Daznesnés
is
dél o
y a
nej a dZiuo inés
(i8sky us
anasai,
andj)
j a -
dziy
o mos:
i.
i os
naminés
bi és
i:si edé;
kRok’d
buicis,
okis
da -
bas;
oi,
mani
gané
nezin’a
kas
okis;
dziénu:
ékis,
aka i
ki o-
kis;
a&
pac
bu di
i;
i
isos
( isos
iki
ienos)
bina
iSs di és;
kap
ku is
Z6dzis
okis
pac;kokié
pe édai
bi o.
Abiejy
giminiy
ienaskai os
jnagininkas
daznai
u i
ne ienoda
o ma:
pap as a
i
j a dZiuo ing,
p z.:
i uom
kelid
(einan )
kiémas
in
kiémo;
Si uim
kel’u
aiki e;
isi
isidz’éugé
j
hoi
(be nai iy);
Ru i
pi ma
p i-
i ksi e
(uogy),
su
uoj
Zéni-s'uos.
§
36.
Ta méje
daznai
a ojamos
sa ybiniy
j a dziu
mdanas,
a as,
sd as
a dininko
o mos,
ku ios
a lieka
i
Sauksmininko
unkcija,
p z.:
ca
ma@nas
é élis;
o
ku
a d
moma?
ie éli
ma@nas,
adndsai-
ma@nas,
paséki
linel’is
an
manéses
Zemélas;
w éles
manos,
zZal’és’os
mM&nos,
kas
jus
c’d
séjo,
kas
jus
a éjo;
mani
aikélei,
sa-
i
a gélei;
uos @li
madnas,
sénasai
é éli.
Sa ybiniai
i a dZiai
mano,
a o,
sa o
e esni,
pasi aiko
pap as ai
au-
osakoje,
p z.:
m@no
ilnu:
e p’a,
mano
mésu:
é da;
G@ o
mo-
més
nep asis’u
(g e a
a 6s
momoés).
P ie
a dazodziy
a dininko
i
ki y
linksniy
daZniausiai
a ojamos
sa ybiniy
j a dziy
o mos
ma,
sa,
a,
p z.:
p izadéjei,
ka
busi,
ma
Zmo-
na;ma
é as
be
sG
momés
dugo;
and
padGa é
g az’a
lina
s@
dik e ei;
aS
@
mo ku:
agéjdu;
su
ma
su-num
blogai
bii o;
dzie e
m4.
§
37.
Vie oje
li e a i inés
kalbos
sa ybiniu
j a dziy
jdsiSkis,
misiskis
a
o my
jasy,
misy
a méje
a ojamos
ki os
o mos,
plg.:
i
jasis
Rap
ku is
Z6dzis
kap
m isis;
m usis
i
bic’
nebii o;
m isis
nileké
labai
smagei;
i
misis
(siinis)
ne ak’a.
Mo e iskosios
giminés
ienaskai os
a dininko
o ma
y a
j a dZiuo iné:
mdséj
adia ka
(kalba)
nei
¥6k’a,
nei
ok’a.
Siy
j a dziy
ki y
linksniy
o my
uz a8y a
maZiau,
plg.
dgs.
a d.
m usei
aikai
nepazis a
(nesup an a)
lie i iskai;
dgs.
ie .
musen
kiemi
negieda.
Siaip
dazniau
a ojamos
umpos
o mos
jis,
mas:
as
ne-
dlgi-s’u
jus
dionos;m is
kd és
bi o
p i is os.
§
38.
A ski i
a més
gimininiai
j a dziai,
be
y i8kosios
i
mo e isko-
sios
giminés,
u i
da
be a dés
giminés
o my,
p z.:
Gnas
isa
sus i iko
i
isi ezé;
c’'a
ic
isa
( isai
iskas)
izdz’i o.
Miné ini
san ykiniai
j a dziai
kiekas,
iekas
i
ki os
ju
o mos,
plg.:
kiekas
mé@ u
c’a
bu-nu;
kiek
in
dangdiis
i aigid@l’u,
ai
ciekas
in
Ze@més
ski'lal'u:;
Rieku
bi o
(se a),
paizdz’i o
ic
isa;
and
cieku
neazu eiks,
kieku
Gnas.
Veiksmazodis
§
39.
Da yba.
Kai
ku iy
a més
eiksmazodziy
p ieSdéliy
eiks-
més
ski iasi
nuo
li e a ii inés
kalbos.
Be
o,
a méje
y a
ienas
ki as
p ieS-
délis,
li e a ii inéje
kalboje
isi8kai
ne a ojamas.
201
Ta méje
labai
daZni
eiksmazodZiai
su
y y
aukS ai iams
budingu
p ieSdéliu
azu-,
eciau
az-.
P ieSdélis
azZ(u)-
pakeiéia
li e a ii inés
kalbos
uz-,
p z.:
bébos
susk ido
(subégo)
i
azZadduze
ilku’;
Guii
azuko-
né eiké
ilkas;
aZu igsu
mazgu’;
ig
kliono
azisdeg
é;
and
az-
bégo
namé.
Ka ais
p ieSdélis
azu
pa a ojamas
i
ie oje
ki y
li e a-
i inés
kalbos
p ieSdéliu
(ap-,
nu-,
pa-,
p a-,
p i-,
su-),
p z.:
and
aZzis-
e ké
macnai
(sma kiai);
0
dziédas
azusiémé
déginc’
u gl’us;
in
d iei
a kl’a
linus
azib uké
(nu ezé);azZusémé
iéd u:
an-
den’o;azZi e ké
ponéle
,,p a i ko
panelé“;
no éjo
akis
aZusp'jauc
(p ispiau i);
no éjo
azu u éc’
(sulaiky i)
Suln’o
i
i os
obeliés;
né
ka o
neazusi gaa@
(nesusi gau).
P ieSdélis
uz-
daug
e esnis,
p z.:
kap
usikéle,
ai
i
eik’a.
§
40.
Paminé inos
i
ki y
p ieSdéliy
ski ingos
nuo
li e a ii inés
kalbos
a
e esnés
eikSmés,
p z.:
ap-:
apenéjo
(nupenéjo)
mei éli;
apk ésk
(i8k ésk)
ma i
(ma-
ne);
nesumaninga
and
bi o
i
apliko
(liko
neis ekéjus);
débesi:s
a
p-
siladidza
(nusileidzia)
Zem’aa;
negé k,
bo
apsi e si
( i si)
ilkii;
a e s
(pa e siu)
u‘Zuolel’a;
a -:
isa
a ink a
(papasako a)
niéko
né a
déugés
(daugiau);
a sédéjadu
koju;
in-:
in
lijo
(i8lijo,
sulijo)
mani macnai;
in
i- éjdus
insikela
(a -
sikelia)
gaspadziné;
insk ido
(nusk ido)
and
ki oh
Z#@mén;
kuz
u
jos
(d abuzius)
in u:sei
(iS epei);
g ibai
eik’a
ge ai
in i c’
(i8 i i);
is-:
isidai é
(pama é)
pi k@lu;
i&§mi c’
(a simin i,
a min i)
negal’d;
(galinéjosi)
ku is
ku i
iZgaléj
(nugaléjo);
i§ éks
(uz eks)
asic’,
eik’a
aic’
daé bo
da ic’;
isi
isidz’éugé
(apsidziaugé)
juo(m);
isodzino
(uzsodino)
in
bé o
Zi gél’o;
plg.
E.
Vol e io
uz a8y a
pana-
Sia
o ma:
i
izdésim
in
gal os
(184).
P ieSdélis
iz-
ie oje
uz-
ka ais
a ojamas
i
Laziinuose,
Zie eloje;
nu-:
ik
sme ci
nudduZé
,,iki
mi ies
uzmuse*;
dziédas
numains
sd
adziéz’u:
,,senis
pakei é
sa o
d abuzius“;
diéimoju,
kuF
nusidéjo
ciek
s ié o
,,gal oju
ku
pasidéjo
iek
zmoniy“;
kiskis
nusisalino
(pasiSalino)
i
nendé
kalbéc’
su
jeis;
pa-.
da
nepadégi'
(nesudege)
ba om;
ilkas
paédé
(suédé)
oz
ukis;
aikai
pagi do
(i&gi do,
nugi do),
ka
é as
pasaké;
ugnis
pagisus
(uzgesusi)
bd o;
Gnis
pagulé
(sugulé);
dziédas
su
bdbu
pami é
(numi é,
mi é);
jaa
i
kéulai
ji
papi o
(supu o);
kdile
pa-
dusé
(iS ausé)
piéou';
Gnos
pasédos
(a sisédo)
unksmélei;
pas-
mu
§é
(susimuSé)
be nai;
p a--
p abiudo
(nubudo)
aikas;
p a a@ é
(i8 a é,
i8 ijo)
mis
lie ds;
p askaicic’
negali
(pe skai y i,
paskai y i)
;
p i-:
esmu6é
p ibis
(p i inks);
kap
p isdéji-
(jp a e),
ep ge-
ai;
p i i-s’a
(uz inks a),
ai
sdpa;
i
ugei
p isku do;
su-:
aip
aik’a
sub
c’
(gy en i,
su a i),
adu
Gnas
sag izé
(ap-
g ezé)
sd o
d kl’us;
sugli bo
(ap8lubo)
isi
a klei;
kas
ca su-
mi is
(a mins)
isa,
sumi ic’
negal’u;
eik’'a
suldisc’
(pagalas i)
202
dalgi;
sudéj
eséil’u
_,,su a é,
sukalbéjo
uok is“;
aikas
jéa
sub
i-
do
(nubudo);
and
sus éikino
(pas eikino)
b oli:.
Be
miné yjy,
a méje
da
a ojami
sla iskos
kilmés
p ieSdéliai:
da-%,
az-,
pad-
(labai
e ai),
p z.:
nu-ndi
su ku
dabdc’
(iki
galo
i&gy en i);
ciek
nege umés
mumi
dada@ é
(pada é);
dadégino
(padegino)
in
ugniés;
daéjo
i igi
k imu;
daéjo
(p iéjo)
i igi
ma ’ds;
o ,
dap
a-
sakojo
(p ipasakojo)
jei
ana;
i
da édé
(pa odé)
jiemu;
i
dndeni-
dasiekam
(pasiekiam);
ogis
dask ido
namé;
asakém
(i8pasa-
kojom)
isa;
aikai
azb
é
g’dj
0
(i8bégiojo,
iS azinéjo)
mies an;
a
z-
e ié
(su e é)
isds
knigas;
askaicic’
(pe skai y i,
suskai y i)
gali;
jdunas
paddugo
médz’as
,,jaunas
iSaugo
miskas“.
§
41.
Ta mei
labai
biidinga
ai,
kad
p ieSdélis
pa-
gali bi i
p idé as
i
p ie
p ieSdéliniy
eiksmazodZiy,
nes a bu,
kokius
p ieSdélius
jie
be u-
é y,
plg.:
ap-:
isi
be nai
paapsi edeé;
a -;
bi o
paa u azéa@ i-
lie u ei;
azu-:
ldiku:
paazusodzino
(uisodino)
medz’u
(mi8ku);
in-:
ilkas
painsig ’d é
(jsig iido,
ilindo)
pi k’on;
is-:
isi
an
dd bo
ba o
paisaji:
(i8éje);
paisa é
(iSa é)
pié as;
paizdZi o
(isdziu o)
Sul’nis;
ilkas
pais
gdudé
(i8gaudé)
isas
oz'ukis;
paiSki o,
paigs eZ#éjo
médzu'
_
,i8ki o,
iS eziojo
miS-
ka"; ldpé
silkés
paiSmé é
(i8mé é);
isos
paisiguado
i
paiés-
5égo
,w isos
iSsigando
i
iSbégo“;
isds
as
giesmés
pais aésé;
nu-:
i
Sic’
panu @j;
(i8si aik8 iojo,
i&siski s é);
panuki o
(nuki o)
pa
gal i
(po
gal a);
jdéuni
panileké
pol’sé'un
»jaunieji
iSlaks é,
i8 azinéjo
j
Lenkija*;
and
panumé é
isis
(pédus);
mé
dzu»
panu i iko
,mi&ka
iSki o,
iS e iojo*;
panise
gé
panu-
duké
d abuzél’is
,nusegé,
nu auké
d abuzélius“.
pa-:
papada é
(sua é)
ldaku:;
ciekas
budi ku:
papadegé
,, iek
obesiy
sudegé“;
seni
jau
papami é
(numi é);
Gni‘s
c’a
papapi ki:
pi k’ds;
isi s
papad isé
(su igo);
pe -:
a&
ddageli'
papé zinojéu
,,a8
daug
pazinau‘;
p i-:
samani
nas as
pap isi i iko
(p isi inko);
pap i ezé
( asa ojaus)
i§
Poskon’a,
i§
Pad a ’i;
az-:
sus i iko
i
pa azGj
(iSsiski s é);
su-;
isi
pasu eina
(susi enka,
sueina);
seni,
madi,
pasaus en-
ka
isi;
and
jdm
pasida é
(suda é);
no ’u
pasu igé
ienu:
su
Ri a
,.no iu
su is i
iena
su
ki a“.
Neud iksuo a
ik
pa yzdziy,
ku
pa-
bi y
p idé as
p ie
eiksmazZodziy,
u ingiy
p ieSdélius
p a-,
da-.
Vienas
ki as
pa yzdys
y a
uz aSy as
i
su
an u
p idé u
p ieSdéliu
p i-:
p ipami saa&
(pami Sau),
nea eina
88
Apie
p ieSdélio
da-
kilme
Z .
B.
Max
1o1uc,
Mponcxoazenne
npuc ankn
da-
B
Oan-
TulickHX
sisEIKaX,
,,Bompocb!
claBAHCKo o
s3bIKO3HaHHa',
.3,
Mockea,
1958,
p-
127
.
203

sk@adz'ei
(g ei ai)
gal én.
Miné ajame
pa yzdyje
p ieSdéliai
p i-
i
pa-
gali bi i
susikei e
ie omis.
An asis
p ieSdélis
Die eniSkiy
a méje
g eigiausiai
y a
mechani8kai
a si ades
pagal
sla y,
ypaé
bal a usiy
kalba,
kaip
o malus
pe ek inimo
odiklis®’.
Kai
ku ie
pa eik ieji
p ieSdéliniai
eiksmazodZiai
y a
mo emiSki
e i-
niai
i$
sla y
kalby,
p z.:
aZusi ke’,
ap i ikc’,
p askaicic’;
plg.
a i inkamai
bal a usiy:
saxeapsyo,
ababpayo,
npa oimayb;
usy:
saboaemb,
o606pame,
npowumamo
i
k .
§
42.
IS
biidingiausiy
i
pla iausiai
a méje
a ojamy
p iesa
gi-
niu
eiksmazodziy
y a
p iesagy
-iné i,
-diné i
i
-dy i
ediniai.
Daugiau-
sia
jie
y a
su
p ieSdéliais.
1.
-diné i
ediniai:
a)
bend a is:
Risk’ei
émé
eikc’,
a kazdzinéc’
dziédo
(diedui)
du is;
imsi
iSge dzinéc’
i
i§laidzinéc’,
ai
neb si
(negy en-
si);
p ispi é
a gas,
ai
pami zdzinéc’
eik’a
giesmelas;
eik’a
p adédzinéc’
ka
kadl ek
eikc’
,, eikia
p adé i
ka
no s
di b i*;
b)
esamasis
laikas:
apmi dzinéju
paci
i
Si dzis;dasiekdzi-
néju
( ipinuos)
pinigd;
susi gdzinéju
daznai;
ku
isi ink-
dzinéji
dzikelin
kel’énén;
kim
mani
pamezdzinéji
(palieki);
Zmogus
p apuldzinéji
uosd
medz’uosd;
aikas
sepci i as
ménas,
ale
apmi dzinéja;
é as
pasicikdzinéja
su
déonu
i
d us-
ku;
i§ ezZdzZinéjam,
bilo,
Siénu:;
in
Ziemés
pamezdzinéjam
(paliekam)
bi ému
meddas;
ku
jis
p abudzinéja
(gy ena e)?;
aklej
(ne egiai
elge os)
éléi
a giedodzinéja;
jda
p adédzi-
néja
zi-déc’
Gnos;
s ecei
sésdzinéjasi
azu
s élo;
ani:s
s odzi-
néjasi
pi k’oi.
c)
bi asis
laikas:
i
él’
aZu eikdzinéjdu
(uzdi bau)
i
aduodzinéjéu
(a ida iau)
am
Zmogu;
bil’bas
ig ingdzinéjdu;
ai
4§
anukélii
p i e gdzinéjdu
(ap e kiau);
p ipami ézdZi-
néj@u
isas
mi:sl’us;
kap
d abnas
lie ilis
palaizdzinéjo;
kap
ana
p abudzinéjo
(gy eno);
pi md
bi o
dudeklus
an
pie os
iséies-
dzinéjom;
a aidzinéjo
mi sump
(pas
mus);
b élei
azZud oz-
dzinéjo
Sakal’ukis;
sen’da
ki aip6
p agi endzinéjo
Zzméni's
»seniau
ki aip
gy eno
Zmonés“;
d)
bisimasis
laikas:
a
p adédzinés’u;
aS
p imindzinés'u
jumi
mi-sVus;
ekés’u,
kad...
nepa d odzinési
i o
jduc’o;
aik
Vil-
nun,
ge ada
azZu eikdzinési;
azu eikdzinésim
nu-ndi
ddu-
gés;
Zémi’
méj
(gal)
azdalidzinés;
e)
liepiamoji
nuosaka:
u
padédzinék
médan
aézumi c’;
da iki ,
azu eikdzinéki ,
is
pinigd
déugés
gdusi ;
)
daly is:
bana
iz
ieno,
bina
i
sudédziné a
( ekinis);
ackos
k éslan
sudédziné a;
os
Veiksmazodaiy
su
p iesagomis
-iné i,
-diné i,
u inciy
du
p ieSdélius,
y a
uZ ik-
suo a
Zie elos
a méje,
plg.
,,Lie u os
TSR
Moksly
akademijos
Da bai“,
Se ija
A,
.
2(11),
Vilnius,
1961,
p.
229.
204
g)
pusdaly is:
i
Séka
kiSkicis
is
pasimi gdzinédamas
(mi kéiodamas);
Zménés
pe eidzinédami
p aseé
cil o
(pagelbos).
2.
-iné i
ediniai:
a)
bend a is:
aik’a
p isda inéc’
bil’bu-;
a&
nezinda,
kG
az-
sakinéc’
(pasako i);
dnas
p adéjo
sakinéc’
pie
(apie)
ainu-;
b)
esamasis
laikas:
i§
po
pi Siu:
ki a
nepazZu inéju
(s e imo
ne-
no iu);
Gnas
jdu
senei
nedagalinéja
(nes eikuoja);
2@mé
paski--
linéja
(sudZi is a);
k6znas
(kiek ienas)
s@ o
dziénu:
a ganiné-
jam
(a ganom);
p isida inéjam
_
bdl’bu:
,,p isisku am
bul iy";
Zmones
apzZ’w inéja
(apzi i)
ja u:;
Gni:s
p iséda
p ie
S6no
i
kal-
binéja
(kalbina);
daba?
su a inéja
(su a o)
ienan
ddik an;
c)
bii asis
laikas:
kG
aS
jumi
sakinéjdu
(pasakojau);
sesdla
jie-
mu
(jiem)
acakinéj;
diona
paskilinéj
(suskilinéja);
més
ada-
inéjom
(a ida ém)
isak6;
sakinéjo
(saké,
sakyda o),
c’d
bik
pi-
nigi uzkas a;
d)
bisimasis
laikas:
ais’d
is as
pa a inés’u
(pa a ysiu);
p i-
sida inésim
aka i
bil’bu:;
aikai
pa a inés
(a a ys,
p i-
ziu és)
kd es;
c)
liepiamoji
nuosaka:
cik
neacidai inék
a gal’6n
,, ik
nesi-
g algyk
a gal“;
neiSsakinéki
(nepasakyki ),
kap
adzina.
3.
-dy i:
ediniai:
:
:
a)
bend a is:
eik’a
g azei
su
kacinu
apsieidzic’
(elg is);
isajo
bilbas
ig inkdzic’
iz
duobés;
né
kadi
pa inkdzic’
(p igal o i)
mislG;
b)
esamasis
laikas:
aS
likd@@
(lieku)
su
mazais
aikais;
neaZu
s-
imddaa
dudénimu
(neuzsiimu
kalbomis),
iSeidziki e;
a aido
lapé,
inaido
ana
pi k’on;
Gnas
is
pas
mis
azeido
(uzeina);
ai
kiek
pas6 o
(dalies,
k ai io)
daido
(p ipuola);
and
iSeido
man
e a
ji
y a,
p ipuola
man
e a“;
é as
a eido
i
p iimdo
(paima,
p i-
ima)
i§
Rmu:
aiku:;
suba 6n
apsieidom
(susi a kom);
m@s
pa-
susi ingdom
(susi enkam)
bdbos
ienén
pi k’on;
isi
iSsi ingdo
'
( uogiasi
aziuo i)
pas
jduna‘ji;
nusip dédsi:
iS
libdo
(i8lipa)
i§
dn-
den’o;
po
sl'abi
asi ingdo
( enkasi)
azic’;
suk dudo
(suk au-
na)
ail6n
kaladés;
susi i igdo,
suseido
(sueina,
susi enka)
s ecei;
c)
bii asis
laikas:
and
iSeidé,
i
a§
i§eida@a
(iSéjau);
i
aikul’us
p iimd’da
(bobu e
bu au);
a aidé
ilkas;
azimdé
(uzéemé)
paci
isu:
pi k’u:;
Rada
dacidé
(p iéjo),
égi;nuimdé
i élo’
nok
kGk-
lo;
Gal’a
p iimdé
(p iimda o,
supi kda o)
linis;
add
isSeidém
miegoc’;
aka i
su eidém
iena
daik a
e pc’;
ap i igdé
mac-
nai,
déig
a émé
neméei
,, okie iai
sma kiai
apiplésé“;
a aidé
kiémi-
nei
(kaimynai);
iS ingdé
unglis;
d)
biisimasis
laikas:
Rap
iS inkdzis’u,
a ais’u;
u
pa ink-
dzisi
mi'sld,
u
dinai;
abidz i
pa inkdzisim
(pagal osim,
pa-
inksim)
mi-sl’a;
b ingei
miumu
apseidzis
alek a;
205
e)
liepiamoji
nuosaka:
a aidzik
kas
aka as;
neiseidzik
(neiSeik)
u,
b dli,
i
nami;
ge ai,
a aidziki e,
alé
nundi
igei-
Cac i
IS
pa eik ujy
pa yzdziy
ma y i,
kad
isi
miné ujy
p iesagy
ediniai
gali
eikS i
iek
ka o inj
(daZnai
pe
am
ik a
laiko
a pa
besika ojan j),
iek
ien isinj
iSplés a
eiksma,
jo
ukme*.
Pazymé ina,
kad
da iausia
i8
y
p iesagy
y a
-dineé i.
§
43.
IS
ki y
da esniy
eiksmazZodzio
p iesagy
da
galima
paminé i
-é i,
-e é i,
-au i,
-in i.
1.
-é i
ediniai:
a)
bend a is:
azusémk
man
dnden’o
pa
ge éc’
(a sige i);
gali
&e ickai
palijéc’
(ge okai
paly i);
né im
pamézéc’
(paméz i);
paséjéc’
(paei i)
ne eik’a;
aik’a
pa a géc’
(pa a g i);
ki as
ne-
gali
pa e kéc’
su
lemen i
(pa e kau i
su
ZodZiais)
;
b)
esamasis
laikas:
kap
pamézéji
(pamézi),
ai
dioda
dlgi-c’;
c)
bi asis
laikas:
ma ci
pabégéi;
palilé
jo
kiék
(palijo);
ana
palukéj
i
in@jo;
be nai
kap
pame éj
(s iedé,
me é),
ai
ne
ki én
Sali i
namo
nusk ido;
lapé
pa i-s
éi
(pa empé)
adi
16
S’dudo;
meska
p
a-
e péj,
i
dud&na;
aikai
pau'g
éi;
d)
bisimasis
laikas:
gali
aic’,
aS
pa
kepés’u
(pakepsiu);
gal’
pa-
nesSési
me gis i';
kap
Gnas
a séjés
(a sigaus);
aimad,
pajédé-
sim
(uz algysim)
neddagi-:
( upu j);
e)
liepiamoji
nuosaka:
palwkék
(palauk),
uojda
a eis’i;
ku-mila,
pe ezék
mani;
in
pasiéjéki ,
i
asi
send:
po
i ai
Salei
pasi-
ejéki
(paeiki e).
2.
-e (é) i
ediniai
(pap as ai
da omi
i8
iS ik uky
i
ei8kia
umpa
(akimi kos),
in ensy y
eiksma)
:
a)
esamasis
laikas:
s’ip e ’a
(lukS us)
in
di os;
iz
adi
kumpo
s is e a
akmen’u;
du imi
ba k& e i;
kap
ciip e i
aégu
pec’ia;
ki as
kap
S ik e i,
kad
gaidukai
kidu-s
(liesi);
12
po
lébo
(i8
padilby)
in
mani
Z ilk e i;
kap
ka u:
mék e na
(suduoda),
sepcin’us
azu-
ddiZa;
kap
s i k e na
olié ku-
(lékS e)
bdl’kon,
ai
i
pamusa
(su-
dauzZia)
;
b)
bii asis
laikas:
ne
ik e é
ja@u
iz
béimés;
a sig izis
kap
cdukS e é
Gkmen'u
ka@k on;
pduks éla
dz’u
p e éjo
snapi;
ana
g&lés e éj
(z ilg e éjo)
in
pdakS u:;
g i
ps& e é
kundz’i ku:
(ski-
landj)
—
Slap’jas,
cik
pada i as;
ku:lokél’is
andenin
kis e é;
kap
ép
cup e éj,
ai
da is
klap e éi;
i
k auji
moék e é
in
skied é-
les;
be nékas
mok e é
i-k& eli;
kacinas
puis e éj
is
ka ;
Gnas
s ip e éi,
ka u-;
pduks di és
jam
isos
s
up e éi
plunksnél’w;
iné&jo
pi k’on,
s ap e é,
ieido
él’
dai icis;
jam
kas
ék e é
Si -
dzi i
(a éjo
j
gal a);
e ép e é
(pame é)
in
p ipecko;
mé é,
ne
ink e
éj;
©
Placiau
apie
Sios
iiSies
eiksmaZodzius
Z .
,,Lie u os
TSR
Moksly
akademijos
Da bai*,
Se ija
A,
.
2(11),
Vilnius,
1961,
p.
219—231.
206
c)
b simasis
laikas:
a klis
kap
i p e s
(susipu ins);
d)
liepiamoji
nuosaka:
kils e k
mén
in
pec’i
maigu:;
luk e k
upaci';
s ép e k
(sus ok
a8y i),
azumi sda;
e)
daly is:
a8
bu' du
klas e éjus
(suda us)
kok’
lazdi
pe
gdl u:;
)
a iamoji
nuosaka:
(bijau),
kad
nebliks e u-
ugnéle.
Aki-
mi kos
eiksmazodziy
daugiau
pasilaiko
au osakoje,
o
bui inéje
kalboje
jie
a ojami
eciau
(kiek
daZnesnés
y a
liepiamosios
nuosakos
o mos).
3.
-au i
ediniai:
g i-b
duc’
(g i-bduna,
g i-ba o);
gudduna
,,bal-
a usiSkai
kalba,
elgiasi*;
pldkduna
Zucsis
in
dnden’o;
jaa
Siendu-
na
pie u:;
kas
i
mé@dzii
Sikduna;
an
pi s u:
dik§céuna
(g e-
a
a ojama
i
dikSéioja);
kici
g azei
é kdéuna
(ga bs o,
au-
da);Zu duna.
4.
-in i
ediniai:
u
ji
aZudusin ai;
neg a@zZin as
(nekas -
uo as)
e sis;
paki inc’
(pae zin i)
Suni:
eik’a;
is@i
pa adzinc’
(pak ies i)
Zmon’a;
eik’'a
pa al’ginc’
(pa algydin i)
aikis.
Su
p iesaga
-wili
(manoma,
sla i8ka)
uz agy a
ik
eiksmazZodis
p
i
e-
dic’
(ka ais
iS a iama
i
pie u ;
papie sim).
§
44.
Kai yba.
DaZniausiai
a ojama
su umpéjusi
bend a ies
o ma:
aic’,
Ididzi-c’
(melZ i),
u éc’,
Z inkc’.
Taéiau
g e a,
ypaé
senesniyjy
a -
més
a s o y,
ne e ai
a ojamos
i
ilgesnés
o mos:
badzice,
bd ce,
disdu-
ce,
ganice,
gé ce,
p'jauce,
piisce,
éd ioce,
Zindce,
Zisce
a
duocie,
é&sc
gé cie,
guicie,
pi kcie,
sdi kcie.
§
45.
Ta méje
y a
a ema iniy
(p iebalsiniy)
eiksmazodziy
lie-
kany.
Daugiausia
pasi aiko
esamojo
laiko
e iojo
asmens
o mos:
/iék
ci
ienas,
azumiékc’,i
miéke’
sdu;
iogos
azZuliékc’;
jai
ne-
kRosci.
Taip
pa
pasi aiko
kon aminuo y
a ba
analogijos
biidu
suda y y
o -
mu,
p z.:
ns.
|
asm.:
liekma
namié;
kadi
aS
jd
miegmiu,
nelisk
pas
mani;
ns.
2
asm.:
asa a,
o
u
mieg
mi;
lendi,
kul
p amiegni;
kap
aziumiegmi
(pasakoma
i
azZumiégmi),
ai
guli;
ka
dudemi
ka
kalbi“;
dgs.
|
asm.:
pi k’oi
miégmame;
miégmam
odisi;
ns.
i
dgs.
3
asm.:
kap
liékma
namié,
ai
cik
i
mié
gma;
mdn
pacinkma
(pa inka)
lie i iskai
dudénc’;
Gnas
mani
pasikinkma
(pasi inkma
,pasi inka");
mésa
p i u ikma
(pagenda);
éima
(apzZi i inéja)
pa su:
pa sas;
é as_
dima,
éima
(ie8ko),
kad
as ;
g e a:
liekna,
miégna,
miegnil,
isimiegni,
miégnam
(g ei iausiai
pagal
bana,
p’jduna).
§
46.
Daugelis
li e a ii inés
kalbos
eiksmaZodziy,
esamajame
laike
u-
inéiy
o
i
i
kamiena,
a méje
y a
ia
kamieno:
a)
p z.:
gidz’a,
ki ik’a,
paki ik’a,
mink’a
(duonu:);
mék’a(si),
dodz’a,
nep izindz’a
,,nep izindo“;
207
Cia
kalbos
dalimi.
Sa o
s uk ii a
kai
ku ie
i8
jy
y a
a imi
j a diniams
p ie eiksmiams
i
dalely éms,
pyz.:
c’d,
cendis,
ic
,,8i ia“,
jaa,
Sic,
81
~
Se
ween",
i
~
e
,, en“,
Sin,
i ;
a gi
,, aip
pa ,
i gi“
( éi
Zmona
a
gi
a -
ginai
gi' éna),
da
,,daba “
(daF
isi
ge ai
biainam)
i
k .
Nezinia,
a
eiksmazZodzio,
a
a dazodzio
Saknj
u i
p ie eiksmiai:
apli ikai
aza@ o;aplinkoés
kél'as
ge ésnis.
§
64.
Kai yba.
Laipsniuojamy
p ie eiksmiy
aukS esniojo
laipsnio
o -
mos
pap as ai
y a
su
-iau,
p z.:
anksc’da
ne
ép
gi énom;
a séa
(blogiau)
negal’
bic’;
pupa
auk i
duksc'éa;
g az'éa;
mazda;
nacdu
(ki aip?)
a a ij;
pi mda,
sdus’dG;
skdudzaéa
(g ei iau)
bék;
smag’da
,,g ei iau,
sma kiau“.
Ne e ai
pasi aiko
da
sena
sup ie eiksmé-
jusi
be a dés
giminés
aukSiesniojo
laipsnio
bid a dziy
o ma:
déugés,
ddugésne
Salia
ddug’éa,
pig.
ddugés
niéko
ne u éjom;
anas
dau
gés
Zino,
kap
as;
ddugésne
(daugiau)
niéko
nezinda,
nemoku.
Tdomu,
kad
aukS esniojo
laipsnio
p ie eiksmiai
ka ais
pada omi
ne
i8
a ski y
daik a-
a dziy,
p z.:
kal’n’éa@
(aukS¢iau)
ge ésnis
ja as;
lob’da
,zemiau“
(lobas
»slénis,
loma“).
Ka ais
am
ik os
ypa ybés
bu imo
laipsnj
iS eiSkia
bei
pab éZia
i
i ai ls
p iesaginiai
ediniai,
p z.:
be a dés
giminés
bid a dZiai
su
p ie-
saga
-(i)okas:
daugoka,
Slap'joka
,, upu j
pe
Slapia“;
p ie eiksmiai
su
-ickai:
ge ickai
,,ge okai,
labai
daug“,
Zemickai
,,labai
zemai“.
P ie eiksmiy
aukSéiausiojo
laipsnio
i
o
pa ies
laipsnio
be a dés
gi-
minés
bid a dziy
o mos
yia
os
pa ios
—
su
p iesaga
-iausia,
PVz.:
a -
Sdus'a
(labiausiai)
isigu ido;
a3
ddug’éus’a
(dazniausiai)
namé
bu-ni;
ge ’dus’a
(ge iausiai)
namié
bic’.
Ka ais
aukSéiausiasis
laipsnis
pasakomas
su
j a dziu
kuo(m)
a
sla i8ka
sus ip inamaja
dalely e
-nai,
p z.:
bilbu:
kuo
ddug’dus’a
ai
buc’
ge dus'a;
kuo
giléus’a
(labai
giliai)
inli do;
kiom
nai
plac'éus’a
i:
bu o.
Miné ina
i8
kelin inio
skai a dzio
pi mas
pada y a
o ma
su
-ul-
-lausia:
pi muléus’a
(pi miausia)
aina
Dzie éniskésa.
Dalely és
§
65.
Budingesnés
i
dazniausiai
a ojamos
y a
Sios
dalely és:
ané,
ani
,né“
(4né
Gni-s
Zidz'a,
Gné
Gni-s
ki;
ani
paci
éda,
ani
ki ém
d ioda);
a
( i
a
eiki
—
a
paci
ndudd,
a
ne eiki
—
niéko
né );
az
,,S ai*
(@2Z
i
indi
aina);
bé
,,kad
ik“
(sendm
be
dziena
p abic’);
bak
ai
nlyg
ai*
(6k
ai,
sako,
po
ai
ligai
ismi zdzinéj
Zménes);
cik
,, ik“
(jé-
Zukas
cik,
cik
juda);
dagi
,,da “
(dagi
lapai
né a
sp ogi’);
da gi
,,da “
(daé gi
mé@Za);
da
(ku?
aikas?
dd
miégei);
do
,, aip,
i “
(bu’nd,
do
i
buni );
gi
(j6
béba
gi
is
Ged inu:;
pi m’éa
gi
isi
lie i iskai
dudé@no);
jaui
(jaa
ienu:
pisi'
pamusé;
jaa
da
(daba )
isiemu
ge-
ai;
a
jaa
isimézi-);
kas
gi
,,kas
ai“
(kas
gipab ingo
sénas
mé-
gus
jiemu);
mazi
,,gal
bi ",
( eik’a
g azei
azumindzic’,
maz
i
i
skaicis);
moj
gal”
(i ai
moj
c’a
and
aina);
ne
(pupa
iséugo
ne
lubdésna);
né
(nea sunic’a
né
laks o,
né
niéko);
niaiigi
<
nejaugi
(n’é
agi
Gni-s
ne-
214

no ;
waéaigi
u
akla
busi,
ka
nemacisi);
d
,,8 ai,
a“(6 ,
as
aip
i
pa-
sako éu); anak
,S ai*
(dinak
namas
agéc’);
is
( i
azimdo
is
Dzie-
énisk’u’
pa apija);
dn
,8 ai,
a,
an ai*
( dn
ipé).
Kai
ku ios
Gia
pa-
eik os
dalely és
(a ,
ané,
né
i
k .)
gali
ei i
i
jung uko
unkcijas.
P ielinksnis
§
66.
P ielinksnis
an
pasi aiko
pakai omis
su
un,
p z.:
a ajom
an
g ind
namg@
(j
plikus,
nej eng us
namus),
ai
dd
nep azba i-
(ne-
p asigy ene);
isi
un
dd bo
paisaji:
bi om;
azusu'li
i
susi'li
an
dd bo;
paima
un
u iku:;
gimus
an
o
ddik o.
Taéiau
apsk i ai
p ielinksnis
an(un)
a méje
y a
e as,
jo
ie oj
dazniau
a ojamas
in,
D ies
e .
§
67.
P ielinksnis
az
a ba
azu
a ojamas
su
kilmininku
i
galininku
Siomis
eikSmémis:
a)
ie os,
esan ios
uz
ko
no s,
p z.:
add
Gni‘s
pasciko
az
upés
mus;
be nai
p iémé
agenu:
aZu
s a@lo;azu
kalné@lo
dzi d;
azu-
sk ido
aZu
du uw;
b)
laiko,
pe
ku j
a
ku iam
p aéjus,
kas
no s
yks a,
p z..aZu
mé@-
u:
papdmi é;
jducis
aZu
nakciés
ciélu:
kla@nu-
dnden’o
izgé é;
dd
aZu
sdéules
pa éjom
namé;
c)
p iezas ies,
p z.:
mam
(mane)
sesila
pap’jo6 é
azZu
idogu:
ku
p-
keéli
azZu
g adzu
kupcéli;
azZu
i o
degi o,
isi
aikai
pa-
s' i o;
d)
a pildo,
p z.:
dékui
azZu
g@ u’
z6dzi';
e)
eiksmo
objek o,
p z.:
i§a
(obuolius)
pas
dbelo’
aZu
koc’
ku’;
ienas
jémé
azZu
u ikos,
ki as
aZu
ki 6s;
aZu
dusiés—aik
pas
bobu:;
dziédas
lapi'
aZu
uodegés
i
eziman
insime é;
dziédas
Rigki-
paka ’a
azZi
dusiés,
ada
i o
g ibuko;
i
isos
no
aic’
azi
j6.
é
§
68.
P ielinksnis
be
a ojamas
su
kilmininku,
p z.:
be
adu
nege ai;
be
ldépin’o
(ska elés)
Sal a;
is@jo
be
kG@ o;
p apdole
be
Zina.
§
69.
Senas,
Zinomas
daugiausia
i$
senyjy
aS y
i
a ski y
pak aS i-
niy
a miy
y a
p ielinksnis
d en,
eciau
d i i.
Jis
a ojamas
su
kilminin-
ku
i
ei$kia
iksla
a ba
p ieZas j,
p z.:
ciek
a go
d en
i ok’o
niéko;
pami é
d ew
uogéles;
skaii s ,
d i i
mékslo
aina .
Ka ais
pasakomas
i
p ielinksnis
dél(ei):
nunésk
uklonél’us
(s eiki-
nimus)
délei
sG@ o
dziedilo
i
dél
sG o
sesalu.
§
70.
P ielinksnis
ik(i)
g e a
su
lig(i)
a ojamas
daugiausia
su
nau-
dininku,
eéiau
su
kilmininku
Siomis
eik8mémis:
a)
laiko
p z.:
jau
iki
G@ka i
namé
(namie)
bis’u;
Sdkom
ik
G-
ka i;
lik
p@ ai
(iki
am
ik o
laiko)
eik’a
bic’;
ik
pe niks-
amu
mée amu
bis;
ik
élumai
dudéno;
nok
maza
mé u’
ik
nidzienai
ep
sako;
215
b)
ie os,
ibos,
kiekio,
p z.:
pinki
(kilome ai)
Liki
Dzie @nis
kei;
ik
Si édm
ddik u
Slap’jas;
iki
kli
ps
c’o
dnden’o;
pupa
ik
Luba
dadugo;
iki
Dailidz’u:
ke u i
kildme ai;
c)
laipsnio,
biido,
py z.:
ik
sme ci
nidéusé
»mi inai
uzmusée";
bu-
ada
ligi
gG@li;
nok
#émés
bi o
ad paik
i sgéais.
§
71.
P ielinksnis
in
a méje
a ojamas
ie oj
an ,
eéiau
i.
Jo
kon-
s ukcijos
su
kilmininku
i
galininku
eiSkia:
a)
ie a
a
daik a,
ku kas
no s
y a
a ba
j
ku
k yps a
eiksmas,
p z.:
sédds
in
ki pe os,
i
gano,
i
gieda;
eik’a
(di ba)
in
laduko;:
in
mano
ldiko
ieni
akmenai;
isajo
in
cil o;
in
ddik o
sakasi
a éla
i
p iéda;
Gnas
in
ddik o
gimis;
(jaucius)
ig
jingo
in
gane-
os;
aisim
in
pakapinu:
(Se meny);
in
sdul@laidz’u:
( a-
ka uose)
AZi aiscis;
i
nus edé
in
pie u;
kiima,
ainam
in
a i:;
eik’a
aic’
in
sdules
(i
saulés
apS ies a
ie a);
akmeni:
padeda
in
jo
nosi ’;
isi
aina
in
dd bo;
pame é
sa
é u:
in
aégu ’u:
medi:
b)
biida,
p z.:
osk6s
uodega
in
sp indz’o;
in
dala
dalijosi
Gnas;
in
spa nda
(spa nais)
sk aido;
in
pi S u
dik&s
duna;
in
ieno
(i8
ieno,
bend ai)
paldis a
daFzas
biwo;
nu @j
in
éjo
(nie-
kais);
mokinasi
in
iena
penke iku:
c)
laika,
p z.:
daF
isa
in
senis os
sus i iko;
in
i- éjaus
sdko;
in
ki o
éaka o
a ais;
in
dzienés
( eik’a)
iska
dioce;
in
ec’6s
dzien6és
pasak’aa;
d)
p iemone,
p z.:
in
dz iéi
a kla&
adzib uké
(nu ezé);
in
a klo
jojau;
e)
kieki,
ypa ybe,
p z.:
namai
in
dz iéi
gala;
i esné
in
ke-
u d
mé w;
)
objek a,
p z.:
pamainikim
in
k
d o
és;
nea ais'
in
blinu:;
apui si
in
a iés;
g)
paski j,
p z.:
in
abieja
kiema
ke u i
a klei;
dan a
ne u ’ ,
negalu
in
kuino
(j
kina)
pasime’
(pa iebé i);
s o ai
Sdak’a
in
j6s;
h)
blisenos
a
ypa ybés
pasi eigkimo
ie a,
daik a,
p z.:
si go
in
pladic’u;
in
ak’i
Gklas;
in
g udo
pe
sunki ,
bo
j6
né .
§
72.
P ielinksnis
ing(i),
ei8kian is
daugiausia
,,j,
pas“,
a ojamas
su
galininku
i:
eciau
su
kilmininku.
S a besnés
kons ukeijy
su
ing(i)
eikSmés:
a)
k yp ies,
ibos,
p z.:
i g
§]
k@l’as;
sha u-
nunesé
ingi
§a-
lini;
nep islais
i igi
sa i:
dadjom
ingi
api;
jau
negali
daaic’
ingi
dndeni-;
dziédo
pupa
igi
s alo
dadugo.
Si
eik&mé
i8-
lieka
i
ienam
asmeniui
k eipian is
j
ki a,
p z.:
and
gadziskai
i igi
ma-
ni,
ag
lie iwiskai
i igi
ja;
iRgi
ja
dudénk,
i
zdai osi
kap
ku c’as;
b)
biido,
p z.:
Gki-s
izZmes os
i igi
S6nu’;
ski kis,
@me,
iagi
d éja,
o
u,
du igus,
i igi
éja;
c)
laiko,
pyz.:
suslibo
isi
a klej
i igi
pa adsa i-;
pasodzins'u
idziku’,
op'u,ka
iig
Ziem6s
ba
muma;
*
Cia
gali
bi i
i
ienaskai os
naudininkas,
o
ne
kilmininkas,
plg.
§
23,
1.
216,
d)
apy ik io
kiekio,
p z.:
k@l’o
méza
(gal)
i gi
di
kilome u
(bus);
i igi
pus adc’o
§im o
gala;
giluma
i igi
du
me ia;
e)
p iklausymo,
paski ies,
p z.:
aSis
jau
i igi
a is
p iguli;
i gi
b oli:
Tada uli:
me géla
gieda.
§
73.
P ielinksnis
i§
a ojamas
su
kilmininku
i
odo:
a)
ie a,
daik a,
i§
ku
kyla,
yks a
eiksmas,
p z.:
i
kluiono
azizdegé; a ajom
i§
kai ’6s
Saliés;
bazgni?’u:
i§
No ilisk'w
pa ezé
Gals’6n;
i§
m@dzo
aina,
medz’a
dai osi;
b olis
pakéle
s
@-
se i:
iz
(nuo)
2@més;
i
ldiiko
is eiké
(i8di bo)
i§
m&@dz’o
(misko);
b)
laika, p z.:
a aido anksci
i§
i o;
i§
mazé&
dzieni
Gnas
o-
kis;
i§
pi ma
mé u
biwo
gé as;
c)
p iezas j,
p z.:
numi é
i§
senis os;
d)
biida,
p z.:
i
is6s
(jégos)
éké;
iz
Z&@més
gi' enom.
§
74.
Su
kilmininku
aip
pa
a ojamas
i
p ielinksnis
nuog
(iS a-
iamas
nok,
nuk,
nuok).
Jis
ei8kia
Siuos
san ykius:
a)
ie os,
daik o
a
asmens,
nuo
ku iy
kas
a siski ia,
yks a,
egzis-
uoja,
p z.:
i as
b dlis
liko
nog
momé6s;
gu dcei
( upiniai)
nug i o
nig
s aélo;nuwg
ic
dz ilika
kilome u:;
niok mis
nama
pinki
mé -
ai;
nOk
kas@
a isé
Gkmeni';
a uogé
nok
j6
aiku';
negali
acime’
nok
mani
i u:
@Sa u:;
b)
laiko,
p z.:
ndok
i o
ma ci
niéko
ne eik'a;
niiok
o
lai-
ko
p aminé
Sepeciné;
niok
mazend
acimena;
kél’a
isi s
niok
dz ieja
mé u;
c)
p iezas ies,
p z.:
dzié as
zino,
no
k6
asidegé;
nuk
senis os
pagaiso
kd é;
i
nok
é a
s ékas
(baimé)
i
nok
ka al
aus
sa ma a;
paska éi
nok
o
lie dis;
d)
ikslo,
paski ies,
p z:
nok
késul'’o
ge ai;
jios
Sicina
nuo
kos
ul
o;
e)
p iklausymo,
salygos,
p z.:
i
nog
Zmogdaias
p igili;
niok
i u:
paaido
(p iklauso);
)
b ido,
p z.:
isdk’os
pasakos
nuo
ga@lo
gallu’
(i8
p adzios
iki
galo)
pasnekés;
g)
Sal inio,
kilmés,
p z:
nuog
bobiu ’u:
acimena
sekmés;
Dzie-
eniskés
i a
a das
dio as
nuog
dzie da;
Ju gelé i’'o
médzis
nuok
pa a dés.
§
75.
P ielinksnis
pas
a ojamas
su
galininku
i
eiSkia:
a)
ie a
a
daik a,
ku kas
k yps a,
y a,
p z.:
jducis
élei
p ikisé
ndsi-
pas
adndeni;
i a
pas
jakndas
i
kasd;
p i isé
pas
é u;
pldukus
duna
i
ia (obuolius)
pas
6belo
azu
koc’i ku:;
nu az’ io du
a
pas
s inu’;
Gnos
is#@jo
pas
up&@lo;
and
pas
Zizma
kée-
Vu:
bina;
pas
iiogas
sédz’;
pas
kasas
p i isé
Gkmeni:;
pas
e S@li'
p ilipo;
b)
kalbos
paski j,
k eipimasi
j
ka
no s,
p z.:
kldus’a
pas
ja
ilkas;
pap asiki
pas
mocinu:;
gaidzis
kldus'a
pas
62i-;
is
ien a a,
a
pas
pG@c’u:
ia a i-k,
a
pas
p&ePu'.
217
§
76.
P ielinksnis
pe
a ojamas
su
galininku
eikS i:
a)
ie ai,
ku ioje
a
pe
ku ia
kas
no s
yks a,
p z.:
pe
idu i:
bales
iskin a;
u ku:
sdpa
pe
iesé@li-;
pe
mé@dzi:
aina,
ne as-
kina,
pe
adndeni
—necebulgkina;
pe
Dzie @nisxkes
eik’a
azi oc’;
pe
ué u>
pé lindo;
dziédas
pe
pipu:
nuli do
dungui;
b)
a s umui,
p z.:
pe
api-
i
Sabal’inai;
a,
c’d,
pe
ienu:
cik
alaéku:;
c)
laikui,
p z:
pe
nak élo
nemiegdjdu;
d)
bidui,
p z.:
smilgu
pé dw é
pe
pus’
du.
§
77.
Vienas
i$
a chaiSkesniy
p ielinksniy
y a
pie,
pi
,,apie,
p ie“.
Va ojamas
jis
pap as ai
su
galininku
i
eiSkia:
a)
ie a,
p z.:
dnos
pi*
budi iku:
Zidz’a;
ja
pié
namus
bana;
pie
Die énisxkes
ki ép
adzinasi;
pie
médzi:
bina;
ana
pie
kumpu:
kap
da e
i
azudduze.
b)
apy ik j
kiekj,
p z.:
pie
pink’dlika
bis
daik i;
pie
pin-
kas
s sekém
(pasekém
sekmes);
su
j iom
dd
pie
§eSi
i ai;
aégu-
mokéjo
pie
penk’as
kapeikas;
c)
laika,
p z.:
pie
isas en i:
bus
du
mé ai
( aikui),
pie
dz i alandi
masési;
d)
objek a
a ba
asmens
san ykj
su
am
ik u
objek u,
p z.:
pie
6 a i-
(a ima,
a imo
me a)
pasakis’u;
pie
ios
as is
dudéno
pie
akéc’as
medz‘aginés
dd
(papasakosiu);
apinasi
pie
dd bu:;
sekmé
pie
is
s@se is;
sekmé
pie
6§ku:;
anda
su is
pie
man’
pamizso.
§
78.
P ielinksnis
po
andamas
su
naudininku,
jnagininku
i
galininku
Siy
eikSmiy:
/
a)
ie os,
p z.:
apsis abdém
(sus ojome)
ne
po
Ri-gi;
ienas
sunus
i:
po
Vil'n’u
bana;
po
Salis
lija
lie us;
Zaslai
po
Skai-
onimi;
Z i gidés
po
U eleis;
nak djo
po
kampu
(lauke)
;
palindo
po
kluiono
(naud.),
spal’uosna;
as
Zu is
po
eximi
su dlgém;
é
e sélis
nu éjis
po
ud u
gieda;
elukas
smiks
po
p&&um;
Gni's
émé
i
pok
i uom
agli
paska djo
nok
o
lie éas
(<pog<pogi?
pagal
nok);
b)
k yp ies,
p z.:
aik
i:
po
kai ei;
#’as
naémas
po
ciései:
més
pa i iom
po
hoi
pusi
(8ioje
espublikos
sienos
puséje);
c)
laiko,
p z.:
po
ai
ligai
labai
ismi dzinéi
Zménés;
si go
po
aiki
(gimdymo);
po
a imi
akéjo;
po
§l
abi
asi inko
az’ oc’
nam6;
d)
p iklausymo,
p z.:
més
likome
éléi
po
ékiec’o
(naud.);
bi om
po
okieceis;
e)
paski ies,
p z.:
mis’os
po
éu dm,;
i
misios
po
é admu;
)
p ieZas ies,
p z.:
po
senis ai
(kai)
kdm
a émé,
§
79.
P ielinksnis
p ieg
(p ig,
p ik)
a ojamas
su
naudininku
eik& i:
a)
ie ai,
p z.:
k’dal’u:
migis
p ik
ud i;
Slap’ja
ku
p ieg
pei;
a ndg i-bis
duga
p ik
ldukamu;
218
b)
asmeniui,
p ie
ku io
kas
da osi,
p z.:
p ieg
bé ni
sédasi
me gd;
kok’a
buicis
p ik
s@se ei;
Gnis
p ieg
mdn’
duga;
du-
dénom
p iek
é a@mu;
c)
kokybei,
p z.:
Z@mé
p ik
moli;
d)
biidui,
p z.:
p abu di
is
p ig
dd
bi.
§
80.
P ielinksnis
p ie§
(ka ais
p ieSei)
a ojamas
su
galininku
Sio-
mis
eikSmémis:
a)
laiko,
p z.:
p ie&
p’ju i-
pddegém;
bi o
jaa
p ies
mé-
nase:
b)
ie os,
p z.:
dzi uu:
(esan ia)
p és
kRiému-
(kaima),
adzino
Sédzimos;
p ajo
p ies’
mani;
p iesei
mani
s ojés.
§
81.
P ielinksnis
p o
a ojamas
su
galininku
daugiausia
eiksmo
k ypéiai
eikS i:
a)
pe
ka
no s kiau ai,
p z.:
p o
s@
akis
paci
islin-
déai;
p o
a us
i
pabégéu;
b)
p o
ko
no s
Salj,
p z.:
kél’as
aina
p onamis.
:
§
82.
P ielinksnis
su
eikalauja
jnagininko
i
a ojamas
daugiausia
bu imui
ka u,
d augei
(su
j ai iais
ki okiais
eik’més
a spal iais
—
bend-
a imo,
p ieSpas a ymo,
ypa ybés)
eikS i,
p z:
su
me gis i
abidz i
bainam;
omélei
su
aski;
jduc’us
ienu
su
ki u
isa;
no é u's
Su
juoi
padudénc’;
nezindi,
kas
su
kuoj
miusasi;
kdile
su
ke u ’omi
aGusimi;
pi cis
su
p iemenéli.
§
83.
P ielinksnis
uz
a méje
e ai
pasi aiko,
p z.:
jduc’us
ienu:
su
Ri a
is
uz
uodegi
isa.
§
84.
Ta méje
a ojama
iena
ki a
kons ukcija
i
su
d iem
p ielinks-
niais,
plg.:
i
i§
aZu:
Rap
ado
plauku:,
b i uu:
iZ
aZ
a ic’o
i
p’jduc;
iz
azu
k imo
pagu dzino;
iz
azu
kumpo
(S is e 'a
akmen’u;
ig
po:
kiskis
i§
po
k iimo
S6ko;
i§
po
lébo
(kak os)
in
mani
é ilk e i;
lig
po:
lik
po
elikai
bia o;
palig
:
in duké
a ku’
palik
pée’o;
salig:
anden’o
sadlik
k aSg ais;
kd és
salik
pil i
plaa-
ka;
salik
jios ai
danden’o;
azimk
mani
salik
kG@k1i;
§
85.
IS
naujesniyjy
p ielinksniy
daugiau
a ojami
Sie:
aplink:
apli ik
kié€ému:
kap
p adé&
aic’;
a ci:da¥
i
més
a ci
iésSo
kél’o
binam:
a pui
( eiau
e pui):
As'wklé
a
pui
m@dz’o;
e puj
sa i
dudéna;
plg.
E.
Vol e io
uz a8y a
pa yzdj:
a pui
kalnu,
a pu
lobu
ée -
nuskele
Zidze
185;
iduj:
iduj
pi k’os
aikas;
E.
Vol e is
aso:
ido
kalno,
ido
lobo
ée nuskéles
Zidia,
185
( o mos
ido
galiiné
o
ie oje
-ui
gali
bi i
os
pa ios
kilmés,
kaip
i
y i8kosios
giminés
daik a a dziy
ns.
nau-
dininko,
Z .
§
23,1);
i usi
:
i
Sui
m@dz’o
dzieska
(duonkubilis)
iéks a.
219

Is ik ukai
§
86.
Daugelis
iS ik uku,
ku ie
imi uoja
ga sus,
susijusius
su
j ai iais
judesiais,
a ba
ei8kia
aizdus,
a si adusius
eiksmo
me u,
baigiasi
p ie-
balsiu
c,
ka ais
4,
p z.:
bdba
cape’
Gaidzi'
azi
uodegos;
dz’
pc’
pauks @la
gal 6n
i
l onélis
a gijo;
danas
ki é?
nési-
pi k’on;
é as
klasc’
iduj
pi k’os
maigu:;
ké é
lim&@
i
si e pé,
lim§ ’
i
ap-
me é,
lim§ ’
i
isdudé,
limé& ’
i
i§bdl’cino;
gaidikas
6pc’,
dpc’,
inlindo
lazdén;
Gnas
s ibc’
i
acigé é;
azuglos é
g agei
i
§isc’
p&cun,
§
87.
NemaZai
y a
iS ik uky,
ku ie
baigiasi
balsiu,
d ibalsiu
a
ki u
p iebalsiu
i
iS eiSkia
s aigaus
eiksmo
ga sus
a ba
imi uoja
paukS¢iy,
gy uliy
a
daik y
balsus.
Sakinyje
jie
dazniausiai
a ojami
g upémis,
P z.:
a is
bé bé
in
pie os;
b ’uka
b ’
uka
desim a
sesu6;
Gnas
ep
kap
gaidzis
in
pi s u:
dik&e’duna,
ca
Pp,
Cap
paspicis,
pasi dzis;
cik,
cik,
kas
mdn
bas;
ciku,
cadku
gaidzuku';
c’iku,
c’iku
po
pi -
ku i;
dzi , dzi ,
dzi
da
gi- a;
e,
e,
&
sako
odis;
p é&jo
ilkas
Sénan
pi k’os
i
&mé
piisc’ie:
iik,
i k,
ik;
o
Jonélis
u
nusk ido;
g @,
gud,
Zalci,
balci,
sako
d na;
Ro
k
o ,
dziédo
gai-
dzis
bobos
iSs ai
Gki-
igdduzé;
k’diile
k ik
k iik
dabégo
ingi
izZuolu:;
mu,
ma,
miu,
pasko6 é
I onélis,
dziédo
su:nis
i
bobos
suniis;
sik
,
u
bobale;
slép a sdkas
i
pa g ’a o;
c’da,
’é ,
a
nesp disk,
sako
kaldi é;
Ruka,
Ruk&
de ini
b olakai;
i a
du'déle
u
Vu
LG.
§
88.
I ai is
i8 ik ukai
sakinyje
labai
daznai
pakei ia
eiksmazodj;
P z.:
aga
bame’i bdme’,
gal én
i
gal 6n
gaidzis
mis
susiédo
gaidz’o;
ana
ciipe’
c'iipe’
—
§un’i kas;
Rap
Gni:s
a eina,
delniosna
pl’duks&
i
S6ka
cik
ieni
azbdini-kai
(pléSikai);
and
§muRSE
pe
un
i
paska-
dja;
kuF
bi i-,
kuF
neba i:
c’iuuc’
do
c’u
pe;
pi k’a
k’éuldi ’u:
né
éks@;
a aido
ilkas:
s i.k,
siik
lungai;
ap
ap
kacinas
pe
pi k'u:;
é as
glésc’
lazd6n,
pasko is
T onélis;
Gnas
Ris ’
gél u:,
lapé
kap ;
pik&@
kap
ézas
i
pa diké
i
me ginu:;
cik
pliksc’
i
né a
(nuSo é);
me gis é
plume’
peli ei
i
negi- a;
and
§lékR&é
akis-
na
i
is i ino;
and
SmuUkRSE
pe
un
i
miégce;
dze ,
dze F
dze
é as
kdulus
duk e i®s
pi k’6n.
I8
i8 ik uky
y a
suda y a
daugumas
a més
eiksmazodziy
su
p iesaga
“Ene ,
20.843,
2)
Kaip
ma y i
iS
pa yzdziy,
a méje
daugiausia
a ojami
aizdus
i
ga sus
eiSkian ys
iS ik ukai.
Re iau
pasi aiko
iS ik uky,
pe eikianéiy
j ai-
ius
pojuius,
p z.:
man
cik
smilk
Si dzi i,
aiko
né a.
Pazyme ina,
kad
i8 ik ukai
daugiausia
a ojami
au osakoje.
Bui iné-
je
kalboje
jie
e esni.
Jaus ukas
§
89.
Dazniau
a méje
a ojami
jaus ukai
y a:
a,
ai,
ajajdi,
ak,
oi,
och,
o ;
plg.:
ai,
kap
mumi
anas nepaciko,
oks
miegulis;
ai,
adi
bu o
sunki
gi éne’;ajajdi,
kok’a
épuciné;
a
jajdai,
kap
sépa
gdlou:;
ak,
é éli
méanas,
adnasai
manas;
oi,
dziedi kai,
dlkanas,
ag
alkanas;
oi,
220
a&
senei
jdu
a biégau;
oi,
as
ne
i k e éjdu;
61,
bijdjom,
é@gis,
i
sdula
i
mis
n@s ie é;
O ,
buicis
nés edé
,,o ,
nesiseké
gy en i“;
6 ,
dapasakojo
ana;
O ,
kokis
ipescis.
Ka ais
as
pa s
jaus ukas
pasakomas
du
ka us
a ba
sakinyje
paka -
ojamas
kelis
ka us,
p z.:
ai,
ai,
kap
Gni‘s
mumi
édé;
0i,
oi,
koki
jis
dégus
blinai;
dch,
6ch,
da
(daba )
pada isme
pi k'u:
i
ilkas
nesu-
g ads;
a,
klumpei
jas,
a,
S'okié,
a,
okié
jis;
gané,
gané,
oi,
kap
gané,
oi
kap
gi dé;
o ,
cinginis,
61,
p adéjo
cingin’ ioc’
m&
aikas;
Gnis,
O ,
bad oja,
o ,
ne u i
ko
dl’gi-c’.
Jaus uku
ka ais
pas ip inamas
neiginys,
p z.,oi
né!
neédzis,
negé-
is.
Re ka éiais
iename
sakinyje
pa a ojami
du
ski ingi
jaus ukai,
p z.:
ai,
b ingus
dziedi kai,
oi,
mani
gané, nezin’a
kas
okis.
IS ados
§
90.
Die eniSkiy
a mé
lie u iy
kalbos
mokslui
y a
s a bi
daugeliu
a z ilgiy.
Dél
sa o
geog a inés
padé ies,
o
aip
pa
deél
i ai iy
is o iniy
p iezas-
¢iy
ku j
laika
ne u éjusi
glaudesnio
kon ak o
su
ki omis
lie u iy
a mé-
mis,
nepa y usi
didesnés
li e a ii inés
kalbos
j akos,
Die eniSkiy
a mé
iki
Siol
iSlaike
nemaza
a chaisky
ak y,
plg.
a dazodziy
i
j a dziy
dau-
giskai os
naudininko
o mas
su
gal ine
-mu
( 6mu
isdmu
imu
me gis-
ému);
y iskosios
giminés
daik a a dzio
ienaskai os
naudininko
o mas
su
galiine
-o
(b6ba
sako
kisk’o);
ienaskai os
i
daugiskai os
adesy o
i
alia y o
o mas
su
pos pozicija
-p(i)
( 'é ip,
galdpi,
namépi,
ju:sump,
mu'sump);
bid a dzius
su
iSlaiky a
senaja
ki éio
ie a
( i esné,
i ’aus’a);
a ema iniy
eiksmazodZiy
j ai ias
liekanas
( dsa a,
o
u
mie
g
mi);
lie-
piamosios
nuosakos
o mas
be
o man o
-k-:
(kimS
odegu:
pén;
ad oj
mdn
Zu is);
sang aziniy
eiksmazodziy
o mas
su
ki éiu
gal -
néje
(sédasi,
séddds,
adosi,
s ojosi,
go és,
ad6s,
sédés,
s ojds,
s ojo és);
a ski us
p ie eiksmius
(ddugés,
eciau
ddéugésne;
nu-ndi);
a ski us
p ie-
linksnius
bei
jy
kons ukcijas
(aZu
m@ u’
papdmi é;
suslibo
isi
a k-
Jei
ingi
pa dsa i;nuog
bobua 'u:
acimenam;
ji
pie
namias
buna;
Gnos
pi
budzinku:
Zidz'a;
k’dal’u:
migis
p ik
d i).
Dél
glaudziy
kon ak y
su
sla y
(ypaé
bal a usiy,
kiek
mazZiau
usy
i
lenky)
kalbomis
a méje
y a
a si ade
nemaZai
j ai iy
hib idy,
e iniu
is
y
kalby.
Ypaé
sla y
kalby
pa eik a
eiksmazodzio
da yba,
plg.
p ieSdélé-
uosius
eiksmazodZius
(azusi kc’,
p askaicic’)
i
ypa
eiksmazodzius
su
an iniu
p ieSdéliu
pa-
( isi
be nai
paapsi edé;
seni
jada
papa-
mi é).
Del
sla y
kalbos
j akos
y a
a si ade
i
a ski os
p ielinksninés
kon-
s ukcijos
(po
kaddikSc’amu,
da
aZu
sdules
pa éjom
nam6;
mis’os
po
é amu).
Kai
ku iy
jdomiy
a més
eiSkiniy
kilmé
y a
neai&ki,
p z.:
d>g,
{>k,
plg.
ddig
angend
( andeny)
i: a;
mano
gégé
(déedé)
pami é;
pé -
221
e ké
(pe e é)
isu:
n@mu-;
danké@lei
(dan eliai)
ge i;
pasikiko
ké i kas_
,,pasi iko
é ukas“.
Pe
Die eniSkiy
a més
plo a
eina
iba
a p
y y
i
aka y
dziky.
Pa-
gal
daznesnj
miS iyjy
d ibalsiy
am,
an,
em,
en
i ima
j
um,
un,
im,
in
Si
a mé
y a
a imesné
y y
dzikams.
Ta iau
daugiau
y a
one iniy
i
mo -
ologiniy
ypa ybiy,
ku ios
Die eniSkiy
a me
glaudZiau
sieja
su
aka y
dz kais.
=
AEBAHHWKCKHA
TOBOP
Mi.
JIMNCKEHE
u
A.
BAXYTHPHC
Peswme
B
c a be
u3aa aio cs
xapak epubie
ocoGennoc n
suTOBCKO O
opopa,
KOTOpbIii
Ha-
XOANTCA
B
CaMOM
W oBocTOYHOM
y omKe
SiimmuKcKo o
paiiona
JIu oscKoh
CCP
B
oxpec —
HOCTAX
MeCTeUKa
Jlesanuuixec.
Jlessuuikcxuii
awToBcKui
opop
mpuBseKaeT
BHUMaHHe
s3bIKOBeLOB
ye
Ha
mpo-
aken
80
ne .
Cpeau
uccaeqosa ened
s o o
opopa
HaxO HaHch
TakHe
H3BecTHBIe
AMH -
BucTLI,
Kak
9,
Bom ep,
K.
By a,
I].
Apymaa
u
ap.
Nockoapky
JlesanuuKkckuii
aM oscKHi
opop
Haxogu ca
Ha
OKpau e
HbIHeUIHel
9THO-
paduueckoi
TeppHTOpHH
AMTOBCKO O
sA3bIKa,
B
HEM
COXpaHHAHCh
MHo He
apxanyeckue
oco6eHHocTH.
Bee
HMeHa
H
MecTOHMeHHa
B
aTeNbHOM
MaqeKe
MHOXecTBeHHOTO
YNCTa
UMeIOT
okoHuaHHe
-mmu:
b 6élamu,
ému
isému
imu
me gis ému;
seniemu
Zmonému.
Popmu
MYXKCKOFO
pOda
AaTeAbHO O
NaexKa
ENHHCTBEHHOTO
YHCAa
HapsAy
c
OKOHYAHHeM
-u
HMeIOT
H
OKOHYaHHA
-o
(b6ba
sako
Risk’
0)
wan
i
B
npeanoxKuEIXx
Kouc pykunax
(kd és
salik
pil i
plaike).
Yuo ga
ele
Bc peyaio ca
opMel
anmeccuBa
M
a aTHBa
c
noc nosuuueh
-p(i):
ie ip,
galépi,
ju’
sump,
mu:
sump.
B
hoapkaope
Hapaay
¢
dopmMamMu
noBeau e bHo o
Haknonenus
aik,
bukie
BCTpeua-
o ca
(bopmp
Ges
cy*pukca
-k:
add
ol
man
Zu is;
Rims
dodegu:
apén.
Heko opble
BosspaTible
Taa oab
coxpanuamM
yapenwe
B
OKOHYAHHH,
Hanp.:
sédasi,
sédais,
adosi,
go és,
s ojés.
Tosopy
xapax epup
Hapeuna:
ddugés
wapany
c
ddugésne
nundi
W
HekoTopbie
npeAao n,
Kak
nanp.:
azu,
d en,
ingi,
nuog,
pie,
p ieg.
TlepauwuKcKui
auToBcKHi
oBop
yxKe
RaBHO
HaxOAHTCA
B
TeCHEIX
KOHTaKTax
c
CAaBAHCKHMH
A3bIKaMH
(OCOGeHHO
c¢
GenopyccKHM,
MeHee
c¢
pyccKHM,
no bcKHM).
B
pe-
3yMbTaTe
STHX
KOHTAKTOB
B
TOBOpe
NOABHAOCh
MHOFO
HOBBIX
COB,
O6pa3s0BaHHEIx
no
MPUMepy
CaBAHCKMX
A3bIKOB.
Oco6eHHO
apkKO
BJHAHHe
ciaBAHCKO O
c 0BOOOpa3zoBaHHa
NpOABAAeTCH
B
Ta ose,
cp.
MpHcTaBoyHbie
aa omb
(azusi kc’,
p askaicic’),
u
ocobenuo
MHOPO4HCAeHHbIe
PopMbI
c
BTOpHYHOM
NpHcTaBKOH
pa-
(paapsi edé,
paisiga do,
papami e),
Tlog
BANaHHeM
CiaBAHCKHX
A3EIKOB
B
TOBOpe
NOABHANCh
HekoTopbie
mpeqioxHbIe
Kouc pykunn
(cp.
po
kaddiksé’amu,
po
musemu;
da
azu
sdules
pa éjaa
nam6;
miz'os
po é amu).
Kpome
o o,
osopy
xapak epHn
cBoeo6pasubie
done uueckne
sBaenua,
TIpoucxox-
Aenue
KOTOpbIX
elle
He
ycTaHoBseHo,
cp.
d>g
u
>k
nepeq
aacubimu
nepeaHe o
pana:
dankelei
(dan eliai),
gégé
(dédé),
pasikiko
ké akas
(pasi iko
é ukas),
dngen’o
( an-
denio).
:
Ha
ochosauuu
ABoAKO O
npousHoMeHHa
nudToH HuecKHx
coueTanui
am,
an,
em,
en
(kak
am,
an,
em,
en
u
Kax
um,
un, im,
in)
Jlesanuuxckui
oBop
cilelyeT
c4uHTaTh
nepe-
XOMHBIM
TOBOPOM
MeXKY
3aMaHO-A3yKCKHMH
H
BOCTOYHO-A3YKCKHMH
JHaeKTaMHM
AHTOB-
CKO O
A3bIKa.
222